Suvestinė redakcija nuo 1997-02-13 iki 1998-02-13
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 98-2194, i. k. 0951100NUTA00001496
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MAŽMENINĖS PREKYBOS TAISYKLIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS ĮMONĖSE PIRKTŲ PREKIŲ KEITIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1995 m. lapkričio 27 d. Nr. 1496
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pripažinti netekusiais galios nuo 1995 m. gruodžio 1 d.:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1068 „Dėl Mažmeninės prekybos laikinųjų taisyklių ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 86-1638);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1068 „Dėl Mažmeninės prekybos laikinųjų taisyklių ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 8-172).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1496
MAŽMENINĖS PREKYBOS TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
1. Šios taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos (išskyrus prekybą prekyvietėse ir mažmeninės prekybos mugėse, rengiamose lauke arba prekyvietėse) organizavimo reikalavimus.
Prekyvietė, arba turgavietė (toliau vadinama - prekyvietė), - specialiai įrengta vieta (t.y. savivaldybės institucijos skirta tokiai prekybai teritorija, kur įrengiami prekybai būtini laikini ar kapitaliniai statiniai - dengti ar nedengti prekystaliai, paviljonai, - taip pat numatomos vietos prekiauti iš transporto priemonių), kurioje reguliariai arba tam tikromis savaitės dienomis už nustatytą mokestį prekiauja prekių gamintojai ar kiti asmenys. Įmonės, eksploatuojančios prekyvietes miestų ir rajonų merų (valdybų) nustatyta tvarka, ima rinkliavą ir iš jos moka Lietuvos Respublikos prekyviečių mokesčio įstatyme nustatyto dydžio prekyviečių mokestį. Prekyvietėse turi būti skirtas plotas ar vietos prekiauti tik žemės ūkio produkcija ir maisto prekėmis.
Prekyvietė statoma, įrengiama, rekonstruojama arba remontuojama gavus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimą, o pradėti ten prekiauti leidžiama tik priėmus prekyvietę naudoti Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.
Mažmeninės prekybos mugė – laikino pobūdžio mažmeninės prekybos renginys lauke, prekyvietėse arba specialiai tam skirtose patalpose. Rengti mažmeninės prekybos muges gali visi ūkio subjektai, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę mugių organizavimą kaip ūkinės-komercinės veiklos rūšį.
Lietuvos Respublikoje gali būti rengiamos tik tikslinės paskirties mažmeninės prekybos mugės, skirtos šalyje gaminamiems naujiems gaminiams reklamuoti, užsienio šalių gamintojams ar prekybos firmoms pristatyti arba įvairių švenčių, kultūros ir sporto bei kitų masinių renginių progomis.
Mažmeninės prekybos mugės gali būti rengiamos ne ilgesniam kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Konkrečią prekybos prekyvietėse ir mažmeninės prekybos mugėse, rengiamose lauke ir prekyvietėse, organizavimo tvarką nustato miestų (rajonų) tarybos, vadovaudamosi visuomenės sveikatos centro ir valstybinės veterinarijos tarnybos bendraisiais reikalavimais;
Punkto pakeitimai:
Nr. 787, 1996-07-01, Žin., 1996, Nr. 64-1524 (1996-07-05), i. k. 0961100NUTA00000787
Nr. 102, 1997-02-07, Žin., 1997, Nr. 13-274 (1997-02-12), i. k. 0971100NUTA00000102
2. Šių taisyklių privalo laikytis visos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės bei asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą (įregistravę įmonę ir (arba) įsigiję patentą prekiauti) ir besiverčiantys mažmenine prekyba, išskyrus prekiaujančius prekyvietėse ir mugėse, rengiamose lauke ir prekyvietėse (toliau vadinama – įmonės). Mažmeninė prekyba yra tokia prekybinė veikla, kai prekės parduodamos vartotojui jo asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 787, 1996-07-01, Žin., 1996, Nr. 64-1524 (1996-07-05), i. k. 0961100NUTA00000787
3. Įmonės gali pradėti mažmeninės prekybos veiklą tik pateikusios miesto (rajono) valdybai kiekvieno mažmeninės prekybos vieneto projektinio pajėgumo pažymėjimą, parduodamų prekių grupių asortimentą ir visuomenės sveikatos centro leidimą prekiauti. Dirbančios įmonės šiuos dokumentus pateikia miesto (rajono) valdybai kasmet iki kovo 1 dienos.
Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, keisdamos arba papildydamos parduodamų prekių grupių asortimentą, turi gauti visuomenės sveikatos centro leidimą.
4. Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.
5. Įmonė, nustatydama darbo laiką, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų nustatytas įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas (jeigu tokios nustatytos).
Daugiabučių namų gyvenamosiose patalpose prekybos įmonės įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu.
6. Įmonės patalpos, jų įranga turi atitikti higienos, saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos ir kitus to tipo įmonei keliamus reikalavimus.
7. Prekės sandėliuojamos ir išdėstomos prekybos salėje griežtai pagal higienos normas ir taisykles.
Jeigu greitai gendantys maisto produktai patiekti nefasuoti ar fasuotų produktų ženklinime pateikta ne visa informacija, kuri nurodyta ant gamintojo taros, ženklintos pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus, tokie maisto produktai priimami ir sandėliuojami su gamintojo tara.
PREKIŲ PARDAVIMO YPATUMAI
8. Visos prekės parduodamos pirkėjams vienodai, be jokių papildomų salygų.
Kai kurių kategorijų pirkėjams įmonė gali taikyti įstatymų nustatytas lengvatas.
9. Vaikai aptarnaujami tik tuo atveju, jeigu jie savarankiškai sugeba išsirinkti prekes ir už jas atsiskaityti.
11. Alkoholiniai gėrimai, iš jų ir alus, parduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis.
12. Įmonės privalo laikytis specialiųjų prekybos kai kuriomis prekėmis taisyklių, jeigu tokios yra priimtos.
13. Parduodamų prekių kokybę reglamentuoja normatyviniai dokumentai ir sutartys. Lietuvos Respublikoje pagamintos prekės turi atitikti nustatytąja tvarka įteisintų gamintojo deklaruojamų normatyvinių dokumentų, o importuojamos – Lietuvos Respublikoje nustatytus privalomuosius reikalavimus (saugos, nekenksmingumo sveikatai, suderinamumo).
14. Įmonės, sudarydamos prekių pirkimo ir pardavimo sutartis, be kitų reikalavimų, turi numatyti blogos kokybės prekių keitimo sąlygas, kurios neprieštarautų šiuo nutarimu patvirtintoms Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisyklėms.
15. Įmonėse galima parduoti tik tas Lietuvoje pagamintas ir importuotas prekes, kurių ženklinimo arba naudojimo dokumentuose ar sutartyse nurodytas prekės pavadinimas, deklaruojamo normatyvinio dokumento žymuo, gamintojo pavadinimas ir jo adresas bei kiti prekės ženklinimo rekvizitai, nustatyti normatyviniuose dokumentuose.
16. Ne maisto prekės, kurios vartojamos gali pakenkti žmogaus sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, parduodamos tik turint atitinkamų įstaigų išduotus dokumentus:
buitiniai elektrotechnikos gaminiai – atitikties sertifikatą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 474 „Dėl buitinių elektrotechnikos gaminių privalomojo sertifikavimo“ (Žin., 1992, Nr. 24-729);
statybiniai gaminiai – kokybės pažymėjimą (kaip numatyta Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos standartizacijos tarnybos 1993 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 13/80);
radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai – leidimą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 949 „Dėl Radioelektroninės aparatūros ir elektros įrenginių įvežimo (atsiuntimo) iš užsienio, gamybos, naudojimo bei prekybos jais Lietuvos Respublikos teritorijoje nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-22);
įvežti buitiniai dujų prietaisai ir įrenginiai – jų tipo patvirtinimo pažymėjimą (pagal Energetikos ministerijos 1994 m. birželio 2 d. patvirtintas taisykles).
Šių prekių sąrašą papildo arba keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dokumentai skelbiami „Valstybės žiniose“.
17. Prekiauti drabužiais (įskaitant viršutinius trikotažo gaminius), avalyne, buitiniais elektrotechnikos gaminiais gali tos įmonės, kuriose sudarytos sąlygos prekę pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, o atsiskaityti grynaisiais įrengti kasos aparatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 336 „Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo“ (Žin., 1994, Nr. 33-611) nustatyta tvarka.
Prekiauti atvežtais į Lietuvos Respubliką dėvėtais drabužiais, trikotažo gaminiais ir avalyne leidžiama tik prekyvietėse ir specializuotose, tik šioms prekėms skirtose parduotuvėse. Parduotuvėse turi būti sudarytos šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytos sąlygos, prekės turi būti švarios ir apdorotos, kad būtų nekenksmingos (toliau vadinama – apdorotos), privalu nurodyti kiekvienos prekės kainą. Prie kiekvienos dėvėtų drabužių, trikotažo gaminių ir avalynės siuntos turi būti dokumento, patvirtinančio, kad siunta yra apdorota, kopija arba siuntos pirkimo pirminiuose juridinę galią turinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose turi būti nurodytas apdorojusios ją įstaigos pavadinimas ir apdorojimo data.
Punkto pakeitimai:
Nr. 787, 1996-07-01, Žin., 1996, Nr. 64-1524 (1996-07-05), i. k. 0961100NUTA00000787
18. Leidžiama parduoti maisto produktus: Lietuvos Respublikoje pagamintus – tik turint gamintojo kokybės pažymėjimą arba juridinę galią turinčiuose prekes palydinčiuose dokumentuose žymą, kad kokybė atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus (o mėsos, žuvų, pieno perdirbimo įmonėse pagamintus – kokybės pažymėjimą, veterinarinį pažymėjimą arba pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos ir Valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos nustatytus reikalavimus įformintus prekių transportavimo važtaraščius); importinius – turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų kokybės kontrolės tvarkoje nurodytus ir pagal šios tvarkos reikalavimus įformintus dokumentus.
20. Prekiauti nefasuotais sveriamais grietine, varške, sviestu galima tik specializuotose parduotuvėse arba higienos reikalavimus atitinkančiuose skyriuose, suderinus tai su visuomenės sveikatos centru.
23. Draudžiama prekiauti maisto produktais:
23.3. kuriuose yra neleistinų maisto priedų arba šių priedų ir teršalų kiekis viršija Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normas;
24. Pasibaigus garantinei realizavimo trukmei, prekės gali būti parduodamos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pratęsus jų realizavimo trukmę ir pardavėjui apie tai įspėjus pirkėją.
Greitai gendančius maisto produktus (kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija), pasibaigus jų garantinei realizavimo trukmei, parduoti draudžiama.
25. Fasuoti maisto produktai negali būti iš naujo ženklinami, perfasuojami, apdorojami siekiant pratęsti tinkamumo vartoti laiką.
26. Draudžiama greta išdėstyti ir laikyti (vienoje prekybos ar šaldymo įrengimų lentynoje) vienas nuo kitų specialiomis pertvaromis neatskirtas šias prekes:
26.1. nefasuotus, greitai gendančius maisto produktus ir vaisius, daržoves, kiaušinius bei ne maisto prekes;
27. Visi sveriami maisto produktai turi būti parduodami įvynioti į popierių ar įpakuoti į Sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamas įpakavimo medžiagas, kurių svoris į prekės svorį neįskaitomas ir mokestis iš pirkėjo už jas neimamas.
28. Prie ne maisto prekių ir maisto produktų pavyzdžių tvirtinamos aiškiai apipavidalintos kainų etiketės, kuriose valstybine kalba nurodomas prekės (produkto) pavadinimas ir kaina, nefasuotų maisto produktų kainų etiketėse papildomai nurodoma produkto rūšis, gamintojas, riebumas (pieno ir jo produktų), o vienetinių duonos ir pyrago gaminių – gaminio masė.
Prie importinių maisto produktų pavyzdžių valstybine kalba papildomai nurodoma valstybė gamintoja.
Dėl kokybės trūkumų nukainotų ne maisto prekių kainų etiketėse nurodomas prekės pavadinimas, kaina, defektas, dėl kurio ji nukainota, taip pat tai, kad prekei nesuteikiama garantija. Be to, rašomas žodis „nukainota“.
29. Parduodamos importinės prekės turi būti su būtina vartojimui (naudojimui) informacija valstybine kalba.
30. Pirkėjui turi būti suteikta galimybė savarankiškai ar dalyvaujant įmonės darbuotojui patikrinti pirktų prekių svorį ir matą: maisto produktais prekiaujančių įmonių prekybos salėse pastatomos kontrolinės svarstyklės, o audiniais prekiaujančių įmonių prekybos salėse – kontroliniai metrai.
31. Svarsčiai, svarstyklės ir kiti matavimo prietaisai, kurių reikia atsiskaityti su pirkėju, turi būti su galiojančiu patikros įspaudu ir tikti pagal matavimo ribas bei tikslumą; jie tikrinami Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka.
Metrologiškai įteisintų matavimo prietaisų prekybos tvarką reglamentuoja standartizacijos dokumentas SD.8.7.1994.
32. Prekės pirkėjui keičiamos ar už jas grąžinami pinigai vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintomis Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisyklėmis.
33. Sekso reikmenimis, išskyrus apsaugos priemones, prekiaujama vadovaujantis miesto (rajono) mero (valdybos) patvirtintomis prekybos šiais reikmenimis taisyklėmis.
34. Pirotechnikos priemonėmis prekiaujama vadovaujantis miesto (rajono) mero (valdybos) patvirtintomis prekybos šiomis priemonėmis taisyklėmis.
PAGRINDINĖS PARDAVĖJO PAREIGOS
36. Pardavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir realizuojantis prekes vartotojui.
37. Pardavėjas turi garantuoti kultūringą pirkėjų aptarnavimą:
37.2. padėti pirkėjams pasirinkti prekes: valstybine kalba teikti išsamią ir teisingą informaciją apie parduodamos prekės įsigijimo sąlygas, kokybę, vartojimo būdą (naudojimo taisykles), sudėtį, kainą, garantijos ir keitimo laiką, taip pat visą kitą vartotojui reikalingą informaciją valstybine kalba;
37.3. parduodant techniškai sudėtingas prekes, atkreipti pirkėjo dėmesį į išskirtines vartojimo ypatybes;
38. Jeigu pardavus prekę paaiškėja, kad ji kelia grėsmę pirkėjo saugumui, pardavėjas privalo nedelsdamas pranešti tai atitinkamoms priežiūros įstaigoms bei tarnyboms, imtis priemonių pavojui pašalinti ir pasirūpinti, kad apie tai būtų informuota per masinės informacijos priemones.
39. Įmonės savininkas ar vadovas turi būti puikiai susipažinęs su maisto produktų prekybos įmonių higienos normomis bei taisyklėmis ir užtikrinti, kad kiekvienas jo darbuotojas turėtų higienos žinių atestavimo pažymėjimą, taip pat sudaryti personalui sąlygas palaikyti asmens higieną.
ATSISKAITYMO SU PIRKĖJAIS ORGANIZAVIMAS
42. Atsiskaityti grynaisiais už perkamas prekes prekybos įmonėse turi būti įrengti kasos aparatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 336 nustatyta tvarka, o pirkėjams išduodami kasos kvitai.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka pardavėjams leidžiama neįsirengti kasos aparatų, pardavėjas privalo išduoti pirkėjui, pirkusiam prekę, kuriai nustatytas garantijos laikas, pardavėjo parašu ir antspaudu patvirtintą prekės pirkimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą. Šiame dokumente būtina nurodyti pardavėjo pavadinimą, kodą (arba pavardę ir patento numerį, jeigu pardavėjas – patentą išsipirkęs fizinis asmuo), prekės pavadinimą, kainą ir pardavimo laiką. Pirkėjui pageidaujant, nurodytasis dokumentas turi būti išduotas ir tais atvejais, jeigu pirkta neturinti nustatyto garantijos laiko prekė.
43. Įmonėse pinigus iš pirkėjo gali paimti pardavėjai ir kiti materialiai atsakingi asmenys, naudodamiesi darbo vietoje įrengtu kasos aparatu, išskyrus tuos atvejus, kai parduodami neįpakuoti, prieš vartojimą termiškai neapdoroti maisto produktai (duona, sūris, dešra ir panašiai). Tam pačiam asmeniui pardavinėti neįpakuotus, prieš vartojimą termiškai neapdorotus maisto produktus, jeigu jie imami ne specialiai tam skirtais įrankiais (šakutėmis, žnyplėmis ir pan.), ir kartu imti pinigus draudžiama.
INFORMACIJA
45. Prekybos salėje, matomoje vietoje, turi būti ši informacija: įmonės pavadinimas, kodas (patento numeris), atsakingų darbuotojų telefono numeris.
Jeigu prekybos salėje prekiauja kelios įmonės, ši informacija nurodoma kiekvienos įmonės darbo vietoje.
46. Apie įmonės uždarymą (remontui ir panašiai) pirkėjai informuojami skelbimu, kuris iškabinamas įmonėje ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jos uždarymo.
KONTROLĖ
48. Įmonių darbo organizavimą ir prekių kokybę jose gali tikrinti pateikę asmens pažymėjimą valstybės, savivaldybių bei kitų kontrolės tarnybų darbuotojai įstatymų numatytais atvejais arba kai tokia veikla įteisinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose tos tarnybos nuostatuose.
49. Kontrolės darbuotojus į pagalbines patalpas (sandėlius, šaldymo kameras, cechus ir panašiai) privalo lydėti materialiai atsakingas asmuo.
ATSAKOMYBĖ
51. Įmonės savininkas ar vadovas privalo supažindinti įmonės darbuotojus su šiomis taisyklėmis bei kitais mažmeninę prekybą reglamentuojančiais dokumentais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1496
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS ĮMONĖSE
PIRKTŲ PREKIŲ KEITIMO TAISYKLĖS
1. Šiose taisyklėse nustatytos prekių keitimo sąlygos ir tvarka taikomos Lietuvos Respublikoje pagamintoms bei importinėms prekėms, išskyrus nukainotas dėl kokybės trūkumų, taip pat naudotas, priimtas pagal komiso sutartį prekes.
Šių taisyklių privalo laikytis visi (išskyrus prekiaujančius prekyvietėse ir mažmeninės prekybos mugėse, rengiamose lauke ir prekyvietėse) juridiniai ir fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą (įregistravę įmonę ir (arba) įsigiję patentą prekiauti) ir realizuojantys prekes vartotojui (toliau vadinama – prekybos įmonės).
Punkto pakeitimai:
Nr. 787, 1996-07-01, Žin., 1996, Nr. 64-1524 (1996-07-05), i. k. 0961100NUTA00000787
2. Parduodamų prekių vartojamosios savybės turi būti ne blogesnės, negu nustatyta jų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose – standartuose, techninėse sąlygose, sutartyse (toliau vadinama – normatyviniai dokumentai).
3. Jeigu parduotoji prekė neatitinka jos kokybę reglamentuojančių dokumentų (yra su defektais), pirkėjas turi teisę savo nuožiūra reikalauti:
3.2. pakeisti ją į kitą panašią prekę ir perskaičiuoti kainą. Atlyginant nuostolius, atsižvelgiama į infliacijos indeksą;
4. Lietuvos Respublikos pramonės įmonėse pagamintoms prekėms garantiją suteikia ir garantinio remonto sutartis su remonto įmonėmis sudaro gamintojas, o importinių prekių – prekybos įmonė.
5. Prekės keičiamos į naujas arba vykdomas vienas iš šių taisyklių 3 punkto reikalavimų tose prekybos įmonėse, kuriose jos buvo pirktos. Reikia pateikti kasos kvitą arba šiuo nutarimu patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka išduodamą prekės pirkimą iš šios prekybos įmonės patvirtinantį dokumentą, prekės etiketę (jeigu prekė parduodama su tokia etikete), gaminio pasą (garantinį taloną), jeigu prekei nustatytas garantijos laikas; kilus nesutarimams dėl defekto kilmės, pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis, kad prekė tikrai blogos kokybės.
Jeigu pirkėjas kasos kvito arba nustatytąja tvarka išduodamo prekės pirkimą iš šios prekybos įmonės patvirtinančio dokumento nepateikia, prekė keičiama arba vykdomi kiti šių taisyklių 3 punkte nurodyti reikalavimai tik prekybos įmonės administracijai (įmonininko statuso neturinčiam asmeniui) sutikus.
6. Pirkėjui pareiškus pretenzijas dėl prekės kokybės, prekybos įmonė privalo vykdyti vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų. Kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir prekybos įmonės dėl defekto kilmės, prekybos įmonė privalo per 3 dienas pateikti prekę šių taisyklių 7 punkte nurodytų organizacijų (įmonių) atstovams, o ekspertizės rezultatus nedelsiant, kai tik bus raštu pateiktos išvados, pranešti pirkėjui.
Ekspertizės išlaidas apmoka kaltoji šalis.
7. Kilus nesutarimams dėl defekto kilmės, bloga prekės kokybė patvirtinama dokumentais, kuriuos išduoda:
7.1. prekėms, kurioms nustatytas garantijos laikas (išskyrus automobilius), – garantinio remonto įmonė, su kuria pramonės ar prekybos įmonė sudarė garantinio remonto sutartį, arba Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovas, arba Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertas;
7.2. prekėms, kurioms nenustatytas garantijos laikas, – Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertai arba Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovai;
8. Jeigu tuo metu, kai grąžinama blogos kokybės prekė, prekybos įmonėje nėra keitimui (pirkėjo pageidavimu) reikalingos prekės, prekybos įmonė įsipareigoja (išduoda kvitą) gavusi tokią pat ar panašią prekę tuojau pat apie tai pranešti pirkėjui. Jeigu pirkėjas atsisako imti kitą (tokią pat ar panašią) prekę, jam grąžinami pinigai ir atlyginami nuostoliai, atsižvelgiant į infliacijos indeksą.
9. Jeigu prekė buvo parduota kreditan, pirkėjui grąžinama suma, kurią jis įmokėjo iki prekės grąžinimo dienos, atlyginami nuostoliai, atsižvelgiant į infliacijos indeksą, bei išlaidos, susijusios su kredito gavimu.
10. Daugiau kaip 10 kg svorio blogos kokybės prekes į prekybos įmonę, garantinio remonto ar gamybos įmonę (ekspertizei, keisti, taisyti) ir iš jų veža prekybos įmonė, laikydamasi miesto, o kaime – rajono, kuriame gyvena pirkėjas, teritorijos ribų.
Šias prekes pagal susitarimą gali nuvežti ir pirkėjas, o transporto išlaidos jam apmokamos pagal sutartinius tarifus.
11. Prekybos įmonė turi teikti vartotojui išsamią ir objektyvią informaciją apie parduodamų prekių kokybę, vartojimo būdą, garantijos laiką bei keitimo tvarką.
NE MAISTO PREKIŲ, KURIOMS NUSTATYTAS
GARANTIJOS LAIKAS, KEITIMO YPATUMAI
12. Įsigytos prekybos įmonėse prekės, kurioms nustatytas garantijos laikas, keičiamos, grąžinamos arba vykdomi kiti šių taisyklių 3 punkte nurodyti reikalavimai tik nesibaigus garantijos laikui.
13. Garantijos laiko pradžia yra prekės pardavimo diena. Pakeitus prekę, jos garantijos laikas skaičiuojamas nuo pirmosios (keičiamos) prekės pardavimo dienos. Pirmosios prekės pirkimo data įrašoma į pakeistosios prekės pasą.
Prekės taisymo trukmė į garantijos laiką neįskaitoma.
14. Garantijos laikas komplektuojamųjų gaminių sudedamosioms dalims nustatomas toks pat, kaip ir visam gaminiui, jeigu kitaip nenumatyta normatyviniuose dokumentuose ar sutartyse.
15. Kai randama defektų tokiuose gaminiuose, kurie įeina į komplektų bei garnitūrų sudėtį kaip savarankiški elementai ir kuriems nustatytas garantijos laikas bei mažmeninė kaina, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad prekybos įmonė taikytų vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų arba visam komplektui, arba blogos kokybės elementui.
16. Sugedus auksiniam laikrodžiui, keičiamas tik jo mechanizmas. Išduodamas naujas pakeisto mechanizmo pasas.
17. Jeigu defektų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė gaminio naudojimo arba laikymo taisykles, toks gaminys nekeičiamas ir neatlygintinai netaisomas. Pirkėjui ir garantinio remonto įmonei nesutariant dėl pirktos prekės (išskyrus lengvuosius automobilius) defektų atsiradimo priežasčių, prekybos įmonė kviečia Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertą ar Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovą; ekspertizės išlaidas apmoka kaltoji šalis.
NE MAISTO PREKIŲ, KURIOMS NENUSTATYTAS
GARANTIJOS LAIKAS, KEITIMO YPATUMAI
18. Pirkėjas, radęs nupirktos prekės defektą, gali pareikalauti iš prekybos įmonės įvykdyti vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų per 14 dienų (neskaitant pirkimo dienos), o radęs paslėptų defektų – per 6 mėnesius.
19. Pretenzijų dėl sezoninių prekių, pirktų ne sezono metu (išskyrus avalynę), pateikimo laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prasideda atitinkamas sezonas:
pavasario ir vasaros – nuo balandžio 1 dienos;
rudens ir žiemos – nuo spalio 1 dienos.
Sezoninės avalynės, pirktos ne sezono metu, garantijos laikas prasideda:
žieminės avalynės – nuo lapkričio 15 dienos;
pavasarinės avalynės – nuo kovo 1 dienos;
vasarinės avalynės – nuo gegužės 1 dienos;
rudeninės avalynės – nuo rugsėjo 15 dienos.
MAISTO PREKIŲ KEITIMO YPATUMAI
21. Blogos kokybės maisto prekės, kol nesibaigusi jų laikymo (realizavimo) trukmė, gali būti grąžinamos ir reikalaujama jas pakeiti tokiomis pat, bet geros kokybės prekėmis arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginant nuostolius priklausomai nuo infliacijos indekso.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 787, 1996-07-01, Žin., 1996, Nr. 64-1524 (1996-07-05), i. k. 0961100NUTA00000787
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1496 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 102, 1997-02-07, Žin., 1997, Nr. 13-274 (1997-02-12), i. k. 0971100NUTA00000102
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1496 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo