Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 55-1287; Žin. 1996, Nr.99-0, i. k. 0961010ISTA00I-1343
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01:
Nr. IX-1219, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5512 (2002-12-24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
1. Šis Įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagrindus, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo pagrindus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-736, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18508
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
2. Šis Įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6–8 punktų nuostatas, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2335, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25089
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Neteko galios nuo 2018-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
2. Draudėjai – juridiniai asmenys ir jų filialai bei atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnyje nurodytus asmenis.
3. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – draudžiamųjų ir (arba) jų draudėjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – šiame Įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims sveikatos priežiūrą ir jos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Privalomasis sveikatos draudimas yra valstybinio socialinio draudimo rūšis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-736, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18508
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
6. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Individuali veikla – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas).
10. Žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis – dydis, nustatomas bendrąjį standartinį gamybinį pelną, kurio apskaičiavimas reglamentuojamas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, padalijus iš ekonominio dydžio vieneto, kuris lygus 1 200 eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1140, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13461
11. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra – kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje sveikatos priežiūros specialistų apdraustiesiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti, palaikyti ar pagerinti jų sveikatos būklę, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir medicinos priemonių išrašymas ir išdavimas. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra neapima socialinių paslaugų ir patarnavimų, nepriskirtų asmens sveikatos priežiūrai, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo ir skiepijimo paslaugų pagal gyventojų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų programas ir nėra taikoma suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, asmens sveikatos priežiūrai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-736, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18508
Nr. XIII-2698, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21416
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
12. Užsienietis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1602, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05896
13. Ortopedijos techninės priemonės – prie medicinos priemonių priskiriami įtvarai, papildomieji ir keičiamieji kūno dalių protezai, tvirtinami iš išorės prie kūno dalies ir ją sustiprinantys, pagerinantys jos funkcijas, palengvinantys ligos ar sužeidimo padarinius, padedantys atraminei judėjimo sistemai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1222, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09737
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
14. Perkeliamasis asmuo – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2081, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07320
15. Paciento priemoka – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2492, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17224
16. Gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinio preparato registruotojo (jo atstovo) arba juridinio asmens, turinčio didmeninio platinimo licenciją, arba medicinos pagalbos priemonės, arba specialiosios medicininės paskirties maisto produkto gamintojo ar jų atstovo, arba medicinos pagalbos priemonės platintojo, arba specialiosios medicininės paskirties maisto produkto tiekėjo sudaroma sutartis dėl gydymo tam tikru vaistiniu preparatu, medicinos pagalbos priemone arba specialiosios medicininės paskirties maisto produktu prieinamumo pacientams gerinimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto stabilumo užtikrinimo nustatant numatomą gydymo efektyvumo ir (ar) finansinį rezultatą ir susitariant pasidalyti finansinę riziką ar prisiimti kitus įsipareigojimus pagal pasiektus gydymo efektyvumo ir (ar) finansinius rezultatus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1688, 2022-12-15, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26108
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
17. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – kaip ši sąvoka apibrėžta 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 su visais pakeitimais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-1165, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7422 (2010-12-11)
Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)
3 straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys
31 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo principai
Privalomojo sveikatos draudimo principai yra šie:
1) visuotinumo principas, reiškiantis, kad visi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – draudžiamieji) privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas (arba už juos turi būti mokamos šios įmokos), o šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą;
2) solidarumo principas, reiškiantis, kad visų pagal šį Įstatymą privalančių mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenų įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos kompensuoti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros išlaidas;
3) teisumo principas, reiškiantis, kad apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau visiems apdraustiesiems vienodai užtikrinama tos pačios kokybės sveikatos priežiūra, nediskriminuojant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
4 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektai
1. Valstybės politiką privalomojo sveikatos draudimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo:
3. Privalomojo sveikatos draudimo sistemos valstybinio valdymo subjektų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
5 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai
Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, diagnozuotos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligos, sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklės, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikti šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą sveikatos priežiūrą ir kompensuoti jos išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
6 straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu
1. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami:
2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) kaip bedarbiai.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1602, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05896
Nr. XIII-953, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21664
Nr. XIV-2335, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25089
21) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje (toliau – pereinamasis laikotarpis), pabaigos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2051, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06686
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-166, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-22, i. k. 2021-01179
22) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, nurodyti 6 straipsnio 4 dalies 21 punkte;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2625, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20566
5) asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis Įstatymas;
6) perkeliamieji asmenys;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2081, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07320
7) užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją, netekto darbingumo pensiją ar šalpos neįgalumo pensiją, arba asmenys, gaunantys šalpos kompensaciją, jiems sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar juos pripažinus netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiais 60 procentų ar daugiau darbingumo), arba senatvės ar negalios pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti asmenimis su negalia;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1636, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-13, i. k. 2022-25403
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
8) asmenų, nurodytų šios dalies 1 ir 2 punktuose, sutuoktiniai arba asmenys, su kuriais yra sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir (arba) nepilnamečiai jų šeimos nariai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, patvirtinančią jo teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2335, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25089
2. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.
3. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji) laikomi:
1) šio Įstatymo 17 straipsnio 2–11 dalyse nurodyti asmenys (išskyrus draudėjus), kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 21 dalyse nustatyta tvarka;
2) šio straipsnio 4 dalyje nurodyti valstybės lėšomis draudžiami asmenys, kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
TAR pastaba. 3 dalies nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ įsigaliojimo dienos (2020-02-26).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
Nr. XIII-2844, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-10, i. k. 2020-07702
4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis), laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
2) Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai, darbo rinkai besirengiantys asmenys ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-953, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21664
Nr. XIV-1107, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11865
3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-953, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21664
Nr. XIII-1341, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10979
4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo;
5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų;
7) Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, asmenys, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai (įskaitant pilnamečius asmenis), kurie mokosi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2051, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06686
Nr. XIV-167, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-22, i. k. 2021-01180
Nr. XIV-166, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-22, i. k. 2021-01179
9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose (teikiantys pagalbą namuose) asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose asmenį, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1367, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15462
Nr. XIV-1437, 2022-09-29, paskelbta TAR 2022-10-05, i. k. 2022-20332
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
10) asmenys su negalia;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;
12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
18) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu;
20) perkeliamieji asmenys.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2081, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07320
21) Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2625, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20566
22) suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2698, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21416
23) šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti asmenys.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1636, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-13, i. k. 2022-25403
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
5. Valstybės biudžeto lėšomis apmokama šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų:
1) Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, sveikatos priežiūra;
2) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, ir asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra;
3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1636, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-13, i. k. 2022-25403
4) užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
5) nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių užsieniečių būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
6) užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
7) šios dalies 3–6 punktuose nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1643, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06584
Nr. XIII-1950, 2019-01-12, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00893
Nr. XIII-2698, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21416
Nr. XIV-1042, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08797
6. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos teisingumo ministro, krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1643, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06584
Nr. XIII-1950, 2019-01-12, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00893
Nr. XIII-2698, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21416
Nr. XIV-1042, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08797
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2163, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2370 (2004-04-29)
Nr. X-15, 2004-11-23, Žin., 2004, Nr. 171-6325 (2004-11-26)
Nr. X-70, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7002 (2004-12-31)
Nr. X-178, 2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2159 (2005-05-14)
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
Nr. X-593, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2023 (2006-05-20)
Nr. X-1803, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5239 (2008-11-25)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
Nr. XI-1795, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7564 (2011-12-28)
Nr. XI-2359, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6686 (2012-11-15)
Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)
Nr. XII-1001, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10432
7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą, būtinąsias paslaugas ir kitą sveikatos priežiūrą gaunantys asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje.
3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
8 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas
1. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse (išskyrus draudėjus), privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse nurodyto statuso įgijimo dienos), ir galioja iki šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse nurodyto statuso netekimo dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 11 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, kurį privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebuvo sumokėtos, paskutinės dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 7 ir 10 dalyse (išskyrus draudėjus), privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tą kalendorinį mėnesį, kurį sumokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o draudėjui neįvykdžius pareigos sumokėti už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šie asmenys laikomi apdraustaisiais tą mėnesį, kurį įmokos už juos privalėjo būti sumokėtos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
2. Kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 6, 8 ir 11 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumoka visas nesumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Nuostata, kad šioje dalyje nurodytų asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį, netaikoma asmenims, kurie:
1) tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja;
2) buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruojančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pateikia kompetentingų užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus ir (arba) duomenis, patvirtinančius, kad išvykimo laikotarpiu jie buvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu kitoje šalyje arba buvo suimti ir (arba) nuteisti užsienyje, arba atliko arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę užsienyje, o Valstybinė ligonių kasa patvirtina, kad išvykimo laikotarpiu jie negavo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
21. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje metu turi teisę privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėti. Šie asmenys Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka šio Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
TAR pastaba. 21 dalies nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ įsigaliojimo dienos (2020-02-26).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2844, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-10, i. k. 2020-07702
3. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, apdraustaisiais laikomi nuo šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos.
4. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
Nr. XIV-1144, 2022-06-21, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13883
5. Asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus valstybės biudžeto lėšomis apmokamas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir būtinąsias paslaugas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1388, 2014-12-04, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19561
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
Nr. XIV-1042, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08797
6. Neteko galios nuo 2018-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1984, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16906
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
7. Išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
Nr. XI-1795, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7564 (2011-12-28)
Nr. XI-2413, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6967 (2012-11-24)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 52-2604 (2013-05-21)
II SKYRIUS
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS KOMPENSUOJAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR TARPVALSTYBINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
9 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama sveikatos priežiūra
1. Apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama:
2) šio straipsnio 3 dalyje nurodyta sveikatos priežiūra, kurią teikiant padedama asmeniui išvengti draudiminio įvykio;
2. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą:
3. Apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama ši sveikatos priežiūra, kurią teikiant asmeniui padedama išvengti draudiminio įvykio:
1) vakcinos, kurių kompensavimas numatytas Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje. Vakcinos į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą įtraukiamos pagal šiuos kriterijus: ligos, kuriai skirta vakcina, pavojingumą gyvybei ir keliamą negalios grėsmę, jos paplitimą ir užkrečiamumą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti vakcinas;
2) asmens sveikatos priežiūros specialistų pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas ligų ir sveikatos sutrikimų prevencines programas teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ligos ir sveikatos sutrikimai, dėl kurių vykdomos prevencinės programos, ir apdraustieji, kuriems teikiamos prevencinėse programose nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, parenkami pagal šiuos kriterijus: sergamumo liga ar sveikatos sutrikimu ir (ar) mirtingumo nuo jų mastą Lietuvos Respublikoje, galimybes anksti diagnozuoti ligą ar sveikatos sutrikimą ir juos nustačius taikyti efektyvų gydymą, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir (ar) kitus veiksnius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti pagal prevencines programas teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
3) profilaktiniai sveikatos patikrinimai, atliekami sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į apdraustųjų amžių, sveikatos būklę ir (ar) jų veiklos rizikos sveikatai mastą;
4) dantų dengimas dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis sveikatos apsaugos ministro patvirtintoms apdraustųjų grupėms, kurios nustatomos atsižvelgiant į dantų ėduonies paplitimo mastą, dantų ėduonies atsiradimo riziką bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes kompensuoti dantų dengimą dantų ėduonies profilaktikai skirtomis medžiagomis.
4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimas, kai asmenų kramtymo funkcija atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus, atliekamas šiems apdraustiesiems: vaikams, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis), bei asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.
5. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nurodomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašuose. Šiuos sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
6. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios Vyriausybės nustatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.
7. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos sveikatos priežiūros teikimo ir kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
8. Neteko galios nuo 2025-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
91 straipsnis. Ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas
1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo, (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys). Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiesiems kompensuojamos tik tų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo, o suinteresuotiesiems asmenims apmokamos tik tų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Ortopedijos techninės priemonės į kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą įrašomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka apskaičiuota ortopedijos techninės priemonės funkcinė vertė turi išreikšti šios priemonės teikiamą naudą apdraustajam: ortopedijos techninė priemonė padeda palengvinti ligos, sužeidimo padarinius ar sumažina jo negalią, neleidžia negaliai didėti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
3. Ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos apdraustiesiems kompensuojamos ir šių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos suinteresuotiesiems asmenims apmokamos pagal jų bazines kainas, apskaičiuojamas pagal mažiausias sąnaudas gaminant ir (ar) pritaikant ortopedijos technines priemones patiriančių juridinių asmenų, su kuriais yra sudarytos sutartys, sąnaudų vidurkį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1222, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09737
92 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka
1. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas) įrašytinų ar iš jo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas).
2. Komitetas atlieka vertinimą:
1) naujų, neįrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
2) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;
4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Sąrašą.
3. Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:
4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:
1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo reikalavimai, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);
2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas, neįrašytas į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Sąrašą, apmokėti. Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;
3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;
4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) siūloma įdiegti naują, neįrašytą į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugą arba atlikti įrašytos į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo arba organizavimo reikalavimų, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, pakeitimą ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta Lietuvos Respublikos įstatyme arba Vyriausybės nutarime.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo. Paraiškos formą nustato sveikatos apsaugos ministras.
6. Komitetas vertina paraiškas, pateiktas iki praėjusių metų gruodžio 31 d. Vertinant šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šioje dalyje nurodyti kriterijai netaikomi. Komitetas, atlikęs paraiškų vertinimą, ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą (-as) įrašyti (arba jos (jų) neįrašyti) į Sąrašą, atsižvelgdamas į asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytiems asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą kriterijams (jei asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose įvardytų kriterijų, toliau pagal šios dalies 3–8 punktuose įvardytus kriterijus nėra vertinama) ir pagal šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus sudarytą į Sąrašą siūlomų įrašyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioriteto eilę. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą ir prioriteto vertinimo kriterijai:
2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;
3) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;
4) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;
5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;
6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė;
7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija.
8. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą dėl jų įrašymo į Sąrašą.
9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
93 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas ir Apeliacinė komisija
1. Komitetas sudaromas iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų Valstybinės ligonių kasos, dviejų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų universiteto ligoninių, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkančių sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Komiteto nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Komiteto narys negali būti skiriamas Komiteto nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komiteto narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministras taip pat skiria pakaitinius Komiteto narius, kurie nesant atitinkamų Komiteto narių, juos pakeičia.
2. Apeliacinė komisija sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos, dviejų gydytojams ir dviejų pacientams atstovaujančių organizacijų atstovų. Apeliacinės komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Apeliacinės komisijos nario kadencija yra ketveri metai. Tas pats Apeliacinės komisijos narys negali būti skiriamas Apeliacinės komisijos nariu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Apeliacinės komisijos nariu taip pat negali būti skiriamas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Komiteto narys. Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariai negali būti tarpusavyje susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.
3. Komiteto ir Apeliacinės komisijos nariai, nevykdę šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jiems nustatytų pareigų ar netinkamai jas vykdę, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka šalinami iš Komiteto ir Apeliacinės komisijos ir atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu Komiteto ir Apeliacinės komisijos narys yra valstybės tarnautojas, apie jo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą informuojamas institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, vadovas.
4. Komiteto ir Apeliacinės komisijos funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir sveikatos apsaugos ministras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1764, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21109
10 straipsnis. Vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems
1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Farmacijos įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
2) asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I grupės invalidais);
3) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – didelių specialiųjų poreikių lygis);
3. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius. 100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.
4. 50 procentų bazinės ambulatoriniam gydymui skirtų medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, kainos kompensuojama šiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytiems apdraustiesiems:
2) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurie gauna šalpos neįgalumo pensiją, socialinę pensiją ar šalpos kompensaciją, arba asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją;
5. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).
6. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones bei specialiosios medicininės paskirties maisto produktus, įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytiems asmenims su negalia, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto dalyvumo (darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, asmenims, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu per kalendorinius metus asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui. Apskaičiuojant, ar asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė, negu nustatyta šioje dalyje, įtraukiamos ir dengiamos paciento priemokos tik už tuos vaistus, už kurių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia. Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.
8. Į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įrašomi tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos rinkoje notifikuoti specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai apdraustiesiems kompensuojami pagal šio straipsnio 1, 3 ir 6 dalių nuostatas, taikant mutatis mutandis Farmacijos įstatyme nustatytą medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
11 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų apmokėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms
1. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų bazines kainas ir šių paslaugų apmokėjimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų bazines kainas apskaičiuoja Valstybinė ligonių kasa pagal šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1554, 2022-11-22, paskelbta TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24641
3. 90 procentų sanatorinio gydymo paslaugų bazinės kainos apmokama:
2) už asmenų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, gydymą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-285, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09686
12 straipsnis. Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
121 straipsnis. Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas
1. Nepažeidžiant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu išlaidos tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti.
2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytą sveikatos priežiūrą, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių (tarp jų ortopedijos techninių priemonių), specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, medicinos priemonių nuomos ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų. Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-736, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18508
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
3. Apdraustojo išlaidos tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuojamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)
122 straipsnis. Medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimas
1. Medicinos priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiesiems, kuriems šios medicinos priemonės pagal gydytojų konsiliumo išvadą yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamos tik tų medicinos priemonių nuomos išlaidos apdraustiesiems, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių, būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Šį sąrašą ir nurodytų medicinos priemonių nuomos išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
3. Medicinos priemonės į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įrašomos ir iš jo išbraukiamos įvertinus Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones ir vadovaujantis visais šiais kriterijais:
1) medicinos priemonė turi būti skirta apdraustųjų gyvybinėms funkcijoms namuose palaikyti ar ilgalaikei medicininei intervencijai namuose atlikti;
2) medicinos priemonės turi atitikti Sveikatos sistemos įstatyme, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose nustatytus medicinos priemonių pateikimo rinkai ir platinimo reikalavimus;
4. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų medicinos priemonių nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
5. Apdraustiesiems medicinos priemonių, įrašytų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos bazinė kaina kompensuojama 100 procentų, neviršijant faktinių medicinos priemonių nuomos išlaidų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
III SKYRIUS
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI
13 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindas
131 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkiniai
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinių sudėtį, šių rinkinių rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.
3. Valstybinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinį kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada teikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
Nr. XII-640, 2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 130-6624 (2013-12-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3315, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21253
14 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaromas vieniems biudžetiniams metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. Rengiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu siūlomą patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui paskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2327, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25314
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2327, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25314
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
3. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą prisiimti įsipareigojimai pagal tam tikrą jo išlaidų straipsnį viršija Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme tam straipsniui numatytą tų metų išlaidų sumą ir dėl to negali būti laiku įvykdyti šio fondo įsipareigojimai kreditoriams, mokėjimai šio biudžeto lėšomis gali būti atliekami viršijant šiam išlaidų straipsniui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu numatytą šio biudžeto išlaidų sumą, tačiau bendros metinės pagal prisiimtus įsipareigojimus pervestos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos negali viršyti bendros metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytos išlaidų sumos, išskyrus šio Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
Nr. XI-1346, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2521 (2011-05-03)
Nr. XII-640, 2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 130-6624 (2013-12-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2646, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20987
15 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos ir valstybės biudžeto asignavimai Valstybinei ligonių kasai
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) privalomojo sveikatos draudimo įmokos:
a) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios lėšos;
2) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami:
2. Lietuvos Respublikos Seimas gali įstatymu patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu:
1) padidėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos arba sumažėja šio fondo biudžeto pajamos ir dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų;
3. Valstybinė ligonių kasa disponuoja šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais valstybės biudžeto asignavimais.
4. Jeigu vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų (biudžeto pajamų vykdymas faktiškai viršija Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą metinį pajamų planą) ir einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas sudaro ne mažiau kaip 5 procentus praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervestų pajamų, gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Skiriant viršplanines lėšas turi būti nepažeista Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.
5. Valstybinė ligonių kasa atlieka šias valstybės deleguotas funkcijas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis:
2) apmoka išlaidas kompensacijoms kraujo donorams mokėti ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti;
5) padengia išlaidas paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones bei specialiosios medicininės paskirties maisto produktus, įrašytus į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims, ir išlaidas paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, skiriamus šio Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims;
6) Seimui įvedus tiesioginį valdymą, karo, nepaprastąją padėtį, paskelbus mobilizaciją ar priėmus sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal atitinkamoje situacijoje įgalioto priimti sprendimus asmens sprendimus apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuotinas išlaidas.
6. Valstybės biudžeto asignavimų šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija.
7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti skirtos valstybės biudžeto lėšos (pajamos ir išlaidos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete administruojamos atskirai.
8. Valstybės biudžeto lėšomis apmokamos faktinės išlaidos, patirtos atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas. Pasibaigus biudžetiniams metams, nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai, skirti šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti, grąžinami į valstybės biudžetą.
9. Jeigu einamaisiais metais valstybės biudžeto asignavimų, skirtų šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, neužtenka, siekiant užtikrinti jų nenutrūkstamą atlikimą iki einamųjų metų pabaigos, laikinai gali būti skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto einamųjų metų viršplaninės pajamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Ne vėliau kaip per 2 metus (pasibaigus biudžetiniams metams, kuriais buvo panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos) šiuo tikslu panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos atkuriamos valstybės biudžeto lėšomis.
10. Valstybinei ligonių kasai iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės biudžeto lėšų mokamos Valstybinės ligonių kasos veiklos sąnaudų, susidarančių atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas, kompensacijos. Šių kompensacijų dydžio apskaičiavimo ir kompensacijų mokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su finansų ministru. Šioje dalyje nurodytos kompensacijos laikomos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis pajamomis ir naudojamos šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytoms išlaidoms apmokėti.
11. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
16 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžetą
1. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 procentą, 2019 metais – 44 procentus, 2020 metais – 47 procentus Valstybinės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų – 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2187, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20891
Nr. XIII-1341, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10979
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
3. Valstybės biudžeto bendros pinigų sumos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už apdraustuosius valstybės lėšomis pervedamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1901, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5580 (2003-12-30)
Nr. X-911, 2006-11-16, Žin., 2006, Nr. 132-4988 (2006-12-05)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-1121, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7105 (2010-11-27)
Nr. XI-1961, 2012-04-12, Žin., 2012, Nr. 48-2330 (2012-04-24)
17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
1. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, ir 4 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-751, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26583
3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, taip pat asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 2 ir 4–10 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nurodytas draudėjas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Už sportininkus, pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymą gaunančius valstybės stipendiją, neturinčius draudžiamųjų pajamų ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 2 ir 4–10 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija iš atitinkamai programai skiriamų lėšų šios programos finansavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šių įmokų dydis – 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1174, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13890
Nr. XIV-2327, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25314
4. 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka asmenys, kurie verčiasi:
5. Asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.
6. Draudėjai (individualios įmonės, ūkinės bendrijos ir mažosios bendrijos) už individualių įmonių savininkus, ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažųjų bendrijų narius moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, kai draudėjai laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatyta tvarka arba turintys likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai, jeigu jie nepriskiriami asmenims, išvardytiems šio straipsnio 2–5 ir 7–10 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
7. Mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
8. Asmenys, kurie nepriskiriami šio straipsnio 2, 3 dalyse, 4 dalies 1 punkte ir 5, 6, 7, 9 ir 10 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai, kas mėnesį moka už save 2,33 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1303, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15630
9. Asmenys, gaunantys Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamas išmokas, iš kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaitomas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
10. Draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurių teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, sumoka už paslaugų teikėjus 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas.
11. Asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
12. Asmenų, išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 2 ir 8 dalyse bei šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 6,98 procento 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Asmenų, išvardytų šio straipsnio 8 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 2,33 procento 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio.
13. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka skaičiuojama nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės negu numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje.
14. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims nėra apskaičiuota per kalendorinį mėnesį gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir šie asmenys nepriskiriami šio straipsnio 3–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, iki kitų metų gegužės 1 d. už tą kalendorinį mėnesį, kurį pajamų neturėjo, jie privalo sumokėti 6,98 procento Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
Nr. XIII-1341, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10979
Nr. XIII-1724, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20978
18 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarka
1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
2. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek ši tvarka tiesiogiai nereglamentuota šiame Įstatyme.
3. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 9 ir 10 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, – tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1341, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10979
4. Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, taip pat paslaugų teikėjai, teikiantys žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 7, 10, 11, 12 ir 13 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą. Susidariusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos suma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pirmiausia įskaitoma privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti, po to socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolai padengti, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl šioje dalyje nurodyto asmens kaltės, atlyginti, likusi suma – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokestinei nepriemokai, nesumokėtoms už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų sumoms padengti, o kai mokestinės nepriemokos ir nesumokėtų baudų sumų nėra, ši permokos suma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, gavus šioje dalyje nurodyto asmens prašymą, įskaitoma kaip privalomojo sveikatos draudimo įmoka ar jos dalis už būsimus laikotarpius arba grąžinama jos mokėtojui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3012, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13047
5. Šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, kurie moka šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 9 ir 10 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir (arba) už kuriuos šios įmokos yra mokamos arba kurie yra priskiriami šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, turi teisę sumokėti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
6. Draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurių teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, sumoka už paslaugų teikėjus atitinkamo mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki kito mėnesio 15 dienos. Tokia pačia tvarka šias įmokas moka draudėjai už mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai.
7. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nemokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už šį laikotarpį privalo sumokėti per 2 metus nuo tos dienos, kai Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas atšaukiami arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Jeigu privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, kuriems Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
TAR pastaba. 7 dalies nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ įsigaliojimo dienos (2020-02-26).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2844, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-10, i. k. 2020-07702
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. X-402, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
Nr. XI-1795, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7564 (2011-12-28)
Nr. XI-2413, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6967 (2012-11-24)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
19 straipsnis. Atsakomybė už privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą
1. Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, baudos, delspinigiai, palūkanos ir padidintos palūkanos skaičiuojami, priverstinai išieškomi, priverstiniai išieškojimai atidedami, pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros pratęsiamos, priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas, nuo baudų ir delspinigių mokėjimo atleidžiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
2. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos laiku neperveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1984, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16906
20 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis
Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-657, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24259
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
21 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:
2) išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (tarp jų ortopedijos techninėms priemonėms), specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai;
4) išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti;
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytoms išlaidoms skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nurodytų šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:
2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
3) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalis, metų pabaigoje viršijanti tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas apyvartos lėšas;
4) lėšos, skiriamos šiam rezervui atkurti šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 9 dalyje nurodytais atvejais.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis. Pagrindinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalį sudaro 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Einamaisiais metais panaudota pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis gali būti atkuriama iš pagal šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą skirtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų ir gali sudaryti daugiau kaip 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalį sudaro likusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-433, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15169
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128
23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšų naudojimas ir investavimas
1. Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos skiriamos ir naudojamos nepažeidžiant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.
2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nurodytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamai sveikatos priežiūrai apmokėti;
2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;
3) šio Įstatymo II skyriuje nurodytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamai sveikatos priežiūrai apmokėti;
4) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio, apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3. Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ar daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka šio biudžeto apyvartos lėšų;
4. Valstybinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
5. Valstybinei ligonių kasai priėmus su Finansų ministerija suderintą sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos nurodytą valstybės iždo sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti. Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijai investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis lėšomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
24 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos
1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka – iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
25 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis
1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apmokėjimo tvarkas ir būdus Valstybinės ligonių kasos teikimu nustato sveikatos apsaugos ministras.
2. Sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, tvirtina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką ir pagal šią metodiką Valstybinės ligonių kasos apskaičiuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1554, 2022-11-22, paskelbta TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24641
26 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo
1. Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.
2. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, kuriuose nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūra ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos standartinės sutarčių sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.
3. Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją.
4. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:
2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;
3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių pageidaujama sudaryti sutartis ir kurios atitinka šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;
5. Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais:
2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo adresu;
3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sudaroma sutartis, skaičiumi;
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
261 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
1. Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.
2. Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą.
3. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
262 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
1. Sutartis dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei, (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei) apmokėjimo sudaro Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas išduodamų I klasės medicinos priemonių ir (arba) in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir veiklos adresų sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
27 straipsnis. Atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais tvarka ir terminai
1. Valstybinė ligonių kasa sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydama skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis yra sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas.
2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia Valstybinei ligonių kasai. Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai.
3. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą.
4. Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai atsiskaitant su šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir už I klasės medicinos priemones bei in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
IV SKYRIUS
INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ
28 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo taryba
1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra trišalio atstovavimo pagrindu sudaryta kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus (toliau – Tarybos nuostatai) tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba atlieka šias funkcijas:
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
5) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro 15 narių. Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:
1) penki valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovą – deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2152, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09404
2) penki draudėjų (darbdavių) atstovai, iš kurių:
a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, asociacijos „Investors’ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
d) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas;
3) penki apdraustųjų atstovai, iš kurių:
a) vienas pacientų interesus ginančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
b) vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
c) vienas vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
4. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos pabaigos, sveikatos apsaugos ministras kreipiasi į šio straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose ir 3 punkto c, d, e papunkčiuose nurodytus subjektus dėl naujų narių delegavimo ir viešai paskelbia kvietimą teikti šio straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų organizacijų kandidatus į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pacientų interesus ginančių ir vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas.
5. Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma dvejų metų kadencijai. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
6. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami pirmininko rinkimai. Privalomojo sveikatos draudimo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, iš šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų subjektų renka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininką. Išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininką renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Išrinktu Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininku laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų daugumą.
7. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą Lietuvos Respublikos pilietis. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, atstovaujančiu valstybės institucijoms, gali būti tvirtinamas tik asmuo, turintis ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo (valstybės tarnybos) patirtį šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytose Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius deleguojančiose valstybės institucijose, o Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, atstovaujančiu draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų interesams, – ne trumpesnę kaip dvejų metų narystės (atstovavimo) šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytose organizacijose patirtį. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.
8. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariais negali būti:
1) įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurios verčiasi farmacine veikla, išskyrus asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose veikia ligoninės vaistinės, ortopedijos įmonių, medicinos priemonių rinkos subjektų valdymo organų nariai ir darbuotojai bei asmenys, ėję šias pareigas paskutinius vienus metus iki jų patvirtinimo Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariais dienos;
9. Privalomojo sveikatos draudimo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius, funkcijos, kompetencija ir skyrimo (atrankos) tvarka nustatyta Tarybos nuostatuose.
10. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai ir visuomeniniai patarėjai privalo deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.
12. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos laikas ir sveikatos apsaugos ministras patvirtina naują Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį;
3) jis atsistatydina ir sveikatos apsaugos ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Privalomojo sveikatos draudimo tarybos;
4) jį atšaukia deleguojanti institucija ar organizacija ir sveikatos apsaugos ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Privalomojo sveikatos draudimo tarybos;
13. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nario įgaliojimams nutrūkus šio straipsnio 12 dalies 2–6 punktuose nurodytais pagrindais, likusiam Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos laikui į atsilaisvinusią vietą skiriamas naujas tarybos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
14. Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nario įgaliojimai stabdomi, jeigu jam įstatymų nustatyta tvarka yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo ar dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-361, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08720
29 straipsnis. Valstybinė ligonių kasa
1. Valstybinė ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus. Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.
2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.
3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas valstybės ižde ir (arba), kaip nustatyta Valstybės iždo įstatyme, finansų įstaigose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-657, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24259
30 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos
Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;
7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
31 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės
1. Valstybinė ligonių kasa turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą, vykdymą bei atskaitomybę, nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius finansinės apskaitos bei kitus dokumentus;
4) reikalauti grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia, žalą, atsiradusią tais atvejais, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras;
5) įstatymų, reglamentuojančių vertybinių popierių valdymą ir disponavimą jais, nustatyta tvarka valdyti vertybinius popierius ir jais disponuoti;
6) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
2. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitų teisių, kurios nustatytos įstatymuose, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
311 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą
1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:
1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos);
2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;
3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį.
2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas nutraukti sutartį arba jos dalį neįvykdžius šios dalies 2–4 punktuose nurodyto sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos negali būti priimamas. Jei mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos kitos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.
3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 ir 262 nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.
4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytus sprendimus, nustato tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui 14 dienų terminą paaiškinimams pateikti.
5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų.
6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.
7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
32 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
33 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
34 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
35 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
36 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
37 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-874, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20564
V SKYRIUS
APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 261 IR 262 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS
38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą
Apdraustieji turi teisę:
1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;
39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;
6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
3. Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
4. Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
VI SKYRIUS
GINČŲ SPRENDIMO TVARKA
40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir Valstybinės ligonių kasos dėl privalomojo sveikatos draudimo sprendimo tvarka
Draudžiamųjų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
41 straipsnis. Ginčų tarp apdraustųjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sprendimo tvarka
411 straipsnis. Ginčų tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų bei Valstybinės ligonių kasos sprendimo tvarka
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl sutarčių, kurios sudaromos pagal šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsnius, sudarymo, nesudarymo ir vykdymo sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
VII SKYRIUS
PAPILDOMASIS (SAVANORIŠKASIS) SVEIKATOS DRAUDIMAS
42 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos
43 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai
1. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, diagnozuotos papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse numatytos ligos, sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklės, kurie yra pagrindas teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka draudikas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Nr. XIV-2194, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20774
2. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, taip pat išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, kurių neapmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, valstybės ar savivaldybių biudžetai. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis gali būti apmokama ir ta sveikatos priežiūros paslaugų ar išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis, kuri neapmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis.
44 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartys
Įstatymas papildytas priedu nuo 2013-10-25:
Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)
Lietuvos Respublikos
sveikatos draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 46).
2. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL 2011 L 88, p. 45).
3. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9).
4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1602, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05896
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-281, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.61-1441 (97.07.01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19, 24, 25, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 40, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-972, 98.12.15, Žin., 1998, Nr.115-3231 (98.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 25, 26, 27, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1287, 99.07.01, Žin., 1999, Nr.62-2035 (99.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2042, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2882 (2000 10 31)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-86, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr. 111-3565 (2000 12 29)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 13, 21, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-186, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-694 (2001 03 09)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-605, 2001-11-15, Žin., 2001, Nr. 102-3625 (2001-12-05)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-872, 2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1985 (2002-05-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
Šis Įstatymas neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1233, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5525 (2002-12-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 15, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1022, 2002-07-03, Žin., 2002, Nr. 72-3021 (2002-07-17)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 15, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1233, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5525 (2002-12-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 15, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1138, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 105-4686 (2002-11-06)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis Įstatymas neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1233, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5525 (2002-12-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 15, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1219, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5512 (2002-12-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse numatytų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimas pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodamas nuo 2004 m. sausio 1 d.
Iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmokų administravimo perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai tikrina, ar yra sumokėtos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir teikia Valstybinei ligonių kasai bei teritorinėms ligonių kasoms reikalingą informaciją apie atskirų įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų sumokėtas ir nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat, jeigu teritorinė ligonių kasa nustato, kad draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 MGL, tos teritorinės ligonių kasos teikimu tikrina, ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, mokėdama Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytas įmokas, centralizuotai kas 3 dienas perveda lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą;
3) vadovaudamiesi Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir kitais teisės aktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ne ginčo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančias įmokas, delspinigius, baudas ir 3 procentus išieškotų sumų perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą;
4) jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku neperveda surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą, jie moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.
Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 16 straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos už 2002 metus apskaičiuojamos tokia pat tvarka kaip už 2001 metus.
Nauja įstatymo redakcija
Pakeitimas:
11.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 8, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 8, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1901, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5580 (2003-12-30)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2163, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2370 (2004-04-29)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-15, 2004-11-23, Žin., 2004, Nr. 171-6325 (2004-11-26)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Ūkininkai, žemės naudotojai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, kurie per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, nuo to laikotarpio nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei su šiomis įmokomis susijusių baudų ir delspinigių mokėjimo atleidžiami.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų, delspinigių ir baudų sumos grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-70, 2004-12-22, Žin., 2004, Nr. 188-7002 (2004-12-31)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-163, 2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
DARBO KODEKSO, ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO, SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-178, 2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2159 (2005-05-14)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-194, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2402 (2005-05-28)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-317, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 86-3209 (2005-07-16)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6, 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, garantijos išsaugomos Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.83-2983) nustatyta tvarka.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-402, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-593, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2023 (2006-05-20)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-911, 2006-11-16, Žin., 2006, Nr. 132-4988 (2006-12-05)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 14, 28, 30, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1268, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3326 (2007-07-21)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1803, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5239 (2008-11-25)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną.
Šio statymo pakeitimai:
27.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 14, 28, 30, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir mokant 2009 metų ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Šio įstatymo taikymo pakeitimas:
28.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1155, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 142-7264 (2010-12-04)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant 2010 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6, 8, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir mokant 2009 metų ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6, 8, 17, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir mokant 2010 ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-448, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 130-5638 (2009-10-31)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 30, 31, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-714, 2010-03-30, Žin., 2010, Nr. 41-1939 (2010-04-10)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 31, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-960, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4518 (2010-07-20)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1097, 2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 137-6998 (2010-11-23)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1103, 2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 137-7004 (2010-11-23)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1121, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7105 (2010-11-27)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1149, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7263 (2010-12-04)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1165, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7422 (2010-12-11)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1346, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2521 (2011-05-03)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis taikoma sudarant 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1795, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7564 (2011-12-28)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6, 8, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1961, 2012-04-12, Žin., 2012, Nr. 48-2330 (2012-04-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2172, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4346 (2012-07-14)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2260, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6119 (2012-10-20)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2359, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6686 (2012-11-15)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
45.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2413, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6967 (2012-11-24)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 8, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2013 m. balandžio 1 d.
48.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 6, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. spalio 25 d.
49.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-640, 2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 130-6624 (2013-12-19)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 13(1) IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
50.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-655, 2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 132-6734 (2013-12-21)
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
51.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1001, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10432
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 52-2604 (2013-05-21)
NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR JO PAKEITIMO ĮSTATYMO KAI KURIŲ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1140, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13461
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1388, 2014-12-04, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19561
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1576, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05690
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1602, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05896
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1643, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06584
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1984, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16906
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 15, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2003, 2015-11-10, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18263
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2187, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20891
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-361, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08720
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-736, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18508
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 12-1, 15, 21, 26, 27, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-2, 26-1 straipsniais įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-874, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20564
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-953, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21664
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1222, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09737
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1341, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10979
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1724, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20978
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1950, 2019-01-12, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00893
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2051, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06686
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2081, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07320
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2152, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09404
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1764, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21109
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-2 ir 9-3 straipsniais įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2646, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20987
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2625, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20566
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2698, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21416
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2844, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-10, i. k. 2020-07702
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2940, 2020-05-19, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10980
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2492, 2019-10-17, paskelbta TAR 2019-10-29, i. k. 2019-17224
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2588, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20021
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 36, 39 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 26-2 straipsniu įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3012, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13047
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-167, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-22, i. k. 2021-01180
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2051 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-166, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-22, i. k. 2021-01179
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-165, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-19, i. k. 2021-00840
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 12-1, 12-2, 15, 21, 26-1, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2949, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-25, i. k. 2020-11072
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 12-1, 12-2, 15, 21, 26-1, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2762 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-285, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09686
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-402, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14505
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-433, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15169
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3315, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21253
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 13-1, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-751, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26583
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1042, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08797
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-657, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24259
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 20, 23, 29 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-849, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27749
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 13-1, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3315 5 straipsnio pakeitimo įstatymas
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1107, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11865
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
45.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1144, 2022-06-21, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13883
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
46.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1174, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-28, i. k. 2022-13890
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
47.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1367, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15462
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
48.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1636, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-13, i. k. 2022-25403
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
49.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1437, 2022-09-29, paskelbta TAR 2022-10-05, i. k. 2022-20332
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
50.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1554, 2022-11-22, paskelbta TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24641
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas
51.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1303, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15630
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
52.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1688, 2022-12-15, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26108
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
53.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 9-1, 10, 12, 12-1, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3-1 straipsniu įstatymas
54.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2194, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20774
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 43 straipsnio pakeitimo įstatymas
55.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 9-1, 10, 12, 12-1, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 1, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
56.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2327, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25314
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas
57.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2335, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25089
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas
58.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9-1, 9-2, 11, 12-1, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26-1, 26-2, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu ir 32, 33, 34, 35, 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas