Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 53-2042, i. k. 1021010ISTA00IX-876

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTSTOLIŲ

Į S T A T Y M A S

 

2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius.

 

2 straipsnis. Antstolis

1. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).

2. Antstolius šio Įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

3. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas.

 

3 straipsnis. Antstolių veiklos principai

1. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

2. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

 

II SKYRIUS

ANTSTOLIO ĮGALIOJIMŲ ĮGIJIMAS, SUSTABDYMAS, PASIBAIGIMAS

 

4 straipsnis. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais

1. Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

2. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

 

5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) jis buvo nuteistas už nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;

2) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;

3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;

4) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

5) jo elgesys ar veikla yra nesuderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais;

6) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6 straipsnis. Antstolių viešas konkursas

1. Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija.

2. Antstolių viešą konkursą sudaro kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

3. Antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

4. Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkos apraše nustatytus dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

7 straipsnis. Viešo konkurso rezultatų patvirtinimas

1. Antstolių viešo konkurso komisija konkurso rezultatus teikia tvirtinti teisingumo ministrui. Antstolių viešo konkurso rezultatai tvirtinami įsakymu, nurodant konkursą laimėjusį asmenį (asmenis).

2. Teisingumo ministras gali atsisakyti patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatus, jei paaiškėja, jog viešas konkursas vyko pažeidžiant šio Įstatymo, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų ar Antstolių viešo konkurso tvarkos reikalavimus.

3. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo ar atsisakymas patvirtinti viešo konkurso rezultatus gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.                      

 

8 straipsnis. Teisė vykdyti antstolio veiklą

1. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, šio Įstatymo nustatyta tvarka apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka prisiekę. Teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

2. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.

3. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu.

4. Antstoliu paskirtam asmeniui, prisiekusiam šio Įstatymo nustatyta tvarka, išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

5. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodomi antstolių kontorų pavadinimai, antstolių vardai ir pavardės, antstolių kontorų adresai, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresai, antstolių veiklos teritorijos. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia antstolio įgaliojimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2317, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6645 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2317

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

7. Antstolių asmens bylos saugomos Teisingumo ministerijoje.

 

9 straipsnis. Antstolio priesaika

1. Asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia. Priesaiką priima teisingumo ministras.

2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, antstolis (-ė) (vardas, pavardė),  prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, antstolis (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-415, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5177 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-415

 

3. Neteko galios 2005-12-08.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-415, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5177 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-415

 

4. Prisiekęs antstolis priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas antstolio asmens byloje.

5. Neprisiekęs antstolis negali vykdyti antstolio veiklos.

 

10 straipsnis. Antstolio veiklos apribojimas

1. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Be to, antstolis negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Atlikdamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis negali naudotis juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis, taip pat negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių paslaugomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

2. Antstolis gali būti arbitru, kai ginčai sprendžiami arbitraže, ir gauti už tai atlygį. Atlikdamas arbitro funkcijas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolis negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XI-2094, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3937 (2012-06-30), i. k. 1121010ISTA0XI-2094

 

11 straipsnis. Antstolio įgaliojimų sustabdymas

1. Antstolio įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdomi, kai:

1) antstolis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką;

2) atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, ir dėl to iškelta drausmės byla;

3) antstoliui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė;

4) antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos;

5) apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba Antstolių atestavimo komisijos išvada antstolio neatestuoti.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-572, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12072

 

2. Teisingumo ministro sprendimas sustabdyti antstolio įgaliojimus turi būti motyvuotas. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu antstolio įgaliojimai gali būti sustabdyti teisingumo ministro įsakymu, kol įsiteisės Antstolių garbės teismo sprendimas.

4. Antstolio įgaliojimai nedelsiant atnaujinami išnykus pagrindams, dėl kurių jie buvo sustabdyti. Antstolio įgaliojimus atnaujina teisingumo ministras, išskyrus atvejus, kai sprendime dėl antstolio įgaliojimų sustabdymo buvo nurodytas įgaliojimų sustabdymo pasibaigimo pagrindas.

5. Antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.

6. Antstolis, kurio įgaliojimai sustabdyti, arba šio antstolio atstovas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu negali vykdyti antstolio veiklos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

12 straipsnis. Antstolio įgaliojimų pasibaigimas

1. Antstolio įgaliojimai pasibaigia:

1) antstoliui mirus;

2) atleidus jį iš antstolių.

2. Asmuo atleidžiamas iš antstolių:

1) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jo prašymu;

3) kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą negali dirbti antstoliu;

4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5) įsiteisėjus Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6) jei jis neatestuojamas;

7) sukakęs 70 metų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

 

8) jei, paskirtas antstoliu, per du mėnesius nuo paskyrimo dienos neprisiekia;

9) jei po jo paskyrimo antstoliu paaiškėja anksčiau buvę faktai, kuriuos žinojus paskyrimo metu būtų buvę atsisakyta skirti jį antstoliu;

10) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo antstoliui paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – leidimo vykdyti veiklą panaikinimas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-572, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12072

 

3. Antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

4. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens atleidimo iš antstolių gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.

 

III SKYRIUS

ANTSTOLIO, ANTSTOLIO PADĖJĖJO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

 

13 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra

1. Už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

2. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo pasiūlyti antstoliui (antstolio padėjėjui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai.

3. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nustatytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.

4. Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu antstolis (antstolio padėjėjas) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio (antstolio padėjėjo) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus.

6. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

7. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra

1. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų;

4) teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

2. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.

3. Drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.

4. Antstolių garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, įsiteisėja jų priėmimo dieną. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Antstolių garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

15 straipsnis. Drausminės nuobaudos

1. Antstoliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

4) teisės gauti vykdyti vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atėmimas iki šešių mėnesių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5) Neteko galios nuo 2020-08-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

2. Antstolio padėjėjui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) Neteko galios nuo 2020-08-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

3. Antstoliui ir antstolio padėjėjui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Antstolių garbės teismo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

IV SKYRIUS

KITA ANTSTOLIO ATSAKOMYBĖ

 

16 straipsnis. Antstolio atsakomybė

1. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę.

2. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

 

17 straipsnis. Antstolių civilinės atsakomybės draudimas

1. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1245, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14873

 

2. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.

3. Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienas antstolis Lietuvos antstolių rūmams privalo mokėti draudimo įmoką. Ji neįskaitoma į šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nurodytą įmoką. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

Nr. XII-1245, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14873

 

4. Antstolis gali pats papildomai draustis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas.

5. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

 

7. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Lietuvos antstolių rūmais, kai šie pateikia prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

 

8. Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.

 

V SKYRIUS

ANTSTOLIO (ANTSTOLIŲ) KONTORA

 

18 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontora

1. Veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje.

TAR pastaba. 18 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos antstoliams, antstolio (antstolių) kontorą įkuriantiems po įstatymo Nr. XIII-2722 įsigaliojimo (2020-07-01). Antstoliai, iki įstatymo Nr. XIII-2722 įsigaliojimo (2020-07-01) įkūrę antstolių kontorą ne savo veiklos teritorijoje, iki 2023 m. liepos 1 d. turi įkurti šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytoje Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią antstolio (antstolių) kontorą arba savo veiklos teritorijoje įkurti antstolių kontoros.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

2. Antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.

3. Antstolio (antstolių) darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras.

4. Antstolio (antstolių) kontoroje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.

 

19 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros skyrius

Teisingumo ministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius.

 

20 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros adresas ir iškaba

1. Apie kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti Teisingumo ministerijai ir paskelbti šalies dienraštyje bei vietos laikraštyje, taip pat pranešti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2481, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17979

 

2. Teisingumo ministras nustato visoms antstolio (antstolių) kontoroms bendrą iškabų formą.

 

VI SKYRIUS

ANTSTOLIO VEIKLA

 

21 straipsnis. Antstolio funkcijos ir kita veikla

1. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:

1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;

2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;

3) teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais;

4) aukciono tvarka realizuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles;

6) bankroto administravimo paslaugas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-806, 2014-03-27, paskelbta TAR 2014-04-11, i. k. 2014-04325

 

7) mediatoriaus paslaugas, kai sprendžiami ginčai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-536, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12055

 

3. Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms. Antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas.

4. Neteko galios nuo 2020-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

5. Neteko galios nuo 2020-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

 

6. Neteko galios nuo 2020-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

Nr. XIII-1606, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18679

 

7. Antstolis privalo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai jų nustatyta tvarka teikti gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitas.

8. Antstolis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

22 straipsnis. Antstolio teisė gauti informaciją

1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26), i. k. 1041010ISTA0IX-2537

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

2. Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu.

 

23 straipsnis. Faktinių aplinkybių konstatavimas

1. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

2. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.

3. Konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

4. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas teismo pavedimu, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

5. Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas iš jų išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio (antstolių) kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma, išskyrus vaizdo ar garso įrašus, ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazę.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

6. Teismo pavedimu faktinės aplinkybės konstatuojamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

24 straipsnis. Dokumentų perdavimas ir įteikimas

1. Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu perduoda ir įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarką įsakymu tvirtina teisingumo ministras.

3. Dokumentai asmeniui perduodami ir įteikiami asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitu Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkoje nustatytu būdu, informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis. Perduodančio asmens prašymu antstolis asmeniškai įteikdamas perduodamus dokumentus gali, o įstatymo nustatytais atvejais privalo dokumentus priimančiam asmeniui išaiškinti teisines pasekmes, kurias gali sukelti arba sukelia šių dokumentų įteikimas ar atsisakymas juos priimti.

 

25 straipsnis. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles

1. Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

2. Teikdamas tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugas, antstolis negali taikyti priemonių, pažeidžiančių ar ribojančių asmens teises.

3. Tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, jei prievolės įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, taip pat tais atvejais, kai kreditorius nepateikia antstoliui dokumentų, patvirtinančių skolininko turtinės prievolės kreditoriui egzistavimą ir jos dydį.

4. Jei skolininkas ginčija turtinę prievolę ar jos dydį teisme, tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga negali būti teikiama, o pradėjus teikti turi būti nutraukta.

5. Antstolis privalo nedelsdamas informuoti asmenį, kurio prašymu teikiama tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga, jei paaiškėja, kad dėl skolininko ar trečiųjų asmenų veiksmų, skolininko turtinės padėties negalima grąžinti įsiskolinimo ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.

 

26 straipsnis. Antstolio veiklos teritorija

1. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2481, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17979

 

2. Antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

 

27 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos kontrolė ir skundų nagrinėjimas

1. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas.

2. Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

4. Įstatymų nustatyta tvarka antstolių veiklą gali tikrinti ir kitos institucijos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

5. Antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

6. Antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

7. Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus per trisdešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

VII SKYRIUS

ANTSTOLIO PADĖJĖJAS

 

28 straipsnis. Antstolio padėjėjas

1. Antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

2. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį teisingumo ministro įsakymu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras.

3. Asmeniui, įrašytam į antstolių padėjėjų sąrašą, išduodamas antstolio padėjėjo pažymėjimas.

4. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia antstolių padėjėjų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma antstolio padėjėjo vardas ir pavardė, taip pat antstolio, kurio padėjėju asmuo dirba, vardas ir pavardė. Antstolio padėjėjo duomenys antstolių padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol asmuo turi teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

5. Atsisakymas suteikti teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas

1. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama teisingumo ministro įsakymu išbraukiant asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo:

1) įsiteisėjus Antstolių garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą;

2) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju.

2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

30 straipsnis. Antstolio padėjėjo teisės ir pareigos

1. Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

2. Antstolio padėjėjas privalo laikytis darbo drausmės, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimų, nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus, elgtis taip, kad nežemintų antstolio vardo, apie pavedimo įvykdymą nedelsdamas pranešti antstoliui.

3. Skiriant pavaduojantį antstolį, pavaduojamo antstolio padėjėjas privalo gauti pavaduojančio antstolio rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

31 straipsnis. Antstolio padėjėjo atsakomybė

1. Už darbo drausmės pažeidimą ar padarytą žalą antstolio padėjėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako antstoliui, su kuriuo sudaryta darbo sutartis.

2. Atlikdamas šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatytas funkcijas, antstolio padėjėjas atsako šio Įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka.

 

32 straipsnis. Antstolio padėjėjo veiklos apribojimas

1. Antstolio padėjėjas negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, taip pat negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu.

2. Antstolio padėjėjas gali būti arbitru, kai ginčai sprendžiami arbitraže, ir gauti už tai atlygį. Atlikdamas arbitro funkcijas, antstolio padėjėjas privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio padėjėjas negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolio padėjėjas negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Nr. XI-2094, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3937 (2012-06-30), i. k. 1121010ISTA0XI-2094

 

33 straipsnis. Antstolių padėjėjų mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas

1. Antstolių padėjėjai privalo nuolat kelti kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai.

2. Antstolių padėjėjų mokymo programas ir kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

3. Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus antstolių padėjėjai atestuojami. Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, komisijos nuostatus ir antstolių padėjėjų atestavimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

4. Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų:

1) antstolio padėjėją atestuoti;

2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus;

3) antstolio padėjėjo neatestuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

 

VIII SKYRIUS

ANTSTOLIO ATSTOVAVIMAS IR PAVADAVIMAS

 

34 straipsnis. Pranešimas, kad neatliekamos antstolio funkcijos

1. Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis.

2. Antstolis, negalintis atlikti savo funkcijų dėl ligos ar kitų priežasčių daugiau negu vieną darbo dieną, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną privalo apie tai pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Jeigu antstolis negalės atlikti savo funkcijų dėl numatomų priežasčių, apie tai iš anksto, tinkamu laiku, jis turi pranešti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui.

3. Lietuvos antstolių rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo antstolio vardas ir pavardė, antstolio kontoros pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo pagrindas ir terminas, antstolio atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio antstolio vardas ir pavardė, antstolio kontoros pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis antstolio atstovavimas ar pavadavimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

35 straipsnis. Antstolio atstovavimas

1. Antstolio atstovu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras ir habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas nelaikęs egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro įsakymu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos.

2. Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų terminui. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia. Atstovaujamas antstolis, kol yra atstovaujamas, negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.

3. Atstovaujamas antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki šio veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Tais atvejais, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

4. Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) atstovaujamo antstolio ar atstovo reikalavimu;

3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytais pagrindais.

5. Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas.

6. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamas antstolis ir antstolio atstovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

36 straipsnis. Antstolio pavadavimas

1. Teisingumo ministro įsakymu ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamo antstolio pasiūlytas pavaduojantis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiu antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis.

2. Jeigu antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantis antstolis skiriamas, iki bus atnaujinti antstolio įgaliojimai arba kol bus paskirtas antstolio atstovas.

3. Pavaduojamas antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.

4. Pavaduojantis ir pavaduojamas antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jeigu pavaduojantis ir pavaduojamas antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančio antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka.

5. Pavaduojantis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio ir antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamas antstolis. Už žalą, padarytą pavaduojant, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantis antstolis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

IX SKYRIUS

KITI ANTSTOLIŲ VEIKLOS KLAUSIMAI

 

37 straipsnis. Duomenų ir informacijos apskaita, teikimas ir saugojimas vykdant antstolio veiklą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

1. Antstolio priimti vykdyti vykdomieji dokumentai įtraukiami į bendrą vykdomųjų dokumentų sąrašą. Duomenys apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą saugomi antstolio (antstolių) kontoroje. Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarką tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolis privalo užtikrinti duomenų apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, tinkamą naudojimą ir saugojimą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos: kompiuteriai, specialios programos, duomenų bazės, duomenų perdavimo tinklai, sudarantys antstolių informacinę sistemą. Jos nuostatus ir duomenų teikimo tvarką nustato teisingumo ministras.

3. Antstolis privalo teikti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams informaciją, reikalingą šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytai kontrolei atlikti. Informacija apie fizinio asmens privataus gyvenimo aplinkybes ir profesines paslaptis arba juridinių asmenų komercines paslaptis, gauta ar paaiškėjusi atliekant antstolio funkcijas ar teikiant paslaugas, negali būti atskleidžiama ar pateikiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

4. Pažymos apie vykdymo veiksmus, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, atliekant šiuos veiksmus surašyti dokumentai ar jų kopijos gali būti pateikiami tik vykdymo procese dalyvavusiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių prašymu buvo atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų įteikimo ar perdavimo veiksmai, arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

5. Šiame Įstatyme nustatyta dokumentų, duomenų ir informacijos apskaitos bei naudojimo tvarka taikoma ir antstolio atstovui, antstolio padėjėjui, kitiems antstolio darbuotojams, kuriems šie duomenys ir informacija paaiškėjo dirbant pas antstolį, taip pat asmenims, nustojusiems dirbti antstoliu, antstolio padėjėju, antstolio darbuotoju.

 

38 straipsnis. Antstolių kvalifikacijos kėlimas

1. Antstolis privalo nuolat kelti kvalifikaciją. Antstolių kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai, o koordinuoja Teisingumo ministerija.

2. Antstolių kvalifikacijos kėlimo nuostatus Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina teisingumo ministras.

 

39 straipsnis. Antstolių atestavimas ir sveikatos tikrinimas

1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacijos. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

2. Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių du, tarp jų ir pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmai, vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolių atestavimo komisijos nariais gali būti skiriami tik aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys.

3. Antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jei, atlikus patikrinimą, dėl nustatytų pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų kyla pagrįstos abejonės antstolio kvalifikacija, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę. Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rūmai. Antstolio neeilinė atestacija gali būti ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po antstolio atestacijos dienos.

4. Antstolių atestavimo komisija priima vieną iš šių išvadų:

1) antstolį atestuoti;

2) antstolį atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikaciją;

3) antstolio neatestuoti ir pasiūlyti teisingumo ministrui spręsti klausimą dėl asmens atleidimo iš antstolių.

5. Antstolis privalo kas penkerius metus tikrintis sveikatą sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

40 straipsnis. Antstolio dokumentų valdymas

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

1. Antstolio dokumentai rengiami ir procesiniai veiksmai atliekami valstybine kalba. Išieškotojo ar skolininko prašymu ir lėšomis dokumentai gali būti rengiami valstybine ir išieškotojo ar skolininko pasirinkta užsienio kalba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

2. Antstolių procesinių dokumentų formas nustato teisingumo ministras.

 

41 straipsnis. Antstolio depozitinės sąskaitos, antspaudas ir parašas

1. Antstolis turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo vardu, pavarde. Antstolio antspaudo formą nustato teisingumo ministras.

2. Teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų.

3. Antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

4. Prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, antstolis privalo pateikti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams savo antspaudo ir parašo pavyzdį.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

5. Antstolis privalo Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams pateikti pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

42 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas

Antstolis savo blankuose, antspaude ir iškaboje naudoja Lietuvos valstybės herbą.

 

43 straipsnis. Antstolio veiklos dokumentai

1. Antstolis privalo tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus. Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisykles nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriumi.

2. Teisingumo ministras kartu su Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriumi tvirtina antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę.

3. Antstolio veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

 

431 straipsnis. Elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas antstolių veikloje

1. Su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

2. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine vykdomąja byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.

3. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys turi teisę visus dokumentus ir informaciją, susijusią su vykdymo procesu, antstoliui teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti Antstolių informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

4. Įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.

5. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos su vykdymo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu patvirtinti antstolio sudaryti procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

6. Elektroninėje vykdomojoje byloje saugomos vykdymo proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai dokumentai. Rašytiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę vykdomąją bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo antstolio kontoroje. Skaitmeninėje kopijoje turi būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo. Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, antstolis priima motyvuotą patvarkymą saugoti dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymi elektroninėje vykdomojoje byloje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-1483, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4129 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1483

 

44 straipsnis. Reklamos draudimas

1. Antstoliui draudžiama reklamuoti savo veiklą.

2. Antstolio veiklos reklama nelaikomas duomenų apie antstolį, jo veiklą, antstolio (antstolių) kontorą nurodymas informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, kataloguose, interneto tinklapiuose ir pan.), oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse.

 

X SKYRIUS

ANTSTOLIŲ SAVIVALDA

 

45 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmai

1. Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai.

2. Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. Jų buveinė yra Vilniuje.

3. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys.

4. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo. Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatai.

5. Lietuvos antstolių rūmų veikla finansuojama iš antstolių mokamų įmokų. Jų dydį nustato antstolių susirinkimas.

 

46 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos

1. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos yra šios:

1) koordinuoti antstolių veiklą;

2) atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

3) rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai;

4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą;

5) organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą;

6) teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą;

7) kitos šiame ir kituose įstatymuose nustatytos funkcijos.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2168, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20138

 

2. Lietuvos antstolių rūmai gali atlikti ir kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

 

47 straipsnis. Antstolių susirinkimas

1. Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis antstolių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių.

2. Antstolių susirinkimas:

1) renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

2) renka Antstolių garbės teismo narius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

3) išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą;

4) tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą;

5) priima Lietuvos antstolių rūmų įstatus, Antstolių profesinės etikos kodeksą; teisingumo ministras juos skelbia Teisės aktų registre;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-2317, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6645 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2317

 

6) Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina įmokų Lietuvos antstolių rūmams dydį;

7) sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus.

3. Antstolių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų antstolių. Antstolių susirinkimui pirmininkauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas arba jo pavedimu kitas Prezidiumo narys. Sprendimai antstolių susirinkime priimami paprasta dalyvaujančių antstolių balsų dauguma. Antstolių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

 

48 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas

1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas. Jį sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, antstolis gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Lietuvos antstolių rūmams.

2. Šis Įstatymas bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentas nustato Prezidiumo įgaliojimus ir darbo tvarką.

3. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rūmams priskirtas funkcijas:

1) tikrina antstolių darbo organizavimą;

2) teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais;

3) apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę;

4) organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti;

5) gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti;

6) atlieka kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose bei Prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas.

4. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas teikia teisingumo ministrui paskelbti antstolių susirinkimo priimtus Lietuvos antstolių rūmų įstatus. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti įstatus, jeigu jie prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti įstatus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

 

49 straipsnis. Antstolių garbės teismas

1. Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolių garbės teismas susideda iš septynių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš antstolių;

2) du nariai renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius.

3. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Antstolių garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro) ir atitikti šiame Įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Antstolių garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir antstoliai. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Antstolių garbės teismas iš narių antstolių išsirenka Antstolių garbės teismo pirmininką.

5. Antstolių garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus.

6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Antstolių garbės teismo nariai antstoliai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.

7. Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Antstolių garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

 

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

50 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šio Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1459, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1704 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1459

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26), i. k. 1041010ISTA0IX-2537

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Notariato įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-415, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5177 (2005-12-08), i. k. 1051010ISTA000X-415

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1837, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5444 (2008-12-02), i. k. 1081010ISTA00X-1837

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4, 5, 6, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 21, 23, 27, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1690, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6836 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1690

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1978, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2443 (2012-04-28), i. k. 1121010ISTA0XI-1978

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 12 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2094, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3937 (2012-06-30), i. k. 1121010ISTA0XI-2094

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 10, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1483, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4129 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1483

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo papildymo 43-1 straipsniu įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2317, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6645 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2317

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 8 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-806, 2014-03-27, paskelbta TAR 2014-04-11, i. k. 2014-04325

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1245, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14873

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2168, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20138

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 46 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-536, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12055

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-572, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12072

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2481, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17979

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1606, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18679

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2722, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21593

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 10, 12, 15, 18, 21, 29 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3216, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15753

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 22, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas