Įsakymas netenka galios 2003-07-01:
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-231, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 63-2855 (2003-06-28), i. k. 1032310ISAK001V-231
Dėl kai kurių vidaus reikalų ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2000-10-28 iki 2003-06-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 17-423, i. k. 1002310ISAK00000080
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO ORGANIZAVIMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 11 d. Nr. 80
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1462 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 110-3232),
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1993 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės priešgaisrinės priežiūros organų darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
vidaus reikalų ministro
2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 80
Lietuvos Respublikos valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcija
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši instrukcija parengta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1462 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 110-3232). Ji reglamentuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, atliekančių gaisrų prevencijos darbą Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklą ir konkretizuoja atskirų funkcijų, nustatytų teisės aktuose, reglamentuojančiuose priešgaisrinę saugą, vykdymą.
2. Kai kurias veiklos funkcijas, nereglamentuotas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatuose bei darbo organizavimo instrukcijoje, nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija.
II. VALSTYBINĖS PRIEŠGAIsRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO ORGANIZAVIMAS
4. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų darbas organizuojamas atitinkamuose valstybinės priešgaisrinės priežiūros struktūriniuose lygiuose: Vyriausiojoje, teritorinėse ir vietinėse valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijose.
5. Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje vykdo:
5.2. teritorinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos – aptarnaujamoje teritorijoje (mieste, rajone) ir šioje instrukcijoje arba vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus bei jo pavaduotojo nurodymais nustatytas funkcijas apskrityje;
7. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai objektams patikrinti gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistus. Jiems išduodami laikini leidimai, pasirašyti vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus arba jo pavaduotojo.
III. VALSTYBINĘ PRIEŠGAISRINĘ PRIEŽIŪRĄ VYKDANČIŲ PAREIGŪNŲ KATEGORIJOS
9. Vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.
10. Vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pavaduotojas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas, jis yra ir Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas.
11. Vyresnieji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai yra:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko pavaduotojas, skyrių viršininkai, skyrių viršininkų pavaduotojai;
apskričių centruose ir ūkio subjektuose esančių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkai;
teritorinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų viršininkai.
12. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai yra:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos poskyrių viršininkai, vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai, inspektoriai;
rajonų (miestų) priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkai;
teritorinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų viršininkų pavaduotojai, poskyrių viršininkai, vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai, inspektoriai;
vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų viršininkai, poskyrių viršininkai, vyresnieji inspektoriai, inspektoriai
Punkto pakeitimai:
Nr. 401, 2000-10-18, Žin., 2000, Nr. 90-2822 (2000-10-27), i. k. 1002310ISAK00000401
IV. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS INSPEKCIJŲ
TARNYBINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
14. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija tikrina teritorinių ir vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų tarnybinę veiklą. Patikrinimų periodiškumas bei tikslas nustatomas atsižvelgiant į gaisrų statistikos duomenis rajone (mieste), tarnybinės veiklos rezultatus.
15. Vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus, jo pavaduotojo nurodymu arba vadovaujantis inspekcijos metiniu pagrindinių priemonių planu teritorinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos tikrina vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų tarnybinę veiklą.
V. DARBO PLANAVIMAS
16. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos sudaro metinį pagrindinių priemonių planą ir ketvirtinį detalų darbo planą.
17. Metiniame darbo plane nurodomos pagrindinės prevencinio darbo priemonės. Ketvirtiniame darbo plane konkretizuojama valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos veikla vykdant objektų priešgaisrinės būklės kontrolę (nurodomas objektų skaičius pagal kiekvieno patikrinimo rūšį, vadovaujantis metiniu objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų grafiku), numatomi reidai, informacinė, agitacinė ir kita veikla.
Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos numatytos pagrindinės prevencinio darbo priemonės įtraukiamos į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento metinį darbo planą.
18. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiajai valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijai, teritorinėms ir vietinėms valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijoms būtina sudaryti metinį objektų kontrolinių ir tikslinių priešgaisrinių techninių patikrinimų grafiką, į kurį įtraukiami visi privalomi tikrinti I ir II grupių arba ypatingos svarbos objektai, taip pat ir tie, kurių patikrinimus inspekcijos viršininkas savo nuožiūra, įvertinęs gaisrų analizę, numato atlikti tais metais. Metinius objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų grafikus tvirtina (sudaro) inspekcijų viršininkai. Šie dokumentai saugomi penkerius metus.
19. Vyriausiosios ir teritorinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų poskyrių viršininkai, vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai ir inspektoriai, pasibaigus mėnesiui, privalo pateikti atlikto darbo ataskaitą inspekcijos viršininkui, o vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų viršininkai, poskyrių viršininkai, vyresnieji inspektoriai ir inspektoriai – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui. Joje nurodomas konkretus tą mėnesį atliktas darbas (priešgaisriniai techniniai objektų patikrinimai, gaisrų tyrimas, normatyvinis – techninis, administracinės praktikos darbas, agitacinė veikla ir pan.). Ataskaitos formą nustato kiekvienos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas. Atlikto darbo ataskaitos saugomos inspekcijoje penkerius metus. Už duomenų, pateiktų mėnesio darbo ataskaitose, teisingumą asmeniškai atsako kiekvienas pareigūnas
Punkto pakeitimai:
Nr. 401, 2000-10-18, Žin., 2000, Nr. 90-2822 (2000-10-27), i. k. 1002310ISAK00000401
20. Kiekvienas valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnas privalo turėti pareigines instrukcijas ir kontroliuojamų objektų sąrašus. Šiuos dokumentus tvirtina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. Kontroliuojami objektai pareigūnams priskiriami atsižvelgus į kiekvieno jų žinias, sugebėjimus bei darbo patirtį.
21. Metinius teritorinių ir vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų darbo planus sudaro jų viršininkai. Metinius teritorinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų darbo planus, suderintus su Vyriausiąja valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, o vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų – su teritorinėmis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijomis tvirtina priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkai.
22. Ketvirtinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų darbo planus tvirtina (sudaro) inspekcijų viršininkai.
VI. PRIEŠGAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI
25. Priešgaisriniai techniniai patikrinimai – pagrindinė valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų gaisrų prevencijos darbo forma.
27. Kontrolinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatoma objekto priešgaisrinė būklė, objekto vadovo, savininko ar darbdavio veikla, užtikrinant žmonių, statinių, turto priešgaisrinę saugą, taip pat tikrinama, ar pavojinguose objektuose yra numatytos ir parengtos priemonės avarinės situacijos, incidento atveju, jų veiksmingumas, ar gaminama gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinga produkcija atitinka standartų, techninių sąlygų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių priešgaisrinę saugą, reikalavimus, kaip vykdomi priešgaisrinės saugos reikalavimai remontuojamuose (parkuojamuose) traukiniuose, laivuose, oro ir kitose transporto priemonėse, taip pat atliekant pavojingų medžiagų iškrovimo ir pakrovimo darbus.
28. Tikslinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatoma, ar įgyvendintos ankstesnio patikrinimo metu pasiūlytos priemonės bei nurodymuose padaromos atitinkamos žymos. Jei siūlytos priemonės neįvykdytos, tikrinantis pareigūnas nustato neįvykdymo priežastis ir priima motyvuotą sprendimą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo arba pažeidimų pašalinimo terminų pratęsimo.
Tikslinio patikrinimo metu, radus naujų pažeidimų, surašomi nurodymai dėl jų pašalinimo.
29. Tiksliniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai taip pat atliekami pasikeitus įprasto darbo režimo sąlygoms, veiklos, gamybos pobūdžiui, numatant masinius kultūrinius renginius ir pan.
30. Operatyviniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko ar jį pavaduojančio pareigūno nuožiūra.
Apie operatyvinio patikrinimo rezultatus tarnybiniu pranešimu informuojamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas).
31. Savaitinių vaikų įstaigų, vaikų ir kūdikių namų, ligoninių, socialinės rūpybos įstaigų budinčio personalo mokėjimas elgtis kilus gaisrui nakties metu operatyviai tikrinamas ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Tokių patikrinimų metu taip pat apžiūrimi evakuacijos keliai, gaisro gesinimo įrangos ir priemonių būklė.
32. Priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami dalyvaujant objekto vadovams, savininkams, darbdaviams arba jų įgaliotiesiems atstovams.
Apie numatomą atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą (išskyrus operatyvinį) valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas iš anksto informuoja objekto vadovą ir su juo suderina patikrinimo datą ir laiką.
33. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, atliekantis objekto patikrinimą, privalo turėti inspekcijos viršininko (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko) pasirašytą pavedimą atlikti patikrinimą, jeigu kitaip nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose ar Vyriausybės nutarimuose. Pavedimas registruojamas inspekcijoje tam tikslui skirtame žurnale.
34. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, tikrindamas objektą, privalo laikytis priešgaisrinių, darbų saugos, higienos ir kitų objekte nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų.
VII. OBJEKTŲ GRUPĖS IR TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS
36. Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV). Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos nuožiūra sudaroma ypatingos svarbos objektų grupė.
36.1. Ypatingos svarbos objektų grupė – strateginiai, valdymo, valstybinės reikšmės, masinio žmonių susitelkimo arba svarbūs sprogimo bei gaisro atžvilgiu pavojingi ir kiti objektai. Jų sąrašą sudaro Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, tvirtina vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius. Ši objektų grupė neturi jokios įtakos objektų grupavimui teritorinėse ir vietinėse valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijose.
36.2. I grupės objektai:
– valstybės valdymo institucijų statiniai;
– branduolinės energetikos jėgainės, kiti statiniai, kuriuose naudojamos ar laikomos branduolinės medžiagos bei jų atliekos;
– objektai, priskirti prie pavojingų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo“ (kai pavojingų medžiagų ribinis kiekis objekte yra arba viršija trečiąjį (III) ir antrąjį (II) ribinių kiekių lygius);
– hidroelektrinės;
– šiluminės elektrinės;
– 1,5 MW ir didesnio galingumo katilinės;
– jūrų uosto objektai;
– įkalinimo ir pataisos darbų įstaigos;
– radijo ir televizijos objektai;
– viešbučiai (moteliai), kuriuose yra 10 ir daugiau kambarių (numerių) svečiams apgyvendinti;
– prekybos objektai, kurių prekybos salių, sandėlių plotas viršija 1000 m2 arba yra 2 ir daugiau aukštų, kurių vieno aukšto plotas 500 m2 ir daugiau;
– teatrai, kino teatrai, cirkai, koncertų salės, universalios salės, pramogų ir parodų pastatai, pastatyti kaip atskiri statiniai; tos pačios paskirties patalpos, kuriose telpa 100 ir daugiau žmonių, kitos paskirties statiniuose;
– ligoninės, gimdymo namai, sanatorijos, klinikos (kai stacionarių gydymo vietų skaičius šiose įstaigose yra didesnis nei 50 vietų).
36.3. II grupės objektai:
– vidaus reikalų sistemos objektai;
– krašto apsaugos sistemos objektai;
– civilinės saugos centralizuotos slėptuvės;
– valstybinio lygio civilinės saugos valdymo punktai;
– vietos savivaldos institucijų statiniai;
– kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statiniai bei jų priklausiniai;
– kulto įstaigos;
– požeminiai, dviaukščiai ir aukštesni ne boksinio tipo transporto laikymo statiniai;
– autoservisai, kuriuose yra įrengti dažymo cechai arba 5 ir daugiau techninio aptarnavimo postų;
– ūkio subjektų sandėliai, kurių plotas 1000 m2 ir didesnis (išskyrus E kategorijos patalpas pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti);
– ligoninės, gimdymo namai, sanatorijos, dispanseriai, klinikos (kai stacionarių gydymo vietų skaičius šiose įstaigose neviršija 50 vietų);
– poliklinikos;
– socialinės rūpybos įstaigos (senelių, neįgaliųjų ir vaikų globos namai);
– švietimo, mokslo, auklėjimo įstaigos;
– muziejai, meno galerijos, muziejinių vertybių saugyklos (kurių salių (saugyklų) plotas viršija 100 m2);
– valstybiniai archyvai, rankraščių bibliotekos, knygų saugyklos, kitos 100 tūkst. tomų ir talpesnės bibliotekos;
– teatrų, kino teatrų, cirkų, koncertų salės, universalios salės, pramogų ir parodų salės, nepriskirtos I grupės objektams;
– autobusų ir geležinkelio stotys, oro, jūros ir upių transporto keleivių stotys, kurių keleivių laukimo salė skirta 50 ir daugiau keleivių;
– bankų statiniai;
– ryšių objektai;
– visuomeninio maitinimo įmonės, kurių klientų aptarnavimo salių plotas yra 500 m2 ir didesnis arba kurių salėse yra daugiau kaip 100 vietų;
– objektai, priskirti prie pavojingų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo“, (kai pavojingų medžiagų ribinis kiekis objekte yra arba viršija pirmąjį (I) ribinių kiekių lygį);
– prekybos objektai, kurių prekybos salių, sandėlių plotas yra didesnis nei 200 m2, bet neviršija 1000 m2;
– 100 m2 ir didesnio ploto gamybiniai objektai, turintys A, B kategorijos patalpų pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti;
– 300 m2 ir didesnio ploto gamybiniai objektai, turintys C kategorijos patalpų pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti;
– katilinės, nepriskirtos I grupės objektams;
– 5000 t ir didesnės talpos šaldytuvai;
– administraciniai, visuomeniniai statiniai bei patalpos, kuriuose vienu metu dirba arba gali būti 50 ir daugiau žmonių;
– įvairios paskirties buitinio gyventojų aptarnavimo objektai, kurių plotas 1000 m2 ir daugiau;
– bendrabučiai.
36.4. III grupės objektai:
– gamybiniai objektai, turintys A, B kategorijos patalpų pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti, nepriskirti II grupei;
– nuo 100 m2 iki 300 m2 ploto gamybiniai objektai, turintys C kategorijos patalpų pagal pavojų sprogimui ir gaisrui kilti;
– autoservisai, nepriskirti II grupės objektams;
– visuomeninio maitinimo įmonės, nepriskirtos II grupės objektams;
– įvairios paskirties buitinio gyventojų aptarnavimo objektai, nepriskirti II grupės objektams;
– bankų skyriai;
– prekybos objektai, kurių prekybos salių, sandėlių plotas yra didesnis kaip 40 m2, bet neviršija 200 m2;
– pašto skyriai;
– administraciniai, visuomeniniai statiniai bei patalpos, kuriose vienu metu dirba arba gali būti nuo 10 iki 50 žmonių;
– sveikatos priežiūros įstaigos, nepriskirtos I ir II grupės objektams;
– apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių statiniai, nepriskirti I grupės objektams;
– 10 aukštų ir aukštesni gyvenamieji namai;
– požeminiai, dviaukščiai ir aukštesni (kai vietų skaičius juose 50 ir daugiau) boksinio tipo garažai.
37. Ypatingos svarbos objektus (jei jie nėra priskirti tik Vyriausiajai valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijai kontroliuoti) pasirinktinai tikrina Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai kartu su teritorinių ir vietinių inspekcijų pareigūnais pagal abipusiškai suderintą grafiką.
38. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip du kartus per metus (pasibaigus nurodymuose pagerinti objekto priešgaisrinę būklę numatytų priemonių įvykdymo terminui, atliekamas tikslinis patikrinimas).
39. II grupės objektai tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus (kontrolinis patikrinimas atliekamas kas dvejus metus).
41. IV grupės objektų patikrinimai atliekami pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų analizę, arba inspekcijos viršininko nuožiūra. Šios grupės objektus rekomenduojama tikrinti organizuojant reidus.
Tokia pačia tvarka gaisrų prevencija vykdoma miškuose, durpynuose, geležinkelio juostose, kaimo vietovėje šienapjūtės, javapjūtės metu bei žolės gaisrams kilti pavojingu metų periodu.
42. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko nuožiūra objektai gali būti tikrinami ir dažniau, jeigu tai neprieštarauja kitų teisės aktų nuostatoms.
43. Žemesnių kaip 10 aukštų gyvenamųjų namų ir sodybų, sodų namelių, garažų (nepriskirtų III grupės objektams) priešgaisrinė priežiūra atliekama, kai:
– peržiūrima bei derinama paruošta projektinė dokumentacija statybai, rekonstrukcijai, perplanavimui atlikti;
– priimama juos naudoti;
– įrengiamos kitos paskirties patalpos;
– gaunamas skundas (pareiškimas) apie priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimus;
– nusprendžia valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas.
Šių patikrinimų metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai naudojasi nuostatuose (įstatymuose) suteiktomis teisėmis.
44. Specifinių objektų (užsienio valstybių eksteritorialių įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos banko specialios paskirties patalpų, karinių teritorijų), kuriems numatytos specialios tikrinimo sąlygos, priešgaisrinė priežiūra vykdoma vadovaujantis Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų bei kitų institucijų norminiais aktais nustatyta tvarka.
VIII. BENDRADARBIAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE
46. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:
46.1. bendradarbiaudamas su žiniasklaida, informuoja visuomenę apie gaisrus ir jų pasekmes, gelbėjimo darbus, aiškina priešgaisrinės saugos reikalavimus, organizuoja priešgaisrinės saugos taisyklių, kitų norminių aktų, priešgaisrinės techninės literatūros leidybą;
46.2. organizuoja dokumentinių ir mokomųjų vaizdo filmų, vaizdinės agitacijos priemonių priešgaisrine tematika gamybą ir platinimą;
46.3. teikia praktinę pagalbą priešgaisrinės apsaugos padaliniams renkant, analizuojant ir skleidžiant informaciją apie gaisrus ir gelbėjimo darbus žiniasklaidai, apmokant priešgaisrinės apsaugos pareigūnus, atsakingus už šį darbą;
46.4. teikia praktinę pagalbą aukštųjų, vidurinių mokyklų ir kitų mokymo įstaigų vadovybei organizuojant priešgaisrinės saugos pagrindų mokymą klausytojams, studentams ir moksleiviams, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto gaisrinės saugos specialybės dėstytojais rengia mokymo programas ir paskaitų ciklus;
46.5. rengia valstybės valdymo institucijoms prevencinio darbo ataskaitas, įvertina šalies priešgaisrinę būklę ir teikia pasiūlymus ją gerinti, propaguoja teritorinių ir vietinių priešgaisrinės apsaugos inspekcijų gaisrų prevencinės veiklos patyrimą, naujas darbo formas ir metodus;
47. Teritorinės ir vietinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos:
47.1. renka, sistemina, analizuoja informaciją apie gaisrus ir gelbėjimo darbus, rengia informaciją rajono (miesto) valdžios ir valdymo institucijoms ne rečiau kaip kartą per metus;
47.2. organizuoja instruktyvinius pasitarimus su įmonių, organizacijų darbuotojais priešgaisrinės saugos klausimais;
47.3. organizuoja rajono (miesto) gyventojų susitikimus su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, demonstruoja gaisrinę techniką įvairių renginių, švenčių, vykstančių rajone (mieste), metu;
47.4. supažindina ikimokyklinio amžiaus vaikus, paauglius ir moksleivius su priešgaisrinės saugos reikalavimų pagrindais, savo darbo ypatumais, organizuoja piešinių, plakatų parodas priešgaisrine tematika, ekskursijas į priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandas;
47.5. bendradarbiaudamos su žiniasklaida, informuoja visuomenę apie gaisrus, avarijas, jų pasekmes ir priežastis;
IX. NORMATYVINIS–TECHNINIS DARBAS
48. Normatyvinio-techninio darbo srityje Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai pagal savo kompetenciją:
48.1. kontroliuoja teritorinių ir vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų atliekamą normatyvinį-techninį darbą;
48.2. dalyvaujant teritorinių ir vietinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų atstovams, derina miestų, rajonų, gyvenviečių bendruosius ir specialiuosius planus;
48.3. nustato specialiuosius reikalavimus statiniams bei jų projektavimo specialiąsias sąlygas, jei jiems projektuoti nėra galiojančių Lietuvos Respublikoje priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų
Punkto pakeitimai:
Nr. 367, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 83-2523 (2000-10-04), i. k. 1002310ISAK00000367
48.4. derina nukrypimus nuo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, atsižvelgę į siūlomas kompensacines priemones;
48.6. nustato priešgaisrinės saugos reikalavimus, jeigu jie nenumatyti galiojančiuose teisės aktuose;
48.7. vykdo valstybinės reikšmės bei kitų vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu priskirtų svarbių objektų statybos priešgaisrinę priežiūrą;
48.8. organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ekspertinės techninės tarybos darbą bei rengia pasitarimus normatyviniais klausimais;
48.9. kontroliuoja svarbiausių projektavimo organizacijų (pagal atskirą Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko patvirtintą sąrašą) parengtos projektinės dokumentacijos atitikimą priešgaisrinės saugos norminių aktų reikalavimus;
48.10. atestavimo komisijoms teikia pasiūlymus dėl projektavimo ir statybos verslo įmonių, užsienio valstybių firmų, projektuojančių ar statančių statinius, atestato panaikinimo už statybos bei kitų specialiųjų norminių aktų reikalavimų pažeidimus, vykdant atestate nurodytus darbus;
48.12. konsultuoja šalies priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų pareigūnus bei projektavimo organizacijų atstovus normatyviniais-techniniais klausimais, teikia metodinę ir praktinę pagalbą;
48.14. palaiko ryšius su Aplinkos ministerijos, projektavimo organizacijų, Standartizacijos departamento specialistais priešgaisrinę saugą reglamentuojančių statybos techninių reglamentų ir standartų, taisyklių rengimo klausimais;
48.15. nagrinėja projektus, kuriuose taikoma užsienio firmų technologija, teikia išvadas dėl jų atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimus;
49. Teritorinės ir vietinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų pareigūnai aptarnaujamoje teritorijoje pagal kompetenciją:
49.1. tikrina, ar projekte laikomasi teritorijos detaliojo plano sprendinių ir projektavimo sąlygų sąvade nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų
Punkto pakeitimai:
Nr. 367, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 83-2523 (2000-10-04), i. k. 1002310ISAK00000367
49.3. teikia teisės aktų nustatytas specialiąsias projektavimo sąlygas
Punkto pakeitimai:
Nr. 367, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 83-2523 (2000-10-04), i. k. 1002310ISAK00000367
49.4. tikrina statinių techninius projektus ir teikia savivaldybių projektų derinimo taryboms išvadas dėl priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų atitikimo;
49.5. atlieka statybviečių priešgaisrinės būklės patikrinimus, tikrina, ar yra laikomasi specialiųjų priešgaisrinių reikalavimų, numatytų statinių projektuose;
50. Statybviečių patikrinimų periodiškumą nustato valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas.
Jei objekto statybos metu atskleidžiami nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos arba statybos techninių reglamentų bei kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir tolesnis statybos darbų vykdymas nesudaro sąlygų šiuos pažeidimus ištaisyti, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatuose nustatyta tvarka privalo uždrausti statybą (rekonstrukciją) iki tol, kol nebus imtasi priemonių trūkumams pašalinti. Apie esamus pažeidimus ir statybos uždraudimą informuojami apskrities viršininko administracijos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, statytojas, rangovas, projektą rengusi organizacija.
51. Objekto priėmimo naudoti komisijos narys – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas turi vadovautis statybos techniniu reglamentu „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ ir apie komisijos darbo rezultatus informuoti valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininką (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką). Naudoti priimtas objektas registruojamas statinių priėmimo naudoti registravimo žurnale ir priskiriamas priešgaisrinę priežiūrą vykdysiančiam pareigūnui kontroliuoti.
52. Apskrities centre esančios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymu turi būti patvirtintas ir su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininku suderintas sąrašas pareigūnų, turinčių teisę priimti naudoti statinius.
53. Visoje Lietuvos teritorijoje priimti naudoti statinius turi teisę vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius ir jo pavaduotojas, Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos skyrių viršininkai, taip pat kiti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, įgalioti vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus arba jo pavaduotojo.
X. GAISRŲ APSKAITA IR ANALIZĖ
54. Gaisrų apskaitą tvarko teritorinės ir vietinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pagal galiojančias Gaisrų ir gelbėjimo darbų apskaitos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu.
Bendrą šalyje kilusių gaisrų apskaitą tvarko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
55. Teritorinės ir vietinės valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos privalo analizuoti gaisrus kas pusmetį, metus, keletą metų (rekomenduojama kas penkerius). Gaisrų analizės išvadomis remiamasi rengiant inspekcijų darbo planus. Gaisrų analizė iliustruojama lentelėmis, schemomis, diagramomis ir pan.
XI. GAISRŲ TYRIMAS
57. Kiekvieną užregistruotą gaisrą tiria valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai. Tyrimo tikslas – nustatyti gaisro kilimo priežastį, gaisro padarytus nuostolius, surinkti daiktinius įrodymus, išaiškinti kaltininkus. Kvotą bylose dėl gaisrų vykdo valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai arba policija.
58. Gaisrų tyrimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Gaisrų tyrimo tvarką, procesinio sprendimo priėmimo tvarką bei bylų žinybingumą įstatymų ribose gali nustatyti ir kiti teisės aktai arba ministrų įsakymai.
59. Gaisro tyrimo metu nustačius nusikaltimo požymius, kai pagrindas iškelti bylą yra akivaizdus, nėra aplinkybių, darančių baudžiamąją bylą negalimą, baudžiamąją bylą pareigūnas privalo iškelti nedelsdamas. Baudžiamajai bylai iškelti priimamas motyvuotas nutarimas. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, iškėlęs baudžiamąją bylą, ne vėliau kaip per 24 valandas išsiunčia prokurorui nutarimo iškelti baudžiamąją bylą nuorašą.
60. Sprendimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą priimamas, kai nėra pagrindo jai iškelti arba jeigu yra aplinkybių, darančių baudžiamąją bylą negalimą. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas priima motyvuotą nutarimą. Tai pranešama piliečiui, įmonei, įstaigai ar organizacijai, nukentėjusiai nuo gaisro, ir išaiškinama teisė apskųsti šį nutarimą. Prie nutarimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą (kuris lieka valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos žinioje) pridedama visa gaisro tyrimo medžiaga. Nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą kopija išsiunčiama miesto (rajono) apylinkės prokuratūrai.
61. Iškėlęs baudžiamąją bylą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK, atlieka neatidėliotinus tardymo veiksmus. Iki baudžiamosios bylos iškėlimo galima atlikti įvykio vietos apžiūrą, paskirti ekspertizę arba gauti specialisto išvadą.
Tardytojas turi teisę bylą, esančią kvotos organo žinioje, bet kuriuo momentu perimti savo žinion. Kvotos organas, perdavęs bylą tardytojui, tardymo veiksmus gali atlikti tik tardytojo pavedimu.
62. Su asmenimis, turinčiais diplomatinės neliečiamybės teisę, BPK numatytus veiksmus atlikti galima tik jų sutikimu. Sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.
63. Kai gaisro padaryti nuostoliai yra mažesni už patvirtintą indeksuotą minimalų gyvenimo lygį, nėra žuvusių arba traumuotų žmonių, tyčinio padegimo požymių, nukentėjusiojo žodinio ar rašytinio pareiškimo, pildomas tik aktas dėl kilusio gaisro, gaisro apskaitos kortelė, taip pat pridedama pažyma arba piliečio paaiškinimai (pareiškimas) dėl žalos dydžio.
XII. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAMS SUTEIKTŲ TEISIŲ NAUDOJIMAS
64. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimų bylą ir priimdamas nutarimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
65. Administracinės bylos registruojamos administracinių bylų registracijos žurnale. Kiekvienos administracinės bylos medžiaga, įforminta pagal reikalavimus, segama atskirai.
66. Kai dėl priešgaisrinės saugos taisyklių arba kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų objekte (statinyje, patalpoje, įrenginyje ir t. t.) gali kilti gaisras, įvykti sprogimas arba kyla pavojus jame ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių saugai, taip pat nevykdomi rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai, šio objekto vadovui įteikiamas raštiškas įspėjimas dėl galimo objekto eksploatavimo uždraudimo. Įspėjime nurodytas trūkumų pašalinimo terminas neturi būti ilgesnis kaip 30 dienų. Jis registruojamas įspėjimų dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės registracijos žurnale. Įspėjimai dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės negali būti rašomi vietoj nurodymų dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo.
Nepašalinus pažeidimų, priimamas nutarimas dėl šio objekto eksploatavimo uždraudimo ir įteikiamas objekto vadovui. Nutarime turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų objekto eksploatavimo uždraudimo terminas.
Jei objekto patikrinimo metu išaiškinamas pažeidimas, keliantis pavojų žmonėms, gresiantis gaisru, sprogimu, uždrausti eksploatuoti objektą galima iš karto, surašant nutarimą dėl objekto eksploatavimo uždraudimo.
Už galimus materialinius nuostolius dėl objekto eksploatavimo uždraudimo (išskyrus atvejus, susijusius su neteisėta pareigūno veikla) valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas neatsako.
67. Nutarimą dėl objekto eksploatavimo uždraudimo įvykdo nutarimu įgaliotas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas. Įvykdžius nutarimą, surašomas protokolas dėl objekto eksploatavimo uždraudimo nutarimo įvykdymo. Protokolas įteikiamas objekto vadovui.
68. Fiziniai ir juridiniai asmenys, trukdantys valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams uždrausti eksploatuoti objektą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
69. Vykdant nutarimą dėl objekto eksploatavimo uždraudimo gali būti pasitelkti policijos pareigūnai.
70. Objektą uždraudžiama eksploatuoti tokiu būdu, kad tiesiogiai nebūtų sunaikintos materialinės vertybės, informacija ir pan.
71. Nutarimą dėl objekto eksploatavimo uždraudimo gali pakeisti motyvuotu nutarimu didesnius įgaliojimus turintis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas. Pašalinus nutarime nurodytus priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas duoda rašytinį sutikimą eksploatuoti objektą.
72. Kai į uždraustas eksploatuoti patalpas būtina patekti norint pašalinti nustatytus pažeidimus, atlikti rekonstrukcijos darbus, kontroliuojančių institucijų prašymu joms suteiktoms funkcijoms vykdyti arba kitais įstatymų nustatytais atvejais nutarimą uždrausti objekto eksploatavimą priėmęs arba didesnius įgaliojimus turintis pareigūnas (aukštesnė valstybinės priešgaisrinės priežiūros instancija) turi teisę leisti nuimti plombas ir įleisti suinteresuotus asmenis į patalpas. Apie tokį leidimą įrašoma atitinkamos formos akte.
XIII. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO YPATUMAI
ŪKIO SUBJEKTUOSE, KURIUOS SAUGO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTUI PAVALDŽIOS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS
75. Valstybinė priešgaisrinė priežiūra ūkio subjekte organizuojama ir vykdoma viena, keliomis pamainomis arba ištisą parą. Darbo organizavimo tvarką, suderinęs su įmonės vadovu, nustato vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius arba jo pavaduotojas. Susidarius situacijai, gresiančiai gaisru bei sprogimu, ūkio subjekto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas organizuoja sustiprintą priešgaisrinę priežiūrą.
76. Ūkio subjekto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai turi būti susipažinę su įmonėje vykdomų technologinių procesų specifika, statinių konstrukcijos ypatumais, naudojamų ir gaminamų medžiagų pavojingumo gaisro ar sprogimo atžvilgiu savybėmis, esamais gaisrinės automatikos įrenginiais, vandens tiekimo ir dūmų pašalinimo sistemomis.
77. Kiekvienas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, prižiūrintis jam pavestus cechus, barus ar įrenginius, privalo turėti dokumentus (esant techninėms galimybėms – ir kompiuterinį jų variantą), apibūdinančius cechų, barų ar įrenginių pavojingumą gaisro ar sprogimo atžvilgiu, taip pat duomenis apie ten esančius gaisrinės automatikos įrenginius, vidaus ir išorės gaisrų gesinimo sistemas, pirmines gaisro gesinimo priemones, įrenginių naudojimo ir priežiūros instrukcijas. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai privalo kontroliuoti priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytų reikalavimų vykdymą.
78. Pakeitus objekto technologines linijas ar įrenginius, atlikus statinių kapitalinį remontą bei patalpų rekonstrukciją, ūkio subjekto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas ar jų paskirtas pareigūnas privalo patikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių priemonių įvykdymą ir duoti raštišką leidimą juos eksploatuoti arba pasirašyti nustatyto pavyzdžio akte.
79. Įmonės bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija turi būti suderinta su ūkio subjekto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku ir patvirtinta įmonės vadovo. Cecho, sandėlio laboratorijos ar kito gamybos baro priešgaisrinės saugos instrukcijos derinamos su šiuos struktūrinius padalinius prižiūrinčiais valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriais ir tvirtinamos įmonės vadovo nustatyta tvarka.
80. Ūkio subjekto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas nustato ugnies darbų atlikimo objekte tvarką. Esant šią tvarką reglamentuojančių reikalavimų pažeidimams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę ugnies darbus nutraukti iki tol, kol pažeidimai bus pašalinti.
81. Kasmet turi būti atliekami įmonės struktūrinių padalinių (cechų, skyrių, įrenginių ir pan.) kontroliniai patikrinimai ir surašomi valstybinės priešgaisrinės priežiūros nurodymai, kurie nustatyta tvarka įteikiami padalinių vadovams. Pasiūlytų priemonių vykdymas kontroliuojamas tiksliniais patikrinimais, taip pat per objekto administracijos kontrolės sistemą.
82. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai privalo dalyvauti priešgaisrinių techninių komisijų darbe bei, spręsdami priešgaisrinės saugos problemas, palaikyti dalykinius ryšius su objekto techninėmis bei kontrolės komisijomis.
83. Ūkio subjekto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas privalo nuolat (ne rečiau kaip kartą per ketvirtį) informuoti objekto vadovus apie priešgaisrinę būklę, atliktą prevencinį darbą ir būtinas įgyvendinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo priemones.
84. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams, naujai priimtiems į darbą bei perkeliamiems į kitas pareigas, skiriamas atitinkamai 30 ir 10 darbo dienų parengimo laikotarpis, kuriam pasibaigus, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko paskirta komisija įvertina stažuotojo pasirengimą savarankiškam darbui ir pateikia atitinkamą išvadą. Esant neigiamai komisijos išvadai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas turi teisę parengimo laikotarpį pratęsti dar 5 darbo dienas. Po to komisija pakartotinai patikrina darbuotojo žinias ir sprendžia, ar jis tinka eiti šias pareigas.
XIV. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO DOKUMENTŲ PILDYMO TVARKA
85. Įmonių, įstaigų, organizacijų, bendrovių vadovams, darbdaviams ir kitiems asmenims priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatai surašomi nurodymuose. Juose pasiūlomos objektų priešgaisrinės būklės gerinimo priemonės, nurodomi jas reglamentuojančių norminių aktų pavadinimai, punktų numeriai bei siūlomų priemonių įgyvendinimo abiejų pusių suderinti terminai.
Jei asmuo nesutinka su jam nurodymuose pasiūlytomis priemonėmis arba jų įvykdymo terminais, per 10 dienų nuo nurodymų gavimo dienos jis gali juos apskųsti aukštesniajai valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijai.
Kai objekte nenustatoma priešgaisrinės saugos pažeidimų, inspekcijos viršininkas apie tai informuojamas tarnybiniu pranešimu.
86. Neįvykdytos ankstesniuose nurodymuose siūlytos priemonės perrašomos į iš naujo surašomus valstybinės priešgaisrinės priežiūros nurodymus. Šių priemonių įvykdymo nauji terminai nenurodomi, o tik – jų įvykdymo nustatyto laiko pabaiga.
Nurodymų pirmas egzempliorius ne vėliau kaip per 5 dienas po patikrinimo įteikiamas objekto vadovui, antras – paliekamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos žinioje. Nurodymai registruojami tam tikslui skirtame žurnale.
Nesant galimybės nurodymus įteikti vadovui, jie įteikiami kitam atsakingam objekto administracijos darbuotojui. Taip pat nurodymai gali būti užregistruoti ir palikti objekto sekretoriate arba išimtiniais atvejais (nesant galimybės įteikti) išsiųsti registruotu paštu.
87. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nurodymus pasirašo asmuo, atlikęs patikrinimą. Jeigu tikrino grupė pareigūnų, nurodymą pasirašo grupės vadovas.
88. Patikrinus nuomojamą objektą, nurodymai įteikiami savininkui, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje.
89. Patikrinus gyvenamųjų namų priešgaisrinę būklę (rūsius, laiptines, pastoges, priešgaisrinę įrangą, teritoriją ir kt.), nurodymai įteikiami savininkui, nuomininkui, organizacijos arba bendrijos, eksploatuojančios šį pastatą, vadovui.
90. Patikrinus užsienio valstybių eksteritorialių įstaigų ir Valstybės saugumo departamento objektus, vadovui, kurio prašymu buvo atliktas patikrinimas, surašomas rašytinis pasiūlymas, kuriame išvardijamos reikiamą objekto priešgaisrinę būklę užtikrinančios priemonės.
91. Jei į tam tikras slaptas ar specialios paskirties patalpas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai motyvuotai nebuvo įleisti, tai pažymima nurodymuose.
92. Kiekvieno objekto patikrinimo medžiaga segama į atskiras bylas. Ji saugoma ne trumpiau kaip 5 metus. Smulkių objektų patikrinimo medžiaga gali būti grupuojama pagal jų pobūdį, specifiką.
93. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijoje turi būti informacija apie visus rajone (mieste) esančius objektus, nurodyti jų pavadinimai, adresai, veiklos pobūdis, įrengti gaisrinės automatikos įrenginiai, grupė pagal šios instrukcijos VII skyriaus reikalavimus. Ši informacija gali būti laikoma kompiuterizuotų duomenų bazėje.
XV. VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS DARBO DOKUMENTAI
94. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pagrindinių darbo dokumentų pavyzdinę formą nustato Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija pagal įstatymų, nutarimų bei standartų reikalavimus. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijų išduodamos pažymos turi būti parengtos laikantis raštvedybos standarto.
Direktorius,
Vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės
priežiūros inspektorius K. Zulonas
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 367, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 83-2523 (2000-10-04), i. k. 1002310ISAK00000367
Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcijos dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 401, 2000-10-18, Žin., 2000, Nr. 90-2822 (2000-10-27), i. k. 1002310ISAK00000401
Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcijos dalinio pakeitimo