Įsakymas netenka galios 2004-11-18:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-577, 2004-11-10, Žin., 2004, Nr. 167-6157 (2004-11-17), i. k. 104301MISAK00D1-577

Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2001-04-12 iki 2004-11-17

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 67-2045, i. k. 100301SISAK00000127

 

 

MIŠKŲ IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL BIRŽIŲ ATRĖŽIMO IR ĮVERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. liepos 17 d. Nr. 127

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Miškų ir saugomų teritorijų departamento nuostatų, patvirintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 229 „Dėl Miškų ir saugomų teritorijų departamento nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 67-2168), 5.16 punktu:

Tvirtinu Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles.

 

 

 

Direktorius                                                                                                         V. Vaičiūnas


 

Patvirtinta

Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie

Aplinkos ministerijos direktoriaus

2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 127

(Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie

Aplinkos ministerijos direktoriaus

2001 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 42 redakcija)

 

Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės

 

I. Bendroji dalis

 

1. Šios taisyklės taikomos atrėžiant ir įvertinant biržes Lietuvos Respublikos miškuose.

2. Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis.

3. Medynų sklypai kirtimui parenkami vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, kitais teisės aktais, miškotvarkos projektu, atsižvelgiant į medynų būklę bei kitas konkrečias sąlygas.

4. Valstybiniuose miškuose biržės atrėžiamos pagal miško valdytojų patvirtintą biržių atrėžimo projektą (1 priedas).

 

II. Biržių atribojimas ir apmatavimas

 

5. Biržės atribojamos ir apmatuojamos:

5.1. pagrindiniams kirtimams, išskyrus 8.2, 8.3 punktuose nurodytus atvejus;

5.2. pagrindiniams ir tarpiniams plyniems kirtimams;

5.3. neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos nesutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje neaiškios, išskyrus 8.1, 8.4, 8.5 punktuose nurodytus atvejus.

6. Ribos laikomos aiškiomis, kai jos sutampa su proskiebiais, kvartalinėmis linijomis, spindžiais, upeliais, keliais, mišku neapaugusių plotų ribomis, kai besiribojančių medynų aukštis skiriasi ne mažiau kaip 25 procentais, kai ryškiai skiriasi medynų rūšinė sudėtis (gretimuose sklypuose auga gryni skirtingų medžių rūšių medynai).

7. Biržės viduje esančių nekirstinų biržės dalių plotas nustatomas:

7.1. kai kirstini medžiai neženklinti, biržės viduje esančios nekirstinos biržės dalys atribojamos, jų plotas iki 0,3 ha nustatomas vizualiai, o nekirstinos 0,3 ha ploto ir didesnės biržės dalys apmatuojamos;

7.2. kai kirstini medžiai ženklinti, nekirstinų biržės dalių plotas nustatomas vizualiai, jų atriboti nereikia.

8. Biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma:

8.1. atrankiniams sanitariniams kirtimams;

8.2. atvejinių kirtimų antram ir tolimesniems atvejams, kai kertama ankstesnio atvejo biržės ribose ir naudojamas ankstesnio atvejo brėžinys;

8.3. sėklinių ir kitų pavienių medžių iškirtimui;

8.4. griovių, pakelių, ribinių ir kvartalinių linijų, trasų priežiūros kirtimams;

8.5. neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos sutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje yra aiškios.

9. Privačiuose miškuose biržes privaloma atriboti ir apmatuoti pagrindiniams kirtimams. Kitiems kirtimams biržes atriboti ir apmatuoti nebūtina, jei miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą ar bendrojo miškotvarkos projekto dalies jo valdai kopiją.

10. Biržės atribojamos iki 1 m pločio spindžiais. Spindžiuose augantys medžiai ir krūmai nukertami. Storesni nei 16 cm medžiai nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai užtašomi ar kitaip paženklinami iš spindžių pusės. Šiose taisyklėse medžių storis suprantamas kaip jų storis (skersmuo) su žieve 1,3 m aukštyje.

11. Biržės skirstomos dalimis (skersinėmis), kai to reikia parduodant nenukirstą mišką keliems pirkėjams.

12. Biržės skersinės atribojamos spindžiais ir apmatuojamos, pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus – 0,5–0,8 m. Ant stulpelio užrašomas skersinės numeris.

13. Atribotų ir apmatuotų biržių kampuose pastatomi 6–12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus – 0,5–0,8 m. Jeigu viename taške sueina kelių gretimų biržių kampai, tai, neatsižvelgiant į biržių kirtimo metus, ten pastatomas vienas stulpelis.

14. Leidžiamos biržių matavimo paklaidos: linijų – šimtui metrų 1 m, kampų – 1o kampui.

15. Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi miškotvarkos planšetų masteliu (1:10000). Nedidelių ar sudėtingos konfigūracijos biržių brėžiniai gali būti braižomi stambesniu masteliu (1:5000). Brėžiniuose nurodoma:

15.1. biržių aplinkinių ribų (linijų) ilgiai;

15.2. rumbai arba azimutai, arba vidaus kampai;

15.3. nekirstinos biržės dalys;

15.4. skersinės ir jų numeriai bei plotas;

15.5. sujungimas su kvartaliniu tinklu arba ribinėmis linijomis;

15.6. schematiškai pažymimos apskaitos barelių vietos, saugotino pomiškio ir jaunuolynų ploteliai, perspektyvūs želdiniai, taksacinių sklypų ribos.

16. Plotas apskaičiuojamas ir užrašomas 0,1 ha tikslumu. Brėžiniai gali būti braižomi ant planšetų kvartalų kopijų.

17. Kai atrėžiama biržė atitinka ankstesnių kirtimų ar miško želdinių (žėlinių) vietą, yra tų kirtimų ar miško želdinių (žėlinių) ploto apmatavimo brėžinys ir ribos vietoje aiškios, naujai gali būti nematuojama, bet daroma brėžinio kopija, nurodant jos kilmę.

18. Kai atrėžiamos biržės 8.5 punkte numatytais atvejais nematuojamos, daryti biržių planų kopijas iš planšetų nebūtina.

 

III. Kirstinų medžių kokybės nustatymas

 

19. Pagal kokybę kirstini medžiai skirstomi į padarinius, pusiau padarinius ir malkinius. Nustatant kokybę, medžių, aukštesnių kaip 20 m, stiebas vizualiai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinė (žemutinė) dalis.

20. Požymiai kokybei nustatyti:

20.1. padariniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra ne mažiau kaip 6,5 m, o medžių iki 20 m aukščio – ne mažiau kaip 1/3 viso medžio aukščio;

20.2. pusiau padariniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra nuo 2 iki 6,5 m, o medžių iki 20 m aukščio – nuo 2 m iki 1/3 viso medžio aukščio;

20.3. malkiniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje, o medžių iki 20 m aukščio – visame stiebe, padarinės medienos yra mažiau negu 2 m;

20.4. minimalus vientisas padarinės stiebo dalies ilgis – 2 m.

21. Medžio stiebo dalis skiriama prie padarinės medienos, kai 2 priede nurodytos medienos ydos neviršija leidžiamų dydžių.

22. Medienos ydos nustatomos pagal išorinius požymius, taip pat naudojant specialius grąžtus.

 

IV. Kirstinų medžių ženklinimas

 

23. Kirstini medžiai ženklinami: spaudais, numeriais, žievės patašymu, dažais, rėžtuku arba kokybės ženklais.

24. Valstybiniuose miškuose kokybės ženklais privaloma ženklinti (nustatyti kirstinų medžių kokybę) parduodant nenukirstu mišku 16 cm ir storesnius medžius, kai taikomas ištisinis medžių apmatavimas.

25. Medžių kokybės ženklų forma, darant juos rėžtuku:

 

padariniai

pusiau padariniai

malkiniai

I

II

X

 

26. Kokybės ženklų dažais formą nustato miškų valdytojai ar savininkai.

27. Kokybės ženklais medžiai žymimi 1,2–1,5 m aukštyje.

28. Spaudais ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2–1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, kai atrėžiamos biržės neplyniems kirtimams ir mediena parduodama nenukirstu mišku, išskyrus šviesinimus ir valymus. Kitais atvejais ženklinimo spaudais tikslingumą nustato miškų valdytojai.

29. Privačiuose miškuose spaudais (asmeniniais žymekliais) ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2–1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, atrėžiant biržes neplyniems kirtimams, išskyrus atvejus, kai leidimų miškui kirsti nereikia.

30. Žievės patašymu, dažais, rėžtuku 1,2–1,5 m aukštyje ženklinami 16 cm ir storesni medžiai, skirti iškirsti neplynais kirtimais, išskyrus šviesinimus, valymus ir atvejus, kai kirstini medžiai ženklinami kokybės ženklais, spaudais ar numeriais.

31. Kai neplynais kirtimais iškertami visi tam tikros rūšies medžiai arba visi medžiai iki tam tikro storio, jų ženklinti spaudais, žievės patašymu, rėžtuku ir dažais nereikia.

32. Nustatant kirstinų medžių tūrį pagal miškotvarkos medžiagą arba instrumentiniais atrankiniais metodais, retinimuose, einamuosiuose ir atvejiniuose kirtimuose kirstini medžiai gali būti ženklinami prieš iškertant valksmas arba jas iškirtus.

33. Kirstinų medžių ženklinimo numeriais tikslingumą ir tvarką nustato miškų valdytojai.

34. Sėkliniai ir kiti nekirstini medžiai parenkami atrėžiant biržes ir paženklinami 1,2–1,5 m aukštyje aplink stiebą apskutant žievę (žiauberį) arba nudažant ryškiais dažais ne siauresnę kaip 5 cm pločio juostą. Nekirstini medžiai surašomi medžių matavimo lape (3 priedas).

 

V. Kirstinų medžių tūrio nustatymas

 

35. Kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių, pastovaus ploto skritulinių barelių, stačiakampių apskaitos barelių), pagal miškotvarkos medžiagą ir vizualiniu metodais.

36. Nustatant iškertamą tūrį ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kai į biržę patenka ne vienas taksacinis sklypas, pažymėti tų sklypų ribas ir taksuoti atskirai nebūtina. Iškertamas tūris paskirstomas proporcingai kiekvienam taksacinio sklypo plotui ir miškotvarkos nustatytam tūriui 1 ha.

37. Parduodant nenukirstą mišką, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, išskyrus šviesinimus, valymus, taip pat kitus kirtimus, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm.

38. Neparduodant nenukirsto miško, kirstinų medžių tūris nustatomas:

38.1. atrėžiant biržes plyniems, atvejiniams, einamiesiems ir retinimų kirtimams, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) arba pagal miškotvarkos medžiagą metodais;

38.2. atrėžiant biržes rinktiniams sanitariniams kirtimams, brandiems medžiams kirsti nebrandžiuose medynuose, atrankiniams pagrindiniams kirtimams, pavieniams medžiams ar pavienėms medžių grupėms kirsti, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu;

38.3. atrėžiant biržes šviesinimams, valymams, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, – stačiakampių apskaitos barelių (taip pat ir parduodant nenukirstą mišką) ar vizualiniu metodais.

39. Nustatant iškertamą tūrį pagal miškotvarkos medžiagą, padarinės ir malkinės medienos kiekis bei padarinės medienos pasiskirstymas pagal stambumo grupes nustatomas kompiuterinės programos „Skaitmeninis taksoraštis“ pagalba.

40. Visuose kirtimuose nustatant iškertamą tūrį pagal miškotvarkos medžiagą, galima vizualiai nustatyti ir keisti miškotvarkos nurodytą kiekvienos medžių rūšies iškirtimo intensyvumą.

41. Numatant neplynai kirsti vėjalaužas, vėjavartas ir snieglaužas, kai sunku apmatuoti kirstinus medžius, jų tūris (miškų valdytojo sprendimu) gali būti nustatomas vizualiniu metodu, o kirstini medžiai neženklinami.

42. Miškų valdytojai, vadovaudamiesi Nenukirsto valstybinio miško pardavimo taisyklėmis, gali vėjalaužas, vėjavartas ar snieglaužas parduoti nenukirstu mišku ir kai jų tūris prieš kirtimą nustatytas pagal miškotvarkos medžiagą (kertant plynai) ar vizualiniu metodu (kertant neplynai). Po kirtimo nenukirsto miško kaina perskaičiuojama pagal faktiškai pagamintos medienos kiekį 4 priede pateikta tvarka.

43. Atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kai miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą, kirstinų medžių tūris nustatomas:

43.1. pagrindiniams kirtimams, išskyrus plynus ir miškotvarkos suprojektuotus plynus sanitarinius, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais;

43.2. plyniems ir miškotvarkos suprojektuotiems plyniems sanitariniams kirtimams, taip pat neplyniems tarpiniams kirtimams, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais arba pagal miškotvarkos medžiagą (konkretų būdą pasirenka savininkas);

43.3. kirtimams, kuriems leidimai kirsti mišką neprivalomi, tūrį nustatyti neprivaloma.

44. Atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kai miško savininkas neturi individualaus miškotvarkos projekto, kirstinų medžių tūris nustatomas:

44.1. kirtimams, kuriems privalomi leidimai kirsti mišką, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais;

44.2. kirtimams, kuriems leidimai kirsti mišką neprivalomi, tūrį nustatyti neprivaloma.

45. Instrumentiniai atrankiniai (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą. Pastovaus ploto skritulinių barelių metodas (5 priedas) taikomas, atrėžiant biržes plyniems, retinimų, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopinių barelių metodas – atrėžiant biržes plyniems kirtimams.

46. Atrėžiant biržes šviesinimams, valymams, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinų medžių tūris nustatomas pagal stačiakampio formos apskaitos barelius. Šiuo atveju jų plotas turi sudaryti 2-5 procentus biržės ploto. Bareliams parenkamos tokios biržės vietos, kurios atitinka kirstinų medžių vidutinius taksacinius rodiklius. Barelių ribos pažymimos dažais, gairėmis, stulpeliais, ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis, prakertant spindžius. Bareliuose kirstini medžiai atrenkami, iškertami ir išmatuojamas jų tūris. Kirstini likvidiniai medžiai gali būti nekertami, tik atrenkami, pažymimi, apmatuojami, apskaičiuojamas jų tūris. Barelių duomenys perskaičiuojami visam biržės ar jos dalies plotui.

47. Taikant ištisinio apmatavimo metodą, visi kirstini medžiai, 8 cm ir storesni, suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos, o atrankinių sanitarinių kirtimų plote – pagal atskirus kvartalus. Pagal šiuos medžių apskaitos duomenis ir patvirtintas medžių tūrio struktūros lenteles apskaičiuojamas tūris.

48. Pusiau padariniai medžiai po lygiai paskirstomi prie padarinių ir malkinių. Kai pusiau padarinių medžių skaičius nelyginis, vienu medžiu didinamas padarinių medžių skaičius.

49. Kai tūris nustatomas ne pagal miškotvarkos medžiagą, biržėje ar skersinėje kirstinų medžių vidutinis aukštis ir aukštumo klasė nustatomi pagal Medienos tūrio lentelių reikalavimus.

50. Nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm.). Biržės tūris rašomas 0,1 ktm. tikslumu. Neparduodant nenukirsto miško, biliete miškui kirsti nurodomas numatomas iškirsti apytikris tūris.

51. Parduodant nenukirstą mišką, pirkėjui pageidaujant, atliekamas kontrolinis kirstinų medžių tūrio matavimas. Kontrolinis matavimas atliekamas pakartotinai permatuojant tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas pirminio matavimo metu. Nepriklausomai nuo to, kokie pakartotinio matavimo rezultatai, jie priimami kaip teisingi.

52. Valstybinis nenukirstas miškas įvertinamas nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis.

 

VI. Biržių atrėžimo dokumentacija

 

53. Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos).

54. Privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė.

______________


 

1 priedas

 

_____________________  miškų urėdija (nac. parkas)

_____________________  girininkija

 

                                                                                                                         Tvirtinu

                                                                                                 Miškų urėdo (nac. parko direktoriaus)

                                                                                                         pavaduotojas miškininkystei

                                                                                                     200__ m. _________________d.

 

 

Biržių atrėžimo projektas

200___ m.

 

Poūkis

Miškų grupė

Kirtimų rūšis

Kv. Nr.

Sklypo Nr.

Plotas, ha

Tūris, ktm.

Miškotvarkos numatyti kirtimo metai (ugdymo eilė)

Biržės tūrio nustatymo metodas

medyno

iškertamas

bendras stiebų

likvidinės medienos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                       Girininkas ____________________________

                                                                                                                  (vardas, pavardė, parašas)

______________


 

2 priedas

 

Padarinei medienai leistini medienos ydų dydžiai

 

Medienos ydų pavadinimas

Leidžiamas dydis

Sausos šakos (įskaitant pūvančias, supuvusias ir tabakines)

Spygliuočiams – iki 5 cm skersmens prie šakos pagrindo.

Lapuočiams – iki 7 cm skersmens prie šakos pagrindo.

Vidaus puvinys ir drevė (1,3 m aukštyje)

Iki 22 cm storio medžiams neleidžiama.

Storesniems kaip 22 cm medžiams:

leidžiama iki 1/4 skersmens (su žieve);

kai puvinys ar drevė apima nuo 1/4 iki 1/3 skersmens, medžiai priklausomai nuo kitų ydų, skiriami prie pusiau padarinių arba malkinių; kai puvinys ar drevė apima daugiau kaip 1/3 skersmens, medžiai skiriami prie malkinių.

Kreivumas

Spygliuočiams – iki 2%.

Lapuočiams – iki 3%.

(didžiausio įlinkio ir kreivos dalies ilgio santykis procentais).

Išorinis (balanos) puvinys, atviras vėžys, atviroji pranara, sausašonis, paukščių sužalojimai, gilesnės kaip 3 mm (medienoje) kirmgraužos, medienos apanglėjimas

Neleidžiama

______________

 

 

3 priedas

 

___________________ miškų urėdija (nac. parkas) _________ girininkija Kv. Nr. _____ Skl. Nr. _______

200__ m. biržė, plotas _____ ha (skersinė Nr. ____ plotas ____ ha)________ naudojimas ___________ kirtimų rūšis

 

Medžių matavimo lapas

 

Sėkliniai medžiai

Apskaitos medžiai aukštumui nustatyti

medžių rūšis

skersmuo

medžių rūšis

skersmuo

Medžių rūšis

 

 

 

 

skersmuo

aukštis

aukštumo klasė

skersmuo

aukštis

aukštumo klasė

skersmuo

aukštis

aukštumo klasė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skersmuo, cm

Kirstinų medžių skaičius pagal medžių rūšis

Skersmuo, cm

 

padariniai

pusiau padariniai

malkiniai

padariniai

pusiau padariniai

malkiniai

padariniai

pusiau padariniai

malkiniai

padariniai

pusiau padariniai

malkiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

________________________  medžių rūšių pomiškis saugotinas _________  ha plote

 

Darbus atliko___________________________________ , data _________________

                             (vardas, pavardė, pareigos, parašas)

______________

 

4 priedas

 

Nenukirsto miško kainos nustatymas pagal pagamintos medienos kiekį

 

1. Nenukirsto miško tūris prilyginamas pagamintos medienos tūriui. Malkos ir plokščių mediena priskiriama prie malkinės medienos, kiti sortimentai – prie padarinės medienos.

2. Padarinė mediena priklausomai nuo medžių vidutinio skersmens į stambumo grupes paskirstoma pagal šią lentelę.

 

Vidutinis medžių skersmuo, cm

Padarinės medienos tūris, %

Vidutinis medžių skersmuo, cm

Padarinės medienos tūris, %

stambios

vidutinės

smulkios

stambios

vidutinės

smulkios

Pušynai

Ąžuolynai

8

-

-

100

12

3,5

41,1

55,4

 

12

2,4

32,0

65,6

16

11,9

62,8

25,3

 

16

9,5

53,5

37,0

20

20,8

66,8

12,4

 

20

17,6

60,5

21,9

24

34,8

59,7

5,5

 

24

30,0

57,2

12,8

28

49,3

48,4

2,3

 

28

44,2

47,9

7,9

32

65,2

33,6

1,2

 

32

58,8

36,1

5,1

36

77,6

21,8

0,6

 

36

69,3

27,1

3,6

40

86,9

13,0

0,1

 

40

76,9

20,7

2,4

44

91,3

8,7

-

 

44

80,4

17,7

1,9

48

95,8

4,2

-

 

48

83,8

14,7

1,5

 

 

 

 

 

Eglynai

Uosynai

 

8

-

-

100

8

-

-

100

12

1,8

28,4

69,8

12

-

21,5

78,5

16

11,5

52,2

36,3

16

0,6

56,6

42,8

20

24,1

54,9

21,0

20

6,1

70,1

23,8

24

36,0

51,9

12,1

24

18,6

68,2

13,2

28

49,5

42,8

7,7

28

35,8

56,4

7,8

32

62,4

32,9

4,7

32

52,9

43,4

3,7

36

72,1

24,6

3,3

36

66,7

31,4

1,9

40

79,9

17,9

2,2

40

77,5

21,7

0,8

Beržynai

Juodalksnynai

8

-

-

100

8

-

-

100

12

0,5

34,5

65,0

12

0,8

33,8

65,4

16

7,9

56,1

36,0

16

3,6

53,8

42,6

20

19,4

59,0

21,6

20

10,8

64,3

24,9

24

32,0

54,5

13,5

24

20,6

64,1

15,3

28

46,2

44,9

8,9

28

30,9

58,2

10,9

32

58,4

35,6

6,0

32

40,7

51,7

7,6

36

69,4

27,1

3,5

36

45,3

47,8

6,9

Drebulynai

Baltalksnynai

8

-

-

100

8

-

-

100

12

-

60,5

39,5

10

-

17,5

82,5

16

3,9

75,5

20,6

12

-

35,6

64,4

20

15,4

76,9

7,7

14

-

57,3

42,7

24

34,2

63,2

2,6

16

-

75,1

24,9

28

57,7

41,8

0,5

18

-

86,4

13,6

32

74,8

25,2

-

20

7,5

82,5

10,0

36

88,7

11,3

-

22

13,9

78,8

7,3

 

 

 

 

24

19,2

75,8

5,0

 

3. Medžių vidutinis skersmuo nustatomas: kertant plynai – pagal miškotvarkos duomenis, kertant neplynai – išmatuojami ne mažiau kaip 15 kiekvienos rūšies tolygiai parinktų medžių skersmenys ir apskaičiuojami vidurkiai. Gali būti matuojami kelmai ir po to apskaičiuojami medžių skersmenys 1,3 m aukštyje.

4. Pagamintos medienos, kuri apmatuojama grupiniu metodu ir į rietuves kraunama ne pagal rūšis, tūris medžių rūšimis paskirstomas vizualiai.

5. Nenukirsto miško kaina gaunama padauginus atskirai malkinės ir padarinės (o padarinės – ir pagal stambumo grupes) medienos tūrį iš patvirtintos nenukirsto miško kainos.

______________


 

5 priedas

 

Biržių tūrio nustatymas skritulinių apskaitos barelių metodu

 

1. Skritulinių apskaitos barelių metodas taikomas tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažiau kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą.

2. Skrituliniai apskaitos bareliai (toliau – bareliai) biržėje išdėstomi tolygiai, vienodu atstumu tarp jų centrų. Pirmo barelio vieta parenkama atsitiktinai.

3. Barelių spinduliai: iki 28 cm vidutinio skersmens medynuose – 9,77 m (300 m2), daugiau kaip 28 cm vidutinio skersmens medynuose – 12,62 m (500 m2).

4. Apskaitos barelių skaičius nustatomas pagal lentelę.

 

Biržės plotas, ha

Apskaitos barelių skaičius, kai medyno skalsumas 0,6 ir daugiau

vid. skersmuo <= 28 cm

vid. skersmuo > 28 cm

1,5–3

9

10

3,1–5

11

13

daugiau kaip 5

13

15

 

5. Barelio centre įkalamas 5–10 cm skersmens ir 0,5–0,7 m virš žemės aukščio stulpelis. Ant stulpelio užrašomas barelio numeris. Barelių vietos schematiškai pažymimos biržės brėžinyje.

6. Vidutinis medyno skersmuo nustatomas pagal miškotvarkos medžiagą.

7. Barelio spindulys matuojamas rulete arba tolimačiu, 1 cm tikslumu.

Ribinių medžių atstumas nuo barelio centro iki medžio centro matuojamas horizontalia kryptimi, 1,3 m nuo šaknies kaklelio aukštyje. Medžio vidurys (centras) nustatomas pagal žerglių kojelių, nukreiptų į barelio centrą, lietimosi su stiebu tašką.

Medžių, kurių centrai patenka ant barelio ribos, priklausymas bareliui nustatomas sisteminiu būdu, t. y. bareliui priskiriamas kiekvienas antras ribinis medis nepriklausomai nuo to, kuriame biržės barelyje jis nustatytas.

8. Kiekviename barelyje visų kirstinų medžių 8 cm storio ir storesnių tūris atskirai pagal medžių rūšis nustatomas ištisinio apmatavimo metodu. Biržės tūris apskaičiuojamas dauginant barelių tūrį (atskirai pagal medžių rūšis, kokybę ir stambumą) iš biržės ir barelių plotų santykio. Neplynų kirtimų biržių valksmose iškertamas tūris nustatomas išmatavus visus bareliuose esančius medžius.

______________


 

6 priedas

 

_____________________  miškų urėdija (nac. parkas)                  ___________________ girininkija

Kv. Nr. ________                                     Skl. (Nr./plotas) _________________________________

 

200___ m. _______________________  kirtimų biržė Nr. _______

 

Kirtimų rūšis _____________

 

Numatomas atkūrimo būdas ir medžių rūšis _____________________________________________

 

Saugotinas pomiškis ______ medžių rūšis                    _______ ha             ______ t. vnt./ha

 

Brėžinys

 

 

 

Matavo ir braižė ____________________________________                    Data ________________

                                    (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

______________

 


 

7 priedas

 

Kirstinų medžių numeravimo lapas

 

_____________________ miškų urėdija (nac. parkas)          ________________________ girininkija

 

Kv. Nr. _______           Skl. Nr. ____________         Kirtimų rūšis ___________________________

 

Plotas ________ ha

200___ m.

 

Nr.

Medžių rūšis

Kokybė

Skersmuo, cm

Nr.

Medžių rūšis

Kokybė

Skersmuo, cm

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Darbus atliko________________________________________ Data __________________

                                     (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

______________

 


 

8 priedas

 

Biržės taksavimo lapas Nr.

 

___________  miškų urėdija (nac. parkas)    _______ girininkija      Kv. Nr. _____    Skl. Nr. ______

 

200__ m. biržė, plotas _____ ha       ______________ naudojimas       ______________ kirtimų rūšis

 

Skersmuo, cm

Medžių skaičius

Stiebų tūris, kietmetriais

Šakų tūris

Bendras likvidinis tūris

 

padarinių

malkinių

padarinės medienos

malkinės medienos

likvidinės medienos

atliekų

bendras

likvidinių

nelikvidinių

 

stambios

vidutinės

smulkios

iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apskaičiavo _________________________________________ Data ___________

                                   (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

______________

 


 

9 priedas

 

Biržės tūrio apskaičiavimas pagal stačiakampius apskaitos barelius

 

_______________________  miškų urėdija (nac. parkas)                                                      girininkija

 

Kv. Nr. _______         Skl. Nr. _________         Plotas ____                                             kirtimų rūšis

 

Barelio Nr.

Barelio plotas, ha

Sortimentų pavadinimai

Tūris

Pastabos

barelio

biržės

erdm.

ktm.

erdm.

ktm.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apskaičiavo _________________________                             Data ______________

                              (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Įsakymas

Nr. 42, 2001-03-23, Žin., 2001, Nr. 31-1052 (2001-04-11), i. k. 101301SISAK00000042

Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių dalinio pakeitimo