Suvestinė redakcija nuo 2014-05-03 iki 2014-09-25

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 28-1358, i. k. 1132330ISAK003D-197

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. kovo 15 d. Nr. 3D-197

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin. 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629) 10 straipsnio 7 dalimi,

t v i r t i n u Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija ūkio subjektams skiria 50 procentų likusios nepaskirstytos Lietuvai 2014 m. skirtų žvejybos galimybių Baltijos jūroje dalies.

Papildyta punktu:

Nr. 3D-253, 2014-05-02, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05060

 

3. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės galioja iki 2014 m. spalio 31 d.

Papildyta punktu:

Nr. 3D-253, 2014-05-02, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05060

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                     Vigilijus Jukna

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197

 

ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Atvira Baltijos jūra – Baltijos jūros dalis už 20 m gylio izobatos.

2.2. Baltijos jūros priekrantė – Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos.

2.3. Perleidžiamoji žvejybos teisė  Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nustatytam laikotarpiui naudotojui suteikiama arba atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikai paskirtos tam tikros žuvų rūšies žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotos dalį (procentais), kurią jos turėtojas gali perleisti kitam naudotojui šiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2.4. Žvejybos kvotos panaudojimas – naudotojui paskirtos tam tikrų žuvų rūšių metinės žvejybos kvotos panaudojimas procentais.

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527).

4. Teisę gauti žvejybos kvotas Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje turi:

4.1. Baltijos jūros priekrantėje – naudotojai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ne didesnį negu 12 m ilgio Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, išskyrus tuos, kurie žvejojo priekrantėje iki 1999 m. gruodžio 31 d.;

4.2. atviroje Baltijos jūroje – naudotojai, teisėtais pagrindais valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą.

5. Teisę gauti menkių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotą turi Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, atitinkantys 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančio reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1), 10 straipsnio nuostatas.

6. Žvejybos Baltijos jūroje kvotas skiria ir kitus su žvejybos kvotomis susijusius klausimus sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija), kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Žuvininkystės tarnyba. Žvejybos kvotos skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių laivų bendro žvejybos pajėgumo (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW).

7. Europos Sąjungos Tarybai priėmus ir paskelbus teisės aktą, kuriuo nustatomos ir valstybėms narėms paskirstomos žvejybos Baltijos jūroje kvotos, arba gavus žvejybos kvotų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Žuvininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų paskelbia savo interneto tinklalapyje www.zuv.lt pranešimą, kuriame nurodoma:

7.1. Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų dydžiai pagal žuvų rūšis ir žvejybos zonas;

7.2. naudotojų prašymų gauti žvejybos kvotas ir kitų dokumentų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos nuo taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo paskelbimo dienos;

7.3. komisijos posėdžio, kuriame bus skirstomos žvejybos kvotos, vieta ir laikas. Komisijos posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklių 7.2 punkte nurodytų prašymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaigos;

7.4. adresas, kuriuo reikia pateikti prašymus gauti žvejybos kvotas ir kitus dokumentus, bei telefonas pasiteirauti;

7.5. kitos žvejybos kvotų skyrimo sąlygos.

8. Naudotojai, turintys teisę gauti žvejybos kvotas ir pageidaujantys gauti žvejybos kvotas, ne vėliau kaip per taisyklių 7 punkte nurodytame pranešime nustatytą terminą Žuvininkystės tarnybai atsiunčia paštu ar per kurjerį arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą pateikia:

8.1. prašymą, kuriame nurodo:

8.1.1. norimų gauti žuvų rūšį (-is);

8.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us);

8.2. laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-ai) nuomojamas (-i).

9. Nauji naudotojai, atitinkantys taisyklių 4 punkte nustatytas sąlygas, žvejybos atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje kvotas gali gauti šiais atvejais:

9.1. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę;

9.2. kai žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;

9.3. kai naudotojas reorganizuojamas;

9.4. kai naudotojas, teisėtais pagrindais valdantis į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktą ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, įsigyja perleidžiamąją žvejybos teisę ar jos dalį arba teisę naudoti žvejybos kvotą ar jos dalį iš kito šią perleidžiamąją žvejybos teisę turinčio Lietuvos Respublikoje registruoto naudotojo.

10. Komisija iki kvotų skyrimo posėdžio išnagrinėja naudotojų prašymus ir kitus gautus dokumentus. Žvejybos kvotos naudotojams skiriamos ne ilgiau nei vieniems kalendoriniams metams. Jei naudotojas paskirtos žvejybos kvotos ar jos dalies neketina naudoti (ji per didelė, per maža, tos žuvų rūšies nežvejoja, kt.), jis turi teisę atsisakyti paskirtos žvejybos kvotos ar jos dalies apie tai ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo komisijos posėdžio, kuriame buvo skirta žvejybos kvota, dienos raštu informuodamas Žuvininkystės tarnybą.

11. Žvejybos kvotos naudotojui neskiriamos:

11.1. jeigu jis neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos – tam laikotarpiui, kol neatlygino žalos;

11.2. jeigu jis teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą – kol pateiks duomenis;

11.3. sustabdžius jo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba;

11.4. jeigu einamaisiais metais jis viršijo jam skirtą tam tikros žuvų rūšies žvejybos kvotą – tam laikotarpiui, kol neišnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir naudotojas neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos.

12. Žuvininkystės tarnyba ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pagal kompetenciją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komisijos posėdžio pateikia komisijai informaciją apie naudotojo žuvų ištekliams padarytos žalos neatlyginimą, duomenų apie žvejybą nepateikimą, žvejybos veiklos dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sustabdymą. Žuvininkystės tarnyba apie komisijos posėdžio laiką informuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas pranešimas, nurodytas taisyklių 7 punkte.

13. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:

13.1. kai naudotojas daugiau nei dvejus metus iš eilės atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nevykdė žvejybos, išskyrus atvejį, kai perleidžiamoji žvejybos teisė buvo perduota šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka;

13.2. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – sutartis su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu;

13.3. jeigu naudotojas žvejojo Baltijos jūros priekrantėje vienu laivu, pasirašius sutartį su NMA. Naujas naudotojas neįgyja teisės vietoj praradusio teisę gauti žvejybos kvotas naudotojo gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotų;

13.4. kai atšaukiama naudotojui suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė šiose taisyklėse nustatytais atvejais.

14. Jei buvo viršyta žvejybos kvota, kitais metais naudotojui, išskyrus naudotoją, kuriam žvejybos kvota buvo perduota pagal šių taisyklių 21.2 punktą, skiriama žvejybos kvota komisijos sprendimu mažinama:

14.1. viršijus iki 5 proc. – tiek, kiek žvejybos kvota buvo viršyta;

14.2. viršijus nuo 5 iki 10 proc. – 1,1 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

14.3. viršijus nuo 10 iki 20 proc. – 1,2 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

14.4. viršijus nuo 20 iki 40 proc. – 1,4 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

14.5. viršijus nuo 40 iki 50 proc. – 1,8 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

14.6. viršijus daugiau kaip 50 proc. – 2 kartus daugiau, nei viršyta žvejybos kvota.

15. Turintiems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotas naudotojams skiriama:

15.1. 5 proc. Lietuvos Respublikai skirtos menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

15.2. 10 proc. Lietuvos Respublikai skirtos strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

15.3. 0,1 proc. Lietuvos Respublikai skirtos šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

16. Turintiems teisę gauti žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotas naudotojams paskirstoma:

16.1. 95 proc. Lietuvos Respublikai skirtos menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

16.2. 90 proc. Lietuvos Respublikai skirtos strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos;

16.3. 99,9 proc. Lietuvos Respublikai skirtos šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

 

II. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMAS TAIKANT PERLEIDŽIAMĄSIAS ŽVEJYBOS TEISES

 

17. Naudotojams, teisėtais pagrindais valdantiems į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktus ir antrajai žvejybos laivyno daliai priskirtus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės taisyklių 16 punkte nurodytoms Lietuvos Respublikai skiriamos menkių, strimelių ir šprotų žvejybos kvotos dalims.

18. Neteko galios nuo 2014-05-03

Punkto naikinimas:

Nr. 3D-253, 2014-05-02, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05060

 

19. Neteko galios nuo 2014-05-03

Punkto naikinimas:

Nr. 3D-253, 2014-05-02, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05060

Punkto pakeitimai:

Nr. I492-4/2014, 2014-03-27, paskelbta TAR 2014-04-09, i. k. 2014-04255

 

20. Neteko galios nuo 2014-05-03

Punkto naikinimas:

Nr. 3D-253, 2014-05-02, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05060

 

21. Naudotojas, turintis jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, gali:

21.1. šią teisę ar jos dalį perduoti iki teisės galiojimo laikotarpio pabaigos kitam Lietuvos Respublikoje registruotam naudotojui, atitinkančiam šių taisyklių 4.2 punkte nurodytas sąlygas;

21.2. einamaisiais metais jam skirtą žvejybos kvotą, apskaičiuotą pagal suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, ar jos dalį perduoti kitam Lietuvos Respublikoje registruotam naudotojui, atitinkančiam šių taisyklių 4.2 punkte nurodytas sąlygas, arba ja apsikeisti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, pateikęs taisyklių 28 punkte nurodytą prašymą.

22. Vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 proc. visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio.

23. Taisyklių 21 punkte nurodyti naudotojų susitarimai turi būti sudaromi raštu ir apie juos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas informuojama Žuvininkystės tarnyba, kartu pateikiant sudarytos naudotojų sutarties originalą ir kopiją, kurios atitiktis originalui patikrinama ir originalas grąžinamas naudotojui. Sutartyje be kitų sąlygų turi būti nustatyta:

23.1. kuri sutarties šalis yra atsakinga už Žuvininkystės tarnybos informavimą apie susitarimus, numatytus taisyklių 21 punkte;

23.2. naudotojo, kuriam perduota žvejybos kvota pagal šių taisyklių 21.2 punktą, atsakomybė už žvejybos kvotos viršijimą.

24. Naudotojui suteikta perleidžiamoji žvejybos teisė atšaukiama šiais atvejais:

24.1. jei naudotojas dvejus metus iš eilės nepanaudojo daugiau nei 30 proc.:

24.1.1. pats nepanaudojo pagal perleidžiamąją žvejybos teisę jam skirtos žvejybos kvotos ir;

24.1.2. neperdavė perleidžiamosios žvejybos teisės ar pagal ją apskaičiuotos žvejybos kvotos kitam naudotojui ir;

24.1.3. neapsikeitė su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pagal perleidžiamąją žvejybos teisę jam apskaičiuotos žvejybos kvotos.

24.2. pasirašius sutartį su NMA dėl visų laivų, kuriais naudotojui buvo leista naudoti tam tikros žuvų rūšies kvotą.

25. Siekiant užtikrinti reglamento (EB) Nr. 1098/2007 ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), tikslus dėl menkių išteklių naudojimo kontrolės, jeigu naudotojas praėjusiais metais pardavė aukcione ir fiziniams asmenims asmeniniam vartojimui mažiau kaip 80 proc. sugautų menkių, šiam naudotojui pagal jam suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę apskaičiuota menkių žvejybos kvota mažinama tiek, kiek iš 80 proc. sugautų menkių naudotojas pardavė ne aukcione ir ne fiziniams asmenims asmeniniam vartojimui. Jeigu naudotojas žvejojo pagal kito naudotojo žvejybos kvotą, jam perduotą šių taisyklių 21.2 punkte nustatyta tvarka, mažinama perdavusio žvejybos kvotą naudotojo menkių žvejybos kvota. Jeigu pastarasis naudotojas neturi pakankamai žvejybos kvotos, ji gali būti sumažinama per kelerius ateinančius metus.

26. Komisija pirmajame einamųjų metų komisijos posėdyje, atsižvelgdama į naudotojams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises ir į perleidžiamųjų žvejybos teisių ar jų dalies perdavimą kitiems naudotojams, apskaičiuoja kiekvienam naudotojui tenkančią žvejybos kvotą, sumažina žvejybos kvotas šių taisyklių 14 ir 25 punktuose nustatytais atvejais ir apie galutinį žvejybos kvotos dydį informuoja naudotojus komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Apskaičiuotas žvejybos kvotos dydis apvalinamas iki sveiko skaičiaus tonomis.

27. Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių atšaukimo ir (arba) kvotos sumažinimo pagal šių taisyklių 14 ir (arba) 24 ir (arba) 25 punktus susidariusi nepaskirstyta žvejybos kvota komisijos sprendimu paskirstoma likusiems perleidžiamąsias žvejybos teises turintiems naudotojams proporcingai jų turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžiui.

28. Naudotojai, norintys apsikeisti jiems pagal perleidžiamąsias žvejybos teises tenkančiomis žvejybos kvotomis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, prašymą turi pateikti Žuvininkystės tarnybai. Komisija posėdyje priima sprendimą ir apie tai informuoja naudotoją komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka.

29. Perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpis gali būti pratęstas trejiems metams, jei per perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpį nebuvo padaryta sunkių verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimų. Perleidžiamoji žvejybos teisė kitam laikotarpiui bus apskaičiuojama pagal žvejybos kvotų panaudojimą ankstesnio perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo metu.

 

III. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ, KURIOMS NETAIKOMOS PERLEIDŽIAMOSIOS ŽVEJYBOS TEISĖS, IR ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE KVOTŲ SKYRIMAS

 

30. Komisija, atsižvelgdama į naudotojų pateiktus prašymus, nurodytus taisyklių 8 punkte, dėl lašišų žvejybos kvotų, sprendžia, kokią lašišų žvejybos kvotos dalį paskirstyti teisę gauti žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotas turintiems naudotojams.

31. Atsižvelgdama į bendrą prašomą lašišų žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų kiekį ir šios žuvų rūšies žvejybos kvotos panaudojimą ankstesniais metais, komisija gali nuspręsti:

31.1. lašišų žvejybos kvotų atskiriems teisę gauti žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotas turintiems naudotojams neskirstyti ir leisti jiems žvejoti lašišas, kol bus panaudota 80 proc. pagal šių taisyklių 30 punktą nustatytos teisę gauti žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotas turintiems naudotojams skirstytinos lašišų žvejybos kvotos. Panaudojus 80 proc. kvotos, likusi kvotos dalis paskirstoma atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems naudotojams proporcingai jų einamaisiais metais sugautam lašišų kiekiui, bet ne daugiau, negu prašo naudotojas;

31.2. paskirstyti lašišų žvejybos kvotą atskiriems teisę gauti žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotas turintiems naudotojams. Tokiu atveju žvejybos kvotos paskirstomos pagal tai, kokią bendro visų atviroje Baltijos jūroje žvejojusių naudotojų per paskutinius trejus metus sugauto lašišų kiekio dalį sudarė naudotojo sugautų lašišų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus).

32. Atsižvelgdama į bendrą prašomą menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotų kiekį ir atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvotos panaudojimą ankstesniais metais, komisija gali nuspręsti:

32.1. menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotų atskiriems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotas turintiems naudotojams neskirstyti ir leisti jiems žvejoti tam tikrų rūšių žuvis, kol bus panaudota 80 proc. teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotas turintiems naudotojams skirstytinos atitinkamos žuvų rūšies žvejybos kvotos. Panaudojus šią žvejybos kvotos dalį, likusi kvotos dalis paskirstoma Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams proporcingai jų einamaisiais metais sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu prašo naudotojas. Šio punkto nuostatos komisijos sprendimu gali būti taikomos visiems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotas turintiems naudotojams arba tik tiems, kurie žvejoja iki 8 m ilgio laivais;

32.2. paskirstyti menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos kvotas atskiriems teisę gauti žvejybos Baltijos jūros priekrantėje kvotas turintiems naudotojams. Tokiu atveju žvejybos kvotos paskirstomos pagal tai, kokią bendro visų Baltijos jūros priekrantėje žvejojusių naudotojų per paskutinius trejus metus sugauto tos rūšies žuvų kiekio dalį sudarė naudotojo sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus).

33. Teisę gauti žvejybos atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje kvotas turintiems naudotojams, kurie per paskutinius trejus metus tam tikrų rūšių žuvų atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nežvejojo, tų rūšių žuvų žvejybos kvotas komisija skiria iš nepaskirtos žvejybos kvotos dalies pagal savo pasirinktą principą, vienodai taikomą visiems atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nežvejojusiems naudotojams, pateikusiems prašymus gauti tos žuvų rūšies žvejybos kvotą.

34. Naudotojui draudžiama perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti šiame taisyklių skyriuje nustatyta tvarka gautas žvejybos kvotas kitiems naudotojams.

35. Kai individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę arba pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu, jai einamaisiais metais pereina tokio dydžio žvejybos kvotos, kurias turėjo įmonės prieš pertvarkymą ar perregistravimą. Vėlesniais metais skiriant žvejybos kvotas pagal naudotojo per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekį, skaičiuojamas įmonės prieš pertvarkymą ar perregistravimą sugautas žuvų kiekis.

36. Kai keleto atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų – juridinių asmenų – reorganizacija vykdoma jungimo būdu:

36.1. susijungus dviem arba daugiau juridinių asmenų, naujam juridiniam asmeniui einamaisiais metais skiriama žvejybos kvota, kuri lygi sujungtų juridinių asmenų žvejybos kvotų sumai;

36.2. juridiniam asmeniui, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, einamaisiais metais skiriama žvejybos kvota, kuri lygi juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, ir prijungto juridinio asmens žvejybos kvotų sumai;

36.3. vėlesniais metais reorganizuotam juridiniam asmeniui skiriant žvejybos kvotas pagal naudotojo per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekį, sugautas žuvų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į taisyklių 36.1 ir 36.2 punktų nuostatas.

 

Iv. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus svarsto ir sprendimus priima komisija.

38. Už šių taisyklių pažeidimus naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Sprendimas

Nr. I492-4/2014, 2014-03-27, paskelbta TAR 2014-04-09, i. k. 2014-04255

Sprendimas

 

2.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-253, 2014-05-02, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05060

Dėl žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo