Suvestinė redakcija nuo 2008-10-02 iki 2011-06-23
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 100-3741, i. k. 10411DPNUTA0000N-91
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL AUDITO ĮMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 22 d. Nr. N-91
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2008, Nr.82-3233) 20 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. N-162, 2008-09-30, Žin., 2008, Nr. 113-4333 (2008-10-01), i. k. 10811DPNUTA000N-162
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos
2004 m. birželio 22 d.
nutarimu Nr. N-91
(Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos
2008 m. rugsėjo 30 d.
nutarimo Nr. N-162 redakcija)
AUDITO ĮMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja pagrindines audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas.
2. Sudarius draudimo sutartį, šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti audito įmonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Draudėjas – audito įmonė, sudariusi draudimo sutartį su draudiku.
Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo (užsakovas ir (arba) tretysis asmuo), kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris šiose taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas užsakovas ir (arba) tretysis asmuo, kuriam padaryta turtinė žala dėl neteisėtų draudėjo veiksmų ar neveikimo (toliau – veiksmų) atliekant auditą.
4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos audito įstatyme (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2008, Nr.82-3233), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246).
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
5. Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą įmonėse, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atliktas auditas, išskyrus viešojo intereso įmonių auditą, arba (ir) atliekant auditą viešojo intereso įmonėse.
III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
7. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas draudėjui ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų draudėjo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 5 punkte;
7.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 5 punkte, dėl neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą;
7.6. pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamo ir (ar) atlikto audito.
Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
8. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šių taisyklių 7 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių taisyklių 7.3 punkte, bet ne vėliau kaip 3 metai po žalos padarymo, yra draudžiamasis įvykis.
IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
9. Nedraudžiamasis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius):
9.4. atsiradusią dėl netinkamo sutarties dėl audito atlikimo vykdymo, kai sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos sutarties sąlygose, viršija civilinės atsakomybės ribas, numatytas įstatyme. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja tokia apimtimi, kokios yra sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos įstatyme;
9.7. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą šių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
9.7.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
9.7.2. bet kokio pobūdžio teroristinio akto (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimas panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
9.8. dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų veikų padarymo;
9.10. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys. Su draudėju susiję asmenys – tai juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies.
Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas, suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusė valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo ir (ar) priežiūros organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių);
9.11. padarytą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
9.12. kilusią dėl draudėjui patikėto, jo žinioje esančio turto, dokumentų (nesvarbu, koks jų išraiškos būdas ar forma), daiktų (tarp jų magnetinių juostų, diskų, diskelių ir kitų duomenų laikmenų, pinigų) visiško ar dalinio praradimo, sunaikinimo, pametimo, netekimo;
9.13. jeigu veika (veiksmas, neveikimas), kuria buvo padaryta žala, buvo draudėjo atlikta po draudėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, išbraukimo iš Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašo, draudėjo auditorių pažymėjimo galiojimo sustabdymo, pažymėjimo galiojimo panaikinimo dienos, darbo sutarties su draudėjo darbuotojais, pasibaigimo (nutraukimo) dienos, nušalinimo nuo darbo metu, kai draudėjui teismo sprendimu laikinai uždrausta atlikti auditą ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atimta teisė atlikti auditą;
9.14. padarytą dėl kasos vedimo trūkumų arba mokėjimo tvarkos pažeidimų bei dėl draudėjo personalo įvykdyto išeikvojimo;
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Metinė minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100000 litų vienam draudžiamajam įvykiui, kai draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą įmonėse, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atliktas auditas, išskyrus viešojo intereso įmonių auditą. Kai draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą viešojo intereso įmonėse, metinė minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 200000 litų vienam draudžiamajam įvykiui.
11. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
12. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu. Draudimo įmokos dydis ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo liudijime.
13. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku draudikas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
14. Atsižvelgdamas į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą draudžiamojo įvykio atveju, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – tai suma, kuria draudikas kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip 5 procentai draudimo sumos.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
15. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas audito įmonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: „Audito įmonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ bei nuoroda į šias taisykles (nurodomas taisyklių pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
16. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudikui pareikalavus privalo pateikti raštišką prašymą. Kai draudėjas pateikia raštišką prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
17. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jei tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui, kurias draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurių papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
18. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių taisyklių 17 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas teismui.
19. Jeigu draudėjas neįvykdo šių taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 17 punkte nurodyta pareiga nebuvo įvykdyta.
20. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAS
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS
24. Draudimo rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
25. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudimo rizika padidėja, draudėjas privalo tuoj pat, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kai pats apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti, raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti sumokėti papildomą draudimo įmoką. Draudikas draudimo sutartyje privalo nurodyti tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka.
IX. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
27. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu toks reikalavimas atitinka šių taisyklių 7 punkte nurodytas sąlygas.
28. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
29. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
30. Draudikas privalo šių taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių taisyklių 28 punkte.
31. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kai pats apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti, privalo informuoti draudiką.
32. Draudikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Jeigu draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šių taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui patirtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
X. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
34. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo.
35. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
36. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią taikos sutartį.
37. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, tyrimo atlikimo ir išvadų pateikimo tvarką.
38. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
XI. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
39. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
39.2. dokumentus apie neteisėtus draudėjo veiksmus atliekant auditą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
40. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
41. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
42. Jeigu praėjus šių taisyklių 40 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
43. Draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio reikalavimo gavimo, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XII. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
44. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka:
45. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
47. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
48. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIV. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ, NUMATYTŲ 30 IR 32 PUNKTUOSE, ATLYGINIMAS
49. Draudėjo išlaidos, nurodytos šių taisyklių 30 ir 32 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
50. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių taisyklių 30 ir 32 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
51. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (šių taisyklių 28 punktas), yra atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XV. DVIGUBAS DRAUDIMAS
XVI. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
54. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
55. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudimo sutartis nutraukiama. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga nebuvo suteikta.
XVII. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Visi šiose taisyklėse numatyti šalių prašymai, pranešimai, reikalavimai, susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
59. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
60. Visi draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir draudiko ginčai, kylantys iš draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priedo pakeitimai:
Nr. N-162, 2008-09-30, Žin., 2008, Nr. 113-4333 (2008-10-01), i. k. 10811DPNUTA000N-162
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas
Nr. N-57, 2006-05-09, Žin., 2006, Nr. 52-1927 (2006-05-12), i. k. 10611DPNUTA0000N-57
Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. N-91 "Dėl Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas
Nr. N-162, 2008-09-30, Žin., 2008, Nr. 113-4333 (2008-10-01), i. k. 10811DPNUTA000N-162
Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. N-91 "Dėl Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo