Suvestinė redakcija nuo 2010-06-01 iki 2013-08-31

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 63-2281, i. k. 1011100NUTA00000897

Nauja redakcija nuo 2010-06-01:

Nr. 561, 2010-05-12, Žin. 2010, Nr. 59-2900 (2010-05-22), i. k. 1101100NUTA00000561

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL MOKSLO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2001 m. liepos 11 d. Nr. 897

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 48 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Mokslo doktorantūros nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. mokslo ir studijų institucijos, iki 2010 m. birželio 1 d. įgijusios doktorantūros teisę, gali iki 2011 m. liepos 31 d. vykdyti doktorantų priėmimą šiuo nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka, kai:

2.1.1. sudaro ir patvirtina doktorantūros komitetus pagal šiuo nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 12 punkto reikalavimus;

2.1.2. parengia ir patvirtina doktorantūros reglamentus pagal šiuo nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 11 punkto reikalavimus;

2.2. mokslo ir studijų institucijos, iki 2010 m. birželio 1 d. įgijusios doktorantūros teisę ir siekiančios vykdyti doktorantų priėmimą nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2011 m. vasario 1 d. pagal Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašą pateikia šiuo nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 5 punkte nurodytus dokumentus;

2.3. Lietuvos mokslo taryba iki 2011 m. birželio 1 d. įvertina šio nutarimo 2.2 punkte nurodytus mokslo ir studijų institucijų pateiktus dokumentus pagal šiuo nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 6 punkte nurodytus kriterijus.

3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2010 m. birželio 1 d. patvirtinti Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašą.

L. E. ŪKIO MINISTRO PAREIGAS,

L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS EUGENIJUS GENTVILAS

L. E. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561

MOKSLO DOKTORANTŪROS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai reglamentuoja mokslo doktorantūros (toliau – doktorantūra) – trečiosios studijų pakopos – studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo, gynimo ir mokslo daktaro laipsnio suteikimo tvarką.

2. Doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūra ją baigusiam ir mokslo daktaro laipsnį įgijusiam asmeniui turi užtikrinti pakankamą kompetenciją: pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinių; specializuotų gebėjimų ir metodikų mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti; gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.

3. Mokslo daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė nuolatinės (iki 4 metų) arba ištęstinės (iki 6 metų) formos doktorantūrą, parengė disertaciją ir ją apgynė, arba asmeniui, kuris apgynė eksternu parengtą disertaciją. Bendra doktorantūros studijų apimtis – ne mažiau kaip 20, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 30 kreditų.

4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

Doktorantas – trečiosios studijų pakopos studentas ir tyrėjas.

Doktoranto darbo planas – individualus doktoranto darbo planas, kuriame numatyti doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo etapai ir terminai.

Doktoranto vadovas – mokslininkas, disertacijos tematika atliekantis mokslinius tyrimus ir vadovaujantis doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams.

Doktorantūros mokykla – universiteto su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, kartu gavusių doktorantūros teisę bendradarbiavimo forma organizuojant doktorantūrą, kuri vykdoma institucijų sutarties pagrindu arba universiteto, jeigu jis vienas gavo doktorantūros teisę, doktorantūros organizavimo forma.

Doktorantūros reglamentas – universiteto arba universiteto su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais parengtas ir patvirtintas doktorantūros vykdymo tvarkos aprašas.

Gynimo taryba – doktorantūros komiteto sudaryta mokslininkų grupė, kuri, išnagrinėjusi ginti pateiktą disertaciją, įvertinusi jos kokybę, atitiktį disertacijoms keliamiems reikalavimams ir doktoranto mokslinę kompetenciją, nusprendžia, ar pretendentui suteiktinas mokslo daktaro laipsnis.

II. DOKTORANTŪROS TEISĖ

5. Doktorantūros teisę universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi savo patvirtintu Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu. Universitetas arba universitetas su kitais Lietuvos ar užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, siekiančiais įgyti doktorantūros teisę, Švietimo ir mokslo ministerijai pagal Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašą pateikia doktorantūros projektą, pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąrašą, kitų doktorantūroje dalyvausiančių mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose), pretenduojančioje į doktorantūros teisę, sąrašą ir doktorantūros reglamento projektą.

6. Švietimo ir mokslo ministerija, gavusi universiteto ar universiteto kartu su kitais Lietuvos ar užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais siekiančio įgyti doktorantūros teisę Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, prašo Lietuvos mokslo tarybos ar užsienio ekspertų institucijos šiuos dokumentus įvertinti. Vertinama pagal šiuos kriterijus: doktorantūros nacionalinis aktualumas ir tarptautiškumas; doktorantūros komiteto narių atitinkamos mokslo krypties (šakos) ar krypčių (šakų) mokslinių tyrimų lygis; doktorantūroje dalyvausiančių aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų skaičius; turima mokslinių tyrimų infrastruktūra; doktorantūros reglamento kokybė; anksčiau vykdytos doktorantūros rezultatyvumas ir efektyvumas (doktorantų ir parengtų mokslo daktarų santykis ir kita). Doktorantūros teisę siekiančių įgyti institucijų ir jų pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą (komitetus) mokslinių tyrimų lygis vertinamas remiantis švietimo ir mokslo ministro tvirtinama Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo darbų vertinimo metodika. Lietuvos mokslo taryba ar užsienio ekspertų institucija per 3 mėnesius parengia vertinamąją išvadą, supažindina su ja paraiškos teikėją (teikėjus). Institucija (institucijos), siekianti įgyti doktorantūros teisę, atsižvelgusi į paraišką vertinusios ekspertų institucijos pasiūlymus, jei tokių yra, patikslintą doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros reglamentą pateikia Lietuvos mokslo tarybai. Lietuvos mokslo taryba teikia rekomendaciją Švietimo ir mokslo ministerijai.

7. Švietimo ir mokslo ministras, išnagrinėjęs pateiktą rekomendaciją, priima sprendimą dėl doktorantūros teisės suteikimo. Institucija (institucijos), kuriai suteikiama doktorantūros teisė, doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros reglamentą viešai paskelbia institucijos (institucijų) tinklalapiuose. Institucijos, kurioms po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, su nauju patikslintu prašymu gali kreiptis ne ankščiau kaip po vienų metų. Ginčai dėl nesuteiktos doktorantūros teisės nagrinėjami Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinto Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

8. Lietuvos mokslo taryba ne rečiau kaip kas 3 metai Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka organizuoja institucijos (institucijų) vykdomos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai. Vertinama vykdomos doktorantūros atitiktis Mokslo doktorantūros nuostatams ir doktorantūros reglamentui, doktorantų ir mokslo daktaro laipsnį įgijusių mokslininkų santykis, pastarųjų karjera ir kiti rodikliai.

9. Doktorantūros komiteto sudėties ir doktorantūros reglamento pakeitimai derinami su Lietuvos mokslo taryba. Jeigu nustatoma, kad doktorantūros komitetas ar doktorantūros reglamentas neatitinka šiuose nuostatuose nustatytų reikalavimų, arba jeigu doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimas neigiamas, Lietuvos mokslo taryba teikia siūlymą Švietimo ir mokslo ministerijai suteiktą doktorantūros teisę sustabdyti. Švietimo ir mokslo ministerija, išnagrinėjusi pateiktą pasiūlymą, gali priimti sprendimą sustabdyti institucijos doktorantūros teisę. Jei doktorantūros teisė Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu sustabdoma, institucija negali vykdyti doktorantų priėmimo.

III. DOKTORANTŪROS VYKDYMAS

10. Doktorantūra vykdoma pagal doktorantūros reglamentą. Jei doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms, parengiamas bendras visų institucijų tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas.

11. Doktorantūros reglamente turi būti nustatyta:

11.1. priėmimo į doktorantūrą tvarka;

11.2. doktoranto darbo plano sudarymo ir tvirtinimo tvarka;

11.3. institucijos struktūrinių padalinių (katedrų, laboratorijų, skyrių, fakultetų arba specialiai sukurtų struktūrų) su doktorantūros organizavimu susijusios funkcijos;

11.4. doktorantūros komiteto, doktoranto vadovo, gynimo tarybos funkcijos ir darbo tvarka, doktorantūros komiteto nutarimų tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarka;

11.5. disertacijų tematikos, doktorantų vadovų ir pretendentų į doktorantus konkurso organizavimo tvarka;

11.6. reikalavimai doktorantūros komiteto, doktorantų vadovams, gynimo tarybų nariams;

11.7. vadovavimo doktorantams ir mokslinių tyrimų vykdymo tvarka;

11.8. doktoranto žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo ir atestavimo tvarka;

11.9. doktoranto parengtos disertacijos nagrinėjimo, gynimo ir mokslo daktaro diplomo išdavimo tvarka;

11.10. eksterno prašymo leisti ginti daktaro disertaciją nagrinėjimo tvarka;

11.11. disertacijos (jei ginama mokslinė monografija, – jos santraukos) pirmojo ir antrojo puslapių pavyzdžiai;

11.12. doktorantūros finansavimo tvarka;

11.13. apeliacijų ir skundų dėl nesuteikto mokslo laipsnio, dėl eksterno ar doktoranto prašymo ginti disertaciją atmetimo ir kitais su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais nagrinėjimo doktorantūrą vykdančioje institucijoje tvarka;

11.14. doktorantūros dokumentų saugojimo tvarka.

12. Doktorantūros komitetas susideda iš ne mažiau kaip 9 aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, dirbančių doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose). Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų doktorantūros komitetų narys.

13. Jei doktorantūros teisę įgijo universitetas su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais, doktorantūros komitete turi būti atstovų iš visų doktorantūros teisę įgijusių institucijų.

14. Doktorantūros teisę įgijusiame universitete arba universitete su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais gali veikti doktorantūros mokykla (mokyklos).

15. Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus koordinuoja doktorantūros komitetas. Doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka skelbia disertacijų tematikos, doktorantų vadovų ir pretendentų į doktorantus konkursą.

16. Doktoranto vadovas turi atitikti doktorantūros reglamente nustatytus reikalavimus ir vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 5 doktorantams.

17. Į doktorantūrą priimama doktorantūros reglamente numatyta atviro konkurso tvarka. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą.

18. Doktorantūros reglamente nustatyta tvarka doktorantas kasmet atestuojamas. Neatestuotas doktorantas šalinamas iš doktorantūros.

IV. MOKSLO DAKTARO DISERTACIJA IR JOS GYNIMAS

19. Mokslo daktaro disertaciją sudaro disertacijos tekstas, santrauka ir disertaciją teikiančio ginti asmens (toliau – disertantas) mokslinių publikacijų disertacijos tema kopijos.

20. Kaip mokslo daktaro disertacija gali būti teikiama ginti ir mokslinė monografija, kurią disertantas parašė be bendraautorių. Kartu teikiama monografijos santrauka. Šiuo atveju kitos mokslinės publikacijos teikiamos, jeigu jų reikia disertacijos temai atskleisti.

21. Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas, suformuluoti sprendžiami uždaviniai, nurodytas mokslinis darbo naujumas, apžvelgti pasaulyje atlikti tyrimai disertacijos tema, pristatyti taikyti tyrimų metodai, aptarti tyrimų rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis, suformuluotos išvados ir kiti, disertanto nuomone, svarbūs aspektai. Taip pat su disertacija pateikiamas mokslinių konferencijų, kuriose buvo paskelbti disertacijos tyrimų rezultatai, sąrašas, disertanto gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas – curriculum vitae.

22. Disertacijos tekstas rašomas lietuvių arba, jei tam pritaria doktorantūros komitetas, kita kalba. Disertacijos arba kaip disertacija ginamos mokslinės monografijos santrauka rašoma kita nei disertacijos ar monografijos tekstas kalba. Tais atvejais, kai disertacijos ar monografijos tekstas parašytas ne lietuvių kalba, privaloma pateikti santrauką lietuvių kalba. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba.

23. Disertacijai keliami konkretūs reikalavimai nustatomi doktorantūros reglamente.

24. Doktorantas gali teikti ginti disertaciją, kai:

24.1. išlaiko visus doktoranto darbo plane numatytus egzaminus;

24.2. svarbiausius savo tyrimų rezultatus paskelbia ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose (arba priimtuose spausdinti) recenzuojamuose mokslo leidiniuose, arba mokslinėje monografijoje;

24.3. pristato tyrimų rezultatus tarptautiniuose moksliniuose renginiuose;

24.4. atitinka kitus reglamente nustatytus reikalavimus.

25. Doktorantūros komitetas, gavęs disertanto prašymą ginti disertaciją ir jos rankraštį, doktorantūros reglamente nustatyta tvarka įvertina, ar disertacija atitinka šiame skyriuje disertacijoms keliamus reikalavimus. Jeigu disertacija atitinka visus reikalavimus, doktorantūros komitetas sudaro ne mažesnę kaip trijų mokslininkų gynimo tarybą ir vieną iš jos narių paskiria pirmininku. Tarp gynimo tarybos narių ir disertanto ar jo vadovo (disertaciją ginant eksternu – konsultanto) negali kilti interesų konfliktas. Ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos. Ginant lituanistinio pobūdžio disertaciją, mokslininkai iš užsienio mokslo ir studijų institucijų į gynimo tarybą įtraukiami pagal poreikį.

26. Doktorantūros reglamento nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki disertacijos gynimo:

26.1. disertacija pateikiama gynimo tarybos nariams;

26.2. išsiunčiamas pranešimas apie numatomą ginti disertaciją Lietuvos mokslo tarybai, doktorantūros reglamente numatytoms Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijoms. Pranešime nurodoma: disertanto vardas, pavardė, institucija, kurioje buvo parengta disertacija, vadovas (disertaciją ginant eksternu – konsultantas) ir gynimo tarybos nariai (mokslo laipsnis, vardas, pavardė, mokslo kryptis (kryptys) ir šaka (šakos), institucija), disertacijos pavadinimas, gynimo vieta ir laikas, doktorantūros mokyklos interneto svetainės, kurioje skelbiama disertacija, adresas.

27. Gynimo tarybos nariai rašytinius atsiliepimus apie disertaciją doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pateikia ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki disertacijos gynimo.

28. Disertacija ginama viešame gynimo tarybos posėdyje. Posėdis vyksta lietuvių kalba. Tais atvejais, kai posėdyje vartojama kita kalba, turi būti verčiama į lietuvių kalbą. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių (įskaitant ir dalyvaujančius telekonferencijos būdu). Jei gynimo tarybą sudaro 3 nariai, posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja jie visi. Posėdyje perskaitomi nedalyvaujančių gynimo tarybos narių ir kiti gauti atsiliepimai apie disertaciją.

29. Doktorantūros reglamente gali būti numatyta galimybė disertaciją, kurioje gali būti komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ginti uždarame posėdyje ir aprašoma disertacijos gynimo uždarame posėdyje tvarka.

30. Disertantas pristato svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo savo indėlį į disertacijoje pateiktas publikacijas. Gynimo tarybos nariai argumentuotai įvertina disertacijos mokslinį lygį, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų patikimumą ir pagrįstumą, nurodo darbo trūkumus ir netikslumus, o gynimo metu – ir disertanto mokslinę kompetenciją. Disertantas atsako į pateiktus klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas.

31. Po diskusijų su disertantu gynimo tarybos nariai balsuodami sprendžia, ar jam suteiktinas mokslo daktaro laipsnis. Telekonferencijos būdu dalyvaujantys gynimo tarybos nariai irgi balsuoja. Sprendimas suteikti mokslo daktaro laipsnį priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų gynimo tarybos narių. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje tiesiogiai dalyvavę gynimo tarybos nariai.

32. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po disertacijos gynimo posėdžio apie gynimo rezultatus doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pranešama Lietuvos mokslo tarybai.

33. Per 2 savaites doktorantūros reglamento nustatyta tvarka vienas apgintos disertacijos egzempliorius (išskyrus disertacijas, kurios apgintos uždarame posėdyje) pateikiamas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir disertacija paskelbiama Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje (ETD).

34. Jeigu gynimo taryba nusprendžia, kad mokslo daktaro laipsnis nesuteiktinas, pataisyta ir (ar) papildyta disertacija gali būti teikiama ginti ne anksčiau kaip po vienų metų. Šiuo atveju daktaro laipsnis įgyjamas eksternu pagal šių nuostatų V skyriaus reikalavimus. Nustačius mokslinio nesąžiningumo faktą (plagiatą ir panašiai), disertacija negali būti ginama.

35. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos pateikia disertaciją, tačiau nesuspėja jos apginti, per 12 mėnesių po doktorantūros pabaigos disertacija gali būti ginama įprasta tvarka. Per šį laikotarpį neapginta disertacija ginama eksternu pagal šių nuostatų V skyriaus reikalavimus.

V. MOKSLO DAKTARO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU

36. Siekti eksternu įgyti mokslo daktaro laipsnį gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą (toliau – eksternas). Eksternas turi būti išleidęs mokslinę monografiją arba svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, ir parengęs disertaciją.

37. Prašymą leisti ginti mokslo daktaro disertaciją eksternas teikia doktorantūros teisę turinčio universiteto rektoriui. Prie prašymo prideda:

37.1. disertacijos rankraštį arba išleistą mokslinę monografiją;

37.2. mokslinių publikacijų sąrašą ir jų elektronines kopijas;

37.3. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijas;

37.4. patvirtintų doktorantūros studijų egzaminų (jeigu tokių buvo) protokolų kopijas ar jų išrašus;

37.5. gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymą – curriculum vitae.

38. Doktorantūros komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja pateiktą medžiagą ir nusprendžia, ar disertacijos rankraštis arba išleista mokslinė monografija atitinka mokslo daktaro disertacijai keliamus reikalavimus. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka:

38.1. skiria mokslinį konsultantą;

38.2. nustato studijuotinus doktorantūros dalykus ir jų egzaminų laikymo terminus;

38.3. sudaro egzaminų komisiją (komisijas);

38.4. paskiria disertacijos gynimo datą, kuri turi būti ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo priėmimo dienos.

39. Eksternas, gavęs doktorantūros komiteto leidimą, disertaciją gina pagal šių nuostatų IV skyriaus 26–35 punktų reikalavimus. Eksternas institucijai padengia tik tiesiogiai su mokslo daktaro laipsnio įgijimu susijusias išlaidas. Jei doktorantūros komitetas atmeta eksterno prašymą ginti disertaciją, vėl teikti prašymą ginti disertaciją jis gali ne anksčiau kaip po vienų metų.

VI. MOKSLO DAKTARO LAIPSNIO SUTEIKIMAS

40. Disertaciją apgynusiam asmeniui mokslo laipsnį suteikia ir diplomą išduoda doktorantūros teisę turinti institucija (institucijos).

41. Apeliacija dėl nesuteikto mokslo laipsnio doktorantūros reglamento nustatyta tvarka nagrinėjama doktorantūros teisę turinčioje institucijoje (institucijose). Teisės aktų nustatyta tvarka skundas dėl nesuteikto mokslo daktaro laipsnio gali būti teikiamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.

42. Mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį (įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius):

42.1. kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas;

42.2. kai mokslo daktaro laipsnis suteiktas pažeidus šiuos nuostatus.

43. Mokslo laipsnį suteikęs universitetas atšaukia sprendimą suteikti mokslo laipsnį, kai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius gali įpareigoti universitetą atšaukti ir iki šių nuostatų įsigaliojimo priimtą sprendimą suteikti mokslo laipsnį.

44. Jei mokslo laipsnį suteikė ne universitetas ir jei mokslo laipsnį suteikusi institucija nustoja veikusi, dėl suteikto mokslo laipsnio pripažinimo negaliojančiu sprendžia Lietuvos mokslo taryba.

45. Mokslo daktaro laipsnio diplomo formą ir diplomo blankų gamybos, apskaitos ir registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 908, 2002-06-14, Žin., 2002, Nr. 60-2469 (2002-06-19), i. k. 1021100NUTA00000908

Nr. 561, 2010-05-12, Žin., 2010, Nr. 59-2900 (2010-05-22), i. k. 1101100NUTA00000561

Pakeitimai: