Įsakymas netenka galios 2001-05-03:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. 223, 2001-04-23, Žin., 2001, Nr. 37-1272 (2001-05-02), i. k. 101301MISAK00000223
Dėl Metodinių nurodymų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2001-02-08 iki 2001-05-02
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 73-1890, i. k. 0973010ISAK00000130
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL METODINIŲ NURODYMŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR SAUGOJIMO SĄLYGOMS NUSTATYTI IR VYKDYTI PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 25 d. Nr. 130
Vilnius
Siekiant tobulinti žvejybos įmonių skiriamų lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kaupimo ir naudojimo tvarką, atsižvelgdamas į Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos 1997 04 18 nutarimą,
1. Patvirtinti Metodinius nurodymus žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti (pridedami).
2. Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 28 įsakymą Nr. 109 „Dėl metodinių nurodymų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti“ pripažinti netekusiu galios.
3. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „valdymas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 07 25 įsakymu Nr. 130
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 01 22 įsakymo Nr. 53 redakcija)
Metodiniai nurodymai žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo
sąlygoms nustatyti ir vykdyti
1. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir 15 straipsnio 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“ patvirtintų Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų (Žin., 1995, Nr. 13-298, Nr. 65-1624) 16 punktu.
2. Žuvų išteklių atkūrimas ir saugojimas – tai teisinių, techninių, materialinių ir finansinių priemonių, padedančių išlaikyti stabilias, natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas, visuma.
3. Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos įrašomos į verslinės žvejybos leidimą ir yra privalomos visiems naudotojams, žvejojantiems neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose bei kitų valstybių ekonominėse zonose (pagal valstybių pasikeitimus kvotomis).
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas lėšų, kurias naudotojai, vykdantys verslinę žvejybą, turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, pradinis tarifas – ne mažiau kaip 4 procentai už realizuotą laimikį gaunamų pajamų. Jeigu žvejybos kvota skiriama konkurso tvarka, apskaičiuojant lėšų, kurias naudotojas turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, dydį, taikomas konkurse nustatytas tarifas. Už realizuotą laimikį gaunamos pajamos vertinamos pagal vidutinį žvejybos įrankio efektyvumą (vidutinį paros sugavimą vienu įrankiu, kg) bei vidutinę žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kainą, kurie nustatomi taip pat, kaip ir skaičiuojant mokestį už verslinį žuvų išteklių naudojimą (vadovaujantis Mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 10 10 nutarimu Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ (Žin., 1995, Nr. 85-1921; 1997, Nr. 44-1087; 1998, Nr. 24-610).
5. Jūroje žvejojantiems naudotojams už realizuotą laimikį gaunamos pajamos skaičiuojamos pagal žvejybos žurnale įrašytą žvejybos parų ir žvejybos įrankių skaičių. Jeigu aplinkos apsaugos pareigūnai nustato, kad žvejojant jūroje į žvejybos žurnalą visai neįrašytas arba įrašytas mažesnis žvejybos parų arba naudotų žvejybos įrankių skaičius, apie tai, užbaigus administracinę bylą, informuojamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išsiunčiant jam nutarimo aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo byloje kopiją. Tokiu atveju lėšos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti už laikotarpį nuo leidimo įsigaliojimo iki pažeidimo padarymo dienos (imtinai) apskaičiuojamos pagal tai, kiek parų per šį laikotarpį galiojo žvejybos leidimas ir kiek leidime įrašyta žvejybos įrankių.
Kituose neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose žvejojantiems naudotojams už realizuotą laimikį gaunamos pajamos skaičiuojamos pagal žvejybos leidimo galiojimo parų skaičių ir jame įrašytą žvejybos įrankių skaičių.
6. Naudotojai gali patys vykdyti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones arba skirti lėšas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prašyme pirmajam kalendorinių metų leidimui gauti turi būti nurodyta, ar įmonė pati vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, ar skirs lėšas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti.
Lėšos, kurias naudotojai, besiverčiantys versline žvejyba neišnuomotuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose bei kitų valstybių ekonominėse zonose (pagal valstybių pasikeitimus kvotomis), skiria žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje, skirtoje Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, ir naudojamos Aplinkos ministerijos patvirtintoms žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonėms vykdyti.
Lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kurias skiria naudotojai, besiverčiantys versline žvejyba kituose neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kaupiamos vandens telkinio savininko (savivaldybės, nacionalinio parko direkcijos) sąskaitoje ir naudojamos su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintoms žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonėms vykdyti.
7. Kuršių mariose arba neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose žvejojantys naudotojai ne mažiau kaip 25% apskaičiuotos sumos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti turi sumokėti iki leidimo išdavimo, o likusiąją dalį – per 10 dienų, pasibaigus leidimo galiojimui. Už leidimus žvejoti Baltijos jūroje naudotojai lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti avanso, prieš jiems išduodant leidimus, nemoka. Šias lėšas naudotojai gali sumokėti dalimis, galutinai atsiskaitydami per 15 dienų, pasibaigus leidimo galiojimo laikui.
Leidimus verslinei žvejybai išduodančios institucijos privalo kontroliuoti, kad lėšos būtų mokamos laiku, ir neišduoti leidimų neatsiskaičiusioms įmonėms. Lėšų, kurias naudotojai skiria žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, mokėjimo terminas gali būti atidėtas Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimu, tik esant objektyvioms priežastims ir naudotojui pateikus garantinį raštą dėl skolos sumokėjimo.
8. Jeigu naudotojas, žvejojantis neišnuomotuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, pats vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žvejybos kvotos gavimo dienos jis turi parengti ir pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai derinti priemonių planą. Kartu su planų projektais naudotojai turi pateikti numatomų išlaidų sąmatas. Planuojamų priemonių kainos negali viršyti tuo metu šalyje esančių vidutinių kainų. Jeigu per nurodytą terminą planas nepateikiamas derinti ir naudotojas neskiria lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, tai žvejybos leidimai neišduodami, o išduoti leidimai anuliuojami. Suderinusi žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių planą, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie tai informuoja atitinkamą leidimus verslinei žvejybai išduodančią instituciją.
Naudotojų, žvejojančių kituose neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose, žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemonių planai pirmiausiai suderinami su telkinio savininku, po to su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.
9. Žuvų išteklių saugojimo ir atkūrimo priemonės planuojamos vieneriems metams, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos pateiktą prioritetinių priemonių sąrašą, kuris rengiamas įvertinus mokslines rekomendacijas bei žuvų išteklių naudotojų pasiūlymus.
10. Naudotojų vykdomus žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo darbus priima aplinkos ministro paskirta komisija. Naudotojai, vykdantys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemones, privalo pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai tarpinę (per 30 dienų, pasibaigus pusmečiui) ir galutinę (per 30 dienų, pasibaigus metams) ataskaitas kartu su komisijos pasirašytais darbų priėmimo aktais bei išlaidas patvirtinančiais dokumentais.
11. Jeigu naudotojai nevykdo žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonių planų ir neskiria lėšų šioms priemonėms vykdyti, leidimą išdavusios institucijos sprendimu žvejyba sustabdoma.
Priedo pakeitimai:
Nr. 53, 2001-01-22, Žin., 2001, Nr. 12-373 (2001-02-07), i. k. 101301MISAK00000053
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. 53, 2001-01-22, Žin., 2001, Nr. 12-373 (2001-02-07), i. k. 101301MISAK00000053
Dėl Metodinių nurodymų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti ir vykdyti pakeitimo