Redaguota: 1994

Redaguota: 1994.07.15.

Pakeitimai:

1.LR Įstatymas Nr.1-514, priimtas 94.06.28;

Žin., 1994, Nr.53-994

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS

Į S T A T Y M A S

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas.

2 straipsnis. Karys gali būti tikrojoje krašto apsaugos

tarnyboje, atsargoje ar dimisijoje.

Tikrosios krašto apsaugos kariu laikomas tas, kuris tarnauja

tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje.

Atsargos kariu laikomas tas, kuris atleistas iš tikrosios

krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

Dimisijos kariu laikomas tas, kuris dėl sveikatos būklės ar

amžiaus atleistas iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar iš

atsargos į dimisiją.

3 straipsnis. Kariai yra kareiviai, puskarininkiai ir

karininkai; jūreiviai, jūrų tarnybos puskarininkiai ir

karininkai. Kareivių ir jūreivių laipsniai yra lygiaverčiai.

Puskarininkiai ir kareiviai, besimokantys karo mokyklose,

yra kariūnai.

Kariai, atitarnavę tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje

savanoriškai ar prievolės būdu nustatytą laiką ir tęsiantys

tarnybą, yra liktiniai.

4 straipsnis. Karys prisiekia ginti Lietuvos Respubliką

šiais žodžiais:

"Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos

valstybę ir jos nepriklausomybę;

prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės įstatymus ir

savo viršininkų įsakymus;

prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas man paslaptis ir

užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos priešų tikslams.

Tepadeda man Dievas."

Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos priėmimo tvarką nustato Krašto apsaugos vidaus

tarnybos statutas.

5 straipsnis. Karys privalo:

saugoti valstybines, krašto apsaugos ir tarnybines

paslaptis, atitinkamus dokumentus ir daiktus;

sąžiningai vykdyti kario pareigas, nepaisydamas pavojaus

savo sveikatai ar gyvybei;

griežtai laikytis įstatymų, statuto reikalavimų ir juos

vykdyti;

ugdyti savo žinias ir įgūdžius.

Kariams draudžiama vykdyti įsakymus ar atlikti kitus

veiksmus, kurie verčia sulaužyti priesaiką ar kurių pobūdis yra

aiškiai neteisėtas. Apie visus tokius atvejus karys nedelsdamas

privalo pranešti savo tiesioginiam ar aukštesniajam viršininkui.

6 straipsnis

Kariai tikrąją krašto apsaugos tarnybą atlieka:

1) atskiruose krašto apsaugos daliniuose, steigiamuose

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais;

2) vidaus daliniuose ir pasienio policijoje;

3) sukarintos priešgaisrinės apsaugos, svarbių civilinių

objektų apsaugos bei gelbėjimo tarnybų junginiuose.

Krašto apsaugos tarnybos tvarką nustato drausmės, vidaus

tarnybos, sargybos, rikiuotės ir atskirų krašto apsaugos tarnybų

statutai, taip pat kiti teisės aktai.

Pakeitimai:

Nr.1-514; 1994.06.28

Žin., 1994, Nr.53-994

7 straipsnis. Krašto apsaugos prievolininkai tikrąją

tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos policijoje,

civilinėje aviacijoje, laivyne ar geležinkelyje.

Karių tarnybos tvarką vidaus daliniuose, policijoje,

civilinėje aviacijoje, laivyne ar geležinkelyje reguliuoja

Laikinasis vidaus tarnybos ir Policijos įstatymai, taip pat kiti

įstatymai bei teisės aktai.

Pakeitimai:

Nr.1-514; 1994.06.28

Žin., 1994, Nr.53-994

8 straipsnis. Krašto apsaugos departamentas karius į

tarnybos specialybes skirsto atsižvelgdamas į jų išsilavinimą,

specialybę, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir pasirengimą

tarnybai. Pagrindinės karių specialybės yra lygiavertės ir

atitinka veikiančių krašto apsaugos dalinių rūšis. Pagrindinių

specialybių kariai gali būti skiriami į siauresnės

specializacijos tarnybą.

9 straipsnis. Karių santykiams reguliuoti, jų tarnybos

stažui ir kvalifikacijai žymėti yra šie karių laipsniai:

KAREIVIŲ JŪREIVIŲ

eilinis jūreivis

grandinis grandinis

PUSKARININKIŲ JŪRŲ TARNYBOS PUSKARININKIŲ

jaunesnysis puskarininkis jūrų jaunesnysis puskari

puskarininkis ninkis

viršila jūrų puskarininkis

laivūnas

KARININKŲ JŪRŲ TARNYBOS KARININKŲ

JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ

jaunesnysis leitenantas jūrų jaunesnysis leitenan

leitenantas tas

vyresnysis leitenantas jūrų leitenantas

kapitonas jūrų vyresnysis leitenantas

kapitonas leitenantas

VYRESNIŲJŲ KARININKŲ

majoras jūrų kapitonas

pulkininkas leitenantas komandoras leitenantas

pulkininkas komandoras

GENEROLŲ

generolas

10 straipsnis. Puskarininkių laipsniai atitinka šias

tarnybos pareigas:

jaunesniojo puskarininkio - skyrininko;

puskarininkio - būrininko;

viršilos - kuopininko ar kitas lygiavertes.

Karininkų laipsniai atitinka šias tarnybos pareigas:

jaunesniojo leitenanto ir leitenanto - būrio vado;

vyresniojo leitenanto - būrio vado ar komandos viršininko;

kapitono - kuopos vado ar kitas lygiavertes;

majoro - bataliono vado pavaduotojo ar kitas lygiavertes;

pulkininko leitenanto - pulko vado pavaduotojo, bataliono

vado ar kitas lygiavertes;

pulkininko - pulko vado, brigados vado pavaduotojo ar kitas

lygiavertes;

generolo - lygiavertes pareigas, nustatomas atskiru Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu.

11 straipsnis. Laipsniai suteikiami šio įstatymo 9

straipsnyje nustatyta laipsnių eilės tvarka. Pirmasis karininko

laipsnis gali būti suteiktas kariūnams, baigusiems karo mokyklas

ar kursus.

Pirmąjį karininko laipsnį visais atvejais suteikia Lietuvos

Respublikos Ministras Pirmininkas.

Kitus karinius laipsnius suteikia:

grandinio, jaunesniojo puskarininkio ir puskarininkio -

dalinio vadas;

viršilos - brigados (pulko) ar lygiaverčio jam junginio

vadas;

karininkams iki pulkininko leitenanto laipsnio imtinai -

Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius;

pulkininko - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

generolų - Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

12 straipsnis. Karininko laipsnis gali būti atimtas tik

teismo nuosprendžiu ar netekus Lietuvos pilietybės.

Puskarininkių ir kareivių laipsniai gali bti atimti teismo

nuosprendžiu, taip pat Krašto apsaugos tarnybos drausmės statuto

nustatyta tvarka.

Kariui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, aukštesnis

karinis laipsnis nesuteikiamas. Baudžiamąją bylą nutraukus ar

teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, laipsnis suteikiamas

nuo tos dienos, kada jis turėjo būti suteiktas pagal tarnybos

laiką.

13 straipsnis. Kariai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintą uniformą.

Karininkai ir liktiniai ne tarnybos metu gali dėvėti

civilinius drabužius.

Kareiviai ir puskarininkiai, atliekantys tikrąją krašto

apsaugos tarnybą, civilinius drabužius gali dėvėti Krašto

apsaugos departamento nustatyta tvarka, dalinio vadui leidus.

14 straipsnis. Dėvintiems uniformą kariams leidžiama nešioti

ir kitų valstybių ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų

nešiojimo tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

15 straipsnis. Karinių dalinių ir tikrosios krašto apsaugos

tarnybinio susirašinėjimo bei pasisakymų tarnybiniais klausimais

masinės informacijos priemonėse tvarką nustato Krašto apsaugos

departamentas.

Privačiuose raštuose draudžiama nurodyti pareigas ir dalinį.

16 straipsnis. Karininkai ir liktiniai, Krašto apsaugos

departamentui leidus, ne tarnybos metu gali dirbti kitą darbą.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos karys, savo lėšomis

dalyvaujantis ūkinėje ir finansinėje veikloje, negali būti tos

įmonės, administracijos, vykdomų ar kontrolės organų pareigūnu.

17 straipsnis. Ypač pasižymėję ar garbingai žuvę kariai,

Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui sutikus,

gali būti palikti dalinio sąrašuose.

18 straipsnis. Karys gali būti perkeltas iš vienos tarnybos

vietos į kitą tame pačiame dalinyje arba iš vieno dalinio į kitą

dalinį tarnybos interesais ar paties kario prašymu.

Tikrąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis prievolininkas

perkeliamas tik tarnybos interesais.

19 straipsnis. Atskiro dalinio, junginio vadas turi teisę

komandiruoti nustatytam laikui karius ar atskirus padalinius

tarnybiniams pavedimams atlikti už nuolatinės jų tarnybos ar

dislokacijos vietos ribų.

Komandiruoti tikrosios krašto apsaugos tarnybos karius

tarnybos reikalais į užsienį gali tik Krašto apsaugos

departamento generalinis direktorius, Vyriausybei leidus.

Komandiruočių tvarką ir terminus nustato Krašto apsaugos

departamentas.

20 straipsnis. Dalinio vadas savo dalinio karį gali atleisti

nuo pareigų vykdymo iki 10 dienų šiais atvejais:

a) mirus arba sunkiai susirgus kario šeimos nariams ar

artimiems giminaičiams;

b) dėl kitų priežaščių, kurias dalinio vadas, atsižvelgdamas

į kario interesus, pripažįsta svarbiomis.

21 straipsnis. Karius gali atšaukti iš atostogų tas

viršininkas, kuris išleido atostogų, arba aukštesnis viršininkas.

Atšauktam iš atostogų kariui apmokamos kelionės išlaidos.

Likusios atostogos gali būti suteiktos kitu laiku, tačiau ne

vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sugrįžimo į dalinį dienos.

Paskelbus mobilizaciją, atostogaujantys kariai privalo

tuojau pat grįžti į savo dalinius.

22 straipsnis. Kariui negrįžus laiku iš atostogų, po 3 dienų

dalinio vadas organizuoja paiešką ir praneša Vidaus reikalų

ministerijai. Nesurastas karys po mėnesio išbraukiamas iš dalinio

sąrašų.

23 straipsnis. Kiekvienam kariui tikrosios tarnybos laikui

pildomas tarnybos lapas, kuris yra pagrindinis jo tarnybos laiko

dokumentas. Tarnybos lapo formą ir papildymo tvarką nustato

Krašto apsaugos departamentas.

II. Karininkų tarnyba

24 straipsnis. Karininkų kontingentas papildomas:

1) suteikiant jaunesniojo leitenanto laipsnį tikrosios

krašto apsaugos tarnybos kariams, sėkmingai baigusiems specialius

kursus;

2) priimant į tikrąją krašto apsaugos tarnybą atsargos ir

vidaus reikalų įstaigų karininkus;

3) mobilizuojant atsargos karininkus;

4) baigus karo mokyklas.

25 straipsnis. Aukštesni laipsniai karininkams suteikiami

eilės tvarka ištarnavus ne mažiau:

jaunesniuoju leitenantu - 2 metus;

leitenantu - 2 metus;

vyresniuoju leitenantu - 2 metus;

kapitonu - 3 metus;

majoru - 4 metus;

pulkininku leitenantu - 4 metus;

pulkininku - 3 metus.

Generolo laipsnis suteikiamas paskyrus į atitinkamas

pareigas.

26 straipsnis. Karininkui suteikti aukštesnį laipsnį būtinos

šios bendrosios sąlygos:

1) ištarnauti nustatytą laiką pagal žemesnį laipsnį;

2) reikiamas komandavimo ar tarnybos stažas (jo įgijimo

tvarką nustato Krašto apsaugos departamento generalinis

direktorius);

3) atitinkanti naują laipsnį laisva etatinė vieta;

4) teigiama atestacija.

27 straipsnis. Karininkams, baigusiems aukštąjį karinį

mokslą, eilinis laipsnis vieną kartą gali būti suteikiams

vieneriais metais anksčiau negu šio įstatymo 25 straipsnyje

numatyti terminai.

Karininkams, baigusiems aukštąjį civilinį mokslą, šios

nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu jie tarnauja pagal įgytąją

specialybę.

28 straipsnis. Karininkai skiriami į tarnybines pareigas:

1) nuolatines;

2) laikinas.

29 straipsnis. Į tarnybines pareigas karininkus skiria ir iš

jų atleidžia:

1) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - brigados,

divizijos ir lygiaverčių joms junginių vadus;

2) Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas - pulko ir

lygiaverčių jam dalinių vadus;

3) Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius -

kuopų vadus, batalionų vadus ir pulkų vadų pavaduotojus;

4) brigados ir divizijos vadai - būrių vadus ir komandų

viršininkus.

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba

turi teisę atleisti karininkus iš visų šio įstatymo 29

straipsnyje nurodytų pareigų.

31 straipsnis. Iš užimamų pareigų karininkai atleidžiami:

1) skiriant į aukštesnes pareigas;

2) skiriant į kitas lygiavertes pareigas tarnybos reikalais

arba jų pačių prašymu;

3) atestavimo tvarka;

4) pažeidus drausmės tvarką, numatytą Krašto apsaugos

tarnybos drausmės statute;

5) patraukus baudžiamojon atsakomybėn;

6) vadovaujantis teismo nuosprendžiu;

7) netekus Lietuvos pilietybės;

8) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

32 straipsnis. Karininkai, atliekantys tikrąją krašto

apsaugos tarnybą, yra atestuojami Krašto apsaugos departamento

nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Taikos metu karininkai atleidžiami iš

tikrosios krašto apsaugos tarnybos:

1) jų pačių prašymu;

2) sukakus nustatytam amžiui;

3) dėl ligos;

4) atestavimo tvarka;

5) vadovaujantis teismo nuosprendžiu;

6) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

34 straipsnis. Karininkai, baigę karo mokyklą Lietuvos

valstybės biudžeto lėšomis, jų pačių prašymu gali būti atleisti

iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos, jei yra atitarnavę krašto

apsaugos tarnyboje laiką, kompensuojantį išleistas mokymui lėšas.

Jei karininkas atitarnauti negali dėl subjektyvių priežasčių, jis

atlygina valstybės biudžeto išlaidas arba jų dalį.

Karininkų atleidimo iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos

tvarką šiame straipsnyje numatytais atvejais nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

35 straipsnis. Taikos metu karininkai atleidžiami iš

tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą tokio amžiaus:

1) leitenantai - 45 metų;

2) kapitonai - 47 metų;

3) majorai - 51 metų;

4) pulkininkai leitenantai, pulkininkai - 55 metų;

5) generolai - 60 metų.

Krašto apsaugos departamentui tarpininkaujant, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu tikroji krašto apsaugos tarnyba

karininkams gali būti pratęsta, bet ne daugiau kaip 5 metams.

36 straipsnis. Karininkų atleidimo iš tikrosios krašto

apsaugos tarnybos procedūra neturi tęstis ilgiau kaip pusantro

mėnesio.

37 straipsnis. Karininkų tikrosios krašto apsaugos tarnybos

ir buvimo atsargoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Karininkams, Lietuvos piliečiams, priimtiems tarnauti į

krašto apsaugos sistemą jų pačių pageidavimu gali būti

suteikiamas turėtas laipsnis ir užskaitomas visas tarnybos

laikas.

II. Puskarininkių tarnyba

38 straipsnis. Krašto apsaugos daliniuose tarnauja

puskarininkiai:

1) tikrosios krašto apsaugos tarnybos;

2) liktinės tarnybos.

Į tarnybines pareigas puskarininkius skiria ir iš jų

atleidžia:

1) jaunesniuosius puskarininkius ir puskarininkius - dalinio

vadas;

2) viršilas - brigados (pulko) ar lygiaverčio jam junginio

vadas.

39 straipsnis. Liktinės tarnybos puskarininkiais į krašto

apsaugos dalinius pagal sutartį priimami tikrosios tarnybos ar

atsargos kariai, atitarnavę nustatytą laiką arba išbuvę atsargoje

ne ilgiau kaip 2 metus, atsižvelgiant į jų išsilavinimą,

sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitokį pasiruošimą tarnybai.

40 straipsnis. Liktinės tarnybos puskarininkiai tarnauja

tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje:

1) jaunesnieji puskarininkiai - iki 40 metų;

2) puskarininkiai - iki 45 metų;

3) viršilos (laivūnai) - iki 50 metų.

Liktinės tarnybos puskarininkiai, sulaukę nustatyto amžiaus,

jų viršininkų tarpininkavimu ir brigados (pulko) vado įsakymu

gali būti palikti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje tarnybos

stažui, reikalingam pensijai skirti, ištarnauti.

41 straipsnis. Liktinės tarnybos puskarininkiai, ištarnavę

krašto apsaugos daliniuose ne mažiau kaip 3 metus, gali būti

atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos jų pačių prašymu.

Puskarininkių tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir jų buvimo

atsargoje tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

IV. Kareivių tarnyba

42 straipsnis. Krašto apsaugos prievolininkai ir savanoriai

tikrąją krašto apsaugos tarnybą atlieka pagal Lietuvos

Respublikos laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstatymą ir šį

įstatymą.

Darbo sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose

dirba asmenys, stojantys į krašto apsaugos tarnybą, nutraukiama

Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 39 straipsnio 1

dalies 3 punkte nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Krašto apsaugos prievolininkai ir savanoriai

iki atvykimo į krašto apsaugos dalinius vadinami naujokais.

Naujokai nuo atvykimo į krašto apsaugos dalinius iki

priesaikos priėmimo vadinami jaunaisiais kareiviais, o apmokyti

kursuose ir priėmę priesaiką - eiliniais.

44 straipsnis. Drausmingam ir gerai atliekančiam tarnybos

pareigas eiliniui, ištarnavusiam tikrojoje krašto apsaugos

tarnyboje ne mažiau kaip 6 mėnesius, dalinio vado įsakymu gali

būti suteikiamas grandinio laipsnis.

45 straipsnis. Atostogos nesuteikiamos kariams:

1) neatlikusiems drausminių nuobaudų;

2) sergantiems užkrečiamomis ligomis;

3) išvykstantiems į epidemijų rajonus.

46 straipsnis. Kariai, ištarnavę krašto apsaugos daliniuose

Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo

nustatytą laiką, dalinių vadų įsakymu paleidžiami iš tikrosios

krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

47 straipsnis. Karių atsargos tarnyba organizuojama šio

įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos

prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos departamento nustatyta

tvarka.

V. Socialinės garantijos

48 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams,

įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat

tarnauti Krašto apsaugos departamento sistemos padaliniuose

savanoriais, eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma,

rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją vietą.

Asmenys, perėjusieji dirbti į krašto apsaugos sistemą,

negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių

gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

49 straipsnis. Karininkai ir liktiniai aprūpinami

tarnybiniais butais, o jų nesant - mokami butpinigiai.

50 straipsnis. Karininkų ir liktinių atlyginimo už tarnybą

dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

51 straipsnis. Valstybė garantuoja tarnaujantiems tikrojoje

krašto apsaugos tarnyboje kariams draudimą nuo nelaimingų

atsitikimų. Kariams, tapusiems nedarbingais tikrosios krašto

apsaugos tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, valstybė

garantuoja socialinį aprūpinimą.

Krašto apsaugos tarnautojų pensijų ir socialinių garantijų

dydį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų taikymo tvarką

- Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

52 straipsnis. Karininko ar liktinio, žuvusio vykdant

tarnybines pareigas, šeimai ar išlaikytiniams išmokama

vienkartinė kompensacija, kurios dydį nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

53 straipsnis. Krašto apsaugos prievolininkų, atliekančių

tikrąją krašto apsaugos tarnybą, pašto siuntos ir Krašto apsaugos

departamento sistemos tarnybinė korespondencija siunčiama

nemokamai.

54 straipsnis. Kariai leižiami atostogų:

1) eilinių;

2) neeilinių.

Atostogų metu mokamas atlyginimas. Atostogų laikas

įskaitomas į tikrosios krašto apsaugos tarnybos laiką.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolę atliekantys

kariai gali gauti eilinių atostogų ne daugiau kaip 12

kalendorinių dienų.

55 straipsnis. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams

ligos atveju gali būti suteikiamos neeilinės atostogos iki 4

mėnesių. Išimtiniais atvejais Krašto apsaugos departamentas gali

suteikti neapmokamų atostogų karininkams ir liktiniams iki 4

mėnesių.

VI. Baigiamieji nuostatai

56 straipsnis. Ginklų ir specialiųjų priemonių įsigijimas,

apskaita, laikymas, išdavimas ir panaudojimo tarnybos reikalams

sąlygos reglamentuojamos Krašto apsaugos departamento nustatyta

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka.

57 straipsnis. Ginklo turėjimo ne tarnybos metu tvarką

nustato Krašto apsaugos vidaus tarnybos statutas, atitinkantis

Lietuvos Respublikos įstatymus.

58 straipsnis. Miestuose ir rajonuose krašto apsaugos

tarnybos klausimus sprendžia Krašto apsaugos departamento

teritoriniai skyriai. Policijos pareigūnai, sulaikę tikrosios

krašto apsaugos tarnybos karius už viešosios tvarkos ar kitus

tvarkos pažeidimus, privalo pranešti apie tai Krašto apsaugos

departamentui.

59 straipsnis. Karininkams ir liktiniams, kuriuos sieja

artimi giminystės santykiai (tėvas, įtėvis, tikri ir netikri

broliai, sūnūs, įvaikiai; sutuoktinio broliai, tėvas, vaikai)

draudžiama tarnauti viename dalinyje, jeigu jų tarnyba susijusi

su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise

kontroliuoti kitą.

60 straipsnis. Karininkai ir liktiniai, priimti tarnauti į

krašto apsaugos sistemą, su Krašto apsaugos departamentu sudaro

terminuotą tarnybos sutartį. Jiems nustatomas ne ilgesnis kaip 6

mėnesių bandomasis laikotarpis.

61 straipsnis. Tikintieji kariai religines apeigas atlieka

Krašto apsaugos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. lapkričio 20 d.

Nr. I-798