Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.12.24)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.10-204
Neofcialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU IR 2, 4, 8, 11, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
P R E K Y B O S
ĮSTATYMAS
1995 m. sausio 12 d. Nr.I-747
Vilnius
I skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato prekybinės veiklos dalyvius, prekių
pirkimo ir pardavimo bei kitus su prekybine veikla susijusius
santykius, kurių nereguliuoja kiti įstatymai.
2 straipsnis. Prekybinės veiklos samprata ir subjektai
Prekybinė veikla yra ūkinė veikla, susijusi su prekių
pirkimu ir pardavimu.
Prekybinės veiklos subjektai yra fiziniai ir juridiniai
asmenys, kurie verslo tikslui užsiima prekių pirkimu, pardavimu
arba prekybos tarpininkavimu.
Ūkio subjektui prekybinė veikla gali būti pagrindinis arba
papildomas verslas. Subjektai, kuriems prekyba yra pagrindinis
verslas, skirstomi į prekybininkus ir smulkius prekybininkus.
Prekybininkai yra įmonininkai, kurie verslo tikslui perka ir
parduoda prekes, valdo, naudoja prekybos įmonės turtą ir juo
disponuoja, organizuoja šios įmonės ūkinę bei finansinę veiklą ir
yra nustatyta tvarka įregistravę įmonę.
Prekybos įmonės yra tokios įmonės, kurios savo vardu ir
rizika perka prekes, kad jas parduotų.
Smulkūs prekybininkai yra įmonininko statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie verčiasi mažmenine prekyba. Jiems priskiriami ūkio subjektai, kurie nesamdo darbuotojų, verčiasi išvežiojamąja ar išnešiojamąja prekyba, neturi prekybos patalpų, prekiauja kioskuose ar prie laikinų prekystalių. Išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos, kioskų, laikinųjų prekystalių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Mažmeninė prekyba yra prekybinė veikla, kai prekės
parduodamos galutiniam vartotojui asmeniniams bei namų ūkio
poreikiams tenkinti.
Didmeninė prekyba yra prekybinė veikla, susijusi su prekių
pardavimu perpardavimui ar gamybinei veiklai.
Viešasis maitinimas yra gamybinė ir prekybinė veikla,
apimanti maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą.
Įvairios prekybinės veiklos rūšys gali būti derinamos.
Prekybinė veikla gali būti derinama su kitomis ūkinės veiklos
rūšimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
II skirsnis. PREKYBINĖS VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
3 straipsnis. Prekybinės veiklos valstybinio reguliavimo
institucijos
Vidaus prekybą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją
reguliuoja:
1) Vyriausybė,
2) Vyriausybės įgaliota institucija,
3) vietos savivaldybės.
4 straipsnis. Ypatingi reguliavimo atvejai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ypatingais atvejais turi teisę nustatyti specialią kai kurių prekių pardavimo tvarką, taip pat įvesti alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos valstybės monopolį. Monopolio įvedimo pagrindus ir sąlygas, jo įgyvendinimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Vyriausybė, miestų (rajonų) tarybos gali nustatyti prekybos
įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
5 straipsnis. Prekybos įmonių steigimas, reorganizavimas ir
likvidavimas
Prekybos įmonių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą
nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti
norminiai aktai.
6 straipsnis. Prekybos įmonių steigėjai
Prekybos įmonių steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai
asmenys, kuriems nedraudžiama verstis prekybos verslu.
7 straipsnis. Draudimas užsiimti prekybos verslu
Prekybos verslu užsiimti draudžiama:
1) fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teismo
pripažinti nemokiais;
2) asmenims, kurių veiksnumas apribotas Lietuvos Respublikos
įstatymų;
3) politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms
(išskyrus leidybą).
7(1) straipsnis. Draudimas įmonėms verstis prekybine veikla
Kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, teismo nutarimas, sprendimas arba muitinės, mokesčių inspekcijos, policijos ar Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - VTAKT) nutarimas įmonėms, jų vadovams ar darbuotojams (jei šie vadovai ar darbuotojai veikė įmonės vardu ar dėl jos interesų) skirti bausmę ar nuobaudą už tabako gaminių arba alkoholio produktų kontrabandą, tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar realizavimą, falsifikuotų tabako gaminių ar alkoholio produktų realizavimą, gabenimą ar laikymą turint tikslą realizuoti, šioms įmonėms draudžiama verstis bet kokia prekybine veikla.
Nustatoma ši draudimo įmonėms verstis bet kokia prekybine veikla įgyvendinimo tvarka:
1) muitinė, mokesčių inspekcija, policija, įsiteisėjus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems jų priimtiems nutarimams, per tris dienas privalo apie tai pranešti VTAKT. Apie įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, nutarimus, sprendimus VTAKT privalo pranešti pažeidimų protokolą surašiusios arba pranešimą apie nusikaltimą pateikusios institucijos;
2) VTAKT, įsiteisėjus jos priimtam nutarimui, taip pat gavusi minėtų institucijų pranešimus, nedelsdama praneša Vyriausiajam įmonių rejestro tvarkytojui ir įmonėms, kurioms arba kurių vadovams ar darbuotojams skirta bausmė ar nuobauda, kad vadovaujantis Prekybos įstatymo 7(1) straipsnio pirmąja dalimi šioms įmonėms draudžiama verstis bet kokia prekybine veikla nuo bausmę ar nuobaudą skyrusios institucijos nuosprendžio, nutarimo, sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir paskelbia apie tai pranešimą “Valstybės žiniose”;
3) įmonės per 60 dienų nuo VTAKT pranešimo paskelbimo “Valstybės žiniose” turi pateikti registruoti įmonių rejestro tvarkytojui pakeistus registravimo dokumentus (įstatus, ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir pan.), kuriuose išbraukta prekybinė veikla. Jeigu įmonės nepateikia įmonių rejestro tvarkytojui dokumentų, joms taikomi Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 10(1) straipsnio pirmojoje dalyje numatyti komercinės-ūkinės veiklos apribojimai. Komercinės-ūkinės veiklos apribojimus taikančioms institucijoms apie įmones, kurioms turi būti taikomi šie apribojimai, vadovaujantis Laikinojo Lietuvos Respublikos įmonių registro tvarkymo reglamento nustatyta tvarka, praneša Vyriausiasis įmonių rejestro tvarkytojas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
8 straipsnis. Prekybinės veiklos registravimo ypatybės
Prekybos įmonės registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymų nustatyta tvarka. Smulkūs prekybininkai kaip įmonės neregistruojami. Jie savo veiklai turi gauti patentą. Patentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Neįsiregistravus įstatymo nustatyta tvarka arba neturint
patento, užsiimti prekybine veikla draudžiama.
Pradėti mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo veiklą
galima tik pateikus miesto (rajono) valdybai pažymą apie
kiekvieno mažmeninės prekybos (viešojo maitinimo) vieneto
projektinį pajėgumą, parduodamų prekių grupių asortimentą ir
higienos centro leidimą prekiauti. Veikiančios įmonės šiuos
dokumentus pateikia miesto (rajono) valdybai kasmet iki kovo 1
dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
9 straipsnis. Prekybos įmonių reorganizavimas
Prekybos įmonės reorganizavimu, be Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 37 straipsnyje numatytų būdų, laikomas taip pat
jos teisinio statuso ar prekybos šakos (maisto arba ne maisto
prekės) pakeitimas.
10 straipsnis. Prekybos įmonių likvidavimas
Prekybos įmonės likviduojamos Lietuvos Respublikos įmonių
įstatymo nustatyta tvarka.
III skirsnis. PREKYBOS TARNAUTOJAI IR JŲ DARBO YPATYBĖS
11 straipsnis. Prekybos tarnautojas
Prekybos tarnautojas yra samdomas darbuotojas, kurio darbas
tiesiogiai susijęs su prekių pirkimu, laikymu, pardavimu ir šių
operacijų apskaita. Jiems nepriskiriami pagalbiniai darbuotojai.
Tam tikrų kategorijų tarnautojams, išskyrus prekybos įmonių vadovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, jei to reikalauja kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
12 straipsnis. Prekybos tarnautojo darbo ypatybės
Be darbdavio sutikimo prekybos tarnautojas neturi teisės
savarankiškai verstis prekyba, taip pat dalyvauti konkuruojančių
su darbdaviu įmonių prekybinėje veikloje. Prekybos tarnautojas,
pažeidęs nurodytus reikalavimus, privalo atlyginti padarytus
nuostolius.
Darbdavys, priimdamas į darbą prekybos tarnautoją, gali su
juo sudaryti atskirą sutartį, kad nutraukęs darbo sutartį
tarnautojas nekonkuruotų su jo įmone. Konkurencijos draudimas
neturi trukti ilgiau kaip metus. Šį apribojimą galima taikyti,
kai darbdavys įsipareigoja prekybos tarnautojui, nutraukęs darbo
sutartį, per visą konkurencijos draudimo laiką mokėti
kompensaciją. Kompensacijos dydis nustatomas sutartyje.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti apribojimai
netaikomi, jei:
1) nutraukusio darbo sutartį prekybos tarnautojo veikla
nepažeidžia ankstesnio darbdavio komercinių interesų;
2) darbo sutartis nutraukiama darbdaviui ją pažeidus;
3) darbdavys raštu atsisako konkurencijos draudimo.
Draudžiama prekiauti asmenims, sergantiems užkrečiamomis
ligomis ir šių ligų sukėlėjų nešiotojams. Ligų sąrašą ir šiems
asmenims draudžiamų prekiauti prekių asortimentą nustato Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
IV skirsnis. PROKŪRA
13 straipsnis. Prokūros sąvoka
Prokūra yra toks įgaliojimas, kuriuo prekybos tarnautojui ar
kitam asmeniui suteikiama teisė prekybininko vardu atlikti su
įmonės veikla susijusius teisinius veiksmus teisme ir kitose
įstaigose. Asmuo, kuriam duota prokūra, yra prokuristas.
14 straipsnis. Prokūros davimas ir atšaukimas
Prokūrą gali duoti tik Lietuvos Respublikos įmonių rejestre
įrašytos prekybos įmonės. Individualios (personalinės) įmonės
prokūrą duoda jos savininkas arba jo įgaliotas asmuo, tikrosios
ūkinės bendrijos ar komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
- bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka,
bendrovės ir valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės - jų
įstatuose nustatyta tvarka. Jei jungtinės veiklos sutartyje
(įstatuose) prokūra nenumatyta, tai tikrojoje ūkinėje bendrijoje
ją duoda visi, komanditinėje ūkinėje bendrijoje - tikrieji jos
nariai, o akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse,
valstybinės (savivaldybių) įmonėse, žemės ūkio bendrovėse ir
kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose) - valdyba (direktorių
valdyba).
Gali būti duodama ir kolektyvinė prokūra keliems asmenims
drauge. Tuo atveju jie turi veikti kartu.
Prokuristui negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:
pasirašyti įmonės balansą ir mokesčių deklaraciją, paskelbti
įmonės bankrotą, parduoti įmonę, duoti prokūrą, priimti į įmonę
dalininkus.
Prokūra turi būti notariškai patvirtinta.
Prokūros negalima perleisti kitam.
Prokūrą gali atšaukti tas, kas ją duoda, o komanditinėje
ūkinėje bendrijoje - kiekvienas tikrasis jos narys.
Prokūrą galima bet kada atšaukti.
15 straipsnis. Prokūros apribojimai
Prokūra gali būti apribota: įmonės filialu, atitinkamomis
įmonės veiklos sritimis ir rūšimis, tam tikromis aplinkybėmis,
laiku, vietove. Šie apribojimai gali būti taikomi tik įmonės
vidaus santykiuose.
16 straipsnis. Prokūros pradžia ir pabaiga
Įmonės vidaus santykiuose prokūros pradžia laikomas jos
davimo momentas.
Įmonės išoriniuose santykiuose prokūra įsigalioja tik ją
įregistravus.
Prokūra nustoja galioti:
1) pasibaigus su ja susijusiems teisiniams santykiams;
2) prekybininkui ją atšaukus;
3) įmonei nustojus veikti;
4) pasikeitus įmonės savininkui. Įmonės savininkui mirus,
prokūra lieka galioti.
Prokūros pabaiga laikomas atitinkamas įrašas nustatytame
prokūros registravimo dokumente.
17 straipsnis. Prokuristo parašas ir atsakomybė
Pasirašydamas firmos vardu dokumentus, prokuristas prieš
savo parašą turi įrašyti "prokuristas" arba "pp".
Jei pažeidžiami prokūros įgaliojimai ir dėl to prekybininkas
turi nuostolių, prokuristas turi juos visiškai atlyginti.
V skirsnis. PREKYBOS ATSTOVAS (AGENTAS)
18 straipsnis. Prekybos atstovo (agento) sąvoka
Prekybos atstovas (agentas) yra įregistravęs įmonę
verslininkas, nuolat tarpininkaujantis kitiems verslininkams
sudarant sandorius arba tokius sandorius sudarinėjantis jų vardu.
Prekybos atstovas (agentas) savo funkcijas atlieka pagal pavedimo
sutartį.
Prekybininkas kartu gali būti ir prekybos atstovas
(agentas), jeigu yra įregistravęs šios veiklos įmonę.
19 straipsnis. Prekybos atstovo (agento) ir atstovaujamojo
santykiai
Prekybos atstovas (agentas), tarpininkaudamas bei
sudarydamas sandorius, turi vadovautis atstovaujamojo interesais.
Prekybos atstovo (agento) ir atstovaujamojo santykius
reguliuoja tarp jų sudaryta pavedimo sutartis ir Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas.
20 straipsnis. Prekybos atstovo (agento) pareigos pasibaigus
sutarčiai
Prekybos atstovas (agentas) neturi teisės pasinaudoti pats
ar perduoti kitiems asmenims atstovaujamojo jam patikėtų arba
kitu būdu per bendradarbiavimo su atstovaujamuoju laiką įgytų
komercinių ir kitų įmonės paslapčių.
Sudarydamas pavedimo sutartį, atstovaujamasis turi teisę
pareikalauti, kad pasibaigus pavedimo sutarties laikui, prekybos
atstovas (agentas) su juo nekonkuruotų. Ši sąlyga taikoma tik
sutartyje nurodytoms prekėms ir atstovavimo teritorijoje.
Konkurencija negali būti ribojama ilgiau kaip vienerius metus.
Per visą konkurencijos ribojimo laiką atstovaujamasis moka
prekybos atstovui (agentui) kompensaciją, kurios dydis nustatomas
pavedimo sutartyje.
VI skirsnis. PREKYBOS MAKLERIS (BROKERIS)
21 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) sąvoka
Prekybos makleris (brokeris) yra įregistravęs įmonę
verslininkas, kuris būdamas nesusijęs su pirkėju ar pardavėju
pastoviais sutartiniais santykiais, tarpininkauja jiems perkant
ir parduodant prekes.
22 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) pareigos
Šalims sutikus sudaryti pirkimo ir pardavimo sutartį,
prekybos makleris (brokeris) parengia ir joms pateikia šio
susitarimo dokumentą. Dokumente turi būti nurodytos šalys,
susitarimo objektas, prekių rūšis, kiekis, kaina, prekių
pardavimo terminas ir kitos sąlygos. Jei viena šalis atsisako
pasirašyti pateiktą dokumentą, makleris (brokeris) privalo tuojau
apie tai pranešti kitai šaliai.
Kai prekės perkamos ir parduodamos pagal pavyzdžius, kurie
perduodami prekybos makleriui (brokeriui), jis turi saugoti šiuos
pavyzdžius, kol prekės bus priimtos ir nebus pareikšta pretenzijų
dėl jų kokybės.
Prekybos makleriui (brokeriui) negali būti pavesta
atsiskaityti už parduotas prekes.
Prekybos makleris (brokeris) privalo tvarkyti dienyną ir
jame kasdien chronologine tvarka registruoti visus jam
tarpininkaujant sudarytus susitarimo dokumentus įrašydamas šio
straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus duomenis. Įrašus būtina
kasdien pasirašyti.
Šalims pareikalavus, prekybos makleris (brokeris) privalo
pateikti dienyno išrašus, nurodydamas viską, kas buvo dėl
tarpininkauto sandorio įrašyta. Jeigu teismas reikalauja,
prekybos makleris (brokeris) turi pateikti dienyną. Prekybos
maklerio (brokerio) dienynai saugomi pagal bendrą apskaitos
dokumentų saugojimo tvarką.
23 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) atsakomybė
Už dienyno tvarkymo pažeidimą prekybos makleris (brokeris)
baudžiamas administracine tvarka.
Prekybos makleris (brokeris) privalo atlyginti šalims
nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės.
24 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) atlyginimas
(kurtažas)
Prekybos maklerio (brokerio) paslaugos apmokamos pagal šalių
susitarimą. Nesant susitarimo, šalys moka lygiomis dalimis.
VII skirsnis. PREKYBOS KOMISIONIERIUS
25 straipsnis. Prekybos komisionieriaus sąvoka
Prekybos komisionierius yra įregistravęs įmonę verslininkas,
kuris įsipareigoja už atlyginimą savo vardu parduoti kitų asmenų
(komitentų) prekes arba, jiems pavedus, prekes pirkti. Prekybos
komisionierius gali dirbti pagal nuolatinę komiso sutartį arba
būti įgaliotas sudaryti vienkartines sutartis.
26 straipsnis. Komisionieriaus ir komitento santykių
reguliavimas
Komisionieriaus ir komitento prekybinius santykius
reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir šis
įstatymas.
27 straipsnis. Komisionieriaus papildoma veikla
Jeigu komitentas nenustato prekių pirkimo sąlygų,
komisionierius gali jam parduoti prekes iš savo sandėlių ir taip
tapti pardavėju. Komisionierius, kuriam komitentas pavedė prekes
parduoti, gali jas pirkti pats ir taip tapti pirkėju.
Kai komisionierius įsitraukia į komitentų pavedimus pirkti
ar parduoti prekes, su juo turi būti atsiskaitoma už padarytas
paslaugas taip, kaip ir tuo atveju, kai paslaugos atliekamos
tretiesiems asmenims dalyvaujant.
VIII skirsnis. PIRKIMO IR PARDAVIMO SUTARTIS
28 straipsnis. Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta)
Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) yra siūlymas vienam ar
keliems konkretiems asmenims, kai nurodomos sutarčiai sudaryti
būtinos sąlygos, jeigu jos yra pakankamai apibrėžtos ir išreiškia
pasiūliusio asmens įsipareigojimus.
Pasiūlymas sudaryti sutartį yra pakankamai apibrėžtas, jeigu
jame nurodytos prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytas jų
kiekis bei kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka.
Pasiūlymas sudaryti sutartį, skirtas nenustatytiems
asmenims, laikomas tiktai kvietimu pareikšti ofertą, jeigu
siūlantis asmuo tiesiogiai nenumato ko kita.
29 straipsnis. Ofertos įsigaliojimas ir pakeitimas
Oferta įsigalioja, kai ją gauna ofertoje nurodytas asmuo.
Sutarties siūlytojas gali pakeisti ofertą, jeigu ofertoje
numatytas asmuo gauna pranešimą apie jos pakeitimą anksčiau nei
pačią ofertą arba tuo pačiu laiku.
30 straipsnis. Ofertos atšaukimas
Sutarties siūlytojas gali atšaukti ofertą, jeigu ofertos
gavėjas pranešimą apie ofertos atšaukimą gauna iki akcepto
išsiuntimo.
Oferta negali būti atšaukta:
1) jeigu ofertoje nustatytas akceptui pareikšti terminas
arba nurodyta kitu būdu, kad pasiūlymas yra neatšaukiamas;
2) jeigu ofertos gavėjui buvo naudingiau laikyti ofertą
neatšaukiama ir ofertos gavėjas atitinkamai veikė.
31 straipsnis. Ofertos pasibaigimas
Pasiūlymas sudaryti sutartį netenka galios, kai sutarties
siūlytojas gauna pranešimą apie pasiūlymo atmetimą. Ši nuostata
taikoma ir tuo atveju, kai oferta yra neatšaukiama.
32 straipsnis. Pasiūlymo priėmimas (akceptas)
Akceptas yra ofertos gavėjo pareiškimas arba kitoks elgesys,
išreiškiantis sutikimą su oferta. Tylėjimas arba neveikimas nėra
akceptas. Įsigaliojus akceptui, oferta tampa sutartimi.
Pasiūlymo sudaryti sutartį akceptas įsigalioja tuo momentu,
kai sutarties siūlytojas gauna sutikimą.
Akceptas neįsigalioja, jeigu sutarties siūlytojas negauna
sutikimo per ofertoje nurodytą terminą. Jeigu ofertoje terminas
nenurodytas, tai veikiama pagal sandorio aplinkybes, įskaitant
sutarties siūlytojo panaudotų ryšio priemonių greitį.
Jeigu pagal ofertą arba šalių tarpusavio santykiuose
nusistovėjusią praktiką ar papročius ofertos gavėjas gali
nepranešdamas sutarties siūlytojui išreikšti sutikimą kokiais
nors veiksmais - išsiųsdamas prekes arba sumokėdamas pinigus, -
akceptas įsigalioja įvykdžius tokius veiksmus su sąlyga, jeigu
jie įvykdyti per antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytus
terminus.
33 straipsnis. Akcepto gavimas
Pareiškimas apie akceptą arba bet kuris kitoks ketinimo
priimti ofertą išreiškimas laikomas sutarties siūlytojo gautu,
kai jam pranešta telegrama, momentinio ryšio priemonėmis arba
pristatyta bet kuriuo būdu asmeniškai į jo įmonę arba jo pašto
adresu, o jeigu sutarties siūlytojas neturi komercinės įmonės
arba pašto adreso, - pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
34 straipsnis. Ofertos priėmimas kitomis sąlygomis
Atsakymas į ofertą, turintis papildymų, apribojimų arba kitų
pakeitimų, yra nukrypimai nuo ofertos ir laikomas nauju pasiūlymu
sudaryti sutartį.
Kai atsakyme į ofertą yra sąlygų, papildymų ir skirtumų,
kurie iš esmės nekeičia ofertos sąlygų, jis laikomas akceptu,
jeigu sutarties siūlytojas be pateisinamo uždelsimo telegrama,
momentinio ryšio priemonėmis ar raštu dėl minėtų skirtumų
nepareiškė prieštaravimo. Jeigu jis prieštaravimo nepareiškia,
akcepte esančios ofertos sąlygos su pakeitimais taps sutarties
sąlygomis.
Ofertą iš esmės keičiančiomis sąlygomis laikomi šie
akceptanto pasiūlymai: dėl prekių kainų, mokėjimų, kokybės ir
kiekio, tiekimo vietos ir terminų, vienos šalies atsakomybės
kitai dydžio arba ginčo sprendimo.
35 straipsnis. Akcepto termino pradžia
Telegramoje arba rašte sutarties siūlytojo nustatytas
akcepto terminas prasideda nuo telegramos perdavimo momento arba
nuo laiško išsiuntimo momento, patvirtinto pašto spaudu ant voko.
Sutarties siūlytojo telegrama, teletaipu arba kitomis
momentinio ryšio priemonėmis nustatyti akceptui terminai
prasideda nuo ofertos gavimo momento.
Valstybinės šventės arba ne darbo dienos skaičiuojant
akcepto terminą neišskiriamos. Tačiau, jeigu pranešimas apie
akceptą negali būti pristatytas ofertos gavėjui per paskutinę
nustatyto termino dieną dėl to, kad ši diena sutarties siūlytojo
komercinės įmonės buvimo vietoje yra valstybinė šventė arba ne
darbo diena, terminas pratęsiamas iki pirmos po jos esančios
darbo dienos.
36 straipsnis. Pavėluotas akceptas
Pavėluotas akceptas galioja, jeigu sutarties siūlytojas apie
sutikimą priimti jį nedelsdamas praneša telegrama, momentinio
ryšio priemonėmis arba raštu.
Pavėluotas akceptas galioja, jeigu jis buvo išsiųstas laiku,
o sutarties siūlytojas nedelsdamas telegrama, momentinio ryšio
priemonėmis arba raštu nepranešė, kad laiko savo ofertą netekusia
galios.
37 straipsnis. Akcepto panaikinimas
Akceptas gali būti panaikintas, jeigu sutarties siūlytojas
pranešimą apie panaikinimą gavo anksčiau to momento arba tuo
pačiu momentu, kai akceptas turi įsigalioti.
38 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas
Sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai oferta įsigalioja
pagal šio įstatymo 32 straipsnio reikalavimus.
39 straipsnis. Prekių kainos
Parduodamos prekės kaina nustatoma šalių susitarimu,
išskyrus tuos atvejus, kai ją reguliuoja valstybė.
40 straipsnis. Prekių kokybė
Parduodamos prekės turi atitikti sutarties, norminių
dokumentų (standartų, techninių sąlygų, etalonų, pavyzdžių ir
kt.) reikalavimus, išskyrus tas prekes, kurioms norminių
dokumentų nereikia.
Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui išsamią informaciją
apie prekės kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką.
Prekės, kurias vartojant gali atsirasti pavojus žmonių
gyvybei, sveikatai arba aplinkai, gali būti parduodamos tik
turint gamintojo ar kitų kompetentingų institucijų dokumentus,
patvirtinančius prekių kokybę ir saugumą. Šių prekių sąrašą
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
Vidaus rinkoje draudžiama vartotojui parduoti prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Už norminių dokumentų reikalavimų nesilaikymą atsakomybę
nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodeksas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
41 straipsnis. Prekių priėmimas
Prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas.
Gavėjas privalo prekes priimti:
iš transporto organizacijų - pagal galiojančias transporto taisykles;
kitais atvejais - laikydamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų taisyklių, norminių dokumentų ir sutarties reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
42 straipsnis. Mažmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties
ypatybės
Pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma sudaryta:
1) kai pirkėjas išreiškia sutikimą pirkti pardavėjo
pasiūlytą prekę ir sumoka už ją tuojau arba per šalių sutartą
terminą;
2) kai pardavėjas priima pirkėjo užsakymą reklamuojamai
prekei.
Jei pirkėjui parduota prekė neatitinka jos kokybę
reglamentuojančių dokumentų ar sutarties sąlygų, jis gali
pasinaudoti teisėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos
įstatymuose.
Pirkimo ir pardavimo sutartyje šalių susitarimu gali būti
numatomos papildomos pardavėjo pareigos - parduotų prekių
apsauga, papildomas įpakavimas, ekspedicijos ir kitos pareigos.
Mažmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis yra įvykdyta, kai
pardavėjas perdavė prekę pirkėjui, o pirkėjas už ją sumokėjo.
43 straipsnis. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties
ypatybės
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis sudaroma tik raštu. Ji gali būti ilgalaikė, trumpalaikė, vienkartinė.
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse turi būti
nustatyta:
1) parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekis,
kokybė;
2) prekių išsiuntimo (perdavimo) terminai;
3) kaina.
Be šių būtinų sutarties sąlygų, šalys sutartyje gali
numatyti:
1) prekių pervežimo (perdavimo) būdą, atsiskaitymo tvarką ir
formą;
2) prekių taros ir įpakavimo reikalavimus, taros grąžinimo
tvarką ir terminus;
3) atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba netinkamą
įvykdymą;
4) kitas sąlygas.
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse gali būti
numatytos ir su prekybine veikla nesusijusios pardavėjo pareigos
(ruošinių gaminimas, įrengimų nuoma, ekspedicija ir kt.).
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma įvykdyta tą
dieną:
1) kai prekės išsiunčiamos nevietiniam gavėjui;
2) kai prekės perduodamos pirkėjo arba pardavėjo sandėlyje.
Šalių susitarimu gali būti numatyta ir kitokia sutarties
vykdymo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-951, 98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)
IX skirsnis. PREKYBOS KONKURENCIJOS YPATYBĖS
44 straipsnis. Nesąžininga prekybos konkurencija
Nesąžininga prekybos konkurencija yra tokie prekybos dalyvių
veiksmai, kurie klaidina pirkėjus, kenkia kitų prekybininkų
ūkinei veiklai ir vardui.
Nesąžiningos konkurencijos veikas ir atsakomybę už jas
nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas ir šis
įstatymas.
Draudžiama konkurencijos tikslams siūlyti, žadėti ar mokėti
kitos prekybos įmonės tarnautojui ar įgaliotiniui atlyginimą, kad
ši prekybos įmonė iš pardavėjo ar trečiojo asmens nesąžiningu
būdu pirktų prekes.
Draudžiama prekybos įmonės tarnautojui ar įgaliotiniui
reikalauti ar imti atlyginimą už tai, kad nesąžiningu būdu teiktų
lengvatą kitam prekes perkančiam asmeniui.
45 straipsnis. Nesąžininga konkurencija per prekybos reklamą
Reklamoje draudžiama pabrėžti prekybos įmonės ir prekės
nesamą išskirtinumą.
Draudžiama vilioti pirkėjus neleistinomis priemonėmis:
įkyriai siūlyti prekes ir paslaugas;
rodyti kainoraščiuose, kainų etiketėse, parduotuvės vidaus
ir lango vitrinose tariamą kainų sumažinimą;
apeliuoti į prietarus ir žemus instinktus.
Reklama neturi kelti baimės ir kitų negatyvių emocijų,
skatinti prievartos, daryti žalos žmogui, aplinkai.
Oficialių ir privačių asmenų pasisakymai, fotografijos, kino
ir videosiužetai prekybos reklamoje negali būti naudojami be šių
asmenų sutikimo.
46 straipsnis. Pirkinių priedų draudimas
Draudžiama konkurencijos tikslams nemokamai ar už menką
atlyginimą atvirai arba paslėptai siūlyti ar duoti priedus prie
pirktos prekės ar paslaugos.
Šio straipsnio draudimai netaikomi, kai:
1) prie prekių duodami mažos vertės reklaminiai priedai,
kuriuose aiškiai nurodyta reklamuojama firma;
2) priedas laikomas prekės priklausiniu ar yra įprasta
prekybos paslauga.
47 straipsnis. Draudžiami prekių išpardavimai
Mažmeninėje prekyboje neleidžiami tokie su įprastine prekyba
nesuderinami prekių išpardavimai, kai sudarant pirkėjams
klaidingą įspūdį, kad jiems teikiama ypatinga lengvata, norima
įgyti pranašumo prieš konkurentus.
Išpardavimai nedraudžiami:
1) kai parduodamos nukentėjusios nuo gaisro, potvynio,
audros ar kitų stichinių nelaimių prekės;
2) kai suderinus su architektūros ir statybos įstaigomis
rekonstruojamas prekybos pastatas;
3) sezoniniai tekstilės, drabužių, avalynės, odinės
galanterijos, sporto ir kitų prekių. Rudens ir žiemos sezoninis
išpardavimas gali vykti nuo vasario mėnesio paskutinio
pirmadienio, o pavasario ir vasaros - nuo rugpjūčio mėnesio
paskutinio pirmadienio;
4) likviduojant prekybos įmonę.
Išpardavimų trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 savaitės.
48 straipsnis. Prekybos įmonės dominavimo ribojimas
Prekybos įmonė laikoma dominuojančia geografinėje ar prekės
rinkoje, kai jos apyvarta sudaro daugiau kaip 40 procentų
atitinkamos rinkos apyvartos.
Jeigu įmonė yra dominuojanti rinkoje, jos savininkams
draudžiama steigti kitą tos pačios rūšies (mažmeninės ar
didmeninės prekybos) įmonę arba struktūrinį padalinį toje pačioje
geografinėje rinkoje, kol kitas steigėjas toje pačioje rinkoje
neįsteigs analogiškos įmonės arba struktūrinio padalinio.
49 straipsnis. Prekybos įmonės paslapčių atskleidimas
Prekybos įmonės savininkas (vadovybė) darbuotojus -
tarnautojus, darbininkus ar mokinius - supažindina su sąrašu
duomenų, kurie yra įmonės komercinė paslaptis. Šiems prekybos
įmonės darbuotojams darbo sutarties galiojimo metu draudžiama
savanaudiškiems tikslams ar norint padaryti žalą prekybos įmonės
savininkui atskleisti patikėtą ar prieinamą komercinę paslaptį.
Tokius reikalavimus pažeidęs prekybos įmonės darbuotojas privalo
atlyginti savininkui padarytus nuostolius.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS