LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Elemento pavadinimas

Špacijos Nr. (vidurinė dalis, laivagalis)

Techninė būklė

Reikalavimai

Suvestinė redakcija nuo 2009-01-30 iki 2010-02-11

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 83-3398, i. k. 1072210ISAK0003-245

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2007 m. liepos 9 d. Nr. 3-245

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 5 dalimi (Žin., 1996, Nr. 105-2393; 2000, Nr. 75-2267, Nr. 85-2585; 2008, Nr. 88-3548):

Preambulės pakeitimai:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisykles (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 288 „Dėl vidaus plaukiojimo laivo dienyno (forma 1D) patvirtinimo“.

2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1994 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 25 „Dėl perėjimo prie Europinių laivybos taisyklių Lietuvos vidaus vandens keliuose“.

2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 454 „Dėl Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-120);

2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 168 „Dėl susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 454 „Dėl Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 47-1634).

SUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TAISYKLĖS

I. BENDROJI DALIS

1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja vidaus vandenų transporto priemonių, tai yra vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, mažųjų laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 10 m, ir vidaus vandenų transporto priemonių (toliau – laivai), techninės priežiūros – laivų tikrinimo, pirminių, kasmečių, neeilinių ir dokinių techninių apžiūrų atlikimo tvarką, apimtis, periodiškumą bei rezultatų įforminimą, atitinkamų žurnalų ir dienynų pildymą.

2. Laivų techninės priežiūros tikslas – vadovaujantis Minimaliais techniniais reikalavimais vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis (toliau – Minimalūs techniniai reikalavimai), patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-512, Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 (Žin., 2004, Nr. 98-3654; 2006, Nr. 91-3590), bei kitais atitinkamais tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimais identifikuoti laivus bei nustatyti jų techninę būklę ir plaukiojimo sąlygas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

3. Laivų pirmines, kasmetes, neeilines ir dokines technines apžiūras atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija). Laivų techninius patikrinimus pagal šių taisyklių 129–132 punktų nuostatas atlieka tikrinimo įstaigos, kaip nurodyta Minimaliuose techniniuose reikalavimuose. Mažųjų laivų, kurių ilgis mažesnis kaip 10 metrų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo tvarką nustato Inspekcijos viršininkas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

4. Inspekcijai gavus laivo savininko (valdytojo) ar įgalioto asmens prašymą pirminė, kasmetė, neeilinė ar dokinė techninė apžiūra atliekama per 10 darbo dienų laivo buvimo vietoje. Inspekcijos specialisto komandiruotės, susijusios su techninės apžiūros atlikimu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, išlaidas atlygina laivo savininkas (valdytojas).

5. Už laivų ir jų mechanizmų, įvairios paskirties įrenginių bei sistemų techninių apžiūrų atlikimą ir keleivinio vidaus vandenų laivo liudijimo, vienkartinio reiso leidimo bei šių dokumentų dublikatų, mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talono dublikato išdavimą bei laivų statybos priežiūrą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-280, 2008-07-28, Žin., 2008, Nr. 88-3548 (2008-08-02), i. k. 1082210ISAK0003-280

II. TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

6. Pirminė techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą:

6.1. norint laivą įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;

6.2. pastačius naują laivą ir norint jį įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre;

6.3. pasikeitus laivo savininkui (valdytojui), kai laivas buvo prižiūrimas kitos valstybės klasifikacinės bendrovės.

7. Jei pasikeitė laivo savininkas (valdytojas), o laivo techninės apžiūros dokumentai galioja, pirminė techninė apžiūra neatliekama. Atitinkami dokumentai, sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, išduodami naujajam laivo savininkui (valdytojui) be papildomos techninės apžiūros ir galioja iki anksčiau nustatyto termino.

8. Pirminės techninės apžiūros metu nustatoma, ar laivo korpusas, pagrindiniai mechanizmai bei sistemos ir įranga atitinka laivo techninę ar kitą dokumentaciją.

9. Atlikus pirminę techninę apžiūrą laivo savininkui (valdytojui) išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros aktas (1 priedas). Apžiūros aktų kopijos saugomos Inspekcijoje.

10. Kasmetė laivo techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

11. Kasmetės techninės apžiūros metu tikrinamos laivo konstrukcijos, mechanizmai ir sistemos (laivas turi būti be krovinio) bei išduodami atitinkami dokumentai. Kasmetės techninės apžiūros metu tikrinami:

11.1. korpuso ir denio konstrukcijos:

11.1.1. apkalos, švartavimosi sijų, falšbortų, lejerių deformacijos ir kiti pakitimai viršvandeninėje laivo korpuso, denio bei antstato dalyje;

11.1.2. korpuso, taip pat triumo dangčių, liukų, angų, balastinių tankų hermetiškumas;

11.2. jėgainių, taip pat pagrindinių mechanizmų, sistemų ir įrangos darbas bei techninė būklė:

11.2.1. pagrindinio variklio ir pagalbinio dyzelio generatoriaus (atliekant bandymus darbo režimu);

11.2.2. laivo vairo mechanizmų (pagal taisyklių VIII skyriuje nustatytą tvarką);

11.2.3. įrenginių, paduodančių vandenį į pagrindinės jėgainės aušinimo sistemą;

11.2.4. laivo švartavimo ir inkaravimo įrangos;

11.2.5. hidraulinių ir pneumatinių įrenginių (2 ir 3 priedai);

11.2.6. laive esančių elektros įrenginių;

11.2.7. laivo krovos mechanizmų (pagal IX skyriuje nustatytą tvarką, 4 priedas);

11.3. priešgaisrinės įrangos ir sistemų būklė;

11.4. gelbėjimosi priemonių ir įrangos būklė;

11.5. navigacinės ir radijo įrangos būklė pagal taisyklių XII skyriuje nustatytą tvarką;

11.6. laivo taršos prevencijos įranga;

11.7. įvairios paskirties įrangos ar įrenginių matavimo prietaisų metrologinio patikrinimo galiojimo terminai.

12. Kasmetė techninė apžiūra, nestabdant laivo eksploatacijos, gali būti atidėta ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (be apribojimų nustatymo). Jeigu laivo korpuso elementai ar įranga nevisiškai atitinka tos klasės laivams keliamus reikalavimus, laivas gali būti eksploatuojamas numatant tam tikrus apribojimus:

12.1. nustatomas didesnis viršvandeninio borto aukštis;

12.2. taikomi plaukiojimo rajono ar plaukiojimo sezono apribojimai bei nustatomi kiti apribojimai, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo stiprumą, bangos aukštį ir kt.);

12.3. ribojamas vežamų keleivių skaičius ir krovinio svoris;

12.4. pagrindiniams ir pagalbiniams varikliams taikomi eksploatacinių parametrų apribojimai;

12.5. mažinama leidžiama krovos mechanizmų kėlimo galia, strėlės pasvirimo kampas, veikimo spindulys;

12.6. mažinama leidžiama kėlimo galia arba ribojama plaukiojančio doko štapelinio denio lyginamoji apkrova.

13. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją bei atlikus kasmetę techninę apžiūrą, išduodamas vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetės techninės apžiūros aktas (5 priedas). Vidaus vandenų transporto priemonės biliete daromas įrašas apie atliktą kasmetę apžiūrą. Mažajam laivui išduodamas mažojo, pramoginio laivo techninės apžiūros talonas. Keleiviniam laivui išduodamas keleivinio vidaus vandenų laivo liudijimas (6 priedas). Šio liudijimo bei minėtų akto ir apžiūros talono kopijos lieka Inspekcijoje.

14. Neeilinė techninė apžiūra laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą atliekama:

14.1. įvykus avarijai, avariniam atvejui;

14.2. pašalinus gedimus, dėl kurių laivą buvo draudžiama eksploatuoti;

14.3. keičiant eksploatacijos pobūdį (paskirtį), plaukiojimo rajoną ar kitus parametrus, kurie gali turėti įtakos saugiam laivo eksploatavimui;

14.4. laivui išduodant vienkartinio reiso leidimą (7 priedas) plaukti iki kito uosto ar laivų remonto įmonės;

14.5. pertvarkius ar modernizavus laivą, nekeičiant jo tipo ir paskirties;

14.6. vežant negabaritinius krovinius, kai keičiasi laivo svorio ir buringumo centrai;

14.7. praradus laivo dokumentus ar jiems susidėvėjus.

15. Peržiūrėjus laivo techninę ir kitą dokumentaciją bei atlikus neeilinę techninę apžiūrą, išduodamas vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetės/neeilinės techninės apžiūros aktas. Šio akto kopija lieka Inspekcijoje.

16. Dokinė techninė apžiūra atliekama laivo savininkui (valdytojui) pateikus rašytinį prašymą. Apžiūra krante nebūtina, jei pateikiami galiojantys Lietuvoje pripažintos laivų klasifikacinės bendrovės išduoti atitinkami dokumentai. Inspekcija gali nustatyti laivo tikrinimo periodiškumą iškėlus jį į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto.

17. Dokinės techninės apžiūros metu tikrinami laivo povandeninės dalies korpuso apkalos nusidėvėjimo lygis, iriamojo vairavimo sistemų techninė būklė, užbortinės armatūros hermetiškumas, protektorinė apsauga, matavimo prietaisų davikliai, antikorozinė danga ir kt.

III. LAIVO KORPUSO APŽIŪROS TVARKA

18. Laivo korpuso apžiūra vykdoma kasmetės, neeilinės ir dokinės techninės apžiūros metu.

19. Laivo povandeninės dalies korpuso ir įrenginių (mechanizmų) būklė įvertinama pakėlus laivą į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto. Likutinių storių matavimai atliekami naudojant ultragarsinius prietaisus kiekviename korpuso apkalos lakšte keturiose-šešiose vietose.

20. Gelžbetoninių laivų korpusai tikrinami atkreipiant dėmesį į įtrūkimus, pramušimus, betono atsisluoksniavimą nuo metalinės armatūros, vandens pralaidumą (rasojimą) ir kt.

21. Plastikinių laivų korpusai tikrinami atkreipiant dėmesį į korpuso apkalos, pertvarų, antstato, vairinės įtrūkimus bei kitas deformacijas.

22. Tarpelis tarp įvorės ir veleno kaklelio priklausomai nuo iriamojo veleno kaklelio diametro gali būti ne didesni kaip:

Iriamojo veleno kaklelio diametras, mm	Tarpelis tarp įvorės ir veleno kaklelio, mm
	Veleno deidvudo vamzdžių ir kronšteinų įvorių montavimo	Leistinas tarpelis eksploatacijos metu
	Veleno deidvudo vamzdžių ir kronšteinų įvorių montavimo	Priekinių ir galinių deidvudo vamzdžių įvorių	Iriamojo veleno kronšteinų įvorių
50–100	1,10–1,30	2,8	4,0
101–150	1,20–1,40	3,0	4,4
151–200	1,30–1,50	3,3	5,0
Pastaba. Be kronšteinų montavimo, tarpeliai gali būti sumažinti iki 30 %

23. Tarpelis tarp vairo posūkio mechanizmo helmportinių įvorių ir balerio priklausomai nuo balerio diametro gali būti ne didesnis kaip:

Balerio diametras, mm	Tarpelis tarp įvorės ir balerio, mm
Balerio diametras, mm	Montavimo	Leistinas maks. eksploatacijos metu
25–50	0,20–0,30	1,5
51–100	0,25–0,35	2,0
101–150	0,30–0,40	2,5
151–200	0,35–0,45	3,0
Pastaba. Toliau didėjant balerio diametrui, kas 50 mm tarpelis gali didėti po 0,5 mm.

24. Laivus, pagamintus iš metalo lakštų, galima eksploatuoti, kai likutinis dugno apkalos ir rinkinio storis ≥ 0,75 t (t – naujo laivo apkalos storis), denio ir denio rinkinio – ≥ 0,70 t, bortų ir bortų rinkinio – ≥ 0,65 t.

25. Medinių laivų korpusai tikrinami apžiūrint laivo korpuso konstrukcinius elementus ir išorinę apkalą. Laivą galima eksploatuoti, kai likutinis dugno apkalos ir rinkinio storis ≥ 0,75 t, bortų, denio apkalos ir rinkinio – ≥ 0,70 t.

26. Laivus, pagamintus iš lengvų lydinių (duraliuminių, aliuminio ir magnio lydinių), galima eksploatuoti, kai iš duraliuminio pagamintų laivų dugno apkalos ir rinkinio likutinis storis >= 0,85 t, iš aliuminio ir magnio lydinių pagamintų laivų – ≥ 0,80 t. Denio, bortų apkala, borto ir denio rinkinys, antstato likutinis storis – ≥ 0,8 t.

27. Patikrinus laivo techninę ir kitą dokumentaciją bei atlikus techninę apžiūrą išduodamas vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės korpuso dokinės techninės apžiūros aktas (8 priedas). Prieš nuleidžiant laivą į vandenį tikrinama atliktų darbų kokybė. Laivo savininkas (valdytojas) Inspekcijos valstybės tarnautojams pateikia įmonės, atlikusios laivo korpuso remontą, patvirtintus atliktų darbų laive priėmimo aktus.

IV. EIGOS IR PAGALBINIŲ VARIKLIŲ APŽIŪROS TVARKA

28. Laivų eigos ir pagalbiniai varikliai turi užtikrinti patikimą laivo eksploatavimą esant ir sudėtingoms sąlygoms (šoninis pasvirimas – iki 15° ir diferentas – iki 5°).

29. Techninių apžiūrų metu tikrinama:

29.1. variklių tvirtinimas prie pamato, o pamato – prie laivo korpuso patikimumas;

29.2. variklio paleidimo patikimumas;

29.3. eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 10 paleidimų be papildomo jų pakrovimo;

29.4. pagalbinio variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 6 paleidimus be papildomo jų pakrovimo;

29.5. patikimas variklio paleidimas elektriniu starteriu turi būti užtikrintas ne daugiau kaip iš 3 paleidimo bandymų;

29.6. patikimas eigos variklio paleidimas suslėgtu oru turi būti užtikrintas ne ilgiau kaip per 8 sekundes;

29.7. reversinių eigos variklių, paleidžiamų suslėgtu oru, slėginių indų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaipl2 reversinių paleidimų;

29.8. nereversinių eigos variklių, paleidžiamų suslėgtu oru, slėginių indų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 6 paleidimus;

29.9. variklių įvairios paskirties prietaisų tvarkingumas bei jų patikrų galiojimo terminai;

29.10. veikiančių variklių darbo režimo atitiktis techniniams duomenims, nurodytiems techninės eksploatacijos instrukcijose;

29.11. apsisukimų skaičiaus per minutę stabilumas, tepalo slėgis ir temperatūra, aušinimo skysčio temperatūra bei dūmingumas;

29.12. variklių distancinio valdymo patikimumas;

29.13. reverso mechanizmo veikimo patikimumas ir greitis, kur reversavimo laikas iš priekinės pilnos eigos neturi tęstis ilgiau kaip 25 sekundes;

29.14. variklių avarinio stabdymo patikimumas;

29.15. kuro bei aušinimo sistemų ir veikimo patikimumas;

29.16. išmetamųjų dujų kolektoriaus ir vamzdyno hermetiškumas, jų termoizoliacijos būklė;

29.17. iriamojo veleno deidvudo riebokšlio hermetiškumas;

29.18. telefoninio, radijo ryšio, šviesos ir garso signalizacijos sistemos veikimas tarp jėgainės skyriaus ir vairinės;

29.19. besisukančių ar judančių mechanizmų dalių apsaugų patikimumas.

30. Laivo jėgainės skyriuje turi būti pakabinta pagrindinių vamzdynų schema. Vandens, kuro, tepalo ir kitų sistemų ventiliai, čiaupai, vožtuvai turi turėti atitinkamus informacinės paskirties užrašus.

V. LAIVO ELEKTROS ĮRENGINIŲ APŽIŪROS TVARKA

31. Laivų elektros įrenginiai (generatoriai, elektros varikliai, akumuliatoriai, paskirstymo skydai, laidai, kabeliai, sujungimai, įžeminimai, žaibolaidžiai ir kt.) tikrinami kasmetės, neeilinės ir dokinės techninės apžiūros metu.

32. Laivuose, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V (kintama ar pastovi) įtampa, vieną kartą per metus turi būti atliekami elektros laidų bei kabelių izoliacijos varžų matavimai:

32.1. izoliacijos varžos išmatuojamos elektroniniais matavimo prietaisais;

32.2. izoliacijos varžų matavimai atliekami iškart po ilgalaikio įrenginių darbo atjungus įtampą (rekomenduojama aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip + 10°C);

32.3. izoliacijos varžų parodymai lyginami su leidžiamais:

32.3.1. generatorių ir elektros variklių tarp atskirų fazių vijų ir korpuso bei tarp šalia esančių atskirų fazių vijų, jei tai leidžia konstrukcija;

32.3.2. paskirstymo įrenginių (tarp atskirų fazių bendralaidžių ir polių, atjungus išorines grandines, įžeminimą, puslaidininkių grandines, įtampos rites ir kt.);

32.3.3. kabelių ir laidų (tarp gyslų ir korpuso bei tarp atskirų gyslų);

32.4. pavojingus krovinius vežančiuose laivuose gali būti matuojamos ir mažesnę įtampą naudojančių elektros įrenginių izoliacijos varžos.

33. Laivuose, kuriuose sumontuota stacionari izoliacijos varžų matavimo aparatūra, bendrą jėgos tinklų ir apšvietimo tinklų izoliacijos varžą privaloma matuoti elektros skyduose įmontuotais megometrais ne rečiau kaip kartą per budėjimo pamainą, parodymus įrašant jėgainės dienyne. Išsamus izoliacijos varžų matavimas tokiuose laivuose atliekamas dokinio remonto metu.

34. Elektros mašinos, kurių minimalus leidžiamas izoliacijos varžų dydis nustatytas gamintojo dokumentuose, tikrinamos pagal gamintojo nustatytus parametrus.

35. Elektros variklių ir generatorių minimalios izoliacijos varžos, apie kurių minimalius leidžiamus dydžius nėra duomenų, tikrinamos pagal bendrąsias taisykles.

36. Elektros įrangos izoliacijos varža negali būti mažesnė, negu nustatyta gamintojo.

37. Elektros įrangos, kurios vardinė įtampa didesnė kaip 500 V, taip pat elektros mašinų, kurių galingumas didesnis kaip 1000 kW, izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2000 Ω 1 V įtampos.

38. Eksploatuojamo laivo elektros įrangos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė, kaip nurodyta lentelėje:

Eil. Nr.	Elektros įrangos pavadinimas	Varžos dydis M Ω įrangai įšilus
Eil. Nr.	Elektros įrangos pavadinimas	Norma	Minimaliai leistina
1.	Elektros mašinos	0,7 ir daugiau	iki 0,2
2.	Įjungimo ir valdymo įranga	0,5 ir daugiau	iki 0,2
3.	Pagrindiniai, avariniai skirstomieji skydai, išjungus pagalbines signalizacijos ir apsaugos grandines:
	vardine įtampa iki 100 V	0,3 ir daugiau	iki 0,06
	vardine įtampa iki 500V	1,0 ir daugiau	iki 0,02
4.	Laivo elektros tinklų kabeliai:
	apšvietimo linijos vardine įtampa iki 100 V	0,3 ir daugiau	iki 0,06
	apšvietimo linijos vardine įtampa 101 V–220 V	0,5 ir daugiau	iki 0,2
	jėginis vardine įtampa nuo 100 iki 500 V	1,0 ir daugiau	iki 0,2
5.	Valdymo, signalizacijos ir kontrolės grandinėse:
	vardine įtampa iki 100 V	0,3 ir daugiau	iki 0,06
	vardine įtampa nuo 101 V iki 500 V	1,0 ir daugiau	iki 0,2
6.	Akumuliatoriai atjungus apkrovimą:
	vardine įtampa iki 24 V	0,1 ir daugiau	iki 0,02
	vardine įtampa 25 V–250 V	0,5 ir daugiau	iki 0,1

39. Siekiant nustatyti elektros įrangos tinkamumą tikrinama:

39.1. bendra elektros variklių ir generatorių būklė, jų komplektacija;

39.2. tvirtinimas prie pamato;

39.3. apsauginių gaubtų tvirtinimas;

39.4. įjungimo įvadai, dangteliai;

39.5. ventiliacijos grotelės;

39.6. įžeminimo prijungimų būklė;

39.7. kolektoriai, kontaktiniai žiedai, šepetėliai, laikikliai, traversos;

39.8. apvijų matomos dalys, jų bandažai bei izoliacijos būklė;

39.9. oro aušinimo sparnuotės, apsauginių dangčių tvirtinimas.

40. Tikrinant laivo elektros paskirstymo įrenginių techninę būklę, apžiūrimi jų korpusai, skydeliai, prietaisai ir kiti įrenginiai bei laidininkų tvirtinimas.

41. Tikrinant komutacinius aparatus, apžiūrimi judantys ir nejudantys kontaktai, jungiamieji paviršiai, izoliacija, prispaudimo spyruoklės ir kt.

42. Išmatavus izoliacijos varžas, atliekami elektros įrenginių bandymai darbo režimu.

VI. SLĖGINIŲ INDŲ APŽIŪRŲ TVARKA

43. Slėginių indų apžiūrų metu tikrinami laivų variklių paleidimo sistemose naudojami slėginiai indai, laivų gaisro gesinimo sistemose naudojami angliarūgštės balionai, oro resiveriai, dekompresinės ir rekompresinės kameros, kurių darbinis slėgis didesnis kaip 0,1 MPa.

44. Slėginiai indai ir slėginei sistemai priklausantys vamzdynai tikrinami:

44.1. atliekant išorinę apžiūrą ir bandymus darbiniu slėgiu kasmetės, o esant reikalui, ir kitos laivo techninės apžiūros metu;

44.2. atliekant vidinę apžiūrą laivo dokinės apžiūros metu;

44.3. atliekant hidraulinius bandymus.

45. Vykdant laivų techninę apžiūrą, jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių atliktus slėginių indų bandymus, vykdomi visi šiame skyriuje nurodyti bandymai. Tikrinimo metu apžiūrimi vidiniai ir išoriniai slėginių indų paviršiai, tvirtinimo pamatai, sujungimai bei vietos, kuriose didžiausia tikimybė kauptis drėgmei, atsirasti korozijos židiniams ir kt. Jeigu sistemos konstrukcijoje numatytas vidinis prapūtimo vamzdelis, reikia atkreipti dėmesį į jo būklę ir darbinę padėtį.

46. Vykdant vidinę slėginio indo apžiūrą, šis indas atjungiamas nuo vamzdyno, nuimama galvutė, išvaloma vidinė ertmė, padaromas patogus priėjimas apžiūrai. Slėginiai indai, kurių galvutės anga mažesnė kaip 120 mm ir pagal savo pastatymo vietą sunkiai pasiekiami, turi būti nuimami.

47. Slėginiai indai, kurie naudojami laivų gesinimo sistemose, tikrinami atliekant vidinę apžiūrą prieš hidraulinį bandymą.

48. Hidraulinis bandymas vykdomas atlikus slėginių indų vidinę apžiūrą ir pašalinus nustatytus defektus. Bandymo metu taip pat tikrinama sumontuota armatūra ir pajungimo vamzdynai (jeigu vamzdynams netaikomi kitokie reikalavimai), naudojant apie 10% didesnį darbinį slėgį. Slėgio bandymai vykdomi tol, kol suveikia apsauginiai vožtuvai. Jeigu slėginio indo hidraulinis bandymas vykdomas išėmus jį iš laivo (pvz., ceche), tai vamzdynai bandomi atskirai. Slėginis indas ir jo sistema pripažįstami tinkamais, jeigu per penkias bandymo minutes nepakito nustatytas slėgis.

49. Išorinė apžiūra vykdoma po hidraulinių bandymų. Ši apžiūra vykdoma sistemai dirbant su prijungtais slėgio reguliavimo bei saugos įtaisais. Stebima armatūros, sujungimų, tvirtinimo detalių, signalinių ir kontrolinių įtaisų būklė.

50. Leistinas dirbančio slėginio indo slėgis turi būti pažymėta ant slėgio matavimo prietaiso skalės.

51. Slėginiai indai ir jų prijungimo vamzdžiai turi būti keičiami, kai sienelės suplonėja 10% nuo pirminio storio arba kai atskirose vietose pastebimi korozijos židiniai.

52. Slėginiai indai ir sistemos pripažįstami tinkamais naudoti, jeigu bandymų rezultatai yra teigiami, o reguliavimo bei matavimo prietaisai veikia patikimai.

VII. LAIVŲ SISTEMŲ APŽIŪRŲ TVARKA

53. Laivų techninių apžiūrų metu vykdoma šių sistemų apžiūra:

53.1. gaisro gesinimo;

53.2. nusausinimo;

53.3. balastinės;

53.4. hidraulinės;

53.5. garinio apšildymo ir ūkinio garo panaudojimo;

53.6. ventiliacijos;

53.7. ekologinio saugumo;

53.8. kuro padavimo;

53.9. dujų išmetimo;

53.10. valymo, krovos ir kitų specialių sistemų (dujų, apsaugos nuo kibirkščiavimo, dūmingumo, pavojingų patalpų ventiliacijos).

54. Minėtos sistemos tikrinamos naudojant stacionarius siurblius bei slėginių indų sistemas, distancinio valdymo, blokavimo ir signalizacijos įrenginius.

55. Dokinio remonto (laivui esant doke ar kitokiu būdu pakeltam į krantą) metu tikrinami kingstonai (dugno ir bortų armatūra), vandens nepraleidžiančios pertvaros, davikliai ir kitos sistemos.

56. Pakeitus kingstonus arba nelaidžių pertvarų armatūrą, laive turi būti saugomi gamintojo išduoti naujų kingstonų arba nelaidžių pertvarų armatūros sertifikatai.

57. Atlikus kingstonų remontą, laive turi būti saugomi hermetiškumo bandymo aktai, kuriuos pateikia remontą atlikusi įmonė.

58. Tikrinant gaisro gesinimo vandeniu sistemą, tikrinamas vandens spaudimas bet kuriame sistemos čiaupe, distancinis arba automatinis priešgaisrinių siurblių valdymas ir kt.

59. Tikrinant gaisro gesinimo garu sistemą, garas laive išleidžiamas į atskirą saugią patalpą.

60. Tikrinant gaisro gesinimo putomis sistemą, atliekamas trumpas sistemos paleidimas. Laive turi būti putokšlių kokybę patvirtinantys dokumentai.

61. Tikrinama gaisro gesinimo angliarūgštės dujomis sistema, bandant ją suspaustu oru arba vandeniu. Angliarūgštės dujų kiekis balionuose nustatomas juos sveriant ir negali būti mažesnis kaip 90% nustatyto kiekio.

62. Kuro ir tepalo sistemos bei ventiliacijos kanalų distanciniai uždarymo įrenginiai tikrinami bandymo būdu.

63. Nusausinimo sistema tikrinama išsiurbiant vandenį iš pasirinkto laivo skyriaus.

64. Balastinė sistema tikrinama įjungus atitinkamus siurblius ir fiksuojant balastinio vandens lygio matavimo prietaisų parodymus.

65. Tikrinant tanklaivių užpylimo sistemas bandoma ir rezervuarų (talpų arba cisternų) ventiliacijos bei kuro lygio rezervuaruose (talpose arba cisternose) matavimo įranga. Tokiuose bandymuose Inspekcijos pareigūnas gali ir nedalyvauti, o surašytas laivo savininko (valdytojo) aktas apie sistemos bandymo rezultatus saugomas laive.

66. Dujas bei liepsną nutraukiančios sistemos tikrinamos pasirinktinai atidarant vieną sistemos vožtuvą.

67. Mašinų skyriaus ventiliacijos sistema tikrinama vietiniais ir distanciniais jungikliais rankiniu būdu paleidžiant ir stabdant mechanizmus ir sistemas. Tanklaiviuose ventiliacijos sistema tokiu pat būdu tikrinama ir iš siurblių skyriaus.

68. Ekologinio saugumo sistema tikrinama apžiūrint:

68.1. veikiančius siurblius, separatorius, filtrus, armatūrą, kontrolinius matavimo prietaisus ir kitus įrenginius ir prietaisus;

68.2. nutekamųjų vandenų talpas (priėmimo, surinkimo, laikymo), vamzdynus, armatūrą, išleidimo sklendes;

68.3. naftos produktais užterštų vandenų talpas (priėmimo, surinkimo, laikymo), vamzdynus, armatūrą, išleidimo sklendes;

68.4. šiukšlių surinkimo bei naikinimo įrenginius, jų kiekius ir tūrius.

69. Laivo sistemų susidėvėjimas nustatomas vadovaujantis gamintojo dokumentuose ar atitinkamuose norminiuose aktuose nustatytais reikalavimais.

70. Sistemos pripažįstamos tinkamomis, jei jas eksploatuojant nėra nutekėjimo, o reguliavimo bei matavimo prietaisai yra patikrinti ir veikia patikimai.

VIII. LAIVŲ ĮRENGINIŲ APŽIŪRA

71. Laivų įrenginius sudaro: vairavimo ir manevravimo, inkaravimo, švartavimosi, vilkimo ir sukabinimo, valčių nuleidimo bei kiti įrenginiai, iliuminatoriai, apšvietimo ir ventiliacijos liukai, nusileidimo liukų ir landų dangčiai, durys, trapai, lejerinė įranga, stiebai.

72. Kasmetės techninės apžiūros metu tikrinami laivo distancinio valdymo įrenginiai.

73. Laivo vairavimo įrenginiai tikrinami įjungus iriamąjį sraigtą ir jo neįjungus įvairiais režimais. Pagrindinis vairavimo mechanizmas tikrinamas keletą kartų persukant vairą „nuo borto į bortą“. Atsarginis vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažesniems laivo variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint aksiometro parodymus. Pavairavimo mechanizmo veikimas tikrinamas įjungus varytuvą.

74. Vairavimo įrenginiai pripažįstami tinkamais, jeigu techninių apžiūrų metu neaptikta didesnių susidėvėjimų, nei numatyta gamintojo dokumentuose, ir įrenginiai funkcionuoja patikimai.

75. Inkaravimo įrenginiai tikrinami įvertinant inkaravimo mechanizmų techninę būklę, inkarų svorį, tipą, grandinių ilgį ir kalibrą, jų nusidėvėjimą, tvirtinimo prie korpuso įrenginius, greito inkarų nuleidimo galimybę, grandinės laikymo fiksatorius. Keičiami laive inkarai ir grandinės privalo turėti gamintojo sertifikatus.

76. Laivo inkaro grandinė turi būti ne trumpesnė kaip 40 metrų, jei laivo ilgis ne didesnis kaip 30 metrų. Inkaro grandinė turi būti 10 metrų ilgesnė už laivo ilgį, jei laivo ilgis didesnis kaip 30 metrų, bet ne didesnis kaip 50 metrų. Jei laivas ilgesnis kaip 50 metrų, grandinės ilgis turi būti didesnis kaip 60 metrų. Jei krovininis, keleivinis ar žvejybos laivas turi sustoti laivo priekiu pasroviui, jame montuojami galiniai inkarai ir grandinės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 60 metrų. Mažiausias inkaro grandinių atsparumas tempimui R apskaičiuojamas:

76.1. inkarų, kurių svoris P ne didesnis kaip 500 kg, R = 0,35 x P (kN);

76.2. inkarų, kurių svoris P didesnis kaip 500 kg, R = (0,35 – (P-500)/15000) P (kN);

76.3. inkarų, kurių svoris didesnis kaip 2000 kg, R = 0,25 P (kN).

77. Jei vietoj grandinių naudojami lynai, kurių atsparumas tempimui turi būti ne mažesnis už nustatytą grandinėms, jie turi būti 20% ilgesni.

78. Tikrinant laivo švartavimosi įrenginius, tikrinama gervių techninė būklė, knechtai, jų tvirtinimo prie laivo korpuso patikimumas, švartavimosi lynų būklė. Laive turi būti trys švartavimosi lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis kaip:

78.1. pirmo lyno ilgis L + 20 m, tačiau ne ilgesnis kaip 100 m,

kur L – laivo ilgis metrais;

78.2. antro lyno ilgis 2/3 pirmojo lyno ilgio;

78.3. trečio lyno ilgis 1/3 pirmojo lyno ilgio.

79. Laivams, kurių ilgis mažesnis kaip 20 metrų, trečias švartavimosi lynas neprivalomas. Švartavimosi lyno atsparumas tempimui (Rs) skaičiuojamas:

79.1. jei LBT yra iki 1000 m³: (kN);

79.2. jei LBT daugiau negu 1000 m³: (kN),

kur L – laivo ilgis, B – laivo plotis, T – grimzlė (vertikalus atstumas metrais tarp žemiausio korpuso arba kilio taško ir didžiausios grimzlės linijos);

79.3. vietoj švartavimosi lynų gali būti naudojamos tokio pat ilgio ir atsparumo tempimui virvės.

80. Tikrinamas gelbėjimosi priemonių kiekis, išdėstymas, tvirtinimas ir kt., atliktų bandymų galiojimo terminai, markiruotės.

81. Laivo vilkimo įrenginys tikrinamas įvertinant vilkimo kablio, lyno, vilkimo knechtų būklę, jų tvirtinimą prie denio, vilkimo kampo ribotuvus, distancinio lyno atleidimo iš vairinės mechanizmą, buksyravimo gervę, distancinio valdymo veikimą ir kitus parametrus.

82. Vairinės pakėlimo-nuleidimo mechanizmas tikrinamas jam dirbant.

83. Technologinių laivo įrenginių (kaušų pakėlimo rėmų, grandinių, būgnų, grunto įsiurbimo antgalių, šoninio perstūmimo ir palaikymo gervių, grunto palaikymo ir išpylimo įrenginių žemsiurbėse ir žemkasėse) bei kitų specialių įrenginių žvejybos laivuose techninę priežiūrą atlieka laivo savininkas (valdytojas).

84. Laivo įrenginiai pripažįstami tinkamais, jeigu jie veikia patikimai ir jų techninės charakteristikos atitinka gamintojo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

IX. LAIVŲ KROVOS MECHANIZMŲ TIKRINIMO TVARKA

85. Tikrinami visi krovos mechanizmai, sumontuoti laivuose, kurių keliamoji galia didesnė kaip 1000 kg.

86. Atliekant kėlimo įrenginių apžiūras ypatingas dėmesys kreipiamas į keliamo krovinio svorio, strėlės posvyrio kampo ir keliamo krovinio aukščio ribotuvus, galinius išjungiklius, elektros maitinimo atjungimo ir blokavimo sistemas, apsauginius įžeminimus, gaubtus, stabdymo įrenginius, užlipimo trapus, kėlimo ir valdymo lynus, šviesos ir garsinės signalizacijos veikimą.

87. Tikrinant hidraulinius krovos mechanizmus, ypatingas dėmesys kreipiamas į hidrosistemų saugos vožtuvų darbą. Be to, tikrinami trosų sertifikatai, jų techninė būklė ir kt.

88. Krovos mechanizmo metalinės konstrukcijos apžiūrimos iki bandymų ir juos atlikus. Atliekami statiniai, naudojant 1,25 karto viršijantį nominalų kėlimo krūvį, nurodytą techninėje dokumentacijoje, ir dinaminiai, naudojant 1,1 karto viršijantį nominalų kėlimo krūvį, kėlimo mechanizmo bandymai.

89. Bandymams naudojami specialiai šiam tikslui paruošti bandomieji krūviai. Dinamometrus naudoti draudžiama.

90. Statiniai bandymai, siekiant patikrinti krovos mechanizmo metalinių konstrukcijų stiprumą, atliekami taip:

90.1. krano strėlė pastatoma į padėtį, kurioje krano stovumas blogiausias;

90.2. bandomasis krovinys pakeliamas į 100–150 mm aukštį nuo plokštumos ir išlaikomas ne mažiau kaip 10 min.

91. Krovos mechanizmai yra išlaikę statinius bandymus, jeigu per bandomąjį laikotarpį pakeltas nustatyto svorio krovinys nepakeitė padėties, o mechanizmuose ir metalo konstrukcijose neaptikta įtrūkimų, liekamųjų deformacijų ar kitokių pažeidimų.

92. Krovos mechanizmo dinaminiai bandymai atliekami esant teigiamiems statinių bandymų rezultatams:

92.1. bandomasis krūvis didžiausiu leistinu greičiu pakeliamas ir nuleidžiamas tris kartus;

92.2. pakėlimo ir nuleidimo metu pasirinktame aukštyje netikėtai stabdoma;

92.3. krano strėlė pasukama du kartus tiek, kiek leidžia posūkio mechanizmas, kartu keičiant strėlės pasvirimo kampą nuo mažiausio iki didžiausio. Visi veiksmai turi būti atliekami didžiausiu leistinu greičiu.

93. Vykdant krano korpuso, ant kurio sumontuotas krovos mechanizmas, dokinį remontą atliekamos papildomos metalo konstrukcijų ir mechanizmų apžiūros. Tikrinami išdilimo tarpai tarp besisukančių detalių, skriemuliai, ašys, guoliai ir kt. Esant įtarimui dėl konstrukcijos patikimumo, reikalaujama atlikti atitinkamus konstrukcijos stiprumo skaičiavimus (tai atlieka Lietuvos saugios laivybos administracijos atestuotos įmonės).

94. Krovos mechanizmo bandymai ir apžiūros atliekamos derinant su laivo, ant kurio sumontuotas krovos mechanizmas, kasmetėmis techninėmis apžiūromis.

95. Krovos mechanizmų, kurių kėlimo galia 100 tonų ir daugiau, statiniai ir dinaminiai bandymai atliekami naudojant 1,1 karto didesnį nominalų kėlimo krūvį 89–92 punktuose nustatyta tvarka.

96. Krovos mechanizmą draudžiama eksploatuoti, jeigu:

96.1. nutraukta bent viena plieninio lyno gija arba dešimt lyno diametrų atitinkančiame lyno ilgyje yra iki 5 % nutrauktų vijų;

96.2. neveikia garsinė signalizacija;

96.3. naudojami lynai, turintys ankstesnio užlenkimo žymių, neturintys sertifikatų arba neišbandyti pagal standartus;

96.4. susidėvėję suktukai arba yra kitų gedimų, galinčių turėti įtakos saugiam darbui.

97. Vykdant krovos mechanizmų, sumontuotų dokuose ant viršutinio denio, bandymus doko stapeliniame denyje darbai turi būti nutraukti.

98. Krovos mechanizmų bandymus atlieka komisija, sudaryta laivo savininko (valdytojo) iš atsakingų techninių darbuotojų, dalyvaujant Inspekcijos atstovams.

99. Krovos mechanizmas pripažįstamas tinkamu, jeigu buvo teigiami statinio ir dinaminio bandymų rezultatai, neaptikta liekamųjų metalo konstrukcijų deformacijų, detalių nusidėvėjimas neviršija gamintojo leidžiamų dydžių, kiti mechanizmai ir įrenginiai yra tinkamos techninės būklės. Esant nežymiems nukrypimams nuo normų, kurie nesukelia pavojaus, krovos mechanizmą galima leisti eksploatuoti, sumažinant leistiną keliamąją galią.

X. LAIVŲ GARO KATILŲ APŽIŪRŲ TVARKA

100. Garo katilai, kurių darbinis slėgis didesnis kaip 0,1 MPa, tikrinami kasmetės, neeilinės ir dokinės techninės apžiūros metu.

101. Laivo kasmetės techninės apžiūros metu arba, savininkui (valdytojui) pageidaujant, kitu laiku atliekama garo katilų išorinė apžiūra ir bandymai darbiniu slėgiu.

102. Garo katilų vidinė apžiūra atliekama vieną kartą per 5 metus.

103. Garo katilų hidrauliniai bandymai atliekami vieną kartą per 10 metų.

104. Vykdant laivo pirminę techninę apžiūrą, jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atlikti garo katilų bandymai, turi būti atlikti visi 100–103 punktuose nurodyti tikrinimai bei bandymai.

105. Neeilinė garo katilų apžiūra turi būti atliekama, kai remonto metu buvo pakeista daugiau kaip 10% vandens šildymo vamzdžių, taip pat pakeitus ankerinius varžtus arba kniedes, flanšus arba užvirinus įtrūkimus garo vamzdžiuose bei atlikus kitus suvirinimo darbus. Visus nurodytus suvirinimo darbus turi atlikti atestuoti specialistai.

106. Vykdant vidinę apžiūrą katilas turi būti paruoštas taip:

106.1. turi būti nuimta katilo ir vamzdynų termoizoliacinė danga prie flanšinių sujungimų, suvirinimo siūlių, apsauginių vožtuvų. Esant korozijos arba kitiems pažeidimams, galima pareikalauti nuimti visą termoizoliacinę dangą. Jeigu pastebimi ryškūs metalo defektai, galima pareikalauti atlikti likutinių storių matavimus arba pagal nurodymus išpjauti metalo pavyzdžius ir atlikti matavimus. Siūlės ir kiti atidengti sujungimai nuvalyti iki metalinio blizgesio;

106.2. vamzdynų ir ertmių vidinėje pusėje nuvalytos apnašos;

106.3. visų angų ir ertmių kaitinimo pusėje išvalyti suodžiai, šlakas, rūdys;

106.4. atidarytos visos angos ir liukai;

106.5. nuvalyti garo katilo tvirtinimo pamatiniai varžtai;

106.6. nuimti visi vidiniai įrenginiai ir prietaisai (vandens lygio reguliatoriai, garo separatoriai, šildytuvai ir kt.).

107. Apžiūrint katilus iš vidinės pusės būtina atidžiai apžiūrėti vamzdynus, kniedžių galvutes, suvirinimo siūles, galimus ir esamus korozijos židinius, atkreipiant dėmesį į vamzdžių lenkimo vietas, flanšinius sujungimus ir kt.

108. Garo katilų hidrauliniai bandymai vykdomi atlikus vidinę apžiūrą ir pašalinus visus defektus, nustatytus vidinės apžiūros metu. Ruošiant katilą hidrauliniam bandymui, papildomai nuimama termoizoliacinė danga nuo visų katilo paviršių, valcuotų, kniedytų, suvirintų siūlių ir t. t.

109. Hidraulinis bandymas vykdomas tokia tvarka:

109.1. nutraukiami visi darbai, laive sukeliantys smūgius arba triukšmą;

109.2. katilas užpildomas vandeniu, oras iš katilo turi būti visiškai pašalintas;

109.3. slėgio matavimas atliekamas dviem manometrais;

109.4. užpilamo vandens ir oro temperatūra patalpoje turi būti aukštesnė kaip 5° C ir jų temperatūrų skirtumas turi būti kuo mažesnis;

109.5. apsauginiai vožtuvai užaklinami;

109.6. siurblys turi užtikrinti tolygų slėgio didėjimą;

109.7. spaudimas keliamas iki bandomojo dydžio (daugiau kaip 10% darbinio slėgio) ir išlaikomas 10 min;

109.8. spaudimas sumažinamas iki darbinio slėgio ir atliekama visos sistemos apžiūra.

110. Jeigu bandymo metu katile girdisi pašaliniai garsai ar pastebėti kiti reiškiniai, bandymas turi būti nutraukiamas, išleidžiamas vanduo bei atliekama kruopšti apžiūra. Pašalinus defektus, bandymas kartojamas iš naujo. Jeigu pirmo jo bandymo metu pastebėti tik nežymūs defektai, kitas bandymas gali būti atliekamas pakeliant slėgį tik iki darbinio.

111. Katilas pripažįstamas išlaikęs hidraulinius bandymus, jeigu nebuvo pastebėta slėgio kritimo, liekamosios deformacijos arba kitokių matomų pažeidimų. Kniedėmis sujungtų siūlių ir kniedžių galvučių rasojimas, kol nesusidaro lašai, nelaikomas nesandarumu. Tokie patys reiškiniai, atsirandantys suvirintuose sujungimuose, turi būti šalinami iškertant siūlę ir suvirinant iš naujo. Draudžiama užkniedyti plaktuku rasojančias siūles.

112. Išorinė katilo apžiūra ir bandymai darbiniu slėgiu atliekami po kiekvienos vidinės apžiūros ar hidraulinio bandymo.

113. Išorinės apžiūros metu garo slėgis katile pakeliamas iki darbinio ir tikrinama:

113.1. slėgio matavimo prietaisų patikros sertifikatai ir jų galiojimo terminai, vandens lygio kontroliniai matavimo stiklai;

113.2. katilo vamzdynai, armatūra, prapūtimo-ventiliavimo sistemos;

113.3. automatinis garo katilo darbo režimas, sandarumas;

113.4. vandens padavimo į katilą sistemos filtrai ir kiti įrenginiai;

113.5. katilo termoizoliacija, kuro padavimo į bakus siurbliai ir purkštuvai;

113.6. saugos vožtuvai, rankinis saugos vožtuvų atidarymas.

114. Saugos vožtuvai turi būti sureguliuoti taip, kad P_atidarymo≤ 1,05 P_darbinio, kai P_darbinis≤ 1 MPa; ir P_atidarymo ≤ 1,03 P_darbinio, kai P_darbinis > 1 MPa. Maksimalus leidžiamas slėgis iki saugos vožtuvo veikimo pradžios neturi viršyti 1,1 P_darbinio. Esant teigiamiems bandymų rezultatams, sureguliavus saugos vožtuvus, vienas iš vožtuvų užplombuojamas.

115. Tikrinant katilo rankinio ir automatinio režimo veikimą, reikia įsitikinti, ar patikimai dirba signalizacija ir laiku suveikia blokavimo sistema esant nepakankamam vandens lygiui katile, užgesus fakelui ir kitais atvejais.

116. Patikrinus katilą ir užfiksavus teigiamus rezultatus, garo katilas pripažįstamas tinkamu dirbti. Esant kai kuriems nukrypimams, gali būti leidžiama eksploatuoti katilą, slegiamą mažesniu darbiniu slėgiu.

117. Atlikus apžiūras ir bandymus, laivo savininkui (valdytojui) išduodami atitinkamai garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu aktas (2 priedas) bei garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo aktas (3 priedas).

XI. LAIVŲ ŽURNALAI (DIENYNAI) IR JŲ PILDYMO TVARKA

118. Laivo darbinė veikla fiksuojama šiuose laivo žurnaluose ir dienynuose:

118.1. laivo dienyne;

118.2. keleivinio-automobilinio kelto dienyne;

118.3. operacijų su nafta, kenksmingomis medžiagomis, nuotekomis ir šiukšlėmis laivuose registracijos žurnaluose;

118.4. laivuose, kuriuose nesugretintos kapitono (laivavedžio) ir mechaniko pareigos, papildomai turi būti naudojamas jėgainės dienynas;

118.5. laivo, kuriame sugretintos laivavedžio, kapitono (škiperio) ir mechaniko pareigos, laivo žurnale (9 priedas);

118.6. plūdriojo doko jėgainės žurnale (10 priedas);

118.7. plūdriojo doko budėjimo žurnale (11 priedas);

118.8. žemkasės, žemsiurbės ir nesavaeigio plaukiojančio krano darbo žurnale (12 priedas).

119. Laivo žurnalas (dienynas) turi būti laikomas vairinėje (valdymo pulte), jėgainės dienynas (žurnalas) – mašinų skyriuje. Dienynų lapai turi būti sunumeruoti, surišti ir antspauduoti.

120. Laivo žurnalai (dienynai) registruojami Inspekcijoje.

121. Inspekcija, įregistravusi laivo žurnalą (dienyną), kartu su žurnalu (dienynu) Nr. 1 išduoda vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės žurnalų (dienynų) registravimo liudijimą (13 priedas). Šis liudijimas turi būti saugomas laive.

122. Užbaigtus laivo žurnalus (dienynus) Inspekcijos pareigūnai pažymi nenusitrinančiu užrašu „ANULIUOTAS“ ir grąžina laivo savininkui (valdytojui). Anuliuotas laivo dienynas (žurnalas) saugomas laive 6 mėnesius nuo paskutinio įrašo jame datos. Kiti laivų dienynai (žurnalai), pažymint eilės numerį, išduodami, pateikus ankstesnį užbaigtą laivo žurnalą (dienyną).

123. Reiso metu laivo žurnale (dienyne) Nr. 1 turi būti įrašomi duomenys apie kiekvieno įgulos nario poilsio periodų pradžią ir pabaigą. Pasikeitus laivo eksploatacijos režimui, įrašai laivo žurnale (dienyne) turi būti daromi naujame puslapyje. Jeigu laivas aprūpintas tachografu, jo registraciniai tachografo įrašai saugomi laive 6 mėnesius nuo paskutinio įrašo dienos.

124. Už laivo žurnalo (dienyno) pildymą atsakingas laivo kapitonas (škiperis), už jėgainės žurnalo (dienyno) pildymą – mechanikas. Nesavaeigio laivo žurnalą (dienyną) pildo savaeigio laivo, kuriam priskirtas nesavaeigis laivas, kapitonas. Laivuose-stūmikuose (vilkikuose), kurie dirba su baržomis be įgulos, atskiri žurnalai nenaudojami. Visi įrašai laivo žurnale ar kituose dokumentuose turi būti atlikti laiku, techniškai pagrįsti, suprantami, pildomos visos dokumente esančios grafos.

125. Techninių apžiūrų metu tikrinama laive esančių žurnalų (dienynų) registracija, jų pildymas, registracijos liudijimas, įgulos darbo ir poilsio režimai ir t. t.

XII. LAIVŲ NAVIGACINIŲ IR RYŠIO PRIEMONIŲ APŽIŪRŲ TVARKA

126. Laivų navigacinėms ir ryšio priemonėms nustatomi šie reikalavimai:

126.1. navigacinė įranga turi būti įrengta sausoje, lengvai prieinamoje patalpoje;

126.2. navigacinė įranga ir jos kabelių tinklas turi būti išdėstytas taip, kad nepakeistų magnetinių kompasų parodymų;

126.3. radiolokacinės stoties monitorius turi būti įrengtas vairinėje prie priekinės pertvaros;

126.4. prie monitoriaus turi būti priklijuota lentelė, kurioje nurodytos zonos, kurios trukdo radiolokatoriaus antenos darbui (stiebas ir kt.);

126.5. radiolokatoriaus antena turi būti įrengta taip, kad į jos apžvalgos lauką patektų kuo didesnis plotas aplink laivą;

126.6. antena turi būti įrengta tokiame aukštyje, kad aukšto dažnumo spinduliavimo srautas deniuose ir kitose vietose, kur gali būti žmonės, neviršytų leidžiamų normų;

126.7. magnetinis kompasas turi būti įrengtas vairinėje taip, kad iš laivo valdymo vietos vairininkas netrukdomai galėtų stebėti laivo kursą ir kad deviatorius galėtų panaikinti kompaso nuokrypį;

126.8. magnetinis kompasas turi būti įrengtas kuo toliau nuo magnetinių ir elektromagnetinių laukų šaltinių, kurie gali pakenkti kompaso parodymų tikslumui;

126.9. magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbus atlieka šiai veiklai atestuotos įmonės;

126.10. magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo ir panaikinimo darbai atliekami po laivo remonto doke arba po paprastojo laivo remonto, jei buvo atliekami suvirinimo darbai;

126.11. echolotas turi būti įrengtas vairinėje, patogioje naudojimui ir remontui vietoje;

126.12. echoloto vibratorius turi būti įrengtas mažiausiai laivo vibracijos veikiamoje vietoje po laivo dugnu užtikrinant jo darbą taip, kad laivo supimo metu jis neišnirtų iš vandens;

126.13. navigacinę ir radionavigacinę įrangą laivuose montuoti ir remontuoti leidžiama šiai veiklai atestuotoms įmonėms;

126.14. atlikus laivo įrangos montavimo ir remonto darbus, laivo savininkui (valdytojui) turi būti įteiktas atliktų darbų aktas, pasirašytas darbus atlikusios įmonės vadovo ir laivo savininko (valdytojo);

126.15. navigacinę ir radionavigacinę įrangą privaloma montuoti griežtai laikantis įrangos gamintojo nustatytų reikalavimų ir normų bei darbų saugos taisyklių;

126.16. matomoje vietoje turi būti iškabinta magnetinio kompaso likutinės deviacijos lentelė;

126.17. jūrlapiai, hidrografiniai žemėlapiai, locijos, kranto žiburių ir ženklų knygos turi būti koreguotos, jose turi būti spaudas su koregavimą atlikusio asmens vardu ir pavarde, parašu ir paskutinio pranešimo įgulai arba navigacinio pranešimo numeris.

XIII. EUROPOS BENDRIJOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS SERTIFIKATAI

127. Inspekcija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – Europos Bendrijos sertifikatas), papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – papildomas Europos Bendrijos sertifikatas) ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus (toliau – laikinasis Europos Bendrijos sertifikatas).

128. Patikrinimus pagal Minimalius techninius reikalavimus atliekanti patvirtinta klasifikacinė bendrovė (toliau – tikrinimo įstaiga) bet kuriuo metu gali patikrinti, ar vidaus vandenų transporto priemonė turi galiojantį Europos Bendrijos sertifikatą ir atitinka reikalavimus, išdėstytus tame sertifikate, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus vidaus vandenų transporto priemonėje esantiems asmenims, aplinkai arba laivybai. Tikrinimo įstaiga imasi būtinų priemonių pagal šių taisyklių 129–132 punktų nuostatas.

129. Jei atlikusi patikrinimą tikrinimo įstaiga nustato, kad laive turimas Europos Bendrijos sertifikatas yra negaliojantis arba kad laivas neatitinka sertifikate numatytų reikalavimų, tačiau dėl to nekyla akivaizdaus pavojaus, laivo savininkas (valdytojas) privalo imtis visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti. Apie tai tikrinimo įstaiga informuoja Europos Bendrijos sertifikatą išdavusią arba paskutinį kartą jį pratęsusią instituciją per septynias dienas.

130. Jei atlikusi 129 punkte nurodytą patikrinimą tikrinimo įstaiga nustato, kad Europos Bendrijos sertifikato laive nėra arba kad laivas kelia akivaizdų pavojų, ji gali uždrausti laivui plaukioti, kol nebus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti. Tikrinimo įstaiga taip pat gali nustatyti priemones, kurios leistų laivui, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje jį bus galima patikrinti arba suremontuoti. Tikrinimo įstaiga informuoja Europos Bendrijos sertifikatą išdavusią arba paskutinį kartą jį pratęsusią instituciją per septynias dienas.

131. Tikrinimo įstaiga, uždraudusi laivui plaukioti arba pranešusi savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Europos Bendrijos sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartąjį pratęsusiai institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė arba ketina priimti.

132. Sprendime nutraukti laivo plaukiojimą, priimtame vadovaujantis Minimalių techninių reikalavimų nuostatomis, išsamiai nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apskundimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir jos terminus.

133. Tikrinimo įstaiga gali atsisakyti atlikti visos vidaus vandenų transporto priemonės ar jos dalies techninę apžiūrą, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė, akivaizdu, kad visa vidaus vandenų transporto priemonė ar jos dalis atitinka Minimalius techninius reikalavimus.

134. Vidaus vandenų transporto priemonės turi būti patikrinamos periodiškai prieš baigiantis jų Europos Bendrijos sertifikato galiojimui.

135. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) bet kuriuo metu gali savanoriškai paprašyti atlikti patikrinimą.

136. Laivo savininko (valdytojo) pagrįstu prašymu tikrinimo įstaiga išimties tvarka ir be papildomų patikrinimų gali pratęsti Europos Bendrijos sertifikato galiojimą ne ilgiau negu šešiems mėnesiams.

137. Inspekcija Europos Bendrijos sertifikate įrašo galiojimo laikotarpį pagal tokio patikrinimo rezultatus ir apie tai informuoja jį išdavusią instituciją.

138. Jei Europos Bendrijos sertifikato galiojimo laikotarpis nepratęsiamas, o pakeičiamas nauju, ankstesnis Europos Bendrijos sertifikatas grąžinamas jį išdavusiai institucijai.

Papildyta skyriumi:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

139. Laivo savininkas (valdytojas) turi teisę dalyvauti atliekant laivų techninę priežiūrą arba techninį patikrinimą bei gauti informaciją apie laivų techninę būklę.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

140. Vienas laivo apžiūros ar techninės apžiūros akto egzempliorius pateikiamas laivo savininkui (valdytojui), o kitas lieka Inspekcijoje.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

141. Laivo savininkas (valdytojas) privalo vykdyti laivo techninių apžiūrų akte įrašytas Inspekcijos pareigūnų išvadas.

______________

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3-523, 2008-12-30, Žin., 2009, Nr. 11-423 (2009-01-29), i. k. 1082210ISAK0003-523

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

1 priedas

(Vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros akto formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS PIRMINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS

_________ m. _____________ d.

Kaunas

I. BENDRIEJI DUOMENYS

1. Vidaus vandenų transporto priemonės tipas_____________________________________

2. Pavadinimas ir (arba) Nr. ____________________________________________________

3. Paskirtis

4. Modelis

5. Registro (identifikavimo) numeris

6. Duomenys apie savininką (valdytoją):

(fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, fakso numeris arba juridinio asmens rekvizitai)

7. Plaukiojimo rajonas________________________________________________________

8. Pastatymo metai ir vieta_____________________________________________________

9. Statyklos pavadinimas______________________________________________________

10. Korpuso medžiaga________________________________________________________

11. Spalva__________________________________________________________________

12. Korpuso numeris_________________________________________________________

13. Ilgis, m_________________________________________________________________

14. Plotis, m________________________________________________________________

15. Aukštis, m (nuo kilio apatinės dalies iki pačios aukščiausios nenuimamos laivo dalies)

16. Borto aukštis virš vandens, m_______________________________________________

17. Maksimali grimzlė, m______________________________________________________

18. Bendroji talpa, bruto registro tonomis_________________________________________

19. Keliamoji galia (didžiausias leidžiamas keleivių skaičius)__________________________

20. Matavimų liudijimas Nr. __________, išduotas_________________________________

(išdavusios institucijos pavadinimas)

Data ____________________

21. Eigos variklių tipas ir skaičius:

21.1. vidaus degimo varikliai___________________________________________________

21.2. garo mašinos___________________________________________________________

21.3. garo turbinos___________________________________________________________

21.4. dujų turbinos___________________________________________________________

21.5. elektriniai varikliai_______________________________________________________

22. Eigos variklių galingumas, kW_______________________________________________

23. Eigos variklių markė, gamykla, numeris, gamybos metai___________________________

__________________________________________________________________________

24. Pagalbinių variklių markė, skaičius, gamintojo numeris, pagaminimo metai____________

24.1. Pagalbinių variklių galingumas kW__________________________________________

24.2. Elektros įrangos bendras galingumas, kW_____________________________________

25. Varytuvų kiekis ir traukos rūšis:

25.1. laivasraigčiai___________________________________________________________

25.2. mentračiai_____________________________________________________________

25.3. sparnuotieji varytuvai____________________________________________________

25.4. vandensvydžio tipo varytuvai______________________________________________

25.5. z tipo varytuvai_________________________________________________________

25.6. kiti___________________________________________________________________

25.7. laivo greitis____________________________________________________________

26. Vairo įrenginys:

	Posūkiui daryti plaukiant į priekį	Posūkiui daryti plaukiant atbuline eiga
Vairo tipas ir vairo lapų kiekis
Kreipiančiųjų tūtų kiekis
Vairo pavara:
– mechaninė (rankinė)
– hidraulinė (rankinė)
– elektrohidraulinė
– elektrinė

Tipas______________________________________________________________________

Gamintojas_________________________________________________________________

27. Atsarginis vairo įrenginys___________________________________________________

Vairo pavara:

mechaninė (rankinė)__________________________________________________________

hidraulinė (rankinė)__________________________________________________________

elektrohidraulinė_____________________________________________________________

elektrinė___________________________________________________________________

Veikia:

rankiniu būdu_______________________________________________________________

automatiškai________________________________________________________________

Tipas______________________________________________________________________

Gamintojas_________________________________________________________________

28. Atbulinės eigos vairai: yra / nėra_____________________________________________

Tipas______________________________________________________________________

Gamintojas_________________________________________________________________

Distancinis vairų valdymas iš vairinės: yra / nėra____________________________________

29. Vairinė: judanti ar nejudanti_________________________________________________

30. Specialiai įrengta vairinė vienam žmogui valdyti laivą naudoj ant radiolokatorius:

yra/nėra ___________________________________________________________________

II. ĮRENGIMAI

31. Inkarai:

31.1. priekinis inkaras ___________________ kg, tipas _____________________________

31.2. priekinis inkaras___________________ kg, tipas ______________________________

31.3. laivagalio inkaras___________________ kg, tipas _____________________________

31.4. laivagalio inkaras___________________ kg, tipas _____________________________

32. Inkaro grandinės:

32.1. priekinė inkaro grandinė ______________________ m, kalibras ______________ mm,

nutraukimo galia, kN _________________________________________________________

32.2. priekinė inkaro grandinė m, kalibras ______________ mm,

nutraukimo galia, kN _________________________________________________________

32.3. laivagalio inkaro grandinė m, kalibras ______________ mm,

nutraukimo galia, kN _________________________________________________________

32.4. laivagalio inkaro grandinė m, kalibras ______________ mm,

nutraukimo galia, kN _________________________________________________________

33. Gelbėjimosi priemonės:

33.1. gelbėjimo valtys ______ vnt, _________________________________ vietų kiekviena;

33.2. gelbėjimo plaustai______ vnt, _______________________________ vietų kiekvienas;

33.3. gelbėjimo liemenės __________________________________________________ vnt.;

33.4. gelbėjimo ratai ______________________________________________________ vnt.

34. Priešgaisrinės apsaugos priemonės:

34.1. nešiojami gesintuvai _________________________________________________ vnt.;

34.2. stacionarūs gesinimo įrenginiai ____________ tipas, ____________ vnt.;

34.3. kiti įrenginiai:___________________________________________________________

__________________________________________________________________________

35. Nusausinimo įrenginiai:

35.1. nešiojami motoriniai siurbliai ___ vnt., siurblio našumas __________________ m³/val.;

35.2. stacionarūs siurbliai ____ vnt., siurblio našumas _________________________ m³/val.;

35.3. rankiniai siurbliai ______________________ vnt., siurblio našumas __________ l/min.

36. Navigacinė įranga:

36.1. navigacinė radiolokacinė stotis (tipas, pavadinimas, gamintojas ir pagaminimo metai)

__________________________________________________________________________

36.2. jūriniai žiūronai ____________ vnt., tipas____________________________________

36.3. radijo stotys ___________ vnt., tipas________________________________________

36.4. magnetinis kompasas ______ vnt., tipas______________________________________

36.5. garsintuvai ________________________________________________________ vnt.;

36.6. pakabinami laikrodžiai ______ vnt., tipas_____________________________________

36.7. echolotas ________ vnt., tipas_____________________________________________

36.8. lagas (greičio matuoklis) __________ vnt., tipas_______________________________

36.9. rankinis lotas su atsarginiu svoriu ____________ vnt., tipas______________________

36.10. gylio matuoklė _____________________________________________________ vnt.

37. Kitos priemonės:

37.1. įlipimo išlipimo lieptai____________________________________________________

37.2. užbortinis trapas________________________________________________________

37.3. įtraukiamasis trapas___________________________________________________ vnt.

37.4. kitos žmonių įlaipinimo priemonės__________________________________________

__________________________________________________________________________

37.5. krancai __________________ vnt.;

37.6. valčių kabliai ___________ vnt.;

37.7. lynų padavimo svaidyklės _________ vnt.;

37.8. pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlės ________________ vnt.;

37.9. būtinos priemonės laivo korpuso įlaužoms užtaisyti_____________________________

__________________________________________________________________________

38. Ryšio tarp laivo priekio ir vairinės tipas:

38.1. abipusis kintamas________________________________________________________

38.2. abipusis sinchroninis (telefoninis)___________________________________________

39. Radijo ir telefono įrenginiai:

39.1. ryšys „laivas–laivas“_____________________________________________________

39.2. navigacinių operacijų ryšiai________________________________________________

39.3. bendro naudojimo ryšiai__________________________________________________

39.4. vidinis tarnybinis ryšys___________________________________________________

40. Lynai:

	Lyno paskirtis
	vilkti	laivams surišti	švartuoti
Kiekis, vnt.
Ilgis, m
Nutraukimo galia, kN

41. Buitinių įrenginių, kurie dirba naudodami dujas, kiekis, jų tipai ir liudijimų, leidžiančių juos eksploatuoti, galiojimo laikas nurodomi atskirame dokumente. _________________________________________

________________________________________________________________________________

42. Pastabos:________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

43. Vaizdo ir garso signalai:____________________________________________________

________________________________________________________________________________

Laivo apžiūros vieta ir laikas:___________________________________________________

Laivo apžiūroje dalyvavo: (savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo)_______________

________________________________________________________________________________

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai:__________________________

________________________________________________________________________________

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

2 priedas

(Garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu akto formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

GARO KATILŲ, SLĖGINIŲ INDŲ IR JŲ ĮJUNGIMO VAMZDŽIŲ IŠORINĖS APŽIŪROS IR BANDYMŲ DARBINIU SLĖGIU

AKTAS

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės pavadinimas________________________________________________________________________________

Identifikavimo kodas _______________ Registro (identifikavimo) Nr. _________________

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkas________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

Garo katilų, oro laikymo balionų, dekompresinių-rekompresinių kamerų paskirtis__________

____________________________ Leistinas slėgis ___________________________________ mPa

Leistinas darbinis slėgis ____________________________ mPa

Leistinas darbinis slėgis pakeistas (data) _____ m. dėl._______________________________

(nurodyti priežastis ir pakeistą leistiną darbinį slėgį)

________________________________________________________________________________

Garo katilų, oro laikymo balionų, dekompresinių-rekompresinių kamerų talpa____________ .

Pastatymo metai ir vieta_______________________________________________________

Kiekis, numeriai_____________________________________________________________

Apžiūros ir bandymų data ir vieta_______________________________________________

Jų armatūra: tinkama/netinkama

Apsauginiai vožtuvai įrengti slėgiui _________________________ mPa

Įrengimas ir tvirtinimas: tinkamas/netinkamas

Garo katilai, oro laikymo balionai, dekompresinės–rekompresinės kameros Nr. ___________

________________________________________________________________________________

Ir pajungimo vamzdžiai garo/oro spaudimo būdu išbandyti __________ mPa slėgiu garo/oro

nutekėjimų nepastebėta, nustatomas leistinas darbinis slėgis _____________________ mPa

Atsižvelgiant į nurodytus techninius duomenis minėtus garo katilus, oro laikymo balionus, dekompresines-rekompresines kameras ir jų įjungimo vamzdžius

LEIDŽIAMA naudoti darbe.

Kitos išorinės apžiūros ir garo/oro spaudimo būdu bandymo data ______________________

Kitos vidaus apžiūros data ____________________________________________________

Kitas hidraulinis bandymas ____________________________________________________

Patikrinimų ir bandymų laikas sutrumpintas dėl šių priežasčių:

Pavardės ir pareigos asmenų, dalyvavusių patikrinime,_______________________________

________________________________________________________________________________

Pranešimą gavau_____________________________________________________________

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos

pareigūnas_______________________________________________________________________

(pareigos, vardas, pavardė, parašas) A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

3 priedas

(Garo katilų, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo akto formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

GARO KATILŲ, SLĖGINIŲ INDŲ IR JŲ ĮJUNGIMO VAMZDŽIŲ VIDINĖS APŽIŪROS IR HIDRAULINIO BANDYMO

AKTAS

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės pavadinimas ________________________________________________________________________________

Identifikavimo kodas ______________ Registro (identifikavimo) Nr. __________________

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkas ________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

Apžiūros ir bandymo vieta ir data_____________________________________________________

Eil. Nr.	Indo pavadinimas ir numeris	Tipas, paskirtis	Darbinis slėgis, mPa		Techninė būklė	Kitų bandymų ir apžiūros data
Eil. Nr.	Indo pavadinimas ir numeris	Tipas, paskirtis	Maksimalus leistinas	Leistinas darbo metu	Techninė būklė	Išorinės apžiūros	Vidinės apžiūros	Hidraulinio bandymo

Aš, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas, dalyvavau atliekant garo katilo, slėginių indų ir jų įjungimo vamzdžių vidinę apžiūrą ir hidraulinius bandymus ______ mPa slėgiu, kurių metu nustatyta: nurodyti slėginiai indai techniškai tvarkingi/netvarkingi ir tinkami/netinkami tolesnei eksploatacijai.

Jungiamoji armatūra techniškai tvarkinga/netvarkinga

Deformacijų, nutekėjimų nepastebėta/pastebėta__________________________________

________________________________________________________________________________

Atlikti apsauginių vožtuvų reguliavimą, plombavimą, pateikti bandymams darbiniu slėgiu. Asmenų, dalyvavusių apžiūrose ir bandymuose, pavardės ir pareigos___________________________________________

Aktą gavo _______________________________________________________________________

(pareigos, pavardė, parašas)

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas ________________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

4 priedas

(Kasmetės vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės krovos mechanizmo apžiūros ir bandymų akto formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

KASMETĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVO, ŽVEJYBOS LAIVO, PLŪDURIUOJANČIO ĮRENGINIO AR PLŪDURIUOJANČIOS PRIEMONĖS KROVOS MECHANIZMO APŽIŪROS IR BANDYMŲ AKTAS

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės pavadinimas________________________________________________________________________________

Identifikavimo kodas _____________ Registro (identifikavimo) Nr. ___________________

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkas________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

Krovos įrenginio tipas, keliamoji galia ___________ Nr. ___________________________________

Apžiūros vieta ir data __________________ m. ____________________________________ d.

Aš, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas, atlikau vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės krovos įrenginio apžiūrą ir bandymus, kurių metu nustatyta:

________________________________________________________________________________

Krovos įrenginys išbandytas bandomąja ____________ kg masės statine, _____ kg masės dinamine apkrova.

Nustatyta _______________ keliamoji galia.

Kitas krovos įrenginio bandymas nustatomas ________________________

(data)

Pastabos ir reikalavimai

________________________________________________________________________________

IŠVADOS

Pagal atliktos apžiūros ir bandymo rezultatus krovos įrenginys pripažintas TINKAMOS/NETINKAMOS techninės būklės ir leidžiama/neleidžiama dirbti __________________________________________

________________________________________________________________________________

(nurodyti plaukiojimo rajoną ir sąlygas)

Asmenų, dalyvavusių apžiūrose ir bandymuose, pavardės ir pareigos____________________

________________________________________________________________________________

Aktą gavo __________________________________

(pareigos, pavardė, parašas)

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas

(parašas) (vardas, pavardė)

A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

5 priedas

(Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės kasmetės/neeilinės techninės apžiūros akto formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

VIDAUS VANDENŲ LAIVO, ŽVEJYBOS LAIVO, PLŪDURIUOJANČIO ĮRENGINIO IR PLŪDURIUOJANČIOS PRIEMONĖS KASMETINĖS/NEEILINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės pavadinimas ________________________________________________________________________________

Identifikavimo kodas _________________ Registro (identifikavimo) Nr. _______________

Tipas ir paskirtis_____________________________________________________________

Pastatymo metai ir vieta_______________________________________________________

Projekto autorius ir Nr. _______________________________________________________

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ir plūduriuojančios priemonės savininkas________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

Patikrinimo, padaryto 200 m. __________________________ d. ________ (apžiūros vieta),

laivui esant ant vandens/ant kranto/doke ir veikiančių mechanizmų bandymų metu nustatyta, kad laivo techninė būklė:

(Kas nereikalinga, išbraukti)

Patikrinimo objektas	Patikrinimo rezultatai	Pastabos

Laivo korpusas	Tinkama/netinkama
Katilai yra/nėra	Tinkama/netinkama
Mechanizmai	Tinkama/netinkama
Elektros įranga	Tinkama/netinkama
Radijo įranga	Tinkama/netinkama
Laivo sistemos	Tinkama/netinkama
Priešgaisrinė įranga	Tinkama/netinkama
Gelbėjimosi priemonės	Tinkama/netinkama
Navigacinė įranga ir priemonės	Tinkama/netinkama
Kėlimo įranga yra/nėra	Tinkama/netinkama
Slėginiai indai yra/nėra	Tinkama/netinkama
Slėgio matavimo prietaisai yra/nėra	Tinkama/netinkama
Elektros matavimo prietaisai	Tinkama/netinkama
Ekologinio saugumo įranga	Tinkama/netinkama

Pridedami dokumentai:

__________________________________________________________________________

Pastabos ir pasiūlymai:

__________________________________________________________________________

IŠVADOS

Pagal atliktos apžiūros rezultatus (nurodyti laivo pavadinimą) pripažintas TINKAMOS/ NETINKAMOS techninės būklės ir jam leidžiama dirbti (nurodyti plaukiojimo rajonus (zonas) ir plaukiojimo sąlygas)

Asmenų, dalyvavusių apžiūrose, pavardės ir pareigos______________________________________

________________________________________________________________________________

Aktą gavo________________________________________________________________________

(pareigos, pavardė, parašas)

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos

pareigūnas _______________________________________________________________________

(pareigos, vardas, pavardė, parašas) A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

6 priedas

(Keleivinio vidaus vandenų laivo liudijimo formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

KELEIVINIO VIDAUS VANDENŲ LAIVO

LIUDIJIMAS Nr.

Keleivinio vidaus vandenų laivo pavadinimas______________________________________

Identifikavimo kodas _______________ Registro (identifikavimo) Nr. _________________

Tipas ir paskirtis_____________________________________________________________

Vidaus vandenų transporto priemonės klasė_______________________________________

Pastatymo metai ir vieta_______________________________________________________

Laivo matmenys: Ilgis _________ m. Plotis ______ m. Borto aukštis ______ m. Viršvandeninis bortas ___________________________________________________________________________ m.

Bendroji talpa _________________________________________________________ registro tonų. Dedveitas ___________ t.

Pagrindinių variklių galingumas ____________________________________________ kW.

Keleivinio vidaus vandenų laivo savininkas________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

________________________________________________________________________________

Vėliava ________________ Registracijos uostas___________________________________

Įgulos narių skaičius _________________________________________________________

Plaukiojimo sąlygos, rajonai ir sezonai____________________________________________

Šiuo liudijimu patvirtinama, kad keleivinis laivas atitinka nustatytus reikalavimus ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pripažintas tinkamu vežti:____________________________________

________________________________________________________________________________

Liudijimas galioja iki _____________, kiekvienais metais jį patvirtinus pagal Taisyklių reikalavimus.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas________________________________

____________________ __________________ _____________________

(parašas) (vardas, pavardė) (data)

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

Liudijimo patvirtinimas

Vadovaujantis kasmetės apžiūros rezultatais šio liudijimo galiojimas patvirtinamas iki ___ m. ________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas__________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_______ m. ______________ d.

A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

7 priedas

(Vienkartinio reiso leidimo formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

VIENKARTINIO REISO

LEIDIMAS

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės pavadinimas ________________________________________________________________________________

Identifikavimo kodas __________________ Registro Nr. ___________________________

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkas (valdytojas)______________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmones kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

Pastatymo metai ir vieta_______________________________________________________

Registracijos uostas __________________________________________________________

Vėliava ____________ Talpa _______/____________________________________RT/m³;

Tipas ir paskirtis _________________________ Variklių galingumas _______________ kW.

Šiuo dokumentu patvirtinama, kad pagal korpuso, antstato, laivo įrenginių, įrangos, aprūpinimo, priešgaisrinės apsaugos, mechanizmų, sistemų, elektros įrangos, ekologinio saugumo įrangos apžiūros rezultatus vidaus vandenų laivui, žvejybos laivui, plūduriuojančiam įrenginiui ar plūduriuojančiai priemonei leidžiama:

________________________________________________________________________________

Leidimas išduotas ____________ m. __________________ d. ir galioja

iki _________ m. ______________________ d.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos

inspekcijos pareigūnas______________________________________________________________

(pareigos, vardas, pavardė, parašas) A. V.

______________

REPUBLIC OF LITHUANIA

STATE INLAND WATERWAYS NAVIGATION INSPECTORATE

PERMISSION FOR SINGLE VOYAGE

Name of inland waterways ship, fishing ship, floating equipment or floating establishment

________________________________________________________________________________

Identification code ______________; Register No__________________________________

Owner (proprietor) of inland waterways ship, fishing ship, floating equipment or floating establishment________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(Name, surname, personai code – when owner (proprietor) is natural person, name, enterprise code – when owner (proprietor) is legal person, address)

Year and place of building_____________________________________________________

Port of registration ______________________________________________________

Flag ______________; Tonnage____________/____________________________RT / m³:

Type and purpose ____; Engine(s) power ____________________________________ kW.

This document confirms that according to results of technical inspection of hull, superstructure, ship installations, equipment, firefighting equipment, mechanisms, systems, electric equipment, environmental Protection equipment, it is permitted for this inland waterways ship, fishing ship, floating equipment or floating establishment:

________________________________________________________________________________

Issued on the _____________________ _____________ and valid

until the ________________ _____________.

State Inland Waterways Navigation

Inspectorate Official_______________________________________________________________

(Position, name, surname, signature) Stamp

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

8 priedas

(Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės korpuso dokinės techninės apžiūros akto formos pavyzdys)

(Herbas)

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA

VIDAUS VANDENŲ LAIVO, ŽVEJYBOS LAIVO, PLŪDURIUOJANČIO ĮRENGINIO AR PLŪDURIUOJANČIOS PRIEMONĖS KORPUSO DOKINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS

AKTAS

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės pavadinimas ________________________________________________________________________________

Identifikavimo kodas _______________________ Registro Nr. ______________________

Tipas ir paskirtis ____________________________ Klasė____________________________

Pastatymo metai ir vieta_______________________________________________________

Projekto autorius ir Nr. _______________________________________________________

Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkas________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas – jei savininkas fizinis asmuo, pavadinimas, įmonės kodas – jei savininkas juridinis asmuo, adresas)

Apžiūros vieta ir data ____________________ ______________ m. _______________ d.

Apžiūros rūšis	Apžiūros data		Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės elementas	Techninė būklė		Pastabos
Apžiūros rūšis	praėjusios	kitos		Praėjusios apžiūros	Dabartinės apžiūros
Kasmetė			Korpusas
Eilinė			Įrengimai
Slipe, doke			Sistemos
			Sraigto velenai

Aš, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas, atlikau vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės (kas nereikalinga, išbraukti) korpuso apžiūrą slipe/doke. Apžiūrėjus korpusą ir dokumentus, pateiktus vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininko, nustatyta:

1. Vidutiniai likutiniai storiai (nustatyti ____________________ būdu)

Eil.	Elementų grupės	Špacijos Nr. (vidurinė dalis, laivagalis)	Vidutinis likutinis storis, mm		Techninė	Reikalavimai
Eil.	Elementų grupės	Špacijos Nr. (vidurinė dalis, laivagalis)	leistinas	faktiškas	Techninė	Reikalavimai

2. Duomenys apie minimalius likutinius storius apkalos, pertvarų, ryšių ir didžiausios korozijos zonose ________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

3. Įlenkimai

4. Gofruotė ir įdubos

Eil. Nr.	Elemento pavadinimas	Špacijos Nr. (vidurinė dalis, laivagalis)	Techninė būklė	Reikalavimai

5. Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės įrenginiai ir sistemos

Eil. Nr.	Pavadinimas	Defektai ir pažeidimai	Techninė būklė	Reikalavimai

6. Sraigto velenai ir varytuvai

Eil. Nr.	Pavadinimas	Gedimai, defektai	Techninė būklė	Reikalavimai

7. Kiti defektai_____________________________________________________________

________________________________________________________________________________

8. Pastabos ir reikalavimai:

________________________________________________________________________________

Nurodyti reikalavimai turi būti įvykdyti ir vidaus vandenų laivas, žvejybos laivas, plūduriuojantis įrenginys ar plūduriuojanti priemonė turi būti pateikta apžiūrai prieš nuleidžiant į vandenį.

Asmenų, dalyvavusių apžiūrose, pavardės ir pareigos______________________________________

________________________________________________________________________________

Aktą gavo________________________________________________________________________

(pareigos, pavardė, parašas)

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas________________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių

techninės priežiūros atlikimo taisyklių

9 priedas

KIETAS VIRŠELIS

LAIVO ŽURNALAS

(vidaus vandenų laivams, žvejybos laivams, plūduriuojantiems įrenginiams, kuriuose sugretintos laivavedžio, kapitono (škiperio) ir mechaniko pareigos)

TITULINIS LAPAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245

LAIVO ŽURNALAS

Nr. _____________

(vidaus vandenų laivams, žvejybos laivams, plūduriuojantiems įrenginiams, kuriuose sugretintos laivavedžio, kapitono (škiperio) ir mechaniko pareigos)

Laivo pavadinimas___________________________________________________________

Laivo registro Nr. ___________________________________________________________

Laivo identifikavimo kodas____________________________________________________

Laivo savininkas (valdytojas) ir jo adresas_________________________________________

__________________________________________________________________________

Laivo atpažinimo ženklai (šaukimai)_____________________________________________

Laivo registravimo uostas______________________________________________________

Įrašai pradėti ____________ m. ____________________ d.

Įrašai užbaigti____________ m. ____________________ d.

Tuščias puslapis

ŽURNALO PILDYMO TAISYKLĖS

1. Laivo žurnalas yra dokumentas, kuriame žymima laivo veikla ir jo mechanizmų darbo parametrai, įgulos darbo ir poilsio režimas, kurio įrašai visada pripažįstami objektyviais, jei neįrodoma priešingai.

2. Šios formos laivo žurnalas pildomas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotuose vidaus vandenų, žvejybos ir kituose laivuose, naudojamuose licencijuojamai veiklai, bei plūduriuojančiuose įrenginiuose, kuriuose yra sugretintos laivavedžio, kapitono (škiperio) ir mechaniko pareigos.

3. Laivo žurnalo lapai (A4 formato) privalo būti sunumeruoti, surišti. Žurnalas registruojamas Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje (toliau – Inspekcija) nustatyta tvarka. Paskutiniame žurnalo lape, tam skirtoje vietoje, įrašoma: žurnalo numeris pagal Inspekcijos vidaus vandenų transporto priemonių žurnalų (dienynų) registrą, sunumeruotų ir surištų žurnalo lapų skaičius, užantspauduotas Inspekcijos (arba Inspekcijos skyriaus) antspaudu. Titulinis žurnalo lapas pildomas prieš pateikiant žurnalą registruoti.

4. Laivo žurnalas pildomas nuo to laiko, kai laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas pasirašo laivo priėmimo aktą ir laivui suteikiama teisė plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Žurnalas pildomas iki to laiko, kol laivas praranda teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.

5. Laivo žurnalą valstybine kalba pildo eigos pamainos vyresnysis arba budėjimo vyresnysis. Laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas tikrina žurnalo pildymą, tvirtindamas savo parašu.

6. Laivo žurnalas pildomas rašalu arba tušinuku chronologine tvarka aiškiai ir įskaitomai. Įrašai turi būti trumpi, be dviprasmybių.

7. Laivo veikla ir jo mechanizmų darbo parametrai, įgulos darbo ir poilsio režimai paros metu žymimi dviejuose atversto žurnalo puslapiuose. Kiekvienos paros įrašai pradedami naujame žurnalo puslapyje. Jei vienos paros įrašams neužteko vietos viename iš žurnalo puslapių, įrašai tęsiami kitame žurnalo puslapyje, nurodant tą pačią datą. Neužpildyta puslapio dalis užbraukiama ženklu „Z“. Pasikeitus laivo eksploatacijos režimui, įrašai žurnale daromi naujame puslapyje. Jeigu laive yra tachografas, jo registraciniai įrašai saugomi laive 6 mėnesius nuo paskutinio įrašo.

8. Eigos pamainos vyresnysis arba budėjimo vyresnysis pamainos pradžioje žurnalo skiltyje „Įrašų turinys“ užrašo savo vardą, pavardę, kitų pamainos dalyvių pareigas, vardą, pavardę ir po žodžių „laivą priėmiau“ pasirašo. Pasibaigus pamainai po visais įrašais užrašo „laivą perdaviau“ ir pasirašo.

9. Įrašai žurnale rašomi pagal laivo pagrindinį laikrodį nuo 0.00 val. iki 24.00 val. penkių minučių tikslumu. Išimtiniais atvejais (įvykus avarijai, avariniam atvejui ar nelaimingam atsitikimui) – vienos minutės tikslumu.

10. Neteisingi įrašai užbraukiami plona linija, kad juos būtų galima perskaityti, ir turi būti suskliausti. Toliau įrašomas teisingas tekstas. Prireikus taisyti įrašą teksto viduryje, šis įrašas užbraukiamas plonu brūkšniu ir turi būti suskliaustas, po skliaustelių rašomas taisymo eilės numeris, kuris kartojamas teksto pabaigoje, ir toliau įrašomas teisingas tekstas. Visa tai patvirtinama parašu. Tekstą taisyti gali tik jo autorius. Trinti, skusti bei taisyti raides draudžiama.

11. Žurnalo skyriuje „Laivo veikla, įgulos darbo ir poilsio režimai paros metu“ skiltyje „Įrašų turinys“ įrašoma laivo ir įgulos veikla bei sąlygos laivui plaukiant ar stovint:

11.1. duomenys apie kiekvieno įgulos nario poilsio periodų pradžią ir pabaigą;

11.2. duomenys apie krovinį, vežamų keleivių skaičių;

11.3. hidrometeorologinės sąlygos (G – giedra, A – apsiniaukę, M – migla, R – rūkas, L – lietus, S – sniegas, Š – šerkšnas, Ž – žaibavimas, vėjo kryptis, greitis metrais per sekundę, matomumo įvertinimas, vandens paviršiaus įvertinimas, bangų aukštis metrais ir kt.), apsunkinančios plaukiojimą, trumpai jas charakterizuojant;

11.4. vandenų kelių būklė, sutinkamų laivų plaukiojimo taisyklių pažeidimai;

11.5. įvykus avarijai, nurodomas avarijos laikas, vieta ir priežastys, dėl ko tai įvyko, kokių imtasi priemonių pasekmėms likviduoti;

11.6. įvykus nelaimingam atsitikimui, įrašomos priežastys, aplinkybės ir pažymima, kad surašytas nelaimingo atsitikimo aktas;

11.7. visada, kai suteikiama pagalba kitiems laivams ir žmonėms, įrašomas laikas ir pagalbos suteikimo vieta, išgelbėtų žmonių pavardės, vardai ir adresai, laivo pavadinimas, jo registracijos vieta ir vėliava;

11.8. laivo stovėjimo vieta ir stovėjimo su inkaru laikas;

11.9. įrašai apie vairavimo įrenginių, signalizacijos ir kitos laivo įrangos, aprūpinimo bei prietaisų patikrinimą priimant budėjimą arba laivavedybos požiūriu artėjant prie sudėtingų vietų, nurodant laiką;

11.10. duomenys apie atvykstančius ir išvykstančius įgulos narius, taip pat pareigūnų lankymąsi laive, nurodant pareigas, pavardes ir lankymosi tikslą;

11.11. užduotys budėtojui ir jų atlikimas;

11.12. plaukiant su locmanu arba jam prilygstančiu asmeniu įrašomas jo vardas, pavardė, pareigų vykdymo pradžia ir pabaiga;

11.13. naudojantis buksyrinių laivų paslaugomis, įrašomas jų atvykimo prie laivo ir nuplaukimo nuo jo laikas, vilkikų pavadinimai, buksyravimo būdas.

12. Įrašai apie įgulos mokomąsias pratybas pagal laivo pavojų tvarkaraštį daromi lape „Įgulos mokomųjų pratybų organizavimas pagal laivo pavojų tvarkaraštį“.

13. Šios žurnalo pildymo taisyklės neriboja kapitono-mechaniko ar vyresniojo budinčiojo teisės darant įrašus apie laivo nuolatinę veiklą, kurie, jų manymu, gali turėti įtakos ginant laivo, jo savininko arba krovinio savininko interesus.

14. Skyriuje „Pagrindinių ir pagalbinių variklių darbas“ žymimas variklių paleidimas ir sustabdymas. Šio skyriaus pabaigoje esančias skiltis „Variklis dirbo per parą“, „Nuo mėnesio pradžios“, „Sunaudota degalų per parą, litrais“ ir „Sunaudota tepalų per parą, litrais“ užpildo laivo laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas pasibaigus ataskaitinei parai ir vadovaudamasis vyresniojo budinčiojo užrašais.

15. Skyriuje „Laivo mechanizmų gedimai ir vykdomi profilaktiniai darbai“ vyresnysis budėtojas įrašo:

15.1. profilaktinius darbus, kuriuos atliko įgula budėjimo metu ir darbus, kuriuos atliko kranto gamybiniai padaliniai, nurodant taisomus mechanizmus ar sistemas;

15.2. pagrindinių, pagalbinių variklių ir kitų mechanizmų gedimus ir atliktas priemones šiems gedimams šalinti;

15.3. kuro ir tepalų įpylimus;

15.4. tepalo slėgio mažėjimą sistemose ir įvykdytas priemones slėgio mažėjimui likviduoti;

15.5. aušinimo skysčio temperatūros nukrypimus nuo normos;

15.6. bendros izoliacijos varžos parodymus (vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose, plūduriuojančiuose įrenginiuose, kuriuose sumontuota stacionari izoliacijos varžų matavimo aparatūra, bendrą izoliacijos varžą privaloma matuoti ne rečiau kaip kartą per eigos arba budėjimo pamainą).

16. Tais atvejais, kai laive specialistai ar komisijos nariai atlieka laivo mechanizmų ar įrenginių bandymus, laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas turi gauti specialistų ar komisijos pirmininko išvadas apie bandymų rezultatus ir jas įrašyti laivo žurnalo skiltyje „Įrašų turinys“.

17. Laivybą kontroliuojančių atitinkamų institucijų pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, tikrinimo rezultatus gali įrašyti laivo patikrinimų registravimo lape.

18. Tais atvejais, kai laivui gresia žūtis (laivas skęsta, kyla gaisras ir kt), laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas imasi visų priemonių laivo žurnalui išsaugoti.

19. Užbaigtas laivo žurnalas saugomas laive 6 mėnesius, po to perduodamas saugoti laivo savininkui.

20______ m. ___________________________ d.

PLAUKIOJIMO RAJONAS:__________________________________________________

________________________________________________________________________________

1. Laivo veikla, įgulos darbo ir poilsio režimai paros metu

Sustojimo (stovėjimo vieta)			Laikas					Įrašų turinys
			atvykimo		išvykimo











2. Pagrindinių ir pagalbinių variklių darbas									3. Laivo mechanizmų gedimai ir vykdomi profilaktiniai darbai
Pagrindinio variklio darbo laikas						Variklis dirbo			Pastabos
dešinysis		kairysis				val.	min.
pradžia	pabaiga	pradžia		pabaiga















Pagalbinio variklio darbo laikas						Variklis dirbo
I DG		II DG				val.	min.
pradžia	pabaiga	pradžia		pabaiga












Pagrindinis variklis dirbo (val.)		Per parą				Dešinysis
						Kairysis
		Nuo mėnesio pradžios				Dešinysis
						Kairysis
Pagalbinis variklis dirbo (val.)		Per parą				I DG
						II DG
		Nuo mėnesio pradžios				I DG
						II DG
Sunaudota degalų per parą, litrais
Sunaudota tepalų per parą, litrais

Laivavedys, kapitonas (škiperis), mechanikas

__________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

20______ m. __________________ d.

PLAUKIOJIMO RAJONAS:__________________________________________________

________________________________________________________________________________

1. Laivo veikla, įgulos darbo ir poilsio režimai paros metu

Sustojimo (stovėjimo vieta)			Laikas					Įrašų turinys
			atvykimo		išvykimo











2. Pagrindinių ir pagalbinių variklių darbas									3. Laivo mechanizmų gedimai ir vykdomi profilaktiniai darbai
Pagrindinio variklio darbo laikas						Variklis dirbo			Pastabos
dešinysis		kairysis				val.	min.
pradžia	pabaiga	pradžia		pabaiga















Pagalbinio variklio darbo laikas						Variklis dirbo
I DG		II DG				val.	min.
pradžia	pabaiga	pradžia		pabaiga












Pagrindinis variklis dirbo (val.)		Per parą				Dešinysis
						Kairysis
		Nuo mėnesio pradžios				Dešinysis
						Kairysis
Pagalbinis variklis dirbo (val.)		Per parą				I DG
						II DG
		Nuo mėnesio pradžios				I DG
						II DG
Sunaudota degalų per parą, litrais
Sunaudota tepalų per parą, litrais

Kapitonas-mechanikas _____________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

ĮGULOS MOKOMŲJŲ PRATYBŲ ORGANIZAVIMAS PAGAL LAIVO PAVOJŲ TVARKARAŠTĮ

Pratybų data	Mokomojo pavojaus pavadinimas	Mokymui vadovavo		Dalyviai		Pastabos
Pratybų data	Mokomojo pavojaus pavadinimas	Vardas, pavardė	Parašas	Vardas, pavardė	Parašas	Pastabos

LAIVO PATIKRINIMŲ REGISTRAVIMO LAPAS

Patikrinimo data	Pareigūno, tikrinusio laivą, pareigos, vardas, pavardė	Parašas	Patikrinimo tikslas, pastabos

Pagal Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos laivų žurnalų (dienynų) įregistravimo knygą žurnale, registracijos Nr. ________,

sunumeruota, surišta ir patvirtinta Inspekcijos (skyriaus) antspaudu _____________ lapų

(žodžiu)

20____ m. ______________________ d.

__________________________________________________

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

A. V.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

10 priedas

PLŪDRIOJO DOKO _______________ JĖGAINĖS ŽURNALAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245

PLŪDRIOJO DOKO JĖGAINĖS ŽURNALAS

Nr. _______

Plūdriojo doko pavadinimas ___________________________________________________

Plūdriojo doko registro (identifikavimo) Nr. ______________________________________

Plūdriojo doko identifikavimo kodas ____________________________________________

Plūdriojo doko registravimo uostas ______________________________________________

Plūdriojo doko savininkas _____________________________________________________

Plūdriojo doko keliamoji galia __________________________________________________

Įrašai pradėti 200____ m. _________ ____ d.

Įrašai užbaigti 200___ m. _________ ____ d.

PLŪDRIOJO DOKO JĖGAINĖS ŽURNALO PILDYMO TAISYKLĖS

1. Bendrosios nuostatos

1. Plūdriojo doko jėgainės žurnalas yra oficialus doko dokumentas ir turi būti registruojamas Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) Vidaus vandenų transporto priemonių žurnalų (dienynų) registre, suteikiant jam numerį. Visi žurnalo lapai turi būti sunumeruoti, sutvirtinti ir patvirtinti Inspekcijos antspaudu.

2. Šios formos žurnalo pildymas privalomas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotiems dokams, turintiems vieną ir daugiau dyzelinį generatorių, garo katilą. Pildomas tik vienas žurnalo egzempliorius.

3. Žurnalas pildomas nuolat eksploatacijos ir doko remonto metu, jeigu doke yra įgula.

4. Doko jėgainės žurnalą sudaro atitinkamai surišti 100 lapų, jo formatas 420x297 mm.

5. Visi įrašai žurnale rašomi įskaitomai, trumpai ir dalykiškai. Įrašų turinys neturėtų būti traktuojamas dvejopai.

6. Visos doko jėgainės žurnalo skiltys pildomos pagal paskirtį. Tuščios skiltys pildomos duomenis suderinus su doko škiperiu/doko meistru arba vyriausiuoju mechaniku. Jei reikia ištaisyti ar papildyti įrašą, rašoma virš klaidingo įrašo, pasirašoma. Taisytinas tekstas turi būti užbrauktas plona linija ir suskliaustas taip, kad jo turinys būtų lengvai perskaitomas. Tekstą pakeisti ir papildyti gali tik asmuo, jį rašęs. Draudžiama trinti ir taisyti tekstą.

7. Žurnalo lentelių viršutinėse dalyse nurodomi techninių sistemų matavimo vienetų pavadinimai. Naudojant kitas matavimo vienetų sistemas, pataisos daromos ranka pirmosios poros lapo lentelės viršutinėje dalyje. Įrašai tuščiose skiltyse rašomi tais matavimo vienetais, kurių dydžiais sugraduoti doke esantys prietaisai.

8. Doko jėgainės žurnale daryti įrašus turi teisę tik doko škiperis/doko meistras, vyriausiasis mechanikas ir budintys mechanikai.

9. Už žurnalo pildymą ir saugojimą atsako vyriausiasis mechanikas. Jis privalo kasdien tikrinti žurnalo pildymo teisingumą, tvirtinti jį savo parašu ir pateikti žurnalą škiperiui/doko meistrui pasirašyti.

10. Dokui keliant ar leidžiant laivą, žurnalas turi būti mašinų skyriuje, stovint dokui su laivu ar be jo gali būti saugomas budinčio mechaniko kajutėje.

11. Uosto kapitonas, inspektorius, Inspekcijos atstovai, įmonės, kuriai priklauso plūdrusis dokas, mechaninės tarnybos darbuotojai, taip pat kiti įgalioti asmenys gali tikrinti, kaip pildomas doko jėgainės žurnalas, tačiau tikrintojai jokių įrašų žurnale daryti negali.

12. Užpildytas doko jėgainės žurnalas saugomas laive ne mažiau kaip vienerius metus, po to perduodamas doko savininkui saugoti archyve.

2. Žurnalo pildymo tvarka

13. Įrašus doko jėgainės žurnale daro budintis pamainos mechanikas, kuris atsakingas už jų teisingumą ir tvarkingumą.

14. Dirbančių jėgainės prietaisų rodmenys įrašomi kas valandą. Budėjimą perduodantis ir jį priimantis mechanikas parašais patvirtina, jog paskutinės budėjimo valandos įrašai atitinka prietaisų rodmenis.

15. Kiekvieno budėjimo metu užrašomas mechanizmų įjungimo ir išjungimo laikas.

16. Pagal rūšis suskirstyto kuro ir tepalo likutis, degių tepimo medžiagų kiekis, priimtas į doką per parą, įrašomi žurnalo specialioje lentelėje.

17. Techninės eksploatacijos tarnybos per parą atlikti techninio aptarnavimo ir remonto darbai fiksuojami jėgainės žurnale, nurodant jų atlikimo sąnaudas (valandomis) ir vykdytojus.

18. Per parą jėgainės žurnale daromi įrašai apie: atsakingų asmenų (škiperio/doko meistro, vyriausiojo mechaniko) potvarkius, tiksliai nurodant jų gavimo laiką; budinčio mechaniko ataskaitas vyriausiajam mechanikui; įgulos narių iškvietimas budėjimui sustiprinti, budėjimo metu įvykusius pakeitimus arba gedimų pašalinimus; mechanizmų valdymo reguliavimą nuo automatinio iki rankinio; avarinių elektros energijos šaltinių ir apsauginių įrenginių veikimo patikrinimo rezultatus; plombų nuo avarinės apsaugos įrenginio nuėmimus ir įrenginių reguliavimo automatų pokyčius; skysčių priėmimą, išsiurbimą ir perpumpavimą, įskaitant užterštų vandenų perpumpavimą doke; degių medžiagų ir tepalų priėmimą ir atidavimą, nurodant priėmimo (atidavimo) vietą ir lydraščio numerį; periodinius kontrolinius matavimus; srovės išjungimo doke atvejus, specialių elektrotechninių įrenginių, doko korpuso katodinės apsaugos sistemų, avarinio dyzelinio generatoriaus valdymo sistemos įjungimus ir išjungimus; avarinius atvejus (gaisrai, korpuso sandarumo pažeidimai, nelaimingi atsitikimai ir t. t.) ir kovos su jais priemones; vandenų, užterštų naftos produktais, ir fekalinių vandenų išleidimo už borto vožtuvų plombų uždėjimus ir nuėmimus. Visi įrašai jėgainės žurnale turi būti patvirtinti asmenų, padariusių šiuos įrašus, parašais.

Pastaba. 2.6 punkte nenurodyti visi galimi įvykiai, kurie gali įvykti budėjimo metu. Budintis pamainos mechanikas privalo pats nuspręsti, kokie įrašai, be išvardytų šių taisyklių 2.6 punkte, turi svarbią reikšmę teisingam ir visiškam įrenginio eksploatacijos sąlygų aprašymui plūdriojo doko jėgainės žurnale.

200___ metų __________________ ____ d.

Valandos

Dyzelinis generatorius Nr. 1

Dyzelinis generatorius Nr. 2

Dyzelinis generatorius Nr. 3

Slėgis katiluose, kg/cm²

slėgis, kg/cm²

temperatūra laipsniais, C°

slėgis, kg/cm²

temperatūra laipsniais, C°

slėgis, kg/cm²

temperatūra laipsniais, C°

oro prapūtimas

tepalo cirkul.

aušin. skysčio

mašinų skyriaus

aušin. skysčio

tepalo

Išleidžiamų dujų pagal cilindrus

oro prapūtimas

tepalo cirkul.

aušin. skysčio

mašinų skyriaus

aušin. skysčio

tepalo

Išleidžiamų dujų pagal cilindrus

oro prapūtimas

tepalo cirkul.

aušin. skysčio

mašinų skyriaus

aušin. skysčio

tepalo

Išleidžiamų dujų pagal cilindrus

katilas Nr. 1

katilas Nr. 2

katilas Nr. 3

c. Nr.

01:00

02:00

03:00

04:00

05:00

06:00

Dirbo per pamainą, val.:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

Dirbo per pamainą, val.:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

Dirbo per pamainą, val.:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

07:00

08:00

09:00

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00

15:00

16:00

17:00

18:00

Dirbo per pamainą, val.:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

Dirbo per pamainą, val.:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

Dirbo per pamainą, val.:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

19:00

20:00

21:00

22:00

23:00

24:00

Eil. Nr.

Operacijos

Dyzelinis kuras

Katilų kuras

Dyzelinis tepalas

Gėlas vanduo

Perpylimas

Gauta

Suvartota

Likutis

200___ metų _____________ ___ d. _____________ plūdriojo doko dokuojančio laivą: __________ jėgainės žurnalo lapas Nr.: ____

(pavadinimas ar Nr.) (pavadinimas)

Valandos

Dyzelinis generatorius Nr. 4

Kiti mechanizmai

Budėtojų pamainos sudėtis

slėgis, kg/cm²

temperatūra laipsniais, C°

Pavadinimas, Nr.

darbo laikas, val.

oro prapūtimas

tepalo cirkul.

aušin. skysčio

mašinų skyriaus

aušin. skysčio

tepalo

Išleidžiamų dujų pagal cilindrus

c. Nr.

Čia įrašomas plūdriojo doko paruošimo laivui nuleisti pradžios laikas, paruošimo laikas; kuro ir tepalų priėmimas; kuro matavimai; visi škiperio/doko meistro ir vyriausiojo mechaniko nurodymai, visi gamybiniai darbai ir tai, kas, mašinų skyriaus budėtojo nuožiūra, gali būti svarbu; visi doko mechanizmų gedimai ir priemonės jiems šalinti; avarijos; mašinų skyriaus budėtojų žymos apie budėjimo pamainos perdavimą ir priėmimą.

01:00

02:00

03:00

04:00

05:00

06:00

Dirbo per pamainą, val.:

Budėjimą perdavė:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

Budėjimą priėmė:

07:00

08:00

09:00

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00

15:00

16:00

17:00

18:00

Dirbo per pamainą, val.:

Budėjimą perdavė:

Dirbo nuo eksploatavimo pradžios, val.:

Budėjimą priėmė:

19:00

20:00

21:00

22:00

23:00

24:00

Vyresniojo mechaniko nurodymai ir pastabos

Vyriausiasis mechanikas

Škiperis/doko meistras

Pagal Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Vidaus vandenų transporto

priemonių žurnalų (dienynų) registrą Nr.

________________

Žurnale sunumeruota ir patvirtinta Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos

antspaudu

____________ lapų.

________________________________________________________________________________________________

(žodžiais)

________________________________________________________________________________________________

(pareigūno, įregistravusio šį plūdriojo doko jėgainės žurnalą, pareigos, vardas, pavardė, parašas)

A. V.

______________ m. _______________________ _______ d.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

11 priedas

PLŪDRIOJO DOKO _____________ BUDĖJIMŲ ŽURNALAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2007 m.liepos 9 d.

įsakymu Nr. 3-245

PLŪDRIOJO DOKO BUDĖJIMŲ ŽURNALAS

Nr. _________

Plūdriojo doko pavadinimas ___________________________________________________

Plūdriojo doko identifikavimo kodas ____________________________________________

Plūdriojo doko registro (identifikavimo) Nr. ______________________________________

Plūdriojo doko savininkas _____________________________________________________

Plūdriojo doko registravimo uostas ______________________________________________

Plūdriojo doko keliamoji galia __________________________________________________

Įrašai pradėti 200____ m. ________ _____ d.

Įrašai baigti 200____ m. _________ _____ d.

_____ __________ _____

PLŪDRIOJO DOKO BUDĖJIMŲ ŽURNALO PILDYMO TAISYKLĖS

1. Bendrosios nuostatos

1. Plūdriojo doko budėjimų žurnalas yra pagrindinis dokumentas, kuriame žymima nepertraukiama doko veikla. Doko budėjimų žurnalo įrašai laikomi objektyviais, kol nebus įrodyta priešingai.

2. Doko budėjimų žurnalas turi būti registruojamas Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) Vidaus vandenų transporto priemonių žurnalų (dienynų) registre, suteikiant jam numerį. Visi žurnalo lapai turi būti sunumeruoti, sutvirtinti ir patvirtinti Inspekcijos anspaudu.

3. Šios formos žurnalo pildymas privalomas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotiems dokams. Žurnalas pildomas vienu egzemplioriumi, antro egzemplioriaus pildymas neleidžiamas.

4. Žurnalas pildomas nuolat eksploatacijos ir doko remonto metu, jeigu doke yra įgula.

5. Doko budėjimų žurnalas turi turėti formatą 210x297 su atitinkamu būdu surištais lapais.

6. Visi įrašai žurnale rašomi rašalu, chronologine tvarka, įskaitomai, trumpai ir dalykiškai. Įrašų turinys neturėtų būti traktuojamas dvejopai. Likusi neužpildyta puslapio dalis užbraukiama ženklu „Z“.

7. Visos doko budėjimų žurnalo skiltys pildomos pagal paskirtį.

8. Esant teksto ištaisymo arba papildymo būtinumui, jie rašomi virš klaidingo užrašo, pasirašant. Taisytinas tekstas turi būti užbrauktas plona linija ir apskliaustas taip, kad jo turinys būtų lengvai perskaitomas. Teksto pakeitimas ir papildymas gali būti atliekamas tik asmens, rašiusio šį tekstą. Teksto trynimas, jo taisymas keičiant raides, skaičius ir panašiai kategoriškai draudžiamas.

9. Doko jėgainės žurnale daryti įrašus turi teisę tik doko škiperis/doko meistras ir pamainos vyresnysis. Pamainos vyresnysis pildydamas žurnalą, budėjimo pradžioje užrašo savo pavardę, budėjimo pabaigoje įrašus patvirtina savo parašu, įrašai daromi įvykio metu arba tuojau pat po įvykio.

10. Už žurnalo pildymą ir saugojimą atsako škiperis/doko meistras. Jis privalo kasdien tikrinti žurnalo pildymo teisingumą, tvirtinti jį savo parašu. Doko žūties atveju škiperis/doko meistras privalo išsaugoti laivo žurnalą.

11. Dokui keliant ar leidžiant laivą, žurnalas turi būti centriniame valdymo poste, stovint dokui su laivu ar be jo – gali būti saugomas pamainos vyresniojo kajutėje.

12. Doko budėjimų žurnalas gali būti tikrinamas uosto kapitono, inspektorių, Inspekcijos atstovų, savos organizacijos mechaninės tarnybos darbuotojų, o taip pat kitų tam įgaliotų asmenų, tačiau tikrinantieji jokiu būdu negali palikti jokių savo įrašų žurnale.

13. Užpildytas doko budėjimų žurnalas saugomas laive ne mažiau kaip pusę metų, po to perduodamas doko savininkui archyviniam saugojimui.

2. Žurnalo pildymo tvarka

14. Tituliniame lape užrašoma: žurnalo numeris eilės tvarka, doko pavadinimas, doko registravimo numeris, doko registro identifikavimo kodas, keliamoji galia tonomis, laivo savininkas ir jo adresas, doko registravimo uostas, žurnalo pildymo pradžia ir pabaiga (datos).

15. Įrašus doko jėgainės žurnale daro pamainos vyresnysis, kuris atsakingas už jų teisingumą ir tvarkingumą.

16. Pirmoje skiltyje užrašomas laikas minutės tikslumu keturženkliu skaičiumi (00:00), kai keičiasi bent vienoje iš antros, trečios, ketvirtos ar penktos skilties duomenys.

17. Antroje skiltyje užrašoma meteorologinė informacija, nurodant vėjo kryptį ir stiprumą, oro temperatūrą.

18. Trečioje skiltyje užrašoma doko būklė, nurodant laipsniais doko pasvirimą, diferentą, įlinkimą.

19. Ketvirtoje skiltyje užrašomi balastinio vandens lygio matavimai pontonų sekcijose.

20. Penktoje skiltyje nurodomi matomi laivo remonto darbai (korpuso valymo, dažymo, ugnies darbai, vartytuvų, vairo plunksnos remonto darbai).

21. Šeštojoje skiltyje užrašomas laikas minutės tikslumu keturženkliu skaičiumi (00:00), kai keičiasi bent vienoje iš septintos ar aštuntos skilties duomenys.

22. Septintojoje skiltyje užrašoma laivo kėlimo, nuleidimo operacijų eiga, nurodomi darbai atliekami budėjimo metu doke.

23. Aštuntoje skiltyje užrašomi doke budintys įgulos nariai bei kitos pastabos.

24. Devintoje skiltyje užrašomos škiperio/doko meistro pastabos ir nurodymai doko įgulai, kita dokmeisterio nuožiūra svarbi informacija.

25. Paros bėgyje budėjimų žurnale daromi įrašai, atspindintys: atsakingų asmenų – škiperio/doko meistro, dokuojamo laivo kapitono ar jį atstovaujančių asmenų potvarkius, tiksliai nurodant jų davimo laiką; pamainos vyresniojo ataskaitas škiperiui/doko meistrui; įgulos narių iškvietimas budėjimo sustiprinimui ar laivo nuleidimui / pakėlimui, laivo atramų perstatymui.

Pastaba. 2.10 ir 2.11 punktų turinys neapima visų galimų įvykių, kurie gali įvykti budėjimo metu. Budintis pamainos vyresnysis ir škiperis/doko meistras privalo patys nuspręsti, kokie įrašai, be išvardytų šių taisyklių punktuose, turi svarbią reikšmę teisingam ir visiškam doko eksploatacijos sąlygų aprašymui plūdriojo doko budėjimų žurnale.

200___ metų __________________ ____ d.

Valandos	Meteorologiniai duomenys (vėjo kryptis ir stiprumas, oro temperatūra)	Doko būklė (pasvirimas, diferentas, įlinkimas)	Balasto matavimai pantonų sekcijose	Laive atlikti darbai

Škiperis/doko meistras:

Pagal Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Vidaus vandenų transporto priemonių žurnalų (dienynų) registrą Nr.

_______________

Žurnale sunumeruota ir patvirtinta Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos antspaudu

_______________ lapų.

________________________________________________________________________________

(žodžiais)

________________________________________________________________________________

(pareigūno, įregistravusio šį plūdriojo doko budėjimų žurnalą, pareigos, vardas, pavardė, parašas)

A. V.

______________ m. __________________ _______ d.

______________

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registre įregistruotų vidaus vandenų transporto

priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių

12 priedas

KIETAS VIRŠELIS

ŽEMKASĖS, ŽEMSIURBĖS IR NESAVAEIGIO PLAUKIOJANČIO KRANO DARBO ŽURNALAS

Nr. __________

(vidaus vandenų laivams, plūduriuojantiems įrenginiams, kuriuose sugretintos laivavedžio, kapitono (škiperio) ir mechaniko pareigos)

______________

TITULINIS LAPAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245

ŽEMKASĖS, ŽEMSIURBĖS IR NESAVAEIGIO PLAUKIOJANČIO KRANO DARBO ŽURNALAS

Nr. __________________