Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.04)
Įstatymas paskelbtas: Žin.,1996, Nr.109-2472
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-272, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1501 (97.07.04)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBėS IR VYRIAUSYBėS VADOVų, SEIMO NARIų, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ
ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
1996 m. spalio 9 d. Nr. I-1581
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato bendrą Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės valdžios ir valdymo, teisminės valdžios institucijų bei visų kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš nebiudžetinių lėšų, Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės sprendimais įsteigtų valstybės fondų finansuojamų įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko vadovų, pareigūnų, specialistų, tarnautojų ir darbininkų (toliau - valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų) pareigybių (darbo) vertinimo, tarifikavimo ir apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, socialinę reikšmę, atsakomybę, darbo sąlygas ir kitus veiksnius, taip pat darbuotojų kvalifikaciją ir darbo rezultatus.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
1. Darbo užmokestis - darbo įvertinimas pinigais - pareiginė alga (tarnybinė alga, mėnesinė alga), priemokos, priedai bei premijos.
2. Pareiginė alga (tarnybinė alga, mėnesinė alga) - fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas (darbo vietoje) per mėnesį, kai yra normalios darbo sąlygos.
3. Tarifinis atlygis (valandinis, dienos) - fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas (darbo vietoje) per valandą, dieną, kai yra normalios darbo sąlygos.
4. Priemokos - kompensacinės išmokos, tiesiogiai susijusios su darbo sąlygomis (jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbas nakties metu, viršvalandžiai ir kitais įstatymų, teisės aktų numatytais atvejais), papildomų funkcijų (darbų, pareigų) atlikimu.
5. Priedai - papildomos išmokos, numatytos įstatymų, kitų teisės aktų už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją (už kategorijas, laipsnius, rangus ir pan.).
6. Premija - materialinė paskata už labai gerą darbą, svarbių ir skubių užduočių vykdymą ar ypač reikšmingą įstaigai, organizacijai veiklą.
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šio įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos pagal 13 straipsnio nuostatas taikomos :
1) Seimo vadovybei ir Seimo nariams, Seimo kanceliarijos darbuotojams;
2) Respublikos Prezidentui, Prezidentūros ir Prezidentūros kanceliarijos darbuotojams;
3) Seimui ir Respublikos Prezidentui (Prezidentūrai) atskaitingų valstybės įstaigų darbuotojams;
4) Konstitucinio Teismo darbuotojams;
5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų, apylinkių teismų, Ūkinio teismo, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūrų prie apygardų bei apylinkių teismų darbuotojams;
6) Vyriausybės nariams ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams;
7) Lietuvos banko darbuotojams;
8) ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų) bei joms pavaldžių valstybės įstaigų darbuotojams;
9) teisėtvarkos institucijų (Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų, Valstybės saugumo departamento) darbuotojams, kariuomenės kariams (išskyrus būtinosios tarnybos karius);
10) apskričių valdytojų administracijos darbuotojams;
11) Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojams;
12) savivaldybių darbuotojams;
13) kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės fondų ir iš nebiudžetinių lėšų finansuojamų infrastruktūros šakų - mokslo ir studijų institucijų, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, meno, sporto, poilsio bei kitų įstaigų ir organizacijų darbuotojams;
14) valstybės valdžios ir valdymo institucijų (šio straipsnio 1 dalies 1-12 punktai) struktūrose esančių aptarnaujančių organizacijų (padalinių), nevykdančių valstybės valdžios ir valdymo funkcijų, darbuotojams.
2. Šio įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo sistema Vyriausybės patvirtinta tvarka taikoma:
1) valstybės ir savivaldybių įmonių, kurių gaminamos produkcijos kainų ir teikiamų paslaugų tarifų dydžius reguliuoja steigėjai - Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės institucijos, savivaldybės ar jų įgaliotos pavaldžios institucijos, administracijos darbuotojams;
2) ne pelno organizacijų, įsteigtų Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, savivaldybių bei kitų valstybės įstaigų sprendimais, darbuotojams.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių ir organizacijų kolektyvinėse, jų nesant - darbo sutartyse gali būti numatomas papildomas apmokėjimas pagal darbo rezultatus.
ANTRASIS SKIRSNIS
DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMAS IR TARIFIKAVIMAS
4 straipsnis. Darbų (pareigybių) vertinimas
Valstybės ir savivaldybių įstaigose bei organizacijose visi darbai (pareigybės) vertinami pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą (1 priedėlis).
5 straipsnis. Darbų (pareigybių) tarifikavimas
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų visi darbai (pareigybės) skirstomi į trisdešimt tarifinių grupių: I - žemiausia, XXX - aukščiausia.
2. Kiekvienam darbui (pareigybei) pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą nustatomi balai (arba jų ribos - minimalus ir maksimalus dydis), pagal kuriuos darbas (pareigybė) priskiriamas tarifinei grupei (arba grupėms) (2 priedėlis).
3. Aukščiausios - XXX tarifinės grupės darbas vertinamas koeficientu 15. Tai reiškia, kad šis darbas yra tiek kartų svaresnis (daugiau apmokamas) už mažiausio sudėtingumo - I tarifinės grupės darbą (3 priedėlis).
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ
DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
6 straipsnis. Tarifinių grupių nustatymo tvarka
1. Konkrečių darbų (pareigybių) tarifines grupes nustato:
1) valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, Konstitucinio Teismo, valstybės valdžios ir valdymo, teisminės valdžios institucijų bei prokuratūros vadovų, taip pat teisėjų, Seimo kontrolierių, Prezidento, Seimo ir Vyriausybės patarėjų pareigybių - šio įstatymo 8 straipsnis;
2) visų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų (šio įstatymo 3 straipsnis) kitų darbų (pareigybių), nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, - Vyriausybė sprendimais, priimtais vadovaujantis Seimo nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo". Valstybės įstaigų bei organizacijų, pavaldžių (atskaitingų) Seimui ar Respublikos Prezidentui, darbų (pareigybių) tarifinės grupės tvirtinamos bendru nutarimu arba suderinus atitinkamai su Seimo valdyba arba Prezidentūros kanceliarijos vadovu, o savivaldybių bei jiems pavaldžių (atskaitingų) įstaigų ir organizacijų - suderinus su Respublikine savivaldybių asociacija.
2. Steigiant naują valstybės ar savivaldybės įstaigą (organizaciją), darbų (pareigybių) tarifinės grupės nustatomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Įstaigos (organizacijos) vadovo pareigybės tarifinė grupė, atsižvelgiant į analogiškų darbų (pareigybių) galiojančias tarifines grupes, nurodoma atitinkamame teisės akte (įstatyme, Prezidento dekrete, Seimo ar Vyriausybės nutarime, savivaldybės tarybos ar valdybos sprendime), kuriuo įteisinama naujai steigiama valstybės ar savivaldybės įstaiga (organizacija).
7 straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos
1. Kvalifikacinės kategorijos taikomos konkretaus darbuotojo kvalifikacijai, sugebėjimams ir įgūdžiams įvertinti. Kiekvienoje (nuo II iki XXV) tarifinėje grupėje nustatomos trys kvalifikacinės kategorijos: pirma - žemiausia, antra - vidutinė, trečia - aukščiausia.
2. Antra ir trečia kvalifikacinės kategorijos darbuotojams suteikiamos atestavimo būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Suteikus antrą kvalifikacinę kategoriją, mokamas 10 procentų pareiginės algos (atlygio) priedas, suteikus trečią kvalifikacinę kategoriją - 15 procentų priedas, palyginti su pirmos kvalifikacinės kategorijos pareigine alga (atlygiu).
3. Kvalifikacinės kategorijos nenustatomos valstybės ir Vyriausybės vadovams, Seimo ir Vyriausybės nariams, Seimui, Prezidentui (Prezidentūrai) ir Vyriausybei atskaitingų (pavaldžių) valstybės įstaigų vadovams bei apskričių valdytojams ir miestų bei rajonų merams, taip pat pareigūnams, kuriems už suteiktus karinius, tarnybos, pareigūnų laipsnius ar diplomatinius rangus šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka mokami priedai .
8 straipsnis. Valstybės valdžios ir valdymo bei teisminės valdžios
institucijų pagrindinių pareigybių tarifinės grupės
1. Nustatomos valstybės valdžios ir valdymo bei teisminės valdžios institucijų šių pareigybių tarifinės grupės:
1) Respublikos Prezidentas XXX
2) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas XXIX
3) Seimo Pirmininko pavaduotojai XXVII
4) Seimo kancleris XXVII
5) Seimo komitetų pirmininkai XXVI
6) Seimo frakcijų seniūnai XXV-XXVI
7) Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojai,
Seimo pakomitečių ir komisijų pirmininkai XXV
8) Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojai XXIV-XXV
9) kiti Seimo nariai XXIII
10) Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas XXIX
11) Lietuvos Respublikos ministrai, XXVI
tarp jų - Seimo nariai ministrai XXVII
12) Konstitucinio Teismo:
pirmininkas XXVIII
teisėjai XXV
13) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo:
pirmininkas XXVII
skyrių pirmininkai XXV
teisėjai XXIV
14) Lietuvos apeliacinio teismo:
pirmininkas XXV
skyrių pirmininkai XXIII
teisėjai XXII
15) Apygardos teismo:
pirmininkas XXIII
skyrių pirmininkai XXI
teisėjai XX
16) Ūkinio, apylinkės teismo:
pirmininkas XXI
pirmininko pavaduotojas XX
teisėjai XIX
17) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo:
generalinis prokuroras XXVI
generalinio prokuroro pavaduotojai XXV
18) apygardų vyriausieji prokurorai XXIII
19) apylinkių vyriausieji prokurorai XXI
20) miestų, rajonų merai XVIII-XXIII
21) Vyriausybės atstovai apskrityse XVIII- XXI
22) apskričių valdytojai XXII-XXV
23) Lietuvos banko valdybos pirmininkas XXVIII
24) valstybės kontrolierius XXVIII
25) valstybės kontrolieriaus pavaduotojai XXVI
26) Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas XX
27) Seimo kontrolierių įstaigos:
vadovas XXII
kontrolieriai XX
28) Lietuvos Respublikos kariuomenės:
vadas XXV
vado pavaduotojas XXIII
atskirų kariuomenės rūšių vadai XXII
ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius XXII
29) Valstybės saugumo departamento
generalinis direktorius XXVI
30) Lietuvos Respublikos nepaprastieji ir
įgaliotieji ambasadoriai XXIV
31) Seimui, Respublikos Prezidentui (Prezidentūrai) pavaldžių (atskaitingų) bei Vyriausybės ir prie ministerijų, departamentų (joms pavaldžių) esančių, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų įstaigų vadovai:
vykdančių kontrolės funkcijas XIX-XXVI
kitų įstaigų XVII-XXIV
32) Seimo kanceliarijos vadovasXXII
33) Prezidentūros kanceliarijos vadovas XXII
34) Vyriausybės sekretorius XXIII
35) ministerijų sekretoriai XXII
36) Seimo Pirmininko, komitetų ir
komisijų patarėjai XVII-XIX
37) Respublikos Prezidento patarėjai XVIII-XX
38) Vyriausybės patarėjai XVIII-XIX
39) Seimo narių padėjėjai-sekretoriaiXV
2. Pareigybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6, 8, 20, 21, 22, 31, 36, 37 ir 38 punktuose, konkrečias tarifines grupes nustato vadovaujančioji institucija arba valstybės įstaigos vadovas.
9 straipsnis. Tarifiniai koeficientai
1. Tarifines grupes atitinkantys tarifiniai koeficientai nustatyti šio įstatymo 3 priedėlyje.
2. Tarifinio koeficiento vieneto (1,0 ) vertė litais ir centais lygi valstybės patvirtintam minimaliam darbo užmokesčiui: pareiginės algos tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė lygi minimalios mėnesinės algos dydžiui, o valandinio atlygio tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė lygi minimalaus valandinio atlygio dydžiui.
3. Seimas, tvirtindamas metinį biudžetą, pagal Vyriausybės siūlymus numato lėšas, reikalingas minimaliam darbo užmokesčio dydžiui indeksuoti Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka bei valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
10 straipsnis. Pareiginės algos ir valandinio atlygio nustatymas
Pareiginė alga (valandinis atlygis) nustatoma atitinkamos tarifinės grupės pirmos kvalifikacinės kategorijos tarifinį koeficientą (3 priedėlis) padauginus iš minimalios mėnesinės algos (minimalaus valandinio atlygio) dydžio. Mažesnė kaip 1000 Lt pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis lito tikslumu, o didesnė kaip 1000 Lt - suapvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Valandiniai (dieniniai) atlygiai suapvalinami cento tikslumu.
11 straipsnis. Priemokų, priedų, premijų, kitų išmokų nustatymas bei
mokėjimas
Valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojams nustatomos ir mokamos:
1) priemokos (didesnis apmokėjimas), numatytos Darbo apmokėjimo įstatymo, t.y. už darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis, už viršvalandinį darbą, už darbą nakties metu, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, bei Žmonių saugos darbe įstatymo numatytos priemokos už pavojingus darbus mokamos Vyriausybės patvirtinta tvarka. Šios priemokos (didesnis apmokėjimas) nemokamos šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas pareigas einantiems asmenims. Šiame punkte minėtos darbo sąlygos įvertinamos nustatant pareigybių tarifinę grupę;
2) priedai už karinius, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnius mokami taikant šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytus koeficientus kariuomenės kariams, krašto apsaugos bei vidaus tarnybos ir valstybės saugumo, prokuratūros bei muitinės pareigūnams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikiamas karinis, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnis;
3) priedai už diplomatinius rangus mokami taikant šio įstatymo 5 priedėlyje nurodytus koeficientus valstybės valdžios ir valdymo institucijų darbuotojams, dirbantiems diplomatinį darbą ir kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra suteiktas diplomatinis rangas;
4) papildomas darbo užmokestis Lietuvos valstybės institucijų darbuotojams, nuolat dirbantiems užsienyje Lietuvos Respublikos diplomatinėse ir kitose atstovybėse, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais, atsižvelgiant į pragyvenimo kaštus atitinkamose šalyse;
5) Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, miestų, rajonų merams ir merų pavaduotojams, išrinktiems antrai kadencijai, mokamas 10 procentų dydžio pareiginės algos priedas; išrinktiems trečiai ir tolesnėms kadencijoms - 20 procentų pareiginės algos priedas. Kadencijos skaičiuojamos nuo rinkimų, įvykusių po 1990 m. kovo 11 d. Kitiems valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojams už darbo (tarnybos) stažą (ištarnautus metus), išskyrus einančiuosius I tarifinės grupės pareigas (dirbančius darbus), mokami priedai pagal šias nuostatas:
a) kai darbo (tarnybos) stažas yra nuo 2 iki 5 metų - 5 procentų pareiginės algos priedas;
b) kai darbo (tarnybos) stažas yra didesnis, kaip 5 metų - priedas didinamas kasmet po 1 procentą, tačiau visa priedo suma neturi būti didesnė kaip 20 procentų;
c) į darbo (tarnybos) stažą (ištarnautus metus) skaičiuojamas darbo (tarnybos) toje pačioje ir kitose įstaigose, organizacijose, taip pat įmonėse laikas einant pareigas (dirbant darbą), turinčias teigiamos įtakos darbuotojo profesionalumui ir kvalifikacijai. Darbo stažas skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d. Konkrečią darbo (tarnybos) stažo (ištarnautų metų) skaičiavimo tvarką ir ypatumus skirtingų kategorijų ar institucijų (įstaigų) darbuotojams nustato Vyriausybė;
6) už laikinai nesančių darbuotojų pareigų ėjimą, darbų ar papildomų funkcijų atlikimą, kai yra darbuotojo raštiškas sutikimas (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), Vyriausybės patvirtinta tvarka mokamos iki 50 procentų pareigoms (darbo vietai), kurias pavedama eiti, nustatytos algos (valandinio atlygio) dydžio priemokos;
7) premijos už labai gerą darbą, svarbių ir skubių užduočių vykdymą bei ypač reikšmingą įstaigai ar organizacijai veiklą, vienkartinės skatinamosios išmokos asmeninių ir valstybės švenčių proga, taip pat vienkartinės materialinės pašalpos esant sunkiai materialinei padėčiai gali būti mokamos darbuotojams tik iš įstaigos, organizacijos darbo užmokesčio fondo Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiems tikslams per metus galima panaudoti ne daugiau kaip ketvirtadalį planinio metinio darbo užmokesčio fondo (įskaitant darbo apmokėjimui skirtas nebiudžetines lėšas).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-272, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1501 (97.07.04)
13 straipsnis. Įstatymo taikymo tvarka
1. Respublikos Prezidentui 1993-1998 m. kadencijos laikotarpiu taikomos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo patvirtintos darbo apmokėjimo sąlygos.
2. Šis įstatymas laikinai netaikomas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų bei Ūkinio teismo teisėjams, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūrų prie apygardų ir apylinkių teismų pareigūnams, Seimo kontrolieriams, Valstybės saugumo departamento bei pavaldžių įstaigų pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų (tarp jų ir kariuomenių) pareigūnams bei kariams, Valstybės kontrolės pareigūnams, taip pat Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovams ir darbuotojams, vykdantiems šioms įstaigoms teisės aktų nustatytas funkcijas. Jiems įstatymas įsigalios 1998 - 1999 metais, Seimui priėmus atitinkamus įstatymus, kai šio įstatymo nustatyti apmokėjimo dydžiai pasieks šių įstaigų vadovų, teisėjų, pareigūnų, karių ir darbuotojų iki 1998 m. sausio 1 d. esamus darbo apmokėjimo dydžius. Iki tol šių įstaigų vadovams, teisėjams, pareigūnams, kariams ir darbuotojams taikoma iki 1998 m. sausio 1 d. galiojanti darbo (tarnybos) apmokėjimo tvarka. Teisės aktų šioms pareigybėms nustatyti pareiginių algų bei atlygių, priedų ir priemokų dydžiai nedidinami ir neindeksuojami (išskyrus būtinosios tarnybos kariams), taip pat nedidinamas jų darbo užmokesčio fondas (išskyrus atvejus, kai vadovaujantis teisės aktų patvirtintais normatyvais ir tvarka didinamas etatų skaičius ). Pareigybių, kurioms laikinai netaikoma šio įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, sąrašus tvirtina šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovai.
3. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata laikinai, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus, iki Seimo atskiro nutarimo, netaikoma. Tais atvejais, kai Vyriausybės teikimu Seimo nustatyta tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė yra mažesnė už patvirtintą minimalią mėnesinę algą (minimalų valandinį atlygį), Vyriausybė nustato kompensacinių priemokų dydžius ir mokėjimo tvarką. Aukštesnės tarifinės grupės pareiginė alga (valandinis atlygis), apskaičiuota pirmai kvalifikacinei kategorijai šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su kompensacine priemoka turi 5 procentais viršyti žemesnės tarifinės grupės pareiginės algos (valandinio atlygio) ir kompensacinės priemokos sumą. Visi teisės aktuose numatyti priedai, priemokos bei didesnis apmokėjimas skaičiuojami imant pareiginės algos (tarifinio atlygio) ir kompensacinės priemokos bendrą sumą. Seimo nustatyta tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė taip pat taikoma šio įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytiems dydžiams apskaičiuoti.
4. Priedai už kvalifikacines kategorijas, numatyti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, mokami nuo 1998 m. balandžio 1d.
5. Priedai, numatyti šio įstatymo 11 straipsnio 5 punkte, mokami nuo 1998 m. liepos 1d.
6. Jeigu pagal šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką darbuotojo darbo užmokestis tampa mažesnis negu buvo paskutinį mėnesį iki šio įstatymo taikymo, šešis mėnesius nuo Įstatymo taikymo dienos jam mokamas darbo užmokesčio skirtumas. Ši nuostata taip pat taikoma darbdavio iniciatyva perkėlus darbuotoją į kitą darbą (kitas pareigas). Nustatant darbo užmokesčio skirtumą, į naują darbuotojo darbo užmokestį turi būti įtraukiama pareiginė alga kartu su priedais ir priemokomis, numatytais šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 punktuose ir 13 straipsnio 3 dalyje. Iki Įstatymo taikymo buvusį darbo užmokestį sudaro pareiginė alga kartu su personaliniais priedais, atlygiu (priedu) už karinį, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnį, diplomatinį rangą, priedais (priemokomis) už kvalifikacinę kategoriją, už ištarnautus metus, už aukštą kvalifikaciją, mokslo ir studijų institucijų mokslo ir pedagoginiams darbuotojams už vadovo pareigas, taip pat už pedagoginį kūrybinį ir mokslinį kūrybinį aktyvumą bei kitais priedais (priemokomis), nustatytais norminiuose teisės aktuose, išskyrus priemokas (didesnį apmokėjimą), kurios yra numatytos Darbo apmokėjimo bei Žmonių saugos darbe įstatymuose (šio įstatymo 11 straipsnio 1 punktas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-272, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1501 (97.07.04)
14 straipsnis. Darbo ginčų sprendimas
Individualūs darbo ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami teismuose, o kolektyviniai - Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
1 priedėlis
DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMO SISTEMA
Darbų (pareigybių) vertinimo sistema parengta naudojantis analitiniu darbų vertinimo metodu, kurio pagrindas - Tarptautinės darbo organizacijos priimta Ženevos schema, modifikuota atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį kuriant vienodas apmokėjimo sistemas bei valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo ypatumus.
1. Darbai ir pareigybės vertinami pagal Darbų (pareigybių) vertinimo schemą (šio priedėlio 1 lentelė). Vertinimo schemoje nustatyti 4 bendrieji veiksniai, kiekvienam jų numačius maksimaliai galimą vertę balais ir procentais:
1. Darbo sudėtingumas 450 balų arba 45%
2. Socialinė reikšmė 220 balų arba 22%
3. Atsakomybė 180 balų arba 18%
4. Darbo sunkumas ir sąlygos 150 balų arba 15%
________________________
1000 balų arba 100%
2. Kiekvienas bendrasis veiksnys susideda iš vienetinių veiksnių, kurių vertę lemia darbo reikalavimai ir juos atitinkantys balai didėjančia tvarka. Pavyzdžiui, bendrasis veiksnys "Socialinė reikšmė" susideda iš dviejų vienetinių veiksnių: paskyrimo į darbo vietą (pareigas) tvarkos ir darbo reikšmės. Dirbant pagal darbo sutartį, suteikiami 5 balai, o Vyriausybės paskyrimu - 40 balų.
3. Vienetinių veiksnių naudojimo tvarka.
3.1. "Išsimokslinimas" apibūdina žinių, reikalingų ir pakankamų konkrečiam darbui atlikti, lygį. Nustatant išsimokslinimo lygį, reikia atsižvelgti į tai, kad išsimokslinimas atitiktų atliekamo darbo (profesijos, pareigybės) specifiką.
3.2. "Profesinė patirtis" apibūdina, kokia profesinė patirtis būtina ir pakankama efektyviam darbui. Vertinant reikia atsižvelgti į darbo stažą pagal profesiją einant tas pačias pareigas.
3.3. "Sprendimų mastas" apibūdina sugebėjimą priimti sprendimus ar savarankiškai atlikti konkretų darbą. Be to, atsižvelgiama į problemų apibrėžtumą, darbo reikalavimus, žinių lygį.
3.4. "Vadybos lygiai" apibūdina vadovaujančių darbuotojų pasiskirstymą valdymo lygiais.
3.5. "Pareigų lygiai" rodo pareigų svarbos laipsnį pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių.
3.6. "Paskyrimo į darbo vietą (pareigas) tvarka" numato būdą (rinkimai, paskyrimai) bei lygį (šalies, regioniniai rinkimai; Seimo, Prezidento, Vyriausybės paskyrimai), kuriuo asmuo gali būti paskirtas į atitinkamas pareigas.
3.7. "Darbo reikšmė" numato konkretaus darbo svarbą ir reikšmę pagal Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodytas profesijų grupes.
3.8. "Įtaka kitų asmenų saugumui" numato atsakomybės laipsnį už žmonių gyvybę ir sveikatą atliekant konkretų darbą.
3.9. "Materialinė ir moralinė atsakomybė" numato atsakomybės laipsnį už materialines ir finansines vertybes bei moralinės atsakomybės laipsnį.
3.10. "Bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir organizacijomis ryšiai" numato atsakomybės laipsnį už tarnybinius ryšius, tiesiogiai turinčius įtakos vertinamo darbo procesui ir jo rezultatams.
3.11. "Protinis ir fizinis krūvis, nervinė įtampa" įvertina asmens ištvermės ir savitvardos laipsnį darbo procese esant intensyviam ir įtemptam protiniam (intelektiniam) bei fiziniam darbui, dažnoms konfliktinėms situacijoms. Įvertinant šį veiksnį, būtina turėti omenyje, kad protinė, fizinė ir nervinė įtampa priklauso nuo atliekamo darbo sudėtingumo ir atsakomybės laipsnio.
3.12. "Darbo vieta" numato darbo vietos kitimą ("a" grupės vienetiniai veiksniai) ir gyvenamosios vietos įtaką gyvenimo kaštams skirtingose vietose ("b" grupės vienetiniai veiksniai). Kiekvienas veiksnys vertinamas atskirai.
4. Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinamos visų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų konkrečios pareigybės (darbo vietos). Rezultatai turi būti įrašyti Darbo (pareigybės) įvertinimo kortelėje (šio priedėlio 2 lentelė).
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
1 priedėlio 1 lentelė
DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMO SCHEMA
______________________________________________________________ _____________ Bendrų- Viene- Veiksnio vertė jų ir tinio Veiksniai _____________ vieneti-veiks- balai proc. nių nio veiks- lygio nių Nr. šifras ______________________________________________________________ _____________
1. DARBO SUDĖTINGUMAS 450 45
1.1. Išsimokslinimas 120 12
1.1.1. Darbui atlikti nereikia fiksuoto
išsimokslinimo 6 5
1.1.2. Vidurinis 18 15
1.1.3. Vidurinis ir specialus pasirengimas
(kursai, stažuotės) 24 20
1.1.4. Vidurinis profesinis 36 30
1.1.5. Aukštesnysis išsimokslinimas
(specialus vidurinis) 48 40
1.1.6. Bakalauras 54 45
1.1.7. Aukštasis (ne pagal specialybę) 60 50
1.1.8. Aukštasis (pagal specialybę) 72 60
1.1.9. Magistras 78 65
1.1.10. Mokslų daktaras 102 85
1.1.11. Habilituotas mokslų daktaras 120 100
1.2. Profesinė patirtis 80 8
1.2.1. Darbui atlikti nereikia profesinės
patirties 4 5
1.2.2. Būtinas 1-6 mėn. trukmės apmokymas
darbo vietoje 12 15
1.2.3. 1 metų profesinė darbo patirtis 16 20
1.2.4. 2-3 metų profesinė darbo patirtis 24 30
1.2.5. 4-5 metų profesinė darbo patirtis 32 40
1.2.6. Darbui atlikti reikia nuolatinio
tobulinimosi ir didesnės kaip 5 metų
profesinės darbo patirties 40 50
1.2.7. Darbui atlikti reikia nuolat teoriškai ir
praktiškai tobulintis ir didesnės kaip
5 metų profesinės darbo patirties bei
darbo koordinavimo įgūdžių 48 60
1.2.8. Darbe reikia apibendrinti praktinę
patirtį ir pateikti ją kitų įgūdžiams ugdyti 56 70
1.2.9. Sugebėjimas koordinuoti kolektyvų
darbą arba savarankiškai atlikti
mokslinį, kūrybinį darbą 64 80
1.2.10. Vadovavimo dideliems kolektyvams
arba moksliniams tyrimams patirtis.
Ypatingi sugebėjimai, įgyti ilgalaikės
profesinės veiklos dėka, unikaliems
darbams atlikti 72 90
1.2.11. Vadovavimo labai dideliems kolektyvams
arba sudėtingų mokslinių tyrimų
koordinavimo patirtis 80 100
1.3. Sprendimų mastas 110 11
1.3.1. Nesudėtingas darbas, atliekamas
gavus detalų instruktažą 5,5 5
1.3.2. Darbas, atliekamas keliomis stadijomis,
išklausius detalų instruktažą ir
kuriam reikia žinoti jo atlikimo
metodus bei techniką 16,5 15
1.3.3. Darbas (taip pat kūrybinis), kai dažnai reikia priimti savarankiškus
sprendimus ir vertinimus bei parinkti
tinkamą jo atlikimo metodą ²·¬µ ²µ
±®³®´® Äįņāįó Ųōįéš šįō ėūrybinis), atliekamas
visai savarankiškai, kontroliuojamas
tik pagrindinis rezultatas (arba visai
nekontroliuojamas). Problemos yra
sudėtingos ir dažniausiai apibrėžiamos 38,5 35
1.3.5. Darbas (taip pat ir kūrybinis), atliekamas
visai savarankiškai, kontroliuojamas
kolektyvinis rezultatas. Problemas
reikia analitiškai įvertinti ir
apibendrinti 44 40
1.3.6. Darbas, atliekamas visiškai savarankiškai,
reikalia patirties, plačių ir
nuodugnių žinių atitinkamose srityse,
problemų analitinio įvertinimo ir
apibendrinimo. Savarankiškai tenka
parinkti darbo metodus 55 50
1.3.7. Darbas, susijęs su planavimu, atlikimo
metodų ir technikos tobulinimu,
įvertinimų kontrole ir kitais elementais,
kuriems reikia plačių ir nuodugnių
atitinkamos srities žinių. Darbo
reikalavimai ir problemos nėra aiškiai
apibrėžtos 66 60
1.3.8. Darbas, susijęs su šalies ūkio šakų ar
veiklos sričių problemų sprendimu ir
yra svarbus daugelio valstybės
organizacijų veiklai. Problemos nėra
apibrėžtos, reikia įvairių
sprendimo būdų. Darbas, vertinamas
kaip labai svarbus ir novatoriškas 77 70
1.3.9. Darbas, susijęs su dalyvavimu
nustatant valstybės lygio organizacijos
tikslus, rengiant strategiją ir ilgalaikius
planus bei užtikrinant jų įvykdymą,
taip pat numatant darbo atlikimo
metodus, reikiamus išteklius 88 80
1.3.10. Darbas, susijęs su vadovavimu
rengiant ir įgyvendinant vienos iš
valstybės ūkio šakų organizacijos
strategiją 99 90
1.3.11. Darbas, susijęs su vadovavimu rengiant
šalies ūkio plėtros strategiją ir
formuojant užsienio politiką 110 100
1.4. Vadybos lygiai 70 7
1.4.1. Asmenys, kurie niekam nevadovauja,
o atlieka konkretų apibrėžtą darbą 3,5 5
1.4.2. Tiesiogiai atliekančių gamybos,
paslaugų teikimo ar kitas funkcijas
darbuotojų vadovai 28 40
1.4.3. Aukščiausio lygio vadovų kanceliarijos
padalinių vadovai, mokslinio tyrimo
ir mokymo proceso vadovai 35 50
1.4.4. Asmenys, koordinuojantys ir
kontroliuojantys valdymo institucijų,
įstaigų veiklą valstybės turto valdymo ir
naudojimo srityse, valstybės, savivaldybės
ir valstybinio socialinio draudimo bei
įstaigų ir organizacijų ūkinę finansinę
veiklą 42 60
1.4.5. Asmenys, koordinuojantys ir
kontroliuojantys kitų pavaldžių įstaigų
ir organizacijų vadovų veiklą 49 70
1.4.6. Aukščiausia organizacinė grandis -
aukščiausio lygio vadovai, atsakingi už
visą organizacijos veiklą arba visiškai
atsakingi už atskirą jos dalį 56 80
1.4.7. Aukščiausiųjų šalies kontrolės
įstaigų vadovai 63 90
1.4.8. Aukščiausiųjų šalies valdymo
institucijų vadovai 70 100
1.5. Pareigų lygiai 70 7
1.5.1. Pareigos, neskirstomos pagal lygius,
daugiau reikia fizinio darbo 7 10
1.5.2. Neskirstomos pagal lygius intelektualaus
darbo ir žemiausio lygio pareigos 17,5 25
1.5.3. Jaunesnieji moksliniai bendradarbiai,
inspektoriai, vyr. asistentai, mokytojai,
specialistai 28 40
1.5.4. Apylinkių ir Ūkinio teismo teisėjai,
vyresnieji: mokytojai, inspektoriai,
specialistai 42 60
1.5.5. Moksliniai bendradarbiai, docentai,
mokytojai metodininkai, vyriausieji
gydytojai ir kiti vyriausieji
specialistai, apygardų teisėjai 56 80
1.5.6. Konstitucinio, Aukščiausiojo,
Apeliacinio teismų teisėjai, mokslo ir
mokymo įstaigų vyriausieji moksliniai
bendradarbiai, profesoriai, mokytojai
ekspertai, vyriausieji regiono
gydytojai 70 100
2. SOCIALINĖ REIKŠMĖ 220 22
2.1. Paskyrimo į darbo vietą (pareigas)
tvarka 100 10
2.1.1. Darbo sutartis 5 5
2.1.2. Priimti dirbti statutiniais pagrindais 20 20
2.1.3. Organizacijos tarybos (ar kito
kolegialaus organo) paskyrimai, konkursai 30 30
2.1.4. Vyriausybės paskyrimai 40 40
2.1.5. Viešas konkursas terminuotam
laikui mokslininko pedagogo pareigoms
mokslo ir mokymo institucijose 50 50
2.1.6. Prezidento ir Seimo paskyrimai 60 60
2.1.7. Regioniniai rinkimai 75 75
2.1.8. Šalies gyventojų visuotiniai
rinkimai 100 100
2.2. Darbo reikšmė 120 12
2.2.1. Elementarios profesijos 6 5
2.2.2. Operatoriai 12 10
2.2.3. Kvalifikuoti darbininkai 24 20
2.2.4. Aptarnavimo ir prekybos darbuotojai 36 30
2.2.5. Tarnautojai 48 40
2.2.6. Technikai ir asocijuoti specialistai 60 50
2.2.7. Specialistai 72 60
2.2.8. Valdytojai 84 70
2.2.9. Vyriausieji valdytojai 102 85
2.2.10. Įstatymų leidėjai, vyriausieji pareigūnai 120 100
3. ATSAKOMYBĖ 180 18
3.1. Įtaka kitų asmenų saugumui 80 8
3.1.1. Laikantis saugos darbe taisyklių,
nėra pavojaus kitų asmenų
saugumui 4 5
3.1.2. Laikantis saugos darbe taisyklių, galimas
pavojus kitų asmenų saugumui 12 15
3.1.3. Padidėjęs pavojus kitų asmenų sveikatai
ir gyvybei. Darbas su vaikais, jaunimu
ir kitais asmenimis, kuriems reikia
priežiūros darbo metu 40 50
3.1.4. Didelė atsakomybė už kitų asmenų
sveikatą ir gyvybę. Sunku prognozuoti
nelaimingų atsitikimų pasekmes 64 80
3.1.5. Išimtinė teisė priimti tam tikrus
tarpvalstybinius sprendimus, kurių
pasekmės gali lemti žmonių gyvybę 80 100
3.2. Materialinė ir moralinė atsakomybė 50 5
3.2.1. Nėra materialiai atsakingas 2,5 5
3.2.2. Materialiai atsakingas už darbo
priemones 7,5 15
3.2.3. Atsakomybė už materialines ir finansines
vertybes, susijusi su maža nuostolių
tikimybe 15 30
3.2.4. Netiesioginė atsakomybė už dideles
materialines vertybes, susijusi su
įgaliojimais užkirsti kelius nuostoliams
ar jų nuslėpimui 25 50
3.2.5. Atsakomybė už materialines ir finansines
vertybes, susijusi su didele nuostolių
tikimybe, įtaka šalies ekonominiam
stabilumui 30 60
3.2.6. Atsakomybė už visuomenės narių
asmeninio turto saugą, teisių gynimą,
išsimokslinimo lygį 35 70
3.2.7. Atsakomybė už dideles materialines ir
finansines vertybes, susijusi su didelių
nuostolių tikimybe 40 80
3.2.8. Atsakomybė už specialistų žinių lygį ir
moralę, išimtinę teisę priimti teisinius
sprendimus, gydyti ir mokyti žmones.
Moralinė atsakomybė už meno ir
mokslo pažangą, dvasinį ugdymą 45 90
3.2.9. Atsakomybė už vertybes, susijusi su
didele šalies socialinio-ekonominio
nuostolio galimybe, priėmus
nepagrįstus sprendimus ar nepriėmus
reikiamų 50 100
3.3. Bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis
ir organizacijomis ryšiai 50 5
3.3.1. Nėra su kitomis įstaigomis ir
organizacijomis tarnybinių ryšių 2,5 5
3.3.2. Galimi su kitomis įstaigomis ir
organizacijomis tarnybiniai ryšiai 7,5 15
3.3.3. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir
organizacijomis, būtini funkcijoms
vykdyti 15 30
3.3.4. Atliekant darbą, būtini nuolatiniai
ryšiai su kitomis įstaigomis ir
organizacijomis ir bendradarbiavimas
su jomis 25 50
3.3.5. Darbe būtinas konfidencialumas
palaikant nuolatinius ryšius ir
bendradarbiaujant su kitomis
organizacijomis 30 60
3.3.6. Organizacijos interesų reprezentavimas
tarptautiniu lygiu, mokslas 35 70
3.3.7. Organizacijos interesų reprezentavimas
valstybės mastu 40 80
3.3.8. Valstybės interesų reprezentavimas
tarptautinėse organizacijose 45 90
3.3.9. Atstovavimas valstybei. Valstybės
aukščiausio lygio dokumentų ir
tarptautinių sutarčių pasirašymo ir
ratifikavimo teisė 50 100
4. DARBO SUNKUMAS IR SĄLYGOS150 15
4.1. Protinis ir fizinis krūvis, nervinė
įtampa 100 10
4.1.1. Darbas nesukelia nervinės įtampos 5 5
4.1.2. Nesudėtingas fizinis darbas 10 10
4.1.3. Darbas epizodiškai sukelia nervinę
įtampą 20 20
4.1.4. Sunkus fizinis darbas normaliomis
darbo sąlygomis 30 30
4.1.5. Darbui atlikti reikalingas nuolatinis
protinis krūvis ir nervinė įtampa 45 45
4.1.6. Darbas, susijęs su sudėtingos
informacijos apibendrinimu 50 50
4.1.7. Sunkus fizinis darbas blogomis
(nepalankiomis), padidėjusio
pavojingumo darbo sąlygomis (kai
įstatymų nustatyta tvarka už tai
papildomai neapmokama) 60 60
4.1.8. Intensyvus, didesnės protinės
ir nervinės įtampos bei pavojingas
nustatytu darbo laiku darbas 70 70
4.1.9. Intensyvus, didesnės protinės
ir nervinės įtampos bei pavojingas
gyvybei ir ne darbo metu darbas 80 80
4.1.10. Darbas, kuriam reikia didesnės
protinės ir nervinės įtampos, didesnio
susikaupimo, didelių fizinių pastangų 90 90
4.1.11. Darbas, kuriam reikia ypatingo
susikaupimo ir protinės įtampos
rengiant ir priimant sprendimus,
turinčius ilgalaikes pasekmes šaliai 100 100
4.2. Darbo vieta 50 5
4.2.1. Darbas, susijęs su funkcijų vykdymu
nustatytoje darbo vietoje 2,5 5
a 4.2.2. Darbas, susijęs su funkcijų vykdymu
kintant darbo vietai 15 30
b 4.2.3. Darbas kaime ir miesto tipo
gyvenvietėse 10 20
b 4.2.4. Darbas šalies miestuose 20 40
b 4.2.5. Darbas stambiuose šalies miestuose
ir kurortuose 35 70
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
1 priedėlio 2 lentelė
DARBO (PAREIGYBĖS) ĮVERTINIMO KORTELĖ
Įstaigos, organizacijos, įmonės pavadinimas _____________________________________ Pareigybė (darbo vieta) ______________________________________________________ Trumpas darbo aprašymas (esant reikalui, pratęsti antrojoje lapo pusėje) _____________ ______________________________________________________________ _____________ ______________________________________________________________ _____________ ______________________________________________________________ _____________ ______________________________________________________________ _____________
Darbo (pareigybės) įvertinimas pagal veiksnius
Bendrieji ir Vienetini Balų Pastabos vienetiniai veiksniai o skaičius (vienetinio
veiksnio veiksnio lygio
lygio parinkimo
šifras pagrindimas) 1. Darbo sudėtingumas 1.1. Išsimokslinimas 1.2. Profesinė patirtis 1.3. Sprendimų mastas 1.4. Vadybos lygis 1.5. Pareigų lygis 2. Socialinė reikšmė 2.1. Darbo vietos užėmimo
tvarka 2.2. Darbo reikšmė 3. Atsakomybė 3.1. Įtaka kitų asmenų saugumui 3.2. Materialinė ir moralinė
atsakomybė 3.3. Bendradarbiavimo su
kitomis įstaigomis ir
organizacijomis ryšiai 4. Darbo sunkumas ir sąlygos 4.1. Protinis ir fizinis krūvis bei
nervinė įtampa 4.2. Darbo vieta 4.2.a 4.2.b
Iš viso (1+2+3+4 p):
Darbų (pareigybių) vertinimo ekspertų
grupės parašai, pavardės:
vadovas
nariai:
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
2 priedėlis
TARIFINIŲ GRUPIŲ NUSTATYMAS
Balai, nustatyti pagal Tarifinės grupės Darbų (pareigybių) vertinimo
sistemą
nuo iki
0 40 I
41 73 II
74 106 III
107 139 IV
140 172 V
173 205 VI
206 238 VII
239 271 VIII
272 304 IX
305 337 X
338 370 XI
371 403 XII
404 436 XIII
437 469 XIV
470 502 XV
503 535 XVI
536 568 XVII
569 601 XVIII
602 634 XIX
635 667 XX
668 700 XXI
701 733 XXII
734 766 XXIII
767 799 XXIV
800 832 XXV
833 865 XXVI
866 898 XXVII
899 931 XXVIII
932 964 XXIX
965 1000 XXX
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
3 priedėlis
TARIFINĖS GRUPĖS IR TARIFINIAI KOEFICIENTAI
Tarifinės I
grupės kvalifikacinės
kategorijos
tarifiniai
koeficientai
I 1
II 1,13
III 1,28
IV 1,43
V 1,6
VI 1,78
VII 1,98
VIII 2,18
IX 2,4
X 2,62
XI 2,86
XII 3,12
XIII 3,37
XIV 3,64
XV 3,89
XVI 4,16
XVII 4,45
XVIII 4,76
XIX 5,09
XX 5,45
XXI 5,89
XXII 6,42
XXIII 7,06
XXIV 7,84
XXV 8,7
XXVI 9,7
XXVII 10,82
XXVIII 12,06
XXIX 13,45
XXX 15
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
4 priedėlis
PRIEDAI UŽ KARINIUS, VIDAUS TARNYBOS AR PAREIGŪNO LAIPSNIUS
(minimalios mėnesinės algos dydžiais)
Laipsnis Koeficientas
Grandinis 0,1
Jaunesnysis puskarininkis 0,15
Puskarininkis 0,2
Viršila 0,25
Muitininkas
Jaunesnysis leitenantas 0,5
Trečiojo rango teisininkas
Vyresnysis muitininkas
Leitenantas 0,6
Antrojo rango teisininkas
Trečios klasės muitininkas
Vyresnysis leitenantas 0,7
Pirmojo rango teisininkas
Antros klasės muitininkas
Kapitonas 0,85
Vyresnysis teisininkas
Pirmos klasės muitininkas
Majoras 1,0
Justicijos patarėjas
Trečiojo rango muitininkas
Pulkininkas leitenantas 1,15
Vyresnysis justicijos patarėjas
Antrojo rango muitininkas
Pulkininkas 1,3
Valstybinis justicijos patarėjas
Pirmojo rango muitininkas
Generolas 1,5
Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas
Vyriausiasis muitininkas
Lietuvos Respublikos
1996 m. spalio 9 d.
įstatymo Nr.I-1581
5 priedėlis
PRIEDAI UŽ DIPLOMATINIUS RANGUS
(minimalios mėnesinės algos dydžiais)
Diplomatinis rangas Koeficientas
Atašė 0,7
III sekretorius 0,9
II sekretorius 1,1
I sekretorius 1,3
Patarėjas 1,5
Lietuvos Respublikos nepaprastasis
pasiuntinys ir įgaliotas ministras 1,75
Lietuvos Respublikos nepaprastasis
ir įgaliotasis ambasadorius 2,0