Suvestinė redakcija nuo 2011-03-23 iki 2011-11-05
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 7-259, i. k. 1072070ISAKSAK-2333
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2333
Vilnius
Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio 3 d.
įsakymu Nr. ISAK-2333 (Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2008 m. gruodžio 4 d.
įsakymo Nr. ISAK-3329 redakcija)
PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475 ir iš dalies pakeistoje Europos Komisijos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. K(2010)3471, ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 ir iš dalies pakeistoje Europos Komisijos 2010 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. K(2010)1048, nustatytus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai.
3. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.
4. Programa parengta atsižvelgiant į:
4.2. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);
4.3. Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215);
4.4. Neteko galios nuo 2011-03-23
Punkto naikinimas:
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin. 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
4.5. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647);
4.6. Profesinio mokymo regionuose infrastruktūros suaugusiems asmenims ir jaunimui plėtojimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-167/ISAK-1447 (Žin., 2008, Nr. 60-2277);
4.7. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039 (Žin., 2007, Nr. 62-2383);
4.8. Mokytojų ir suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo ir aprūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ISAK-1580 (Žin., 2007, Nr. 86-3452);
4.9. Neteko galios nuo 2011-03-23
Punkto naikinimas:
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin. 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
4.10. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2007, Nr. 39-1462).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
5. Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Programos 4 punkte išvardytuose teisės aktuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
6. Lietuvos profesinio mokymo sistemos raidai didelę įtaką turi šalies ūkio pokyčiai. Galima išskirti tris svarbiausias ūkio raidą lėmusias tendencijas: pirma, per pastaruosius 15 metų smarkiai pasikeitė šalies ūkio struktūra: nemažai tradicinių ūkio sektorių sunyko, o jų vietą užėmė visiškai naujos ekonominės veiklos, daugiausia, paslaugų srityje; antra, išaugo darbo užmokesčio skirtumai tarp atskirų ūkio sektorių, o tai lėmė mažesnį tam tikrų profesijų ir šių profesijų asmenis rengiančios profesinio mokymo sistemos patrauklumą; trečia, integracija į pasaulio ekonominę sistemą ir intensyvi konkurencija bei poreikis didinti darbo našumą lėmė radikalią technologinę kaitą šalies įmonėse, kuri, deja, profesinio mokymo įtaigose nebuvo įvykdyta. Tai lėmė didelį atotrūkį tarp ūkyje ir mokymo reikmėms naudojamų technologijų ir profesinio mokymo įstaigų abiturientų įgytų kompetencijų neatitiktį darbo rinkos poreikiams.
7. Pirmiau pateikti veiksniai verčia profesinio mokymo sistemą prisitaikyti prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų: būtina atnaujinti mokymo programas ir priemones, kiekvienam žmogui suteikti gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir kelti kvalifikaciją.
8. Dabartinė profesinio mokymo sistema yra nepakankamai lanksti, profesinės mokymo įstaigos mokinys privalo baigti visą mokymo programą, kad gautų įgytą kompetenciją patvirtinantį dokumentą. Profesinio mokymo programos paremtos dalykiniu principu. Siekiant padidinti darbininko profesijų patrauklumą, būtina pereiti prie švietimo sistemos, grindžiamos lanksčiomis programomis, todėl turi būti sukurta modulinė profesinio mokymo sistema, kuri leis užtikrinti aukštesnę profesinio mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
9. Nors PHARE profesinio mokymo reformos programa orientavosi į profesinio mokymo programas, grįstas kompetencijomis, ir mokymosi priemonių rengimą, efektyvių mechanizmų, kaip mokymo procesą aprūpinti mokymosi priemonėmis, nebuvo suformuota. PHARE profesinio mokymo programos bandymas šią problemą išspręsti mokyklų jėgomis nedavė lauktų rezultatų. Rengdamos programas ir mokymo(si) priemones mokyklos pradėjo per daug orientuotis į savo turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, per mažai dėmesio skirdamos profesinio rengimo standarto reikalavimams ir rinkos poreikiams. Toks programų ir mokymo(si) priemonių rengimo decentralizavimas apsunkino galimybes mokymo(si) proceso metu tinkamai panaudoti informacinių-komunikacinių technologijų pasiekimus ir operatyviai atsiliepti į ūkyje vykstančius pokyčius. Be to, profesinio mokymo programų vykdymui dar trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, ypač skirtų praktiniam profesiniam mokymui. Tad siekiant profesinio mokymo sistemos plėtros būtina tobulinti mokymo programas ir priemones.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
10. Kita vertus, profesinio rengimo sistemos pokyčiai sunkiai įsivaizduojami be profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo. Profesinio rengimo sistemoje dirbančių pedagogų kvalifikacija ir kompetencijos dažniausiai nepakankamai atitinka šiuolaikinius profesinio rengimo ir švietimo standartus, o tai lėtina inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Egzistuoja mokymo(si) kokybės, profesinės informacijos ir konsultacijų trūkumas ir vientisos, funkcionalios metodinės ir praktinės veiklos sistemos suformavimo poreikis. Nėra bendros kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtojimo informacinės bazės. Todėl būtina kurti inovatyvų kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtros modelį, taip sudarant sąlygas profesinio rengimo pedagogų tęstiniam mokymuisi, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos tobulinimui. Neįgiję ar tik iš dalies įgiję technologines kompetencijas, profesijos mokytojai ir dėstytojai negali savo mokiniams ir studentams suteikti naujausių technologijų žinių ir gebėjimų, todėl profesinių mokyklų mokinių parengimo kokybė dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių. Tad siekiant užtikrinti specialistų rengimo kokybę, atitinkančią darbo rinkos poreikius, būtina užtikrinti profesijos mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, sudarant sąlygas įgyti ir tobulinti kompetencijas naujausių technologijų srityse. Tai padaryti padės profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelio sukūrimas ir įdiegimas.
11. Galiausiai, profesinio mokymo įstaigoms ir aukštosioms mokykloms trūksta šalies ūkyje naudojamų technologijų lygį atitinkančios mokymo įrangos. Profesinio mokymo įstaigoms tai neleidžia užtikrinti aukštos mokymo proceso kokybės ir gerų rezultatų, taip pat užkerta galimybes didinti profesinio mokymo, darbininko profesijų prestižą ir populiarumą. Tai lemia kvalifikuotų darbininkų stygių, kuris tampa ūkio plėtros problema. Maža kvalifikuotų darbininkų pasiūla visiškai nebeatitinka augančios jų paklausos.
12. Prastą mokymo bazių būklę lemia investicijų trūkumas. Valstybės investicijų programos lėšų (praktinio mokymo įrangai įsigyti) nebuvo skiriama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šalies įstojimo į ES. Tiesa, dalis mokymo įstaigų praktinio mokymo įrangą atnaujino dalyvaudamos ES bendrosiose švietimo ir stojimo paramos programose (pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę profesinio mokymo infrastruktūrai skirta 98,4 mln. litų), bet investicijų poreikis šiame sektoriuje vis dar yra didžiulis.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
13. Reikia paminėti ir tai, kad šiuo metu profesinio mokymo įstaigos orientuojasi bemaž išimtinai į pirminį profesinį mokymą. Tačiau profesinio mokymo paklausa keičiasi – auga tęstinio profesinio mokymosi paklausa ir santykinai mažėja pirminio profesinio mokymosi paklausa. Tai pirmiausia sąlygoja objektyvūs veiksniai – technologinė pažanga ir su ja susijęs poreikis nuolat atnaujinti darbuotojų kompetencijas, taip pat subjektyvūs veiksniai – populiarėjanti ir aktyviai ypač ES populiarinama mokymosi visą gyvenimą idėja. Tačiau sparčiai augant mokymosi paslaugų paklausai objektyviai mažėja valstybės galimybės šiuos mokymosi poreikius finansuoti biudžeto lėšomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
14. Atsižvelgiant į augančius ūkio poreikius tęstiniam mokymuisi ir sekant gerais užsienio pavyzdžiais, Lietuvos investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą turi būti glaudžiai siejamos su tęstinio mokymosi paslaugų plėtra. Tiek didinant pirminio profesinio mokymo patrauklumą, tiek plėtojant tęstinio profesinio mokymosi paslaugas profesinio mokymo paslaugų vartotojams svarbu sudaryti sąlygas kvalifikaciją įgyti dalimis. To galima pasiekti diegiant modulinį mokymą bei užtikrinant tinkamą profesinio mokymo kokybę. Investicijos į geras mokymosi bazes bei profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą profesinio mokymo įstaigose paspartins šį procesą, padės užtikrinti tęstinio mokymosi paslaugų aktualumą dirbantiems asmenims ir sudarys sąlygas jiems tobulinti turimą kvalifikaciją.
15. Minėtoms problemoms spręsti šiuo metu yra palankios sąlygos: priimta ir atnaujinta Profesinio mokymo įstatymo redakcija; Lietuvoje baigiama formuoti profesinio rengimo standartų sistema – yra patvirtinti 77 standartai; vykdant PHARE 2001 ir Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento projektus, yra sukaupta nauja profesinio mokymo programų ir mokymosi priemonių rengimo patirtis. Imtis programų turinio pertvarkymo moduliniu principu taip pat skatina ES raginimas visoms valstybėms narėms suformuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas, plėtoti profesiniame mokyme mokymosi kreditų ir neformaliai bei savaiminiu būdu įgytų žinių ir kompetencijų pripažinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
16. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas buvo patvirtinti 2004 metais. Juose numatyta siekti kuo daugiau pritraukti į darbo rinką ir veiksmingiau investuoti į žmogiškųjų išteklių plėtrą bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Įgyvendinamos priemonės padės suteikti visiems individams įgūdžių, būtinų šiuolaikinei darbo jėgai žinioms grindžiamoje visuomenėje, sumažinti įgūdžių neatitikimą ir kliūtis darbo rinkoje. Suaugusiųjų dalyvavimas švietime ir mokymesi vis dar yra ribotas – Eurostato duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias keturias iki tyrimo besimokančių 25–64 metų asmenų vidurkis 2006 m. buvo 4,9 proc., o ES vidurkis – 9,6 proc. Lietuvos siekis iki 2012 m. yra 15 proc. besimokančiųjų. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atlikti tyrimai parodė, kad vienas svarbiausių suaugusiųjų mokymosi motyvų yra saviraiškos ir asmeninio tobulėjimo siekis – ši priežastis skatina mokytis daugiau negu pusę suaugusiųjų. Daugiausia suaugusiųjų asmenų norėtų mokytis į bendrųjų kompetencijų ugdymą nukreiptų dalykų – užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, teisės bei pilietiškumo pagrindų, menų dalykų ir kt. Neformaliojo neprofesinio suaugusiųjų švietimo paslaugų plėtra padėtų gerinti asmenų gyvenimo kokybę ir integraciją į šiuolaikinę visuomenę, todėl reikia didinti bendrąsias kompetencijas ugdančių švietimo programų pasiūlą, gerinti švietimo programų prieinamumą, atnaujinti ir modernizuoti švietimo institucijas, aprūpinti jas moderniomis mokymo priemonėmis, pasinaudojant ES šalių patirtimi.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
17. Žinių visuomenės ir žiniomis grįstos ekonomikos kūrimas, kaip rodo pasaulinės ir europinės valstybių vystymosi tendencijos, artimiausioje ateityje priklausys nuo švietimo kokybės, o dar tiksliau – nuo mokytojų pasirengimo dirbti naujomis, nuolatinio mokymosi sąlygomis, nuo to, ar bus imtasi pedagogų rengimo (suprantama, ir tęstinio mokymo) esminės pertvarkos. Šiuo metu jau aiškiai matomi esamos pedagogų rengimo sistemos trūkumai: kompetencijomis nepagrįstos universitetinių studijų programos, pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; egzistuoja perdėtas pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į „grynąjį mokslą“; nėra nustatytų pedagogui būtinų įgyti esminių kompetencijų, nefunkcionuoja pedagoginės stažuotės institucija, nėra jungčių tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir tokiu būdu įgytos kompetencijos pripažinimo tvarkos; ryškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys nėra orientuotas į naujų mokymosi metodikų ir priemonių taikymą, naujų gebėjimų ir kompetencijų – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo – puoselėjimą. Todėl būtini sistemingi, ilgalaikį poveikį duodantys pertvarkymai pradinio pedagogų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo srityse.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
18. Pagrindinės praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
18.1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės:
18.1.3. Patirtis rengiant ir vertinant mokymo programas ir priemones bei tobulinant profesijos mokytojų ir dėstytojų technologines kompetencijas.
18.2. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos silpnybės:
18.2.2. Neužtikrintas programos dalies ar atskiros kompetencijos pripažinimas (profesinio mokymo uždarumas).
18.2.6. Egzistuoja tik atskiri profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos elementai.
18.2.7. Menka profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymų, skirtų technologinėms kompetencijoms tobulinti pasiūla.
18.2.9. Darnaus vystymosi strateginės nuostatos kol kas sistematiškai neintegruotos į mokytojų nuolatinio mokymosi sistemą.
18.3. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos galimybės:
18.3.1. ES struktūriniai fondai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
18.3.2. ES iniciatyvos (pavyzdžiui, Kreditų sistema).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
18.4. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos grėsmės:
18.4.2. Santykinai maži profesijos mokytojų ir dėstytojų bei profesinio mokymo darbuotojų atlyginimai ir dideli darbo užmokesčio skirtumai tarp ūkio sektorių.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLŲ GRUPĖS
19. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams.
20. Programos tikslui pasiekti keliami šie specialieji Programos tikslai ir uždaviniai:
20.1. Specialieji Programos tikslai:
20.2. Programos uždaviniai:
20.2.6. suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje;
20.2.8. pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, suteikiant ugdymui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų;
20.2.9. plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą, suteikiant besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
21. Veiklų grupės specialiesiems Programos tikslams ir Programos uždaviniams įgyvendinti pateikiamos Programos priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS IR FINANSAVIMO DYDIS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
22. Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių (toliau – Sutartis) pasirašymo grafikas ir Programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos Sutarčių lėšų sumos:
| Nr. |
Programos veiklų grupės |
Bendra suma (mln. litų) |
Metai |
|||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
|||
| Sutarties(-čių) vertė (mln. litų) |
||||||||
| 1. |
Kvalifikacijų formavimas, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
9,97 |
|
|
9,97 |
|
|
|
| 2. |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
20,00 |
|
|
20,00 |
|
|
|
| 3. |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
400,32 |
|
107,03 |
|
293,29 |
|
|
| 4. |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
10,86 |
|
10,86 |
|
|
|
|
| 5. |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
25,00 |
|
|
6,29 |
|
18,71 |
|
| 6. |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
15,00 |
|
|
6,75 |
|
8,25 |
|
| 7. |
Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
9,18 |
|
|
|
9,18 |
|
|
| 8. |
Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo programų diegimas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose |
79,57 |
|
|
|
|
79,57 |
|
| 9. |
Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
6,00 |
|
|
|
6,00 |
|
|
| 10. |
Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
4,00 |
|
|
|
4,00 |
|
|
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
6 skyrius. Neteko galios nuo 2010-06-11
Skyriaus naikinimas:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin. 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
VII. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
24. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą (pradinės situacijos duomenų šaltinis – Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą švietimui ir mokslui skirtos paramos rezultatų tyrimas. Tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008):
24.1. Programos įgyvendinimo stebėsenos rodikliai (veiksmų programų (toliau – VP) lygmens):
| Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
||||||
| Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
||||||
| Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Pradinė situacija |
Pagal Programą numatoma pasiekti reikšmė (iki 2015 metų) |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (VP lygmuo) |
||
| Produkto |
Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
skaičius |
14 838 |
5 500 |
7 000 |
||
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
skaičius |
4 942 |
1 750 |
4 000 |
|||
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
skaičius |
46 920 |
5 580 |
25 000 |
|||
| Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
skaičius |
2 461 |
120 |
5 000 |
|||
| Profesinio mokymo institucijos (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas |
skaičius |
42 |
60 |
60 |
|||
| Profesinio mokymo institucijų (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų profesinio mokymo institucijų |
procentai |
2,7 |
65 |
65 |
|||
| Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu |
skaičius |
82 |
90 |
90 |
|||
| Rezultato |
Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis |
procentai |
28,4 |
80 |
80 |
||
| Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis |
procentai |
28,4 |
80 |
80 |
|||
| Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
procentai |
88,4 |
90 |
90 |
|||
| Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
procentai |
88,4 |
90 |
90 |
|||
| Dalis mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2-4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu |
procentai |
3,7 |
30 |
30 |
|||
| Veiksmų programa |
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||||||
| Prioritetas |
2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ |
||||||
| Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė situacija |
Pagal Programą numatoma pasiekti reikšmė (iki 2015 metų) |
Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (VP lygmuo) |
||
| Produkto |
Projektai |
skaičius |
51 |
38 |
100 |
||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
skaičius |
919 075 |
18 890 |
110 000 |
||
24.2. Programos įgyvendinimo stebėsenos rodikliai pagal veiklų grupes:
| Nr. |
Veiklų grupė |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Lygmuo |
Matavimo vienetai |
Iki 2015 metų numatoma pasiekti reikšmė |
| 1. |
Kvalifikacijų formavimas, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
Produkto |
Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai |
Programos lygmuo (toliau – NAC) |
skaičius |
1 |
| Švietimo posričiai, kuriuose buvo į modulines pertvarkytų profesinio mokymo programų |
NAC |
skaičius |
25 |
|||
| Ūkio sektoriai, kuriuose parengti ar atnaujinti profesiniai standartai |
NAC |
skaičius |
5 |
|||
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
100 |
|||
| Rezultato |
Švietimo posričių, kuriuose buvo į modulines pertvarkytų profesinio mokymo programų, dalis nuo visų švietimo posričių |
NAC |
procentai |
56 |
||
| Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
procentai |
90 |
|||
| 2. |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai |
NAC |
skaičius |
1 |
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
580 |
|||
| Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
70 |
|||
| Rezultato |
Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
procentai |
90 |
||
| Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
procentai |
90 |
|||
| 3. |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
Produkto |
Projektai |
VP |
skaičius |
33 |
| Sukurti sektoriniai praktinio mokymo centrai |
NAC |
skaičius |
33 |
|||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
VP |
skaičius |
8 250 |
||
| 4. |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
Produkto |
Projektai |
VP |
skaičius |
1 |
| Modernizuoti švietimo centrai |
NAC |
skaičius |
49 |
|||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
VP |
skaičius |
10 000 |
||
| 5. |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
Produkto |
Sukurti švietimo paslaugų teikimo modeliai |
NAC |
skaičius |
1 |
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
4 800 |
|||
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
1 750 |
|||
| Rezultato |
Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
procentai |
90 |
||
| Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis |
VP |
procentai |
80 |
|||
| 6. |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
Produkto |
Parengtos suaugusiųjų mokymo programos |
NAC |
skaičius |
10 |
| Išleisti suaugusiųjų mokymui(-si) skirti mokymosi leidiniai |
NAC |
skaičius |
2 |
|||
| Suaugusieji, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
NAC |
skaičius |
4 000 |
|||
| Rezultato |
Suaugusiųjų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
NAC |
procentai |
90 |
||
| 7. |
Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
Produkto |
Projektai |
VP |
skaičius |
4 |
| Institucijos, pagerinusios profesinio arba technologinio mokymo infrastruktūrą |
NAC |
skaičius |
4 |
|||
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) |
VP |
skaičius |
640 |
||
| 8. |
Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo programų diegimas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose |
Produkto |
Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
5 500 |
| Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
VP |
skaičius |
100 |
|||
| Rezultato |
Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis |
VP |
procentai |
80 |
||
| Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis |
VP |
procentai |
90 |
|||
| 9. |
Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
Produkto |
Profesinio mokymo institucijos (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas |
VP |
skaičius |
60 |
| Profesinio mokymo institucijų (ISCED 2–4 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų profesinio mokymo institucijų |
VP |
procentai |
65 |
|||
| 10. |
Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
Produkto |
Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu |
VP |
skaičius |
90 |
| Rezultato |
Dalis mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu |
VP |
procentai |
30 |
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
VIII. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS
25. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 4 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, darnus vystymasis, informacinės visuomenės plėtra ir regioninė plėtra. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytas dar vienas horizontalusis prioritetas: novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:
25.1. Lygių galimybių skatinimas. Plėtojant ne tik pirminio, bet ir tęstinio profesinio mokymosi paslaugas Programoje numatytomis veiklomis bus skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atskiromis veiklų grupėmis, tokiomis kaip Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas, bus siekiama aktyvesnio suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo(si) procese (bus plečiama suaugusiųjų švietimo programų pasiūla, didinamas švietimo programų prieinamumas). Programoje numatytas modulinės profesinio mokymo sistemos sukūrimas sudarys sąlygas jaunų žmonių mobilumui, padės bet kuriame Lietuvos regione profesionaliau parengti jaunus specialistus, konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti savo darbo vietą. Planuojamas mokymo programų ir priemonių atnaujinimas, kvalifikacijos tobulinimo programų sukūrimas ir vykdymas kiekvienam žmogui suteiks gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, padidins mokymosi paslaugų kokybę ir prieinamumą.
25.2. Darnus vystymasis. Siekiant didinti švietimo paslaugų prieinamumą ir sudaryti sąlygas kuo didesnei visuomenės daliai tenkinti įvairius mokymosi poreikius ir taip padidinti savo galimybes gauti kokybišką darbo vietą, Programoje numatytos tokios veiklų grupės kaip pirminio ir tęstinio mokymo paslaugų plėtra, modulinio profesinio mokymo sistemos, užtikrinančios kvalifikacijos įgijimą dalimis, įdiegimas, mokymo programų ir priemonių, paremtų informacinėmis technologijomis, diegimas bei mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimas, užtikrinsiantis inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Programoje numatomas darnaus vystymosi švietimo konsultantų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, darnaus vystymosi švietimo interaktyvios svetainės sukūrimas ir palaikymas, demonstracinių konsultacinių centrų konsultacinės veiklos plėtojimas. Bus plėtojamas darnaus vystymosi kompetencijos tinklas, bus diegiami tokio vystymosi principai formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje.
25.3. Informacinės visuomenės plėtra. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies profesinio ugdymo įstaigose, tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT), kuriant virtualią erdvę mokymo priemonių paketų, kuriuos sudarys skirtingo tipo mokymo medžiaga (rašytinė, filmuota, kompiuterinė ir pan.), kaupimui ir sklaidai bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros. Interaktyvios darnaus vystymosi švietimo interneto svetainės funkcionavimas bus vienas iš konkrečių IKT panaudojimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui pavyzdžių.
25.4. Regioninė plėtra. Siekiant skirtumų tarp didžiųjų miestų ir kitų regioninių centrų, tarp miesto ir kaimo mažinimo, Programoje planuojama kurti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą, kurio geografinė aprėptis atitiktų tolygios regionų plėtros principus, investicijas nukreipiant ir į atokiau didžiųjų miestų esančius regionus, išskirtinį dėmesį skiriant prioritetiniams Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos regionams bei Mažeikių ir Visagino miestams. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas jungs švietimo institucijas, tolygiai išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje; interneto svetainėje pateikta metodinė ir mokomoji medžiaga bus vienodai prieinama visiems pedagogams. Tokiu būdu švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas greta savo tiesioginių uždavinių, taip pat prisidės prie regioninių skirtumų mažinimo bei tolygios regionų plėtros užtikrinimo.
25.5. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programoje numatytuose sukurti sektoriniuose praktinio mokymo centruose bei kitose profesinio arba technologinio mokymo infrastruktūrą gerinančiose mokymo institucijose bus įdiegta moderni profesinio mokymo programoms (atsižvelgiant į realius rinkos poreikius atnaujintoms ar naujoms) realizuoti reikalinga įranga, kuria galės naudotis ir kitų švietimo lygmenų įstaigos. Siekiant maksimaliai išnaudoti sukurtų praktinio mokymo bazių pajėgumus ir kiek įmanoma kokybiškesnes paslaugas suteikti kiek įmanoma didesniam vartotojų skaičiui taip pat bus diegiami pažangūs informacinėmis technologijomis pagrįsti mokymosi metodai (lygiagrečiai bus tobulinamos profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinės kompetencijos), paslaugų teikimo būdai, skatinamas ir palaikomas bendradarbiavimas su atitinkamo sektoriaus darbdaviais ar jų asociacijų atstovais. Didinant darbininko profesijų patrauklumą Programoje numatyta per modulinio mokymo diegimą sudaryti sąlygas profesinio mokymo paslaugų vartotojams kvalifikaciją įgyti dalimis, iki šiol tas buvo neįmanoma. Taip bus siekiama skatinti mokytis nemotyvuotus asmenis ir didinti mokymosi paslaugų prieinamumą. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centras ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė ir funkcionavimas bus bendradarbiavimo diegiant švietimo naujoves pavyzdys.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
IX. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA
26. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.
27. Programos valdymo ir priežiūros schema:
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
X. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
28. Programos projektai turi atitikti bendruosius projektų tinkamumo finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis atrankos kriterijus ir Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ lėšų (iki 15,9 mln. Lt).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
31. Programą sudaro dešimt tarpusavyje susijusių veiklų grupių, iš kurių septynios veiklų grupės skirtos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimui ir trys – 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimui. Projektai apima profesinio rengimo sistemos prisitaikymą prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų, mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą bei mokymo bazių būklės gerinimą. Taip siekiama užtikrinti praktinio mokymo išteklių plėtros nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Priedo pakeitimai:
Nr. ISAK-3329, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 147-5919 (2008-12-23), i. k. 1082070ISAKSAK-3329
Praktinio profesinio mokymo išteklių
plėtros programos priedas
(Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-815 redakcija)
VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS
| Nr. |
Veiklų grupė |
|||||||||||
| 1. |
Kvalifikacijų formavimas, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas |
|||||||||||
| 1.1. |
Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos (toliau – Programa) tikslai: - didinti profesinio mokymo lankstumą; - gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai. Veiklų grupe įgyvendinami Programos uždaviniai: - tęsti Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtrą; - sukurti lanksčias, praktiniu mokymu grindžiamas modulines profesinio mokymo programas. |
|||||||||||
| 1.2. |
Remiamos veiklos: 1. Kvalifikacijų formavimas. 2. Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas. |
|||||||||||
| 1.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Kvalifikacijų formavimas: 1.1. profesinių standartų rengimo metodikos atnaujinimas, aprėpiant visų lygmenų (įskaitant aukštojo mokslo) kvalifikacijas ūkio sektoriuje; 1.2. mokymo programos parengimas profesinių standartų rengėjams ir jų mokymas; 1.3. tyrimų atlikimas penkiuose ūkio sektoriuose; 1.4. profesinių standartų parengimas ar atnaujinimas, jų leidyba. 2. Modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas: 2.1. modulinio profesinio mokymo sistemos modelio sukūrimas ir modulinių profesinio mokymo programų rengimo plano sudarymas (modelis ir planas suderinami su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija); 2.2. modulinių profesinio mokymo programų rengėjų mokymai; 2.3. modulinių profesinio mokymo programų parengimas. |
2010 m. II ketv.–2013 m. II ketv. |
9,97 |
||||||||||
| 1.4. |
Pareiškėjas |
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras |
||||||||||
| 1.5. |
Partneris |
Studijų kokybės vertinimo centras |
||||||||||
| 1.6. |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, ekspertai ir profesinio mokymo specialistai |
||||||||||
| 1.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||||||||||
| 1.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 1.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 1.10. |
Finansavimo intensyvumas |
97 proc. |
||||||||||
| 2. |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
|||||||||||
| 2.1. |
Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas: - sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje. |
|||||||||||
| 2.2. |
Remiamos veiklos: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų pasiūlos ir paklausos tyrimai (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas. |
|||||||||||
| 2.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų pasiūlos ir paklausos nustatymas (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas: 1.1. profesijos mokytojų ir kolegijų dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo pasiūlos ir paklausos nustatymas atskiruose ūkio sektoriuose; 1.2. profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelio sukūrimas (modelis suderinamas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija). 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas: 2.1. technologinių kompetencijų tobulinimo programų rengėjų ir vykdytojų paslaugų pirkimas (pirkimuose dalyvauja asocijuotos verslo struktūros ir inovatyvios įmonės); 2.2. technologinių kompetencijų tobulinimo programų parengimas; 2.3. profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymai įmonėse; 2.4. profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo informacinės posistemės sukūrimas ir administravimas. |
2010 m. II ketv.– 2013 m. II ketv. |
20,00 |
||||||||||
| 2.4. |
Pareiškėjas |
Ugdymo plėtotės centras |
||||||||||
| 2.5. |
Partneris |
- |
||||||||||
| 2.6. |
Tikslinės grupės |
Profesijos mokytojai ir dėstytojai. |
||||||||||
| 2.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||||||||||
| 2.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 2.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 2.10. |
Finansavimo intensyvumas |
97 proc. |
||||||||||
| 3. |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
|||||||||||
| 3.1. |
Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Programos tikslai: - gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai; - sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - sukurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą. |
|||||||||||
| 3.2. |
Remiamos veiklos: 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
|||||||||||
| 3.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 8 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
2009 m. IV ketv.–2013 m. IV ketv. |
107,03 |
||||||||||
| 25 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
2011 m. II ketv.–2013 m. IV ketv. |
293,29 |
||||||||||
| 3.4. |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo įstaigos |
||||||||||
| 3.5. |
Partneris |
Profesinio mokymo įstaigos |
||||||||||
| 3.6. |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai, kt. asmenys |
||||||||||
| 3.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas ir Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1463 (Žin., 2008, Nr. 81-3226) remiamas veiklas ir Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos 2 priede nurodytus pareiškėjus. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje. |
||||||||||
| 3.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 3.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
||||||||||
| 3.10. |
Finansavimo intensyvumas |
100 proc. |
||||||||||
| 4. |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
|||||||||||
| 4.1. |
Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas: - sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - plėtoti mokytojų švietimo centrų infrastruktūrą. |
|||||||||||
| 4.2. |
Remiamos veiklos: 1. Renovacijos darbai. 2. Įrangos pirkimas. 3. Paslaugų pirkimas. 4. Viešinimas. 5. Projekto administravimas. |
|||||||||||
| 4.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Renovacijos darbai. 2. Įrangos pirkimas. 3. Paslaugų pirkimas. 4. Viešinimas. 5. Projekto administravimas. |
2009 m. II ketv.–2012 m. II ketv. |
10,86 |
||||||||||
| 4.4. |
Pareiškėjas |
Ugdymo plėtotės centras |
||||||||||
| 4.5. |
Partneriai |
Akmenės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centras, Anykščių švietimo centras, Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Druskininkų švietimo centras, Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Joniškio rajono švietimo centras, Jurbarko švietimo centras, Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centras, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno rajono švietimo centras, Kėdainių švietimo centras, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras, Klaipėdos rajono švietimo centras, Klaipėdos universitetas (Tęstinių studijų institutas), Kretingos rajono pedagogų švietimo centras, Marijampolės apskrities švietimo centras, Mažeikių švietimo centras, Molėtų švietimo centras, Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Panevėžio pedagogų švietimo centras, Panevėžio rajono pedagogų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Prienų rajono švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centras, Raseinių rajono mokytojų švietimo centras, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių rajono savivaldybės švietimo centras, Šiaulių universitetas (Tęstinių studijų institutas), Šilalės rajono švietimo centras, Šilutės rajono pedagogų švietimo centras, Širvintų rajono švietimo centras, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, Tauragės rajono savivaldybės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Telšių švietimo centras, Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Švietimo centras, Ukmergės mokytojų švietimo centras, Utenos švietimo centras, Varėnos švietimo centras, Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Vytauto Didžiojo universitetas (Švietimo studijų centras), Vilniaus pedagoginis universitetas (Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas), VšĮ Jonavos suaugusiųjų švietimo centras, VšĮ Lazdijų švietimo centras, Zarasų švietimo centras |
||||||||||
| 4.6. |
Tikslinės grupės |
Pedagogai |
||||||||||
| 4.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||||||||||
| 4.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 4.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
||||||||||
| 4.10. |
Finansavimo intensyvumas |
100 proc. |
||||||||||
| 5. |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra |
|||||||||||
| 5.1. |
Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas: - sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, suteikiant ugdymui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų. |
|||||||||||
| 5.2. |
Remiamos veiklos: 1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo organizavimas. 2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimas ir organizavimas. |
|||||||||||
| 5.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo organizavimas. 2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimas, modelio parengimas (modelis suderinamas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija). |
2010 m. II ketv.–2011 m. IV ketv. |
6,30 |
||||||||||
| 1. Pedagogų ir vaikų globos įstaigų auklėtojų perkvalifikavimo organizavimas (tęsiamas). 2. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas pagal patvirtintą modelį. |
2012 m. I ketv.– 2013 m. IV ketv. |
18,70 |
||||||||||
| 5.4. |
Pareiškėjas |
Ugdymo plėtotės centras |
||||||||||
| 5.5. |
Partneriai |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos |
||||||||||
| 5.6. |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai, švietimo konsultantai). |
||||||||||
| 5.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties mokytojų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdyme. |
||||||||||
| 5.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 5.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 5.10. |
Finansavimo intensyvumas |
98 proc. |
||||||||||
| 6. |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
|||||||||||
| 6.1. |
Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas: - sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims gerinti prisitaikymo prie socialinės aplinkos gebėjimus. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą, suteikiant besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų. |
|||||||||||
| 6.2. |
Remiamos veiklos: 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtra ir tinklaveikos kūrimas. 2. Mokymai, skirti suaugusiųjų bendrosioms kompetencijoms savivaldybėse ugdyti. 3. Informavimas apie mokymosi visą gyvenimą galimybes. 4. Literatūros andragogams ir suaugusiesiems rengimas ir leidyba. 5. Suaugusiųjų mokymo įstaigų darbuotojų dalyvavimo tarptautiniuose projektuose galimybių užtikrinimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimai ir stebėsena. 7. Nacionalinių suaugusiųjų švietimą koordinuojančių institucijų plėtra ir tarpinstitucinės sąveikos stiprinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo organizavimo ir vadybos stiprinimas. |
|||||||||||
| 6.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtros analizė. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymo programų kūrimas. 3. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 4. Metodinių ir teorijos leidinių, mokomųjų laidų mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse kūrimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. |
2010 m. I ketv.–2012 m. I ketv. |
7,00 |
||||||||||
| 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų stiprinimo veikla ir bendradarbiavimo tinklų sukūrimas. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymų organizavimas. 3. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 4. Metodinių ir teorijos leidinių, mokomųjų laidų mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse diegimas. 6. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. 9. Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų vertinimo tyrimo atlikimas. |
2012 m. II ketv. – 2014 m. IV ketv. |
8,00 |
||||||||||
| 6.4. |
Pareiškėjas |
Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras |
||||||||||
| 6.5. |
Partneris |
- |
||||||||||
| 6.6. |
Tikslinės grupės |
Suaugusiųjų švietimo institucijų administracijos personalas, andragogai, dėstytojai, švietimo vadybininkai, besimokantys suaugusieji |
||||||||||
| 6.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties suaugusiųjų mokymo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||||||||||
| 6.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 6.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 6.10. |
Finansavimo intensyvumas |
100 proc. |
||||||||||
| 7. |
Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas – reikiami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, įrangos, prekių ir paslaugų pirkimas |
|||||||||||
| 7.1. |
Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Programos tikslai: - gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai; - sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - sukurti profesiniam ir technologiniam mokymui reikalingą infrastruktūrą. |
|||||||||||
| 7.2. |
Remiamos veiklos: 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
|||||||||||
| 7.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
2011 m. II ketv.–2013 m. II ketv. |
9,18 |
||||||||||
| 7.4. |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo ir kitos švietimo įstaigos |
||||||||||
| 7.5. |
Partneris |
Profesinio mokymo ir kitos švietimo įstaigos |
||||||||||
| 7.6. |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai, kt. asmenys |
||||||||||
| 7.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti šios Programos nuostatas. |
||||||||||
| 7.8. |
Svarbos kriterijai, skirti projekto, pateikto pagal išankstinį kvietimą, svarbos vertinimui (toliau – svarbos kriterijai) |
Projektas turi atitikti šiuos svarbos kriterijus: 1. projektą teikianti institucija privalo turėti licenciją pirminiam (pagrindiniam) profesiniam mokymui; 2. projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje. Prioritetas teikiamas projektams: - kurie nepatenka į 2007–2013 m. valstybės projektų planavimo būdu finansuojamus projektus, skirtus profesinio mokymo įstaigos infrastruktūros atnaujinimui; - kai pagrįstas numatomos modernizuoti profesinio mokymo įstaigos perspektyvumas; - kai projektą įgyvendinanti profesinio mokymo įstaiga bus vienintelė iš profesinio mokymo įstaigų regione, gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą infrastruktūros plėtrai; - kurie tiesiogiai susieti su profesinio ir technologinio mokymo prieinamumo didinimu; - kurie skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą socialinėje srityje; - kurie įgyvendinami vykdant profesinio mokymo įstaigų optimizavimą. |
||||||||||
| 7.9. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 7.10. |
Įgyvendinančioji institucija |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
||||||||||
| 7.11. |
Finansavimo intensyvumas |
100 proc. |
||||||||||
| 8. |
Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas, modulinių mokymo programų diegimas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose |
|||||||||||
| 8.1. |
Veiklų grupe įgyvendinami šie specialieji Programos tikslai: - didinti profesinio mokymo lankstumą; - gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. Veiklų grupe įgyvendinami Programos uždaviniai: - sukurti mokymo priemones, skirtas mokymui pagal modulines profesinio mokymo programas; - įdiegti modulines mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. |
|||||||||||
| 8.2. |
Remiamos veiklos: 1. Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas (rengėjų mokymai, priemonių rengimas, sklaida). 2. Modulinių mokymo programų diegimas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose. |
|||||||||||
| 8.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Modulinėms mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas: 1.1. mokymo priemonių būklės Europos šalyse analizė; mokymo priemonių įvairovės (t. y. kas sudaro mokymo priemonių komplektą – vadovėliai, plakatai, užduočių rinkiniai ir pan.) nustatymas ir mokymo priemonių komplektų poreikių įvertinimas konkrečiame švietimo posrityje; sudaromas mokymo priemonių komplekto švietimo posrityje projektas ir mokymo priemonių rengimo planas; nustatomas mokymo priemonių komplektų tiražas; 1.2. mokymo programos parengimas mokymo priemonių rengėjams ir jų mokymas; 1.3. mokymo priemonių rengimas posrityje (kūrimas, vertimas ir adaptavimas Lietuvos profesinio mokymo sistemai – jei perkama iš kitų šalių, išbandymas, mokymo priemonių vertinimas); 1.4. mokymo priemonių leidyba. 2. Modulinių mokymo programų diegimas (mokymo vykdymas) profesinio mokymo įstaigose: 2.1. modulinių mokymo programų vykdytojų mokymai; 2.2. programų diegimas (vykdymas) profesinio mokymo įstaigose; 2.3. informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
2011 m. I ketv.–2014 m. I ketv. |
79,57 |
||||||||||
| 8.4. |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo įstaigos |
||||||||||
| 8.5. |
Partneris |
Profesinio mokymo įstaigos |
||||||||||
| 8.6. |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai. |
||||||||||
| 8.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti šios Programos nuostatas. |
||||||||||
| 8.8. |
Svarbos kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos svarbos kriterijus: 1. projektą teikianti institucija privalo turėti licenciją pirminiam (pagrindiniam) profesiniam mokymui; 2. projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje; 3. projektą teikianti profesinio mokymo įstaiga turi sudaryti konsorciumą su atitinkamoje srityje teikiančiomis profesinį mokymą įstaigomis, t. y. sektorinį konsorciumą; 4. konkrečiame švietimo posrityje turi būti tik vienas pareiškėjas; 5. parengtų mokymo/mokymosi priemonių tiražas turi būti pakankamas aprūpinti visus mokymo tiekėjus toje srityje, mokinius, pagal poreikį įmonių darbuotojus; 6. vertinant parengtas mokymo/mokymosi priemones kalbos redaktorius – privalomas (turi būti patikrinta lietuvių kalba nepriklausomai nuo to, ar priemonė spausdinama, skelbiama tinklalapyje ir pan.); 7. parengtoms mokymo/mokymosi priemonėms turi būti gautas atitinkamos srities Metodinės komisijos pritarimas. |
||||||||||
| 8.9. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 8.10. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 8.11. |
Finansavimo intensyvumas |
97 proc. |
||||||||||
| 9. |
Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose |
|||||||||||
| 9.1. |
Veiklų grupe įgyvendinamas specialusis Programos tikslas: - gerinti profesinio mokymo kokybę. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - plėtoti vidinius profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmus. |
|||||||||||
| 9.2. |
Remiamos veiklos: 1. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas. 2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
|||||||||||
| 9.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas: 1. Personalo mokymai. 2. Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas. 3. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
2011 m. II ketv.–2013 m. IV ketv.. |
6,0 |
||||||||||
| 9.4. |
Pareiškėjas |
VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras; Kauno maisto pramonės mokykla; Alytaus profesinio rengimo centras; Marijampolės profesinio rengimo centras; Tauragės profesinio rengimo centras; Šiaulių profesinio rengimo centras; VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras; Utenos regioninis profesinio mokymo centras; Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla; Plungės technologijų ir verslo mokykla. |
||||||||||
| 9.5. |
Partneris |
Valstybinės ir nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos, turinčios licenciją vykdyti pirminį arba tęstinį profesinį mokymą ir jį vykdančios, bei kurių pagrindinė veiklos sritis yra profesinis mokymas. |
||||||||||
| 9.6. |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai. |
||||||||||
| 9.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti šios Programos nuostatas. |
||||||||||
| 9.8. |
Svarbos kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos svarbos kriterijus: 1. projektą teikianti institucija privalo turėti licenciją pirminiam (pagrindiniam) profesiniam mokymui ir jų pagrindinė veiklos sritis turi būti profesinis mokymas; 2. projektą teikianti institucija turi turėti patirties kokybės vadybos diegimo srityje; 3. projektai turi apimti visas apskrityje esančias profesinio mokymo įstaigas. |
||||||||||
| 9.9. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 9.10. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 9.11. |
Finansavimo intensyvumas |
97 proc. |
||||||||||
| 10. |
Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas |
|||||||||||
| 10.1. |
Veiklų grupe įgyvendinamas šis specialusis Programos tikslas: - gerinti profesinio mokymo kokybę. Veiklų grupe įgyvendinamas Programos uždavinys: - vykdyti profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą. |
|||||||||||
| 10.2. |
Remiamos veiklos: 1. Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas. 2. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
|||||||||||
| 10.3. |
Remiamų veiklų detalizavimas ir jų įgyvendinimo etapai |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Finansavimo suma, mln. Lt |
|||||||||
| Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo vykdymas: 1. Vertintojų mokymai. 2. Vertinimų vykdymas. 3. Atlikto profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo peržiūra ir rekomendacijų proceso tobulinimui parengimas. 4. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
2011 m. II ketv.–2014 m. IV ketv. |
4,0 |
||||||||||
| 10.4. |
Pareiškėjas |
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras |
||||||||||
| 10.5. |
Partneris |
- |
||||||||||
| 10.6. |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, ekspertai ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai. |
||||||||||
| 10.7. |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Šios Programos nuostatas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||||||||||
| 10.8. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
||||||||||
| 10.9. |
Įgyvendinančioji institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
||||||||||
| 10.10. |
Finansavimo intensyvumas |
100 proc. |
||||||||||
Priedo pakeitimai:
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. ISAK-3329, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 147-5919 (2008-12-23), i. k. 1082070ISAKSAK-3329
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-815, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 67-3371 (2010-06-10), i. k. 1102070ISAK000V-815
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-440, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 34-1628 (2011-03-22), i. k. 1112070ISAK000V-440
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 "Dėl Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo