Įsakymas netenka galios 2012-05-25:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-472, 2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 59-2949 (2012-05-24), i. k. 1122020ISAK0004-472

Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 2001-10-06 iki 2012-05-24

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 78-2329, i. k. 0992020ISAK00000307

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SRITINIO NORMINIO DOKUMENTO „DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ IR ĮVADŲ ELEKTROCHEMINĖS SAUGOS NUO KOROZIJOS ĮRENGINIAI. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, MATAVIMAI IR BANDYMAI. TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO

1999 m. rugsėjo 10 d. Nr. 307

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 67-1957) 6.2.14, 11.5 p.,

1. Tvirtinu sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės“ (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintų „Dujų ūkio saugumo laikinųjų taisyklių“ 3.11.3 p., 3.11.6 p.

ŪKIO Ministras Eugenijus Maldeikis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 307

DUJŲ SISTEMA SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ IR ĮVADŲ ELEKTROCHEMINĖS SAUGOS NUO KOROZIJOS ĮRENGINIAI TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, MATAVIMAI IR BANDYMAI TAISYKLĖS

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Šios taisyklės taikomos atliekant skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninę priežiūrą, matavimus ir bandymus, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas.

2. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Šiose taisyklėse pavartoti terminai:

2.1. Apsauginis anodas – elektrodas, kurio jonai, panaudojant išorinį elektros energijos šaltinį, pernešami į saugomąją konstrukciją.

2.2. Apsauginė danga – dielektrinė medžiaga, izoliuojanti vamzdžio metalą nuo kontakto su aplinka ir sumažinanti klaidžiojančių srovių poveikį.

2.3. Tirpstančiųjų anodų įrenginiai – elektrocheminės saugos įrenginiai, apsaugantys metalines konstrukcijas nuo korozijos, panaudojant tirpstančio anodo pastovią apsauginę elektros srovę, susidarančią sujungus tirpstantį anodą su saugomu metalu.

2.4. Grunto gradientas – lyginamojo elektrodo ir grunto potencialų skirtumo pokyčio (padidėjimo ar sumažėjimo) vertė ilgio vienetui (paprastai 10 m).

2.5. Izoliuojanti jungtis – izoliacinės medžiagos intarpas vamzdyne, elektriškai atskiriantis atskiras vamzdyno dalis.

2.6. Katodinės saugos įrenginys – saugos nuo elektrocheminės korozijos priemonių, išorine papildoma srove mažinančių korozinį potencialą, visuma (maitinimo šaltinis, katodinis keitiklis, anodiniai elektrodai ir elektros kabelių bei oro linijos).

2.7. Katodinis keitiklis – katodinės saugos įrenginio sudedamoji dalis, paprastai lygintuvas, keičiantis pramoninio dažnio elektros srovę nuolatine reikiamų parametrų srove, turintis galimybę reguliuoti srovę nustatytose ribose.

2.8. Lyginamasis elektrodas – matavimo priemonė (elektrodas), turinti pastovų ir grįžtamą potencialą, naudojama matuojant kitų elektrodų potencialus.

2.9. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, įsipareigojęs atsakyti už kokybišką dujų sistemos sudedamųjų dalių (elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių) montavimą, eksploatavimą ir (ar) dujų tiekimą bei turinti šiai veiklai Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą ar licenciją.

2.10. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas darbų saugos klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių dujų sistemos kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.

2.11. Momentinis „Įjungta“ – „Išjungta“ potencialas – vamzdžio metalo paviršiaus ir grunto potencialų skirtumas, t. y. potencialas „vamzdis/gruntas“, išmatuotas tiekiant apsauginę srovę prieš pat jos išjungimą („Įjungta“) ir tuoj po sinchroninio visų šaltinių, tiekiančių elektrocheminės saugos srovę, išjungimo („Išjungta“).

2.12. Techninė priežiūra – dujotiekių elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninės būklės stebėjimo, įvertinimo, techninio tikrinimo, reguliavimo ir taisymo veiksmai, atliekami tam, kad įrenginiai būtų tvarkingi ir patikimai veiktų.

3. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA

3.1. Techniškai prižiūrėti dujotiekių elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginius, atlikti jų matavimus ir bandymus gali tik kvalifikuoti darbuotojai, išlaikę kvalifikacijos egzaminus darbui dujų sistemoje, atestuoti darbų saugos klausimais ir įgiję atitinkamą elektros saugos kvalifikacinę kategoriją pagal „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ nuostatas.

4. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, MATAVIMAI, BANDYMAI

4.1. Bendrieji reikalavimai:

4.1.1. dujotiekių elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginius techniškai prižiūrėti, atlikti matavimus, bandymus gali tik kvalifikuotos tarnybos, turinčios Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų leidimą (licenciją) šiai veiklai;

4.1.2. šios taisyklės privalomos kvalifikuotų tarnybų darbuotojams, atliekantiems degiųjų dujų tiekimo sistemos skirstomųjų dujotiekių ir įvadų į pastatus elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninę priežiūrą, matavimus ir bandymus;

4.1.3. elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninei priežiūrai, matavimams, bandymams kvalifikuotose tarnybose turi būti parengtos instrukcijos, kuriose nurodoma darbų atlikimo technologija, saugos reikalavimai ir saugūs darbo metodai, darbų kokybės tikrinimo būdai bei priemonės;

4.1.4. už elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninę priežiūrą, matavimus, bandymus atsako jų savininkai, jei darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo;

4.1.5. atlikti techninės priežiūros darbai, matavimų ir bandymų duomenys turi būti įforminti techniniuose dokumentuose;

4.1.6. dujotiekių elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai techniškai prižiūrimi dujotiekių saugos nuo korozijos įrenginių techninės priežiūros darbų saugos ir technologijos instrukcijoje bei šiame dokumente nurodyta tvarka ir apimtimi. Techninės priežiūros darbų periodiškumas ir apimtis nurodyta A priede;

4.1.7. vamzdžio apsauginio poliarizacinio potencialo grunto atžvilgiu matavimų duomenys turi būti palyginami su duomenimis, užregistruotais jungties ar anodo įrengimo metu, ir pagal lyginamąjį vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) elektrodą turi atitikti šias normas:

4.1.7.1. įjungimo potencialas: nuo minus 900 mV iki minus 1 500 mV (vamzdynams su polimerine danga), iki minus 2 500 mV (vamzdynams su bitumine danga);

4.1.7.2. išjungimo potencialas: mažiau kaip minus 850 mV, esant vamzdyno temperatūrai < 50°C; nuo minus 850 mV iki 1 150 mV, esant vamzdyno temperatūrai > 50°C; kai yra sulfatus redukuojančių bakterijų mažiau kaip – 950 mV.

4.2. Tirpstančiųjų anodų įrenginiai:

4.2.1. tirpstančiųjų anodų įrenginiai techniškai prižiūrimi, atliekami matavimai ir bandymai pagal parengtas instrukcijas. Matavimų duomenys surašomi techniniuose dokumentuose, kurie gali būti naudojami duomenų apdorojimui programine įranga ir grafiniam pavaizdavimui;

4.2.2. tirpstančiųjų anodų įrenginių techninės priežiūros, matavimų, bandymų apimtis ir periodiškumas nurodyti A priede;

4.2.3. gedimų priežastys ir jų nustatymo būdai nurodyti informaciniame B priede.

4.3. Katodinės saugos įrenginiai:

4.3.1. katodinės saugos įrenginiai techniškai prižiūrimi, matavimai ir bandymai atliekami pagal atitinkamas darbų saugos ir technologijos instrukcijas. Matavimų duomenys surašomi techniniuose dokumentuose, duomenys gali būti naudojami kompiuteriniam apdorojimui bei grafiniam pavaizdavimui;

4.3.2. priimant eksploatuoti naujai įrengtus dujotiekių katodinės saugos įrenginius, turi būti atliekami pirminiai ir antriniai dujotiekio ir katodinės saugos įrenginių tyrimai;

4.3.3. pirminiai tyrimai atliekami prieš įjungiant sumontuotus katodinės saugos įrenginius. Jų metu turi būti matuojama:

4.3.3.1. kabelių varža (tarp gretimų laidininkų įrengtuose matavimo punktuose);

4.3.3.2. vamzdyno varža įrengtose „30“ m matavimo punktų sekcijose;

4.3.3.3. katodinės saugos įrenginių apsauginio įžeminimo varža grunto atžvilgiu;

4.3.3.4. anodinio įžeminimo elektrodų, „elektrodas – gruntas“, „elektrodas – vamzdynas“ ir bendra įžeminimo varža;

4.3.3.5. „vamzdynas – dėklas“ varža;

4.3.3.6. poliarizacinio elektrodo varža grunto ir vamzdyno atžvilgiu;

4.3.3.7. stacionaraus palyginamojo elektrodo varža grunto ir vamzdyno atžvilgiu;

4.3.3.8. izoliuojančių jungčių varžos;

4.3.3.9. kintama įtampa „vamzdynas – gruntas“ visuose projekte nurodytuose matavimo punktuose;

4.3.3.10. vamzdyno natūralus potencialas grunto atžvilgiu visuose projekte nurodytuose matavimo taškuose;

4.3.3.11. poliarizacinių elektrodų natūralus potencialas grunto atžvilgiu;

4.3.3.12. potencialų skirtumas tarp stacionaraus palyginamojo elektrodo ir kilnojamojo palyginamojo elektrodo.

4.3.4. Antriniai tyrimai atliekami esant įjungtai apsauginei srovei, praėjus 20 dienų po srovės įjungimo ir sureguliavimo. Jų metu turi būti matuojama:

4.3.4.1. vamzdyno momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ stacionaraus palyginamojo elektrodo ir pernešamo palyginamojo elektrodo (katodinės stoties pajungimo vietoje) atžvilgiu;

4.3.4.2. momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ tarp stacionaraus ir pernešamo palyginamųjų elektrodų;

4.3.4.3. vamzdyno momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ palyginamojo elektrodo prieš izoliuojančias jungtis ir už jų atžvilgiu;

4.3.4.4. potencialo kritimas izoliuojančioje jungtyje (įjungta);

4.3.4.5. poliarizacinio elektrodo momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ palyginamojo elektrodo atžvilgiu (atjungus poliarizacinį elektrodą nuo vamzdyno);

4.3.4.6. katodo srovė (įjungta);

4.3.4.7. momentinė srovė „įjungta – išjungta“ anodinio įžeminimo elektroduose (matuojama kiekvienam elektrodui atskirai);

4.3.4.8. momentinė srovė „įjungta – išjungta“ poliarizaciniuose elektroduose;

4.3.4.9. vamzdyno kintama įtampa grunto atžvilgiu;

4.3.4.10. anodinio įžeminimo elektrodų, elektrodas-gruntas ir elektrodas-vamzdynas varžos;

4.3.4.11. vamzdynas-dėklas varža;

4.3.4.12. poliarizacinio elektrodo varža grunto ir vamzdyno atžvilgiu;

4.3.4.13. grunto gradientas visuose matavimo taškuose ir dujotiekio sankirtose su kitomis komunikacijomis;

4.3.5. katodinės saugos išorine srove įrenginių techninės priežiūros, matavimų, bandymų apimtis ir periodiškumas nurodyti A priedo A. 1 lentelėje;

4.3.6. išmatavus ir nustačius srovės, įtampos ar potencialų dydžius, jeigu jų reikšmės skiriasi nuo norminių (žr. 4.1.7 p.) ar ankstesnių matavimų, būtina nustatyti gedimų priežastis;

4.3.7. gedimų priežastys ir jų nustatymo būdai nurodyti informaciniame B priede.

4.4. Izoliuojančios jungtys:

4.4.1. priimama eksploatuoti naujai sumontuota izoliuoti jungtis turi būti patikrinta, išmatuojant momentinių „įjungta – išjungta“ potencialų skirtumą abiejose jungties pusėse ir izoliacijos varžą.

PASTABA. Jei vamzdynas katodiškai neapsaugotas, vietoj potencialo „įjungta – išjungta“ matuojamas vamzdžio potencialas grunto atžvilgiu;

4.4.2. periodiškai kartą per 5 metus abiejose izoliuojančios jungties pusėse turi būti matuojama:

4.4.2.1. momentinis „įjungta – išjungta“ potencialas;

4.4.2.2. izoliacijos varža;

4.4.3. matavimų duomenys įrašomi techniniuose dokumentuose ir, jei nustatoma pažeida, izoliuojanti jungtis taisoma.

4.5. Potencialų matavimas:

4.5.1. vamzdyno momentinis potencialas „įjungta-išjungta“ matuojamas pagal C priedo C.1 punktą;

4.5.2. vamzdyno potencialas grunto atžvilgiu matuojamas pagal C priedo C.2 punktą;

4.5.3. grunto gradientas matuojamas pagal C priedo C.3 punktą;

4.5.4. nesant galimybės atlikti taisyklių 4.3 ir 4.4 punktuose numatytų matavimų „įjungta-išjungta“ metodu (kai dujotiekį apsaugo keli katodinės saugos įrenginiai), potencialo „dujotiekis-žemė“ matavimai gali būti atliekami naudojant plieninį 25 cm² poliarizuojantį elektrodą ir palyginamąjį vario sulfato elektrodą, sinchroniškai neišjungiant katodinių stočių. Matavimai atliekami pagal C priedo C.4 punktą;

4.5.5. punkto 4.5.4 teiginys taikomas ir A priedo 2.4.1 ir 2.4.2 punktams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 293, 2001-10-03, Žin., 2001, Nr. 85-2989 (2001-10-05), i. k. 1012020ISAK00000293

______________

A priedas (privalomas)

ELEKTROCHEMINĖS SAUGOS NUO KOROZIJOS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS, MATAVIMŲ IR BANDYMŲ PERIODIŠKUMAS

Darbų pavadinimas

Periodiškumas

1. Tirpstančiųjų anodų įrenginiai

1.1. Visų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių apžiūrėjimas

1.2. Priežiūros ir taisymo darbai

1.3. Vamzdžio potencialo grunto atžvilgiu matavimas pasirinktuose taškuose, kuriuose yra tikimybė, kad potencialo reikšmė bus neigiamiausia

1.4. Vamzdžio potencialo grunto atžvilgiu matavimas ir registravimas visuose galimuose matavimo taškuose, srovės matavimas visose jungtyse

Katodinės saugos įrenginiai

2.1. Techninė priežiūra

2.1.1. Katodinės stoties (keitiklio) ir visų elementų išorinė apžiūra, techninės būklės įvertinimas

2.1.2. Įrenginių korpusų vidaus ir išorės valymas

2.1.3. Išvado įtampos ir srovės registravimas, išmatuojant vamzdžio

2.2. Periodinis techninis patikrinimas

2.2.1. Techninės apžiūros darbai

2.2.2. Katodinės stoties (keitiklio) sudedamųjų dalių tikrinimas,

2.2.3. Jungčių kontaktų tvirtumo patikrinimas

2.2.4. Saugiklių bloko tvarkingumo patikrinimas

2.2.5. Kabelių ir oro linijų apžiūra ir, jei reikia, kontaktų valymas sutepimas, izoliavimas

2.2.6. Vamzdžio momentinio potencialo grunto atžvilgiu matavimas

2.3. Metinis techninis patikrinimas

2.3.1. Periodinio techninio patikrinimo darbai

2.3.2. Kabelių ir oro linijų izoliacijos varžos matavimas

2.3.3. Anodinio kontūro, apsauginio įžeminimo ir transformatoriaus varžos matavimas

2.4. Papildomi matavimai

2.4.1. Vamzdžio momentinio potencialo „įjungta-išjungta“ grunto atžvilgiu matavimas visuose galimuose matavimo taškuose

2.4.2. Grunto gradiento „įjungta-išjungta“ matavimas įtartinose

2.4.3. Vamzdžio izoliacijos varžos matavimas projekte nurodytuose taškuose;

2.4.4. Anodo ir vamzdžio varžų grunto atžvilgiu ir anodo varžos vamzdžio atžvilgiu matavimas

Ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius

Ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių

Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį

Ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius

Ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius

Ne rečiau kaip vieną kartą per metus

Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus

PASTABA. Lentelės 2.4 punkte nurodyti matavimai atliekami:

1. visiems sekcijomis suskirstytiems dujotiekiams – nurodytais terminais;

2. kitų metų laikotarpiu dujotiekiams, kuriems metinio techninio patikrinimo metu nustatytos įtartinos (staigus potencialo kritimas, galimas prarūdijimas ir pan.) vietos.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 293, 2001-10-03, Žin., 2001, Nr. 85-2989 (2001-10-05), i. k. 1012020ISAK00000293

B priedas (informacinis)

GEDIMŲ PRIEŽASTYS IR JŲ NUSTATYMO BŪDAI

B.1. Tirpstančiųjų anodų įrenginiai

B.1.1. Jei vamzdžio potencialas grunto atžvilgiu teigiamas arba lygus nuliui, gedimo priežastis nustatoma matuojant srovę.

B.1.1.1. Srovė nulinė arba per silpna, tai gali būti:

- pažeista anodo jungtis su katodu;

- sulaužyti anodai;

- išeikvoti anodai;

- nepakankamai drėgnas gruntas aplink anodus;

- užteršti anodai.

B.1.1.2. Srovė sustiprėjusi, tai gali būti:

- sąlytis su naujai nutiestomis komunikacijomis;

- pažeista izoliacija;

- grunto savybės pasikeitusios į sukeliančias greitą depoliarizaciją.

B.2. Katodinės saugos įrenginiai

B.2.1. Vamzdžio potencialo teigiama reikšmė grunto atžvilgiu padidėja įjungus katodinę saugą:

- sukeistos jungtys, tai stipriai pažeidžia metalinius vamzdžius.

B.2.2. Vartojama srovė per silpna ar įtampa per žema:

- sugedęs lygintuvas;

- sutrikęs srovės tiekimas;

- gedimas saugiklių bloke.

B.2.3. Vartojama įtampa normali, srovė per silpna:

- suirę anodai;

- nepakankamai drėgnas gruntas aplink anodus;

- dalis vamzdyno neturi kontakto su katodinės saugos sistema.

B.2.4. Vartojama įtampa normali, srovė nulinė:

- pažeistas anodo ar katodo kabelis;

- gedimas lygintuvo saugiklių ar matavimo blokuose;

- gedimas anodų sistemoje.

______________

C priedas (informacinis)

POTENCIALŲ MATAVIMAS

C.1. Momentinio „Įjungta“ – „Išjungta“ potencialo matavimas

Matuojant momentinius „Įjungta“ – „Išjungta“ apsauginius potencialus katodinės srovės grandinėje tarp katodinės stoties ir vamzdyno turi būti įmontuota sinchroninė laiko relė. Kas minutę ar pusę minutės grandinės įtampa išjungiama 3 – 5 sekundėms. Jei matavimo zonoje veikia dvi ar daugiau katodinės stotys, išjungiama turi būti sinchroniškai (milisekundžių tikslumu).

1 paveikslas. Momentinio „Įjungta“ – „Išjungta“ potencialo matavimo schema

Matuojant potencialą išjungus apsauginę srovę, įtampos kritimas grunte staiga sumažėja, t. y. jis neturi įtakos (žr. 2 paveikslą), todėl išmatuojamas faktiškas apsauginio potencialo dydis.

2 paveikslas. Potencialo kritimo grafikas išjungus katodinės saugos srovę

Išjungus srovę potencialo („Išjungta“) reikšmė prietaiso skalėje turi būti užfiksuota pirmąją išjungimo momento sekundę, o matuojant įjungus apsauginę srovę potencialo („Įjungta“) reikšmė – prieš pat srovės išjungimą.

Srovės išjungimo metu vamzdyne gali atsirasti išlyginančioji srovė. Ji atsiranda tarp skirtingų išjungimo potencialų zonų. Šių srovių panaikinti nėra galimybės. Dėl išlyginančiosios srovės neigiamesni išjungimo potencialai tampa teigiamesni, santykinai teigiamesni išjungimo potencialai tampa neigiamesni. Į tai turi būti atsižvelgta įvertinant matavimo rezultatus.

C.2. VAMZDŽIO POTENCIALO GRUNTO ATŽVILGIU MATAVIMAS

Vamzdžio potencialas grunto atžvilgiu (t. y. potencialų skirtumas tarp vamzdžio metalo ir grunto) matuojamas naudojant besiliečiantį su gruntu lyginamąjį elektrodą. Tuomet nuolatinės srovės voltmetru išmatuojamas potencialų skirtumas tarp vamzdžio metalo ir lyginamojo elektrodo.

Vamzdžio potencialui grunto atžvilgiu matuoti gerai tinka vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) lyginamasis elektrodas, nes jis yra labai patvarus. Tiek varis, tiek vario sulfatas turi būti neužteršti kitomis medžiagomis (pvz., žemėmis). Lyginamasis elektrodas turi būti pripildytas sotaus vario sulfato tirpalo ir turėti šiek tiek neištirpusių vario sulfato kristalų (žr. 3 paveikslą).

3 paveikslas. Vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) lyginamasis elektrodas

Nuolatinės srovės voltmetro „+“ gnybtas prijungiamas prie vamzdyno, „-“ gnybtas prie vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) lyginamojo elektrodo. Savirašiai ir analoginiai matavimo prietaisai, kurie poliškumo nerodo, turi būti jungiami atvirkščiai.

Vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) lyginamieji elektrodai turi būti vertikaliai padedami virš vamzdžio, kad apsauginės srovės įtaka būtų mažiausia. Esant įjungtai apsauginei srovei dėl grunto ir nekokybiškos izoliacijos varžų potencialas sumažėja dydžiu IR (žr. 4 paveikslą).

1 – sferinis laukas.

2 – potencialų kitimas žemės paviršiuje.

3 – cilindrinis laukas.

4 paveikslas. Potencialo kitimas matuojant įjungus apsauginę srovę

Potencialų matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 2,5 %. Tinkamiausi savirašiai prietaisai, kurie diagramose fiksuoja momentinį potencialą. Prietaiso įvado varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW.

Matuojama matavimo taškuose.

C.3. Grunto gradiento matavimas

C.3.1. Šalia vamzdžio

Matuojama katodinės srovės grandinėje įrengus srovės pertraukiklį.

Matavimams naudojamas potencialus matavimo prietaisas ir du vienodų varžų vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) lyginamieji elektrodai, kurių kontakto su gruntu pagrindo skersmuo – 60 mm. Laidai nuo prietaiso iki elektrodų turi būti vienodo skerspjūvio. Vieno jų ilgis 10 m, antro – 1,5 m.

Vienas vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) lyginamasis elektrodas statomas dujotiekio ašyje, kitas – 10 m atstumu statmenai dujotiekio ašiai.

Matavimo žingsnis pasirenkamas pagal išmatuotas gradiento reikšmes, jeigu matuojant 10 m žingsniu gradiento reikšmės panašios, žingsnį galima ilginti, jeigu labai skiriasi – žingsnis trumpinamas.

Matuojama tuo metu, kai vyksta srovės grandinės nutraukimas, t. y. prieš pat nutraukimą ir tuoj pat po jo.

Pagal matavimo duomenis nubrėžiamas gradiento grafikas.

C.3.2. Anodų zonoje

Anodinio kontūro srovės jungimo vietoje pažymimas taškas ir matuojama tolstant nuo anodinio kontūro keturiomis statmenomis kryptimis tol, kol gradiento skaitmeninės reikšmės pokytis tampa nežymus.

C4. Vamzdžio potencialo grunto atžvilgiu matavimas naudojant plieninį 25 cm² poliarizuojantį elektrodą.

Naudojant plieninį 25 cm2 poliarizuojantį elektrodą ir palyginamąjį vario sulfato elektrodą, išmatuojama apsauginio potencialo vertė, pakankamai tiksliai apibūdinanti faktišką potencialo skirtumą tarp vamzdžio metalo ir grunto.

Matavimo technologija: išmatavus vamzdžio potencialą grunto atžvilgiu (žr. C priedo C.2 punktą), dujotiekio ašies kryptimi prie pat vario sulfato elektrodo į gruntą įsmeigiamas plieninis poliarizuojantis elektrodas. Šio elektrodo, besiliečiančio su gruntu, išorinio paviršiaus plotas turi būti lygus 25 cm². Matavimas trunka tol, kol nuolatinės srovės voltmetras parodo, jog plieninis elektrodas poliarizavosi (trukmė apie 10 min).

5 paveikslas. Potencialo matavimas naudojant plieninį poliarizuojantį elektrodą.

Išmatuotas potencialas Up yra vamzdžio potencialas grunto atžvilgiu (artimiausias faktiškam apsauginiam potencialui).

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 293, 2001-10-03, Žin., 2001, Nr. 85-2989 (2001-10-05), i. k. 1012020ISAK00000293

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 293, 2001-10-03, Žin., 2001, Nr. 85-2989 (2001-10-05), i. k. 1012020ISAK00000293

Dėl sritinio norminio dokumento "Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės ", patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 307, dalinio pakeitimo