Suvestinė redakcija nuo 2023-10-04 iki 2024-08-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 61-1726, i. k. 0981010ISTAVIII-787

 

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01:

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMAS

 

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787
Vilnius

 

 

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

2. Šis Įstatymas netaikomas:

1) į atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma mažiau negu 100 tūkst. tonų;

2) žemei (in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus;

3) neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta;

4) radioaktyviosioms atliekoms;

5) netinkamiems naudoti sprogmenims;

6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai.

3. Šis Įstatymas netaikomas šiems specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms tiek, kiek jiems taikomi kiti teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ar tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai:

1) nuotekoms;

2) šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kuriems taikomas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), su visais pakeitimais, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie skirti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms (įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas), kurios tvarkomos pagal Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytus reikalavimus;

4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms;

5) medžiagoms, skirtoms naudoti kaip pašarines žaliavas, apibrėžtoms 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB, su visais pakeitimais, 3 straipsnio 2 dalies g punkte, jeigu tos medžiagos pagamintos ne iš šalutinių gyvūninių produktų ir jų nėra šiose medžiagose.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

 

4. Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos.

5. Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

6. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Aerobiškai skaidus plastikas – plastikas, turintis savo sudėtyje priedų, kuriems oksiduojantis jis skaidosi į mikrodaleles arba vyksta jo cheminis skilimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

11. Alyva – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

2. Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

3. Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.

4. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

5. Apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.

6. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

7. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

8. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

81. Atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

9. Atliekų eksportuotojas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.

10. Atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

11. Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).

111. Atliekų naudojimas medžiagoms gauti – atliekų naudojimo veikla, apimanti atliekų paruošimą pakartotinai naudoti, jų perdirbimą ir užpildymą atliekomis, išskyrus atliekų naudojimą energijai gauti ir jų perdirbimą į medžiagas, kurios naudojamos kaip kuras arba su kuriomis atliekami kiti veiksmai siekiant gaminti energiją.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

12. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

13. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.

14. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

15. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

16. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

17. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

18. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

19. Neteko galios nuo 2022-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1092, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11330

 

20. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

21. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

22. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

221. Atskirai surenkamos atliekos – pagal rūšį ir pobūdį atskiriamos ir atskirai renkamos atliekos, įskaitant rūšiuojamuoju būdu renkamas atliekas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

23. Baterija (galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

24. Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį yra atliekos.

241. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas – juridinis asmuo, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

242. Bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

243. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

244. Biologiškai skaidus plastikas – plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti ir galiausiai suskilti į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti jas kompostuojant ar anaerobiškai skaidant.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

25. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

26. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

261. Darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

27. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.

28. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

29. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

30. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

31. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

32. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.

33. Gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis – daugiašalė sutartis tarp savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

34. Gaminių platintojas – asmuo, įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.

35. Gaminių sunaudojimas savoms reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.

36. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba

2) pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

3) gamina arba užsako projektuoti ar pagaminti elektros ir elektroninę įrangą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones (perpardavėjas nėra laikomas gamintoju, jeigu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui įrangą, paženklintą kito gamintojo ženklu), arba

4) gamina transporto priemones ar verslo tikslais jas importuoja į valstybę narę, arba;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

5) yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2288 straipsnio 1 dalyje, vykdydamas profesinę veiklą gamina, užpildo, parduoda ir (ar) pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip ji apibrėžta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

361. Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas (toliau – gamintojo atsakomybės principas) – gamintojams ir importuotojams taikomas principas, pagal kurį gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų vidaus rinkai tiekiamų gaminių ir pakuočių, rinkai pateikiamų drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

362. Neteko galios nuo 2022-07-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1571, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-29, i. k. 2018-17068

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1092, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11330

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

37. Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai.

38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba

2) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

3) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

4) yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba

5) iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones, arba

6) yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 6.2288 straipsnio 1 dalyje, vykdydamas profesinę veiklą iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

7) yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir nuotolinio ryšio priemonėmis, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 6.2288 straipsnio 1 dalyje, vykdydamas profesinę veiklą vartotojams, įskaitant tuos, kurie nėra privatūs namų ūkiai, kitoje valstybėje narėje tiesiogiai parduoda vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

8) iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus šios dalies 1–7 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo Įstatymu importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

39. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

391. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo 305 straipsnio 1 dalyje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

42. Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.

43. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

431. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

45. Laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį.

46. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

461. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

47. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.

471. Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

472. Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

49. Neteko galios nuo 2018-12-22

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

 

48. Ne keliais judantys mechanizmai – energijos šaltinį turintys mechanizmai, kurie veikdami yra mobilūs arba tarp stacionarių gretimų darbo vietų juda tolydžiai ar pusiau tolydžiai.

49. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

50. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

51. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

52. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

53. Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo.

531. Pateikimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio kiekvienas pirmasis tiekimas valstybės narės rinkai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

54. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

541. Plastikas – medžiaga, kurią sudaro polimeras, kaip jis apibrėžtas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, 3 straipsnio 5 punkte, ir į kurią gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų bei kuri gali būti galutinių produktų pagrindinė struktūrinė sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

55. Pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

56. Prekiautojas atliekomis – už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

57. Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas;

2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3) pavojingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

58. Neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

581. Regioninė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

582. Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

583. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione naudojami komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

584. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

585. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

586. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos apskaitos sistema, grindžiama reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

587. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal šios tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama ataskaita ir (ar) išvada.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

588. Reguliuojamosios veiklos ataskaita – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiama kasmetinė ataskaita, kuri rengiama vadovaujantis reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos ir teisės aktų reikalavimais ir kurioje parodomas reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

589. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

59. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

60. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

61. Stambi stacionarioji pramoninė įranga – tam tikram darbui atlikti naudojamas didelės apimties mašinų, įrangos ir (arba) komponentų komplektas, kurį tam tikroje pramoninio gamybos komplekso arba mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros komplekso vietoje visam laikui sumontuoja, naudoja, jo techninę priežiūrą atlieka ir išmontuoja specialistai.

62. Stambus stacionarusis įrenginys – keleto tipų aparatų ir tam tikrais atvejais kitų prietaisų didelės apimties komplektas:

1) kurį surenka, sumontuoja ir išmontuoja specialistai;

2) kurį numatyta nuolat naudoti kaip pastato arba konstrukcijos dalį iš anksto nustatytoje ir tam skirtoje vietoje;

3) kuris gali būti pakeistas tik tokiu pačiu specialiai suprojektuotu įrenginiu.

621. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

622. Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

63. Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

631. Techninė užduotis – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo 306 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – šios tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

64. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus.

641. Tiekimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti valstybės narės rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

65. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

651. Užpildymas atliekomis – atliekų naudojimo veikla, kai nepavojingosios atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti. Užpildymui naudojamos atliekos (kuriomis pakeičiamos neatliekinės medžiagos) turi būti tinkamos naudoti minėtiems tikslams ir jų turi būti tik tiek, kiek būtina tikslams pasiekti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

66. Transporto priemonės ardymas – atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

 

661. Vienkartinis plastikinis gaminys – vien arba iš dalies iš plastiko pagamintas gaminys, kuris nėra sukurtas, suprojektuotas ar pateiktas rinkai taip, kad per jo gyvavimo trukmę jį būtų galima naudoti daugelį kartų ar ciklų, grąžinant jį gamintojui pakartotinai užpildyti arba pakartotinai panaudojant tam pačiam tikslui, kuriam jis buvo sukurtas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

662. Žvejybos įrankis – žvejyboje arba akvakultūroje naudojamas daiktas ar įrenginys, skirtas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti, sugauti ar auginti, arba jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys, skirtas tokiems jūrų biologiniams ištekliams privilioti, sugauti ar auginti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

663. Žvejybos įrankių atliekos – žvejybos įrankiai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant bet kurias atskiras jų dalis ar medžiagas, kurios buvo tokių žvejybos įrankių dalys ar kurios buvo prie jų pritvirtintos, kai jie buvo išmesti, įskaitant, kai jie buvo apleisti ar pamesti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

67. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

 

68. Sąvoka „gamintojų ir importuotojų organizacijų ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių veiklos patikrinimo techninė užduotis“ (toliau – veiklos patikrinimo techninė užduotis) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

69. Sąvoka „medicinos prietaisas“ suprantama kaip „medicinos prietaisas“ arba „priedas“, kuris atitinkamai apibrėžtas 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų 1 straipsnio 2 dalies a arba b punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga. Sąvoka „in vitro diagnostikos medicinos prietaisas“ suprantama kaip „in vitro diagnostikos prietaisas“ arba „priedas“, kuris atitinkamai apibrėžtas 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų 1 straipsnio 2 dalies b arba c punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga. Sąvoka „aktyvusis implantuojamasis medicinos prietaisas“ suprantama kaip „aktyvusis implantuojamasis medicinos prietaisas“, kuris apibrėžtas 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvos 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

70. Sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

71. Sąvoka „statybinės atliekos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

72. Sąvoka „strateginės prekės“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

73. Sąvoka „tabako gaminys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

74. Sąvoka „uosto priėmimo įrenginys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28, Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr. X-1674, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr. XI-624, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1889, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

Nr. XI-2139, 2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 77-3983 (2012-07-01)

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PRIORITETŲ EILIŠKUMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

3 straipsnis. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas

1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas:

1) prevencija;

2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui;

3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;

4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;

5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas.

2. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

3. Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taikyti ekologinio projektavimo reikalavimus, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus ir produktų komponentus, kurių sudėtyje būtų perdirbtų medžiagų (jeigu tai technologiškai įmanoma ir užtikrinami produkto saugos reikalavimai), kurie būtų patvarūs, juos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, lengva taisyti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis – jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų, ypač tų, kurių negalima paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti, kiekį bei pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

31. Gamintojai, importuotojai, atliekų turėtojai ir atliekų tvarkytojai, vykdydami veiklą ir savo veikloje taikydami atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, turi vadovautis Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytomis atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonėmis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

4. Atliekų tvarkymo veikloje dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

Antrasis1 skirsnis

ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ATLIEKŲ NEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS

Įstatymas papildytas antruoju1 skirsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

31 straipsnis. Šalutiniai produktai

1. Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, turi būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;

2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;

3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;

4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).

2. Išsamesni medžiagos ar daikto priskyrimo prie šalutinių produktų reikalavimai ir priskyrimo tvarka, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti nustatomi Europos Sąjungos ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Nustatant šiuos reikalavimus, turi būti užtikrinama aplinkos apsauga ir visuomenės sveikatos sauga, skatinama tausiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius.

3. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras ir aplinkos ministras, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus ir priskyrimo tvarką.

4. Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas prie šalutinių produktų ir atitinka šio Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

32 straipsnis. Atliekų nebelaikymas atliekomis

1. Tam tikros konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1) medžiaga ar daiktas skirtas naudoti konkrečiam tikslui;

2) medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa;

3) medžiaga ar daiktas atitinka techninius reikalavimus, produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus;

4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai.

2. Kai atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai atskiriems atliekų srautams nenustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose, atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams gali nustatyti aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.

3. Nustatant atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams, turi būti užtikrinama aplinkos apsauga ir visuomenės sveikatos sauga, skatinama tausiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius. Šie kriterijai turi apimti:

1) leistinas naudoti atliekas ir jų kiekį atliekų naudojimo veikloje;

2) leistinus atliekų naudojimo procesus ir metodus;

3) medžiagų ar daiktų, kurie po atliekų naudojimo veiklos nebelaikomi atliekomis, kokybės kriterijus pagal taikytinus produktų standartus, medžiagos ar daikto kokybės reikalavimus, įskaitant, jeigu taikoma, teršalų ribines vertes ir priemaišų kiekį;

4) medžiagos ar daikto atitikties nustatytoms sąlygoms ir kriterijams, pagal kuriuos atliekos nebelaikomos atliekomis, įrodymų pateikimo reikalavimus ir tvarką, įskaitant kokybės kontrolę ir savikontrolę (pavyzdžiui, darbuotojų kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikoma, akreditacijos reikalavimus);

5) medžiagos ar daikto atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo, laikymo ir saugojimo reikalavimus.

4. Jeigu, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais, nėra Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų konkrečių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų atskiriems atliekų srautams, aplinkos ministro įgaliota institucija gali priimti sprendimą dėl konkrečių atliekų nebelaikymo atliekomis atvejų arba taikyti priemones, norėdama patikrinti, ar tam tikros atliekos nebelaikomos atliekomis, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prireikus į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat į teršalų ribines vertes.

5. Kai medžiagos ar daiktai nebelaikomi atliekomis, jie turi atitikti cheminėms medžiagoms ir produktams teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Fizinis arba juridinis asmuo, kuris pirmą kartą panaudoja medžiagą ar daiktą, kuris nebelaikomas atliekomis ir kuris nebuvo patiektas rinkai, arba kuris patiekia rinkai medžiagą ar daiktą, kuris nebelaikomas atliekomis, pirmą kartą, turi užtikrinti, kad ši medžiaga ar daiktas atitiktų teisės aktų, taikomų cheminėms medžiagoms ir produktams, reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

ANTRASIS2 SKIRSNIS

PAREIGA TEIKTI INFORMACIJĄ APIE GAMINIUOSE ESANČIAS CHEMINES MEDŽIAGAS

 

33 straipsnis. Informacijos apie gaminiuose esančias chemines medžiagas teikimo tvarka

1. Kiekvienas gaminio tiekėjas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 33 punkte, naudodamasis Europos cheminių medžiagų agentūros suteiktomis duomenų teikimo priemonėmis ir formatu, turi teikti informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 33 straipsnio 1 dalį. Informacija teikiama:

1) pirmą kartą gaminį tiekiant rinkai;

2) pirmą kartą gaminį tiekiant rinkai, po to kai gaminio sudėtyje esanti cheminė medžiaga įtraukiama į Kandidatinį autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą, sudarytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį;

3) pasikeitus gaminio cheminei sudėčiai, kai ji lemia saugaus gaminio naudojimo ir (ar) atliekų tvarkymo reikalavimų ir (ar) priemonių pasikeitimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

2. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminių – strateginių prekių – tiekėjams, kai šiuos gaminius įsigyja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijos ir kitos institucijos, kai tai būtina gynybos tikslais.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

ANTRASIS3 SKIRSNIS

DRAUDIMAS PATEIKTI RINKAI TAM TIKRUS PLASTIKINIUS GAMINIUS

 

34 straipsnis. Draudimas pateikti rinkai tam tikrus plastikinius gaminius

1. Draudžiama pateikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius.

2. Draudžiama pateikti rinkai šiuos vienkartinius plastikinius gaminius:

1) ausų krapštukus, išskyrus atvejus, jeigu jiems taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas;

2) stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles);

3) lėkštes;

4) šiaudelius, išskyrus atvejus, jeigu jiems taikomas Sveikatos sistemos įstatymas;

5) gėrimų maišiklius;

6) prie oro balionėlių (išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie neplatinami vartotojams) tvirtinamas ir jiems laikyti skirtas lazdeles, jų detales;

7) iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pagamintus gėrimų indelius, jų kamštelius ir dangtelius;

8) iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pagamintą gėrimų tarą, jos kamštelius ir dangtelius;

9) iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pagamintą maisto tarą, t. y. talpyklas, pavyzdžiui, dėžutes su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti, paprastai suvartojamas iš talpyklos ir paruoštas suvartoti be papildomo paruošimo, pavyzdžiui, be kepimo, virimo ar pašildymo, įskaitant maisto tarą, naudojamą greitam maistui arba kitam nedelsiant suvartoti skirtam maistui;

10) pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2151 reikalavimus nepaženklintus higieninius paketus (įklotus), tamponus ir tamponų aplikatorius;

11) pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2151 reikalavimus nepaženklintas drėgnąsias servetėles, t. y. sudrėkintas asmens higienai skirtas servetėles ir buitines šluostes;

12) pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2151 reikalavimus nepaženklintus tabako gaminius su filtrais ir filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais;

13) pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2151 reikalavimus nepaženklintus gėrimų indelius;

14) trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų tarą su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais, jeigu jie nelieka pritvirtinti prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę.

TAR pastaba. 3-4 straipsnio 2 dalies 14 punktas įsigalioja 2024-07-03.

3. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas draudimas netaikomas iš lanksčios medžiagos pagamintiems pakeliams ir vyniojamojo popieriaus pakuotėms, kuriuose pateikiamas maistas, skirtas suvartoti iš pakelio ar pakuotės be papildomo paruošimo.

4. Šio straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytas draudimas netaikomas:

1) stiklinei ir metalinei gėrimų tarai su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais;

2) gėrimų tarai su metaliniais kamšteliais ir dangteliais su plastikiniu sandarinimo sluoksniu;

3) gėrimų tarai, skirtai ir naudojamai specialiosios medicininės paskirties skystiems maisto produktams, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009, 2 straipsnio 2 dalies g punkte.

TAR pastaba. 3-4 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024-07-03.

5. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodyti gaminiai atitinka darniuosius standartus, susijusius su kamštelių ir dangtelių pritvirtinimo prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę reikalavimu, arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad jie atitinka reikalavimą dėl jų kamštelių ir dangtelių pritvirtinimo prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę.

TAR pastaba. 3-4 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2024-07-03.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

Trečiasis skirsnis

ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

4 straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas

1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

 

2. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.

3. Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

31. Atskirai surinktos atliekos, siekiant jas paruošti pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, negali būti šalinamos sąvartyne arba naudojamos energijai gauti. Išimtis taikoma atliekoms, kurios susidaro apdorojant atskirai surinktas atliekas ir kurių šalinimas sąvartyne arba naudojimas energijai gauti yra saugiausias, aplinkosauginiu požiūriu geriausias ir efektyviausias tvarkymo būdas, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

32. Atliekas apdorojanti įmonė turi užtikrinti, kad atliekų apdorojimo metu iš pavojingųjų atliekų būtų atskirtos arba stabilizuotos pavojingosios medžiagos, junginiai ir komponentai, siekiant šias atliekas apdoroti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi šio Įstatymo ir aplinkos ministro nustatytais atliekų tvarkymo reikalavimais, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

 

41. Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3157, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15135

 

5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. Aplinkos ministro įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 413/2010, ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1571, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-29, i. k. 2018-17068

Nr. KT31-N3/2020, 2020-02-18, paskelbta TAR 2020-02-18, i. k. 2020-03538

Nr. XIV-1092, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11330

 

7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.

8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų  reikalavimų. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

10. Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

11. Neteko galios nuo 2022-05-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-488, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15869

 

12. Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

13. Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

 

14. Sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Nr. XII-769, 2014-01-23, paskelbta TAR 2014-01-30, i. k. 2014-00711

 

41 straipsnis. Visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga

Atliekas būtina tvarkyti:

1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;

2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;

3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

 

42 straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas

1. Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl veiklos vykdytojo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš veiklos vykdytojo.

2. Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus.

3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai ir (ar) jų turtui, ir (ar) aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje.

4. Reikalavimas atlyginti trečiojo asmens gyvybei ar sveikatai ir (ar) jo turtui, ir (ar) aplinkai padarytą žalą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą gali būti pareikštas, jeigu draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas ir atitinka visas šias sąlygas:

1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;

2) reikalavimas yra pareikštas dėl žalos, padarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;

3) reikalavimas yra pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu iki draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu dėl jo buvo susitarta individualiai;

4) reikalavimas yra pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje, ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;

5) reikalavimas atlyginti žalą yra pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;

6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;

7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;

8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.

6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už padarytą žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

7. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis.

9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai.

10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.

11. Kitas, negu nurodytos šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.

12. Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1097, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11332

 

5 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-06-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

 

6 straipsnis. Leidimai

1. Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

2. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

61 straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras

1. Atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai:

1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės;

2) atliekas apdorojančios įmonės;

3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai;

4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

2. Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

1. Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia:

1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai;

2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus;

3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

2. Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai, visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.

Straipsnio pakeitimai

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

3. Duomenų skaičiavimo ir kokybės patikros ataskaitų apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, įskaitant informaciją apie atliekų naudojimą medžiagoms gauti, teikimo Europos Komisijai tvarką nustato aplinkos ministras.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

71 straipsnis Atliekų sąrašas

1. Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu.

2. Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

8 straipsnis. Atliekų laikymas

1. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2. Atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-1674, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

9 straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Pavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

10 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-488, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15869

 

2. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

11 straipsnis. Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimas

1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

2. Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas).

TAR pastaba. 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas, pateiktas aplinkos ministro įgaliotai institucijai iki įstatymo Nr. XIV-488 įsigaliojimo dienos (2022-05-01), galioja iki jame nurodyto termino pabaigos. Jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis nuo 2024 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis, negu apskaičiuotas vadovaujantis 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės privalo pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki tol, kol bus panaikintas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimas ir įgyvendintos šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytos priemonės. Pažeidę šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, įmonė, įmonės vadovas ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

4. Įmonei neįvykdžius bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo laikotarpiu, aplinkos ministro įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, skirtą šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms neįvykdytoms prievolėms įgyvendinti ir šių prievolių įgyvendinimui organizuoti.

5. Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, šių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydį ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarką.

6. Maksimalioji hipoteka turi apimti prievolių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, įvykdymo užtikrinimą ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos nuostolių, patiriamų dėl to, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė nevykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių, atlyginimą. Maksimaliosios hipotekos objektu negali būti atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

Nr. XIV-488, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15869

 

111 straipsnis. Priežiūra

1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių įmonių patikrinimus.

2. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą, atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB, su visais pakeitimais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3. Atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

112 straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija

1. Eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.

2. Pažymėjimą privalo turėti:

1) sąvartynus eksploatuojančių įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi darbuotojai;

2) už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;

3) už bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi šių įmonių darbuotojai.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

3. Aplinkos ministras tvirtina Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir kompetencijos tobulinimo tvarką.

4. Specialistai, turintys pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

12 straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1. Pavojingas atliekas ketinančios surinkti ir vežti įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

2. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

4. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas surenkančiai ir vežančiai įmonei, jeigu:

1) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:

1) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pavojingas atliekas surenkanti ir vežanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;

3) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

6. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:

1) licencijos turėtojas pažeidė licencijuojamos veiklos reikalavimus;

2) licencijos turėtojas neturi darbuotojų, kurių kompetencija atitinka šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

3) licencijos turėtojas neturi galiojančio veiklos draudimo liudijimo (poliso).

7. Sprendimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 6 dalyje nurodytus pažeidimus.

8. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pažeidimai;

4) licencijos turėtojas pažeidė pavojingų atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

121 straipsnis. Alyvos atliekos

1. Vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:

1) alyvos atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir, jeigu yra techninės galimybės, surinkti atskirai;

2) alyvos atliekas apdoroti pagal šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus. Apdorojant alyvos atliekas, pirmenybę teikti alyvos regeneravimui arba kitoms perdirbimo veikloms, kurios, vertinant alyvos atliekų geriausiai prieinamus gamybos būdus, yra lygiavertės alyvos atliekų regeneracijai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jas regeneruoti, perdirbti ar kitaip apdoroti.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

 

2. Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas

1. Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima ir jų skiedimą.

2. Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje;

2) laikomasi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, o pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai nedidėja;

3) maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Laikinai laikomos, laikomos, surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

16 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-10

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo tvarka

Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

18 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-01-24

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos

1. Buityje susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai.

2. Buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti, šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

182 straipsnis. Laivų perdirbimas ir pavojingųjų medžiagų kontrolė laivuose

1. Laivų perdirbimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose, 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB, ir tarptautinėse sutartyse nustatytus reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2. Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarką nustato Aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

 

19 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-12-31

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

 

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

 

20 straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

1. Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2. Aplinkos ministerija koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-782, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

 

21 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1. Sveikatos apsaugos ministerija atlieka pavojingų atliekų, jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės sveikatai ekspertizę, nustato žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1889, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

 

22 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos funkcijos

1. Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia ir tvirtina priemones, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių priemonių įgyvendinimą.

2. Ekonomikos ir inovacijų ministerija koordinuoja pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1889, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

23 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1889, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

24 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos

1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių atliekų darytojams.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-782, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11) (straipsnis neteko galios)

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1889, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

251 straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija ir finansavimo tvarka

1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos (toliau – komunalinių atliekų deginimo viena tona) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

4) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

6) ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių;

7) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

8) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

9) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamųjų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

10) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

11) tvirtina techninę užduotį;

12) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo 302 straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas ir įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Taryba turi teisę:

1) gauti reikiamą informaciją iš regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių ir (ar) atliekų deginimo įrenginių valdytojų ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;

2) patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;

3) skirti šio Įstatymo 309 straipsnyje numatytas sankcijas.

3. Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

4. Tarybos pajamos:

1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;

2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąsias kainas.

5. Tarybos pajamų naudojimo tvarka:

1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąją kainą. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;

3) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PLANAS, REGIONINIAI IR SAVIVALDYBIŲ ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PLANAI

 

26 straipsnis. Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas

1. Šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

2. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija, tvirtina Vyriausybė.

3. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane pateikiamos ekonominės ir kitos priemonės, numatytos atitinkamose nacionalinėse plėtros programose, skatinančios laikytis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems strateginiams atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti, pateikiami investicinių ir kitų finansinių priemonių vertinimo rezultatai. Minėtos priemonės gali būti: siūlymai dėl įvairių mokesčių, mokestinių lengvatų, paramos poreikio, gamintojo atsakomybės principo taikymas, investicijų į atliekų tvarkymo infrastruktūrą planavimas, geriausių atliekų apdorojimo technologijų taikymas, visuomenės švietimas ir informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, gamintojų ir importuotojų, atliekų tvarkytojų ir institucijų bendradarbiavimo skatinimas, kitos priemonės, užtikrinančios atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų įgyvendinimą. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai:

1) į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti ir priemonės, užtikrinančios, kad sąvartynuose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamos atliekos;

2) kovai su visų rūšių šiukšlinimu, įskaitant jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemones;

3) kovai su maisto švaistymu skirtos ir maisto atliekų prevenciją skatinančios priemonės.

4. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių plėtrą ir pajėgumus, turi būti vadovaujamasi šiais kriterijais:

1) iki 2025 m. padidinti pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jos sudarytų bent 55 procentus susidarančių komunalinių atliekų (pagal svorį);

2) iki 2030 m. padidinti pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jos sudarytų bent 60 procentų susidarančių komunalinių atliekų (pagal svorį);

3) iki 2035 m. padidinti pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jos sudarytų bent 65 procentus susidarančių komunalinių atliekų (pagal svorį);

4) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bent 65 procentai visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama;

5) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bent 70 procentų visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama;

6) ne vėliau kaip 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis turi būti sumažintas ir sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus ar mažiau visų susidarančių komunalinių atliekų (pagal svorį).

5. Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir prireikus patikslintą Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą teikia Vyriausybei tvirtinti.

6. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija.

7. Už Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo ataskaitų rinkimą ir viešinimą aplinkos ministro nustatyta tvarka atsakinga aplinkos ministro įgaliota institucija.

 

27 straipsnis. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai

1. Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslų ir pažangos uždavinių, Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2. Pagrindinis regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

3. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais. Regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

4. Regioninius atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia ir tvirtina regionų plėtros tarybos. Kai komunalinių atliekų tvarkymo regionas nesutampa su teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto ribomis, regioninį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą rengia su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba. Parengtas planas tvirtinamas teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto, kuriame gyvena dauguma komunalinių atliekų tvarkymo regiono gyventojų, regiono plėtros tarybos su savivaldybių, esančių tame komunalinių atliekų tvarkymo regione, pritarimu.

5. Regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai:

1) į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti ir priemonės, užtikrinančios, kad sąvartynuose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamos atliekos;

2) kovai su visų rūšių šiukšlinimu, įskaitant jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemones;

3) kovai su maisto švaistymu skirtos ir maisto atliekų prevenciją skatinančios priemonės.

6. Konkrečius regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties, rengimo ir skelbimo reikalavimus nustato aplinkos ministras.

7. Regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

8. Regionų plėtros tarybos prašymu regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių vykdytojai regionų plėtros tarybai teikia informaciją apie šio plano priemonių, už kurių vykdymą jie atsakingi, vykdymą. Regiono plėtros taryba, apibendrinusi iš regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių vykdytojų gautą informaciją apie patvirtinto regioninio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą, ją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia Aplinkos apsaugos agentūrai.

 

28 straipsnis. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai

1. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose numatomos priemonės, užtikrinančios Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslų ir pažangos uždavinių, Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

2. Pagrindinis savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

3. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus rengia savivaldybės, tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

4. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės ir uždaviniai:

1) į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti ir priemonės, užtikrinančios, kad sąvartynuose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamos atliekos;

2) kovai su visų rūšių šiukšlinimu, įskaitant jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemones;

3) kovai su maisto švaistymu skirtos ir maisto atliekų prevenciją skatinančios priemonės.

5. Konkrečius savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties, rengimo ir skelbimo reikalavimus nustato aplinkos ministras.

6. Savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.

7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

 

30 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas

1. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame akte.

3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

1) organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;

2) tikrinti, kaip yra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

3) atlikti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

4) pateikti savivaldybei rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

5) registruoti komunalinių atliekų turėtojus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

6) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

7) teikti pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

8) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

9) sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

11) kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos, kurios šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, šalinamos tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų sąvartyne. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.

6. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

61. Savivaldybės privalo užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą. Savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktais, gali pavesti regioniniam atliekų tvarkymo centrui užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

7. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.

8. Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

9. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose.

10. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

1) užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;

2) užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;

3) užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

4) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybines atliekas ir naudotų padangų atliekas;

5) užtikrinta galimybė atiduoti baldų, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių ir kitas komunalines atliekas. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų;

6) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Pavojingosios atliekos turi būti tvarkomos pagal šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus, siekiant, kad pavojingosiomis atliekomis nebūtų užterštos kitos komunalinės atliekos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

11. Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančias pakuočių atliekas, tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį parenka savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (netaikoma atliekų tvarkytojams, surenkantiems gaminių ir pakuočių atliekas papildančiose atliekų surinkimo sistemose). Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, parinkęs šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

13. Asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

14. Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti sudarydami sutartis su savivaldybėmis gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

16. Siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šias sutartis:

1) šio Įstatymo 342 ir 343 straipsniuose nurodytas gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis;

2) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimo sutartis ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis, kaip numatyta šio straipsnio 162 dalyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

161. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkytojus savivaldybės ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai turi parinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (netaikoma, kai elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekas atliekų tvarkytojai surenka papildančiose atliekų surinkimo sistemose).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

162. Savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurioms išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, sudaro Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus pagal aplinkos ministro patvirtintus būtinuosius reikalavimus, taikomus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

163. Jeigu savivaldybės, parinkdamos šio straipsnio 162 dalyje nurodytus atliekų tvarkytojus (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai), nustato papildomus reikalavimus pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugai teikti, už šių papildomų reikalavimų, išskyrus papildomus reikalavimus rūšiuojamojo surinkimo priemonių ištuštinimo dažniui, vykdymo išlaidų apmokėjimą atsakingos savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai). Savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai) gali susitarti su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurioms išduotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, dėl tokių išlaidų apmokėjimo gamintojų ir importuotojų lėšomis, tokį susitarimą įtraukiant į šio straipsnio 16 dalyje nurodytas pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinant plane numatytus minimalius reikalavimus:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

2) užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;

21) užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3) atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones;

4) užtikrinti buityje susidarančių statybinių atliekų (medienos, mineralinių atliekų (pavyzdžiui, betono, plytų, keramikos ir kt.), metalų, stiklo, plastiko, gipso) rūšiavimo galimybę ir atskirą surinkimą, įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybinių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingųjų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

5) užtikrinti buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskirą surinkimą ir kad jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas;

6) mažinti šalinamų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų kiekį;

7) šviesti ir informuoti visuomenę apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes;

8) užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.

18. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos.

19. Siekdamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje vadovautis atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti šio Įstatymo 3433, 3434, 3436, 3437 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 ir 10 straipsniuose nurodytas sutartis dėl vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo. Komunalinių atliekų sraute susidarančių vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28, Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

 

301 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

1. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba, esant butų arba kitų patalpų savininkų raštu įformintam susitarimui, asmenys, sudarę Civiliniame kodekse nurodytas jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).

2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės. Juridinis asmuo, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, raštu pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo sąlygas. Paslaugos teikimo sąlygų kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

3. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;

2) paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos;

3) komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka;

4) atsiskaitymo tvarka;

5) šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

6) pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

5. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę arba juridinį asmenį, savivaldybės pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, išnagrinėja tokį prašymą ir sudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, jeigu aptartos sąlygos atitinka savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus individualių sutarčių sudarymo kriterijus.

6. Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-137, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

302 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:

1) solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta;

2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;

3) nediskriminavimo. Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;

4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būti vieša.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.

3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais.

4. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio.

5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.

6. Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui. Į būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti. Regioninio atliekų tvarkymo centro atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.

7. Regioninės kainos projekto rengimo etapai:

1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;

3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;

4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina. Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;

5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga.

8. Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti regioninė kaina.

9. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.

10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba nepatvirtina esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.

11. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą mokama suma už šias paslaugas viršys vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.

12. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimas regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

13. Atliekų turėtojai su savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vadovaudamiesi:

1) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;

2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

14. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos.

15. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidingas.

16. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.

17. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą.

18. Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o juo nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba įsigalioja nuo kito mėnesio pirmosios dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-137, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

303 straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas:

1) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybės;

2) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu tai paveda savivaldybės;

3) savivaldybių pavedimu vykdo regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą;

4) organizuoja atliekų tvarkymo paslaugų teikimą šio Įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis, jeigu šias paslaugas paveda savivaldybės;

5) rengia ir teikia Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

6) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio Įstatymo 306 straipsnio nuostatomis;

7) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 311 straipsnyje;

8) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

9) derina regioninės kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 302 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;

10) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

304 straipsnis. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas:

1) eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį ir (ar) atliekų deginimo įrenginį;

2) taiko šio Įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį;

3) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

4) rengia ir teikia Tarybai komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

5) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, vadovaudamiesi šio Įstatymo 306 straipsnio nuostatomis;

6) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 311 straipsnyje;

7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

305 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas

1. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;

2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą;

3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;

5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;

6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.

3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.

4. Rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams.

5. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

306 straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra

1. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.

2. Regioninis atliekų tvarkymo centras ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Tarybai.

3. Taryba gali nustatyti reikalavimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

4. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra atliekamos vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.

5. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą per 10 darbo dienų nuo patikros atlikimo pateikia Tarybai.

6. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.

7. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Jeigu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad asmuo, atlikdamas atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos pagrįstomis sąnaudomis nustatant valstybės reguliuojamąsias kainas ir Taryba įpareigoja regioninį atliekų tvarkymo centrą ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoją ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Su šiuo patikrinimu susijusios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę kainą.

8. Taryba šio Įstatymo 251 straipsnyje numatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

307 straipsnis. Investicijų derinimas

1. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamosioms kainoms nustatyti.

2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato įmonių veiklos strategijose, tvirtinamose Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar įmonės įstatuose, kai įmonei netaikomas Akcinių bendrovių įstatymas, nustatyta tvarka, ir teikia jas derinti Tarybai jos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

308 straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimai

1. Taryba, vadovaudamasi šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:

1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas pateikti paaiškinimų;

3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, auditoriais, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą skirti baudas;

9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.

2. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

1) nekliudomai įeiti į regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jų įgaliotajam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;

2) užfiksuoti faktines aplinkybes;

3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;

5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;

6) savo funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte.

4. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.

5. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo:

1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;

2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;

4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patalpose ar teritorijoje;

5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.

6. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę:

1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;

4) dalyvauti Tarybos posėdyje, kai svarstomas patikrinimo aktas.

7. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys kiti juridiniai asmenys šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies
2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.

8. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba.

9. Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, nebendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. Baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįtraukiamos apskaičiuojant regionines kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutines ribas.

10. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinių ir fizinių asmenų jiems pateiktos informacijos konfidencialumą.

11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų veiksmų apskundimas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito ir finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

309 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka

1. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų nustatytiems reikalavimams Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio Įstatymo 251 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio Įstatymo 308 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio Įstatymo 308 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą – iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų.

2. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 

3. Taryba, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 

4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui skiriamos sankcijos atsižvelgiant į: 

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo pasekmes;

4) regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams;

2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes;

3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes;

2) slėpė padarytą pažeidimą;

3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda). 

7. Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.

8. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 

9. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką asmeniui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama raštu. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, turi būti suteikta teisė asmeniui pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad šiems asmenims buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų pagrįstas (nurodant priežastis) prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, arba, nors ir yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, Taryba pripažįsta neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

10. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos.

11. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

12. Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais.

13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimo dalis dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 

15. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomos į valstybės biudžetą. Tarybos sprendimas pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.

16. Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 

17. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Tarybos sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

 

2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

 

SEPTINTASIS1 SKIRSNIS

INFORMACIJOS TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS

 

311 straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams.

2. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti.

3. Keičiantis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėse, taip pat regioniniame laikraštyje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

4. Atliekų turėtojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informaciją, reikalingą atliekų turėtojų teisėms ginti.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

SEPTINTASIS2 SKIRSNIS

IŠANKSTINĖ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

312 straipsnis. Ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka

1. Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.

2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles.

3. Savivaldybės vykdomosios institucijos, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ir (ar) skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

4. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomajai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą.

 

313 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija.

2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, susijusios su surinkimu, vežimu, naudojimu ir šalinimu, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimu, kokybės tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai atliekų turėtojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių nagrinėja Taryba.

4. Skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės tarybos patvirtintose taisyklėse skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.

5. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

 

32 straipsnis. Principas „teršėjas moka“

1. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

321 straipsnis. Gamintojo atsakomybės principo taikymas

1. Šio Įstatymo aštuntajame1 – aštuntajame6 ir aštuntajame11 skirsniuose nurodytiems gaminiams ir pakuotėms yra taikomas gamintojo atsakomybės principas. Tai apima gaminių ar pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, atliekų apdorojimo sistemos organizavimą ir (ar) dalyvavimą organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, įskaitant šioms veikloms tenkančių išlaidų finansavimą, Vyriausybės nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka nustatyto mokesčio mokėjimą už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis, visuomenės švietimą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams teikimą, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

Nr. XIV-2175, 2023-09-21, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19348

 

2. Gamintojai ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje, 347 straipsnio 1 dalyje, 3415 straipsnio 1 dalyje, 3418 straipsnio 1 dalyje, 3421 straipsnio 2 dalyje, 3432 straipsnio 1 dalyje, 3435 straipsnio 1 dalyje, 3438 straipsnio 1 dalyje, papildomai pagal kompetenciją turi prisidėti prie Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytų atliekų prevencijos ir (ar) tvarkymo kiekybinių ar kokybinių tikslų ir užduočių (pavyzdžiui, atliekų prevencijos, komunalinių atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, naudojimo, šalinimo sąvartyne) vykdymo ir priemonių, numatytų šiems tikslams ir užduotims pasiekti, įgyvendinimo, jeigu gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, daro įtaką nustatytų atliekų prevencijos ir (ar) tvarkymo tikslų ir užduočių siekimui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

3. Gamintojų ir importuotojų organizacija, nurodyta šio Įstatymo 3422 straipsnyje, nustatydama įmokų už gaminių atliekų tvarkymą, kurias organizacijai turi mokėti organizacijos nariai ir pavedimo davėjai (toliau – organizacijos įkainiai), dydžius, turi juos diferencijuoti, jeigu įmanoma, atsižvelgdama į gaminio ar gaminių grupės savybes (pavyzdžiui, patvarumą, pataisomumą, tinkamumą pakartotinai naudoti ar perdirbti, pavojingųjų medžiagų kiekį gaminio sudėtyje ir pan.). Aplinkos ministras nustato pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis organizacijų įkainių dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į gaminio ar gaminių grupės savybes.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

33 straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai:

1) Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1841, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10371

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2) valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1615, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

 

34 straipsnis. Atliekų prevencijos ir tvarkymo programa

1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo programa (toliau – Programa) sudaroma atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemos finansavimo galimybėms padidinti.

2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal šio Įstatymo 341 straipsnio 7 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 2 dalyje, 3412 straipsnio 2 dalyje, 3416 straipsnio 2 dalyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 51 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.

3. Programos lėšos skiriamos finansuoti:

1) atliekų prevencijos, tvarkymo, apskaitos ir kontrolės sistemų kūrimui, funkcionavimui ir vystymui, įskaitant investicinių projektų įgyvendinimą, dotacijas savivaldybėms ir subsidijas ūkio subjektams;

2) valstybinių aplinkos apsaugos institucijų ir savivaldybių, kitų subjektų, veikiančių atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, darbuotojų, ūkio subjektų mokymui, visuomenės švietimui ir informavimui žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos, tvarkymo, apskaitos ir kontrolės klausimais;

3) mokslo tiriamiesiems darbams, žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir tvarkymo srities taikomiesiems moksliniams tyrimams, aplinkos taršos atliekomis tyrimams ir stebėsenai, atliekų prevencijos ir tvarkymo strateginių dokumentų rengimui;

4) Programos, atliekų prevencijos ir tvarkymo valstybės politikos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įgyvendinimo ir administravimo priemonėms;

5) atliekų sutvarkymui ekstremaliojo įvykio arba ekstremaliosios situacijos dėl taršos atliekomis atveju, lėšas išieškant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise iš atliekų turėtojo arba atliekų darytojo, vadovaujantis principu „teršėjas moka“, ir (arba), iki bus gautas finansavimas, vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsniu.

4. Programos lėšos naudojamos šio straipsnio 3 dalyje numatytoms einamųjų metų ar tęstinėms priemonėms finansuoti.

5. Programos priemonių vykdytojai programos lėšomis prekes, paslaugas ir darbus perka vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu. Programos priemonių vykdytojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta pirkimų vykdymo tvarka.

6. Programos lėšų administravimo, naudojimo ir kontrolės tvarką, finansuojamų priemonių tikslus, uždavinius, siekiamus rezultatus, vykdytojus nustato aplinkos ministras. Konkrečių finansuojamų priemonių paraiškų teikimo ir vertinimo, atrankos ir sutarčių sudarymo, projektų įgyvendinimo, atsiskaitymo ir lėšų, skirtų projektui, išmokėjimo reikalavimus ir tvarką nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

7. Programos įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija, Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28, Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. X-1605, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr. XI-624, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1841, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10371

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

AŠTUNTASIS1 SKIRSNIS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

341 straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir elektroninės įrangos atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie reikalavimą atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų; elektros ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingąsias medžiagas; netinkamo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai; elektros ir elektroninės įrangos pakartotinio naudojimo, paruošimo pakartotinai naudoti ir kitas atliekų tvarkymo galimybes, surinkimo vietas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

6) įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį pagal minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.

3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ir (ar) importuotojo ir įgaliotojo atstovo sudaroma pavedimo sutartis.

4. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams įrangą, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ir (ar) importuotojo ir įgaliotojo atstovo sudaroma pavedimo sutartis.

5. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 342 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 342 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar, kaip numatyta šio Įstatymo 342 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

6. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas.

7. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinę elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

8. Neteko galios 2018-01-24.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

9. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi organizuoti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos visų buitinių atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos kategorijos produktų grupės įrangos rinkos daliai;

2) elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti visos savo nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos buitinių atliekų tvarkymą.

10. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės įrangos, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2) elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos savo elektros ir elektroninės įrangos ne buitinių atliekų tvarkymą.

11. Šio straipsnio 10 dalyje nenurodytų ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

12. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su atliekų turėtojais ir ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 10 ir 11 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

13. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams gali atskirai nurodyti šios įrangos atliekų tvarkymo, tai yra surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidas. Šios išlaidos negali viršyti realių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidų.

14. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.

15. Elektros ir elektroninės įrangos platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.

16. Platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties, kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

17. Be pareigos, nurodytos šio straipsnio 16 dalyje, platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, mažmeninės prekybos parduotuvėse, kurių prekybinis plotas užima bent 400 m2, joms priklausančiose teritorijose arba šalia parduotuvių, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo jų, ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

18. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatytų reikalavimų ir nemokamai nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kai jos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai, priėmimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

19. Iš vartotojų priimtas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali nemokamai (pasirinktinai):

1) pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles;

2) perduoti atliekų tvarkytojui, kuris yra sudaręs sutartį su gamintoju, importuotoju ar šio Įstatymo 342 straipsnyje nurodyta gamintojų ir importuotojų organizacija dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir vežimo toje savivaldybėje.

20. Platintojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

21. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

22. Šio straipsnio 15, 16, 18, 19, 20 ir 21 dalių reikalavimai taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje. Informacija, kurioje aiškiai nurodoma, kam ir kokiais būdais vartotojas gali atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje vietoje platintojo naudojamoje interneto parduotuvės svetainėje.

23. Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jų neardyti.

24. Buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali (pasirinktinai):

1) nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles;

2) perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

25. Platintojo ar vartotojo elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pristatomos į šio straipsnio 19 dalies 1 punkte ir 24 dalies 1 punkte nurodytas buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas, gali būti nepriimamos nemokamai, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kai jos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai, priėmimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

26. Ne buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali (pasirinktinai):

1) pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas;

2) pristatyti į tokios įrangos platinimo vietas;

3) perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

27. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

342 straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.

3. Siekdama gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3426 straipsnyje ir 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

4. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:

1) gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2) sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;

3) sutartis su elektros ir elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

5. Organizacija šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

343 straipsnis. Individualus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 341 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2) sudaryti sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;

3) sudaryti sutartis su elektros ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2. Individualiai elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių kiekį.

3. Vykdydami šio Įstatymo 341 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1) skirsniu:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Skirsnio pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28, Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS

EKSPLOATUOTI NETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

344 straipsnis. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;

3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;

4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingąsias medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo ir paruošimo pakartotinai naudoti galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 345 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio Įstatymo 345 straipsnio 1 dalyje, Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

3. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

4. Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:

1) eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų, kurių neturėtų būti.

5. Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.

6. Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų turėtojas gali (pasirinktinai):

1) pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas;

2) atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;

3) perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

7. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto priemones išimtas, kiek tai techniškai įmanoma, naudotas dalis;

2) transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

8. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

9. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos netaikomos transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.

10. Transporto priemonė (išskyrus istorines transporto priemones, apibrėžtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje) pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, tai yra gaminio atlieka, ir turi būti tvarkoma šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas;

2) transporto priemonė ardoma arba yra išardyta taip, kad jos eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

 

11. Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kontrolės tvarką nustato Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

345 straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3426 straipsnyje ir 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

3. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

346 straipsnis. Individualus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(2) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS3 SKIRSNIS

ALYVOS ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

347 straipsnis. Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos

1. Alyvos gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) tvarkyti tiektos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai, šių atliekų prevencijos ir tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose, reklaminėje alyvos ar jos produkto medžiagoje, taip pat elektroninėse informavimo priemonėse;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

4) jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar) importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – tapdami atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų tvarkytojais;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3412 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio Įstatymo 3412 straipsnio 1 dalyje, Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

3. Alyvos atliekų tvarkytojai privalo:

1) alyvos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;

2) kreipdamiesi į alyvos gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams) pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.

 

348 straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių pareigos

1. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos.

2. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.

3. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų turėtojos, privalo:

1) nemokamai priimti alyvos atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugas;

2) kaupti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas;

4) nemaišyti alyvos atliekų su kitomis atliekomis ar medžiagomis;

5) susidariusias, sukauptas alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

6) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai, šių atliekų prevencijos ir tvarkymo galimybes.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

4. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

 

349 straipsnis. Alyvas naudojančių juridinių asmenų, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar remontu, pareigos

1. Alyvas naudojantys juridiniai asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo:

1) kaupti savo veikloje susidarančias alyvos atliekas, jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

2) turėti dokumentus, patvirtinančius, kad alyvos atliekos buvo perduotos tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarkyti įsigytos alyvos ir alyvos atliekų, perduotų tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, apskaitą.

2. Pramonės įmonėms draudžiama alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

 

3410 straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių asmenų pareigos

1. Alyvos atliekų turėtojai – fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms.

2. Alyvos atliekų turėtojams – fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.

3. Alyvos atliekų turėtojams – fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.

 

3411 straipsnis. Alyvos ir alyvos produktų platintojų pareigos

Alyvos ir alyvos produktų platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant alyvas.

 

3412 straipsnis. Papildomi kolektyvaus alyvos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas pareigas, alyvos gamintojai ir (ar) importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti vykdyti šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Siekdama gauti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3426 straipsnyje ir 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų alyvos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti alyvos atliekų tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvas, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

3. Vykdydama šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 4 punkte alyvos gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartį (sutartis) dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo su alyvos atliekų surinkėju (surinkėjais), kuris (kurie) į ją dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama ir minėtas išlaidas patiria ir dėl jų kompensavimo į Organizaciją kreipėsi alyvos atliekų surinkėjas). Šioje sutartyje turi būti numatyta tokių išlaidų kompensavimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

3413 straipsnis. Individualus alyvos atliekų tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas (jeigu nėra užsiregistravęs alyvos atliekų tvarkytoju) privalo sudaryti dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo sutartį su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais), kuris (kurie) į jį dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama).

2. Individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą dėl šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų pareigų vykdymo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos alyvas savoms reikmėms naudojantiems alyvos gamintojams ir importuotojams. Tokie alyvos gamintojai ir importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos alyvos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

 

3414 straipsnis. Šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių nuostatų taikymo išimtys

1. Šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių nuostatos netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių alyvas) arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas.

2. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių institucijų reikalavimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos alyvos gamintojai, importuotojai, platintojai, tokių alyvų atliekų turėtojai privalo pateikti šios alyvos techninius aprašymus ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jų pagamintos, importuotos, naudojamos, platinamos alyvos atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir (ar) cheminę sudėtį, ir (ar) fizikines savybes.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(3) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS4 SKIRSNIS

BATERIJŲ IR AKUMULIATORIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

3415 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

3) užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;

4) užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;

5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę baterijų ir akumuliatorių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, baterijų ir akumuliatorių pakartotinio naudojimo ir paruošimo pakartotinai naudoti galimybes, atliekų tvarkymo sistemas, surinkimo vietas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

7) tvarkyti baterijų ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3416 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio Įstatymo 3416 straipsnio 1 dalyje, Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

3. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemas.

4. Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

5. Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

6. Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

7. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.

8. Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.

9. Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

10. Visi ūkio subjektai – baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai – turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

11. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio reikalavimus nustato aplinkos ministras.

12. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1) nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;

3) iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.

13. Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.

14. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

15. Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

16. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

17. Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduočių, privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

 

18. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos baterijas ir akumuliatorius Lietuvos Respublikos teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

3416 straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3426 straipsnyje ir 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

3. Siekdama atlikti šio Įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

3417 straipsnis. Individualus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos baterijas ir akumuliatorius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(4) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS5 SKIRSNIS

APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ, IŠSKYRUS BATERIJAS IR AKUMULIATORIUS, ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

3418 straipsnis. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje – apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie netinkamo apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, apmokestinamųjų gaminių pakartotinio naudojimo, paruošimo pakartotinai naudoti, kitas atliekų tvarkymo galimybes, surinkimo vietas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3419 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio Įstatymo 3419 straipsnio 1 dalyje, Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

3. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo sistemas.

4. Padangų platintojai privalo:

1) nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių;

2) iš vartotojų priimtas padangų atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;

3) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas platintojams;

4) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė prekybos vietoje parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

5) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų ir kitų pareigūnų reikalavimu pateikti dokumentus, nurodančius padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė platintojo parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

5. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų paėmimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

6. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

7. Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.

8. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;

2) transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

9. Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

10. Atliekų turėtojas padangų atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).

11. Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

 

3419 straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

3. Vykdydama šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 4 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija:

1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

 

3420 straipsnis. Individualus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2. Vykdydami šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai:

1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

 

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

 

Įstatymas papildytas aštuntuoju(5) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS6 SKIRSNIS

Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

 

3421 straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

2. Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(6) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS7 SKIRSNIS

KOLEKTYVAUS gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI

 

3422 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija

1. Gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitas šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitas šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) netapdami Organizacijos dalyviais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

2. Organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.

3. Organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) skirta veikla.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

4. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3426 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

5. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia institucija suderinus šiai institucijai pateiktus šio Įstatymo 3425 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, parengtus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

6. Organizacija visų Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų (toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis sąlygomis.

7. Organizacijos steigėjais, dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir (ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.

8. Gamintojas ir (ar) importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių, įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti daugiau negu vienai Organizacijai.

9. Organizacijos valdymo organas renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.

10. Organizacija ne mažiau kaip 3 procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais.

11. Organizacija neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

12. Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams.

13. Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų, patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.

14. Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(7) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS

GAMINIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMO LICENCIJAVIMAS

 

3423 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas

1. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, nustatančias reikalavimų, susijusių su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimu, atsisakymu išduoti tokias licencijas, jų keitimu, įspėjimu apie galimą tokių licencijų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarką, tvirtina Vyriausybė.

2. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, keičia, atsisako ją išduoti, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijas išduodanti institucija). Licencijuojamos veiklos priežiūrą atlieka aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekanti institucija).

3. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija išduodama neterminuotam laikui.

4. Licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekanti institucija, konsultuodamasi su Lietuvos auditorių rūmais, turi kiekvienais metais iki vasario 15 dienos patvirtinti veiklos patikrinimo techninę užduotį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3424 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys

Nustatomos šios gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:

1) alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

2) apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymui organizuoti);

3) apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

4) apmokestinamųjų gaminių (padangų) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

5) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui organizuoti);

6) elektros ir elektroninės įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

7) elektros ir elektroninės įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

8) elektros ir elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

9) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;

10) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

11) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo finansavimo organizavimo licencija;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

12) tabako gaminių su filtrais ir filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo licencija;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

13) drėgnųjų servetėlių ir oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo licencija.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

3425 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygos

1. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šio Įstatymo 342, 345, 3412, 3416, 3419, 3422, 3433, 3436, 3439 straipsniuose ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus, ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus:

1) prašymą išduoti licenciją;

2) pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus dokumentus:

a) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, ir kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, užtikrinta gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros plėtra;

b) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;

c) visuomenės švietimo ir informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais programą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3) dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma asmeniui, siekiančiam gauti elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

2. Tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis.

3. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 9 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio Įstatymo 3424 straipsnio 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.

4. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 5 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio Įstatymo 3424 straipsnio 3 punkte nurodyta licencija.

5. Licencijas išduodanti institucija išduoda licenciją ar motyvuotai atsisako išduoti licenciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas ir kiti licencijai gauti reikalingi dokumentai gauti arba kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, arba kad jo pateiktas prašymas atmestas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

6. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, gavimo, nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio termino pabaigos priima sprendimą motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie šį sprendimą informuoja prašymą išduoti licenciją pateikusį asmenį.

7. Jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti, terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais gali būti pratęstas.

8. Asmeniui išduotoje licencijoje nurodoma licencijos išdavimo data, licencijos numeris, licencijos turėtojo rekvizitai (licencijos turėtojo pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas), licencijuojamos veiklos rūšis, licenciją išdavusi institucija.

9. Licencija neišduodama, jeigu:

1) pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai;

2) pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;

3) licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas;

4) pateikti neteisingi duomenys licencijai gauti;

5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

6) licenciją gauti pageidaujantis asmuo neatitinka kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 3422 straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse.

 

3426 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos

1. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

2) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir dalyvauti organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;

3) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;

4) kartu su šios dalies 3 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti pagal veiklos patikrinimo techninę užduotį auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;

5) kartu su šios dalies 3 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada;

6) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

7) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kiekvienais metais pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijų turėtojams);

8) sudaryti šio Įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje nurodytas gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis bei šiose sutartyse ir šio Įstatymo 342 straipsnio 5 dalyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus būtinuosius reikalavimus komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimui;

9) sudaryti šio Įstatymo 30 straipsnio 16 dalyje nurodytas bendradarbiavimo sutartis bei šiose sutartyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą, jeigu planuojama Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus viršijanti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros plėtra (taikoma Organizacijoms, kurioms išduota pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija);

10) sudaryti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytas sutartis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, paruošimo naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimo bei šiose sutartyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apmokėti rūšiuojamojo surinkimo būdu savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų pakuočių atliekų paruošimo naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimo išlaidas (taikoma Organizacijoms, kurioms išduota pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija);

11) praėjusių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų balansas turi būti teigiamas;

12) sudaryti šio Įstatymo 3433 straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis bei šiose sutartyse ir šio Įstatymo 3433 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka finansuoti atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimą ir tvarkymą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

13) sudaryti šio Įstatymo 3436 straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis bei šiose sutartyse ir šio Įstatymo 3436 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka finansuoti šiukšlių išrinkimą ir tvarkymą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

14) sudaryti šio Įstatymo 3439 straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis bei šiose sutartyse ir šio Įstatymo 3439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka finansuoti atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskirą surinkimą ir tolesnį tvarkymą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

15) sudaryti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 42 dalyje nurodytas sutartis bei šiose sutartyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 52 dalyje nustatyta tvarka finansuoti atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimą ir tvarkymą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

2. Licencijos turėtojas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais kiekvienais metais savo interneto svetainėje paskelbti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą ataskaitą, įskaitant privalomus su šia ataskaita paskelbti šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus dokumentus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme. Licencijos turėtojo interneto svetainėje turi būti skelbiami ne mažiau kaip penkerių paskutinių ataskaitinių metų dokumentai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose.

3. Licencijos turėtojas kartu su šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta ataskaita ir šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais dokumentais privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius, kad licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: pasirašytų sutarčių kopijas, išskyrus sutartyse pateiktą konfidencialią informaciją, gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kopijas, sąskaitas faktūras ir (ar) kitus dokumentus ir medžiagą, įrodančius, kad organizuotos ir vykdytos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, dokumentus, įrodančius, kad apmokėtos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir visuomenės švietimo ir informavimo (gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais) priemonių organizavimo ir vykdymo išlaidos, kaip numatyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3427 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos

1. Licencija turi būti keičiama pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo duomenims (licencijos turėtojo rekvizitams).

2. Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo rekvizitams, licencijos turėtojas apie tai privalo raštu pranešti licencijas išduodančiai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.

3. Licencijas išduodanti institucija per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio Įstatymo 3425 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui. Licencijas išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas pratęsiamas, ir terminą, per kurį asmens prašymas bus išnagrinėtas. Terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas, jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti.

5. Licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją, jeigu:

1) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir duomenys, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;

2) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti.

 

3428 straipsnis. Įspėjimas apie galimą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimo sustabdymas

1. Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu (netaikoma šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju):

1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė klaidingus duomenis ir (ar) informaciją. Šiuo atveju duomenys laikomi klaidingais, jeigu licencijos turėtojas per klaidą pateikė licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją;

3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka bent vieno iš kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 3 dalyje, 3416 straipsnio 3 dalyje, 3419 straipsnio 2 dalyje, 3422 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14 dalyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3, 6, 7, 9 dalyse.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2. Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir (ar) pažeidimus ar gavusi apie juos informacijos, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (ar) pažeidimus ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turi būti:

1) ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (toliau – įspėjimas) gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426  straipsnio 1 dalies 3 punkte ir (ar) 4 punkte, ir (ar) 5 punkte, ir (ar) 6 punkte, ir (ar) 7 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą;

2) ne trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą;

3) ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai ir ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos.

4. Jeigu licencijos turėtojas per įspėjime nurodytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įspėjime nurodyto termino pabaigos priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją, nurodydama šio sprendimo priežastis ir ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo terminą, per kurį, norint panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jos turi būti pašalintos ir pateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko sprendime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai.

5. Kai licencijos turėtojas per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina licencijos galiojimo sustabdymą.

6. Reikalavimas įspėti licencijos turėtoją apie ketinamas taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones (įspėjimą ir licencijos galiojimo sustabdymą) nustatant terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų visuomenės interesą, ir dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas nedelsiant.

 

3429 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas

1. Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) likvidavus ar reorganizavus licencijos turėtoją;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą neišnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) nepanaikinti tokiame sprendime nurodyti pažeidimai ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko šios aplinkybės ir (ar) panaikinti šie pažeidimai, ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė suklastotus dokumentus;

5) jeigu po licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas toliau verčiasi licencijuojama veikla.

2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių pagrindų atsiradimo priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1019, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01032

 

AŠTUNTASIS9 SKIRSNIS

AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4 SKIRSNIŲ TAIKYMAS

 

3430 straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

1. Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;

2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;

3) volframinėms lemputėms;

4) įrangai, skirtai siųsti į kosmosą;

5) stambiai stacionariajai pramoninei įrangai;

6) stambiems stacionariesiems įrenginiams, išskyrus įrangą, kuri yra tokiuose įrenginiuose, bet kuri nėra išskirtinai suprojektuota ir sumontuota kaip tų įrenginių dalis;

7) keleiviams ir kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms, išskyrus elektrines dvirates transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;

8) tik profesionaliam naudojimui skirtiems ne keliais judantiems mechanizmams;

9) įrangai, kuri specialiai suprojektuota tik moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir kuri tiekiama tik tarp įmonių;

10) medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, jeigu, tikėtina, kad iki gyvavimo ciklo pabaigos jie bus infekuoti, ir aktyviesiems implantuojamiesiems medicinos prietaisams.

 

2. Šio Įstatymo aštuntojo4 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusioje įrangoje, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje (išskyrus gaminius, kurie neskirti kariniams tikslams) naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams;

2) skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

 

Įstatymas papildytas aštuntuoju(9) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANČIUS DOKUMENTUS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

 

3431 straipsnis. Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

 

1. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.

2. Neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už:

1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės;

2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį;

3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms;

4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose;

5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas;

7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;

8) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kurio gavimą ir sutvarkymą pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus patvirtinantys dokumentai nepateikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančiai institucijai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2246, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10380

 

3. Sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

4. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas naudoja (perdirba) taikydami aplinkos ministro nustatytus atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;

2) pagal tarptautinių ir (ar) nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010, su visais pakeitimais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

3) savo teritorijoje, kurioje gaminių ir (ar) pakuočių atliekos naudojamos (perdirbamos), turi įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo įrenginys);

4) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis ir (arba) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir jų sudedamąsias medžiagas ar dalis perduoda teisėtai veikiantiems tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) arba eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių atliekų sudedamųjų medžiagų ar dalių panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į valstybes nares ir kurie gali patvirtinti, kad iš tų atliekų buvo pagamintas produktas, kaip nustatyta šios dalies 2 punkte.

5. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų išvežimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su visais pakeitimais nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

2) atlieka pradinį gaminių atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis į valstybes nares arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas, arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;

3) turi atitinkamų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau šiame straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties galiojimo terminas;

4) turi dokumentus, įrodančius, kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

5) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.

6. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų surinkimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

2) surinktas gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į Europos ekonominės erdvės valstybes;

3) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.

7. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų, atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surenkamos mišrios komunalinės atliekos, iš kurių jas apdorojant atskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

2) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, atskirtas apdorojant mišrias komunalines atliekas, perduoda naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui arba jas eksportuoja;

3) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje apdorojamos komunalinės atliekos, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.

8. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo datą.

9. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:

1) svėrimo įrenginiu atskirai pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).

10. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.

11. Atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną gautą mišrių komunalinių atliekų siuntą ir paruoštą išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą bei po gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimo likusį komunalinių atliekų kiekį, gautų ir išsiųstų mišrių komunalinių atliekų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntų apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima nustatyti atliekų tvarkytojus, iš kurių buvo gautos mišrios komunalinės atliekos, jų gavimo datą ir kiekį, po apdorojimo likusių mišrių komunalinių atliekų kiekį, apdorotų mišrių komunalinių atliekų gavėjus, po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir jų gavėjus.

12. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką ir aprašyti gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūras, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.

13. Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie:

1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančiai institucijai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekos gautos ir sutvarkytos laikantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, arba pateikė klaidingus duomenis ir (ar) dokumentus.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2246, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10380

 

14. Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį jos turi būti pašalintos.

15. Įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 14 dalyje nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.

16. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų tvarkytojų sąrašo:

1) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo ir (ar) atliekų tvarkytojo, apdorojančio surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, prašymu;

2) likvidavus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti;

3) jeigu įspėjus apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) jeigu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, buvo įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus pastaruosius metus;

5) paaiškėjus, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.

17. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminė žala šio Įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminė žala aplinkai, žmonių sveikatai, ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio Įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo neįspėti apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir (ar) neišbraukti iš Atliekų tvarkytojų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

 

Įstatymas papildytas aštuntuoju(10) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

 

AŠTUNTASIS11 SKIRSNIS

Vienkartinių plastikinių GAMINIŲ ir žvejybos įrankių, kurių

sudėtyje yra plastiko, ATLIEKŲ ir šiukšlių TVARKYMO YPATUMAI

 

3432 straipsnis. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;

2) organizuoti šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

3) organizuoti į viešas surinkimo sistemas išmestų atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius ir jų naudojimo galimybes, pakartotinio naudojimo sistemas, atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir nuotekų kanalizacijos tinklui;

5) apmokėti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;

6) tvarkyti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

3. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

4. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, naudojimo susidariusių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3433 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3433 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

 

3433 straipsnis. Papildomi kolektyvaus tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą bei vykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnyje tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti:

1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, įskaitant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų infrastruktūrą ir jos veikimą, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

3. Organizacija šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, kiekį.

4. Apskaičiuojant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y. kiek yra atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas);

3) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

 

3434 straipsnis. Individualus tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 3432 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti:

1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, įskaitant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų infrastruktūrą ir jos veikimą, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2. Individualiai tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, kiekį.

3. Apskaičiuojant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y. kiek yra atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas);

3) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

 

3435 straipsnis. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie neplatinami vartotojams, gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;

2) organizuoti šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktas Lietuvos Respublikos rinkai drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, pakartotinio naudojimo sistemas, atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir nuotekų kanalizacijos tinklui;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;

5) tvarkyti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

3. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

4. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių naudojimo susidariusių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3436 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3436 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

3436 straipsnis. Papildomi kolektyvaus drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnyje drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

3. Organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių šiukšlių svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių kiekį.

4. Apskaičiuojant drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

3437 straipsnis. Individualus drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 3435 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2. Individualiai drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių šiukšlių svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių kiekį.

3. Apskaičiuojant drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

3438 straipsnis. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;

2) organizuoti į atitinkamus uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, kurios nepatenka į Jūros aplinkos apsaugos įstatymo taikymo sritį, pristatytų atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, atskiro surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, pakartotinio naudojimo sistemas ir atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;

5) tvarkyti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

6) vykdyti Vyriausybės nustatytas žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato minimalų metinį žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų surinkimo perdirbimui rodiklį.

2. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

3. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

4. Šiame straipsnyje nustatytas pareigas žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo susidariusių atliekų tvarkymo finansavimą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3439 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3439 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

3439 straipsnis. Papildomi kolektyvaus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1. Siekdami kolektyviai organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnyje žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis Lietuvos jūrų uostų administracijomis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo uostų priėmimo įrenginiuose arba kitose lygiavertėse surinkimo sistemose, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskiro surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, uostų priėmimo įrenginių arba kitų lygiaverčių surinkimo sistemų infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

3. Organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekį.

3440 straipsnis. Individualus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo organizavimas

1. Vykdydami šio Įstatymo 3438 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis Lietuvos jūrų uostų administracijomis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo uostų priėmimo įrenginiuose arba kitose lygiavertėse surinkimo sistemose, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskiro surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, uostų priėmimo įrenginių arba kitų lygiaverčių surinkimo sistemų infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2. Individualiai žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekį.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

 

35 straipsnis. Atsakomybė

1. Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

 

DEVINTASIS1 SKIRSNIS

VIENINGA GAMINIŲ, PAKUOČIŲ IR ATLIEKŲ APSKAITOS

INFORMACINĖ SISTEMA

 

351 straipsnis. Naudojimasis informacine sistema

1. Šio Įstatymo 7, 341, 342, 343, 344, 345, 346, 347, 348, 349, 3412, 3413, 3415, 3416, 3417, 3418, 3420, 3423 ir 3425 straipsniuose nurodytos procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, vykdomos naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.

2. Jeigu nėra techninių galimybių naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros vykdomos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

3. Aplinkos ministras nustato pereinamąjį laikotarpį, jo sąlygas ir ūkio subjektus, kuriems jis taikomas tam, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui būtų tinkamai vykdomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.

TAR pastaba. 2017 metų ataskaitos, nurodytos 351 straipsnio 1 dalyje, teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

4. Aplinkos ministras nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones suvedant asmens duomenis į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ar dėl techninių galimybių negalint naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema pildant popierinius arba laisvos formos elektroninius dokumentus ir juose nurodant asmens duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

 

Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

 

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

 

36 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) (neteko galios nuo 2011-05-03)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                VALDAS ADAMKUS

 

 

Lietuvos Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

1 priedas

Neteko galios nuo 2011-05-03

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo pakeitimas:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

 

Lietuvos Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

2 priedas

Neteko galios nuo 2011-05-03

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

Lietuvos Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

3 priedas

Neteko galios nuo 2011-05-03

 

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

 

4 priedas. Neteko galios nuo 2015-06-01

Priedo naikinimas:

Nr. XII-1720, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07671

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

 

Lietuvos Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

5 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852.

2. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006.

3. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/850.

4. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849.

5. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su visais pakeitimais.

6. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849.

7. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851.

8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006.

9. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/849.

10. 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas.

11. 2019 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597, kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausiųjų kokybės reikalavimų.

12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

13. 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

 

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-721, 2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003-03-01.

Nauja įstatymo redakcija

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1615, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2214, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28, Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30, 34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1605, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30, 34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8), 34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1674, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-624, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28 d.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-782, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2010-07-01.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30, 32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1), 7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3 PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 8 ir 16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnis įsigalioja 2011 m. gruodžio 12 d.

Šio įstatymo 28 straipsnis įsigalioja 2013 m. gruodžio 12 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1889, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-188 (2012-01-10)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 21, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,  įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

Šis įstatymas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2139, 2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 77-3983 (2012-07-01)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 21, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24 STRAIPSNIU ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012-07-01.

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 12, 30, 34, 34(3) STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(2), AŠTUNTUOJU(3), AŠTUNTUOJU(4), AŠTUNTUOJU(5), AŠTUNTUOJU(6), AŠTUNTUOJU(7), AŠTUNTUOJU(8), AŠTUNTUOJU(9), AŠTUNTUOJU(10) SKIRSNIAIS IR 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 7 dalys, 5, 7 straipsniai, 8 straipsnio 2 dalis, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 6 straipsnis ir 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1981, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(1), 30(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 8 ir 14 dalys įsigalioja 2012 m. spalio 1 d., šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 ir 18 dalys įsigalioja 2013 m. sausio 1 d., šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai – 2013 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo galiojimas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-137, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8003 (2012-12-31)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(1), 30(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 19, 30, 34(23) STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO(10) SKIRSNIO PAKEITIMO IR 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-769, 2014-01-23, paskelbta TAR 2014-01-30, i. k. 2014-00711

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam įstatymui veikiantys arba statomi objektai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, iki 2015 m. sausio 1 d. turi atitikti Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus ir būti pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais.

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 34-1, 34-2, 34-3, 34-4, 34-5, 34-12, 34-15, 34-16, 34-24 STRAIPSNIŲ IR 5 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalys ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 15 d.

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3-1, 4-1, 6, 12-1 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo, 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 18-2 straipsniu įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1590, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04838

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30-2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1720, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07671

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir 4 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1841, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10371

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2301, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10405

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 34-15 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-584, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11952

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-290, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06968

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 7, 17, 34-1, 34-2, 34-4, 34-5, 34-7, 34-12, 34-15, 34-16, 34-18, 34-19, 34-22, 34-23 straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo devintuoju-1 skirsniu įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-773, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18827

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1794, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21123

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 3-2, 4, 30, 31, 34-15, 34-19, 34-20 straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1796, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21124

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1019, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01032

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1571, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-10-29, i. k. 2018-17068

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2246, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10380

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34-31 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2433, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-01, i. k. 2019-15589

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT31-N3/2020, 2020-02-18, paskelbta TAR 2020-02-18, i. k. 2020-03538

Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 patvirtinto Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo (2014 m. vasario 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3157, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15135

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 3-1, 3-2, 4, 7, 11-1, 12-1, 18-2, 22, 30, 32, 33, 34, 34-1, 34-2, 34-3, 34-4, 34-7, 34-8, 34-15, 34-18, 34-23, 34-25, 34-26, 34-28, 34-31 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32-1 straipsniu ir antruoju-2 skirsniu įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-286, 2021-04-29, paskelbta TAR 2021-05-04, i. k. 2021-09688

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 34-4 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3-3, 25, 28, 30, 32-1, 34-24, 34-25, 34-26, 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju-3 ir aštuntuoju-11 skirsniais įstatymas

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-488, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15869

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4-2 straipsniu įstatymas

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11-2, 12, 28, 30, 30-1, 30-2, 35-1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1, 30-3, 30-4, 30-5, 30-6, 30-7, 30-8, 30-9 straipsniais, septintuoju-1 ir septintuoju-2 skirsniais įstatymas

 

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1097, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11332

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4-2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1092, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11330

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2175, 2023-09-21, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19348

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 32-1 straipsnio pakeitimo įstatymas