Suvestinė redakcija nuo 2002-06-15 iki 2003-01-25

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 5-144, i. k. 1002330ISAK00000349

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 11 d. Nr. 349

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Karvių vertinimo taisykles;

1.2. Karvių eksterjero vertinimo metodiką;

1.3. Neteko galios nuo 2002-06-15

Punkto naikinimas:

Nr. 215, 2002-06-04, Žin. 2002, Nr. 58-2377 (2002-06-14), i. k. 1022330ISAK00000215

1.4. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis metodiką.

2. Pavedu veislinių gyvulių vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 11 įsakymu Nr. 349

KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.

1. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis tik oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose, ir iš galvijų veislininkystės informacijos sistemos gaunamais duomenimis. Vertina karvių produktyvumo kontrolės asistentai ar gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliotų kitų institucijų atstovai.

2. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistema (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes.

1 lentelė. Karvių įvertinimo balai

Požymiai	Maksimalus balų skaičius
Veislingumas	5
Tėvų veislinė vertė	10
Produktyvumas	40
Eksterjeras	30
Melžimo lengvumas	5
Temperamentas	5
Vaisos savybės	5

3. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę.

Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių bendruosius reikalavimus (2 lentelė).

2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą

TINKAMUMAS ĮRAŠYTI Į KILMĖS KNYGAS	MAKSIMALUS BALŲ SKAIČIUS
Skyrių A	5
Skyrių B	4
Skyrių C	3
Papildomą registrą	1

4. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo dukterų ir jų bendraamžių pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumą (3 lentelė).

3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

Rodikliai	Balai
	1	2	3	4	5	6
Motinos produktyvumas per	4000–4500	4501–5000	5001–5500	5501 ir >	x	x
geriausią laktaciją, kg
Tėvo dukterų ir jų bendraamžių	1–5	6–10	11–15	16–20	21–25	26 ir >
pieno riebalų ir baltymų
produkcijos skirtumas, kg

5. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,1.

4 lentelė. Karvių įvertinimas pagal vidutinę pieno riebalų ir baltymų produkciją

PiENO RIEBALAI, kg	PIENO BALTYMAI, kg	BALAI
iki 110	iki 90	5
111–130	91–102	6
131–150	103–124	7
151–170	125–136	8
171–190	137–148	9
191–210	149–160	10
211–230	161–172	11
231–250	173–184	12
251–270	185–196	13
271–290	197–208	14
291 ir daugiau	209 ir daugiau	15

6. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant.

5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu

RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai	Balai
procentais nuo bandos vidurkio
iki 80	1
81–95	2
96–110	3
111–125	4
126 ir daugiau	5

7. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.

8. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė).

6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas

Rodikliai			Balai
	1	2	3	4	5
Melžimosi greitis kg/min:
po pirmo apsiveršiavimo	1,2 ir <	1,3–1,7	1,8–1,9	2,0–2,1	2,2–2,5
				arba > 2,5
po dviejų ir daugiau	1,4 ir <	1,5–1,9	2,0–2,1	2,2–2,4	2,5–3,0
apsiveršiavimų				arba > 3,0

9. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 9 taškų skalę:

9.1. 9 taškai – labai rami;

9.2. 5 taškai – vidutinio ramumo;

9.3. 1 taškas – labai nerami.

Temperamento vertinimo balas prieš sumuojant į kompleksinį vertinimą dauginamas iš koeficiento 0,5.

10. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę (po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė).

7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas

SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS	balai
151 ir daugiau	1
131–150	2
111–130	3
91–110	4
iki 90	5

11. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes:

11.1. labai geros karvės (81–100 balų);

11.2. geros karvės (80–71 balas);

11.3. vidutinės karvės (70–61 balas);

11.4. prastesnės už vidutines karves (60 ir mažiau balų).

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 11 įsakymu

Nr. 349

KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO METODIKA

Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu pagal Lietuvos gyvulininkystės instituto parengtą metodiką. Vertinant galvijus šiuo metodu, kiekvienas požymis tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas tiesios linijos būdu nuo 1 iki 9, neatsižvelgiant į požymio selekcinę reikšmę.

2. Eksterjero vertinimas linijiniu metodu yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, gyvulio amžiaus, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos.

II. ATSKIRŲ EKSTERJERO POŽYMIŲ VERTINIMAS

3. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:

3.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;

3.2. galūnės: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas;

3.3. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis.

4. Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale (žr. priedą). 1 ir 9 taškais vertinami didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 1 lentelėje.

1 lentelė. Pageidaujamas požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vertės koeficientai

Eil. Nr.	Požymis	Optimalus įvertinimas	Santykiniai vertės koeficientai
1.	Aukštis	9	5
2.	Stambumas	8	5
3.	Kūno gylis	8	6
4.	Krūtinės plotis	7	5
5.	Pieninis tipas	8	7
6.	Užpakalio plotis	7	6
7.	Užpakalio kampas	5	6
8.	Užpakalinių kojų pastatymo kampas	5	6
9.	Užpakalinių kojų forma	6	5
10.	Kulno sąnarys	8	6
11.	Nagos aukštis	8	4
12.	Nagų ir čiurnos kampas	7	4
13.	Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas	9	6
14.	Tešmens užpakalinės dalies aukštis	9	5
15.	Tešmens raiščio tvirtumas	9	4
16.	Tešmens gylis	9	5
17.	Spenių išdėstymas	6	5
18.	Spenių ilgis	6	5
19.	Spenių storis	5	5

5. Karvių įvertinimo duomenys registruojami ir pateikiami viešajai įstaigai Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrui.

6. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Kiekvieno trūkumo pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 3 taškų skalėje nurodomas trečiuoju skaitmeniu prie jo kodo. Trūkumai koduojami atsižvelgiant į požymių grupes 2 lentelėje pateikta tvarka.

7. Vertinamos karvės eksterjero trūkumų kodai įrašomi į karvės eksterjero įvertinimo lentelės trūkumų skiltį. Kiti eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.

III. KARVIŲ EKSTERJERO INDEKSŲ APSKAIČIAVIMAS

8. Iki bus parengta ir įdiegta galvijų indeksavimo metodika, karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę:

čia:    E – karvės eksterjero įvertinimas balais,

np – vertinamų požymių skaičius,

|di|– kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar – ženklų) skaičius,

VPi – kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai,

Trj – kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,

VTrj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai.

2 lentelė. Eksterjero trūkumai

Trūkumo kodas	Trūkumai	Svertiniai koeficientai
	1. Bendro kūno išsivystymo
10	apakimas	5
11	buliška galva	3
12	dviguba ketera	2
13	kuprotumas	2
14	įlinkusi nugara	3
15	įlinkęs juosmuo	2
16	aukštas uodegos prisegimas	1
17	stogo formos užpakalis	2
18	krūtinės įsmaugimas už menčių	3
19	nebūdinga veislei spalva	2
	2. Galūnių
21	alkūnės išskėstos į šalis ir atsikišęs į priekį peties mentės sąnarys	3
22	priekinės kojos X formos	2
23	purios nagos	1
24	šviesios nagos	1
25	didelis tarpas tarp nagų	1
	3. Tešmens
31	įgimta ketvirčių atrofija	5
32	speniai nukreipti į šalis	3
33	speniai nukreipti į priekį	1
34	nelygus tešmens dugnas	2
35	pridėtiniai speniai	0,5
36	kriaušės formos speniai	4
37	butelio, piltuvėlio formų speniai	3
38	raumeningas, riebalingas tešmuo	3

9. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama:

9.1. 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą;

9.2. 35 balai už tešmens požymius;

9.3. 25 balai už galūnes.

10. Galvijų selekcijos specialistų pasiūlymu ir veislininkystės organizacijoms pritarus, balų struktūra pagal atskiras požymių grupes gali būti keičiama.

______________

Karvių eksterjero vertinimo taisyklių

priedas

KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo

skalėS

1. Aukštis

Karvės aukštis nustatomas matuojant specialia lazda nuo žemės iki aukščiausio taško ties kryžmeniu. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.

Pirmaveršės

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Aukštis, cm	126	127	129	131	133	135	137	139	141
	ir <	128	130	132	134	136	138	140	ir >

Suaugusios

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Aukštis, cm	132	133	135	137	138	141	143	145	147
	ir <	134	136	138	140	142	144	146	ir >

2. Stambumas

Vertinamas pagal karvės svorį. Reikalavimai antraveršėms 20 kg didesni nei pirmaveršėms. Suaugusioms karvėms ir pirmaveršėms reikalavimai skirtingi.

Pirmaveršės

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Svoris, kg	400	401–420	421–440	441–460	461–480	481–500	501–520	521–540	541
	ir <								ir >

Suaugusios

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Svoris, kg	500	501–520	521–540	541–560	561–580	581–600	601–620	621–640	641
	ir <								ir >

3. Kūno gylis

Apie kūno gylį sprendžiama pagal vidurinės kūno dalies išsivystymą. Kūno gylis nustatomas už paskutinio šonkaulio. Turi įtakos amžius ir laikotarpis iki apsiveršiavimo.

1	3	5	7	9
Labai negilus	Negilus	Vidutinio gylio	Gilus	Labai gilus

4. Krūtinės plotis (kūno tvirtumas)

Apie kūno tvirtumą sprendžiama pagal krūtinės platumą. Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.

1	3	5	7	9
Labai siaura	Siaura	Vidutinio platumo	Plati	Labai plati

5. PIENINIS TIPAS

Vertinama pagal konstituciją, galvos lengvumą, šonkaulių plokštumą, tarpus tarp jų ir jų kampą, kaklo ilgumą, platumą bei jo odos raukšles, taip pat keteros aukštį, plotį ir ilgį bei odos storį ir elastingumą.

1	3	5	7	9
Artimas mėsos – pieno tipui, grubi konstitucija	Neryškus	Vidutinio ryškumo	Ryškus	Labai ryškus, švelni konstitucija

6. Užpakalio plotis

Apie karvės užpakalio plotį sprendžiama pagal atstumą tarp sėdynkaulio gumburų ir tarp klubagumbių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.

1 3	5	7	9
Labai siauras	Siauras	Vidutinio platumo	Platus	Labai platus

7. Užpakalio kampas

Vertinama pagal linijos, išvestos tarp klubo sąnario ir sėdynkaulio gumburų, kampą.

1	3	5	7	9
Labai pakeltas	Tiesus	Sėdynkaulio gumbai apie 4–5 cm žemiau negu klubagumbiai	Nuleistas užpakalis	Labai nuleistas

8. Užpakalinių kojų pastatymo kampas

Galūnių pastatymo kampas vertinamas žiūrint iš šono ir sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą.

1	3	5	7	9
Labai status (drambliškas pastatymas)	Status	Vidutinis (apie 150o) kampas	Kojos truputį kardiškos	Kojos labai patrauktos po pilvu

9. Užpakalinių kojų forma

Apie užpakalinių kojų formą sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.

1	3	5	7	9
„X“ formos kojos (labai mažas atstumas tarp kulnų)	Suartėję ties kulno sąnariu	Vidutinis	Neženklus suartėjimas	Lygiagrečios kojos (didelis atstumas)

10. Kulno sąnario kokybė

Vertinama žiūrint iš užpakalio ir šono. Sprendžiama pagal kulno sąnario storumą, paburkimą, skysčio buvimą sąnaryje, jį apčiuopiant iš priekinės ir vidinės pusės.

1	3	5	7	9
Labai platus, storas, paburkęs sąnarys	Storas, apčiuopiamas paburkimas	Vidutinio storumo	Nestoras, paburkimai neapčiuopiami	Siauras, sausas sąnarys

11. Nagos aukštis

Sprendžiamas pagal užpakalinių galūnių nagų aukštį. Vertinama nagos užpakalinė dalis.

1	3	5	7	9
Labai žemos (plokščios) nagos	Žemos (plokščios)	Vidutinio aukščio nagos	Aukštos	Labai aukštos nagos

12. Nagos ir čiurnos kampas

Vertinama pagal užpakalinių galūnių nagų ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu.

1	3	5	7	9
Smailus nagų kampas, labai „minkštos“ čiurnos	Smailokas kampas	Vidutinis nagų ir čiurnos kampas (45o)	Pakankamai status nagų ir čiurnos kampas	Labai status nagų kampas, tvirtos čiurnos

13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

Vertinama pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilvės tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilvės ir tešmens.

1	3	5	7	9
Labai silpnas	Silpnai pritvirtintas	Vidutinis	Tvirtas	Labai tvirtas

tvirtintas

14. Užpakalinės tešmens dalies aukštis

Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios.

1	3	5	7	9
Labai žemas	Žemas	Vidutinis (18 cm)	Aukštas	Labai aukštas

15. Tešmens raištis

Vertinama iš užpakalio, pagal vidurinės tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą.

1	3	5	7	9
Labai silpnas	Silpnas, linija nėra ryški	Vidutinis	Stiprus, linija apima ¾ tešmens	Labai tvirtas, linija tarsi dalo tešmenį į dvi dalis

16. Tešmens gylis

Vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karvės aukštis ir produktyvumas.

1	3	5	7	9
Labai gilus	Gilus	Vidutinis (tešmens dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario)	Negilus	Labai negilus

17. Spenių išdėstymas

Vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių.

1	3	5	7	9
Labai plačiai, speniai išdėstyti tešmens ketvirčių dugno pakraščiuose	Didelis tarpas	Vidutinis tarpas	Nedidelis tarpas	Išdėstyti arti vienas kito, tarpas mažas

18. Spenių ilgis

Vertinama pagal priekinių spenių ilgį. Spenio ilgio reikalavimai skirtingi pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms.

Pirmaveršės

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Ilgis, cm	< 3,5	3,5	4,0	4,5	5,0	5,5	6,0	6,5	 7,0

Suaugusios

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Ilgis, cm	< 4,0	4,0	4,5	5,0	5,5	6,0	6,5	7,0	 8,0

19. Spenių storis

Sprendžiama pagal priekinių spenių storį. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.

Pirmaveršės

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Storis, cm	1,5	1,6	1,8	2,0	2,2	2,4	2,6	2,8	3,0
	ir <	1,7	1,9	2,1	2,3	2,5	2,7	2,9	ir >

Suaugusios

Taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Storis, cm	1,8	1,9	2,1	2,3	2,5	2,7	2,9	3,1	3,3
	ir <	2,0	2,2	2,4	2,6	2,8	3,0	3,2	ir >

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2002-06-15

Priedo naikinimas:

Nr. 215, 2002-06-04, Žin. 2002, Nr. 58-2377 (2002-06-14), i. k. 1022330ISAK00000215

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu

Nr. 349

MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS METODIKA

Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais:

1.1. palikuonys auginami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje standartinėmis sąlygomis;

1.2. palikuonys auginami natūraliomis ūkio sąlygomis.

2. Vertinami kergimui naudojami buliai.

II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS

3. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai pagal palikuonis įvertinti buliai.

4. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Vertinimo laikotarpis 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Gyvuliai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų -kiekvieną mėnesį. Gyvuliai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo.

5. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo-šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms-cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės.

6. Raumeningumas nustatomas vizualiai taškais nuo 1 iki 9. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma:gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo-šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu.

7. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas).

8. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:

8.1. kiekybiniai:

8.1.1. masė 500 d. amžiaus;

8.1.2. priesvoris per parą nuo 120 iki 500 amžiaus dienų;

8.1.3. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui;

8.1.4. raumeningumas;

8.1.5. skerdienos išeiga;

8.1.6. klubo – šlaunies išeiga;

8.1.7. minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies;

8.1.8. ilgiausiojo nugaros raumens plotas;

8.2. kokybiniai:

8.2.1. sausosios medžiagos;

8.2.2. proteinai;

8.2.3. riebalai;

8.2.4. pelenai;

8.2.5. mėsos pH;

8.2.6. spalva;

8.2.7. kietumas;

8.2.8. vandens rišlumas;

8.2.9. baltymų visavertiškumas.

III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS

9. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio.

10. Vertinimas pagal ūkiuose augintus palikuonis yra ne toks tikslus kaip auginant standartinėmis sąlygomis. Buliaus vertė ir įtaka mišrūnams gali likti iki galo neatskleista. Tačiau gyvulių augintojai patirs mažiau nuostolių, jeigu naudos tokiomis sąlygomis įvertintus bulius negu visiškai neįvertintus.

11. Spermai kaupti naudojamų bulių veislinė vertė nustatoma pagal tirtų požymių pasireiškimo palikuonyse laipsnį, atsižvelgiant į jų selekcinę bei ekonominę svarbą.

IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

12. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis.

13. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 200 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 210 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1 ir 2 priedas). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų -iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus likučius. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (200 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus).

14. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius:

14.1. masė 200 ir 400 dienų amžiaus;

14.2. priesvoris per parą 0-200 ir 201-400 dienų amžiaus;

14.3. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, pašariniais vienetais;

14.4. tipas;

14.5. raumeningumas;

14.6. skeletas;

14.7. stambumas;

14.8. veislinės vertės indeksas.

15. Tipas, raumeningumas, skeletas įvertinami 1-9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus.

16. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę:

I = ± P · K ± R ± T ± S + 100;

čia:

I – buliaus indeksas;

± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais;

R – raumeningumas, kuris nustatomas taip:

Įvertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-35,1	-28,1	-21,0	-14,0	-7,0	0,0	+7,0	+14,0	+21,0
T – tipas
Įvertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-4,1	-3,3	-2,5	-1,6	-0,8	0,0	+0,8	+1,6	+2,5
S – skeletas
Įvertinimo taškai	1	2	3	4	5	6	7	8	9
Priskaičiuojama taškų	-17,1	-13,6	-10,2	-6,8	-3,4	0,0	+3,4	+6,8	+10,2

K – koeficientas = 0,049.

17. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį.

18. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių.

19. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui.

Vidutinės 7–8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

	Priesvoris, g
Rodikliai	800 – 900		901 – 1000		1001 – 1100
	Amžius, mėn.
	7	8	7	8	7	8
Masė laikotarpio pabaigoje, g	213	240	232	260	240	270
Sausos medžiagos, kg	4,8	5,5	5,3	6,0	5,7	6,5
Pašariniai vienetai	5,2	5,8	5,7	6,4	6,1	6,7
Apykaitos energija, MJ	51,1	57,0	56,0	62,7	59,5	66,8
Žalieji proteinai, g	706	870	819	878	915	1035
Virškinamieji proteinai, g	594	650	616	657	695	775
Žalioji ląsteliena, g	986	1153	1026	1156	1165	1364
Krakmolas, g	637	825	762	900	852	1060
Cukrūs, g	423	440	460	470	527	564
Žali riebalai, g	302	315	315	316	356	365
Valgomoji druska, g	28	30	30	32	33	35
Kalcis, g	45	50	45	50	46	52
Fosforas, g	27	30	32	35	33	37
Siera, g	18	20	21	24	24	28
Geležis, mg	346	380	365	395	370	410
Varis, mg	36	40	45	50	54	60
Cinkas, mg	175	190	180	195	185	200
Manganas, mg	280	320	308	350	338	360
Kobaltas, mg	4,5	5,0	4,8	5,2	5,1	5,5
Jodas, mg	1,9	2,2	2,1	2,4	2,4	2,6
Karotinas, mg	140	155	160	170	155	190
Vitaminas D, tūkst. TV	2,7	3,3	3,0	3,6	3,0	3,6
Vitaminas E, mg	240	270	250	280	270	300

Vidutinės 9-12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

	Priesvoris, g
Rodikliai	800 – 900		901 – 1000		1001 – 1100
	Amžius, mėn.
	9 – 10	11 – 12	9 – 10	11 – 12	9 – 10	11 – 12
1	2	3	4	5	6	7
Masė laikotarpio pabaigoje, kg	279	330	285	340	303	366
Sausos medžiagos, kg	6,7	7,5	7,4	8,2	8,0	9,0
Pašariniai vienetai	5,8	6,4	6,5	7,2	7,3	8,0
Apykaitos energija, MJ	65	72	72	80	80	89
Žalieji proteinai, g	938	1019	1054	1148	1195	1279
Virškinamieji proteinai, g	628	690	708	778	803	880
Žalioji ląsteliena, g	1510	1670	1645	1800	1700	1860
Krakmolas, g	820	905	923	1020	1050	1149
Cukrūs, g	450	496	520	576	640	710
Žali riebalai, g	180	205	210	230	240	260
Valgomoji druska, g	32	35	35	40	45	50
Kalcis, g	42	46	48	52	55	60
Fosforas, g	28	31	32	35	35	38
Siera, g	18	20	20	22	24	26
Geležis, mg	436	488	480	533	520	585
Varis, mg	67	75	74	82	80	90
Cinkas, mg	268	300	303	336	320	360
Manganas, mg	400	450	440	490	480	540
Kobaltas, mg	6,0	6,8	6,2	7,0	6,4	7,2
Jodas, mg	2,6	3,0	3,0	3,2	3,6	4,0
Karotinas, mg	160	175	170	190	200	220
Vitaminas D, tūkst. TV	3	3,4	3,4	4,0	3,8	4,4
Vitaminas E, mg	180	202	207	230	260	290

Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos

	Priesvoris, g
Rodikliai	800 – 900		901 – 1000		1001 – 1100
	Amžius, mėn.
	13 – 14	15 – 16	13 – 14	15 – 16	13 – 14	15 – 16
Masė laikotarpio pabaigoje, kg	379	428	396	451	429	495
Sausos medžiagos, kg	8,1	8,6	8,8	9,6	9,8	10,7
Pašariniai vienetai	7,0	7,6	7,8	8,5	8,6	9,5
Apykaitos energija, MJ	78	83	86	93	97	106
Žalieji proteinai, g	1100	1175	1228	1317	1355	1478
Virškinamieji proteinai, g	716	775	796	867	903	968
Žalioji ląsteliena, g	1830	1930	1973	2125	1995	2000
Krakmolas, g	984	1068	1100	1198	1230	1350
Cukrūs, g	525	566	608	665	770	850
Žali riebalai, g	215	228	235	255	280	295
Valgomoji druska, g	38	42	45	50	55	60
Kalcis, g	50	55	56	60	65	70
Fosforas, g	34	36	38	41	41	45
Siera, g	22	24	24	26	28	30
Geležis, mg	526	559	572	624	637	696
Varis, mg	81	86	88	96	98	107
Cinkas, mg	324	344	361	394	392	428
Manganas, mg	486	516	530	576	588	642
Kobaltas, mg	7,4	8,0	7,6	8,2	7,8	8,6
Jodas, mg	3,2	3,4	3,5	3,8	4,4	4,7
Karotinas, mg	190	210	210	230	240	260
Vitaminas D, tūkst. TV	3,8	4,2	4,4	4,8	5,0	5,6
Vitaminas E, mg	220	232	246	269	330	380

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 215, 2002-06-04, Žin., 2002, Nr. 58-2377 (2002-06-14), i. k. 1022330ISAK00000215

Dėl 1999 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 235 "Dėl Veislinių galvijų vertinimo taisyklių patvirtinimo" ir 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 349 „Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios