Suvestinė redakcija nuo 2002-06-15 iki 2003-01-25
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 5-144, i. k. 1002330ISAK00000349
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 11 d. Nr. 349
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais,
1. Tvirtinu pridedamus:
1.3. Neteko galios nuo 2002-06-15
Punkto naikinimas:
Nr. 215, 2002-06-04, Žin. 2002, Nr. 58-2377 (2002-06-14), i. k. 1022330ISAK00000215
2. Pavedu veislinių gyvulių vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 12 11 įsakymu Nr. 349
KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS
Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.
1. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis tik oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose, ir iš galvijų veislininkystės informacijos sistemos gaunamais duomenimis. Vertina karvių produktyvumo kontrolės asistentai ar gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliotų kitų institucijų atstovai.
2. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistema (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes.
1 lentelė. Karvių įvertinimo balai
Požymiai |
Maksimalus balų skaičius |
|
|
Veislingumas |
5 |
Tėvų veislinė vertė |
10 |
Produktyvumas |
40 |
Eksterjeras |
30 |
Melžimo lengvumas |
5 |
Temperamentas |
5 |
Vaisos savybės |
5 |
3. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę.
Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių bendruosius reikalavimus (2 lentelė).
2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą
TINKAMUMAS ĮRAŠYTI Į KILMĖS KNYGAS |
MAKSIMALUS BALŲ SKAIČIUS |
|
|
Skyrių A |
5 |
Skyrių B |
4 |
Skyrių C |
3 |
Papildomą registrą |
1 |
4. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo dukterų ir jų bendraamžių pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumą (3 lentelė).
3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę
Rodikliai |
Balai |
|||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
Motinos produktyvumas per |
4000–4500 |
4501–5000 |
5001–5500 |
5501 ir > |
x |
x |
geriausią laktaciją, kg |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tėvo dukterų ir jų bendraamžių |
1–5 |
6–10 |
11–15 |
16–20 |
21–25 |
26 ir > |
pieno riebalų ir baltymų |
|
|
|
|
|
|
produkcijos skirtumas, kg |
|
|
|
|
|
|
5. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,1.
4 lentelė. Karvių įvertinimas pagal vidutinę pieno riebalų ir baltymų produkciją
PiENO RIEBALAI, kg |
PIENO BALTYMAI, kg |
BALAI |
|
|
|
iki 110 |
iki 90 |
5 |
111–130 |
91–102 |
6 |
131–150 |
103–124 |
7 |
151–170 |
125–136 |
8 |
171–190 |
137–148 |
9 |
191–210 |
149–160 |
10 |
211–230 |
161–172 |
11 |
231–250 |
173–184 |
12 |
251–270 |
185–196 |
13 |
271–290 |
197–208 |
14 |
291 ir daugiau |
209 ir daugiau |
15 |
6. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant.
5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu
RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai |
Balai |
procentais nuo bandos vidurkio |
|
|
|
iki 80 |
1 |
81–95 |
2 |
96–110 |
3 |
111–125 |
4 |
126 ir daugiau |
5 |
7. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.
8. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė).
6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas
Rodikliai |
|
|
Balai |
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
|
|
|
|
|
Melžimosi greitis kg/min: |
|
|
|
|
|
po pirmo apsiveršiavimo |
1,2 ir < |
1,3–1,7 |
1,8–1,9 |
2,0–2,1 |
2,2–2,5 |
|
|
|
|
arba > 2,5 |
|
|
|
|
|
|
|
po dviejų ir daugiau |
1,4 ir < |
1,5–1,9 |
2,0–2,1 |
2,2–2,4 |
2,5–3,0 |
apsiveršiavimų |
|
|
|
arba > 3,0 |
|
9. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 9 taškų skalę:
10. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę (po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė).
7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas
SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS |
balai |
151 ir daugiau |
1 |
131–150 |
2 |
111–130 |
3 |
91–110 |
4 |
iki 90 |
5 |
11. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 12 11 įsakymu
Nr. 349
KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO METODIKA
Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu pagal Lietuvos gyvulininkystės instituto parengtą metodiką. Vertinant galvijus šiuo metodu, kiekvienas požymis tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas tiesios linijos būdu nuo 1 iki 9, neatsižvelgiant į požymio selekcinę reikšmę.
II. ATSKIRŲ EKSTERJERO POŽYMIŲ VERTINIMAS
3. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:
3.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;
3.2. galūnės: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas;
4. Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale (žr. priedą). 1 ir 9 taškais vertinami didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Pageidaujamas požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vertės koeficientai
Eil. Nr. |
Požymis |
Optimalus įvertinimas |
Santykiniai vertės koeficientai |
|
|
|
|
|
|
|
|
1. |
Aukštis |
9 |
5 |
2. |
Stambumas |
8 |
5 |
3. |
Kūno gylis |
8 |
6 |
4. |
Krūtinės plotis |
7 |
5 |
5. |
Pieninis tipas |
8 |
7 |
6. |
Užpakalio plotis |
7 |
6 |
7. |
Užpakalio kampas |
5 |
6 |
8. |
Užpakalinių kojų pastatymo kampas |
5 |
6 |
9. |
Užpakalinių kojų forma |
6 |
5 |
10. |
Kulno sąnarys |
8 |
6 |
11. |
Nagos aukštis |
8 |
4 |
12. |
Nagų ir čiurnos kampas |
7 |
4 |
13. |
Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas |
9 |
6 |
14. |
Tešmens užpakalinės dalies aukštis |
9 |
5 |
15. |
Tešmens raiščio tvirtumas |
9 |
4 |
16. |
Tešmens gylis |
9 |
5 |
17. |
Spenių išdėstymas |
6 |
5 |
18. |
Spenių ilgis |
6 |
5 |
19. |
Spenių storis |
5 |
5 |
5. Karvių įvertinimo duomenys registruojami ir pateikiami viešajai įstaigai Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrui.
6. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Kiekvieno trūkumo pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 3 taškų skalėje nurodomas trečiuoju skaitmeniu prie jo kodo. Trūkumai koduojami atsižvelgiant į požymių grupes 2 lentelėje pateikta tvarka.
III. KARVIŲ EKSTERJERO INDEKSŲ APSKAIČIAVIMAS
8. Iki bus parengta ir įdiegta galvijų indeksavimo metodika, karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę:
čia: E – karvės eksterjero įvertinimas balais,
np – vertinamų požymių skaičius,
|di|– kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar – ženklų) skaičius,
VPi – kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai,
Trj – kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,
VTrj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai.
2 lentelė. Eksterjero trūkumai
Trūkumo kodas |
Trūkumai |
Svertiniai koeficientai |
|
1. Bendro kūno išsivystymo |
|
10 |
apakimas |
5 |
11 |
buliška galva |
3 |
12 |
dviguba ketera |
2 |
13 |
kuprotumas |
2 |
14 |
įlinkusi nugara |
3 |
15 |
įlinkęs juosmuo |
2 |
16 |
aukštas uodegos prisegimas |
1 |
17 |
stogo formos užpakalis |
2 |
18 |
krūtinės įsmaugimas už menčių |
3 |
19 |
nebūdinga veislei spalva |
2 |
|
|
|
|
2. Galūnių |
|
21 |
alkūnės išskėstos į šalis ir atsikišęs į priekį peties mentės sąnarys |
3 |
22 |
priekinės kojos X formos |
2 |
23 |
purios nagos |
1 |
24 |
šviesios nagos |
1 |
25 |
didelis tarpas tarp nagų |
1 |
|
|
|
|
3. Tešmens |
|
31 |
įgimta ketvirčių atrofija |
5 |
32 |
speniai nukreipti į šalis |
3 |
33 |
speniai nukreipti į priekį |
1 |
34 |
nelygus tešmens dugnas |
2 |
35 |
pridėtiniai speniai |
0,5 |
36 |
kriaušės formos speniai |
4 |
37 |
butelio, piltuvėlio formų speniai |
3 |
38 |
raumeningas, riebalingas tešmuo |
3 |
9. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama:
Karvių eksterjero vertinimo taisyklių
priedas
KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo
skalėS
1. Aukštis
Karvės aukštis nustatomas matuojant specialia lazda nuo žemės iki aukščiausio taško ties kryžmeniu. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.
Pirmaveršės
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Aukštis, cm |
126 |
127 |
129 |
131 |
133 |
135 |
137 |
139 |
141 |
|
ir < |
128 |
130 |
132 |
134 |
136 |
138 |
140 |
ir > |
Suaugusios
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Aukštis, cm |
132 |
133 |
135 |
137 |
138 |
141 |
143 |
145 |
147 |
|
ir < |
134 |
136 |
138 |
140 |
142 |
144 |
146 |
ir > |
2. Stambumas
Vertinamas pagal karvės svorį. Reikalavimai antraveršėms 20 kg didesni nei pirmaveršėms. Suaugusioms karvėms ir pirmaveršėms reikalavimai skirtingi.
Pirmaveršės
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Svoris, kg |
400 |
401–420 |
421–440 |
441–460 |
461–480 |
481–500 |
501–520 |
521–540 |
541 |
|
ir < |
|
|
|
|
|
|
|
ir > |
Suaugusios
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Svoris, kg |
500 |
501–520 |
521–540 |
541–560 |
561–580 |
581–600 |
601–620 |
621–640 |
641 |
|
ir < |
|
|
|
|
|
|
|
ir > |
3. Kūno gylis
Apie kūno gylį sprendžiama pagal vidurinės kūno dalies išsivystymą. Kūno gylis nustatomas už paskutinio šonkaulio. Turi įtakos amžius ir laikotarpis iki apsiveršiavimo.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai negilus |
Negilus |
Vidutinio gylio |
Gilus |
Labai gilus |
4. Krūtinės plotis (kūno tvirtumas)
Apie kūno tvirtumą sprendžiama pagal krūtinės platumą. Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai siaura |
Siaura |
Vidutinio platumo |
Plati |
Labai plati |
5. PIENINIS TIPAS
Vertinama pagal konstituciją, galvos lengvumą, šonkaulių plokštumą, tarpus tarp jų ir jų kampą, kaklo ilgumą, platumą bei jo odos raukšles, taip pat keteros aukštį, plotį ir ilgį bei odos storį ir elastingumą.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Artimas mėsos – pieno tipui, grubi konstitucija |
Neryškus |
Vidutinio ryškumo |
Ryškus |
Labai ryškus, švelni konstitucija |
|
|
|
6. Užpakalio plotis
Apie karvės užpakalio plotį sprendžiama pagal atstumą tarp sėdynkaulio gumburų ir tarp klubagumbių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.
1 3 |
5 |
7 |
9 |
|
Labai siauras |
Siauras |
Vidutinio platumo |
Platus |
Labai platus |
7. Užpakalio kampas
Vertinama pagal linijos, išvestos tarp klubo sąnario ir sėdynkaulio gumburų, kampą.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai pakeltas |
Tiesus |
Sėdynkaulio gumbai apie 4–5 cm žemiau negu klubagumbiai |
Nuleistas užpakalis |
Labai nuleistas |
|
|
|
||
|
|
|
8. Užpakalinių kojų pastatymo kampas
Galūnių pastatymo kampas vertinamas žiūrint iš šono ir sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai status (drambliškas pastatymas) |
Status |
Vidutinis (apie 150o) kampas |
Kojos truputį kardiškos |
Kojos labai patrauktos po pilvu |
|
9. Užpakalinių kojų forma
Apie užpakalinių kojų formą sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
„X“ formos kojos (labai mažas atstumas tarp kulnų) |
Suartėję ties kulno sąnariu |
Vidutinis |
Neženklus suartėjimas |
Lygiagrečios kojos (didelis atstumas) |
10. Kulno sąnario kokybė
Vertinama žiūrint iš užpakalio ir šono. Sprendžiama pagal kulno sąnario storumą, paburkimą, skysčio buvimą sąnaryje, jį apčiuopiant iš priekinės ir vidinės pusės.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai platus, storas, paburkęs sąnarys |
Storas, apčiuopiamas paburkimas |
Vidutinio storumo |
Nestoras, paburkimai neapčiuopiami |
Siauras, sausas sąnarys |
11. Nagos aukštis
Sprendžiamas pagal užpakalinių galūnių nagų aukštį. Vertinama nagos užpakalinė dalis.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai žemos (plokščios) nagos |
Žemos (plokščios) |
Vidutinio aukščio nagos |
Aukštos |
Labai aukštos nagos |
12. Nagos ir čiurnos kampas
Vertinama pagal užpakalinių galūnių nagų ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Smailus nagų kampas, labai „minkštos“ čiurnos |
Smailokas kampas |
Vidutinis nagų ir čiurnos kampas (45o) |
Pakankamai status nagų ir čiurnos kampas |
Labai status nagų kampas, tvirtos čiurnos |
13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas
Vertinama pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilvės tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilvės ir tešmens.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai silpnas |
Silpnai pritvirtintas |
Vidutinis |
Tvirtas |
Labai tvirtas |
tvirtintas
14. Užpakalinės tešmens dalies aukštis
Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai žemas |
Žemas |
Vidutinis (18 cm) |
Aukštas |
Labai aukštas |
15. Tešmens raištis
Vertinama iš užpakalio, pagal vidurinės tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai silpnas |
Silpnas, linija nėra ryški |
Vidutinis |
Stiprus, linija apima ¾ tešmens |
Labai tvirtas, linija tarsi dalo tešmenį į dvi dalis |
16. Tešmens gylis
Vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karvės aukštis ir produktyvumas.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai gilus |
Gilus |
Vidutinis (tešmens dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario) |
Negilus |
Labai negilus |
17. Spenių išdėstymas
Vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių.
1 |
3 |
5 |
7 |
9 |
Labai plačiai, speniai išdėstyti tešmens ketvirčių dugno pakraščiuose |
Didelis tarpas |
Vidutinis tarpas |
Nedidelis tarpas |
Išdėstyti arti vienas kito, tarpas mažas |
18. Spenių ilgis
Vertinama pagal priekinių spenių ilgį. Spenio ilgio reikalavimai skirtingi pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms.
Pirmaveršės
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ilgis, cm |
< 3,5 |
3,5 |
4,0 |
4,5 |
5,0 |
5,5 |
6,0 |
6,5 |
7,0 |
Suaugusios
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ilgis, cm |
< 4,0 |
4,0 |
4,5 |
5,0 |
5,5 |
6,0 |
6,5 |
7,0 |
8,0 |
19. Spenių storis
Sprendžiama pagal priekinių spenių storį. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.
Pirmaveršės
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Storis, cm |
1,5 |
1,6 |
1,8 |
2,0 |
2,2 |
2,4 |
2,6 |
2,8 |
3,0 |
|
ir < |
1,7 |
1,9 |
2,1 |
2,3 |
2,5 |
2,7 |
2,9 |
ir > |
Suaugusios
Taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Storis, cm |
1,8 |
1,9 |
2,1 |
2,3 |
2,5 |
2,7 |
2,9 |
3,1 |
3,3 |
|
ir < |
2,0 |
2,2 |
2,4 |
2,6 |
2,8 |
3,0 |
3,2 |
ir > |
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2002-06-15
Priedo naikinimas:
Nr. 215, 2002-06-04, Žin. 2002, Nr. 58-2377 (2002-06-14), i. k. 1022330ISAK00000215
PATVIRTINTA
žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu
Nr. 349
MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS METODIKA
Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais:
II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS
4. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Vertinimo laikotarpis 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Gyvuliai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų -kiekvieną mėnesį. Gyvuliai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo.
5. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo-šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms-cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės.
6. Raumeningumas nustatomas vizualiai taškais nuo 1 iki 9. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma:gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo-šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu.
7. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas).
8. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:
8.1. kiekybiniai:
III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS
9. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio.
10. Vertinimas pagal ūkiuose augintus palikuonis yra ne toks tikslus kaip auginant standartinėmis sąlygomis. Buliaus vertė ir įtaka mišrūnams gali likti iki galo neatskleista. Tačiau gyvulių augintojai patirs mažiau nuostolių, jeigu naudos tokiomis sąlygomis įvertintus bulius negu visiškai neįvertintus.
IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS
12. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis.
13. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 200 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 210 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1 ir 2 priedas). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų -iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus likučius. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (200 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus).
14. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius:
15. Tipas, raumeningumas, skeletas įvertinami 1-9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus.
16. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę:
I = ± P · K ± R ± T ± S + 100;
čia:
I – buliaus indeksas;
± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais;
R – raumeningumas, kuris nustatomas taip:
Įvertinimo taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Priskaičiuojama taškų |
-35,1 |
-28,1 |
-21,0 |
-14,0 |
-7,0 |
0,0 |
+7,0 |
+14,0 |
+21,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
T – tipas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvertinimo taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Priskaičiuojama taškų |
-4,1 |
-3,3 |
-2,5 |
-1,6 |
-0,8 |
0,0 |
+0,8 |
+1,6 |
+2,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
S – skeletas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvertinimo taškai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Priskaičiuojama taškų |
-17,1 |
-13,6 |
-10,2 |
-6,8 |
-3,4 |
0,0 |
+3,4 |
+6,8 |
+10,2 |
K – koeficientas = 0,049.
17. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį.
18. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių.
19. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui.
Vidutinės 7–8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)
|
Priesvoris, g |
|||||
Rodikliai |
800 – 900 |
901 – 1000 |
1001 – 1100 |
|||
|
Amžius, mėn. |
|||||
|
7 |
8 |
7 |
8 |
7 |
8 |
Masė laikotarpio pabaigoje, g |
213 |
240 |
232 |
260 |
240 |
270 |
Sausos medžiagos, kg |
4,8 |
5,5 |
5,3 |
6,0 |
5,7 |
6,5 |
Pašariniai vienetai |
5,2 |
5,8 |
5,7 |
6,4 |
6,1 |
6,7 |
Apykaitos energija, MJ |
51,1 |
57,0 |
56,0 |
62,7 |
59,5 |
66,8 |
Žalieji proteinai, g |
706 |
870 |
819 |
878 |
915 |
1035 |
Virškinamieji proteinai, g |
594 |
650 |
616 |
657 |
695 |
775 |
Žalioji ląsteliena, g |
986 |
1153 |
1026 |
1156 |
1165 |
1364 |
Krakmolas, g |
637 |
825 |
762 |
900 |
852 |
1060 |
Cukrūs, g |
423 |
440 |
460 |
470 |
527 |
564 |
Žali riebalai, g |
302 |
315 |
315 |
316 |
356 |
365 |
Valgomoji druska, g |
28 |
30 |
30 |
32 |
33 |
35 |
Kalcis, g |
45 |
50 |
45 |
50 |
46 |
52 |
Fosforas, g |
27 |
30 |
32 |
35 |
33 |
37 |
Siera, g |
18 |
20 |
21 |
24 |
24 |
28 |
Geležis, mg |
346 |
380 |
365 |
395 |
370 |
410 |
Varis, mg |
36 |
40 |
45 |
50 |
54 |
60 |
Cinkas, mg |
175 |
190 |
180 |
195 |
185 |
200 |
Manganas, mg |
280 |
320 |
308 |
350 |
338 |
360 |
Kobaltas, mg |
4,5 |
5,0 |
4,8 |
5,2 |
5,1 |
5,5 |
Jodas, mg |
1,9 |
2,2 |
2,1 |
2,4 |
2,4 |
2,6 |
Karotinas, mg |
140 |
155 |
160 |
170 |
155 |
190 |
Vitaminas D, tūkst. TV |
2,7 |
3,3 |
3,0 |
3,6 |
3,0 |
3,6 |
Vitaminas E, mg |
240 |
270 |
250 |
280 |
270 |
300 |
Vidutinės 9-12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)
|
Priesvoris, g |
|||||
Rodikliai |
800 – 900 |
901 – 1000 |
1001 – 1100 |
|||
|
Amžius, mėn. |
|||||
|
9 – 10 |
11 – 12 |
9 – 10 |
11 – 12 |
9 – 10 |
11 – 12 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
Masė laikotarpio pabaigoje, kg |
279 |
330 |
285 |
340 |
303 |
366 |
Sausos medžiagos, kg |
6,7 |
7,5 |
7,4 |
8,2 |
8,0 |
9,0 |
Pašariniai vienetai |
5,8 |
6,4 |
6,5 |
7,2 |
7,3 |
8,0 |
Apykaitos energija, MJ |
65 |
72 |
72 |
80 |
80 |
89 |
Žalieji proteinai, g |
938 |
1019 |
1054 |
1148 |
1195 |
1279 |
Virškinamieji proteinai, g |
628 |
690 |
708 |
778 |
803 |
880 |
Žalioji ląsteliena, g |
1510 |
1670 |
1645 |
1800 |
1700 |
1860 |
Krakmolas, g |
820 |
905 |
923 |
1020 |
1050 |
1149 |
Cukrūs, g |
450 |
496 |
520 |
576 |
640 |
710 |
Žali riebalai, g |
180 |
205 |
210 |
230 |
240 |
260 |
Valgomoji druska, g |
32 |
35 |
35 |
40 |
45 |
50 |
Kalcis, g |
42 |
46 |
48 |
52 |
55 |
60 |
Fosforas, g |
28 |
31 |
32 |
35 |
35 |
38 |
Siera, g |
18 |
20 |
20 |
22 |
24 |
26 |
Geležis, mg |
436 |
488 |
480 |
533 |
520 |
585 |
Varis, mg |
67 |
75 |
74 |
82 |
80 |
90 |
Cinkas, mg |
268 |
300 |
303 |
336 |
320 |
360 |
Manganas, mg |
400 |
450 |
440 |
490 |
480 |
540 |
Kobaltas, mg |
6,0 |
6,8 |
6,2 |
7,0 |
6,4 |
7,2 |
Jodas, mg |
2,6 |
3,0 |
3,0 |
3,2 |
3,6 |
4,0 |
Karotinas, mg |
160 |
175 |
170 |
190 |
200 |
220 |
Vitaminas D, tūkst. TV |
3 |
3,4 |
3,4 |
4,0 |
3,8 |
4,4 |
Vitaminas E, mg |
180 |
202 |
207 |
230 |
260 |
290 |
Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos
|
Priesvoris, g |
|||||
Rodikliai |
800 – 900 |
901 – 1000 |
1001 – 1100 |
|||
|
Amžius, mėn. |
|||||
|
13 – 14 |
15 – 16 |
13 – 14 |
15 – 16 |
13 – 14 |
15 – 16 |
Masė laikotarpio pabaigoje, kg |
379 |
428 |
396 |
451 |
429 |
495 |
Sausos medžiagos, kg |
8,1 |
8,6 |
8,8 |
9,6 |
9,8 |
10,7 |
Pašariniai vienetai |
7,0 |
7,6 |
7,8 |
8,5 |
8,6 |
9,5 |
Apykaitos energija, MJ |
78 |
83 |
86 |
93 |
97 |
106 |
Žalieji proteinai, g |
1100 |
1175 |
1228 |
1317 |
1355 |
1478 |
Virškinamieji proteinai, g |
716 |
775 |
796 |
867 |
903 |
968 |
Žalioji ląsteliena, g |
1830 |
1930 |
1973 |
2125 |
1995 |
2000 |
Krakmolas, g |
984 |
1068 |
1100 |
1198 |
1230 |
1350 |
Cukrūs, g |
525 |
566 |
608 |
665 |
770 |
850 |
Žali riebalai, g |
215 |
228 |
235 |
255 |
280 |
295 |
Valgomoji druska, g |
38 |
42 |
45 |
50 |
55 |
60 |
Kalcis, g |
50 |
55 |
56 |
60 |
65 |
70 |
Fosforas, g |
34 |
36 |
38 |
41 |
41 |
45 |
Siera, g |
22 |
24 |
24 |
26 |
28 |
30 |
Geležis, mg |
526 |
559 |
572 |
624 |
637 |
696 |
Varis, mg |
81 |
86 |
88 |
96 |
98 |
107 |
Cinkas, mg |
324 |
344 |
361 |
394 |
392 |
428 |
Manganas, mg |
486 |
516 |
530 |
576 |
588 |
642 |
Kobaltas, mg |
7,4 |
8,0 |
7,6 |
8,2 |
7,8 |
8,6 |
Jodas, mg |
3,2 |
3,4 |
3,5 |
3,8 |
4,4 |
4,7 |
Karotinas, mg |
190 |
210 |
210 |
230 |
240 |
260 |
Vitaminas D, tūkst. TV |
3,8 |
4,2 |
4,4 |
4,8 |
5,0 |
5,6 |
Vitaminas E, mg |
220 |
232 |
246 |
269 |
330 |
380 |
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 215, 2002-06-04, Žin., 2002, Nr. 58-2377 (2002-06-14), i. k. 1022330ISAK00000215
Dėl 1999 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 235 "Dėl Veislinių galvijų vertinimo taisyklių patvirtinimo" ir 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 349 „Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios