Nutarimas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 52-1696

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1999 m. birželio 9 d. Nr. 764

Vilnius

DĖL SOCIALINIŲ IR PEDAGOGINIŲ VAIKŲ MOKYMOSI SĄLYGŲ SUDARYMO PROGRAMOS IR BENDROJO UGDYMO MODERNIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Siekdama modernizuoti bendrojo ugdymo turinį ir sudaryti geresnes socialines ir pedagogines vaikų mokymosi sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamas:

Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programą;

Bendrojo ugdymo modernizavimo programą.

L.e. socialinės apsaugos ir darbo

ministrės pareigas,

l.e. Ministrės Pirmininkės pareigas Irena Degutienė

L.e. švietimo ir mokslo ministro pareigas Kornelijus Platelis

________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764

SOCIALINIŲ IR PEDAGOGINIŲ VAIKŲ MOKYMOSI SĄLYGŲ SUDARYMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši programa – sudedamoji Lietuvos Respublikos švietimo reformos programos dalis, skirta lankstesnėms, galinčioms kur kas geriau atsižvelgti į skirtingas vaikų reikmes, švietimo sistemoms sukurti, kurios prisidėtų prie mokymosi sėkmės bei mokyklų atvirumo idėjos įgyvendinimo.

Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23–593; 1998, Nr. 67–1940).

2. Dėl sparčių ūkinių ir socialinių visuomenės pokyčių Lietuvoje daugėja socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų. Valstybė šiuo metu neįstengia iki galo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Vaikų teisių konvencijos deklaruotos vaikų teisės į mokslą. Pažeidžiami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo skelbiami švietimo sistemos demokratiškumo, lygių galimybių ir prieinamumo principai. Kadangi šių problemų nepajėgia spręsti nei Lietuvos mokyklos, nei savivaldybių ir apskričių administracijos, būtina kryptinga programa.

Šios programos paskirtis – sudaryti socialines ir pedagogines ugdymosi sąlygas visiems Lietuvos vaikams ir pasiekti, kad tauta taptų labiau išsilavinusi.

3. Mokyklų nelankantys, vis dažniau nusikalstantys vaikai – būsimos Lietuvos visuomenės socialinių, ūkinių ir kultūrinių praradimų ir neišsprendžiamų, itin opių problemų, būsimų krizių, įtampos židinys, todėl galimi dideli nacionaliniai nuostoliai. Švietimo priemonėmis galima išvengti būsimų visuomenės kataklizmų, kurie gali turėti ilgalaikių socialinių padarinių, pakenkti visuomenės ekonominiam ir politiniam stabilumui.

4. Mokyklos kaip kultūros židinio sukūrimas padėtų išvengti vis didėjančio visuomenės nuosmukio, pasitarnautų vietos bendruomenės vertybinių nuostatų formavimui.

5. Akivaizdžiai tuštėja kaimo vietovėse esančios mokyklos, o tai nesudaro galimybės vaikams gauti gero ir įvairiopo jų poreikius tenkinančio išsilavinimo.

6. Nors turime didelį švietimo įstaigų tinklą, deja, jis nesuteikia galimybės lavintis visiems vaikams, kad ir kokie jie būtų. Vaiko intelektinė, fizinė, socialinė, kalbinė, emocinė ar kitokia būklė neturėtų būti stabdys nei mokymui, nei ugdymui.

7. Aktualiausias mokyklai klausimas yra į vaiko asmenybę orientuotos pedagogikos sukūrimas. Tai leistų sėkmingai mokyti visus vaikus, taip pat ir neįgalius ar turinčius nemenkų sunkumų. Į vaiko asmenybę orientuota pedagogika yra tvirtas atspirties taškas formuojant visuomenę, gerbiant visų žmonių orumą ir skirtybes.

8. Įvairių mokyklų tipų sistemos kaip veiksmingos priemonės, galinčios patenkinti visų asmenų lavinimosi poreikius, plėtojimas turėtų būti pripažintas vienu iš svarbiausių valstybės tikslų.

9. Šios programos įgyvendinimo pradžia – 2000 metai, pabaiga – 2002 metų IV ketvirtis.

Programos vykdytojai yra Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, švietimo įstaigos.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

10. Lietuvos švietimo reformos pirmajame etape buvo pradėtos steigti naujų tipų švietimo įstaigos (jaunimo mokyklos, gimnazijos, darželiai–mokyklos, neįgaliųjų vaikų ugdymo centrai, vaikų dienos centrai, vaikystės pedagogikos centrai ir kitos), leidžiančios pradėti tenkinti įvairių gebėjimų vaikų ugdymosi poreikius, bet šis procesas dėl nepakankamo finansavimo yra pristabdytas.

11. Dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesą tebeorganizuoja unifikuotai. Svarbiausiasis mokyklos mokymo plano sudarymo kriterijus neretai būna mokytojo darbo krūvis, o ne mokinio poreikiai ir interesai. Per daug pamokų per savaitę ir nepamatuotai didelės, tarp pedagogų nesuderintos namų užduotys vaikus išsekina. Per mažai individualizuojamas ir integruojamas ugdymo turinys. Ugdymo procesas orientuotas daugiau į žinias, o ne į jų pritaikymą gyvenime, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimą.

12. Gerėjant šalies ekonominiams rodikliams per lėtai diegiamos naujos technologijos ir mokymo metodai, menkai atnaujinama mokyklų materialinė bazė (nepritaikyti, susidėvėję baldai, trūksta sporto įrangos, fizikos, chemijos, biologijos mokymo priemonių ir pan.). Tai daro poveikį ugdymo rezultatams. Daugelis būtiniausių mokymo priemonių negaminamos Lietuvoje, buvę tiekimo šaltiniai yra nutrūkę, o iš Vakarų Europos šalių jų neįmanoma nusipirkti dėl menko finansavimo.

13. Švietimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama papildomajam vaikų ugdymui, vaikų saviraiškos sąlygų plėtotei. Moksleivių galimybės įgyti darbo ir pradinių profesinių įgūdžių mokykloje neužtikrinamos.

Daugėja vaikų, sunkiai pritampančių mokykloje, stokojančių mokymosi motyvacijos arba dėl nepalankių socialinių sąlygų visai negalinčių jos lankyti. Nemažai vaikų ir jaunimo nesimoko ar nedirba, valkatauja, yra įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą ar prostituciją. Didelis skaičius vaikų, netekusių tėvų globos, socialiai ir pedagogiškai apleidžiami. Daug vaikų nelanko mokyklos (savivaldybių pateiktais duomenimis, mokyklos nelanko 1500 vaikų, neturinčių 16 metų, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertų skaičiavimais – apie 23000).

14. Dabar Lietuvos mokyklos nėra tinkamai pasirengusios priimti patekusius į asocialią aplinką ir neįgalius vaikus, sudaryti palankias sąlygas jiems adaptuotis ir ugdytis, nes mažai skiriama lėšų darbui su šiais vaikais, trūksta kvalifikuotų specialistų (socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų). Be to, reikėtų mokyklas aprūpinti tinkamomis techninėmis mokymo priemonėmis, kurios užtikrintų sėkmingą integruoto mokymo sistemos funkcionavimą. Integruoto mokymo diegimas turi būti siejamas su paramos tarnybų (pedagoginių–psichologinių centrų, kitų ugdymo centrų neįgaliems vaikams) plėtimu ir centriniu, ir periferiniu lygiu.

Pertvarkant mokyklų tinklą, būtina išspręsti moksleivių saugaus pavėžėjimo klausimą.

Švietimo sistema iki šiol neišnaudojo visų galimybių tapti atvirai tėvams ir visuomenei.

15. Būtina daug ką keisti mokyklos gyvenime: mokyklos kultūrą, pedagogines nuostatas, bendrą mokyklos darbo organizavimą, plečiant mokyklos funkcijas (mokykla - kultūros židinys), mokymo planą, veiklą po pamokų, personalo komplektavimą, vadovų ir pedagogų tobulinimąsi, atestavimą, pastatų įrangą bei priežiūrą.

Mokyklos turi pripažinti savo mokinių poreikių įvairovę ir reaguoti į ją, pasirinkdamos skirtingus ugdymo būdus, metodus ir skirtingą mokymo tempą, teikdamos kvalifikuotą specialiąją pedagoginę, psichologinę bei socialinę pagalbą. Mokymo kokybę jos privalėtų užtikrinti rengdamos mokymo strategijas, atitinkamus individualizuotus mokymo planus, išteklių naudojimo ir kitas organizacines priemones, taip pat palaikydamos ryšį su vietos bendruomenėmis.

III. PROGRAMOS STRATEGIJA

16. Vienas iš svarbiausių tikslų siekiant sudaryti vaikams socialines, pedagogines mokymosi sąlygas – sukurti įvairių tipų atvirų mokyklų sistemą, kuri teiktų galimybių sugrąžinti nesimokančius vaikus į mokyklas, keltų mokymosi motyvaciją neturintiems jos vaikams, sudarytų sąlygas specialiųjų poreikių vaikams mokytis, tenkintų visų vaikų lavinimosi poreikius. Kad šio tikslo būtų pasiekta, reikia:

16.1. įsteigti kuo daugiau įvairių tipų mokyklų ir sudaryti lygias galimybes siekti geresnio socialinio statuso visiems vaikams, turintiems socialinių, pedagoginių ir psichologinių problemų, vystymosi sutrikimų, taip pat kurti mokyklose kultūros židinius;

16.2. plėtoti papildomąjį moksleivių ugdymą, integruojant jį į bendrojo lavinimo sistemą;

16.3. rūpintis įvairesne vaikų veikla po pamokų ir vasarą;

16.4. rengti pedagogus dirbti atvirojoje mokykloje, diegiančioje pedagogiką, orientuotą į vaiko, turinčio mokymosi sunkumų, asmenybę.

17. Pasiekti šių tikslų padėtų įvairių tipų atvirųjų mokyklų sistemos plėtra. Svarbiausi atvirųjų mokyklų darbo principai yra šie: kur tik galima, mokyti visus vaikus kartu, nepaisant jų skirtumų ar mokymosi sunkumų; pripažinti savo mokinių poreikių įvairovę ir parinkti jiems skirtingus mokymosi būdus bei metodus; teikti visokią papildomą paramą, užtikrinančią rezultatyvų vaikų lavinimąsi; kurti geranorišką mokyklos bendruomenę, atvirumą visuomenei.

18. Atvirųjų mokyklų sistemai, kuri galėtų aptarnauti daugumą kaimo ir miesto mokinių ir vietos bendruomenių, plėtoti reikėtų:

18.1. aiškios bei veiksmingos atvirosios mokyklos idėjos įgyvendinimo politikos;

18.2. pakankamo finansavimo;

18.3. veiksmingo visuomenės nuostatų formavimo tinkamai ją informuojant;

18.4. platesnio padėties įvertinimo bei personalo rengimo programų.

19. Skirstant mokykloms išteklius, reikėtų nustatyti realų paramos mastą, kad vaikams būtų užtikrintas tinkamas mokymas priklausomai nuo skirtingų jų poreikių ir sąlygų. Iš pradžių vertėtų remti tas švietimo institucijas, kurios siekia įgyvendinti atvirojo mokymo principus, ir pabandyti įgyvendinti kai kur pirminius projektus, kad būtų galima įgyti patirties, kurios reikia atvirajam mokymui plėsti ir visuotinti.

Tinkamas viso mokytojų personalo pasirengimas laikytinas svarbiausiu atvirųjų mokyklų sistemos kūrimo garantu.

20. Vaikų lavinimu turėtų rūpintis ne tik profesionalūs specialistai, bet ir tėvai. Kad šie deramai atliktų savo vaidmenį, jiems reikia paramos. Tėvų ir šeimų vaidmuo taptų didesnis, jeigu jie būtų aprūpinami konkrečia ir kiekvienam suprantama informacija. Tėvų pagalbos savo vaikams įgūdžių formavimas tampa ypač svarbiu uždaviniu, kai nesama pakankamai ištobulintos mokyklos paslaugų tradicijos. Ir tėvams, ir mokytojams gali prireikti paramos, kai jie mokysis dirbti drauge kaip lygiaverčiai partneriai.

IV. LĖŠŲ POREIKIS

21. Siekiant vaikus deramai parengti gyvenimui ir darbui, reikia skirti daugiau lėšų jų mokymui, papildomajam ugdymui, naujų mokymo formų ir metodų paieškoms, jų veiksmingumui tirti, jiems diegti, suteikti papildomą paramą, užtikrinančią tinkamą vaikų lavinimąsi.

Tam tikri ištekliai turėtų būti skiriami įstaigoms, rengiančioms pedagogus, mokyklų paramos centrams bei socialiniams ir specialiesiems pedagogams.

Šiai programai įgyvendinti 2000–2002 metais reikia 61080 tūkst. litų, iš jų 2000 metais – 18564 tūkst. litų, 2001 metais – 21473 tūkst. litų, 2002 metais – 21043 tūkst. litų (lėšų poreikio lentelė pridedama).

V. NUMATOMAS REZULTATAS

22. Įgyvendinus šią programą, bus pradėta kurti ir plėtoti įvairių tipų atvirųjų mokyklų sistema, didžioji dalis mokyklos nelankančių vaikų (apie 70 procentų) bus į ją sugrąžinta, pradėti taikyti nauji ugdymo organizavimo modeliai, skatinantys vaikų norą mokytis, įvairių tipų mokyklose pradės dirbti socialiniai pedagogai, daugiau specialiųjų poreikių vaikų gaus specialiąją pedagoginę pagalbą. Programa leis veiksmingiau naudoti mokyklų bazes vietos bendruomenių reikmėms – jose bus įsteigti kultūros židiniai. Dalis pedagogų pasitobulinę sugebės geriau dirbti su asocialiais, nenorinčiais mokytis, specialiųjų poreikių, sugrąžintais į mokyklas vaikais. Programa užtikrins, kad vaikai būtų labiau užsiėmę po pamokų ir vasarą.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

23. Už šios programos įgyvendinimo kontrolę tiesiogiai atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, kuri koordinuos apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą bei derins veiksmus su kitomis suinteresuotomis ministerijomis, valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Programai įgyvendinti bus sudaryta priežiūros komisija. Gautas lėšas numatoma naudoti, kaip ir kitas biudžetines lėšas.

––––––––––––––––-

Socialinių ir pedagoginių vaikų

mokymosi sąlygų programos

priedas

Lėšos, reikalingos Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programai įgyvendinti

Tikslas	Priemonės pavadinimas	Atsakingas vykdytojas	Įvykdymo terminas	Finansavimas
				iš viso reikia lėšų (tūkst. litų)	2000 m.	2001 m.	2002 m.	finansavimo šaltinis
Sukurti įvairių tipų mokyklų įvairovę vaikams, turintiems socialinių, pedagoginių problemų, vystymosi sutrikimų	1. Parengti naujų mokyklų tipų steigimo norminę bazę	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	140	40	50	50	valstybės biudžetas
	2. Sukurti perimamumo tarp visų švietimo įstaigų tipų ir pakopų sistemą	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	60	20	20	20	valstybės biudžetas
	3. Parengti Specialiojo ugdymo įstatymą papildančius aktus	Švietimo ir mokslo ministerija	2000 m. IV ketvirtis	40	40			valstybės biudžetas
	4. Konkurso būdu finansuoti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, siekiančių įgyvendinti atvirojo mokymo principus, projektus	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	5900	1900	2000	2000	valstybės biudžetas
	5. Konkurso būdu paremti jaunimo mokyklų steigimo ir vystymo projektus	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	1100	300	400	400	valstybės biudžetas
	6. Konkurso būdu paremti naujų ugdymo centrų neįgaliesiems vaikams steigimo ir bendrojo lavinimo mokyklų pritaikymo neįgaliesiems projektus	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2000-2002 m.	800	200	300	300	valstybės biudžetas
	7. Konkurso būdu finansuoti gimnazijų steigimo ir vystymo projektus	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	1500	500	500	500	valstybės biudžetas
	8. Konkurso būdu finansuoti kaimo mokyklų – kultūros židinių steigimo projektus	Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija	2000–2002 m.	6800	2150	2557	2093	valstybės biudžetas
	9. Konkurso būdu finansuoti socialinio pedagogo etato įsteigimą atskirose mokyklose	Švietimo ir mokslo ministerija	2000 m. II ketvirtis	1500	1500			valstybės biudžetas
	10. Patobulinti 1000 pedagogų, pradėjusių dirbti naujo tipo mokyklose, kvalifikaciją	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	600	200	200	200	valstybės biudžetas
	11. Suteikti papildomą kvalifikaciją 150 pedagogų darbui su specialiųjų poreikių vaikais	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	170	50	60	60	valstybės biudžetas
	12. Patobulinti 5000 pedagogų, dirbančių su integruotais specialiųjų poreikių vaikais, kvalifikaciją	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	750	250	250	250	valstybės biudžetas
Plėtoti moksleivių papildomąjį ugdymą, integruojant jį į bendrojo lavinimo sistemą	1. Parengti papildomojo ugdymo norminę bazę	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	70	30	40		valstybės biudžetas
	2. Parengti formaliojo papildomojo ugdymo programas ir jas įdiegti	Švietimo ir mokslo ministerija	2000-2002 m.	400	100	150	150	valstybės biudžetas
	3. Patobulinti 1000 papildomojo ugdymo pedagogų kvalifikaciją	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	200	60	70	70	valstybės biudžetas
Užimti vaikus atostogų metu ir vaikus, nedalyvaujančius papildomojo ugdymo sistemoje	1. Konkurso būdu finansuoti vaikų užimtumo po pamokų programas	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	7900	2000	2000	3900	valstybės biudžetas
	2. Paremti vaikų ir jaunimo organizacijų, siekiančių prisidėti prie vaikų užimtumo, projektus	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	650	150	250	250	valstybės biudžetas
Sudaryti sąlygas mokytis socialiai remtiniems vaikams	Suteikti finansinę paramą moksleivių mokymuisi reikalingoms priemonėms įsigyti	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	32500	9074	12626	10800	valstybės biudžetas

–––––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764

BENDROJO UGDYMO MODERNIZAVIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši programa yra viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos švietimo reformos dalių, skirta bendrojo lavinimo mokyklos pertvarkai pagal šiuolaikinius poreikius, informacinės visuomenės reikalavimus, ugdymui derinti su Europos Sąjungos valstybių laimėjimais šioje srityje.

2. Lietuvai integruojantis į sparčiai kintančią pasaulio visuomenę, būtina iš esmės modernizuoti ugdymo turinį ir gerinti jo kokybę. Šiandien svarbu ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti savarankišką, konstruktyviai mąstantį asmenį, skiepyti jam vertybines nuostatas, formuoti konkretų gebėjimą veikti. Atviros informacinės visuomenės sąlygomis švietimo sistema turi rasti naujų būdų žmonių tautinei tapatybei ir pilietinei savimonei stiprinti, privalo ugdyti iniciatyvų, atsakingą ir ūkiškai veiklų žmogų, nuo kurio tiesiogiai priklauso ekonominė valstybės gerovė, dėl to bendrojo ugdymo modernizavimas – svarbiausias antrojo švietimo reformos etapo uždavinys.

3. Šios programos paskirtis – modernizuoti bendrąjį ugdymą ir gerinti jo kokybę, kad Lietuvos jaunimui būtų skiepijamos demokratinei visuomenei būtinos vertybinės nuostatos, diegiami įgūdžiai ir gebėjimai, kad jis pasirengtų aktyviam tautiniam ir pilietiniam gyvenimui.

4. Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23–593; 1998, Nr. 67–1940).

5. Ši programa remiasi Lietuvos švietimo koncepcijoje nurodytais tikslais – ugdyti asmenį, gebantį prisitaikyti prie kintančio socialinio, ekonominio gyvenimo ir jį tobulinti, ugdyti brandų Lietuvos valstybės pilietį, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytu uždaviniu – suteikti jaunajai kartai išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį. Šiuo tikslu kuriama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu įteisinta dešimtmetė pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos struktūra, diegiamas Lietuvos švietimo koncepcijoje ir bendrosiose programose numatytas profilinis mokymas 11–12 klasėse. Kad gerėtų Lietuvos švietimo kokybė, būtina vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje numatytus tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus, padėsiančius integruotis į Europos Sąjungos valstybių švietimo erdvę, sukurti reguliaraus švietimo monitoringo sistemą, tobulinti nacionalinių egzaminų sistemą. Šių permainų reikia tam, kad galėtume integruotis į Europos švietimo sistemą.

6. Šios programos įgyvendinimo pradžia – 2000 metai, pabaiga – 2002 metų IV ketvirtis.

Programos vykdytojai yra Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Egzaminų centras, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, švietimo įstaigos. Numatomi partneriai - Atviros Lietuvos fondas bei kiti užsienio fondai.

II. Situacijos analizė

7. Svarbiausiasis Lietuvos švietimo uždavinys – padėti formuotis moderniai lietuvių tautai, atvirai pilietinei visuomenei. Demokratinis tautos gyvenimas turi būti pagrįstas atitinkamais jos narių įgūdžiais, gebėjimais, vertybinėmis nuostatomis ir idealais. Demokratinis ir savarankiškas šio gyvenimo pobūdis tiesiogiai priklauso nuo švietimo sistemos teikiamos piliečiams išsilavinimo kokybės, nuo šios sistemos suderinimo su Europos švietimo tendencijomis ir informacinės visuomenės reikalavimais. Sparčiai plėtojantis informacinėms technologijoms, gausėjant informacijos šaltinių, įvairėjant informacijos gavimo kanalams, atsiveria galimybės plačiau skleisti ir įgyvendinti naujas idėjas. Taigi mokykla privalo pertvarkyti visą ugdomąją veiklą taip, kad gyvenimas mokykloje kuo labiau priartėtų prie šiuolaikinės tikrovės. Būtina suformuoti mokyklose sąlygas, artimas informacinei visuomenei: informacijos šaltinių gausa ir įvairovė, intensyvus informacijos technologijų naudojimas, demokratiški santykiai. Kita vertus, atviroje informacinėje visuomenėje itin aktualūs tautinio ir pilietinio ugdymo uždaviniai, vertybinis ugdymo kryptingumas. Bendrojo lavinimo sistemą būtina pertvarkyti taip, kad ji ugdytų modernią tautinę lietuvių tapatybę, stiprintų moralinius demokratinio gyvenimo pagrindus.

8. Kultūros paveldą mokykla turėtų derinti su šiuolaikine informacija taip, kad augantis žmogus gebėtų išsaugoti vidinės darnos jausmą, tautinį ir kultūrinį tapatumą, neprarasdamas kūrybos galių ir naujovių įžvalgos. Mokyklos uždavinys – išmokyti savarankiškai mokytis visą gyvenimą. Į šį uždavinį – mokinių savarankiško mąstymo, gebėjimo spręsti gyvenimo problemas bei atsakingai veikti ugdymą – turi orientuotis nauji vadovėliai ir mokymo priemonės. Jie šiandien dėl menkos finansinės paramos kuriami lėtai. Moderniai mokyklai būtina skirtingų ugdymo šaltinių sąveika, naujos informacinės technologijos. Šiuo metu valstybė finansuoja tik pagrindinių vadovėlių leidybą ir minimalų bibliotekų fondų papildymą grožine literatūra. Mažai skiriama lėšų įvairesnėms mokymo priemonėms (garso ir vaizdo medžiagai, kompiuterinėms programoms, mokomosioms svetainėms kompiuterių tinkluose), periodikai. Nepakankamai ugdomi nei mokinių, nei mokytojų informaciniai įgūdžiai. Būtina sukurti mokymuisi tarnaujantį švietimo institucijų informacinį tinklą.

9. Vienas iš reikšmingiausių ugdymo proceso veiksnių modernioje mokykloje – mokyklos biblioteka. Biblioteka kurtina kaip mokyklos informacijos centras, mokslo tyrimų ir kultūrinės veiklos vieta bei mokytojų tobulinimosi centras. Ji turi būti aprūpinta garso, vaizdo, kompiuterine bei dauginimo technika, kompiuteriniais ryšiais. Svarbia bibliotekos dalimi turėtų tapti erdvi skaitykla. Būtina ieškoti naujų bibliotekininko darbo su mokytojais ir mokiniais būdų. Šiuo metu mokyklų bibliotekų būklė prasta: skurdūs knygų fondai, problemiškas jų komplektavimas, trūksta informacinių ir technologinių priemonių, nepritaikytos patalpos. Nėra šiuolaikiško mokyklos bibliotekos veiklos modelio, neveiksmingas bibliotekos finansavimas. Mokyklų bibliotekų vadybai trukdo dvigubas pavaldumas, todėl keblu organizuoti bibliotekininkų tobulinimosi kursus, atestaciją. Pastaruoju metu pradėta daugiau tartis su Kultūros ministerija dėl mokyklų bibliotekininkų pavaldumo ir rūpinimosi jais.

10. Lietuvos mokyklos turi tapti demokratijos mokyklomis, demokratinio gyvenimo įgūdžių ir vertybių ugdymo centrais. Būtina šios funkcijos sąlyga – tikroji mokyklų savivalda. Mokyklos vadovai turi būti pasiryžę ir gebėti nuolat plėtoti mokyklos savivaldą, taip paskirstydami užduotis ir pareigas, kad visi mokyklos bendruomenės nariai pagal savo kompetenciją galėtų prisidėti prie mokyklos gyvenimo. Mokykla kuriama kaip savarankiška bendruomenė, partneriškai bendraujanti su visuomene bei įvairiomis jos institucijomis. Šiuo metu neefektyviai veikia mokinių, mokyklos tarybos. Dažniausiai jų veikla labai formali, nejaučiama tikrosios atsakomybės, nežinoma galimybių, dėl to labai svarbu kurti demokratiškai valdomas, savaveiksmes, gebančias savo veiklą analizuoti ir tobulinti mokyklų bendruomenes. Jos padėtų išspręsti daugelį kitų problemų – nuolatinio ugdymo kokybės tobulinimo, psichologinio klimato gerinimo arba geresnės mokymosi aplinkos kūrimo. Tokios bendruomenės galėtų kūrybiškai perimti geriausių mokyklų patirtį, eksperimentuoti ir diegti pedagogikos naujoves.

11. Kad visuomenė būtų geriau išsimokslinusi, mokiniai tvirčiau apsispręstų rinkdamiesi ateities kelią, ilgiau truktų ir būtų tvirtesnis tėvų ir vaikų ryšys, kai vaikai mokosi arti namų, o paaugliai iki 16 metų būtų labiau užsiėmę, pagrindinė bendrojo lavinimo mokykla pertvarkoma į dešimtmetę. Tai susiję su ugdymo turinio pertvarkymu į naujus koncentrus, suderintus su moksleivių brandos ypatybėmis. Šis procesas jau prasidėjęs, atlikti svarbūs parengiamieji darbai. Patvirtinti reformuotos pagrindinės mokyklos bendrosios programos ir mokymo planai, pradėti svarstyti pagrindiniai mokyklų tinklo pertvarkos principai, parengtas mokykloms reikalingų mokymo priemonių ir įrangos sąvadas. Darbams tęsti būtinos papildomos investicijos. Būtina aprūpinti mokyklas trūkstamais vadovėliais, sukurti materialines–technines sąlygas, parengti pedagogus, trūkstamus teises aktus.

12. Baigiamojoje bendrojo lavinimo pakopoje, XI–XII klasėse, siekiant kokybiško ir jaunimo poreikius atitinkančio išsilavinimo, būtina sudaryti moksleiviams galimybę rinktis jų gabumus ir polinkius atitinkantį ugdymosi kelią. Tuo tikslu jau sukurtas ir paskelbtas profilinio mokymo modelis, pradėtas vykdyti profilinio mokymo eksperimentas įvairių tipų Lietuvos mokyklose. Jo tikslas – sukurti efektyvius profilinio mokymo modelius. Tai padės sumažinti mokinių mokymosi krūvį. Kad būtų pereita prie profilinio mokymo, dar reikia įdiegti profilines programas ir vidurinio išsilavinimo standartus, organizuoti pedagogų tobulinimąsi, sukurti naują pedagoginio darbo apmokėjimo sistemą, parengti reikiamus išsamius dokumentus, vykdyti mokslinius–pedagoginius tyrimus. Mokymo profiliavimas reikalauja parengti ir išleisti daugiau vadovėlių ir mokymosi priemonių skirtingiems profiliams ir pakraipoms.

13. Būtina ugdymo kokybės laidavimo sąlyga – efektyvi švietimo monitoringo sistema. Nuolat daugėjant mokymo programų, vadovėlių, mokyklų tipų, profilių, didėja ir poreikis ne tik formaliai garantuoti kiekvienam jaunam šalies piliečiui teisę į vidurinį išsilavinimą, bet ir pasiekti, kad ši teisė būtų laiduota visose mokyklose ir rajonuose. Švietimo procesui operatyviai stebėti, nerimą keliančiai informacijai analizuoti, administraciniams sprendimams pagrįsti ir švietimo strategijai planuoti kuriama švietimo monitoringo sistema. Tik nuolat kaupiant ir analizuojant įvairiapusišką statistikos informaciją apie visus švietimo proceso dalyvius, moksleivius ir mokytojus, švietimo institucijas, ikimokyklines ir universitetines, mokymo programas ir mokymo priemones, finansines galimybes ir visuomenės poreikius, galima tinkamai vertinti esamą būklę ir numatyti ateities žingsnius. Dabartinė švietimo statistinė informacija yra fragmentiška ir neteikianti viso vaizdo. Tai apsunkina ir kasdienių problemų sprendimą, ir ateities prioritetų nustatymą. Švietimo monitoringo sistemos pradžia – pedagogų, švietimo institucijų informacinių duomenų bazių sukūrimas. Informacijos analizei svarbu sukurti ir išskirti svarbiausius rodiklius - švietimo indikatorius - kurių kaitą būtų galima realiai sekti, lyginti su kitų valstybių analogiška švietimo informacija. Tokie pagrindiniai rodikliai ypač svarbūs švietimo finansavimo ar moksleivių mokymosi rezultatų analizei. Svarbiausias uždavinys – vidurinės mokyklos brandos egzaminų turinio bei administravimo kaita, užtikrinanti objektyvią ir įvairiapusišką informaciją ir apie abiturientą, ir apie egzaminuojamojo dalyko problemas. Naujo pobūdžio egzaminai yra viena iš efektyviausių priemonių aukštesnei ugdymo kokybei pasiekti. Jau keičiasi ne tik anglų kalbos, bet ir istorijos, matematikos, gamtos mokslų egzaminų turinys. Europos Sąjungos dvimetė programa HERIL, pradėta 1997 metais, keičia keturių mokomųjų dalykų egzaminų turinį. Šiai kaitai skirta 0,7 mln. ekiu. Pirmieji egzamino administravimo pokyčiai įvyko tik 1998 metais atskyrus egzaminą vykdančią ir moksleivio darbus vertinančią komisijas. Norint išvengti vertinimo subjektyvumo, dabar reikėtų centralizuoti darbų vertinimą. Bet tai susiję ir su egzamino vykdymo išlaidomis, ir su laiku, kurio reikia ištaisyti ir įvertinti dešimtims tūkstančių abiturientų darbų. Tačiau tik tokia centralizuota egzaminų sistema tiktų abiturientų atrankai tolesnėms studijoms universitetuose, būtų objektyvi, demokratiška ir, svarbiausia, tarnautų vidurinio mokslo kokybės kontrolei.

14. Kad Lietuva sparčiau integruotųsi į Europos švietimo sistemą, labai svarbu dalyvauti OECD, tarptautiniuose ir regioniniuose lyginamuosiuose ugdymo kokybės tyrimuose. Tai paspartintų tarptautinį Lietuvos švietimo pripažinimą ir suteiktų akstiną švietimui toliau tobulėti. Tokių tyrimų svarba pabrėžta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje. Joje pažymima, kad tarptautiniai tyrimai padės integruotis į Vakarų Europos mokslo struktūras bei programas. Lietuva jau turi dalyvavimo tarptautiniuose lyginamuosiuose tyrimuose TIMSS, COMPED, CIVIC patirties. Šie klausimai nuolat svarstomi tarptautiniuose renginiuose. Ž. Deloras, UNESCO švietimo komiteto pirmininkas, 45-ojoje UNESCO švietimo konferencijos sesijoje pastebėjo, jog būtina daugiau dėmesio skirti švietimo vertinimui, kurio svarbiausiosios kryptys – tarptautiniai švietimo tyrimai, egzaminai ir išsilavinimo pripažinimas.

15. Ne mažiau svarbus ir išorinio bei vidinio mokyklų audito metodikų kūrimas ir taikymas. Būtina rengti kvalifikuotus mokyklų veiklos vertintojus, ieškoti organizacinių inspektavimo formų ir būdų, kurti išorinio mokyklų vertinimo padalinius. Šiuolaikinio mokyklų inspektavimo patirties dar beveik neturime.

16. Nuo švietimo reformos tempų atsilieka pedagogų rengimas ir tobulinimasis. Būsimuosius pedagogus dar studijuojančius būtina išmokyti dirbti modernioje mokykloje pagal naujus reikalavimus, dirbančius mokytojus taip pat reikia to išmokyti. Valstybė visiškai neskiria lėšų naujai metodinei literatūrai mokytojams leisti, mokytojai stokoja naujų technologijų vartojimo įgūdžių. Būtina parengti pedagoginio išsilavinimo standartą ir jo patvirtinimo metodiką. Svarbu būtų ryžtingiau decentralizuoti pedagogų tobulinimosi sistemą, numatyti nuolatinio jo stebėjimo ir vertinimo būdus, tiksliau numatyti pedagogų mokymosi poreikius.

17. Būtina rūpintis, kad mokykla sparčiau kistų pagal šiuolaikinės visuomenės reikalavimus. Ši programa padėtų pertvarkyti mokyklų veiklą, paspartintų pastaruoju metu sulėtėjusią švietimo reformą.

III. Programos strategija

18. Svarbiausiasis šios programos tikslas – modernizuoti bendrąjį ugdymą ir gerinti jo kokybę – ugdyti Lietuvos jaunimui demokratinės visuomenės vertybines nuostatas, įgūdžius ir gebėjimus, parengti jį aktyviam tautiniam ir pilietiniam gyvenimui, taip pat pertvarkyti mokyklas pagal informacinės visuomenės poreikius – sudaryti realios mokyklos kaitos sąlygas ir efektyviai valdyti ugdomosios veiklos rezultatų kokybę. Šiuo tikslu būtina:

18.1. pertvarkyti bendrąjį ugdymo turinį pagrindinėje ir profilinėje vidurinėje mokykloje – formuoti mokiniams savarankiško mąstymo ir gebėjimo spręsti bei atsakingai veikti įgūdžius (diegti bendrąsias programas ir standartus, parengti ir išleisti naujus vadovėlius ir mokymo priemones, sudaryti reikiamas technines ugdymo sąlygas, ieškoti naujų ugdymo organizavimo modelių, stebėti vykstančius pokyčius, atlikti tyrimus);

18.2. pasirūpinti, kad mokyklos turėtų įvairesnių informacijos šaltinių (išleisti alternatyvius vadovėlius, enciklopedijas, žinynus, atlasus ir kitokius leidinius, gaminti garso ir vaizdo įrašus, rengti mokomąsias kompiuterines programas, mokomuosius kompaktinius diskus, sudaryti galimybę naudotis kompiuterių tinklų informacija, kurti mokymuisi reikalingas svetaines tinkluose ir panašiai, aprūpinti mokyklas šiuolaikinių informacijos šaltinių skaitymo įranga: vaizdo ir garso aparatūra, kompiuterine technika, palydovinėmis antenomis ir kitokia);

18.3. išplėsti mokyklų bibliotekų funkcijas (kurti ir diegti intensyvesnio mokyklų bibliotekų ir skaityklų naudojimo modelius, įtraukti bibliotekas į ugdomąją veiklą, atitinkamai parengti mokyklų bibliotekininkus, pritaikyti daugiau mokyklų patalpų bibliotekoms ir skaitykloms, taip pat kompiuterizuotosioms, plėsti);

18.4. įdiegti demokratinės gyvensenos vertybes puoselėjančius gyvenimo mokykloje modelius (plėtoti mokyklų savivaldą, įtraukiant į ją moksleivius ir jų tėvus, parengti mokytojus diferencijuoti mokymą pagal konkretaus vaiko pasirengimo lygį, motyvaciją, kultūrinę orientaciją, gebėjimus ir polinkius);

18.5. sukurti švietimo monitoringo pagrindus ir ugdymo rezultatų kokybės vertinimo sistemą (parengti matuojamųjų švietimo indikatorių sistemą ir pagrindinių rodiklių stebėjimo metodikas, sukurti pagrindinės mokyklos baigiamųjų ir vidurinės mokyklos brandos egzaminų vykdymo ir efektyvaus rezultatų naudojimo sistemą, sudaryti sąlygas pripažinti Lietuvos bendrąjį išsilavinimą Europos Sąjungos valstybėse, parengti ir taikyti išorinio ir vidinio mokyklų audito metodikas);

18.6. parengti pedagogus dirbti kintančioje bendrojo lavinimo mokykloje (sukurti pedagoginės kvalifikacijos standartus ir kvalifikacijos vertinimo metodikas, išleisti būtiniausios šiuolaikinės edukologinės ir metodinės literatūros, atlikti pedagogų tobulinimosi sistemos auditą, decentralizuoti tobulinimąsi).

19. Įvykdžius programoje numatytas priemones:

19.1. pagerės bendrojo ugdymo kokybė; ugdymas labiau atitiks šiuolaikinės Lietuvos pilietinės visuomenės bei egzistencinius lietuvių tautos poreikius;

19.2. visoje Lietuvoje veiks stiprios dešimtmetės pagrindinės mokyklos, mokiniai laisvai rinksis ugdymo profilinėje mokykloje pakraipas;

19.3. Lietuvos mokyklos bus prisitaikiusios prie informacinės visuomenės reikalavimų;

19.4. mokyklose padaugės informacijos šaltinių, bus galima naudotis kompiuterių tinkluose skelbiama informacija, moksleiviai ir dauguma mokytojų gerai orientuosis informacijos gausoje;

19.5. bus įtvirtinta demokratiniam ugdymui būtina reali mokyklų savivalda, moksleiviai ir jų tėvai realiai galės prisidėti prie mokymosi sąlygų gerinimo;

19.6. bus sukurti švietimo monitoringo pagrindai: nustatyta svarbiausiųjų švietimo duomenų sistema, jų rinkimo metodika, pradėtas sistemingai analizuoti vienas komponentas - ugdymo rezultatai;

19.7. bus sukurta darni ir racionali pagrindinės mokyklos baigiamųjų, bendrojo lavinimo brandos egzaminų sistema, tarnaujanti visoms suinteresuotoms institucijoms;

19.8. bus pradėta kurti diagnostinių ir lyginamųjų švietimo tyrimų sistema, įgalinanti kiekvieną moksleivį pasitikrinti žinias ir gebėjimus ugdymo proceso metu, teikianti informaciją, kuria remiantis bus galima palyginti Lietuvos švietimo sistemą su Europos švietimo sistema, padedanti integruotis į Europos švietimo sistemą;

19.9. bus patobulinta pedagogų rengimo sistema, ji atitiks bendrojo ugdymo poreikius.

IV. LĖŠŲ POREIKIS

20. Siekiant sudaryti sąlygas programoje keliamiems tikslams įgyvendinti, būtina racionaliai panaudoti turimas lėšas ir panaudoti kitų institucijų tikslinių programų lėšas. Tam skirti ištekliai turi būti skiriami egzaminų sistemai reformuoti, vadovėliams, mokymo priemonėms leisti, profiliniam mokymui įgyvendinti, tyrimams atlikti, mokyklų bibliotekoms aprūpinti.

Šiai programai įgyvendinti 2000–2002 metais reikia 87800 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. Iš jų 2000 metais – 27266 tūkst. litų, 2001 metais – 29267 tūkst. litų ir 2002 metais – 31267 tūkst. litų (lėšų poreikio lentelė pridedama).

–––––––––––––––––––––-

Bendrojo ugdymo

modernizavimo programos

priedas

Lėšos, reikalingos Bendrojo ugdymo modernizavimo programai įgyvendinti

Paprogramė	Priemonės	Atsakingas	Įvykdymo	Finansavimas
(tikslas)	pavadinimas	vykdytojas	terminas	lėšų poreikis (tūkst. litų)	lėšų poreikis 2000 m.	lėšų poreikis 2001 m.	lėšų poreikis 2002 m.	finansavimo šaltinis
Padidinti mokyklose informacijos šaltinių įvairovę	Alternatyvių vadovėlių leidyba	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras, Pedagogikos institutas	2000–2002 m.	14500	4000	5000	5500	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Alternatyvių spausdintų informacijos šaltinių leidyba	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras,	2000–2002 m.	7000	2000	2500	2500	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Mokyklų bibliotekų aprūpinimas naujausia grožine literatūra vaikams ir jaunimui	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras,	2000–2002 m.	6800	2200	2300	2300	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Garso ir vaizdo įrašų kūrimas ir gamyba	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras,	2000–2002 m.	470	120	150	200	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Kompiuterinių mokomųjų programų ir kompaktinių diskų įsigijimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras	2000–2002 m.	2820	720	950	1150	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Kompiuterinių tolinio mokymo šaltinių kūrimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras	2000–2002 m.	955	270	285	400	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Sukurti ir įdiegti naują mokyklų aprūpinimo informacijos šaltiniais tvarką	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras	2000–2001 m.	10	5	5		valstybės biudžetas
	Mokyklų aprūpinimas reikiama įranga	Švietimo ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras	2000–2002 m.	14000	4500	4500	5000	valstybės biudžetas
	Mokytojų ir moksleivių informacinių įgūdžių ugdymas, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas, Informatikos ir prognozavimo centras, Mokytojų švietimo centrai	2000-2002 m.	190	55	65	70	valstybės biudžetas
Išplėsti mokyklų bibliotekų funkcijas	Mokyklos bibliotekos – atviro informacijos centro veiklos modelių parengimas ir publikavimas	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	15	10	5		valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Mokyklų bibliotekų modernizavimo konkursų organizavimas	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	345	115	115	115	valstybės biudžetas
	Bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija	2000–2002 m.	435	130	150	155	valstybės biudžetas
	Mokyklų bibliotekų integravimo į Lietuvos bibliotekų kompiuterinį tinklą sąlygų sudarymas	Švietimo ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras, Kultūros ministerija	2000–2002 m.	75	25	25	25	valstybės biudžetas
Diegti demokratinės gyvensenos vertybes puoselėjančius gyvenimo mokykloje modelius	Parama mokyklų savivaldos plėtojimo projektams	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	45	15	15	15	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Įgyvendinti reformuojamą bendrąjį ugdymo turinį pagrindinėje ir profilinėje vidurinėje mokykloje	Diegti bendrąsias programas ir standartus bendrojo lavinimo mokyklose	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas, Mokytojų švietimo centrai	2000–2002 m.	200	80	60	60	valstybės biudžetas
	Vykdyti ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo standartų tinkamumo tyrimus	Pedagogikos institutas	2000–2002 m.	150	50	50	50	valstybės biudžetas
	Parengti ir išleisti trūkstamus vadovėlius ir mokymo priemones pagrindinei ir profiliuotai mokyklai	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras	2000–2002 m.	13545	4395	4500	4650	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Parengti ir diegti vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės vertinimo metodiką	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas	2000–2002 m.	65	20	20	25	valstybės biudžetas
	Sudaryti materialines-technines sąlygas įgyvendinti pagrindinį ir profilinį mokymą skirtingų tipų ugdymo įstaigose	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	12680	4511	4077	4092	valstybės biudžetas
	Inicijuoti ir diegti naujus ugdymo organizavimo modelius, vykdyti eksperimentus	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas	2000–2002 m.	1200	400	400	400	valstybės biudžetas
Sukurti švietimo monitoringo pagrindus ir ugdymo rezultatų kokybės vertinimo sistemą	Pagrindinių matuojamųjų švietimo rodiklių nustatymas ir jų operatyvaus rinkimo metodikos parengimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Egzaminų centras, Informatikos ir prognozavimo centras	2000–2002 m.	250	100	50	100	valstybės biudžetas
	Dešimtmetės pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų reikalavimų (programų) ir užduočių parengimas	Egzaminų centras	2000–2002 m.	110	50	30	30	valstybės biudžetas
	Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų turinio reikalavimų (programų), organizavimo, vykdymo ir centralizuoto vertinimo tvarkos, egzaminų užduočių parengimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Egzaminų centras	2000–2002 m.	550	250	150	150	valstybės biudžetas
	Centralizuotų vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų vykdymas ir rezultatų panaudojimas aukštųjų mokyklų atrankos konkursams	Egzaminų centras, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	4800	1000	1800	2000	valstybės biudžetas
	Diagnostinis mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų testavimas ugdymo procese	Egzaminų centras, Pedagogikos institutas	2000–2002 m.	740	270	200	270	valstybės biudžetas
	Lyginamieji (nacionaliniai ir tarptautiniai) Lietuvos moksleivių žinių ir gebėjimų tyrimai	Egzaminų centras, Pedagogikos institutas	2000-2002 m.	750	300	200	250	Valstybės biudžetas
Rengti pedagogus kintančiai bendrojo lavinimo mokyklai	Pedagoginės kvalifikacijos standartų pagal specialybių grupes sukūrimas ir patvirtinimas	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 m.	255	150	105		valstybės biudžetas
	Rekomenduojamos pedagoginės metodinės literatūros leidyba	Švietimo ir mokslo ministerija, Leidybos centras	2000–2002 m.	1450	450	500	500	valstybės biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
	Pedagogų poreikių ir kvalifikacijos vertinimo metodikos sukūrimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas	2000–2002 m.	195	75	60	60	valstybės biudžetas
	Regioninių mokytojų švietimo centrų plėtotė	Švietimo ir mokslo ministerija, Mokytojų švietimo centrai	2000–2002 m.	3200	1000	1000	1200	valstybės biudžetas

Priedo pakeitimai:

Nr. 1432, 2002-09-11, Žin., 2002, Nr. 91-3896 (2002-09-18)

–––––––––––––––––––-