Redaguota: 1994.01.31.
Pakeitimai: Nr.1-361; 1993.12.23.; Žin., 1993, Nr.74-1382;
Nr.1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
STATUTAS
1993 m. spalio 19 d. Nr.I-279
Vilnius
V DALIS
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA
21 skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų
registravimas
183 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo
aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui svarstyti
pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos
Respublikos Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos
teisę. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo
iniciatorių atstovai.
Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas,
kuriame paprastai nurodoma:
1) parengto projekto tikslai ir uždaviniai;
2) kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo
projekte aptarti klausimai;
3) kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos,
iš naujo sureguliuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių
pozityvių rezultatų laukiama;
4) galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir
kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų
išvengta; išliekantys įstatymo netobulumai;
5) įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie
šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų
sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar
panaikinti, priėmus šį projektą;
6) jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia poįstatyminių
aktų - kas ir kada juos turėtų parengti, šių poįstatyminių aktų
metmenys;
7) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų
vertinimai ir išvados;
8) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė;
9) reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;
10) kiti autorių nuomone reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai.
Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai negali pateikti
aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Seimo kanclerį prašydami,
kad tokį raštą padėtų parengti Juridinis skyrius arba būtų leista
pateikti projektą be aiškinamojo rašto.
Kartu su įstatymo projektu paprastai pateikiami įstatymų
projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo,
kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą, taip pat, jei
reikia, nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos.
Šio skirsnio reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto,
taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams
(toliau šiame skirsnyje jie visi vadinami įstatymų projektais),
išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.
184 straipsnis. Visi teikiami įstatymų projektai ir
pasiūlymai registruojami Seimo posėdžių sekretoriato gautų
įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre. Registruojant užpildomas
standartinis projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi
visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti
dokumentai. Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos
sričių klasifikatorių.
Projektą svarstant ir toliau rengiant, posėdžių
sekretoriatui pateikiamos ir jo įregistruojamos visos naujos
projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai
ir pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip įstatymo
projekto lydraštis ir išdalinama kartu su pačiu projektu bei
aiškinamuoju raštu.
Dėl įregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius
parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems
įstatymams ir ar jis atitinka juridinės technikos taisykles.
Įregistruotas įstatymo projektas kartu su šiomis išvadomis ne
vėliau kaip per savaitę perduodamas Seimo kancleriui. Jeigu
projekto apimtis didelė, Seimo kancleris turi teisę šį terminą
pratęsti.
Įstatymo projektą kartu su aiškinamuoju raštu bei Juridinio
skyriaus išvadomis Seimo kancleris ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas perduoda preliminariai nagrinėti atitinkamiems komitetams.
Seimo kancleris įstatymo projektą taip pat įteikia visiems
kitiems komitetams, frakcijoms, perduoda Vyriausybei, Respublikos
Prezidento kanceliarijai, o prireikus - ir aukštesniosios pakopos
savivaldybėms. Apie projektą taip pat pranešama visiems Seimo
nariams.
186 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su
Konstitucijos pataisomis, abu projektai nagrinėjami kartu, bet
pirma balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, laikantis jos keitimo
procedūros. Taip pat kartu svarstomi įstatymų projektai dėl kitų
įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini
priėmus siūlomą įstatymo projektą.
Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo
projektai, iki svarstymo Seimo posėdyje ir jo metu jie
nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų.
187 straipsnis. Prireikus Seimo valdyba gali pavesti kitiems
komitetams preliminariai išnagrinėti įstatymo projektą arba
pasiūlyti Vyriausybei parengti savo išvadas. Seimo valdyba taip
pat gali sudaryti specialią Seimo narių, suinteresuotų valstybės
institucijų atstovų, ekspertų ir mokslininkų parengiamąją darbo
grupę, kad ši įstatymo projektą parengtų svarstyti Seime.
Prireikus įstatymo projektas gali būti perduotas visuomeninėms
organizacijoms, kad jos įvertintų.
21a skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų
preliminarus ir papildomas nagrinėjimas komitetuose
196 straipsnis. Komitetas, kuriam įstatymo projektas
perduotas preliminariai nagrinėti, turi nustatyti:
1) ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, kitiems įstatymams, o jeigu prieštarauja -ar
komitetas pritaria šių įstatymų keitimui;
2) kiek valstybės biudžeto lėšų apytiksliai reikia tokiam
įstatymui įgyvendinti;
3) kiek toks projektas tikslingas politiniu, ekonominiu ir
socialiniu požiūriais;
4) ar projekto koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės
programą;
5) ar projektas neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos
Respublikos įsipareigojimams;
6) ar projektas nėra analogiškas kitiems per pastaruosius
šešis mėnesius atmestiems projektams;
7) ar projektas atitinka teisinio reguliavimo dalykiškumo,
konkretumo ir išbaigtumo kriterijus, ar priimtinas teisinės
kultūros bei juridinės technikos požiūriais.
Šiais aspektais išnagrinėjęs projektą, komitetas turi
suformuluoti savo preliminarias išvadas taip, kad būtų galima
nuspręsti, kaip toliau turi būti nagrinėjamas projektas pagal šio
statuto 188 - 189 straipsnių reikalavimus.
Jeigu komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir nėra pateikta
Konstitucijos pataisų projekto, Seimo kancleris paskiria
papildomą įstatymo projekto svarstymą Seimo Valstybės ir teisės
komitete.
197 straipsnis. Tokia pat tvarka preliminarios išvados
rengiamos ir dėl įstatymo projekto, kuriam priimti yra sudaryta
iniciatyvinė referendumo paskelbimo grupė. Ši grupė supažindinama
su gautomis preliminariomis išvadomis.
Jeigu teikiamas tik pasiūlymas parengti ir priimti įstatymą,
tai komitetas pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikomi ir
įstatymo projektui, turi apsvarstyti, ar tikslinga tokį pasiūlymą
įgyvendinti. Jeigu komitetas pats nesiima pasiūlymo įgyvendinti,
Seimui pateikia savo išvadą.
Seimo sesijos metu preliminarias išvadas komitetai turi
parengti ne vėliau kaip per 10 dienų. Apie išvadas pranešama
projekto iniciatoriams.
198 straipsnis. Komitetas, kuriam įstatymo projektas
perduotas papildomai svarstyti, turi pateikti raštu vertinimus
pagal šio skirsnio 196 straipsnyje nurodytus kriterijus.
Nepritarimas turi būti motyvuotas.
Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų,
su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos
tam tikros pataisos. Pastaruoju atveju gali būti siūlomos
konkrečios suformuluotos pataisos.
Papildomai įstatymo projektą nagrinėjantis komitetas savo
nuomonę gali pareikšti ir pagrindinio įstatymo projektą
nagrinėjančio komiteto posėdyje, delegavęs į jį savo atstovą.
199 straipsnis. Komitetai, papildomai nagrinėjantys įstatymo
projektą, taip pat kiti komitetai, paskiri Seimo nariai,
Vyriausybė raštu pateikia pastabas, pasiūlymus, papildymus
pagrindiniam įstatymą nagrinėjančiam komitetui ne vėliau kaip
prieš 7 darbo dienas iki įstatymo projekto svarstymo Seime.
Dėl termino preliminarioms išvadoms pateikti pratęsimo
komitetas turi kreiptis į Seimo kanclerį, o dėl termino
papildomoms išvadoms pateikti pratęsimo - į pagrindinį įstatymo
projektą nagrinėjantį komitetą.
199-1(185) straipsnis. Seimo kancleris neteikia svarstyti
Seime įstatymų projektų, jeigu Seimo Valstybės ir teisės
komitetas padaro preliminarią išvadą, kad jie prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir nėra nustatyta tvarka
pateikto Konstitucijos pataisų projekto. Jeigu pateiktąjį ar kitą
analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius šešis
mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas taip pat
nepriimamas pakartotinai svarstyti.
Įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų
leidybos iniciatyvos teisės, įregistruojami, bet svarstyti
neperduodami, tačiau su jais supažindinami kompetentingi
komitetai.
Visais šiais atvejais, jeigu yra kompetentingo komiteto
pritarimas, projektas su atitinkama Seimo kanclerio viza
grąžinamas į posėdžių sekretoriatą, kur įrašomas į atmestų
įstatymų projektų bei pasiūlymų rejestrą ir perduodamas į
archyvą. Apie tai turi būti paskelbta Seimo posėdyje ir pranešta
pateikėjui.
194 straipsnis. Įstatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo
Seimo posėdyje turi teisę projektą atšaukti.Apie šį sprendimą
jie iš karto raštu praneša Seimo kancleriui, o šis - Seimui.
Tokiu atveju pagrindiniame komitete ir Juridiniame skyriuje
paliekama įstatymo projekto kopija.
Tačiau jeigu iniciatorių atšauktą įstatymo projektą ne
vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas
įstatymų leidybos teisę turintis subjektas, tokio projekto
svarstymo procedūra tęsiama toliau.
21b skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų pateikimas
Seimo posėdyje
188 straipsnis. Kai komitetai pateikia savo preliminarias
(teigiamas arba neigiamas) išvadas, Seimo kancleris ne vėliau
kaip per mėnesį turi pasiūlyti į Seimo savaitės posėdžių
darbotvarkę įrašyti įstatymo projekto pateikimą. Jeigu Seimo
sesijos metu arba nuo sesijos pradžios per mėnesį komitetai
išvadų nepateikia, kancleris apie tai turi pranešti Seimui.
Į Seimo posėdį, kuriame projektas pateikiamas, kviečiamas
įstatymo projekto iniciatorių atstovas. Jis trumpai (iki 10
minučių) apibūdina projektą. Po to posėdžio pirmininkas
supažindina su komitetų, Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu
gautos, Vyriausybės preliminariomis išvadomis ir, jeigu jos iš
esmės sutampa, teikia pasiūlymus balsuoti.
Seimas turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į sesijos darbų
programą, ar pradėti svarstymo procedūrą (tų projektų, kurie jau
įrašyti į sesijos darbų programą), ar taikyti skubesnio ar
ypatingos skubos svarstymo tvarką, ar projektą atmesti, ar jo
svarstymą atidėti.
Jeigu išvados nesutampa arba jeigu joms prieštarauja
projekto iniciatoriai, frakcijos, komitetai ar Vyriausybė,
pradedama diskusija.
189 straipsnis. Diskusija dėl įstatymo projekto pateikimo
vyksta tokia tvarka:
1) projekto iniciatorių atstovo atsakymai į Seimo narių
klausimus (iš viso iki 15 minučių);
2) komitetų, preliminariai nagrinėjusių projektą, išvadų
išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);
3) Vyriausybės nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki
5 minučių);
4) kitų komitetų ar frakcijų, kurių nuomonė ir motyvai
skiriasi nuo išsakytųjų, atstovų argumentų išdėstymas (iki 5
minučių kiekvienam);
5) dėl pasiūlytų sprendimų balsuojama šio skirsnio 188
straipsnyje nustatyta tvarka.
190 straipsnis. Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo
ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų
dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą, grąžinti jį
iniciatoriams ar paskelbti visuomenei svarstyti, kurie priimami,
jeigu už juos balsavo daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.
Skubesnės ir ypatingos skubos svarstymo tvarkos taikymas
nustatytas šio statuto 24 skirsnyje.
191 straipsnis. Pradėti svarstymo procedūrą galima tik tų
projektų, kurie įrašyti į sesijos darbų programą. Svarstymo
procedūra susideda iš šių stadijų: svarstymas pagrindiniame
komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir priėmimas.
Nutaręs pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą,
Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti apytikslę svarstymo
Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau
kaip iki sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą projektui toliau
nagrinėti arba tobulinti ir kitus papildomai jį nagrinėjančius
komitetus. Seimas taip pat gali sudaryti parengiamąją darbo
grupę įstatymo projektui tobulinti.
Taip pat šiame posėdyje gali būti priimtas nutarimas
pateikti įstatymo projektą viešai paskelbti.
192 straipsnis. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės valstybės
lėšų, toliau svarstant projektą, turi būti pateikti projekto
iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir
Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.
Jeigu norint įstatymo projektą priimti reikia pakeisti ir
Lietuvos Respublikos Konstituciją, toliau svarstant projektą,
turi būti pateiktos Valstybės ir teisės komiteto išvados.
195 straipsnis. Jeigu yra sudaryta iniciatyvinė grupė
referendumui dėl įstatymo projekto paskelbti, po to, kai
patvirtinama, jog yra surinktas reikiamas skaičius parašų,
sesijos metu šis klausimas svarstomas artimiausiame Seimo
posėdyje. Jame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių
atstovai. Šio posėdžio metu, atsižvelgiant į gautas išvadas,
įstatymo projekte gali būti padarytos pataisos, su kuriomis
sutinka referendumo iniciatoriai.
Jeigu nustatoma, kad projektas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, skelbiamas referendumas dėl
Konstitucijos pakeitimo.
Jeigu Seimas nutaria per 15 dienų apsvarstyti ir priimti
teikiamą įstatymo projektą, sprendimas skelbti referendumą gali
būti atidėtas. Tačiau referendumas turi būti paskelbtas tame
pačiame posėdyje, kuriame Seimas teikiamą projektą atmeta arba
priima jį su pataisa, kuriai prieštarauja referendumo
iniciatoriai. Taip pat referendumas turi būti nedelsiant
paskelbtas, jeigu Seimas per nustatytą laikotarpį įstatymo
nepriima.
22 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete
195-1 straipsnis. Komitetas, Seimo paskirtas kaip
pagrindinis nagrinėti įstatymo projektui, kuriam pradėta
svarstymo procedūra, ne vėliau kaip per savaitę turi savo
posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete. Tam
turi būti paskirti atsakingi komiteto nariai, ekspertai, gali
būti paprašyta kitų komitetų ar valstybės institucijų papildomų
išvadų, priimti kiti parengiamieji sprendimai. Jeigu komitetui
pavesta projektą tobulinti, tam gali būti sudaryta darbo grupė.
Pasirengimo svarstyti projektą klausimus prireikus komitetas gali
aptarti ir kituose posėdžiuose.
195-2 straipsnis. Pagrindinis įstatymą nagrinėjantis
komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės
institucijoms, o prireikus - ir visuomeninėms organizacijoms, kad
jos galėtų atsiųsti vertinimus.
Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei
apibendrina pagrindinis įstatymą nagrinėjantis komitetas. Jeigu
Seime nuspręsta svarstyti iniciatorių pateiktą projekto tekstą,
pagrindinis įstatymo projektą nagrinėjantis komitetas turi teisę
svarstymui Seimo posėdyje pateikti ir savo variantą.
Jeigu įstatymo projektas paskelbtas visuomenei svarstyti,
gauti pasiūlymai perduodami pagrindiniam projektą nagrinėjančiam
komitetui.
195-3 straipsnis. Ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki
svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas turi būti
apsvarstytas pagrindiniame jį nagrinėjančiame komitete. Apie
tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti pranešta Seimo posėdyje.
Į svarstymą pagrindiniame komitete kviečiami projekto
iniciatorių ir papildomas išvadas rengiančių komitetų atstovai,
ekspertai, taip pat ir ekspertai, pakviesti opozicinių frakcijų.
Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.
Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės
institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Jiems, taip
pat posėdyje dalyvaujantiems kitų komitetų nariams, posėdžio
pirmininkui sutikus, gali būti suteiktas žodis.
195-4 straipsnis. Svarstymo pagrindiniame projektą
nagrinėjančiame komitete metu turi būti priimtas sprendimas,
kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje: pritarti
iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo
projektui, pritarti vienam iš alternatyvių projektų, pritarti
projektui su išlygomis, paskelbti projektą visuomenei svarstyti,
grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti arba jį atmesti.
Po svarstymo pagrindiniame komitete iniciatorių pateiktas
arba komiteto patobulintas projektas perduodamas Dokumentų
skyriui suredaguoti. Suredaguotas projektas derinamas su jo
iniciatorių atstovu.
Suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalintas Seimo
nariams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 2 darbo
dienas iki svarstymo Seimo posėdyje. Papildomi duomenys kartu su
lydraščiu Seimo nariams išdalinami ne vėliau kaip prieš 1 darbo
dieną iki šio svarstymo.
Apie komitetų pranešėjus ir papildomus pranešėjus turi būti
pranešta Seimo Pirmininkui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas
iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje. Svarstymo metu
pagal galimybes daromas įrašas, o pasisakymai protokoluojami.
201 straipsnis. Jeigu pagrindinis įstatymo projektą
nagrinėjantis komitetas per nustatytą laiką nespėja išnagrinėti
įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo jis turi kreiptis į
Seimą.
23 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje
202 straipsnis. Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas
įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto
nuostatos ir principai, taip pat pateikiamos visos gautos
pataisos ir papildymai. Seimo posėdyje įstatymo projektas
svarstomas tokia tvarka:
1) pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto
pranešimas;
2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą
grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti;
3) alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų
pranešimai;
4) kitų komitetų papildomi pranešimai;
5) bendroji diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms
aptarti - Vyriausybės, kitų komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo
narių pasisakymai;
6) specialioji diskusija projekto struktūrai, atskiriems
skyriams, skirsniams ir straipsniams aptarti. Jeigu nėra
pasiūlymų rengti specialiąją diskusiją, Seimas gali jos
atsisakyti arba rengti kartu su bendrąja;
7) baigiamasis pagrindinio pranešėjo ir alternatyvių
projektų iniciatorių atstovų žodis.
203 straipsnis. Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:
1) pritarti iniciatorių parengtam arba komiteto patobulintam
projektui arba vienam iš alternatyvių projektų ir paskirti
įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 4 darbo dienų. Jei
reikia, pagrindiniam projektą nagrinėjančiam komitetui pavedama
pagal diskusijoje išsakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir
papildymus. Šiuo atveju įstatymo priėmimas rengiamas ne anksčiau
kaip po 7 dienų;
2) paskelbti projektą visuomenei svarstyti, jeigu šio
straipsnio 1 punkte nurodyti pasiūlymai yra priimti. Gautus šio
svarstymo rezultatus apibendrina pagrindinis įstatymo projektą
nagrinėjantis komitetas, o visa procedūra kartojama nuo svarstymo
šiame komitete. To paties įstatymo projektas du kartus visuomenei
svarstyti paprastai neskelbiamas;
3) grąžinti projektą pagrindiniam jį nagrinėjančiam
komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo
svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant
projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;
4) padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti
nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo
nariams reikia papildomos informacijos įstatymui priimti, arba
šio statuto 96 straipsnyje numatytais atvejais. Pertrauka negali
tęstis iki kitos sesijos;
5) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo
atveju kartojama visa patobulinto įstatymo projekto svarstymo
procedūra;
6) atmesti projektą arba pavesti parengti naują.
Priėmęs 2 arba 3 punktuose nurodytą sprendimą, Seimas gali
pavesti pagrindiniam komitetui ar kitiems komitetams papildomai
nagrinėti projektą.
23a skirsnis. Įstatymo projekto priėmimas Seimo posėdyje
208 straipsnis. Jeigu komitetas priėmimui pateikia iš naujo
suredaguotą projektą, jis turi būti išdalintas Seimo nariams ir
įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki
posėdžio.
Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas ir papildymus
Seimo nariai, frakcijos, komitetai ir Vyriausybė su savo parašais
turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24
valandas iki posėdžio, kuriame numatytas įstatymo projekto
priėmimas, pradžios. Posėdžių sekretoriatas jas perduoda
pagrindiniam įstatymą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir
išdalina visiems Seimo nariams.
Priėmimo metu naujos pataisos ir papildymai nepriimami,
išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų
nebalsuojama, o tik raštu pateikiamos pagrindiniam įstatymo
projektą nagrinėjusiam komitetui.
Pataisa ar papildymas turi būti tinkamai suformuluoti,
atitikti projekto esmę ir negali būti didesni kaip vienas
straipsnis.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., Nr.4-
55;
209 straipsnis. Priėmimo metu pranešėjas trumpai praneša
apie komiteto padarytus pakeitimus, aptaria gautus papildomus
pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.
Po to svarstomos įstatymo projekto atskiros dalys ir dėl jų
balsuojama. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, projekto skyriai,
skirsniai ir straipsniai svarstomi ir dėl jų balsuojama iš eilės.
Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir struktūrą,
posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.
Tuos straipsnius, dėl kurių nėra pataisų ar pasiūlymų visai
išbraukti, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja
nė vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno
straipsnio, skirsnio, skyriaus.
Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir
papildymų autoriams (iki 3 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo),
pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo motyvų, o
pranešėjai neklausinėjami. Pasisakęs dėl pataisos ar papildymo,
jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.
210 straipsnis. Atskiras įstatymo straipsnis svarstomas bei
priimamas tokia tvarka:
1) paskelbiami gauti pasiūlymai - pakeisti visą straipsnį,
išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius, pakeisti kai kuriuos
straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti straipsnį.
Kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti pranešėjas ar papildomi
pranešėjai (iki 3 minučių kiekvienas);
2) balsuojant pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai dėl
to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal
šio straipsnio 1 punkte nurodytą eilę, išskyrus dėl pasiūlymo
straipsnį išbraukti, o nurodytoje eilėje - pagal pasiūlymų
pateikimo tvarką. Dėl pataisos pataisų balsuojama anksčiau negu
dėl pagrindinės pataisos. Pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau
priimtiesiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai
pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas priima
pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių
Seimo narių. Pateikėjas prieš balsavimą gali pasiūlymą atsiimti;
3) balsuojama dėl viso straipsnio. Pasiūlymai straipsnį
išbraukti traktuojami kaip balsavimas prieš straipsnį.
Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi
bei priimami tokia pat tvarka kaip visi kiti įstatymo projekto
straipsniai.
211 straipsnis. Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad
priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno komiteto
posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta
priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo
posėdžių dienos. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti
pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų
straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti
siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.
Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir
struktūrą lemiantys straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar
skyriai, pranešėjas iki balsavimo dėl viso įstatymo projekto gali
pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą
priima, procedūra tęsiama nuo įstatymo projekto svarstymo
pagrindiniame komitete. Šia galimybe svarstant įstatymo projektą
galima pasinaudoti tik vieną kartą.
212 straipsnis. Įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti
projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu
negauna reikiamo skaičiaus balsų.
Apsvarsčius visus įstatymo straipsnius, balsuojama už visą
įstatymo projektą. Jeigu įstatymas nepriimamas, Seimas gali
pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui
parengti naują projektą arba paskelbti referendumą, jeigu yra
surinktas reikiamas Seimo narių parašų skaičius.
Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas
nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymas,
panaikinantis kitų įstatymų ar jų straipsnių, prieštaraujančių
priimtajam, galiojimą.
212-1 straipsnis. Jeigu priimant įstatymą buvo padaryta
Seimo statuto pažeidimų, kol jo Respublikos Prezidentas
nepasirašė, Seimo Pirmininkas, komitetas, ne mažiau kaip 1/5
Seimo narių ar Vyriausybė, gali motyvuotu raštu kreiptis į
Seimą, siūlydami priimtąjį sprendimą panaikinti.Jei yra gautas
toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip
per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir
pasiūlymus.
Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo
šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos
svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą,
Seimas balsavimu nusprendžia, ar panaikinti, ar palikti galioti
ginčijamą įstatymą. Toks balsavimas turi vykti, kai posėdyje
dalyvauja daugiau kaip pusė Seimo narių.
Jeigu Seimas panaikina savo ankstesnįjį sprendimą dėl
įstatymo projekto, pastarojo svarstymas gali būti tęsiamas nuo
tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
213 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl
įstatymo leidimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis
vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių.
Atmestieji projektai grąžinami Seimo kancleriui.
23b skirsnis. Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo projekto
svarstymas Seimo posėdyje
213-1 straipsnis. Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio
pirmąją dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą
grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie
tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.
Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą
įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Pastaruoju
atveju Seimas gali pavesti vienam iš komitetų parengti naują
įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Prieš balsavimą
gali būti diskusija.
Jeigu nusprendžiama įstatymo projektą svarstyti iš naujo,
tame pačiame posėdyje Seimas turi nuspręsti, kokiems komitetams
perduoti išnagrinėti grąžintą įstatymo projektą ir Respublikos
Prezidento teikiamas pataisas bei papildymus.
213-2 straipsnis. Grąžinto įstatymo svarstymas komitetuose
ir Seimo posėdyje rengiami pagal šio statuto V dalies
reikalavimus, tačiau jis negali būti svarstomas ypatingos skubos
tvarka, o konstitucinis įstatymas - taip pat ir skubesne tvarka.
Šių svarstymų metu nusprendžiama, ar priimti visas
Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir pasiūlymus, ar
balsuoti už visą įstatymo projektą be pakeitimų.
Svarstymo Seimo posėdyje metu Seimas gali priimti nutarimą
paskelbti referendumą dėl Respublikos Prezidento grąžinto
įstatymo priėmimo, jeigu yra surinktas reikiamas Seimo narių
parašų skaičius.
213-3 straipsnis. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia
balsuojama, ar priimti visas Respublikos Prezidento teikiamas
pataisas ir papildymus.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu,
jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį
įstatymą - ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Jei svarstymo metu Seimas priima visas Respublikos
Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus, pakartotinai
apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo
dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, o už konstitucinį
įstatymą - daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Konstitucinio įstatymo pataisoms priimti visais atvejais
reikia ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų daugumos, o
įstatymui dėl Konstitucijos pataisų - 2/3 visų Seimo narių balsų
daugumos.
24 skirsnis. Įstatymų svarstymas skubesne ir ypatingos skubos
tvarka
214 straipsnis. Skubesne tvarka svarstomi Seimo nutarimų, o
jei taip nusprendžia Seimas, ir įstatymų projektai.
Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi
teisę Respublikos Prezidentas, Seimo valdyba, kompetentingas
komitetas, frakcija arba Vyriausybė. Sprendimas svarstyti
įstatymo projektą skubesne tvarka paprastai gali būti priimamas
projekto pateikimo metu balsavusiųjų dauguma, jeigu ji yra
didesnė negu 1/3 visų Seimo narių.
215 straipsnis. Jei taikoma skubesnė svarstymo tvarka,
trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: svarstymo
komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo. Šie laiko tarpai
turi būti ne trumpesni kaip 1 darbo diena ir ne ilgesni kaip 3
darbo dienos. Konkrečius terminus nustato Seimas kiekvienu atveju
atskirai, tačiau visuomet svarstomas projektas Seimo nariams turi
būti išdalintas ne vėliau kaip prieš dieną iki posėdžio, kuriame
jis bus svarstomas ar priimamas.
219 straipsnis. Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento
arba Vyriausybės pasiūlymu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai
gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas taikyti
šią tvarką priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų
dauguma, jeigu ji sudaro daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.
Pagal šią tvarką po pateikimo, jeigu projektas išdalintas
Seimo nariams ir įvykdyti šio statuto 21 skirsnio reikalavimai,
iš karto gali būti pradėta priėmimo procedūra, o statuto 208
straipsnio pirmosios ir antrosios dalių reikalavimai netaikomi.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
25 skirsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas ir
konstitucinių įstatymų svarstymas
220 straipsnis. Konstituciniais įstatymais laikomi:
1) Konstitucijos pataisos. Jų svarstymo ir priėmimo tvarką
nustato Konstitucijos XIV skirsnis, 153 straipsnis ir šis Seimo
statuto skirsnis;
2) tiesiogiai Konstitucijoje įvardinti įstatymai ir kiti
konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai, nurodyti Seimo
patvirtintame konstitucinių įstatymų sąraše. Jų svarstymo ir
priėmimo tvarką nustato Konstitucijos 69 straipsnis ir šis
statuto skirsnis.
221 straipsnis. Seimo statuto 220 straipsnio 2 punkte
nurodytų konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų
dauguma nustato Seimas. Taip pat į šį sąrašą gali būti įrašyti ir
jau priimti įstatymai, jeigu Seimas prieis prie išvados, kad jie
tokie yra pagal savo turinį bei svarbą.
Konstitucinių įstatymų projektai, jų pataisos ir papildymai
turi atitikti reikalavimus, nustatytus šio statuto 220 straipsnio
2 punkte. Kilus nesutarimams, šį juridinį ginčą sprendžia
Valstybės ir teisės komitetas.
222 straipsnis. Įstatymo dėl Konstitucijos keitimo projektas
Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projektą teikia
ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip
300 tūkstančių rinkėjų, savo valią pareiškusių parašais po
siūlomos pataisos tekstu, išskyrus Konstitucijoje numatytus
atvejus, kai ji gali būti keičiama tik referendumu.
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija
negali būti taisoma.
223 straipsnis. Konstitucijos keitimo ir kitų konstitucinių
įstatymų projektai registruojami, pateikiami, svarstomi ir
priimami šio statuto 21 - 23b skirsniuose nustatyta tvarka,
išskyrus nuostatas, kurios išdėstytos šiame skirsnyje. Šie
projektai negali būti svarstomi skubesne ar ypatingos skubos
tvarka.
Prieš pradedant svarstyti tokį projektą Seimo posėdyje, jis
turi būti apsvarstytas pagrindiniame projektą nagrinėjančiame
komitete ne vėliau kaip prieš 10 dienų ir išdalintas Seimo
nariams bei įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 7 dienas.
Po svarstymo Seimo posėdyje įstatymo priėmimo procedūra
pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų.
Pagrindinis įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektus
nagrinėjantis komitetas yra Valstybės ir teisės komitetas.
Neleidžiama riboti diskusijos dėl svarstomo konstitucinio
įstatymo projekto, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas
priimamas ne mažesne kaip 3/5 Seimo narių balsų dauguma.
223-1 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucijos keitimo
priimami pagal dvigubo votumo procedūrą: toks projektas
svarstomas ir dėl jo balsuojama Seime du kartus, o tarp šių
balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių
pertrauka.
Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu,
jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3
visų Seimo narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas
pats pataisos tekstas, išskyrus redakcinius taisymus, kuriems 2/3
balsų pritaria Seimas.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti
gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
223-2 straipsnis. Kiti konstituciniai įstatymai laikomi
priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo
narių.
Tokių konstitucinių įstatymų pataisos arba įstatymai,
panaikinantys ar pakeičiantys iki tol galiojusiuosius, turi būti
priimti 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, balsuojant vieną
kartą.
26 skirsnis. Rezoliucijų priėmimas
224 straipsnis. Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas,
priimamas, kai siekiama Seimo nuomonę kokiu nors valstybei
svarbiu klausimu patvirtinti raštiškai. Kiti Seimo nenorminiai
aktai (kreipimaisi, deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip
rezoliucijos.
Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Respublikos Prezidentas,
Seimo nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė. Pasiūlymas
svarstyti rezoliuciją gali būti pateiktas savaitės arba dienos
posėdžių darbotvarkės aptarimo metu.
225 straipsnis. Rezoliucijos projekto tekstas turi būti
įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dieną iki jos
svarstymo.
Svarstymo metu pasisako ir į klausimus atsako rezoliucijos
projekto iniciatorių atstovas, o po to bendrąja tvarka vyksta
diskusija.
226 straipsnis. Po svarstymo Seimas nusprendžia:
1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali
būti priimtas, jei tam prieštarauja kuri nors frakcija;
2) redaguoti rezoliucijos projektą;
3) atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti
naują.
227 straipsnis. Jei nutarta rezoliucijos projektą
redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro
redakcinę komisiją. Joje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai.
Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos
projekto iniciatorių. Kiti Seimo nariai savo pasiūlymus raštu
perduoda redakcinei komisijai.
228 straipsnis. Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą
tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui
nusprendus.
Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija
atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu Seimas dėl jų balsuoja.
Baigus balsuoti dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso
rezoliucijos teksto.
27 skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas
229 straipsnis. Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės
biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 15 dienos pateikia
jį Seimo kancleriui. Gavęs projektą, kancleris per 2 darbo dienas
perduoda jo kopijas komitetams ir frakcijoms.
Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės
pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto projektui
nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 10
dienų. Tuo metu eiliniai Seimo posėdžiai nerengiami.
230 straipsnis. Komitetai išnagrinėja valstybės biudžeto
projekto klasifikacinius skyrius, atitinkančius jų kompetenciją,
suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 5 dienos
pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.
Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas valstybės
biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų
komiteto atstovai. Vyriausybė privalo pateikti komitetams visus
duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.
231 straipsnis. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai
visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali
siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių
išlaidų finansavimo šaltinius.
Negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto
projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus
norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos
įsipareigojimus. Norėdamas šias išlaidas sumažinti, Seimas
pirmiausia turi pakeisti atitinkamus norminius aktus.
232 straipsnis. Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto
projekte numatytas pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių
įstatymų ar kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės
pajamas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų
įstatymų projektai.
Seimas šiuos projektus svarsto bendrąja tvarka kartu su
valstybės biudžeto projektu.
233 straipsnis. Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs kitų
komitetų išvadas, frakcijų nuomones, siūlomas pataisas, kartu su
Vyriausybės, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto
valstybės biudžeto projektą ir suformuluoja savo išvadas.
Biudžeto ir finansų komitetas privalo arba priimti kito
komiteto siūlomas biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka
šio komiteto kompetenciją, arba atmesti, pateikdamas motyvuotą
atsakymą.
Bet kuris Seimo komitetas turi teisę teikti pasiūlymus
taisyti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo
kompetencijai. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas
neprivalo pranešti komitetui apie priimtą sprendimą.
234 straipsnis. Iki lapkričio 15 dienos valstybės biudžeto
projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Jame išklausomas
Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, pateikiamos kitų
komitetų išvados, jei jos neatspindėtos pranešime, frakcijų ir
paskirų Seimo narių nuomonė bei pastabos.
235 straipsnis. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybės
biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kuriame
Vyriausybė pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą
projektą. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš
komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų
įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo
priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.
Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio
valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių
Seimo posėdžių. Iki šio posėdžio Vyriausybės atstovui nauji
pasiūlymai ir pataisos pateikiami šio statuto 208 straipsnyje
numatyta tvarka. Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl biudžeto
projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam
skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtama prie antrojo
svarstymo procedūros.
236 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su
kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 231
ir 232 straipsniuose numatytas sąlygas, gali būti priimti tik
tada, kai gauna daugiau kaip pusę visų Seimo narių balsų.
Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų,
Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.
237 straipsnis. Jeigu Seimas atmeta valstybės biudžeto
projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų
skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal
komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas pataisytas projektas.
Svarstymas vyksta šio skirsnio 235 straipsnyje numatyta tvarka.
238 straipsnis. Biudžetas tvirtinamas pagal Lietuvos
Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius.
Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudžeto išlaidų
klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems
biudžeto vykdytojams.
239 straipsnis. Jei Vyriausybė atsistatydina dėl valstybės
biudžeto projekto nepatvirtinimo, naujos Vyriausybės pateiktas
biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas šio statuto 229 -
237 straipsniuose numatyta tvarka. Svarstymo terminai nustatomi
Seimo nutarimu, kuris priimamas ne vėliau kaip artimiausią
posėdžių dieną po to, kai naujoji Vyriausybė gauna įgaliojimus
veikti.
239-1 straipsnis. Jeigu valstybės biudžetas laiku
nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną
mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12
išlaidų.
240 straipsnis. Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti
biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią
sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali
patvirtinti papildomą biudžetą.
Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės
rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo
metu, Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo dėl papildomų
asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir
kiekis bei jų finansavimo šaltinis.
Komitetai, frakcijos ar paskiri Seimo nariai, laikydamiesi
šio skirsnio 231 ir 232 straipsniuose numatytų sąlygų, gali
pasiūlyti įstatymo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų
pakeitimo.
Šiuo atveju įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo
narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė.
Priešingu atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės visų
Seimo narių balsų.
241 straipsnis. Seimo nutarimas dėl tarptautinių sutarčių
ratifikavimo ar denonsavimo gali būti priimtas, jeigu už jį
balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Ši, penktoji, Seimo statuto dalis įsigalioja nuo 1994 m.
kovo 1 dienos.
Straipsnio pakeitimai: 1-361; 1993.12.23.; Žin., 1993,
Nr.74-1382;
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
_