KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

Konstitucinis teismas, Nutarimas

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

* DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į

IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"

PAPILDYMO IR PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

1993 m. liepos 15 d. Nr.I-229

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ

TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"

PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų" (Žin., 1991, Nr.21-545; 1992, Nr.3-

40, Nr.7-155, Nr.11-278, Nr.15-405):

1. 1 straipsnį papildyti 3 punktu:

"3) už žemės ūkio paskirties žemę ir mišką, šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojant pinigais."

2. 2 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

"Buvusieji turto savininkai arba šio straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte nurodyti asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo

turto nuosavybės teisės atstatymą gali perleisti notariškai

patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams

(įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams."

3. 4 straipsnį išdėstyti taip:

"4 straipsnis. Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje

esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant

pagal nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos

projektus arba ją išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais.

Iki žemės grąžinimo žemės ūkio paskirties žemė Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba

išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims.

Žemė, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta

valstybės išperkamai žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyti asmenys nepageidauja susigrąžinti turėtoje

vietoje, valstybės išperkama arba vietoj jos suteikiamas

lygiavertis žemės sklypas iš laisvos valstybinio žemės fondo

žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra).

Laisva valstybinio žemės fondo žeme laikomi tie toje

vietovėje esantys žemės plotai, kurie nepriskirti valstybės

išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys ir kuriuos galima

parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymą.

Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama: asmenims, kuriantiems ūkininko ūkį; žemės ūkio

bendrovių ar bendrijų nariams; asmenims, numatantiems

susigrąžintą žemę naudoti asmeninio ūkio poreikiams bei kitai

žemės ūkio veiklai; asmenims, kurie susigrąžintą žemę išnuomos

kitiems žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams

asmenims.

Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama tik nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:

1) šią žemę susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko

ūkį arba šią žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams;

2) žemės nuomininkas (ūkininkas, pasirengęs ūkininkauti

asmuo arba žemės ūkio bendrovė), sutinkantis šią žemę arba jos

dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti

ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Išankstinis sutikimas

išsinuomoti žemėtvarkos projekte suformuotus žemės ūkio

paskirties žemės sklypus turi būti notariškai patvirtintas.

Pirmumą išsinuomoti žemę turi dabartinis jos naudotojas.

Ūkininko ūkį gali kurti tik asmuo, turintis atitinkamą

kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, kurį įvertina rajono

valdyba Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, arba praktinę

darbo žemės ūkyje patirtį.

Grąžinamas buvusio savininko turėto dydžio arba lygiavertis

turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis kaip 80 ha bendro ploto

ir 50 ha žemės ūkio naudmenų.

Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio

ministerijos patvirtintą metodiką. Jeigu grąžinama kitoje vietoje

blogesnės kokybės žemė, maksimalus žemės plotas gali būti

ekvivalentiškai padidintas.

Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės

plotas neturi būti didesnis kaip 80 ha bendro ploto (įskaitant

mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos žemės sklypas gali

būti padalintas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims

jų tarpusavio susitarimu, jeigu šie asmenys gyvena kaimo

vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 20 ha, arba

šie asmenys pagal notariškai patvirtintą susitarimą žemę

susigrąžina vienam ūkininko ūkiui steigti, ją valdant bendrosios

nuosavybės teise.

Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos žemės sklypas

saugomose teritorijose negali būti skaidomas dalimis.

Į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui

nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas

(nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje.

Grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypas

formuojamas laikantis žemėtvarkos projektavimo reikalavimų

privačių žemėnaudų išdėstymui ir jų ribų nustatymui.

Grąžintas arba vietoj jo suteiktas žemės sklypas turi būti

naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Už nenaudojamas, apleistas

bei nualintas žemės ūkio naudmenas žemės savininkams ir

nuomininkams taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir

administracinės sankcijos.

Iš asmenų, kuriems sugrąžinta žemės ūkio paskirties žemė

daugiau kaip dvejus metus nebuvo naudojama pagal pagrindinę

tikslinę paskirtį, žemė išperkama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytomis kainomis ir tvarka ir parduodama Žemės

reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka arba

išnuomojama.

Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir

ne miškų ūkio paskirties žemę atstatoma sugrąžinant ją natūra

arba, jeigu pretendentai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra

arba ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją

šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais."

4. 5 straipsnį išdėstyti taip:

"5 straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų ir miesto tipo

gyvenviečių žemę atstatymo sąlygos ir

tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose

bei šiems miestams ir miesto tipo gyvenvietėms šio įstatymo

įsigaliojimo dieną nustatyta tvarka priskirtose teritorijose,

atstatoma šia tvarka:

1) asmenims, norintiems susigrąžinti turėtą žemės ūkio

paskirties žemę ekvivalentine natūra, ji suteikiama kaimo

vietovėje iš laisvos valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo 4

straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

2) kitiems asmenims, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste ar miesto tipo

gyvenvietėje žemės sklypą, nenumatytą panaudoti miesto ūkio,

valstybės ar visuomenės poreikiams bei individualių gyvenamųjų

namų statybai, arba naują žemės sklypą individualiai statybai bei

kitai paskirčiai tame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, kur

buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu pagal jų

gyvenamąją vietą tame mieste (išskyrus Respublikos pavaldumo

miestus).

Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto ar miesto

tipo gyvenvietės administracinėse ribose nustato miesto (rajono)

savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai

skirtinos žemės plotą ir jo poreikį. Minimalus suteikiamo

neatlygintinai žemės sklypo dydis - 0,04 ha. Maksimalus naujo

žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne

didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo

gyvenvietėse.

Kai suteikiamas neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už

turėtą žemės šiame mieste ar miesto tipo gyvenvietėje plotą, už

trūkstamą žemės ploto dalį, jeigu turėtoji žemės valda nebuvo

naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai, kiekvienam

pretendentui kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais

būdais."

5. 6 straipsnį išdėstyti taip:

"6 straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius

miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus

žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinama iki 25 ha

miško buvusioje arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų

masyvus.

Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie buvo paversti

žemės ūkio naudmenomis, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų

asmenų pageidavimu jiems gali būti sugrąžinamas žemės ūkio

paskirties žemės plotas arba miško plotas kitoje vietoje.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas,

negrąžinta žemės ūkio paskirties žemė gali būti kompensuojama

miško plotu arba turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.

Urėdijų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 ha, miškas

grąžinamas arba suteikiamas ekvivalentine natūra tik asmenims,

kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise. Šis

reikalavimas netaikomas toje vietoje nuolat gyvenantiems

asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką.

Atskirais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra

netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio

ministerija, miškai gali būti grąžinami arba suteikiami privačion

nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

Saugomose teritorijose esantys miškai, išskyrus miškus,

pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems

miškams, grąžinami natūra iki 25 ha ploto nuolat gyvenantiems

šiose vietovėse asmenims. Už nesugrąžintą turėto miško plotą

kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Miško plotas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė, turi būti

tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą."

6. 10 straipsnio septintąją dalį išdėstyti taip:

"Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis

nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma asmenims, kurie

pateikė prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo ne vėliau kaip

iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos."

7. 12 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:

"2) joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra

užveisti sodininkų bendrijų sodai, įsteigti arba steigiami

valstybinių įmonių pramoniniai sodai, taip pat sodai, uogynai ir

medelynai, privatizuojami pagal Žemės ūkio įmonių turto

privatizavimo įstatymą;"

8. 12 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:

"3) pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui

steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas; žemės

sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti

nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė,

suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms

arba numatyta gyventojų asmeninio ūkio poreikiams pagal rajonų

valdybose iki 1993 m. gruodžio 31 d. apsvarstytus žemės reformos

žemėtvarkos projektus, arba iki šios datos suteikta ir

paženklinta vietovėje. Šiose teritorijose esančiuose

vienkiemiuose gyvenantiems asmenims gali būti paliekamas iki 3 ha

žemės ūkio naudmenų plotas žemės susigrąžinimui natūra, jeigu

gyventojai, šiame plote turintys asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus, sutinka žemę asmeniniam ūkiui naudoti kitoje vietoje;"

9. 12 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:

"4) ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra miestų ir miesto

tipo gyvenviečių administracinėse ribose arba miesto ar miesto

tipo gyvenvietės poreikiams priskirtoje teritorijoje arba buvo

numatyta priskirti miestų bei miesto tipo gyvenviečių plėtimui

pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus

statybos projektus, taip pat žemė, pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sprendimus priskirta miesto gyventojų rekreaciniams

poreikiams. Žemė, kuri buvo suprojektuota priskirti miesto ar

miesto tipo gyvenvietės plėtimui ir statybos projektas

patvirtintas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išperkama

kompensuojant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu ši žemė

nepriskirta kitai valstybės išperkamos žemės grupei;"

10. 12 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:

"5) ji yra nustatyta tvarka suteikta mokslo ir mokymo

įstaigoms naudotis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės

priskirta eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms

žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje."

11. 12 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip:

"7) ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių

parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija.

Kitose saugomose teritorijose žemė gali būti grąžinama tik

ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo

inspekcijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis;"

12. 12 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

"8) ji yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų

užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar

miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba projektuojami

valstybinės nuosavybės objektai, bei žemė, suteikta valstybinėms

įmonėms ir įstaigoms. Žemė, kuri šio įstatymo įsigaliojimo dieną

buvo nustatyta tvarka suteikta neterminuotai naudotis ne žemės

ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten

niekas nebuvo pastatyta ar kitaip nepanaudota pagal paskirtį,

taip pat žemė, kuri buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms

ar organizacijoms pagal su rajono savivaldybe suderintą vietos

parinkimo brėžinį, priskiriama valstybės išperkamai žemei tik

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius

šios žemės skyrimo tikslingumą;"

13. 12 straipsnio 9 punktą išdėstyti taip:

"9) sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių

neįmanomas technologinio komplekto funkcionavimas, ir jiems

eksploatuoti reikalingi žemės ūkio naudmenų plotai pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

Buvusių sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybinių pastatų,

kuriuos įsigis nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir

veislininkystės žemės ūkio bendrovės, eksploatavimui reikalingas

plotas nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių

aprūpinimą visų rūšių pašarais ir žemės poreikį labai gerų

reprodukcijų veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės

produkcijai išauginti. Kitų žemės ūkio įmonių pastatų

eksploatavimui reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant

į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

Šio punkto pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti žemės

plotai, išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją, gali būti

grąžinti nuosavybėn natūra asmenims, sudarantiems su žemės ūkio

bendrovėmis ar kitais gamybinių pastatų savininkais privačios

žemės nuomos sutartis iki šių žemės ūkio bendrovių ar kitų ūkių

veiklos nutraukimo. Jeigu žemės ūkio bendrovė ar kitas žemės

nuomininkas žemę naudos neracionaliai arba ją nuomos kitiems

asmenims, privačios žemės nuomos sutartis teismo sprendimu gali

būti nutraukta, įpareigojant žemės savininką savarankiškai dirbti

žemę arba ją išnuomoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Likusi nesugrąžinta natūra žemė ją naudojančių žemės ūkio

bendrovių nariams gali būti grąžinama ekvivalentine natūra,

nekeičiant jos naudojimo pobūdžio, jeigu šie asmenys sudaro su

žemės ūkio bendrovėmis privačios žemės nuomos sutartis iki šių

žemės ūkio bendrovių veiklos nutraukimo.

Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio bendrovėms, gali

naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatyme.

Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo,

tai žemė, reikalinga jų eksploatavimui, jam gali būti grąžinta

natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti;"

14. 12 straipsnį papildyti 10 punktu:

"10) žemė, kurioje yra specializuotų žemės ūkio bendrovių

sodai, uogynai, medelynai, daržai su įrengtomis drėkinimo

sistemomis. Šie plotai gali būti grąžinami nuosavybėn natūra,

nekeičiant žemės naudojimo pobūdžio, asmenims, kurie šią žemę

išnuomoja ją naudojančioms žemės ūkio įmonėms šio straipsnio 9

punkte nurodytomis sąlygomis;"

14 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

15. 12 straipsnį papildyti 11 punktu:

"11) žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių

plotų lietinimui gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais

vandenimis;"

16. 12 straipsnį papildyti 12 punktu:

"12) miškų urėdijų ir nacionalinių parkų žemė, naudotina

miškų ūkio reikmėms, nustatyta pagal Miškų ūkio ministerijos

parengtus normatyvus;"

16 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

17. 12 straipsnį papildyti 13 punktu:

"13) žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai

statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės

reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus."

17 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

18. 12 straipsnį papildyti 14 punktu:

"14) valstybiniam ir savivaldybių vandenų fondui

priklausančios upės ir ežerai, jeigu jie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka yra priskirti neprivatizuotiniems

vandens telkiniams;"

18 PUNKTAS PRIPAŽINTAS PRIEŠTARAUJANČIU KONSTITUCIJAI:

{#94DZBA12/9 ;} Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

19. 12 straipsnį papildyti 15 punktu:

"15) žemė, paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui

steigti, jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir

turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės

susigrąžinti natūra."

20. 13 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:

"6) nacionalinių ir regioninių parkų, botaninių, botaninių-

zoologinių, zoologinių, kraštovaizdžio draustinių miškams,

išskyrus miškus, sugrąžinamus natūra toje vietovėje gyvenantiems

asmenims."

21. 16 straipsnį papildyti 4 punktu:

"4) suteikiant lygiavertį miško plotą, rekultivuotą durpyno

plotą ar kitą lygiavertį turtą (išperkant žemę) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Miško sklypai parenkami

pagal žemėtvarkos projektą iki 25 ha ploto miškų masyvuose arba

ir didesniuose miškuose, jeigu suteikiamas miško sklypas

įsiterpęs tarp grąžinamų arba parduodamų miško sklypų;"

22. 16 straipsnį papildyti 5 punktu:

"5) suteikiant sklypą individualiai statybai (išperkant

žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;"

23. 16 straipsnį papildyti 6 punktu:

"6) pinigais (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;"

24. 16 straipsnį papildyti 7 punktu:

"7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą apmokėjimui už statomus butus."

25. 16 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

"Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką

būdų iki Vyriausybės nustatyto termino, su juo atsiskaitoma

valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais po to, kai bus

patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės

išperkamą žemę ar mišką pinigais."

26. 18 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

"Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką

atstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

nagrinėja jos įgaliotoji valstybinė institucija."

27. 19 straipsnį išdėstyti taip:

"19 straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo

priėmimas

Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos institucijos turi

išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl

nuosavybės teisės atstatymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės

ir miško grąžinimą) per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių

nuosavybės teisę, pateikimo dienos, o žemės ūkio paskirties žemės

ar miško grąžinimui - per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos projektų,

parengtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

apsvarstymo rajono valdyboje ir šios valdybos išvados dėl

nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo priėmimo.

Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl

nuosavybės teisės atstatymo būdo. Pagal piliečių pareiškimus

šiuos ginčus nagrinėja teismas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų

dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimo terminai gali būti

pratęsiami.

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys sprendimus dėl

nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo gali apskųsti

apylinkės teismui."

28. 22 straipsnį papildyti trečiąja ir ketvirtąja dalimis:

"Lygiaverčiu žemės ar miško plotu kompensuojama suderinus su

šios kompensacijos pageidaujančiu asmeniu žemėtvarkos projekte

suformuotą žemės ar miško sklypą. Kompensacija pinigais išmokama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau

kaip per 15 metų.

Asmenys, dėl kurių priimti sprendimai atstatyti nuosavybės

teisę į žemę, ją išperkant, ir ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos

1 d. išmokėtos valstybės vienkartinės išmokos, turi teisę šias

išmokas grąžinti ir pasirinkti kitus šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytus kompensavimo būdus."

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS