LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL UNIVERSALIŲJŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. balandžio 28 d. Nr. 1V-574
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 1593 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą“ 5 punktu, Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo bei kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, 3 ir 20 punktais ir įgyvendindamas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367), nuostatas:
Preambulės pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
1. T v i r t i n u Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisykles (pridedama).
2. N u r o d a u paskelbti šį įsakymą oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.
Direktoriaus pavaduotojas
l. e. direktoriaus pareigas Tomas Lamanauskas
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-574
UNIVERSALIŲJŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO NUOSTOLIŲ
APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių apskaičiavimo bendruosius reikalavimus, universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų, kurių teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, nustatymo tvarką, nuostolių apskaičiavimo reikalavimus, informacijos, susijusios su nuostolių apskaičiavimu, pateikimo reikalavimus, universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo tvarką.
2. (neteko galios)
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
3. Taisyklės taikomos viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1V-889 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“, ir (arba) kitų teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotiems teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas (toliau – Paslaugos), kurie Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo bei kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, (toliau – Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklės) nustatyta tvarka pateikia prašymą kompensuoti Paslaugų teikimo nuostolius (toliau – Teikėjai), taip pat viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams, kurie dalyvauja įgyvendinant Paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą.
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, už kurį yra skaičiuojami Paslaugų teikimo nuostoliai.
Ekonomiškai naudinga vietovė – geografinė vietovė teritorijoje, kurioje Teikėjas įpareigotas teikti Paslaugas ir kurioje ataskaitiniu laikotarpiu Teikėjo teikiamų Paslaugų sąnaudos viršija už teikiamas Paslaugas gaunamas pajamas, tačiau pajamos iš kitų Teikėjo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų viršija kitų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąnaudas ir šias Paslaugas Teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
Ekonomiškai naudingi gavėjai – galutiniai Paslaugų gavėjai, esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje ir kuriems ataskaitiniu laikotarpiu suteiktų visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (įskaitant Paslaugas) pajamos viršija visų jiems suteiktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (įskaitant Paslaugas) teikimo sąnaudas ir kuriems Teikėjas teiktų Paslaugas net tuomet, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
Ekonomiškai nenaudinga vietovė – geografinė vietovė teritorijoje, kurioje Teikėjas įpareigotas teikti Paslaugas ir kurioje ataskaitiniu laikotarpiu Teikėjo teikiamų Paslaugų sąnaudos viršija už teikiamas Paslaugas gaunamas pajamas bei kitų Teikėjo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų sąnaudos viršija iš kitų elektroninių ryšių paslaugų teikimo gaunamas pajamas ir šių Paslaugų Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
Ekonomiškai nenaudingi gavėjai – galutiniai Paslaugų gavėjai, esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu suteiktų visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (įskaitant Paslaugas) sąnaudos viršija iš visų jiems suteiktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (įskaitant Paslaugas) gautas pajamas ir kuriems Teikėjas neteiktų Paslaugų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
Geografinė vietovė – Teikėjo išskirta Lietuvos Respublikos teritorijos, kurioje Teikėjas įpareigotas teikti Paslaugas, dalis, ir kurios ribos yra apibrėžtos, vadovaujantis Teikėjo aiškiai apibrėžtais kriterijais.
Grynoji dabartinė Paslaugų vertė – prognozavimo metodais nustatytas ilgo laikotarpio galimai suteiktinų Paslaugų pajamų ir Paslaugoms suteikti galimai patirtinų sąnaudų skirtumas, diskontuotas vidutine svertine kapitalo kaina.
Ilgas laikotarpis – ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis.
Kalendoriniai metai – laikotarpis, apimantis periodą nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Nepelninga vietovė – geografinė vietovė teritorijoje, kurioje Teikėjas įpareigotas teikti Paslaugas, kurioje ataskaitiniu laikotarpiu Teikėjo teikiamų Paslaugų sąnaudos viršija už teikiamas Paslaugas gautas pajamas.
Pelninga vietovė – geografinė vietovė teritorijoje, kurioje Teikėjas įpareigotas teikti Paslaugas, kurioje ataskaitiniu laikotarpiu pajamos iš teikiamų Paslaugų viršija arba yra lygios Paslaugų teikimo sąnaudoms.
Savireklama – reklama, kai Teikėjas, naudodamas Paslaugas ar Paslaugų teikimo priemones, reklamuoja pats save ar bet kokias savo teikiamas paslaugas, įskaitant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Savireklama siejama su nauda, kurią Teikėjas gauna iš galutinių Paslaugų gavėjų dėl to, kad Teikėjo taikytais rinkodaros ir rėmimo metodais gavėjų pasąmonėje sukurta nuomonė apie Teikėją juos skatina pasirinkti Teikėjo teikiamas paslaugas.
Trumpas laikotarpis – ne ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis, įskaitant penktuosius metus.
Vidutinė svertinė kapitalo kaina (angl. Weighted Average Cost of Capital (WACC)) – rodiklis, išreikštas procentais ir rodantis investicijų į veikloje naudojamą kapitalą alternatyviąsias sąnaudas. Vidutinė svertinė kapitalo kaina skaičiuojama svertinio vidurkio pagalba įvertinant tiek skolinto, tiek nuosavo kapitalo kainą.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklėse ir Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-1164 „Dėl Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės).
Pastraipos pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
II. PASLAUGŲ TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
5. Skaičiuojant Paslaugų teikimo nuostolius (toliau – Nuostoliai), siekiama nustatyti nuostolius, kuriuos Teikėjas patiria dėl to, jog yra įpareigotas teikti Paslaugas, t. y. siekiama nustatyti paslaugų, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, sąlygojamų nuostolių dydį.
6. Teikėjas, šių Taisyklių nustatyta tvarka nustatęs, kad patiria Nuostolius, turi teisę Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka raštu pateikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) prašymą kompensuoti Nuostolius.
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
7. Teikėjui gali būti kompensuojamas tik tas Nuostolių dydis, kuris būtų patirtas, jeigu Teikėjas visą ataskaitinį laikotarpį Paslaugas teiktų ne mažesnėmis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo bei kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ priede nustatyta Paslaugų kainų aukščiausia riba, kainomis.
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
8. Teikėjas kartu su prašymu kompensuoti Nuostolius pateikia Tarnybai Nuostolių apskaičiavimą, atliktą šių Taisyklių II, III ir IV skyriuose nustatyta tvarka ir reikalavimais.
9. Siekiant apskaičiuoti Nuostolius bei nustatyti Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, kiekvieną iš ataskaitiniu laikotarpiu suteiktų Paslaugų Teikėjas privalo paskirstyti pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą schemą. Kiekvienai struktūrinei schemos daliai atskirai turi būti apskaičiuotos iš kiekvienos atskiros Paslaugos teikimo gautos pajamos ir šių Paslaugų teikimo sąnaudos.
10. Kiekvienos Teikėjo teikiamos Paslaugos pajamos turi būti apskaitomos atskirai, o pajamoms apskaityti turi būti taikomi Sąnaudų apskaitos taisyklių 6 punkte nurodyti principai.
11. Paslaugos pajamas ir sąnaudas leidžiama apskaityti tik vieną kartą.
12. Teikėjas, skaičiuodamas Nuostolius, privalo Paslaugų pajamas ir sąnaudas apskaityti ir paskirstyti pagal geografines vietoves ir pagal galutinius Paslaugų gavėjus (toliau – gavėjus).
13. Teikėjas Paslaugų teikimo sąnaudas turi apskaityti bei paskirstyti Paslaugoms pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.
14. Skaičiuojant Nuostolius, neįskaitomos bendrosios sąnaudos (ar jų dalis), kurios būtų patiriamos net tuomet, jei Teikėjas nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
15. Paslaugų, kurios nebūtų teikiamos, jei Teikėjas nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, pajamos ir sąnaudos turi būti apskaitomos atskirai nuo kitų Teikėjo teikiamų elektroninių ryšių paslaugų pajamų ir sąnaudų.
16. Skaičiuojant Nuostolius, į Paslaugų sąnaudas turi būti įtraukiama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, kuri apskaičiuojama pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.
17. Skaičiuojant Paslaugų sąnaudas negali būti įtrauktos:
17.1. sąnaudos, patiriamos aptarnaujant skambučius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir (arba) kitais pagalbos tarnybų trumpaisiais telefono ryšio numeriais;
17.2. sąnaudos, susijusios su elektroninių ryšių tinklo modernizavimo investicijomis, kurios būtų ar turėtų būti atliktos, net jei Teikėjas nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas;
17.3. sąnaudos, susijusios su investicijomis, kurios buvo atliktos iki 2002 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai;
17.4. Teikėjo patiriamos sąnaudos teikiant kitas, ne universaliąsias, elektroninių ryšių paslaugas.
18. Teikėjas, skaičiuodamas nematerialią naudą, privalo taikyti ekonomiškai pagrįstus metodus ir (ar) modelius, remtis savo apskaitos sistemoje sukauptais duomenimis bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Sąjungos statistikos institucijos (EUROSTAT) ar kitų, nematerialiai naudai apskaičiuoti reikalingus duomenis kaupiančių, institucijų duomenimis. Teikėjas prognozuodamas ateities veiklos rodiklius, privalo vadovautis objektyvumo principu, kuriuo vadovaudamasis Teikėjas per ataskaitinį laikotarpį gautų pajamų bei patirtų sąnaudų apskaitą ir paskirstymą turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų ir nesiekdamas paveikti apskaitos informacijos gavėjų priimamų sprendimų bei priežastingumo principu, kuriuo vadovaudamasis Teikėjas visas per ataskaitinį laikotarpį gautas pajamas turi apskaityti pagal paslaugas, o patirtas sąnaudas turi paskirstyti toms paslaugoms (produktams), kurie sąlygojo tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą).
19. Teikėjas, skaičiuodamas Nuostolius, privalo išskirti šių teikiamų Paslaugų pajamas ir sąnaudas:
19.1. viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje;
19.2. viešųjų telefono ryšio paslaugų, teikiamų taksofonu;
19.3. informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų;
19.4. Paslaugų, susijusių su bet kokių iš Taisyklių 19.1, 19.2, 19.3 punktuose nurodytų Paslaugų suteikimu neįgaliesiems;
19.5. kitų Paslaugų, kurių negalima priskirti bent vienai iš Taisyklių 19.1, 19.2, 19.3, 19.4 punktuose nurodytų Paslaugų.
20. Skaičiuojant Taisyklių 19.1 punkte nurodytų Paslaugų pajamas ir sąnaudas, būtina atskirai išskirti prieigos ir srauto duomenų Paslaugas.
21. Paslaugos, suteiktos neįgaliesiems šių Paslaugų gavėjams, turi būti priskirtos šių Taisyklių 19 punkte nurodytoms Paslaugoms pagal savo paskirtį.
22. Skaičiuojant Nuostolius turi būti apskaitomos visos, ir pelningai, t. y. kai pajamos iš Paslaugų teikimo viršija jų teikimo sąnaudas, ir nuostolingai, t. y. kai Paslaugų teikimo sąnaudos viršija iš Paslaugų teikimo gautas pajamas, teikiamos Paslaugos.
23. Teikėjas, privalo Nuostolius apskaičiuoti tokia tvarka:
23.1. nustatyti Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas;
23.2. apskaičiuojamos Paslaugų pajamos;
23.3. apskaičiuojamos Paslaugų sąnaudos;
23.4. Paslaugų pajamų ir Paslaugų sąnaudų skirtumas sumažinamas nematerialios naudos (toliau – NN) dydžiu, kuris turi būti apskaičiuotas pagal šių Taisyklių IV skyriaus reikalavimus.
24. Tarnyba, siekdama patikrinti Teikėjo kartu su prašymu kompensuoti Nuostolius pateiktus duomenis ir informaciją, gali iš Teikėjo lėšų užsakyti nepriklausomą šio Teikėjo veiklos duomenų tikslumo bei palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą pagal Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių nustatytus reikalavimus.
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
III. paslaugų, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų ĮPAREIGOTAS teikti paslaugas,
nustatymo tvarka
25. Teikėjas pagal šių Taisyklių 12 punktą privalo analizuoti kiekvienos ataskaitiniu laikotarpiu suteiktos Paslaugos pajamas bei sąnaudas. Paslaugų pajamų ir sąnaudų analizė turi būti atlikta pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą.
26. Geografinė vietovė turi būti apibrėžta, atsižvelgiant į tinklo ir teikiamų paslaugų specifiką ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
26.1. galimybė toje geografinėje vietovėje identifikuoti atskirus gavėjus;
26.2. atskiro tinklo įrenginio, aptarnaujančio gavėjus, diegimui reikalingas atskiras investicinis sprendimas;
26.3. galimybė tai geografinei vietovei sudaryti atskirą pelno (nuostolio) ataskaitą, t. y. nustatyti šioje geografinėje vietovėje suteiktų visų elektroninių ryšių paslaugų pajamas bei tas paslaugas suteikiant patiriamas sąnaudas.
27. Siekiant identifikuoti Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų paskirtas teikti Paslaugas, Teikėjas visas Taisyklių 19 punkte nurodytas Paslaugas už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai privalo išskirti į:
27.1. pelningoje vietovėje teikiamas Paslaugas;
27.2. nepelningoje vietovėje teikiamas Paslaugas.
28. Teikėjas visas nepelningoje vietovėje teikiamas Paslaugas privalo išskirti į:
28.1. ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamas Paslaugas;
28.2. ekonomiškai nenaudingoje vietovėje teikiamas Paslaugas.
29. Analizuojant šių Taisyklių 19.2 ir 19.3 punktuose nurodytas Paslaugas, geografinė vietovė privalo sutapti su teritorija, kurioje Teikėjas įpareigotas teikti Paslaugas, o analizė atliekama šias Paslaugas paskirsčius į pelningoje vietovėje teikiamas Paslaugas ir (arba) nepelningoje vietovėje teikiamas Paslaugas.
30. Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamos Paslaugos turi būti identifikuojamos pagal atskirus gavėjus, t. y. viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, suteiktų atskiriems gavėjams, pajamas ir sąnaudas.
31. Teikėjas, vertindamas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamas Paslaugas, privalo vertinti visas toje geografinėje vietovėje teikiamas viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.
32. Teikėjas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamas Paslaugas privalo išskirti į:
32.1. ekonomiškai naudingiems gavėjams teikiamas Paslaugas;
32.2. ekonomiškai nenaudingiems gavėjams teikiamas Paslaugas.
33. Ekonomiškai nenaudingiems gavėjams teikiamos Paslaugos turi būti identifikuojamos pagal Paslaugas, suteiktas atskiriems gavėjams, t. y. Paslaugų, suteiktų atskiriems gavėjams, pajamas ir sąnaudas.
34. Teikėjas turi nustatyti ataskaitinio laikotarpio Paslaugų, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, vienetų skaičių bei bendrą iš jų gautą pajamų sumą bei su tokių Paslaugų suteikimu susijusių sąnaudų sumą.
35. Siekiant nustatyti Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, būtina įvertinti ilgo laikotarpio poveikį. Teikėjas privalo apskaičiuoti ekonomiškai nenaudingose vietovėse bei ekonomiškai nenaudingiems gavėjams teikiamų Paslaugų grynąją dabartinę Paslaugų vertę (angl. Net present value, toliau – NPV).
36. Nustatant NPV, turi būti prognozuojamos visų galimai suteiktinų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (įskaitant Paslaugas) pajamos ir šioms paslaugoms suteikti patirtinos sąnaudos. Prognozės turi būti atliekamos objektyviai, remiantis ekonomiškai pagrįstais prognozavimo metodais, kurių taikymą turi raštu patvirtinti Teikėjo vadovas.
37. Nustatant NPV, kiekvienų prognozuojamų kalendorinių metų pajamų ir sąnaudų skirtumas diskontuojamas vidutine svertine kapitalo kaina, pastarąją apskaičiuojant pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.
38. Jei nustatyta NPV bus didesnė už nulį (0), laikoma, kad Teikėjas Paslaugas teiktų, net jei Teikėjas nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
39. Jei nustatyta NPV bus mažesnė arba lygi nuliui (£0), laikoma, kad Teikėjas Paslaugų neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas.
IV. NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO REIKALAVIMAI
40. Teikėjas turi skaičiuoti Nuostolius pagal šią formulę:
, kur:
(Pi – (PPi + PENi)) – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu teikiant Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų paskirtas teikti Paslaugas;
Pi – bendros pajamos iš konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį, kurias uždirbo Teikėjas;
(PPi + PENi) – pajamos iš konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį, kurias uždirbtų Teikėjas net tuomet, jei nebūtų paskirtas teikti Paslaugas;
PPi – pajamos, gautos ataskaitiniu laikotarpiu iš pelningoje vietovėje teikiamų Paslaugų;
PENi – pajamos gautos ataskaitiniu laikotarpiu iš ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamų Paslaugų;
(Si – (SPi + SENi)) – sąnaudos, patirtos ataskaitiniu laikotarpiu teikiant Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas;
Si – bendros konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį sąnaudos, kurias patyrė Teikėjas;
(SPi + SENi) – konkrečios Paslaugos teikimo per ataskaitinį laikotarpį sąnaudos, kurias patirtų Teikėjas, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas;
SPi – pelningoje vietovėje ataskaitiniu laikotarpiu teiktų Paslaugų sąnaudos;
SENi – ekonomiškai naudingoje vietovėje ataskaitiniu laikotarpiu teiktų Paslaugų sąnaudos;
NN – NN, patiriama, teikiant Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas. NN yra vertinama pinigine verte.
41. Skaičiuojant NN dydį, turi būti įvertintos bent šios NN rūšys:
41.1. reklamos nauda, kaip nurodyta šių Taisyklių 42 punkte;
41.2. duomenų bazės (toliau – DB) nauda, kaip nurodyta šių Taisyklių 43 punkte;
41.3. buvimo visur nauda, kaip nurodyta šių Taisyklių 44 punkte;
41.4. reputacijos nauda, kaip nurodyta šių Taisyklių 49 punkte;
41.5. kita NN, susijusi su įpareigojimo teikti Paslaugas vykdymu, jeigu tokia yra nustatoma.
42. Reklamos nauda apima reklamą, kurią kitiems teikia Teikėjas ir kuri susijusi su Paslaugomis, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų paskirtas teikti Paslaugas, t. y. reklamos nauda apima pajamas, gautas iš reklamos ant taksofonų ir kitų Paslaugų teikimo priemonių, bei pajamas, gautas iš reklamos Paslaugų teikimo metu, sumažintas teikiant atitinkamas Paslaugas patirtų sąnaudų dydžiu. Reklamos nauda neapima Teikėjo savireklamos teikiamos naudos.
43. DB nauda yra nauda, gauta parduodant duomenų bazę, gautą šių Taisyklių 19.3 punkte nurodytoms Paslaugoms teikti, ir (arba) su duomenų bazės naudojimu susijusias paslaugas, t. y. nauda, kurios Teikėjas neturėtų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas. DB nauda lygi pelnui, Paslaugų Teikėjo uždirbtam iš tokios veiklos.
44. Buvimo visur naudą sudaro Teikėjo gaunama nauda dėl:
44.1. gavėjo Teikėjui teikiamos pirmenybės, kaip nurodyta šių Taisyklių 46 punkte;
44.2. gavėjo nežinojimo, kaip nurodyta šių Taisyklių 47 punkte.
45. Nustatydamas buvimo visur naudą, Teikėjas ekonomiškai naudingas vietoves turi išskaidyti pagal tai, ar:
45.1. ekonomiškai naudingose vietovėse yra konkurencija prieigos paslaugų rinkoje;
45.2. ekonomiškai naudingose vietovėse nėra konkurencijos prieigos paslaugų rinkoje.
46. Buvimo visur nauda dėl gavėjo Teikėjui teikiamos pirmenybės yra nauda, kurią gauna Teikėjas dėl to, jog gavėjas, persikėlęs iš ekonomiškai nenaudingos vietovės į pelningą vietovę ar nepelningą, bet ekonomiškai naudingą, vietovę, liks lojalus ir toliau naudosis Teikėjo teikiamomis paslaugomis.
47. Buvimo visur nauda dėl nežinojimo yra nauda, kurią gauna Teikėjas dėl to, jog gavėjas, persikėlęs iš ekonomiškai nenaudingos vietovės į pelningą vietovę ar nepelningą, bet ekonomiškai naudingą, vietovę, ir toliau naudojasi Teikėjo teikiamomis paslaugomis, nes neturi informacijos apie pelningoje vietovėje arba nepelningoje, bet ekonomiškai naudingoje, vietovėje veikiančius elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, konkuruojančius su Teikėju.
48. Buvimo visur naudą Teikėjas turi nustatyti ataskaitiniam laikotarpiui pagal Taisyklių 2 priede pateiktą schemą.
49. Reputacijos nauda apima savireklamos teikiamą naudą ir siejama su nauda, kai Teikėjas, naudodamas Paslaugas ar Paslaugų teikimo priemones, reklamuoja pats save ar bet kokias savo teikiamas paslaugas, įskaitant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, ir kurią Teikėjas gauna iš gavėjų dėl to, kad Teikėjo taikytais rinkodaros ir rėmimo metodais gavėjų pasąmonėje sukurta nuomonė apie Teikėją juos skatina pasirinkti Teikėjo teikiamas paslaugas. Reputacijos naudos dydis turi būti siejamas su išlaidomis rinkodarai ir rėmimui, kuriomis būtų siekiama gauti tokią pačią naudą nesant įpareigojimo teikti Paslaugas.
50. Kiekviena NN rūšis, ją įvertinus pagal šių Taisyklių 41 punktą, turi būti išreikšta pinigine verte.
51. NN turi būti nustatoma, sumuojant visų šių Taisyklių 50 punkte nurodytų bei papildomų, jeigu tokios yra nustatytos, NN rūšių pinigines vertes.
V. INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMU, PATEIKIMO REIKALAVIMAI
52. Teikėjas, Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl Nuostolių kompensavimo, kartu su prašymu turi pateikti:
Punkto pirmosios pastraipos pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
52.1. Nuostolių, kuriuos jis prašo kompensuoti, pagrindimą, įskaitant Nuostolių (išskyrus nematerialios naudos įvertinimą) ataskaitą pagal šių Taisyklių 3 priede pateiktą formą;
52.2. dokumentus, kurie įrodo ir leidžia patikrinti nurodytų Nuostolių pagrįstumą;
52.3. skaičiavimus ir dokumentus, pagrindžiančius, kad prašomi kompensuoti Nuostoliai susidaro tik dėl įpareigojimo teikti Paslaugas ir kad toks įpareigojimas jam yra nesąžininga našta;
52.4. objektyviais kriterijais pagrįstus aiškinimus, kurių Paslaugų gavėjų ar jų grupių jis paprastai neaptarnautų arba kurių Paslaugų neteiktų, bet dėl įpareigojimų teikti Paslaugas turi arba turės tai daryti, įskaitant Paslaugų, kurių neteiktų, jeigu nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, nustatymo algoritmo aprašymą (taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis ir informacijos šaltiniais, Paslaugų pajamų bei sąnaudų skaičiavimų rezultatus ir skaičiavimus lydinčius dokumentus) pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą;
52.5. geografinės vietovės nustatymo kriterijus bei geografinių vietovių sąrašą pagal kiekvieną šių Taisyklių 19 punkte nurodytą Paslaugą;
52.6. Paslaugų pajamų ir Paslaugų sąnaudų apskaitymą ir paskirstymą pagal gavėjus pagal kiekvieną šių Taisyklių 19 punkte nurodytą Paslaugą, tais atvejais, kai toks apskaitymas ir paskirstymas turi būti atliktas pagal šias Taisykles;
52.7. ataskaitą apie Paslaugas, kurių Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas teikti Paslaugas, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šių Taisyklių 19 punkte nurodytų Paslaugų vienetų skaičių bei bendrą iš jų gautą pajamų sumą bei su tokių Paslaugų suteikimu susijusių sąnaudų sumą;
52.8. Teikėjas turi pateikti NPV apskaičiavimą, t. y. ilgo laikotarpio poveikio, teikiant Paslaugas, įvertinimą pagal šių Taisyklių 35, 36, 37, 38, 39 punktų reikalavimus;
52.9. NN įvertinimo ataskaitą pagal šių Taisyklių 4 priede pateiktą formą, įskaitant NN skaičiavimuose taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis ir informacijos šaltiniais, nematerialios naudos skaičiavimų rezultatus ir skaičiavimus lydinčius dokumentus, įskaitant įrodymus ir pagrindžiančius dokumentus, kad buvimo visur nauda apskaičiuota ir nustatyta pagal Taisyklių 2 priede pateiktą schemą.
53. Tarnyba, vertindama šių Taisyklių 52 punkte nurodytos informacijos pagrįstumą, gali:
53.1. pareikalauti papildomos informacijos, būtinos prašymui ir kartu su prašymu pateiktai informacijai įvertinti bei detalizuoti;
53.2. tikrinti Teikėjo sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas Nuostolių dydis;
53.3. iš prašymą pateikusio Teikėjo lėšų užsakyti nepriklausomą šio Teikėjo veiklos duomenų tikslumo ir palyginimo patikrinimą ir (ar) auditą;
53.4. įpareigoti Teikėją pateikti Tarnybai audito išvadą bei audito ataskaitą.
54. Nuostolių apskaičiavimo rezultatai ir Tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.
VI. NUOSTOLIŲ KOMPENSAVIMO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO TVARKA
55. Nuostoliai kompensuojami Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių 19 punkte nustatytais būdais.
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
56. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendžia Nuostolius kompensuoti viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis, Tarnyba įgyvendina Nuostolių kompensavimo mechanizmą, t.y. Nuostoliai yra kompensuojami iš Paslaugų teikimo Nuostolių kompensavimo sąskaitos, kurios lėšas sudaro viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokos (toliau – Sąskaita).
57. Tarnyba, įgyvendindama Nuostolių kompensavimo mechanizmą:
57.1. organizuoja ir vykdo Sąskaitos administravimą;
57.2. organizuoja ir vykdo duomenų, reikalingų viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokoms apskaičiuoti, surinkimą;
57.3. apskaičiuoja viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų įmokų į Sąskaitą dydžius;
57.4. atlieka kitas su Sąskaitos administravimu susijusias funkcijas.
58. Tarnyba, apskaičiavusi įmokų į Sąskaitą dydžius, šiuos dydžius bei informaciją apie įmokų sumokėjimo tvarką per 10 darbo dienų:
58.1. išsiunčia viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams, dalyvaujantiems Nuostolių kompensavimo mechanizme;
58.2. (neteko galios);
Papunkčio pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
58.3. paskelbia Tarnybos interneto svetainėje adresu www.rrt.lt.
Papunkčio pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
59. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, išskyrus Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių 23 punkte nurodytus viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus, įmoką į Sąskaitą privalo sumokėti per 15 darbo dienų nuo įmokų dydžio paskelbimo Tarnybos interneto svetainėje adresu www.rrt.lt.
Punkto pakeitimas:
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
60. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų, nurodytų šių Taisyklių 59 punkte, įmokos Teikėjui pervedamos per 10 darbo dienų nuo pinigų gavimo Sąskaitoje dienos.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Ūkio subjektai, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
62. Tarnybos veiksmai ir neveikimas, susiję su šių Taisyklių įgyvendinimu, skundžiami įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Įsakymas
Nr. 1V-685, 2014-05-09, paskelbta TAR 2014-05-09, i. k. 2014-05261
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS 2006 M. BALANDŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 1V-574 „DĖL UNIVERSALIŲJŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo Vyriausioji specialistė Toma Jaškūnaitė (2014-05-13)
Tel. (8 5) 210 5659