Suvestinė redakcija nuo 1992-05-01 iki 1992-09-24
Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 35-0; Žin. 1992, Nr.13-354, i. k. 0921100NUTA00000101
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS IR VIETOS SAVIVALDYBIŲ PARAMOS FONDŲ GYVENAMIESIEMS NAMAMS, BUTAMS STATYTI IR LENGVATINIŲ KREDITŲ GYVENTOJAMS 1992–1995 METAIS
1992 m. vasario 13 d. Nr. 101
Vilnius
Atsižvelgdama į nepatenkinamą gyventojų apsirūpinimą gyvenamaisiais namais, butais ir į tai, kad plėtoti gyvenamųjų namų, butų statybą yra valstybės remiama prioritetinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos kryptis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Įsteigti Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondus gyvenamiesiems namams, butams statyti.
2. Numatyti, kad plėtojant gyvenamųjų namų statybą 1992 metais bus pastatyta 1,6 mln. kv. metrų bendrojo (naudingo) ploto, arba iki 25 tūkst. butų, kuriuose apsigyvens apie 82 tūkst. žmonių, 1993 metais – 1,7 mln. kv. metrų bendrojo (naudingo) ploto, arba iki 26 tūkst. butų, kuriuose apsigyvens apie 86 tūkst. žmonių, 1994 ir 1995 metais – 3,8 mln. kv. metrų bendrojo (naudingo) ploto, arba maždaug 58 tūkst. butų, kuriuose apsigyvens apie 190 tūkst. žmonių. Šioms statyboms turi būti panaudotos Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų lėšos (socialiai remtinų asmenų gyvenamiesiems butams statyti), o besistatantiesiems individualius ar kooperatinius gyvenamuosius namus, butus teikiami lengvatiniai kreditai iš Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti bei kitų lėšų.
3. Nustatyti, kad:
3.1. Lietuvos valstybės paramos fondas gyvenamiesiems namams, butams statyti (toliau vadinama – Lietuvos valstybės paramos fondas) formuojamas iš:
70 procentų Lietuvos valstybės butų privatizavimo specialiojo fondo lėšų;
50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės žinioje paliekamų lėšų, gautų pardavus ne žemės ūkio paskirties valstybinę žemę;
Lietuvos valstybės biudžeto lėšų;
palūkanų už paskolintas laikinai laisvas Lietuvos valstybės paramos fondo lėšas;
padidintų palūkanų ir delspinigių, išieškotų iš skolininkų už kreditus, naudojamus ne pagal paskirtį.
Pritrūkus Lietuvos valstybės paramos fondo lėšų, atskirais Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais gali būti panaudojama Lietuvos valstybės biudžeto, bankų ir kiti kredito ištekliai;
3.2. vietos savivaldybių paramos fondai gyvenamiesiems namams, butams statyti (toliau vadinama – vietos savivaldybių paramos fondai) formuojami iš:
90 procentų miestų (rajonų) savivaldybių butų privatizavimo specialiųjų fondų lėšų;
miestų (rajonų) valdybų žinioje paliekamų lėšų, gautų pardavus ne žemės ūkio paskirties valstybinę žemę;
Lietuvos valstybės paramos fondo perduotų lėšų;
3.3. Lietuvos valstybės paramos fonde turi būti sukaupta 1992 metais ne mažiau kaip 900 mln. rublių, 1993 metais – 1,2 mlrd. rublių, 1994 ir 1995 metais – vidutiniškai po 1900 mln. rublių;
3.4. Lietuvos valstybės paramos fondo lėšomis disponuoja (yra jo tvarkytoja) Finansų ministerija.
Vietos savivaldybių paramos fondais disponuoja miestų (rajonų) valdybos. Naudoti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo paramos fondų lėšas kitiems, nenumatytiems šiame nutarime reikalams, draudžiama;
3.5. Lietuvos valstybės paramos fondo lėšos kaupiamos Lietuvos banke atidarytoje sąskaitoje.
Tiesiogines lengvatinio kreditavimo operacijas atlieka Lietuvos banko, Lietuvos žemės ūkio banko bei Lietuvos taupomojo banko įstaigos taikydamos suderintas (kas ketvirtį) su Finansų ministerija rinkos palūkanų už bendrus kredito išteklius, naudojamus gyvenamųjų namų, butų statybai finansuoti, normas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 310, 1992-04-30, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 89-0 (1992-05-08); Žin., 1992, Nr. 18-535 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000310
4. Pavesti Finansų ministerijai, informavus Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nustatyti bendrų kredito išteklių, naudotinų gyvenamųjų namų, butų statybai kredituoti už lengvatines palūkanas, limitus. Skirtumas tarp suderintų su Finansų ministerija rinkos palūkanų ir lengvatinių palūkanų, nustatytų šiuo nutarimu, kompensuojamas Lietuvos valstybės paramos fondo lėšomis.
5. Nustatyti, kad:
5.1. Lietuvos valstybės paramos fondo lėšos naudojamos taip:
kompensuoti bankų įstaigoms skirtumą tarp rinkos palūkanų ir lengvatinių palūkanų (kai kreditavimui naudojamos ne šio fondo lėšos);
iš laisvų fondo lėšų teikiami lengvatiniai kreditai individualiems ir kooperatiniams gyvenamiesiems namams statyti;
prireikus perduodamos lėšos vietos savivaldybių paramos fondams;
pirmiausia skiriamos dengti skirtumui tarp rinkos ir lengvatinių palūkanų už naudojimąsi lengvatiniais kreditais, suformuotais iš bankų bendrų kredito išteklių;
5.2. vietos savivaldybių paramos fondo lėšos naudojamos taip:
sumokamos bankų negautos palūkanos suteikus lengvatinį kreditą gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus normatyvinius aktus, priimtus iki šio nutarimo įsigaliojimo. Nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos nutraukiamas lengvatinių kreditų teikimas gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus normatyvinius aktus;
sumokami 9 punkte numatytų papildomų lengvatų teikimo kaštai. Jeigu įvykdžius šiuos mokėjimus lieka lėšų, finansuojama savivaldybių vykdoma (panaudojant ir jų biudžetuose numatytas lėšas) socialiai remtinų asmenų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.
6. Nustatyti šias lengvatinių kreditų teikimo sąlygas:
6.1. lengvatiniai kreditai teikiami Lietuvos Respublikos piliečiams, besistatantiems individualius ir kooperatinius gyvenamuosius namus, butus, kurių bendrasis (naudingas) plotas, tenkantis vienai šeimai, neviršija 120 kv. metrų. Už trečią ir kiekvieną kitą vaiką bendrojo (naudingo) ploto norma didinama 20 procentų. Kai statomas didesnio negu numatyta bendrojo (naudingo) ploto namas, butas, lengvatinis kreditas teikiamas tik ploto normą atitinkančiai maksimalios statybos kainos daliai. Jeigu statomas daugiau kaip 1,5 karto didesnis, negu šiuo punktu nurodyta remtina statybos ploto norma, namas, butas, lengvatinis kreditas netaikomas jokiai pastato daliai.
Statant individualų gyvenamąjį namą, jo išorės atitvarų šiluminė varža turi būti ne mažesnė, negu nustatyta pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintus normatyvus.
Statomo individualaus gyvenamojo namo savininkas kartu su prašymu skirti lengvatinį kreditą privalo pateikti banko įstaigai valstybinės (savivaldybės) ekspertizės išvadas, kuriose nurodomi šie duomenys: numatytas projekte statomo gyvenamojo namo bendrasis (naudingas) plotas, tai, ar išorės atitvarų šiluminės charakteristikos atitinka normatyvus. Be to, pateikiama miesto (rajono) valdybos ar jos įgaliotos tarnybos išduota pažyma, patvirtinanti pirmumo teisę naudotis paskola bei jos gražinimo lengvata.
Valstybės remiama (skaičiuotina) gyvenamojo namo, buto statybos kaina turi būti nustatoma vadovaujantis statybos pradžioje buvusia maksimalia statomo namo, buto 1 kv. metro kaina, kurią kiekvienų metų pradžioje tvirtina ir prireikus kas ketvirtį ar pusmetį indeksuoja Statybos ir urbanistikos ministerija.
Valstybinę (savivaldybių) ekspertizę vykdo Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinė projektų ekspertizės valdyba arba miestų ir rajonų valdybų projektų ekspertizės tarnybos, o kur jų nėra, – miestų ir rajonų architektų tarnybos;
6.2. Lietuvos bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas ir Lietuvos taupomasis bankas iš bendrų kredito išteklių ir Lietuvos valstybės paramos fondo lėšų teikia gyventojams ilgalaikius (iki 25 metų) lengvatinius kreditus individualiems ir kooperatiniams gyvenamiesiems namams, butams statyti sumai, sudarančiai iki 80 procentų individualaus ir iki 90 procentų kooperatinio valstybės remiamos (skaičiuotinos) namo, buto statybos kainos. Už suteiktą kreditą skaičiuojamos 2 procentų dydžio palūkanos.
Suteiktas lengvatinis kreditas pradedamas grąžinti praėjus 3 metams nuo pirmo paskolos išdavimo (lygiomis dalimis kasmet).
Jeigu infliacija viršija 10 procentų per metus, nebaigta mokėti lengvatinio kredito suma kiekvienų metų pradžioje (esant didesnei kaip 30 procentų infliacijai – kas pusmetį, sausio ir liepos mėnesiais) perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo bendro kainų didėjimo indekso pasikeitimą. Jeigu bendras kainų indeksas padidėjo mažiau kaip 10 procentų, tačiau daugiau negu 2 procentais kasmet, nebaigta mokėti (praėjus 10 metų nuo paskolos gavimo) kredito suma perskaičiuojama perpus sumažintu suminiu (10 metų) kainų didėjimo indeksu;
Punkto pakeitimai:
Nr. 311, 1992-04-30, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 86-0 (1992-05-05); Žin., 1992, Nr. 18-536 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000311
6.3. kreditus bankų įstaigos teikia gyventojams pagal kredito sutartis. Kredito sutartis pasirašoma tarp banko įstaigos ir kredito gavėjo. Kredito sutartis laikoma negaliojančia, jeigu neaptartas galimas likutinio kredito perskaičiavimas, kaip numatyta šio nutarimo 6.2 punkte.
Paskola apdraudžiama kredito gavėjo turtu (įskaitant kredituojamą objektą) arba už jį laidavusio asmens turtu.
Bankams lengvatinius kreditus iš bendrųjų kredito lėšų garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
6.4. jeigu suteikti lengvatiniai kreditai naudojami ne pagal paskirtį (nesilaikant namo, buto ploto, šiluminės varžos normų), pažeidžiant kredito sutartyje aptartas kreditavimo sąlygas, jo padengimo garantijas, banko įstaiga gali pirma sutarto laiko išieškoti paskolintą sumą, ir tuo atveju imamos viso dydžio palūkanos (netaikant lengvatų).
Išieškotos papildomos palūkanos pervedamos į Lietuvos valstybės paramos fondą;
6.5. Lietuvos bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas, Lietuvos taupomasis bankas kartą per mėnesį siunčia Finansų ministerijai duomenis apie gyventojams teikiamus iš Lietuvos valstybės paramos fondo lėšų lengvatinius kreditus individualiems ir kooperatiniams gyvenamiesiems namams, butams statyti. Šie bankai privalo laikytis Finansų ministerijos nustatytų lengvatinio gyvenamųjų namų, butų statybos kreditavimo limitų.
7. Patvirtinti šiuos lengvatinių kreditų teikimo eiliškumo (pirmumo teisės) laipsnius:
I laipsnis – nuomininkai, gyvenantys grąžintinuose savininkams namuose (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. I-1548 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo ir taikymo tvarkos“), ir asmenys, laukiantys eilėje butui gauti daugiau kaip 10 metų;
II laipsnis – šeimos, gyvenančios pusrūsiuose, butuose be patogumų, bendruose butuose, lovų tipo bendrabučiuose; avariniuose namuose ir įmonių sanitarinėse zonose esančiuose namuose, butuose, kurių bendrasis (naudingas) plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis kaip 15 kv. metrų;
III laipsnis – šeimos, gyvenančios butuose, kurių bendrasis (naudingas) plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis kaip 10 kv. metrų.
8. Nustatyti, kad esant toms pačioms pirmumo teisės sąlygoms, lengvatinius kreditus pirmiausia gauna šios asmenų grupės, diferencijuotos pagal paskolos grąžinimo lengvatų lygį:
A grupė – našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigose ir pas globėjus (rūpintojus) laikui, bei I grupės invalidai ir šeimos, kuriose yra vaikų invalidų iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jiems būtina nuolatinė slauga;
B grupė – II grupės invalidai ir šeimos, kuriose yra vaikų invalidų iki 16 metų arba asmenų, sergančių kai kurių lėtinių ligų, įrašytų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamame sąraše, sunkiomis formomis; nukentėję nuo 1991 m. sausio 11 – 13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenys, kurių papildomos socialinės garantijos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos 1991 m. sausio 18 d. įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų asmenims, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“; asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
C grupė – šeimos, turinčios 4 ir daugiau kartu gyvenančių vaikų arba paėmusios auginti ne mažiau kaip 2 našlaičius ar likusius be tėvų globos vaikus; motina arba tėvas (globėja, globėjas), vienas (be kito sutuoktinio) auginantis 2 ir daugiau vaikų;
D grupė – reabilituoti tremtiniai ir politiniai kaliniai, iki nutarimo priėmimo dienos laukiantys eilėje butui gauti, bei į Lietuvą grįžę buvusieji tremtiniai;
E grupė – jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai yra ne vyresni kaip 30 metų ir turi 2 ir daugiau vaikų.
Pirmumo teisės laipsnį patvirtinančią pažymą išduoda savivaldybės (jų įgaliotos tarnybos).
9. Nustatyti šias papildomas iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių paramos fondų teikiamas lengvatas kai kurių grupių asmenims, gaunantiems lengvatinius kreditus:
A grupės asmenys nemoka palūkanų už gautą kreditą ir negrąžina 20 procentų gautos kredito sumos;
B grupės asmenys nemoka palūkanų už gautą kreditą ir negrąžina 10 procentų gautos kredito sumos;
C ir D grupių asmenys nemoka palūkanų už gautą kreditą.
10. Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos valstybės paramos fondo ir bendrus kredito išteklius, turi kas ketvirtį (prireikus dažniau) patikslinti lengvatinių kreditų teikimo eiliškumą pagal numatytus laipsnius ir asmenų grupes.
11. Nustatyti, kad lengvatiniai kreditai teikiami:
I laipsnio A, B ir C grupių asmenims – nuo 1992 m. kovo 2 dienos;
I laipsnio D grupės asmenims – ne vėliau kaip nuo 1992 m. balandžio 30 dienos;
I laipsnio E grupės asmenims – ne vėliau kaip nuo 1992 m. birželio 1 dienos.
12. Savivaldybės kartą per mėnesį (iki mėnesio 25 d.) turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie tai, kiek išduota pirmumo teisę patvirtinančių pažymų, ir nurodyti potencialių kredito gavėjų pageidaujamą kredito sumą.
13. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai bei Ekonomikos ministerijai kartu su savivaldybėmis iki 1992 m. kovo 1 d. parengti socialiai remtinų asmenų namų, butų statybos programą.
14. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, Lietuvos žemės ūkio banku bei Lietuvos taupomuoju banku turi iki 1992 m. kovo 1 d. parengti lengvatinio kredito teikimo tvarką.
15. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją:
15.1. tikrinti, kad kreditas būtų naudojamas pagal paskirtį, statybose nebūtų pažeidžiami šiluminės varžos dydžio reikalavimai, ir informuoti lengvatinius kreditus suteikusius bankus apie nustatytus pažeidimus;
15.2. iki 1992 m. vasario 25 d. nustatyti ir prireikus tikslinti maksimalią statomo namo, buto vieno kv. metro ploto kainą;
15.3. iki 1992 m. vasario 25 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kredituojamų objektų sąmatinės dokumentacijos rengimo, atitinkamai papildant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ (Žin., 1991, Nr. 23-621).
17. Patvirtinti socialiai remtinų asmenų, turinčių teisę lengvatinėmis sąlygomis (nemokant palūkanų už kapitalą bei taikant kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais nustatomas lengvatas) nuomoti butus gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose, pradėtuose statyti 1992 metais, sąrašą (pridedama).
18. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 189 „Dėl lengvatų statant individualinius ir kooperatinius gyvenamuosius namus“ (Žin., 1991, Nr. 10-438):
18.1. įrašyti 3.2 punkte po žodžių „kredito ištekliams“ žodį „sudaryti“, o tolesnius žodžius išbraukti;
19. Pripažinti netekusiomis galios Finansų ministerijos, Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Lietuvos banko 1991 m. rugpjūčio 12 d. raštu patvirtintas Lietuvos valstybės ir vietos savivaldos paramos fondų individualinių ir kooperatinių gyvenamųjų namų statybai remti naudojimo taisykles.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 101
SOCIALIAI REMTINI ASMENYS, TURINTYS TEISĘ LENGVATINĖMIS
SĄLYGOMIS NUOMOTI BUTUS GYVENAMUOSIUOSE DAUGIABUČIUOSE
NAMUOSE, PRADĖTUOSE STATYTI 1992 METAIS
1. Našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigoje ir pas globėją (rūpintoją) laikui, jeigu jie negali apsigyventi anksčiau turėtoje patalpoje arba jos neturi.
2. Šeimos, kuriose yra I grupės invalidas, II grupės nedirbantis invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga.
3. Šeimos, kuriose yra asmenų, sergančių kai kurių lėtinių ligų, įrašytų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamame sąraše, sunkiomis formomis.
4. Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus (arba vienas iš jų sukakęs 65 metus) ir dirbtinai nepabloginę gyvenimo sąlygų.
5. Šeimos, auginančios 4 ir daugiau kartu gyvenančių vaikų arba paėmusios auginti ne mažiau kaip 2 našlaičius ar likusius be tėvų globos vaikus.
6. Motina arba tėvas (globėja, globėjas) vienas (be kito sutuoktinio) auginantis 2 ar daugiau vaikų.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 310, 1992-04-30, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 89-0 (1992-05-08); Žin., 1992, Nr. 18-535 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000310
Dėl palūkanų normų
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 311, 1992-04-30, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 86-0 (1992-05-05); Žin., 1992, Nr. 18-536 (1992-06-30), i. k. 0921100NUTA00000311
Dėl paramos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams