Suvestinė redakcija nuo 2006-12-13 iki 2007-02-06
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 119-4552; Žin. 2006, Nr.120-0; Žin. 2006, Nr.121-0; Žin. 2006, Nr.122-0; Žin. 2006, Nr.123-0, i. k. 106301MISAK00D1-449
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAIS IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ BEI KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, DEGALAMS NAUDOJANČIŲ GAMTINES DUJAS IR SUSKYSTINTAS NAFTOS DUJAS, IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. spalio 9 d. Nr. D1-449
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamus dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekius ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamus dujinių teršalų kiekius, taip pat Komisijos direktyvų 2005/78/EB bei 2006/51/EB, patikslinančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB reikalavimus, nuostatas,
Tvirtinu Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-449
TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAIS IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ BEI KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, DEGALAMS NAUDOJANČIŲ GAMTINES DUJAS IR SUSKYSTINTAS NAFTOS DUJAS, IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reikalavimus transporto priemonių, turinčių uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius bei priverstinio uždegimo variklius, tipo patvirtinimui gauti ir išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą.
2. Tvarkos aprašas taikomas:
2.1. motorinių transporto priemonių, kuriose įrengti uždegimo suspaudimu varikliai, išmetamiesiems dujiniams teršalams ir kietosioms dalelėms;
2.2. motorinių transporto priemonių, kuriose įrengti priverstinio uždegimo varikliai, degalams naudojantys gamtines ar suskystintas naftos dujas, išmetamiesiems dujiniams teršalams;
2.3. uždegimo suspaudimu ir priverstinio uždegimo varikliams, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo II skyriuje pateiktame apibrėžime, išskyrus N1, N2 ir M2 kategorijų transporto priemonėms, kurioms tipo patvirtinimas buvo suteiktas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ES direktyvos 70/220/EB reikalavimus;
3. Pagal šio Tvarkos aprašo prieduose pateiktas nuostatas vertinami tokie parametrai:
3.4. uždegimo suspaudimu variklius turinčiose transporto priemonėse įrengtos diagnostikos sistemos (TPĮDS);
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Aktyviklis – bet kokia medžiaga, kuri laikoma transporto priemonei įrengtoje talpykloje ir kuri (jeigu reikia) gavus signalą iš išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos tiekiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai;
Apkrovos procentinė dalis – didžiausio sukimo momento dalis esant tam tikram variklio sūkių skaičiui;
Apgadinta sudedamoji dalis ar sistema – variklis arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis, kurią gamintojas numatytu būdu apgadino, kad su transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (toliau -TPĮDS) galėtų atlikti tipo patvirtinimo bandymą;
Atsako trukmė – laiko tarpas nuo etaloniniame taške išmatuotos sudedamosios dalies spartaus pokyčio ir matuoklio atsako atitinkamo pokyčio, jeigu išmatuotos sudedamosios dalies pokytis sudaro bent 60% visos skalės ir jeigu atsako pokytis trunka ne ilgiau nei 0,1 sekundės dalį. Sistemos atsako trukmė (t90) – tai sistemos delsimo trukmė, prie kurios pridedama sistemos signalo kilimo trukmė (žr. LST ISO 16183 standartą);
Bandymų ciklas – bandymų, atitinkančių tam tikrą variklio sūkių skaičių ir sukimo momentą, kuriais turi dirbti variklis nusistovėjusiu režimu (ESC bandymas) ar pereinamaisiais režimais (ETC, ELR bandymai), seka;
Defektas – jei tai varikliui įrengiamos TPĮDS, reiškia, kad ne daugiau nei dviejų atskirų kontroliuojamų sudedamųjų dalių arba sistemų laikinosios arba pastovios eksploatacinės charakteristikos yra tokios, kad dėl jų trinka kitais atžvilgiais veiksminga transporto priemonei įrengiama TPĮDS vykdoma tų sudedamųjų dalių arba sistemų kontrolė arba kad jos neatitinka visų kitų išsamių TPĮDS nustatytų reikalavimų. Jeigu varikliams ir transporto priemonėms būdingi pirmiau minėti defektai, varikliams arba transporto priemonėms, atsižvelgiant į joms įmontuotą variklį, galima suteikti tipo patvirtinimą, variklius arba transporto priemones įregistruoti ir parduoti pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 4.3 skirsnio reikalavimus;
Delsimo trukmė – laikas nuo etaloniniame taške išmatuotinos sudedamosios dalies pokyčio iki sistemos atsako, sudarančio 10% galutinio rodmens (t10). Jei tai dujiniai komponentai, delsimo trukmė iš esmės – tai išmatuotos sudedamosios dalies tekėjimo iš ėminių zondo į detektorių trukmė. Jei tai delsimo trukmė, ėminių zondas apibrėžiamas kaip etaloninis taškas;
deNOx sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta išmetamam azoto oksidų (NOx) kiekiui sumažinti, pvz., aktyvieji ir pasyvieji NOx katalizatoriai, NOx absorberiai ir selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistemos;
Didelis sūkių skaičius – variklio sūkių skaičius, kai variklis įgauna 70 % paskelbtosios didžiausios galios;
Didelis veikimo sutrikimas – bet kokios papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemos nuolatinis arba laikinas veikimo sutrikimas, dėl kurio nedelsiant arba palaipsniui didėja variklio sistemos išmetamųjų dujinių arba kietųjų dalelių teršalų kiekis ir kurio negali tinkamai įvertinti TPĮDS. Šio Tvarkos aprašo 16 punkte numatoma, kad būtų kontroliuojamas didelis veikimo sutrikimas, o ne papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deginių filtro katalizatoriaus/filtravimo darbo veiksmingumo sumažėjimas arba katalizatoriaus/filtravimo veikimo nutraukimas. Didelio sutrikimo pavyzdžiai pateikti šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.2.3.2 ir 3.2.3.3 skirsniuose;
Dyzelinis variklis – uždegimo suspaudimu principu dirbantis variklis;
Dujiniai teršalai – anglies monoksidas, angliavandeniliai (darant prielaidą, kad santykis dyzelinui yra CH1,85, suskystintoms naftos dujoms (SND) – CH2,525 ir gamtinėms dujoms (GD) – CH2,93 (NMHC)) ir tariama CH3O0,5 molekulė etanolį naudojantiems dyzeliniams varikliams), metanas (darant prielaidą, kad GD atveju santykis lygus CH4) ir azoto oksidai, kurių kiekis išreiškiamas azoto dioksido (NO2) ekvivalentiniu kiekiu;
Dujinis variklis – vidaus degimo variklis, naudojantis gamtines dujas (GD) ar suskystintas naftos dujas (SND);
Dūmai – dyzelinio variklio išmetamosios dujos, turinčios kietųjų dalelių, kurios sugeria, atspindi ar laužia šviesą;
Dūmų matuoklis – prietaisas dūmų dalelių neskaidrumui matuoti, taikant šviesos gesimo principą;
Eksploatavimo ciklas -variklio paleidimas, variklio eksploatavimo trukmė, variklio išjungimas ir laiko tarpas iki variklio kito paleidimo pradžios, jeigu yra įjungta TPĮDS, kuria būtų nustatomas veikimo sutrikimas (jei jis iškiltų);
Eksploatavimo trukmė – šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtas atitinkamas atstumas ar laiko tarpas, per kurį turi būti užtikrinamas nustatytas transporto priemonės ir variklių išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių ir dūmų kiekio apribojimo laikymasis (jei tai transporto priemonės ir varikliai, kuriems suteikiant tipo patvirtinimą buvo atsižvelgiama į šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktos lentelės B1, B2 arba C eilutėse nurodytas vertes);
Europinis atsako į apkrovą (anglų k. – ELR) bandymas – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas bandymų ciklas, kurį sudaro apkrovos pakopų seka, nekeičiant variklio sūkių skaičiaus;
Europinis bandymas taikant nusistovėjusių režimų ciklą (anglų k. – ESC) – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas nusistovėjusio režimo 13 bandymų ciklas;
Etaloninis sūkių skaičius (nref) – 100% sūkių skaičiaus vertė, taikytina atliekant ETC bandymo ciklą, pagal denormalizavimo metodiką, nustatytą šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlyje;
Europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą (anglų k. – ETC) – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas 1800 sekundžių trukmės pereinamųjų režimų bandymų ciklas;
Galios perdavimo įrenginys – varikliu varoma įranga, tiekianti energiją pagalbiniams įtaisams, įrengtiems transporto priemonėje;
Gamtinių dujų sudėties diapazonas – vienas iš H ar L diapazonų, apibrėžtų standarte LST EN 437, nustatytame 1993 m. lapkričio mėn.;
Išderinimo įtaisas – įtaisas, matuojantis, nustatantis ar reaguojantis į kintamuosius eksploatacijos dydžius (pvz., transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį, įjungtą pavarą, temperatūrą, slėgį įsiurbimo kolektoriuje arba bet kurį kitą parametrą) siekiant įjungti, pakeisti, sulėtinti ar išjungti bet kurį išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos komponentą, kad išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos efektyvumas sumažėtų esant tokioms sąlygoms, kokios yra įprastai eksploatuojant transporto priemonę, išskyrus atvejus, kai tokio įtaiso naudojimas yra įtrauktas į naudojamą išmetamųjų teršalų sertifikavimo bandymo metodiką.
Išderinimo strategija – tai PIDTKS, kuri sumažina su PGIDTKS susijusį išmetamųjų teršalų kontrolės veiksmingumą, jeigu susiklostytų sąlygos, kurias galima pagrįstai numatyti įprastu būdu eksploatuojant ir naudojant transporto priemonę. PGIDTKS, kurios vienas variantas taikomas atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o antras variantas – kitais eksploatavimo atvejais ir kuri, esant sąlygoms, nenumatomoms taikomoje tipo patvirtinimo bandymo metodikoje, užtikrina žemesnį išmetamųjų teršalų kontrolės lygį, arba TPĮDS arba išmetamos taršos kontrolės monitoringo strategija, kurios vienas variantas taikomas atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o antras variantas – kitais eksploatavimo atvejais ir kuri esant sąlygoms, nenumatomoms taikomoje tipo patvirtinimo bandymo metodikoje užtikrina žemesnį monitoringo funkcijų lygį (laiko ir tikslumo atžvilgiu);
Įšilimo ciklas – toks variklio veikimas, kai aušinimo skysčio temperatūra nuo variklio paleidimo padidėja bent 22 K ir tas skystis įšyla iki ne mažesnės nei 343 K (70°C) temperatūros;
Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, elektroninis variklio valdiklis ir bet kokia su variklio išmetamųjų dujų sistema susijusi sudedamoji dalis, iš to valdiklio priimanti išvesties duomenis arba tam valdikliui perduodanti tuos duomenis ir, jeigu taikoma, ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso atsižvelgiant į išmetamųjų dujinių teršalų kiekio valdymą;
Išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas – papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) taikymas, jeigu TPĮDS nustato, kad variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti veikimas yra sutrikęs, jei dėl to sutrikimo įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir jei rodytuvui nereikia išvesties duomenų iš sudedamosios dalies arba sistemos, kurios veikimas yra sutrikęs;
Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema – sistema, užtikrinanti tinkamą NOx kontroliuojančių prietaisų, įmontuotų į variklio sistemą, darbą pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.5 skirsnio reikalavimus;
Kietosios dalelės – bet kokia medžiaga, surinkta ant filtruojančiosios medžiagos, prieš filtravimą išmetamuosius teršalus atskiedus švariu filtruotu oru, kad temperatūra būtų ne didesnė nei 325 K (52°C);
Kombinuotasis deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro derinys – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta vienu metu sumažinti išmetamų azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (KD) kiekį;
Konstrukcijos elementas – transporto priemonės arba variklio kontrolės sistema, įskaitant kompiuterio programinę įrangą, elektronines kontrolės sistemas ir loginę kompiuterio dalį; kontrolės sistemos kalibravimo prietaisas, sistemų sąveikos rezultatas arba aparatinės įrangos dalis;
Kontrolinė sritis – sritis tarp A ir C variklio sūkių skaičiaus, esant nuo 25 iki 100% apkrovai;
Mažas sūkių skaičius (nlo) – variklio sūkių skaičius, kai variklis įgauna 50% paskelbtosios didžiausios galios;
Naudingoji galia – galios vertė bandymų stende alkūninio veleno ar jo atitikmens gale, išmatuota pagal EB taikomą galios matavimo kW metodą, kaip nustatyta susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytoje Komisijos direktyvoje 80/1269/EEB;
Neapribotoji – prieiga, per kurią pateiktus duomenis galima įvertinti be nestandartizuotos specialios dekodavimo informacijos;
Nekenksmingumo aplinkai požiūriu patobulinta transporto priemonė (anglų k. – EEV) – transporto priemonė, kurios variklis atitinka leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, nurodytas šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 punkto lentelių C eilutėje;
Neracionali išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo strategija – bet kokia strategija arba priemonė, kuri, transporto priemonę įprastai eksploatuojant, sumažina išmetamųjų teršalų reguliavimo sistemos efektyvumą daugiau nei reikalaujama naudojamoje išmetamųjų teršalų bandymo metodikoje.
Nuolatinis išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas – papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) taikymas, jeigu TPĮDS nustato, kad variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (anglų k. – ECS) įgyvendinti veikimas yra sutrikęs, jei dėl to sutrikimo įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir jei rodytuvui nereikia išvesties duomenų iš sudedamosios dalies arba sistemos, kurios veikimas yra sutrikęs;
Nuolatinis regeneravimas – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos atkūrimas be specialios bandymo metodikos, atliekamas nuolatos arba bent kartą ETC (europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą) bandymo metu. Šiam regeneravimo procesui neprivaloma taikyti specialios bandymo metodikos;
Pagrindinė išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PGIDTKS) – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija, kuri taikoma varikliui dirbant visame jo sūkių skaičiaus ir apkrovos diapazone, jeigu nėra taikoma papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PIDTKS). PGIDTKS strategija – tai:
– daugiamatė uždegimo paskubos kampo reguliavimo charakteristika,
– daugiamatė išmetamųjų dujų recirkuliavimo reguliavimo charakteristika,
– selektyviajai katalizinei redukcijai naudojamo aktyviklio dozavimo daugiamatė reguliavimo charakteristika ir kt.;
Pakartotinis sureguliavimas – tikslus gamtines dujas naudojančio variklio sureguliavimas, siekiant užtikrinti tas pačias eksploatavimo charakteristikas (galią, kuro suvartojimą) kitame gamtinių dujų sudėties diapazone;
Papildomas reguliavimo įtaisas – variklyje arba transporto priemonėje įdiegta sistema, funkcija ar reguliavimo strategija, sauganti variklį ir/arba jo pagalbinę įrangą nuo tokių sąlygų, kurios galėtų sukelti apgadinimą arba gedimą, arba naudojama palengvinti variklio paleidimą. Papildomas reguliavimo įtaisas taip pat gali būti strategija arba priemonė, kuri nėra išderinimo įtaisas.
Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema – deginių filtras katalizatorius (oksidacija arba 3 procesų katalizinis konverteris), kietųjų dalelių filtras, deNOx sistema, kombinuotoji deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro sistema arba bet koks kitas išmetamųjų teršalų kiekį mažinantis prietaisas, įrengtas už variklio. Pagal šį apibrėžimą minėtai sistemai nepriskiriamas išmetamųjų dujų recirkuliavimo įtaisas, kuris, jeigu įrengtas, laikomas sudedamąja variklio sistemos dalimi;
Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo prietaisas – papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo įtaisas, skirtas išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui sumažinti mechaniniu, aerodinaminiu, difuziniu arba inerciniu būdu;
Papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PIDTKS) – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės planas ir priemonės, papildančios pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją ir taikomos atsižvelgiant į aplinkos ir (arba) transporto priemonės eksploatavimo sąlygas, t. y. greitį, variklio sūkių skaičių, įjungtą pavarą, įsiurbiamojo oro temperatūrą arba slėgį įsiurbimo kolektoriuje;
Paskelbtoji didžiausioji galia (Pmax) – didžiausia naudingosios galios vertė (kW), nurodyta tipo patvirtinimo paraiškoje;
Periodinis regeneravimas – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisui ne rečiau kaip kas 100 valandų variklio įprasto eksploatavimo taikomas regeneravimo procesas. Regeneravimo proceso metu išmetamųjų teršalų normatyvais nustatytas vertes galima viršyti.
Pirminis variklis – variklis, kurio išmetamųjų dujų charakteristikos būdingos visai variklių šeimai;
Pradinio kondicionavimo ciklas – su TPĮDS paeiliui atlikti bent trys bandymo ciklai arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklai, kuriais užtikrinamas variklio darbo, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos stabilumas ir TPĮDS eksploatacinės parengties kontrolė;
Prieiga – galimybė per nuosekliai sujungtą standartinę diagnostikos jungtį naudotis visais su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiais TPĮDS duomenimis, įskaitant visus kodus, reikalingus su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusioms transporto priemonės dalims tikrinti, atlikti jų diagnostiką arba remontą;
Prisitaikomumas – bet koks variklio įtaisas, leidžiantis palaikyti pastovų oro ar kuro santykį;
Remontui būtina informacija – visa variklio diagnostikai, einamajam remontui, tikrinimui, periodinei kontrolei arba remontui reikalinga informacija, kurią gamintojas pateikia savo įgaliotiesiems prekiautojams/remonto dirbtuvėms. Jeigu būtina, ši informacija – techninės priežiūros vadovai, remonto žinynai, su diagnostika susijusi informacija (mažiausios ir didžiausios teorinės matavimo vertės), montavimo schemos, variklio tipui taikomas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris, informacija, leidžianti programinę elektroninių sistemų įrangą atnaujinti pagal transporto priemonės gamintojo specifikacijas, atskiriems ir specialiems atvejams skirti nurodymai, įrankiams ir įrangai numatyta informacija, informacija apie duomenų registravimą, abipusės kontrolės ir bandymų duomenys. Gamintojas neįpareigojamas pateikti tos informacijos, kuri saugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu laikoma gamintojo ir (arba) pirminės įrangos gamintojo, tiekėjo praktine patirtimi; šiuo atveju reikalinga techninė informacija skelbiama, jeigu nėra pagrindo jos neskelbti;
Signalo kilimo trukmė – laikas, kol išmatuota vertė ima sudaryti nuo 10% iki 90% galutinio rodmens vertės, o matuoklio atsakas po to, kai išmatuota sudedamoji dalis pasiekia matuoklį. Jei tai signalo kilimo trukmė, ėminių zondas apibrėžiamas kaip etaloninis taškas;
Specialus variklio veikimo režimas – speciali variklio/transporto priemonės konfigūracija, apimanti variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementą arba jų rinkinį išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai įgyvendinti, vienodą variklio galios kreivę (suteikiant tipo patvirtinimą nustatyta visos apkrovos kreivė) ir, jeigu taikoma, sukamojo momento ribotuvą;
Standartizuoti – užtikrinti, kad visi su TPĮDS susiję duomenys (t. y. duomenų srautas, jeigu naudojami rodmenų nuskaitymo įtaisai), įskaitant visus naudojamus trikties kodus, turi būti pateikiami tik pagal pramonės šakos standartus, kurie dėl to, kad jų formatas ir leidžiamosios pasirinktys yra aiškiai apibrėžtos, užtikrina didžiausią variklinių transporto priemonių gamybos šakai suderinamumo lygį ir kuriuos be jokios abejonės galima taikyti atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo reikalavimus;
Su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs defektas – prietaiso, sistemos arba sandaros defektas arba nuokrypis nuo įprastų gamybinių nuokrypų, kurios taikomos projektuojant prietaisą, sistemą arba sandarą, jų medžiagoms arba apdailai, jeigu defektas arba nuokrypis turi įtakos bet kokiam su išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema susijusiam parametrui, specifikacijai arba sudedamajai daliai. Trūkstamą sudedamąją dalį galima laikyti su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiu defektu;
Sukimo momento ribotuvas – didžiausią variklio sukimo momentą laikinai apribojantis prietaisas;
TPĮDS turinčių variklių šeima, jei tai TPĮDS tipo patvirtinimas pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo reikalavimus – gamintojo numatytų variklio sistemų grupė, kuriai pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8 skirsnį yra būdingi bendri TPĮDS konstrukcijos elementai;
Transformacijos trukmė – laikas nuo išmatuotos sudedamosios dalies pokyčio ėminių zonde iki sistemos atsako, sudarančio 50% galutinio rodmens (t50), reikalingas suderinant skirtingus matuoklius;
Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše, varoma uždegimo suspaudimu ar dujiniu varikliu, išskyrus M1 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina pakrauto automobilio masė yra mažesnė kaip 3,5 t ar lygi jai;
Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) (anglų k. – OBD) – transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema išmetamų teršalų kiekiui kontroliuoti, kuri pagal kompiuterio atmintyje saugomus gedimų kodus nustato tikėtiną veikimo sutrikimo vietą;
Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) bandymo ciklas – bandomasis važiavimo ciklas – ESC bandymo ciklo variantas, sudarytas iš šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlio 2.7.1 skirsnyje aprašytų 13 atskirų režimų, kai kiekvieno režimo trukmė sutrumpinama iki 60 sekundžių;
Uždegimo suspaudimu ar dujinis variklis – transporto priemonę varančioji jėgainė, kuriai gali būti suteiktas atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Tvarkos apraše;
Variklio (variklių šeimos) patvirtinimas – variklio (variklių šeimos) tipo patvirtinimas pagal išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygį;
Variklio A, B ir C sūkių skaičiai – sūkių bandymų skaičius variklio darbinių sūkių diapazone, kuriuos reikia daryti atliekant europinį bandymą taikant nusistovėjusių režimų ciklą ir europinį atsako į apkrovą bandymą, kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlyje;
Variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti – variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba tų elementų rinkinys, kuriuo kontroliuojami išmetamieji dujiniai teršalai (šis kontrolės procesas vykdomas taikant pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PGIDTKS) arba papildomųjų išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijų (PIDTKS) rinkinį);
Variklio darbinis sūkių skaičius – eksploatacijos metu dažniausiai taikomas variklio sūkių skaičiaus diapazonas, kuris yra tarp mažo ir didelio sūkių skaičiaus, kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo 3 priede;
Variklio ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma pogrupiais atsižvelgiant į varikliams įrengtas panašias papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistemas, kuriai taikant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą pagal šio Tvarkos aprašo 9 priedą nustatomi charakteristikų blogėjimo faktoriai ir į kurią atsižvelgiant pagal šio Tvarkos aprašo 10 priedą tikrinama eksploatuojamų transporto priemonių ir (arba) variklių atitiktis;
Variklio sistema – variklis, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema ir ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio sistemos elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso;
Variklio tipas – kategorija variklių, kurie nesiskiria tokiais pagrindiniais bruožais kaip variklio charakteristikos, apibrėžtos šio Tvarkos aprašo 2 priede;
Variklis, kurį galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais – variklis, galintis veikti daugiau nei vienu specialiuoju režimu;
Variklių šeima – gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurie dėl jų konstrukcijos, apibrėžtos šio Tvarkos aprašo 2 priedo 2 priedėlyje, turi panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas; visi šeimos nariai turi atitikti išmetamųjų teršalų kiekiui taikomas ribines vertes;
Veikimo sutrikimas – bet koks išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimas arba jos gedimas, įskaitant elektros įrenginio gedimą, dėl kurio išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršytų transporto priemonėje įrengtai TPĮDS nustatytas ribines vertes arba, jeigu įrengta, papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema, kurios eksploataciniai parametrai neatitiktų nustatytųjų, kai bet kokio reguliuojamojo išmetamojo dujinio teršalo kiekis viršytų TPĮDS nustatytas ribines vertes; bet koks atvejis, jeigu transporto priemonei įrengta diagnostikos TPĮDS nėra tinkama, ar atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimų;
Veikimo sutrikimo signalizatorius (VSS) – įtaisas, kuris transporto priemonės vairuotojui apie veikimo sutrikimą, kuris apibrėžtas šiame Tvarkos apraše, signalizuoja taip, kad vairuotojas lengvai pastebi šį signalą;
Wobbe indeksas (apatinis Wl ar viršutinis Wu) – dujų tūrio vieneto atitinkamos kaloringumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis etaloninėmis sąlygomis santykis:
λ poslinkio faktorius (Sλ) – matematinė išraiška, aprašanti variklio reguliavimo sistemos reikiamą lankstumą keičiant perteklinio oro santykį λ, jei variklio vartojamo dujinio kuro sudėtis skiriasi nuo gryno metano (kaip skaičiuoti Sλ, žr. šio Tvarkos aprašo 7 priedą).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-577, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 135-5118 (2006-12-12), i. k. 106301MISAK00D1-577
III. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
5. Uždegimo suspaudimu ar dujinių variklių tipams ir transporto priemonių, varomų uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, tipams, kurie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose nustatytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skyriaus lentelių A eilutėje nurodytų ribinių verčių, negali būti suteiktas nacionalinis ar europinis tipo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą.
6. Išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis, bei išskyrus eksploatuojamose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka nurodytų 1–8 prieduose ir ypač, jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių A eilutėje nurodytų ribinių verčių:
6.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams;
7. Variklis, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose nurodytus reikalavimus ir visų pirma atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes, laikomas atitinkančiu šio Tvarkos aprašo 5–6.2 punktų reikalavimus.
8. Variklis, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytus reikalavimus ir visų pirma atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes, laikomas atitinkančiu šio Tvarkos aprašo 5–6.2 punktų bei 10–12.2 punktų reikalavimus.
9. Jei laikomasi šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų, ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 ar B2 eilutėje nurodytas vertes arba C eilutėje nurodytas leistinąsias ribines vertes, dėl su variklio išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekiais, taip pat su dūmų neskaidrumu susijusių priežasčių negalima:
9.2. atsisakyti suteikti europinį tipo patvirtinimą transporto priemonei ar nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonės, varomos uždegimo suspaudimu varikliu, tipui;
9.3. uždrausti registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniu varikliu;
10. Nuo 2006 m. spalio 1 d. ir išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis bei eksploatuojamuose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 eilutėje nurodytų ribinių verčių:
10.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo tikslais naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams;
11. Nuo 2008 m. spalio 1 d. uždegimo suspaudimu ar dujinių variklių tipams ir transporto priemonių, varomų uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, tipams, kurie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nustatytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 eilutėje nurodytų ribinių verčių, negali būti suteiktas nacionalinis ar europinis tipo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą.
12. Nuo 2009 m. spalio 1 d. ir išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis bei eksploatuojamuose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 nurodytų ribinių verčių:
12.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo tikslais naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams;
13. Uždegimo suspaudimu ar dujiniams varikliams, kurie pagal tipo patvirtinimo sistemą turi atitikti šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriuje nustatytas ribines vertes, taikomos tokios nuostatos:
13.1. visuose atsitiktinai parinktuose apkrovos režimuose konkrečioje kontrolinėje srityje ir išskyrus nurodytus variklio režimus, kuriems tokia nuostata netaikoma, per tokį trumpą kaip 30 sekundžių laiko intervalą paimti išmetamųjų teršalų ėminiai neturi viršyti daugiau kaip 100 % šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 ir C eilutėse nurodytų ribinių verčių;
IV. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMŲ ILGAAMŽIŠKUMAS
14. Nuo 2006 m. spalio 1 d. tvirtinant visus tipus gamintojas turės įrodyti, kad uždegimo suspaudimu arba dujinis variklis, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1, B2 arba C eilutėje nurodytas ribines vertes, neviršys tų ribinių verčių tokios trukmės naudojimo laiko:
14.1. varikliai, skirti montuoti į N1 ir M2 kategorijos transporto priemones: 100 000 km arba penkerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau;
14.2. varikliai, skirti montuoti į N2, N3 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė ne didesnė kaip 16 tonų ir M3 kategorijos I klasės, II klasės ir A klasės bei B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė ne didesnė kaip 7,5 tonos: 200 000 km arba šešerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau;
14.3. varikliai, skirti montuoti į N3 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 16 tonų ir M3 kategorijos III klasės ir B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 7,5 tonos: 500 000 km arba septynerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau.
15. Nuo 2006 m. spalio 1 d. visiems tipams išduodant transporto priemonės tipo patvirtinimą taip pat bus reikalingas patvirtinimas, kad tinkamai veikia išmetamųjų teršalų kontrolės prietaisai per įprastą transporto priemonės eksploatavimo laiką įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai prižiūrimų ir naudojamų jau eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis).
V. TRANSPORTO PRIEMONĖSE ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS
16. Nuo 2005 m. spalio 1 d. tvirtinant naujus transporto priemonių tipus, o nuo 2006 m. spalio 1 d. – tvirtinant visus tipus uždegimo suspaudimu variklyje, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba C eilutėje nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, arba tokiu varikliu varomoje transporto priemonėje turės būti įmontuota TPĮDS, kuri informuoja vairuotoją apie sutrikimą, jei viršijamos šio Tvarkos aprašo 20 punkte esančios lentelės B1 arba C eilutėje nurodytos ribinės vertės.
17. Jei naudojamos išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos, TPĮDS gali stebėti bet kurių iš toliau nurodytų komponentų esminius funkcinius sutrikimus:
17.1. katalizatoriaus, kuris įrengtas kaip atskiras vienetas, esantis arba nesantis deNOx sistemos ar dyzelino dalelių filtro dalimi;
18. Nuo 2008 m. spalio 1 d. tvirtinant naujus transporto priemonių tipus, o nuo 2009 m. spalio 1 d. – tvirtinant visus tipus uždegimo suspaudimu variklyje, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 arba C eilutėje nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, arba tokiu varikliu varomoje transporto priemonėje turės būti įmontuota TPĮDS, kuri informuoja vairuotoją apie sutrikimą, jei viršijamos šio Tvarkos aprašo 20 punkte esančios lentelės B2 arba C eilutėje nurodytos ribinės vertės.
19. TPĮDS taip pat turi būti sąsaja tarp variklio elektroninio valdymo įrenginio (toliau – EECU) ir bet kokio kito variklio ar transporto priemonės elektros ar elektroninės sistemos, kuri teikia EECU įvesties signalą arba priima jo išvesties signalą ir kuri turi įtakos tinkamam išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimui, pvz., sąsaja tarp EECU ir transmisijos elektroninio valdymo įrenginio.
20. TPĮDS ribinės vertės yra tokios:
Eilutė |
Uždegimo suspaudimu varikliai |
|
Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh |
Dalelių (PT) masė g/kWh |
|
B1 (2005 m.) |
7,0 |
0,1 |
B2 (2008 m.) |
7,0 |
0,1 |
C(EEV) |
7,0 |
0,1 |
21. Visapusiška ir vienoda prieiga prie informacijos apie TPĮDS turi būti suteikiama bandymų, diagnozavimo, techninės priežiūros ir remonto tikslais laikantis atitinkamų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ES direktyvos 70/220/EB nuostatų bei nuostatų dėl keičiamųjų dalių, užtikrinant suderinamumą su TPĮDS.
VI. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMOS, NAUDOJANČIOS SUNAUDOJAMUOSIUS REAGENTUS
22. Apibrėždama šio Tvarkos aprašo 16–21 punktų įgyvendinimo priemones, kaip numatyta šio Tvarkos aprašo 9–12 prieduose, Komisija prireikus įtraukia technines priemones, siekiant sumažinti iki minimumo riziką, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, naudojančios sunaudojamuosius reagentus, bus netinkamai eksploatuojamos. Be to, prireikus įtraukiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų sumažinamas iki minimumo amoniako išmetimas naudojant sunaudojamuosius reagentus.
VII. MOKESČIŲ LENGVATOS
23. Gali būti numatytos mokesčių lengvatos tik transporto priemonėms, kurios atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus. Tokios lengvatos turi atitikti Sutarties nuostatas ir šio Tvarkos aprašo 24 arba 25 punktą.
24. Lengvatos turi būti taikomos visoms rinkoje parduoti siūlomoms naujoms transporto priemonėms, kurios anksčiau laiko atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba B2 eilutėse nurodytas ribines vertes.
Jos turi būti nebetaikomos nuo privalomo B1 eilutėje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos, kuri nurodyta šio Tvarkos aprašo 10 punkte (nuo 2006 m. spalio 1 d.), arba nuo privalomo B2 eilutėje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos, kuri nurodyta šio Tvarkos aprašo 12 punkte (nuo 2009 m. spalio 1 d.).
25. Lengvatos turi būti taikomos visoms valstybės narės rinkoje parduoti siūlomoms naujoms transporto priemonėms, kurios anksčiau laiko atitinka šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes.
26. Be šio Tvarkos aprašo 23 punkte nustatytų sąlygų, kiekvieno tipo transporto priemonei lengvatos neturi būti didesnės kaip papildomos išlaidos techniniams sprendimams, įdiegiamiems siekiant atitikti šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba B2 eilutėse nustatytų ribinių verčių arba šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nustatytų leistinųjų ribinių verčių reikalavimus, ir jų įrengimo transporto priemonėje išlaidos.
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo
1 priedas
SANTRUMPOS IR SIMBOLIAI, PARAIŠKA PATVIRTINTI EB TIPĄ, SPECIFIKACIJOS, BANDYMAI IR GAMINIŲ ATITIKTIS
1. SIMBOLIAI, SANTRUMPOS IR TARPTAUTINIAI STANDARTAI
1.1. Bandymų parametrų simboliai
Simboliai |
Vienetas |
Terminas |
Ap |
m |
Izokinetinio ėminių ėmimo zondo skerspjūvio plotas |
Ae |
m |
Išmetamojo vamzdžio skerspjūvio plotas |
c |
ppm/vol. % |
Koncentracija |
Cd |
– |
Ištekėjimo koeficientas |
Cl |
– |
1 anglies atomą turinčio angliavandenilio kiekiui ekvivalentiškas angliavandenilio kiekis |
d |
m |
Skersmuo |
Do |
m3/s |
PDP kalibravimo funkcijos atkarpa Y ašyje |
D |
– |
Praskiedimo faktorius |
D |
– |
Besselio funkcijos konstanta |
E |
– |
Besselio funkcijos konstanta |
EE |
– |
Efektyvumas pagal etaną |
EM |
– |
Efektyvumas pagal metaną |
EZ |
g/kWh |
Interpoliuotas NOX išmetamųjų teršalų kiekis kontroliniame taške |
f |
l/s |
Skaičius |
fa |
– |
Laboratorijos atmosferos faktorius |
fc |
s-1 |
Besselio filtro ribinis skaičius |
FS |
– |
Stechiometrinis koeficientas |
H |
MJ/m3 |
Kaloringumas |
Ha |
g/kg |
Įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė |
Hd |
g/kg |
Skiedimo oro absoliučioji drėgmė |
i |
– |
Atskirąjį režimą arba momentine vertę žymintis indeksas |
K |
– |
Besselio konstanta |
k |
m-1 |
Šviesos sugerties faktorius |
kf |
|
Degalams būdingas drėgnio pataisos faktorius |
kh, D |
– |
NOX drėgnio pataisos faktorius dyzeliniam varikliui |
kh, G |
– |
NOX drėgnio pataisos faktorius dujiniam varikliui |
Kv |
|
Ribinio srauto Venturi (CFV) kalibravimo funkcija |
kW, a |
– |
Įsiurbiamo oro drėgnio pataisos faktorius |
kW, d |
– |
Praskiedimo oro drėgnio pataisos faktorius |
kw, c |
– |
Praskiestų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius |
kw, r |
– |
Neapdorotų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius |
L |
% |
Bandomojo variklio sukamojo momento dalis nuo didžiausio sukamojo momento, išreikšta procentais |
La |
m |
Efektyvusis optinio kelio ilgis |
Mra |
g/mol |
Įsiurbiamo oro molekulinė masė |
Mre |
g/mol |
Išmetamųjų teršalų molekulinė masė |
md |
kg |
Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiedimo oro ėminio masė |
med |
kg |
Visa praskiestų išmetamųjų teršalų masė per ciklą |
medf |
kg |
Praskiestų išmetamųjų teršalų ekvivalento masė per ciklą |
mew |
kg |
Visa išmetamųjų teršalų masė per ciklą |
mf |
mg |
Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |
mf, d |
mg |
Praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |
mgas |
g/h arba g |
Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas |
mse |
kg |
Ėminio masė per ciklą |
msep |
kg |
Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiesto išmetamųjų teršalų ėminio masė |
mset |
kg |
Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio dvigubai praskiesto išmetamųjų teršalų ėminio masė |
mssd |
kg |
Antrinio praskiedimo oro masė |
N |
% |
Neskaidrumas |
NP |
– |
Bendras PDP sūkių skaičius per ciklą |
Np, i |
– |
Tūrinio siurblio (TS) sūkių skaičius per laiko atkarpą |
n |
min-1 |
Variklio sūkių skaičius |
np |
S-1 |
Tūrinio siurblio sūkių skaičius |
nhi |
min-1 |
Didelis variklio sūkių skaičius |
njo |
min-1 |
Mažas variklio sūkių skaičius |
nref |
min-1 |
Etaloninis variklio sūkių skaičius ETC bandymui |
Pa |
kPa |
Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis |
Pb |
kPa |
Bendras atmosferinis slėgis |
Pd |
kPa |
Praskiedimo oro sočiųjų garų slėgis |
Pp |
kPa |
Absoliutus slėgis |
Pr |
kPa |
Vandens garų slėgis po aušinimo vonios |
Ps |
kPa |
Sauso oro atmosferinis slėgis |
Pl |
kPa |
Slėgio sumažėjimas siurblio įleidžiamojoje angoje |
P(a) |
kW |
Bandymui įrengiamų pagalbinių įrenginių suvartota galia |
P(b) |
kW |
Bandymui nuimamų pagalbinių įrenginių suvartota galia |
P(n) |
kW |
Nepataisytoji naudingoji galia |
P(m) |
kW |
Bandymų stende išmatuota galia |
qmaw |
kg/h arba kg/s |
Įsiurbiamo drėgno oro masės srautas |
qmad |
kg/h arba kg/s |
Įsiurbiamo sauso oro masės srautas |
qmdv |
kg/h arba kg/s |
Drėgno praskiedimo oro masės srautas |
qmdev |
kg/h arba kg/s |
Praskiestų sausų išmetamųjų teršalų masės srautas |
qmdew, i |
kg/s |
Momentinė drėgnų išmetamųjų teršalų srauto masė naudojant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (CVS) sistemą |
qmedf |
kg/h arba kg/s |
Lygiavertis praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas |
qmew |
kg/h arba kg/s |
Drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas |
qmf |
kg/h arba kg/s |
Degalų masės srautas |
qmp |
kg/h arba kg/s |
Kietųjų dalelių ėminio masės srautas |
qvs |
dm3/min |
Ėminio srautas į analizatorių |
qvt |
cm3/min |
Bandymo dujų srautas |
Ω |
– |
Besselio konstanta |
Qs |
m3/s |
PDP/CFV-CVS tūrinis srautas |
Qssv |
m3/s |
SSV-CVS tūrinis srautas |
ra |
– |
Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis |
rd |
– |
Praskiedimo santykis |
rD |
– |
SSV-CVS skersmens santykis |
rp |
– |
SSV-CVS slėgio santykis |
rs |
– |
Ėminio santykis |
Rf |
– |
Liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) atsako faktorius |
p |
kg/m3 |
tankis |
s |
kW |
Nustatomieji dinamometro parametrai |
Sj |
m-1 |
Momentinė dūmingumo vertė |
Sλ |
– |
λ – poslinkio faktorius |
T |
K |
Absoliučioji temperatūra |
Ta |
K |
Įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra |
t |
s |
Matavimo trukmė |
te |
s |
Elektrinio atsako trukmė |
tf |
s |
Filtro atsako trukmė Besselio funkcijai |
tp |
s |
Fizikinio atsako trukmė |
Δt |
s |
Laiko atkarpa tarp dviejų vienas paskui kitą daromų dūmingumo matavimų(= 1 /ėminių ėmimo dažnio) |
Δti |
s |
Momentinio CFV srauto laiko atkarpa |
τ |
% |
Dūmų šviesos praleidimo koeficientas |
U |
– |
Dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis |
Vo |
m3/sūk. |
Vienu tūrinio siurblio (PDP) sūkiu perpumpuojamas dujų tūris |
Vs |
1 |
Analizatoriaus tūris |
w |
– |
Wobbe indeksas |
wact |
kWh |
Tikrasis ciklo darbas darant ETC bandymą |
wref |
kWh |
Etaloninis ciklo darbas darant ETC bandymą |
WF |
– |
Svorinis koeficientas |
WFe |
– |
Efektyvusis svorinis koeficientas |
Xo |
m3/sūk. |
PDP tūrinio srauto kalibravimo funkcija |
Yj |
m-1 |
1 s Besselio suvidurkinta dūmingumo vertė |
1.2. Cheminių komponentų simboliai:
CH4 |
metanas |
C2H6 |
etanas |
C2H5OH |
etanolis |
C3H8 |
propanas |
CO |
anglies monoksidas |
DOP |
dioktilftalatas |
CO2 |
anglies dioksidas |
HC |
angliavandeniliai |
NMHC |
Angliavandeniliai, išskyrus metaną |
NOx |
azoto oksidai |
NO |
azoto monoksidas |
NO2 |
azoto dioksidas |
PT |
kietosios dalelės |
1.3. Santrumpos:
CFV – ribinio srauto Venturi debitmatis;
CLD – chemiliuminescencinis detektorius;
ELR – europinis atsako į apkrovą bandymas;
ESC – europinis bandymas taikant nusistovėjusių režimų ciklą;
ETC – europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą;
FID – liepsnos jonizacinis detektorius;
GC – dujų chromatografas;
HCLD – šildomas chemiliuminescencinis detektorius;
HFID – šildomas liepsnos jonizacinis detektorius;
LPG – suskystintos naftos dujos;
NDIR – nedisperguojantis infraraudonasis analizatorius;
NG – gamtinės dujos;
NMC – metano skyriklis.
1.4. Degalų sudėties simboliai:
walf – vandenilio kiekis degaluose, masės %;
wbet – angliavandenilio kiekis degaluose, masės %;
wgam – sieros kiekis degaluose, masės %;
wdel – azoto kiekis degaluose, masės %;
weps – deguonies kiekis degaluose, masės %;
α – molinis vandenilio santykis (H/C);
β – molinis anglies santykis (C/C);
γ – molinis sieros santykis (S/C);
δ – molinis azoto santykis (N/C);
ε – molinis deguonies santykis (O/C);
darant nuorodą į CβHα OεNδSγ degalus,
β = anglies turinčio kuro koeficientas gali būti lygus 1, vandenilinio kuro β gali būti lygus 0.
2. ŠIAME TVARKOS APRAŠE NURODYTI STANDARTAI:
LST ISO 15031-1|ISO 15031-1: 2001 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 1 dalis: Bendroji informacija;
LST ISO 15031-2|ISO/PRF TR 15031-2: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 2 dalis: Sąvokos, apibrėžtys, santrumpos ir akronimai;
LST ISO 15031-3|ISO 15031-3: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 3 dalis: Diagnostinė jungtis ir susijusios elektros grandinės, specifikacija ir naudojimas;
SAE J1939-13 | SAE J1939-13: Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos išorinė jungtis;
LST ISO 15031-4 | ISO DIS 15031-4.3: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 4 dalis: Išorinė bandymo įranga;
SAE J1939-73 | SAE J1939-73: Taikomasis lygmuo – Diagnostika;
LST ISO 15031-5 | ISO DIS 15031-5.4: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 5 dalis: Su išmetamaisiais teršalais susijusios diagnostikos paslaugos;
LST ISO 15031-6 | ISO DIS 15031-6.4: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 6 dalis: Diagnostinių gedimo kodų apibrėžtys;
SAE J2012 | SAE J2012: Diagnostinių gedimo kodų apibrėžtys, lygiavertės pateiktosioms standarte ISO/DIS 15031-6, 2002 m. balandžio 30 d.;
LST ISO 15031-7 | ISO 15031-7: 2001 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 7 dalis: Duomenų linijos saugumas;
SAE J2186 | SAE J2186: E/E duomenų linijos saugumas, 1996 m. spalio mėn;
LST ISO 15765-4 | ISO 15765-4: 2001 Kelių transporto priemonės – Valdiklio grandinės diagnostika (CAN) – 4 dalis: Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai;
SAE J1939 | SAE J1939: Rekomenduojama nuosekliosios kontrolės praktika ir transporto priemonės pranešimų perdavimo tinklas;
LST ISO 16185 |ISO 16185: 2000 Kelių transporto priemonės – patvirtintina variklių šeima;
LST ISO 2575 |ISO 2575: 2000 Kelių transporto priemonės – Valdiklių, rodytuvų ir signalinių lempučių simboliai;
LST ISO 16183 |ISO 16183: 2002 Didelio galingumo varikliai – Dujinių išmetamųjų teršalų ir kietųjų dalelių matavimas neapdorotose išmetamosiose dujose naudojant dalies srauto skiedimo sistemas ir taikant pereinamojo režimo bandymo sąlygas.
3. PARAIŠKA PATVIRTINTI EB TIPĄ
3.1. Paraiška patvirtinti variklio EB tipą ar variklių šeimą atskiru techniniu vienetu:
3.1.1. paraišką patvirtinti variklio tipą ar variklių šeimą dėl dyzelinių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio ir dėl dujų variklių dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas.
Jeigu paraiška taikoma transporto priemonei įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčiam varikliui, turi būti laikomasi 3.4 skirsnyje nustatytų reikalavimų.
3.1.2. Prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija:
Variklio tipo ar, jei taikytina, variklių šeimos aprašas, aprėpiantis šio Tvarkos aprašo 2 priede nurodytą informaciją, kuri atitinka LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) reikalavimus.
3.2. Paraiška patvirtinti EB transporto priemonės tipą dėl jos variklio:
3.2.1. paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą dėl jos dyzelinio variklio ar dyzelinių variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių lygio ir dėl jos dujų variklio ar dujų variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas.
Jeigu paraiška taikoma transporto priemonei įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčiam varikliui, turi būti laikomasi 3.4 skirsnyje nustatytų reikalavimų;
3.2.2. prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija:
transporto priemonės tipo, su varikliu susijusių dalių ir variklio tipo arba, jei taikytina, variklių šeimos aprašas, aprėpiantis informaciją, nurodytą šio teisės akto 2 priede, kartu su dokumentais, kurių reikalaujama pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477);
3.2.3. gamintojas pateikia veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR), kuris TPĮD sistemoje įrengtas tam, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pranešta apie gedimą, aprašymą.
Gamintojas pateikia rodytuvo ir įspėjamojo signalo, kuriuo transporto priemonės vairuotojas būtų įspėjamas apie tai, kad trūksta privalomojo naudoti aktyviklio, aprašymą.
3.3. Paraiška patvirtinti EB transporto priemonės su patvirtintu varikliu tipą:
3.3.1. paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą dėl jos patvirtinto dyzelinio variklio ar patvirtintos dyzelinių variklių šeimos išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio ir dėl jos patvirtinto dujų variklio ar patvirtintos dujų variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas;
3.3.2. Prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija:
transporto priemonės tipo ir su varikliu susijusių dalių aprašas, aprėpiantis, jei taikytina, šio teisės akto 2 priede nurodytą informaciją, ir variklio ar variklių šeimos, jei taikytina, kaip transporto priemonės tipo atskirai įrengto techninio vieneto, EB tipo patvirtinimo sertifikato (6 priedas) kopija, kartu su dokumentais, kurių reikalaujama pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477);
3.3.3. Gamintojas pateikia veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR), kuris TPĮDS sistemai įrengtas tam, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pranešta apie gedimą, aprašymą.
Gamintojas pateikia rodytuvo ir įspėjamojo signalo, kuriuo transporto priemonės vairuotojas būtų įspėjamas apie tai, kad trūksta privalomojo naudoti aktyviklio, aprašymą.
3.4. Transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS):
3.4.1. su paraiška patvirtinti variklį, turintį transporto priemonėje įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS), turi būti pateikiama 2 priedo 1 priedėlio 9 skirsnyje (pirminio variklio aprašymas) ir (arba) 2 priedo 3 priedėlio 6 skirsnyje (variklių šeimos variklio tipo aprašymas) nurodyta informacija bei:
3.4.1.1. išsami raštu pateikta informacija, apibūdinanti visas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos veikimo charakteristikas, įskaitant visų atitinkamų variklio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos sudedamųjų dalių sąrašą, t. y. jutiklius, paleidiklius ir sudedamąsias dalis, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos (TPĮDS) sistema;
3.4.1.2. Jeigu taikoma, gamintojo deklaracija su nurodytais parametrais, kurie naudojami pagrindiniams veikimo sutrikimams nustatyti, ir be to:
techninei tarnybai gamintojas pateikia išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos galimų gedimų kurie turėtų įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, aprašymą. Techninė tarnyba ir transporto priemonės gamintojas aptaria šią informaciją ir susitaria dėl jos;
3.4.1.3. Jeigu taikoma, variklio elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso ryšio sąsajos (techninė įranga ir pranešimai) aprašymas, jeigu perduodama informacija turi įtakos išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veikimui pagal nustatytus reikalavimus;
3.4.1.4. Jeigu reikia, kitų tipo patvirtinimų kopijas, kuriose pateikiami atitinkami duomenys, į kuriuos atsižvelgiant galima pratęsti patvirtinimų galiojimą;
4. EB TIPO PATVIRTINIMAS
4.1. Universalaus EB tipo patvirtinimo dėl degalų suteikimas.
Universalus EB tipo patvirtinimas dėl degalų suteikiamas, jei vykdomi toliau nurodyti reikalavimai:
4.1.1. jei naudojamas dyzelinas, pirminis variklis šio teisės akto reikalavimus atitinka, jei naudoja IV priede nurodytus etaloninius degalus;
4.1.2. jei naudojamos gamtinės dujos, turi būti įrodytas pirminio variklio sugebėjimas prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. Gamtinės dujos paprastai būna dviejų tipų – didelio kaloringumo degalai (H dujos) ir mažo kaloringumo degalai (L dujos), tačiau su didele sklaida abiejuose diapazonuose; gerokai skiriasi jų Wobbe indeksas, rodantis energijos atsargą, ir λ poslinkio koeficientas (Sλ). Formulės Wobbe indeksui ir Sλ apskaičiuoti pateiktos 2.27 ir 2.28 punktuose. Gamtinės dujos su λ poslinkio koeficientu tarp 0,89 ir 1,08 (0,89 ≤ Sλ ≤ 1,08) laikomos priklausančiomis H tipui, o gamtinės dujos su su λ poslinkio koeficientu tarp 1,08 ir 1,19 (1,08 ≤ Sλ ≤ 1,19) laikomos priklausančiomis L tipui. Etaloninių degalų sudėtis atspindi žymią Sλ kaitą.
Pirminis variklis turi atitikti šio Tvarkos aprašo reikalavimus, kai naudojamos etaloninių degalų rūšys GR (1 rūšies degalai) ir G25 (2 rūšies degalai), apibrėžtos 4 priede, be jokio degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas, taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką.
Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiaisiais degalais (3 rūšies degalai), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis GR diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G25 diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis;
4.1.3. jei variklis naudoja gamtines dujas, automatiškai prisitaikydamas prie H dujų diapazono ir prie L dujų diapazono, ir perėjimui nuo H diapazono prie L diapazono naudojamas jungiklis, pirminis variklis kiekvienoje jungiklio padėtyje turi būti bandomas su dviem atitinkamomis etaloninių degalų rūšimis, nurodytomis 4 priede kiekvienam diapazonui. H dujų diapazone yra GR (1 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai) degalų rūšys, L dujų diapazone – G25 (2 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai). Pirminis variklis turi atitikti šio teisės akto reikalavimus esant abiem jungiklio padėtims be jokio papildomo degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų esant kiekvienai jungiklio padėčiai. Tačiau keičiant degalus leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką;
4.1.3.1. gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiosios rūšies degalais (3 rūšies degalai), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis GR diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G25 diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis;
4.1.4. gamtinėmis dujomis varomų variklių išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip:
r = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
arba
ra= etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
etaloninių 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
ir
rb = etaloniniu 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas;
4.1.5. Jei yra naudojamos LPG, turi būti įrodytas pirminio variklio sugebėjimas prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. Naudojant LPG įvairiai kinta C3/C4 santykis. Šiuos svyravimus atspindi etaloninių degalų rūšys. Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų reikalavimus, kai naudojamos A ir B etaloninių degalų rūšys, nurodytos 4 priede, be jokio degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus, leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką.
Išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip:
r = etaloniniu A rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas.
etaloninių B rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
4.2. EB tipo patvirtinimo ribotam degalų diapazonui suteikimas.
EB tipo patvirtinimas ribotam degalų diapazonui išduodamas, jei vykdomi toliau nurodyti reikalavimai:
4.2.1. patvirtinimas dėl išmetamųjų teršalų, išduotas gamtinėmis dujomis varomam varikliui, pagal kurio konstrukciją variklio darbas numatytas H arba L dujų diapazone.
Pirminis variklis turi būti bandomas su atitinkamomis etaloninių degalų rūšimis, nurodytomis 4 priede atitinkamam diapazonui. H dujų diapazonui yra GR (1 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai), L dujų diapazonui – G25 (2 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai). Pirminis variklis turi atitikti šio teisės akto reikalavimus be jokio papildomo degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus, leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti pašildomas, įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 dalyje pateiktą metodiką;
4.2.1.1. Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiaisiais degalais vietoj G23 (3 rūšies degalų), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis GR diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G25 diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis;
4.2.1.2. Išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip:
r = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
arba
ra = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
etaloninių 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
ir
rb = etaloniniu 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas
4.2.2. Patvirtinimas dėl išmetamųjų teršalų, išduotas varikliui, kuris naudoja gamtines dujas ar LPG ir pagal kurio konstrukciją numatyta naudoti tam tikros sudėties degalus;
4.2.2.1. Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų reikalavimus, kai dujų varikliams naudojamos etaloninių degalų GR ir G25 rūšys ar LPG varikliams etaloninių degalų A ir B rūšys, apibrėžtos 4 priede. Tarp bandymų leidžiama tiksliai reguliuoti degalų tiekimo sistemą. Šis tikslus reguliavimas – tai naujas degalų tiekimo duomenų bazės kalibravimas be jokio pagrindinės reguliavimo strategijos ar pagrindinės duomenų sandaros keitimo. Jei būtina, leidžiama keisti dalis, kurios yra tiesiogiai susietos su degalų srauto dydžiu (pvz., purkštuvų antgalius);
4.2.2.2. Jei to pageidauja gamintojas, variklis gali būti bandomas su etaloninių degalų rūšimis GR ir G23 arba G25 ir G23, tokiu atveju tipo patvirtinimas galioja atitinkamai tik H dujų diapazonui arba L dujų diapazonui;
4.3. Variklių šeimos nario patvirtinimas dėl išmetamų teršalų:
4.3.1. išskyrus 4.3.2 punkte minimą atvejį, pirminio variklio patvirtinimas be tolesnio bandymo turi būti išplėstas aprėpiant visus variklių šeimos narius, visas degalų sudėtis, kurioms buvo patvirtintas pirminis variklis (kai yra 4.2.2 punkte aprašytas variklis), ar tą patį degalų rūšių diapazoną (taikant 4.1 arba 4.2 punktuose aprašytiems varikliams), kuriam buvo patvirtintas pirminis variklis;
4.3.2. Antrinio bandymo variklis;
jei patvirtinant variklio tipą ar transporto priemonę dėl jos variklio, kuris priklauso variklių šeimai, techninė tarnyba nustato, kad pagal pasirinktą pirminį variklį pateikta paraiška nevisiškai atstovauja visai variklių šeimai, apibrėžtai I priedo 1 priedėlyje, techninė tarnyba gali pasirinkti ir išbandyti kitą, o jei būtina – papildomą etaloninį variklį.
5. VARIKLIO ŽENKLINIMAS
5.1. Ant variklio, patvirtinto kaip techninis vienetas, turi būti:
5.1.3. EB tipo patvirtinimo numeris ir prieš jį aiškiai užrašyta (-os) raidė (-ės) ar skaičius (-iai), kurie žymi tipo patvirtinimą suteikusią valstybę;
5.1.4. jei tai NG variklis, tai po EB tipo patvirtinimo numerio turi būti vienas iš šių ženklų:
– H, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas H dujų diapazonui;
– L, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas L dujų diapazonui;
– HL, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas abiem, H ir L, dujų diapazonams;
– Ht, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai H dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms H dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą;
– Lt, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai L dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms L dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą;
– HLt, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai H dujų diapazone arba L dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms H dujų diapazone arba L dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą.
5.1.5. Etiketės:
jei NG ir LPG varomas variklis turi tipo patvirtinimą su degalų diapazono apribojimu, taikomos šios etiketės:
5.1.5.1. Turinys:
turi būti pateikta ši informacija:
jei taikomas 4.2.1.3 punktas, etiketėje nurodoma:
„EKSPLOATUOTI TIK SU H DIAPAZONO GAMTINĖMIS DUJOMIS“. Jei taikytina, raidė „H“ yra pakeičiama raide „L“;
jei taikomas 4.2.2.3 punktas,
„EKSPLOATUOTI TIK SU... SPECIFIKACIJOS GAMTINĖMIS DUJOMIS“ arba „EKSPLOATUOTI TIK SU... SPECIFIKACIJOS SUSKYSTINTOMIS NAFTOS DUJOMIS“ (pagal atitiktį). Turi būti pateikta visa informacija, nurodyta atitinkamoje (-ose) 4 priedo lentelėje (-ėse), kartu su variklio gamintojo nurodytomis atskiromis sudedamosiomis dalimis ir ribomis.
Raidės ir skaičiai turi būti bent 4 mm aukščio.
Pastaba.
Jei tokiam ženklinimui trūksta vietos, galima naudoti supaprastintą kodą. Tokiu atveju bet kuriam degalus į baką pilančiam, variklį ir jo priedus prižiūrinčiam ar remontuojančiam asmeniui, taip pat suinteresuotoms valdžios institucijoms turi būti lengvai suprantamos aiškinamosios pastabos, kuriose būtų pirmiau nurodyta informacija. Tokių aiškinamųjų pastabų vietą ir turinį tarpusavio susitarimu nustato variklio gamintojas ir patvirtinimą suteikianti institucija.
5.1.5.2. Savybės:
etiketės turi būti patvarios visą variklio eksploatavimo laiką. Etiketės turi būti aiškiai įskaitomos ir jose parašytos raidės ir skaičiai turi būti neištrinami. Be to, etiketės turi būti taip pritvirtintos, kad jų tvirtinimo priemonė būtų patvari visą variklio eksploatavimo laiką ir etiketės negalėtų būti pašalintos jų nesuardant ar nesudarkant;
5.1.5.3. Vieta
etiketės turi būti tvirtinamos ant variklio dalies, be kurios jis negali normaliai dirbti ir kurios paprastai netenka keisti visą variklio eksploatavimo laiką. Be to, šios etiketės turi būti tokioje vietoje, kad variklį sukomplektavus visą variklio darbui reikalingą įrangą ir pagalbinius įtaisus galėtų lengvai pamatyti nespecialistas;
5.2. Jei tai buvo paraiška gauti EB transporto priemonės tipo patvirtinimą dėl jos variklio, 5.1.5 punkte nurodytas ženklas turi būti ir šalia degalų įpylimo angos;
6. SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI
6.1. Bendroji dalis
6.1.1. Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įranga:
6.1.1.1. sudedamosios dalys, tam tikrais atvejais galinčios veikti dyzelinių ir dujinių variklių išmetamuosius dujinius ir kietųjų dalelių teršalus, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos, surinktos ir įmontuotos taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas;
6.1.2. draudžiama naudoti išderinimo strategiją;
6.1.3. variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti:
6.1.3.1. bet koks konstrukcijos elementas ir variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, galintis turėti įtakos dyzelinių variklių išmetamiesiems dujiniams teršalams ir kietosioms dalelėms bei dujinių variklių išmetamiesiems dujiniams teršalams, turi būti taip suprojektuotas, sukonstruotas, surinktas ir įmontuotas taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio teisės akto nuostatas. Variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementą arba jų rinkinį išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti galima taikyti įgyvendinant pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PGIDTKS) ir paprastai vieną arba kelias papildomąsias išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijas (PIDTKS).
6.1.4. Pagrindinės išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PGIDTKS) reikalavimai:
6.1.5. Papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) reikalavimai:
6.1.5.1. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) galima taikyti variklio darbui arba transporto priemonei, jeigu PIDTKS:
– taikoma kitomis, o ne 6.1.5.4 pastraipoje nustatytomis naudojimo sąlygomis 6.1.5.5 pastraipoje apibrėžtiems tikslams,
arba
– pradedama taikyti tik 6.1.5.4 pastraipoje nustatytomis naudojimo sąlygomis 6.1.5.6 pastraipoje apibrėžtiems tikslams ir ne ilgiau nei būtina pirmiau minėtiems tikslams pasiekti;
6.1.5.2. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS), kuri taikoma laikantis 6.1.5.4 pastraipoje nustatytų naudojimo sąlygų ir kurią taikant, palyginti su įprastai išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklams pasitelkiamąja, naudojamas skirtingas ar iš dalies modifikuotas variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, leidžiama taikyti, jeigu laikantis 6.1.7 pastraipos reikalavimų patikimai įrodoma, kad priemonė nenutrūkstamai nesumažina išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veiksmingumo. Visais kitais atvejais ši strategija turi būti laikoma išderinimo strategija;
6.1.5.3. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS), kuri taikoma nesilaikant 6.1.5.4 pastraipoje nustatytų naudojimo sąlygų, leidžiama naudoti, jeigu laikantis 6.1.7 pastraipos reikalavimų patikimai įrodoma, kad priemonė atitinka minimalią 6.1.5.6 pastraipoje nustatytiems tikslams būtiną strategiją atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir kitus techninius aspektus. Visais kitais atvejais ši strategija turi būti laikoma išderinimo strategija;
6.1.5.4. kaip numatyta 6.1.5.1 pastraipoje, toliau nurodomos naudojimo sąlygos galioja varikliui dirbant nuostoviuoju ir pereinamuoju režimu:
– ne didesniame nei 1000 metrų aukštyje (arba esant lygiaverčiam 90 kPa atmosferos slėgiui),
ir
– esant aplinkos oro temperatūrai, kurios diapazonas yra 275 K-303 K (2 °C–30 °C)*****,
– variklio aušinimo skysčio temperatūros diapazonas 343 K-373 K (70 °C-100 °C).
6.1.5.5. Papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) galima taikyti varikliui arba transporto priemonei, jeigu PIDTKS veikimas yra įtrauktas į privalomąjį tipo patvirtinimo bandymą ir jeigu PIDTKS taikoma pagal 6.1.5.6 skirsnį;
6.1.5.6. PIDTKS pradedama taikyti:
– tik gavus transporto priemonei įrengtos įrangos perduodamus signalus, siekiant apsaugoti variklį (įskaitant oro srautą valdantį įtaisą) ir (arba) transporto priemonę nuo sugadinimo,
arba
– siekiant užtikrinti eksploatavimo saugumą išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimus ir veikimo avariniu režimu strategijos taikymą,
– siekiant užtikrinti, kad nebūtų išmetamas pernelyg didelis dujinių teršalų kiekis ir paleidžiant šaltą variklį arba pašildant variklį,
arba
– jeigu PIDTKS taikoma, kad specialiomis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis būtų nustotas kontroliuoti vieno iš reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis tam, jog būtų užtikrinta, kad visų kitų reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas ribines išmetamųjų teršalų vertes. Šia PIDTKS siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į gamtos reiškinius ir kad tai būtų atliekama taip, jog būtų numatoma tinkama išmetamųjų teršalų visų sudedamųjų dalių kontrolė.
6.1.6. Sukamojo momento ribotuvų reikalavimai:
6.1.6.1. sukamojo momento ribotuvą leidžiama naudoti, jeigu jis atitinka 6.1.6.2 arba 6.5.5 skirsnių reikalavimus. Visais kitais atvejais sukamojo momento ribotuvas turi būti laikomas išderinimo strategijos dalimi;
6.1.6.2. sukamojo momento ribotuvą galima įmontuoti varikliui arba transporto priemonei, jeigu:
– sukamojo momento ribotuvas įjungiamas tik signalais, kuriuos perduoda transporto priemonei įrengta įranga, siekiant jėgos pavarą arba transporto priemonės konstrukciją apsaugoti nuo apgadinimo ir (arba) užtikrinti transporto priemonės saugumą arba pradėti galios atidavimą jeigu transporto priemonė nevažiuoja, ar jeigu tas ribotuvas reikalingas priemonėms, kuriomis užtikrinamas deNOx sistemos veikimas pagal nustatytus reikalavimus,
ir
– sukamojo momento ribotuvas įjungiamas tik laikinai,
ir
– sukamojo momento ribotuvas nemodifikuoja variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti,
– jei atiduodamoji galia arba jei būtina apsaugoti jėgos pavarą, sukamasis momentas neviršija tam tikros pastovios vertės neatsižvelgiant į variklio sūkių skaičių, tačiau tuo pat metu neviršijant visos sukamojo momento apkrovos,
ir
– įjungiamas taip pat, jeigu reikalinga apriboti transporto priemonės variklio galią siekiant skatinti vairuotoją imtis būtinų priemonių variklio NOx kontrolės priemonių veikimui pagal nustatytus reikalavimus užtikrinti.
6.1.7. Specialūs išmetamųjų dujinių teršalų elektroninių kontrolės sistemų reikalavimai:
6.1.7.1. privalomieji dokumentai:
gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, iš kurio būtų galima suprasti visų variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementų arba jų rinkinių išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti ir variklio sukamojo momento ribotuvo bei priemonių, kuriomis tas ribotuvas kontroliuoja variklio atiduodamąją galią, nepaisant, ar kontroliuojama tiesioginiais ar netiesioginiais būdais, veikimą. Prieinami dokumentai turi būti sudaryti iš dviejų dalių:
a) nustatytos formos dokumentų rinkinio, kuris techninei tarnybai perduodamas su įteikiama paraiška suteikti tipo patvirtinimą ir kuriame pateikiamas išsamus variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti ir, jeigu taikoma, sukamojo momento ribotuvo aprašymas. Šie dokumentai gali būti nedidelės apimties, jeigu jais įrodoma, kad buvo nustatytos visos pagal matricą leidžiamos išeigos vertės, kurios buvo užfiksuotos kontroliuojant pavienių grupės agregatų sąnaudas. Ši informacija pateikiama su dokumentais, kurie turi būti pateikti pagal šio priedo 3 skirsnį;
b) papildoma medžiaga, nurodanti parametrus, kurie pasikeičia taikant papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) ir ribines sąlygas, kuriomis veikia PIDTKS. Papildomoje medžiagoje pateikiamas degalų sistemos kontrolės logikos aprašymas, chronometražo strategijos ir perjungimo taškai dirbant visais režimais. Papildomoje medžiagoje taip pat pateikiamas šio priedo 6.5.5 skirsnyje nurodyto sukamojo momento ribotuvo aprašymas.
Papildomoje medžiagoje pateikiamas bet kokios PIDTKS naudojimo pagrindimas ir kita papildoma medžiaga bei bandymo duomenys, įrodantys varikliui arba transporto priemonei taikomos PIDTKS poveikį išmetamiesiems dujiniams teršalams. PIDTKS naudojimą galima pagrįsti bandymo duomenimis ir (arba) nusistovėjusiais techninės analizės metodais.
Ši papildoma medžiaga yra konfidenciali ir ją galima pateikti tipo tvirtinimo institucijai, jeigu ji paprašo. Tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad ta medžiaga nebūtų skelbiama.
6.1.8. Specialūs reikalavimai variklių tipui patvirtinti, atsižvelgiant į 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių A eilutę (varikliai, su kuriais ETC bandymas paprastai nedaromas):
6.1.8.1. siekiant patikrinti, ar kokią nors strategiją arba priemonę pagal 2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis būtų galima laikyti išderinimo strategija, tipo tvirtinimo institucija ir (arba) techninė tarnyba gali papildomai prašyti išmatuoti NOx naudojant ETC bandymo ciklą, kurį galima taikyti kartu su tipo patvirtinimo bandymu arba su gaminio atitikties tikrinimo metodika;
6.1.9. Pereinamojo laikotarpio nuostatos tipo patvirtinimo galiojimui pratęsti yra pateiktos LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 2001/27/EB.
Iki 2006 m. lapkričio 8 d. tebegalioja šiuo metu galiojančio patvirtinimo sertifikato numeris. Jeigu pratęsiamas patvirtinimo galiojimas, toliau nurodomu būdu keičiasi tik eilės numeris, nurodantis pagrindinio patvirtinimo galiojimo pratęsimo numerį.
Ketvirtojo patvirtinimo, kurio taikymo data yra A ir kurį išdavė Vokietija, galiojimo pratęsimo antrą kartą pavyzdys:
e1 *88/77*2001/27A*0004*02.
6.1.10. Elektroninės sistemos patikimumo nuostatos:
6.1.10.1. kiekvienai išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės agregatą turinčiai transporto priemonei turi būti būdingos savybės, neleidžiančios jo modifikuoti, išskyrus tuo atveju, kai agregatą modifikuoti leidžia gamintojas. Gamintojas modifikavimą leidžia atlikti, jeigu tas modifikavimas būtinas transporto priemonės gedimams nustatyti, jos techninei priežiūrai, apžiūrai, modernizavimui arba remontui atlikti. Jokių perprogramuojamųjų kompiuterio kodų arba darbo parametrų neturi būti įmanoma suklastoti ir jų apsaugos lygis turi atitikti bent nustatytąjį standarte LST ISO 15031-7 (SAE J2186), jeigu su saugumu susijusių duomenų mainai vykdomi naudojant šio teisės akto 11 priedo 6 skirsnyje nustatytus protokolus ir diagnostikos jungtį. Visi pakeičiamieji etaloniniai atminties lustai turi būti sandarūs, įdėti į sandarų įdėklą arba apsaugoti elektroniniu algoritmu, ir tuos atminties lustus turi būti įmanoma pakeisti tik specialiais įrankiais ar taikant tam tikrą metodiką;
6.1.10.2. kompiuterio kodais nustatytus variklio darbo parametrus turi būti įmanoma pakeisti tik specialiais įrankiais ar taikant tam tikrą metodiką (pvz., užlydytas arba sandarias sudedamąsias kompiuterio dalis ar užantspauduotus (ar užlydytus) kompiuterio gaubtus);
6.1.10.3. gamintojai turi imtis tinkamų priemonių, kad eksploatuojant transporto priemonę nebūtų galima suklastoti didžiausio degalų tiekimo parametro;
6.1.10.4. gamintojai tvirtinimo institucijai gali pateikti prašymus, kad, atsižvelgiant į vieną iš pirmiau minėtų reikalavimų, toms transporto priemonėms, kurių apsauga neatrodo esanti reikalinga, būtų taikoma išlyga. Tvirtinimo institucija, svarstydama, ar transporto priemonei taikyti išlygą atsižvelgia į šiuos kriterijus (čia pateikti ne visi kriterijai): šiuo metu prieinami darbiniai lustai, transporto priemonės tinkamumas veikti pagal aukšto lygio eksploatacines charakteristikas ir numatomas parduoti transporto priemonių kiekis;
6.1.10.5. gamintojai, taikantys programuojamąsias kompiuterio kodų sistemas (pvz., elektra trinamą ir programuojamą pastoviąją atmintį, EEPROM), turi užtikrinti, kad tų sistemų nebūtų įmanoma perprogramuoti be leidimo. Gamintojai turi parengti patobulintas apsaugos nuo klastojimo strategijas ir rašymo drausties priemones, kurioms reikalinga elektroninė prieiga prie ne transporto priemonėje esančio kompiuterio, kurio techninę priežiūrą atlieka gamintojas. Institucija gali patvirtinti kitokius metodus, kuriais užtikrinamas lygiavertis apsaugos nuo klastojimo lygis.
–** Iki 2008 m. spalio 1 d. taikoma: aplinkos oro temperatūros intervalas 279 K – 303 K (6 °C – 30 °C);
–*** Šis temperatūros intervalas laikomas šiame Tvarkos apraše nurodytos peržiūros dalimi, pirmiausia kreipiant dėmesį į temperatūros apatinės ribos tinkamumą.
6.2. Išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių bei dūmingumo specifikacijos
Norint tipą patvirtinti pagal 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių A eilutę, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti nustatytas ESC ir ELR bandymais su įprastiniais dyzeliniais varikliais, įskaitant variklius su elektronine degalų įpurškimo įranga, išmetamųjų dujų recirkuliavimu (EGR), ir (ar) oksidavimo katalizatoriais. Dyzeliniai varikliai, kuriuose įrengtos naujausios išmetamųjų dujinių teršalų papildomo apdorojimo sistemos, įskaitant deNOx deginių filtrus katalizatorius ir (ar) kietųjų dalelių gaudykles, turi būti papildomai bandomi ETC bandymu.
Tipo patvirtinimo bandymams pagal 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1 ar B2 eilutes arba C eilutes išmetamieji dujiniai teršalai turi būti nustatyti ESC, ELR ir ETC bandymais.
Dujinių variklių išmetamieji dujiniai teršalai turi būti nustatyti ETC bandymu.
ESC ir ELR bandymų metodikos yra aprašytos 3 priedo 1 priedėlyje, ETC bandymo metodika – 3 priedo 2 ir 3 priedėliuose.
Bandyti pateikto variklio išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių, jei taikoma, kiekis bei dūmingumo vertė, jei taikoma, turi būti išmatuoti 3 priedo 4 priedėlyje aprašytais metodais.
5 priede aprašytos rekomenduojamos dujinių išmetamųjų teršalų analizės sistemos, rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ir rekomenduojama dūmingumo matavimo sistema.
Techninė tarnyba gali patvirtinti kitas sistemas ar analizatorius, jei nustatoma, kad atitinkamam bandymų ciklui gaunami lygiaverčiai rezultatai. Sistemos lygiavertiškumo nustatymas turi būti grindžiamas 7 (ar daugiau) ėminių porų koreliacijos tarp nagrinėjamos sistemos ir vienos iš šios direktyvos etaloninių sistemų tyrimu. Matuojant išmetamųjų kietųjų dalelių kiekius, lygiavertėmis etaloninėmis sistemomis laikoma tik viso srauto praskiedimo sistema arba standarto LST ISO 16183 reikalavimus atitinkanti dalies srauto praskiedimo sistema. „Rezultatais“ reikia laikyti ciklo išmetamųjų teršalų kiekio savitąją vertę. Koreliacijos bandymas turi būti daromas vienoje laboratorijoje, vienoje bandymų patalpoje ir su tuo pačiu varikliu, o dar geriau, jei bandymas daromas vienu metu. Ėminių porų vidutinių verčių lygiavertiškumas nustatomas naudojant F kriterijaus ir t kriterijaus statistiką, kaip aprašyta šio priedo 4 priedėlyje, parengtą toje pačioje laboratorijoje ir bandymų patalpoje bei su tuo pačiu varikliu. Išskirtys nustatomos pagal standartą LST ISO 5725 ir neįtraukiamos į duomenų bazę. Kad nauja sistema būtų pritaikyta direktyvoje, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas Pakartojamumo ir atkuriamumo apskaičiavimu, kaip aprašyta standarte LST ISO 5725.
6.2.1. Ribinės vertės
Anglies monoksido, visų angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių savitosios masės vertės, nustatytos darant ESC bandymą, ir dūmų neskaidrumo vertės, nustatytos darant ELR bandymą, turi būti ne didesnės kaip 1 lentelėje nurodytos.
1 lentelė
Ribinės vertės. ESC ir ELR bandymai
Eilutė |
Anglies monoksido (CO) masė g/kWh |
Angliavandenilių (HC) masė g/kWh |
Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh |
Kietųjų dalelių (PT) masė g/kWh |
Dūmingumas m-1 |
|
A (2000 m.) |
2,1 |
0,66 |
5,0 |
0,10 |
0,13(1) |
0,8 | |
B1 (2005 m.) |
1,5 |
0,46 |
3,5 |
0,02 |
0,5 |
|
B2 (2008 m.) |
1,5 |
0,46 |
2,0 |
0,02 |
0,5 |
|
C (EEV) |
1,5 |
0,25 | |
2,0 |
0,02 |
0,15 |
|
(1) Varikliams, kurių vieno cilindro darbinis turis yra mažesnis kaip 0,75 dm3 ir vardinis sukimosi dažnis didesnis kaip 3 000 min-1. |
||||||
Dyzelinių variklių, kurie yra bandomi papildomai darant ETC bandymą, ir ypač dujinių variklių, anglies monoksido, angliavandenilių, išskyrus metaną, metano (jei taikytina), azoto oksidų ir kietųjų dalelių (jei taikytina) savitosios masės vertės turi būti ne didesnės kaip 2 lentelėje nurodytos.
2 lentelė
Ribinės vertės. ETC bandymai
Eilutė |
Anglies monoksido (CO) masė g/kWh |
Angliavandenilių, išskyrus metaną, (NMHC) masė g/kWh |
Metano (CH4) masė (1) g/kWh |
Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh |
Kietųjų dalelių (PT) masė (2) g/kWh |
A (2000 m.) |
5,45 |
0,78 |
1,6 |
5,0 |
0,16 0,21(3) |
B1 (2005 m.) |
4,0 |
0,55 |
1,1 |
3,5 |
0,03 |
B2 (2008 m.) |
4,0 |
0,55 |
1,1 |
2,0 |
0,03 |
C (EEV) |
3,0 |
0,40 | |
0,65 |
2,0| |
0,02 |
6.2.2. Dyzelinių ir dujinių variklių angliavandenilių kiekio matavimas:
6.2.3. Dyzelinių variklių specialieji reikalavimai:
6.2.3.1. Azoto oksidų savitoji masė, nustatyta darant ESC bandymą kontrolinės srities atsitiktiniuose tikrinimo taškuose, palyginti su aplinkinių režimų taškų interpoliavimu gautomis vertėmis, negali būti didesnė daugiau kaip 10 % (nuoroda į 3 priedo 1 priedėlio 4.6.2 ir 4.6.3 punktus);
6.3. Patvarumas ir charakteristikų blogėjimo faktoriai:
6.3.1. Gamintojai, kad būtų galima taikyti šį Tvarkos aprašą nustato charakteristikų blogėjimo faktorius, kuriais remiantis būtų įrodoma, jog variklių šeimos arba variklio išmetamųjų dujinių teršalų papildomo apdorojimo sistemos šeimos išmetamųjų dujinių teršalų kiekis per tam tikrą patvarumo (ilgaamžiškumo) laikotarpį, nustatytą šio Tvarkos aprašo IV skyriuje, tebeatitinka numatytas išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribas, nurodytas šio priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktose lentelėse;
6.4. Transporto priemonei įrengiama diagnostikos (TPĮDS) sistema:
6.4.1. Kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo V skyriuje, dyzeliniams varikliams arba dyzelinį variklį turinčioms transporto priemonėms pagal šio teisės akto 11 priedo reikalavimus turi būti įrengta transporto priemonės diagnostikos (TPĮDS) sistema išmetamiesiems teršalams kontroliuoti;
Kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo V skyriuje, dujiniams varikliams arba dujinį variklį turinčioms transporto priemonėms pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo reikalavimus turi būti įrengta transporto priemonės diagnostikos (TPĮDS) sistema išmetamiesiems dujiniams teršalams kontroliuoti.
6.4.2. Variklių gamyba mažomis serijomis
Šio skirsnio reikalavimų nepaisydami variklių gamintojai, kurie visame pasaulyje tam tikro tipo variklių, priskirtinų TPĮDS sistemą turinčių variklių šeimai, per metus pagamina:
mažiau nei 500 vienetų per metus gali gauti EB tipo patvirtinimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, jeigu variklis stebimas tik dėl grandinės vientisumo, o papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema – dėl pagrindinių veikimo sutrikimų,
mažiau nei 50 vienetų per metus gali gauti EB tipo patvirtinimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, jeigu visa išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema (t. y. papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema) stebima tik dėl grandinės vientisumo.
Tipo tvirtinimo institucija Komisijai turi pranešti apie kiekvieno pagal šias nuostatas suteikto tipo patvirtinimo aplinkybes.
6.5. Tinkamą NOx kontroliuojančių prietaisų darbą užtikrinantys reikalavimai:
6.5.1. Bendrosios nuostatos
6.5.1.1. Šis skirsnis taikomas uždegimo suspaudimu variklių sistemoms nepaisant technologijos, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse pateiktų išmetamųjų teršalų ribinių verčių;
6.5.3, 6.5.4 ir 6.5.5 skirsnių reikalavimai nuo 2006 m. lapkričio 9 d. taikomi suteikiant naujus tipo patvirtinimus, o nuo 2007 m. spalio 1 d. – visoms naujoms registruojamoms transporto priemonėms;
6.5.1.3. Visi varikliai, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įmontuoti taip, kad atitiktų tas nuostatas per variklio eksploatavimo laiką;
6.5.1.4. Informaciją, išsamiai apibūdinančią variklio, kuriam taikomos šio skirsnio nuostatos, veikimo ir eksploatacines charakteristikas gamintojas pateikia šio Tvarkos aprašo 2 priede;
6.5.1.5. Jeigu su varikliu turi būti naudojamas aktyviklis, gamintojas įteikiamoje paraiškoje suteikti tipo patvirtinimą nurodo visų aktyviklių, kurie naudojami su bet kokia išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, charakteristikas, t. y. tipą ir koncentracijas, darbinę temperatūrą, sąlygas, nuorodą į tarptautinius standartus ir kt.;
6.5.1.6. Remiantis 6.1 skirsnyje nurodytais reikalavimais, bet kokiam varikliui, kuriam taikomas šis skirsnis, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės funkcija tebeturi būti būdinga visomis sąlygomis, kurios reguliariai pasitaiko Bendrijos teritorijoje, ypač nusistovėjus žemai aplinkos oro temperatūrai;
6.5.1.7. Suteikiant tipo patvirtinimą, gamintojas techninei tarnybai turi įrodyti, kad variklių, su kuriais privaloma naudoti aktyviklį, per taikomą išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklą išmetamo amoniako kiekio vidutinė vertė neviršija 25 ppm;
6.5.1.8. Jei tai varikliai, su kuriais reikia naudoti aktyviklį, transporto priemonėje įmontuotoje kiekvienoje atskiroje aktyviklio talpykloje turi būti numatyta priemonė paimti bet kurio talpykloje esančio skysčio ėminį. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso.
6.5.2. Techninės priežiūros reikalavimai:
6.5.2.1. Gamintojas visiems naujų sunkiųjų transporto priemonių arba joms skirtų naujų variklių savininkams įteikia raštiškus nurodymus ar pasirūpina, kad tie nurodymai būtų įteikti, kuriuose numatoma, jog, jeigu transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia ne pagal nustatytus reikalavimus, vairuotojui apie triktį turi signalizuoti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), o variklis turi veikti mažesne apkrova;
6.5.2.2. Nurodymuose pateikiami tinkamo transporto priemonių eksploatavimo ir jų techninės priežiūros reikalavimai, įskaitant, jeigu taikoma, sunaudojamųjų aktyviklių reikalavimus;
6.5.2.3. Nurodymai turi būti parašyti aiškia ir be techninių terminų kalba tos šalies, kurioje nauja sunkioji transporto priemonė arba naujas sunkiosios transporto priemonės variklis yra parduodamas arba registruojamas;
6.5.2.4. Nurodymuose turi būti pasakyta, ar pasibaigus įprastam techninės priežiūros laikotarpiui transporto priemonės operatorius turi pakartotinai pripilti naudojamų aktyviklių, ir turi būti nustatomas tikėtinas aktyviklio kiekis, kuris būtų sunaudojamas atsižvelgiant į naujos sunkiosios transporto priemonės tipą;
6.5.2.5. Nurodymuose turi būti pabrėžta, kad naudotinas tam tikrų specifikacijų, jeigu buvo nustatyta, privalomasis aktyviklis ir jo pripilama pakartotinai, siekiant užtikrinti, jog transporto priemonė atitiktų tos transporto priemonės arba variklio tipo atitikties sertifikatą;
6.5.2.6. Nurodymuose turi būti paminėta, kad transporto priemonės eksploatavimas be jokio aktyviklio, kuris naudotinas su transporto priemone išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, gali būti laikomas baudžiamosios teisės pažeidimu ir kad todėl transporto priemonės registravimo arba eksploatavimo šalyje ar kitoje šalyje, kurioje transporto priemonė eksploatuojama, suteiktos visos palankios pirkimo ar eksploatavimo sąlygos galėtų būti paskelbtos negaliojančiomis.
6.5.3. Variklio išmetamų NOx kontrolė:
6.5.3.1. Jeigu varikliui dirbant išmetamų NOx kiekis kontroliuojamas ne pagal nustatytus reikalavimus (pvz., todėl, kad nenaudojamas privalomasis aktyviklis, nepakankamas išmetamųjų teršalų recirkuliavimo srautas arba išjungta išmetamųjų teršalų recirkuliavimo sistema), šią būklę turi nustatyti NOx kiekį kontroliuojantys jutikliai, pro kuriuos teka išmetamųjų teršalų srautas;
6.5.3.2. Jeigu NOx kiekis privalomąją ribinę vertę, nustatytą šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktoje I lentelėje, viršija daugiau nei 1,5 g/kwh, vairuotojui apie tai turi signalizuoti įsijungęs veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.6.5 skirsnyje;
6.5.3.3. Be to, neištrinamas trikties kodas, nurodantis priežastį, kodėl NOx kiekis viršija nurodytąjį 6.5.3.2 skirsnyje, pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo priedo 3.9.2 skirsnį turi būti laikomas bent 400 dienų arba 9 600 variklio darbo valandų.
Kaip mažiausias reikalavimas ir jeigu taikoma, NOx kiekio viršijimo priežastys nurodomos tais atvejais, kai tuščia aktyviklio talpykla, yra aktyviklio dozavimo sutrikimas, nepakankama aktyviklio kokybė, per mažas aktyviklio sunaudojimas, nepakankamas išmetamųjų teršalų recirkuliavimo srautas arba išjungta išmetamųjų teršalų recirkuliavimo sistema. Visais kitais atvejais gamintojui leidžiama nurodyti neištrinamą trikties kodą „didelis NOx kiekis – pagrindinė priežastis nežinoma“;
6.5.3.4. Jeigu NOx kiekis viršija TPĮDS slenkstines ribines vertes, nustatytas šio Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje, sukamojo momento ribotuvas variklio galią pagal 6.5.5 skirsnio reikalavimus turi sumažinti taip, kad tą sumažinimą aiškiai suprastų transporto priemonės vairuotojas. Kai sukamojo momento ribotuvas įjungtas, vairuotojas ir toliau yra įspėjamas pagal 6.5.3.2 skirsnio reikalavimus, o neištrinamas trikties kodas turi būti laikomas pagal 6.5.3.3 skirsnio reikalavimus;
6.5.3.5. Jei tai varikliai, kuriems, siekiant kontroliuoti išmetamų NOx kiekį, turi būti numatytas išmetamųjų teršalų recirkuliavimas, o ne kita išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, gamintojas NOx kiekį gali nustatyti bet kokiu kitu 6.5.3.1 skirsnio reikalavimus atitinkančiu būdu. Suteikiant tipo patvirtinimą, gamintojas, turi įrodyti, kad kitas būdas NOx kiekiui nustatyti laiko ir tikslumo atžvilgiu, palyginti su 6.5.3.1 skirsnio reikalavimais, yra lygiavertis ir kad jo taikymo poveikis būtų toks pats, kaip nurodytas 6.5.3.2, 6.5.3.3 ir 6.5.3.4 skirsniuose.
6.5.4. Aktyviklio kontrolė:
6.5.4.1. Jei transporto priemonėse, kad jos atitiktų šio skirsnio reikalavimus, būtina naudoti aktyviklį, transporto priemonių prietaisų skydelyje specialiais mechaniniais arba elektroniniais rodmenų įtaisais tų transporto priemonių vairuotojams turi būti teikiama informacija apie transporto priemonėje įmontuotoje talpykloje esančio aktyviklio kiekį. Teikiant tokią informaciją numatoma, kad bus signalizuojama, jeigu aktyviklio kiekis:
– mažesnis nei 10 % talpyklos talpos arba gamintojo nuožiūra galima pasirinkti didesnį procentinį dydį, arba
– mažesnis už tam tikrą kiekį, palyginti su galimu nuvažiuoti atstumu turint degalų atsargų kiekį, kurį yra nurodęs gamintojas.
Aktyviklio rodytuvas įrengiamas kuo arčiau degalų kiekio rodytuvo;
6.5.4.2. Jeigu ištuštėja aktyviklio talpykla, vairuotojui turi būti signalizuojama pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.6.5 skirsnio reikalavimus;
6.5.4.3. Sunaudojus visą talpykloje esantį aktyviklį, be 6.5.4.2 skirsnio reikalavimų, nedelsiant taip pat pradedami taikyti 6.5.5 skirsnio reikalavimai;
6.5.4.4. Gamintojas gali pasirinkti, kad jis laikysis 6.5.4.5–6.5.4.12 skirsnių, o ne 6.5.3 skirsnio reikalavimų;
6.5.4.5. Varikliuose turi būti įrengti prietaisai, leidžiantys nustatyti, ar transporto priemonėje yra skysčio, atitinkančio gamintojo deklaruotas ir šio Tvarkos aprašo 2 priede užregistruotas aktyviklio charakteristikas;
6.5.4.6. Jeigu skystis aktyviklio talpykloje neatitinka gamintojo deklaruotų šio Tvarkos aprašo 2 priede nustatytų minimalių reikalavimų aktyvikliui, tada taikomi papildomi 6.5.4.12 skirsnio reikalavimai;
6.5.4.7. Varikliuose turi būti įrengti prietaisai, leidžiantys nustatyti sunaudoto aktyviklio kiekį ir jie turi būti pritaikyti taip, kad transporto priemonėje užtikrintų prieigą prie informacijos apie sunaudojimą;
6.5.4.8. Informacija apie variklio vidutiniškai sunaudotą aktyviklio kiekį ir vidutiniškai sunaudotą privalomąjį jo kiekį arba per 48 ankstesnes variklio darbo valandas, arba per laikotarpį, per kurį turėtų būti sunaudota bent 15 litrų privalomojo aktyviklio (pasirenkant ilgesnį laikotarpį), turi būti prieinama per įprastos diagnostinės jungties nuoseklųjį prievadą nurodytą šio Tvarkos aprašo 11 priedo 6.8.3 skirsnyje;
6.5.4.9. Siekiant kontroliuoti aktyviklio sunaudojimą, varikliui dirbant turi būti fiksuojami bent jau šie parametrai:
– aktyviklio kiekis transporto priemonėje įrengtoje talpykloje,
– aktyviklio srautas arba jo įpurškiamas kiekis techniniu atžvilgiu kiek galima arčiau tos vietos, kurioje aktyviklis purškiamas į išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą.
6.5.4.10. Jeigu per 6.5.4.8 skirsnyje apibrėžtą laikotarpį nustatoma variklio vidutiniškai sunaudoto aktyviklio kiekio ir vidutiniškai sunaudoto privalomojo jo kiekio 50 % nuokrypis, pradedamos taikyti 6.5.4.12 skirsnyje numatytos priemonės;
6.5.4.11. Jeigu aktyviklį nustojama dozuoti, taikomos 6.5.4.12 nustatytos priemonės. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu dozavimą nutraukia variklio elektroninio reguliavimo blokas, nes variklio darbo sąlygos yra tokios, kad, atsižvelgiant į jo išmetamųjų teršalų kiekį, aktyviklio dozuoti neprivaloma ir jeigu gamintojas tvirtinimo institucijai yra aiškiai nurodęs, kada taikomos tos darbo sąlygos;
6.5.5. Priemonės, užtikrinančios, kad nebūtų klastojamas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų veikimas:
6.5.5.1. Visi varikliai, kuriems taikomas šis skirsnis, turi turėti sukamojo momento ribotuvą vairuotojui signalizuojantį apie tai, kad variklis dirba arba kad transporto priemonė eksploatuojama ne pagal nustatytus reikalavimus, ir taip skatinti, jog tinkamai būtų pašalintos visos triktys;
6.5.5.2. Sukamojo momento ribotuvas įjungiamas transporto priemonei pirmą kartą sustojus po to, kai buvo susiklosčiusios 6.5.3.4, 6.5.4.3, 6.5.4.6, 6.5.4.10 arba 6.5.4.11 skirsniuose nurodytos sąlygos;
6.5.5.3. Jeigu įjungiamas sukamojo momento ribotuvas, variklio sukamasis momentas jokiu atveju neturi būti didesnis, nei toliau nurodoma pastovi vertė:
– 60 % didžiausios apkrovos sukamojo momento, jei tai N3 > 16 tonų, M1 > 7,5 tonų, M3/III ir M3/B > 7,5 tonų kategorijų transporto priemonės,
– 75 % didžiausios apkrovos sukamojo momento, jei tai N1, N2, N3 ≤ 16 tonų, 3,5 < M1 ≤ 7,5 tonų, M2, M3/I, M3/II, M3/A ir M3/B≤ 7,5 tonų kategorijų transporto priemonės;
6.5.5.4. Reikalavimai dokumentams ir sukamojo momento ribotuvui yra nustatomi 6.5.5.5–6.5.5.8 skirsniuose;
6.5.5.5. Išsami raštu pateikta informacija, apibūdinanti visas išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo ir sukamojo momento ribotuvo veikimo charakteristikas, turi būti pateikiama pagal 6.1.7.1 skirsnio b dalyje nustatytus reikalavimus dokumentams. Konkrečiai gamintojas teikia informaciją apie ECU naudojamus algoritmus, kartais NOx koncentracija siejama su konkrečiu išmetamų NOx kiekiu (g/kwh), nustatytu ETC bandymu pagal 6.5.6.5 skirsnį;
6.5.5.6. Varikliui sukantis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi, sukamojo momento ribotuvas turi būti išjungiamas, jeigu priežastys, į kurias atsižvelgiant jis buvo įjungtas, jau nebeturi įtakos. Sukamojo momento ribotuvas neturi būti išjungiamas automatiškai, jeigu nebuvo pašalinta priežastis, atsižvelgiant, į kurią ribotuvas buvo įjungtas;
6.5.5.7. Sukamojo momento ribotuvo neturi būti galima išjungti jungikliu arba techninės priežiūros įrankiu;
6.5.5.8. Sukamojo momento ribotuvas netaikomas varikliams ar transporto priemonėms, kurias naudoja karinių pajėgų, gelbėjimo tarnybų, priešgaisrinių tarnybų ir greitosios pagalbos automobiliai. Ilgalaikį išjungimą gali atlikti tik variklio ar transporto priemonės gamintojas, o tinkamam identifikavimui numatomas konkretus variklio tipas, priklausantis variklių šeimai.
6.5.6. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos eksploatavimo sąlygos:
6.5.6.1. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema eksploatuojama
– esant aplinkos oro temperatūrai, kurios diapazonas yra 266-308 K (-7-35 °C),
– bet kuriame aukštyje, žemiau 1 600 m,
– esant didesnei kaip 343 K (70 °C) variklio aušinimo temperatūrai.
Šis skirsnis netaikomas kontroliuojant aktyviklio kiekį talpykloje, kurioje kontroliuojama esant visoms eksploatavimo sąlygoms.
6.5.6.2. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema gali būti išjungta, kai naudojama veikimo avariniu režimu strategija, dėl kurios sukamojo momento ribotuvas riboja daugiau nei atitinkamai transporto priemonių kategorijai nustatyti ir 6.5.5.3 skirsnyje nurodyti lygiai;
6.5.6.3. Jei taikomas išmetamųjų teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas, išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo veikia ir atitinka 6.5 skirsnio nuostatas;
6.5.6.4. Netinkamas NOx kontroliuojančių prietaisų veikimas nustatomas per keturis TPĮDS bandymo ciklus, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlio 6.1 skirsnyje pateikiamoje apibrėžtyje;
6.5.6.5. ECU naudojami algoritmai, skirti susieti faktinę NOx koncentraciją su konkrečiu išmetamų NOx kiekiu (g/kwh) atliekant ETC bandymą neturėtų būti laikomi išderinimo strategija;
6.5.6.6. Jei PIDTKS, kurią patvirtino tipo patvirtinimo institucija pagal 6.1.5 skirsnį, pradeda veikti, bet koks NOx padidėjimas dėl PIDTKS veikimo gali būti taikomas atitinkamam NOx lygiui, nurodytam 6.5.3.2 skirsnyje. Visais šiais atvejais PIDTKS poveikis NOx slenkstinei vertei aprašomas pagal 6.5.5.5 skirsnį.
6.5.7. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos sutrikimas:
6.5.7.1. Stebima, ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemoje nėra elektros gedimų ir ar nėra pašalintas arba išjungtas koks nors jutiklis, kuris neleidžia nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimo, kaip reikalaujama pagal 6.5.3.2. ir 6.5.3.4 skirsnius.
Jutiklių, turinčių poveikio diagnostikos sistemai, pavyzdžiai yra tie jutikliai, kurie tiesiogiai matuoja NOx koncentraciją, karbamido kokybės jutikliai ir jutikliai, naudojami aktyvikliui dozuoti, jo kiekiui ir naudojimui ar recirkuliavimui kontroliuoti.
6.5.7.2. Jei pasitvirtina, kad neveikia išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema, vairuotojui apie tai nedelsiant signalizuojama įjungiant įspėjamąjį signalą pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.6.5 skirsnį;
6.5.7.3. Vadovaujantis 6.5.5 skirsniu, jei per 50 variklio darbo valandų gedimas nepašalinamas, įjungiamas sukamojo momento ribotuvas.
Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis sutrumpinamas iki 36 valandų nuo šio Tvarkos aprašo 11 ir 12 punkte nurodytų datų;
6.5.7.4. Kai išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema nustatytas gedimas pašalinamas, su tuo gedimu susijęs (-ę) kodas (-ai) gali būti ištrinamas(-i) iš sistemos atminties, išskyrus 6.5.7.5 skirsnyje nurodytus atvejus, ir prireikus sukamojo momento ribotuvas įjungiamas pagal 6.5.5.6 skirsnį.
Trikties kodo (-ų), susijusio (-ių) su išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimu, neturi būti įmanoma ištrinti iš sistemos atminties jokiu rodmenų nuskaitymo įtaisu;
6.5.8. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos bandymas:
6.5.8.1. Kaip 3 skirsnyje numatytos paraiškos dalį suteikti tipo patvirtinimą, gamintojas, atlikdamas bandymus su variklio dinamometru pagal 6.5.8.2–6.5.8.7 skirsnius, įrodo, kad laikomasi šio skirsnio nuostatų reikalavimų;
6.5.8.2. Tai, kad laikomasi variklio šeimai ar TPĮDS variklio šeimai šiame skirsnyje keliamų reikalavimų, galima įrodyti atliekant vienos variklių šeimos (pirminio variklio) variklių išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos bandymus tuo atveju, kai gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia duomenis, įrodančius, kad tos šeimos variklių išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos yra panašios.
Tai gali būti įrodoma tipo patvirtinimo institucijai pateikiant tokius duomenis kaip algoritmai, funkcinės analizės ir kt.
Pirminį variklį parenka gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pritarus;
6.5.8.3. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos bandymą sudaro šie trys etapai:
Atranka:
Netinkamo NOx kontroliuojančių prietaisų veikimo operaciją ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimą pasirenka institucija iš netinkamo veikimo operacijų sąrašo, kurį pateikia gamintojas;
Nustatymas:
Netinkamo veikimo poveikis patvirtinamas matuojant NOx kiekį per ETC variklio bandymų stende;
Bandymas:
Poveikis sistemai (sukamojo momento apribojimas, įspėjamasis signalas ir kt.) išbandomas su varikliu atliekant keturis TPĮDS bandymo ciklus;
6.5.8.3.1. Atrankos etapui gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia monitoringo strategijų, kurios buvo taikytos siekiant nustatyti bet kurio NOx kontroliuojančių prietaisų potencialų netinkamą veikimą ir potencialių išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimų, dėl kurių gali tik įsijungti sukamojo momento ribotuvas arba įspėjamasis signalas, aprašymą.
Šio sąrašo būdingi pavyzdžiai: tuščia aktyviklio talpykla, netinkamas veikimas, dėl kurio nustojama dozuoti aktyviklį, nepakankama aktyviklio kokybė, netinkamas veikimas, dėl kurio panaudojama mažai aktyviklio, netinkamas recirkuliavimo srautas arba išjungta recirkuliavimo sistema.
Tipo patvirtinimo institucija iš šio sąrašo pasirenka mažiausia dvi ir daugiausia tris NOx kontroliuojančių prietaisų ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos netinkamo veikimo operacijas;
6.5.8.3.2. Nustatymo etapui išmetami NOx matuojami atliekant ETC bandymo ciklą vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlio nuostatomis. ETC bandymo rezultatas naudojamas nustatant, kaip tikėtinai pradės veikti NOx kontrolės monitoringo sistema bandymo metu (sukamojo momento apribojimas ir/arba įspėjamasis signalas). Netinkamas veikimas modeliuojamas taip, kad NOx kiekis daugiau kaip 1 g/kWh neviršytų kurios nors iš ribinių verčių, nurodytų 6.5.3.2 ar 6.5.3.4 skirsniuose.
Išmetamųjų teršalų nustatyti nereikalaujama, jei aktyviklio talpykla tuščia arba jei reikia parodyti išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos netinkamą veikimą.
Sukamojo momento ribotuvas nustatymo etapo metu išjungiamas;
6.5.8.3.3. Bandymo etapui variklis tikrinamas atliekant daugiausia keturis TPĮDS bandymo ciklus. Neturėtų būti jokių kitų gedimų, išskyrus tuos, dėl kurių atliekamas bandymas;
6.5.8.3.4. Prieš pradedant bandymų ciklą, nurodytą 6.5.8.3.3 skirsnyje, išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema nustatoma režimu „gedimų nėra“;
6.5.8.4. Tuo atveju, kai išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema yra iš esmės pagrįsta NOx kiekio kontrolės jutikliais, pro kuriuos teka išmetamųjų teršalų srautas, gamintojas, norėdamas įsitikinti, ar laikomasi reikalavimų, gali pasirinkti tiesiogiai kontroliuoti tam tikras sistemos dalis (pvz., dozavimo veiklos sutrikimą, uždarytą EGR sklendę). Tokiu atveju atliekamas bandymas su pasirinkta sistemos dalimi;
6.5.8.5. Sukamojo momento ribojimas, kurio reikalaujama pagal 6.5.5.3 skirsnį, dėl sukamojo momento ribotuvo patvirtinamas kartu su bendru variklio darbo patvirtinimu pagal Direktyvą 80/1269/EB. Bandymo procesui gamintojas tipo patvirtinimo institucijai parodo, kad į variklio elektroninio reguliavimo bloką įdėtas tinkamas sukamojo momento ribotuvas. Atskirų sukamojo momento ribotuvo matavimų bandymo proceso metu nereikalaujama;
6.5.8.6. Kaip alternatyva 6.5.8.3.3–6.5.8.3.5 skirsniams išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos ir sukamojo momento ribotuvo bandymas gali būti atliekamas išbandant transporto priemonę. Transporto priemone važiuojama keliu arba bandymo keliu esant pasirinktoms netinkamo veikimo operacijoms ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimams, siekiant įrodyti, kad įsijungs įspėjamasis signalas ir sukamojo judesio ribotuvas pagal 6.5 skirsnio reikalavimus, ypač pagal 6.5.5.2 ir 6.5.5.3 skirsnius.
6.5.8.7. Jei laikantis 6.5 skirsnio reikalavimų kompiuterio atmintyje reikia laikyti neištrinamą trikties kodą, bandymo sekos pabaigoje reikia, kad būtų įvykdyti šie trys reikalavimai:
– pasinaudojant TPĮDS rodmenų nustatymo įtaisu būtų galima patvirtinti, kad TPĮDS kompiuterio atmintyje yra atitinkamas neištrinamas trikties kodas, nurodytas 6.5.3.3 skirsnyje, ir kad tipo patvirtinimo institucijai tinkamai įrodoma, kad rodmenų nuskaitymo įtaisas negali jo ištrinti, ir
– skaitant neištrinamus duomenis, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.9.2 skirsnyje, galima patvirtinti, kiek laiko nustatymo sekos metu praėjo, kol įsijungė įspėjamasis signalas, ir kad tipo patvirtinimo institucijai galima tinkamai įrodyti, jog rodmenų nuskaitymo įtaisas negali tų duomenų ištrinti, ir
– tipo patvirtinimo institucija patvirtino konstrukcijos elementus, įrodančius, kad ši neištrinama informacija yra saugoma pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.9.2 skirsnį mažiausiai 400 dienų arba 9600 variklio darbo valandų.
7. ĮRENGIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖJE
7.1. Variklio įrengimas transporto priemonėje turi atitikti šias su variklio tipo patvirtinimu susijusias charakteristikas:
7.1.1. slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje turi būti ne didesnis kaip patvirtintam varikliui 6 priede nurodytas sumažėjimas;
7.1.2. priešslėgis išmetimo vamzdyje turi būti ne didesnis, kaip patvirtintam varikliui 6 priede nurodytas priešslėgis;
7.1.3. išmetimo sistemos tūris nuo 6 priede nurodyto patvirtinto variklio išmetimo sistemos tūrio neturi skirtis daugiau kaip 40 %;
8. VARIKLIŲ ŠEIMA
8.1. Variklių šeimą apibrėžiantys parametrai
Variklių šeima, kurią yra apibrėžęs variklio gamintojas, turi atitikti standarto LST ISO 16185 nuostatas.
8.2. Pirminio variklio pasirinkimas.
8.2.1. Dyzeliniai varikliai:
Pagrindinis šeimos pirminio variklio parinkimo kriterijus – tai didžiausias per vieną taktą įpurkštų degalų kiekis esant didžiausio deklaruoto sukamojo momento sukimosi dažniui. Jei dviejų ar daugiau variklių šis pagrindinis kriterijus yra vienodas, pasirenkant pirminį variklį taikomas antrinis kriterijus – didžiausias per vieną taktą įpurkštų degalų kiekis esant vardiniam sukimosi dažniui. Esant tam tikroms aplinkybėms patvirtinimą suteikianti institucija gali nuspręsti, kad šeimai blogiausias išmetamųjų teršalų kiekio požiūriu atvejis gali būti geriausiai apibūdintas bandant antrą variklį. Taigi patvirtinimą suteikianti institucija bandymui gali išsirinkti papildomą variklį, pasirinkimą pagrįsdama savybėmis, kurios rodytų, kad šis šeimai priklausantis variklis gali turėti didžiausią išmetamųjų teršalų lygį.
Jei šeimai priklausantys varikliai gali turėti kitų kintamų savybių, kurios galėtų būti laikomos veikiančiomis išmetamųjų teršalų susidarymą, šios savybės taip pat turi būti identifikuotos ir į jas turi būti atsižvelgiama renkantis pirminį variklį;
8.2.2. Dujiniai varikliai:
Šeimos pirminis variklis turi būti pasirinktas taikant pirminį didžiausio darbinio tūrio kriterijų. Jei dviejų ar daugiau variklių šis pagrindinis kriterijus yra vienodas, pasirenkant pirminį variklį taikomas antrinis kriterijus tokia tvarka:
– didžiausias per taktą tiekiamų degalų kiekis esant deklaruotos vardinės galios sukimosi dažniui,
– didžiausia kibirkštinio uždegimo paskuba,
– mažiausias išmetamųjų dujų recirkuliavimo laipsnis,
– nėra oro siurblio arba oro siurblys su mažiausiuoju oro srautu.
Esant tam tikroms aplinkybėms, patvirtinimą suteikianti institucija gali nuspręsti, kad šeimai blogiausias išmetamųjų teršalų kiekio požiūriu atvejis gali būti geriausiai apibūdintas bandant antrą variklį. Taigi patvirtinimą suteikianti institucija bandymui gali išsirinkti papildomą variklį, pasirinkimą pagrįsdama savybėmis, kurios rodytų, kad šis šeimai priklausantis variklis gali turėti didžiausią išmetamųjų teršalų lygį.
8.3. Diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimą apibūdinantys parametrai:
Diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimą galima apibūdinti pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri visiems tos šeimos varikliams.
Siekiant, kad variklius būtų galima laikyti priklausančiais tai pačiai diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimai, jiems turi būti bendras toliau pateikiamų parametrų sąrašas:
– ribinių verčių kontrolės metodai,
– gedimų nustatymo metodai,
jeigu gamintojas atitinkamomis inžinerinėmis priemonėmis arba kitomis tinkamomis procedūromis neįrodė, kad tie metodai nėra lygiaverčiai.
Pastaba. Tai pačiai šeimai nepriklausantys varikliai vis dėlto gali priklausyti tai pačiai diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimai, jeigu yra laikomasi pirmiau minėtų kriterijų.
9. GAMINIŲ ATITIKTIS
9.1. Priemonių produkcijos atitikčiai užtikrinti turi būti imamasi pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nuostatas. Produkcijos atitiktis tikrinama remiantis tipo patvirtinimo sertifikatuose, kurie nustatyti šio Tvarkos aprašo 6 priede, pateikiamu aprašymu. Taikant 1, 2 arba 3 priedėlius, variklių, kurių turi būti nustatoma produkcijos atitiktis, išmatuotas išmestų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekis turi būti tikslinamas naudojant tam tikro variklio atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių, kaip nustatyta 6 priedo 1 priedėlio 1.4 skirsnyje.
LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) atitinkami skirsniai taikomi tada, jeigu kompetentingos institucijos abejoja gamintojo taikyta tikrinimo procedūra;
9.1.1. Jei reikia išmatuoti išmetamųjų teršalų kiekį ir variklio tipo patvirtinimas buvo vieną ar kelis kartus pratęstas, turi būti bandomas(-i) variklis(-iai), aprašytas(-i) informaciniuose atitinkamo pratęsimo dokumentuose;
9.1.1.1. Dėl išmetamųjų teršalų bandomo variklio atitikties:
Pristatęs variklį atsakingosioms institucijoms, gamintojas turi niekaip nebereguliuoti pasirinkto variklio;
9.1.1.1.1. Iš partijos atsitiktinai paimami trys varikliai. Tie varikliai, kurie bandomi tik darant ESC ir ELR bandymus ar tik darant ETC bandymą tipui patvirtinti pagal 6.2.1 punkto lentelių A eilutę, bandomi darant gaminių atitikties patikrinimo bandymus. Atsakingajai institucijai sutikus, visi kiti varikliai, gavę tipo patvirtinimą pagal 6.2.1 punkto lentelių A, B1, B2 arba C eilutes, gaminių atitikčiai patikrinti bandomi pagal ESC ir ELR ciklus ar pagal ETC ciklą. Ribinės vertės pateiktos šio priedo 6.2.1 punkte;
9.1.1.1.2. Jei pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), taikomo automobiliams ir jų priekaboms, priedą kompetentingą instituciją tenkina gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis, bandymai daromi pagal šio priedo 1 priedėlį.
Jei pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), taikomo automobiliams ir jų priekaboms, priedą kompetentingos institucijos netenkina gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis, bandymai daromi pagal šio priedo 2 priedėlį.
Gamintojo prašymu bandymai gali būti daromi pagal šio priedo 3 priedėlį;
9.1.1.1.3. Remiantis variklių bandymais imčių būdu, partijos gaminiai laikomi tinkamais, jei pagal atitinkamame priedėlyje taikomus kriterijus teigiamas sprendimas gautas dėl visų teršalų, ir netinkamais, jei neigiamas sprendimas gautas dėl vieno teršalo.
Kai teigiamas sprendimas gaunamas dėl vieno teršalo, šis sprendimas negali būti pakeistas remiantis jokiais papildomais bandymais, kuriais norima nuspręsti dėl kitų teršalų.
Jei dėl visų teršalų teigiamo sprendimo nėra gauta ir jei nė dėl vieno teršalo nėra gauta neigiamo sprendimo, bandomas kitas variklis (žr. 2 paveikslą).
Jei negauta jokio sprendimo, gamintojas gali bet kuriuo metu nuspręsti nutraukti bandymą. Tokiu atveju registruojamas neigiamas sprendimas;
9.1.1.2. Turi būti bandomi tik nauji varikliai. Dujiniai varikliai turi būti įvažinėti pagal metodiką, apibrėžtą 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte;
9.1.1.2.1. Tačiau gamintojo prašymu bandymus galima daryti su dyzeliniais ar dujiniais varikliais, pašildomais ilgiau nei nurodyta 9.1.1.2 punkte, bet ne ilgiau kaip 100 valandų. Tokiu atveju juos pašildo gamintojas, kuris įsipareigoja šių variklių niekaip nereguliuoti;
9.1.1.2.2. Kai gamintojas prašo variklius pašildyti pagal 9.1.1.2.1 punkto sąlygas, pašildymą galima taikyti:
– visiems bandomiems varikliams, arba
– pirmajam bandomam varikliui, dujų išsiskyrimo koeficientą nustatant tokiu būdu:
– pirmojo bandomo variklio išmetamieji teršalai matuojami nulinę valandą ir „x“ valandą
– dujų evoliucijos koeficientas nuo nulinės iki „x“ valandos apskaičiuojamas kiekvienam teršalui:
išmetamųjų teršalų kiekis „x“ valandą/išmetamųjų teršalų kiekis nulinę valandą,
šis koeficientas gali būti mažesnis kaip vienetas.
Kiti bandomieji varikliai nebus pašildomi, bet nulinę valandą gautas išmetamųjų teršalų kiekis bus pakeistas remiantis išsiskyrimo koeficientu.
Šiuo atveju reikia turėti šias vertes:
– pirmojo variklio vertes „x“ valandą
– kitų variklių vertes nulinę valandą padaugintas iš išsiskyrimo koeficiento;
9.1.1.2.3. Visi šie bandymai su dyzeliniais varikliais ir LPG varomais varikliais gali būti daromi naudojant pramoninius degalus. Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti etaloninių degalų rūšis, aprašytas 4 priede. Tai reiškia, kad reikia daryti bandymus, aprašytus šio priedo 4 punkte, kai kiekvienas dujinis variklis naudoja bent dvi etaloninių degalų rūšis;
9.1.1.2.4. Jei tai yra NG varomi varikliai, visus šiuos bandymus naudojant pramoninius degalus galima daryti taip:
– H paženklintiems varikliams – H diapazono pramoninius degalus (0,89 ≤ Sla ≤ 1,00),
– L paženklintiems varikliams – L diapazono pramoninius degalus (1,00 ≤ Sla ≤ 1,19),
– HL paženklintiems varikliams – Sla poslinkio koeficiento kraštutinio diapazono pramoninius degalus (0,89 ≤ Sla ≤ 1,19).
Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti etaloninių degalų rūšis, aprašytas 4 priede. Tuomet reikia daryti bandymus, aprašytus šio priedo 4 punkte;
9.1.1.2.5. Jei kyla ginčas dėl dujų variklių neatitikimo, kai jie varomi pramoniniais degalais, bandymai turi būti daromi naudojant etaloninių degalų rūšį, kuri buvo naudojama bandant pirminį variklį, ar leistinus papildomus degalus 3, kaip nurodyta 4.1.3.1 ir 4.2.1.1 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Tuomet rezultatas turi būti perskaičiuotas taikant atitinkamą(-us) koeficientą(-us) „r“, „ra“ ar „rb“, aprašytą(-us) 4.1.4, 4.1.5.1 ir 4.2.1.2 punktuose. Jei r, ra ar rb yra mažesni kaip vienetas, pataisa nėra būtina. Išmatuoti rezultatai ir apskaičiuoti rezultatai turi rodyti, kad variklis, naudodamas tinkamas degalų rūšis (1,2 degalų rūšis ir, jei taikytina, 3 degalų rūšį, jei tai yra gamtinių dujų varikliai, ir A bei B rūšių degalus, jei tai yra LPG varikliai), atitinka ribines vertes;
9.1.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS):
9.1.2.1. Jeigu turi būti patikrinta, ar transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka produkcijos atitikties reikalavimus, patikrinimas turi būti atliekamas taip:
9.1.2.2. Jeigu tvirtinimo institucija nustato, kad produkcijos kokybė atrodo neatitinkanti privalomųjų reikalavimų, atsitiktine imtimi iš variklių serijos paimamas variklis, su kuriuo atliekami šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėjamas ne ilgiau nei 100 valandų;
9.1.2.3. Produkcija laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus, jeigu šis variklis atitinka šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus;
9.1.2.4. Jeigu iš serijos paimtas variklis neatitinka 9.1.2.2 skirsnio reikalavimų, atsitiktine imtimi iš serijos turi būti paimami kiti keturi varikliai, su kuriais atliekami šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėjamas ne ilgiau nei 100 valandų;
9.1.2.5. Produkcija laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus, jeigu bent trys varikliai iš kitą atsitiktine imtimi paimtųjų atitinka šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.
2 paveikslas
Gaminių atitikties tikrinimo schema
|
Trijų variklių bandymas |
|
||||||||
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
||||||||
|
|
Bandymų statistinio rezultato apskaičiavimas |
|
|||||||
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
||||||||
|
Ar pagal atitinkamą papildymą bandymų statistinis rezultatas atitinka neigiamo sprendimo dėl partijos kriterijus bent vienam teršalui? |
TAIP |
|
Partija atmetama |
||||||
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
NE |
|
||||||
|
NE |
Ar pagal atitinkamą papildymą bandymų statistinis rezultatas atitinka teigiamo sprendimo dėl partijos kriterijus bent vienam teršalui? |
|
|||||||
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
||||||
|
|
|
|
TAIP |
|
|||||
|
|
Teigiamas sprendimas gautas vienam teršalui ar daugiau teršalų |
|
|||||||
|
|
|
|
|
||||||
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
Ar teigiamas sprendimas gautas visiems teršalams? |
TAIP |
|
Partija priimama |
|||||
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
NE |
|
||||
|
|
|
|
|||||||
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
Papildomo variklio bandymas |
|
|||||||
|
|
|
||||||||
10. EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ/VARIKLIŲ ATITIKTIS
10.1. Eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis šio Tvarkos aprašo tikslams turi būti tikrinama reguliariai per visą transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką;
10.2. Remiantis tipo patvirtinimais, suteiktais atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, privaloma imtis papildomų priemonių, kad būtų patvirtintas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisų veiksmingumas per visą transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką įprastomis eksploatavimo sąlygomis;
1 priedo
1 priedėlis
GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO METODIKA, KAI STANDARTINIS NUOKRYPIS YRA PRIIMTINAS
1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį, kai gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis yra priimtinas.
2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), tuo tarpu partijai, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10%).
3. I priedo 6.2.1 skirsnyje (žr. 2 brėžinį) išvardytiems visiems teršalams taikoma toliau nurodyta procedūra: tarkime:
L = ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė;
Xį = i-ajam imties varikliui išmatuoto kiekio natūraliojo logaritmo vertė (pritaikius atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių);
s = gaminių standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotų kiekių natūraliojo logaritmo vertes);
n = konkrečios imties dydis.
4. Kiekvienai imčiai normalizuotų nuokrypių nuo ribinės vertės suma apskaičiuojama pagal šią formulę:
5. Tuomet:
– jei bandymo statistinis rezultatas yra didesnis kaip tokio dydžio imčiai 3 lentelėje pateikta teigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas teigiamas sprendimas;
– jei bandymo statistinis rezultatas yra mažesnis kaip tokio dydžio imčiai 3 lentelėje pateikta neigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas neigiamas sprendimas;
– jei yra kitaip, pagal 1 priedo 9.1.1.1 punktą bandomas papildomas variklis ir apskaičiavimas kartojamas vienu varikliu padidėjusiai imčiai.
3 lentelė
1 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės
Mažiausiasis imties dydis: 3
Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis) |
Teigiamo sprendimo ribinė vertė An |
Neigiamo sprendimo ribinė vertė Bn |
3 |
3,327 |
-4,724 |
4 |
3,261 |
-4,790 |
5 |
3,195 |
-4,856 |
6 |
3,129 |
-4,922 |
7 |
3,063 |
-4,988 |
8 |
2,997 |
-5,054 |
9 |
2,931 |
-5,120 |
10 |
2,865 |
-5,185 |
11 |
2,799 |
-5,251 |
12 |
2,733 |
-5,317 |
13 |
2,667 |
-5,383 |
14 |
2,601 |
-5,449 |
15 |
2,535 |
-5,515 |
16 |
2,469 |
-5,581 |
17 |
2,403 |
-5,647 |
18 |
2,337 |
-5,713 |
19 |
2,271 |
-5,779 |
20 |
2,205 |
-5,845 |
21 |
2,139 |
-5,911 |
22 |
2,073 |
-5,977 |
23 |
2,007 |
-6,043 |
24 |
1,941 |
-6,109 |
25 |
1,875 |
-6,175 |
26 |
1,809 |
-6,241 |
27 |
1,743 |
-6,307 |
28 |
1,677 |
-6,373 |
29 |
1,611 |
- 6,439 |
30 |
1,545 |
-6,505 |
31 |
1,479 |
-6,571 |
32 |
-2,112 |
-2,112 |
______________
1 priedo
2 priedėlis
GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO METODIKA, KAI STANDARTINIS NUOKRYPIS YRA NEPRIIMTINAS AR JO NĖRA
1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį, kai gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis yra nepriimtinas arba jo nėra.
2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių dydžio imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), tuo tarpu partijos, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10 %).
3. Tariama, kad teršalų kiekio vertės, pateiktos I priedo 6.2.1 skirsnyje, pasiskirsto pagal logaritmiškai įprastą skirstinį ir turi būti transformuotos logaritmuojant natūraliojo logaritmo pagrindu. Pažymimas atitinkamai mažiausias ir didžiausias imčių dydis (mo = 3 ir m = 32) ir konkrečios imties dydis pažymimas n.
4. Jei partijoje išmatuotos natūraliojo logaritmo vertės (prieš tai pritaikius atitinkamus charakteristikų blogėjimo faktorius) yra x1, x2,... xi ir L yra ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė, tuomet apibrėžiama:
ir
5. 4 lentelėje pateiktos kiekvieno dydžio imties teigiamo sprendimo (An) ir neigiamo sprendimo (Bn) ribinės vertės. Bandymų statistikos rezultatas yra santykis
.
ir norint nustatyti, ar partija priimama ar nepriimama, jis turi būti taikomas taip:
kai m0 ≤ n < m:
– partija priimama, jei / vn ≤ An,
– partija nepriimama, jei / vn ≥ Bn,
– bandomas papildomas variklis, jei An < / vn < Bn.
6. Pastabos
Bandymų statistikos vieną po kitos einančias vertes padeda apskaičiuoti šios rekursinės formulės:
(n = 2, 3,...; = d1; V1 = 0)
4 lentelė
2 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės
Mažiausiasis imties dydis: 3
Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis) |
Teigiamo sprendimo ribinė vertė An |
Neigiamo sprendimo ribinė vertė Bn |
3 |
-0,80381 |
16,64743 |
4 |
-0,76339 |
7,68627 |
5 |
- 0,72982 |
4,67136 |
6 |
-0,69962 |
3,25573 |
7 |
-0,67129 |
2,45431 |
8 |
- 0,64406 |
1,94369 |
9 |
-0,61750 |
1,59105 |
10 |
-0,59135 |
1,33295 |
11 |
-0,56542 |
1,13566 |
12 |
-0,53960 |
0,97970 |
13 |
-0,51379 |
0,85307 |
14 |
-0,48791 |
0,74801 |
15 |
-0,46191 |
0,65928 |
16 |
-0,43573 |
0,58321 |
17 |
-0,40933 |
0,51718 |
18 |
-0,38266 |
0,45922 |
19 |
-0,35570 |
0,40788 |
20 |
-0,32840 |
0,36203 |
21 |
-0,30072 |
0,32078 |
22 |
-0,27263 |
0,28343 |
23 |
-0,24410 |
0,24943 |
24 |
-0,21509 |
0,21831 |
25 |
-0,18557 |
0,18970 |
26 |
-0,15550 |
0,16328 |
27 |
-0,12483 |
0,13880 |
28 |
-0,09354 |
0,11603 |
29 |
-0,06159 |
0,09480 |
30 |
-0,02892 |
0,07493 |
31 |
-0,00449 |
0,05629 |
32 |
-0,03876 |
0,03876 |
______________
1 priedo
3 priedėlis
GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO GAMINTOJO PRAŠYMU METODIKA
1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti gamintojo prašymu tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį.
2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių dydžio imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 30 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,90 (gamintojo rizika = 10 %), tuo tarpu partijos, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10 %).
3. 1 priedo 6.2.1 skirsnyje (žr. 2 brėžinį) išvardytiems visiems teršalams taikoma toliau nurodyta procedūra:
Tarkime:
L = ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė;
Xį = i-ajam imties varikliui išmatuoto kiekio natūraliojo logaritmo vertė (pritaikius atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių);
s = gaminių standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotų kiekių natūraliojo logaritmo vertes);
n = konkrečios imties dydis.
4. Kiekvienai imčiai apskaičiuojama bandymų statistika, nustatanti neatitinkančių variklių, t. y. tokių, kurių xi => L, skaičių.
5. Tuomet:
– jei bandymo statistinis rezultatas yra mažesnis, kaip tokio dydžio imčiai 5 lentelėje pateikta teigiamo sprendimo ribinė vertė ar lygus jai, dėl šio teršalo priimamas teigiamas sprendimas;
– jei bandymo statistinis rezultatas yra didesnis kaip tokio dydžio imčiai 5 lentelėje pateikta neigiamo sprendimo ribinė vertė ar lygus jai, dėl šio teršalo priimamas neigiamas sprendimas;
– jei yra kitaip, pagal I priedo 9.1.1.1 punktą bandomas papildomas variklis ir apskaičiavimas kartojamas vienu varikliu padidėjusiai imčiai.
5 lentelėje pateiktos teigiamos ir neigiamos ribinės vertės apskaičiuojamos pagal standartą LST ISO 8422:1991.
5 lentelė
3 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės Mažiausiasis imties dydis: 3
Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis) |
Teigiamo sprendimo ribinė vertė |
Neigiamo sprendimo ribinė vertė |
3 |
– |
3 |
4 |
0 |
4 |
5 |
0 |
4 |
6 |
1 |
5 |
7 |
1 |
5 |
8 |
2 |
6 |
9 |
2 |
6 |
10 |
3 |
7 |
11 |
3 |
7 |
12 |
4 |
8 |
13 |
4 |
8 |
14 |
5 |
9 |
15 |
5 |
9 |
16 |
6 |
10 |
17 |
6 |
10 |
18 |
7 |
11 |
19 |
8 |
9 |
______________
1 priedo
4 priedėlis
SISTEMOS LYGIAVERTIŠKUMO NUSTATYMAS
Sistemos lygiavertiškumo nustatymas pagal šio priedo 6.2 skirsnį turi būti grindžiamas 7 (ar daugiau) ėminių porų koreliacijos tarp numatomos pasirinkti ir vienos iš šio Tvarkos aprašo etaloninių sistemų tyrimu. Taikytini lygiavertiškumo kriterijai – tai F kriterijus ir abipusis Studento kriterijus.
Statistiniu metodu tiriama hipotezė, ar numatoma pasirinkti sistema išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio standartinis generalinės aibės nuokrypis ir vidutinė vertė nesiskiria nuo etalonine sistema išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio standartinio nuokrypio ir vidutinės generalinės aibės vertės. Hipotezė tikrinama remiantis F ir t verčių 5 % reikšmingumo lygmeniu. 7–10 mėginių porų kritinės F ir t vertės yra nurodytos toliau pateikiamoje lentelėje. Jeigu pagal toliau nurodomą formulę apskaičiuotos F ir t vertės yra didesnės nei kritinės F ir t vertės, – numatoma pasirinkti sistema nėra lygiavertė.
Taikoma toliau nurodoma metodika. Apatiniai indeksai R ir C žymi etaloninę bei numatomą pasirinkti sistemas.
a) Su etalonine bei numatoma pasirinkti sistemomis atliekami bent 7 bandymai (geriausia būtų juos atlikti vienu metu). Bandymų skaičius žymimas nr ir nc;
c) F vertė apskaičiuojama taip:
(didesnė iš dviejų standartinių nuokrypių Sr ir Sc vertė turi būti skaitiklyje);
e) Apskaičiuotos F ir t vertės palyginamos su kritinėmis F ir t vertėmis, nurodytomis toliau pateiktoje lentelėje ir atitinkančiomis bandymų skaičių. Jeigu pasirenkamos didesnės imtys, atsižvelgiama į lenteles su 5 % reikšmingumo lygmeniu (95 % pasikliautinumas);
f) Laisvės laipsnis (CHBF) nustatomas taip:
jei tai F kriterijus: df = nr – 1 / nc – 1;
jei tai t kriterijus: df = nc + nr – 2.
Pasirinktų imties dydžių F ir t vertės
Imties dydis |
|
F-kriterijus |
|
t-kriterijus |
||
|
df |
|
Fcrit |
df |
|
tcrit |
7 |
6/6 |
|
4,284 |
12 |
|
2,179 |
8 |
7/7 |
|
3,787 |
14 |
|
2,145 |
9 |
8/8 |
|
3,438 |
16 |
|
2,120 |
10 |
9/9 |
|
3,179 |
18 |
|
2,101 |
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
2 priedas
INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr. [...]
Pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) priedą DĖL EB TIPO PATVIRTINIMO ir dėl priemonių, kurių reikia imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius teršalus bei kietąsias daleles ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, naudojančių gamtines dujas ar suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus
Šis Tvarkos aprašas
Transporto priemonės tipas/pirminis variklis/variklio tipas (1):
0.9. Jei yra komponentų ir atskirų techninių vienetų, EB patvirtinimo ženklo vieta ir tvirtinimo būdas:
Priedai
5. Pirminio variklio/variklio tipo ir, jei taikytina, variklio skyriaus nuotraukos ir/arba brėžiniai;
2 priedo
1 priedėlis
PIRMINIO VARIKLIO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS IR INFORMACIJA, KAIP DARYTI BANDYMĄ (1)
1. VARIKLIO APRAŠAS
1.4. Cilindrų skaičius ir išdėstymas:
1.15. Aušinimo sistema:
1.15.1. Aušinimas skysčiu
1.16. Gamintojo leidžiama temperatūra:
1.16.3. Didžiausioji oro temperatūra prie įsiurbimo tarpinio aušintuvo išleidimo angos (jei taikytina): K;
1.16.4. Didžiausioji išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinio (-ių) antbriaunio (-ų) ar pripūtimo kompresoriaus (-ių): K;
1.16.5. Degalų temperatūra:
mažiausioji K, didžiausioji K;
dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įtekėjimo angoje ir slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, jei tai dujinis variklis;
1.16.6. Degalų slėgis:
mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;
slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, tik dujiniams varikliams, varomiems NG;
1.17. Pripūtimo kompresorius: taip/ne (1)
1.17.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausiasis pripūtimo slėgis, išmetamųjų dujų sklendė, jei taikytina):
1.18. Maitinimo sistema:
Didžiausiasis leistinas slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) 2 priede dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių variklio galią, suderinimo (2), ir nurodytomis sąlygomis: kPa;
1.19. Išmetimo sistema:
Didžiausiasis leistinas išmetimo dujų priešslėgis esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip pateikta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB nurodytomis sąlygomis: kPa;
Išmetimo sistemos tūris dm3;
1.20. Variklio elektroninis kontrolės agregatas (EEBU) (visi variklio tipai):
2. ORO UŽTERŠTUMĄ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS
2.2. Papildomi taršą mažinantys įtaisai (jei yra ir jei nepatenka į skyrių su kita antrašte):
2.2.1. Katalizinis konverteris: taip/ne (1)
2.2.1.11. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir santykinis atstumas išmetimo grandinėje):
2.2.1.13. Sunaudojamieji aktyvikliai (jeigu taikoma):
2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas: taip/ne (1)
2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (1)
3. DEGALŲ TIEKIMAS
3.1. Dyzeliniai varikliai:
3.1.2. Įpurškimo sistema:
3.1.2.1. Siurblys
3.1.2.1.3. Patiekiamas degalų kiekis mm3 (2) per taktą, kai variklio sukimosi dažnis min-1 esant visam įpurškimo srautui, arba charakteristikų diagrama (1) (2):
Nurodyti taikytą metodą: siurblys ant variklio/siurblio bandymų stende (1)
Jei įpurškimas reguliuojamas, nurodyti tipišką degalų tiekimą ir įpurškimo slėgio kitimą pagal variklio sukimosi dažnį;
3.1.2.2. Įpurškimo vamzdžiai:
3.1.2.3. Purkštuvas (-ai)
3.1.2.4. Reguliatorius:
_______________________
(1) Išbraukti tai, kas netinka;
(2) nurodyti leistinuosius nuokrypius.
3.2. Dujiniai varikliai (3):
3.2.2. Slėgio reguliatorius (-iai) ar garintuvas/slėgio reguliatorius (-iai) (2)
3.2.2.7. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.3. Degalų tiekimo sistema: maišymo įrenginys/dujų įpurškimas/skysčio įpurškimas/tiesioginis įpurškimas (1):
3.2.3.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.4. Maišymo įrenginys:
3.2.4.6. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.5. Įpurškimas į įsiurbiamąjį kolektorių:
3.2.5.2. Įpurškimas: nepertraukiamas/esant vienalaikiam sinchronizavimui/esant nuosekliam sinchronizavimui (1)
3.2.5.3. Įpurškimo įranga:
3.2.5.3.2. Tipas (-ai):
_______________________
(1) Išbraukti tai, kas netinka;
(2) Nurodyti leistinuosius nuokrypius;
(3) Jei sistemos yra kitokios komponuotės, pateikti lygiavertę informaciją.
3.2.5.3.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.5.4. Tiekimo siurblys (jei taikytina):
3.2.5.4.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.5.5. Purkštuvas (-ai):
3.2.5.5.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB.
3.2.6. Tiesioginis įpurškimas:
3.2.6.1. Įpurškimo siurblys/slėgio reguliatorius (1)
3.2.6.1.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.6.2. Purkštuvas (-ai)
3.2.6.2.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.7. Elektroninis valdymo įtaisas (ECU)
3.2.8. Gamtinių dujų degalams būdinga įranga:
3.2.8.1. 1 variantas (tik patvirtinant variklius kelioms konkrečioms degalų sudėtims):
3.2.8.1.1. Degalų sudėtis:
metanas (CH4): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
etanas (C2H6): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
propanas (C3H8): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
butanas (C4H10): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
C5/C5+: |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
deguonis (O2): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
inertinės (N2, He ir t. t.): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
4. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS
4.1. Didžiausiasis vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai pagal galinius taškus ar lygiaverčiai duomenys:
5. UŽDEGIMO SISTEMA (TIK KIBIRKŠTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS)
5.1. Uždegimo sistemos tipas: bendra uždegimo ritė ir žvakės/atskira uždegimo ritė ir žvakės/kita (nurodyti) (1):
5.4. Uždegimo paskubos nustatymas (2): laipsnių iki VGT, kai sukimosi dažnis min-1 ir didžiausiasis leistinas slėgis kPa;
6. VARIKLIU VAROMA ĮRANGA
Bandymams variklis turi būti pristatytas su papildoma įranga, reikalinga varikliui dirbti (pvz., ventiliatoriumi, vandens siurbliu ir t. t.), kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB, ir nurodytomis darbo sąlygomis.
6.1. Pagalbinė įranga, kurią bandymui reikia įmontuoti:
Jei pagalbinės įrangos įrengti stende neįmanoma ar netikslinga tai daryti, jos sunaudojama galia turi būti nustatyta ir atimta iš išmatuotos variklio galios visame bandymo ciklo (-ų) darbo diapazone.
6.2. Pagalbinė įranga, kurią bandymui reikia išmontuoti:
Pagalbinė įranga, reikalinga tik transporto priemonės darbui (pvz., oro kompresorius, oro kondicionavimo sistema ir t. t.), bandymui turi būti nuimta. Jei pagalbinė įranga negali būti nuimta, jos sunaudota galia gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos variklio galios visame bandymo ciklo (-ų) darbo diapazone.
7. PAPILDOMA INFORMACIJA APIE BANDYMŲ SĄLYGAS
7.1. Naudota tepimo medžiaga:
7.2. Varikliu varoma įranga (jei taikytina):
Pagalbinės įrangos sunaudojamą galią reikia nustatyti tik:
– jei variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga nepritvirtinta prie variklio ir (arba),
– jei variklio darbui nereikalinga pagalbinė įrangai yra pritvirtinta prie variklio.
7.2.2. Galia, sunaudojama esant įvairiems nurodytiems variklio sukimosi dažniams:
Įranga |
Galia (kW), sunaudojama esant įvairiems nurodytiems variklio sukimosi dažniams |
||||||
Tuščioji eiga |
Mažas sukimosi dažnis |
Didelis sukimosi dažnis |
Sukimosi dažnis A (1) |
Sukimosi dažnis B (1) |
Sukimosi dažnis C (1) |
Etaloninis sukimosi dažnis (2) |
|
P(a) Variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga (reikia atimti iš išmatuotos variklio galios), žr. 6.1 punktą |
|
|
|
|
|
|
|
P(b) Variklio darbui nereikalinga pagalbinė įranga (reikia pridėti prie išmatuotos variklio galios), žr. 6.2 punktą |
|
|
|
|
|
|
|
(1) ESC bandymams;
(2) Tik ETC bandymams.
8. VARIKLIO EKSPLOATACINĖS CHARAKTERISTIKOS
8.1. Variklio sukimosi dažnis (1):
Mažas sukimosi dažnis (nlo): min-1;
Didelis sukimosi dažnis (nhi): min-1;
ESC ir ELR ciklai:
Sukimosi dažnis tuščiąja eiga: min-1;
Sukimosi dažnis A: min-1;
Sukimosi dažnis B: min-1;
Sukimosi dažnis C: min-1;
ETC ciklas
Etaloninis sukimosi dažnis: min-1
8.2. Variklio galia (išmatuota pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 80/1269/EB, kW.
|
Variklių sukimosi dažnis |
||||
|
Tuščioji eiga |
Sukimosi dažnis A (1) |
Sukimosi dažnis B (1) |
Sukimosi dažnis C (1) |
Etaloninis dažnis (2) |
P(m) Galia, išmatuota bandymų stende |
|
|
|
|
|
P(a) Galia, sunaudota pagalbinės įrangos, kurią bandymui reikia įmontuoti (6.1 punktas) – jei sumontuota – jei nesumontuota |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
P(b) Galia, sunaudota pagalbinės įrangos, kurią bandymui reikia išmontuoti (6.2 punktas) – jei sumontuota – jei nesumontuota |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
P(n) Naudingoji variklio galia = P(m) – P(a) + P(b) |
|
|
|
|
|
(1) ESC bandymas. (2) Tik ETC bandymas |
(1) Nurodyti leistinąjį nuokrypį; jis turi būti ± 3 % gamintojo deklaruotų verčių.
8.3. Dinamometro nustatomieji parametrai (kW):
Dinamometro nustatomieji parametrai ESC ir ELR bandymams ir ETC bandymo etaloninių verčių ciklui turi būti pagrįsti 8.2 punkto naudingąja variklio galia P(n). Variklį bandymų stende rekomenduojama įrengti naudoti naudingosios galios režimu. Šiuo atveju P(m) ir P(n) vertės yra vienodos. Jei variklį eksploatuoti naudingosios galios režimu yra neįmanoma ar netikslinga, dinamometro nustatomieji parametrai turi būti pataisyti naudingosios galios režimui, taikant pirmiau nurodytą formulę;
8.3.1. ESC ir ELR bandymai: Dinamometro nustatomieji parametrai apskaičiuojami pagal 3 priedo 1 priedėlio 1.2 punkto formules.
Apkrovos procentinė dalis |
Variklių sukimosi dažnis |
|||
|
Tuščioji eiga |
Sukimosi dažnis A |
Sukimosi dažnis B |
Sukimosi dažnis C |
10 |
- |
|
|
|
25 |
- |
|
|
|
50 |
- |
|
|
|
75 |
- |
|
|
|
100 |
|
|
|
|
8.3.2. ETC bandymas:
Jei variklis nebandomas naudingosios galios režimu, pataisos formulė, pagal kurią išmatuotoji galia ar išmatuotas ciklo darbas paverčiamas, kaip nustatyta pagal 3 priedo 2 priedėlio 2 punktą, naudingąja galia ar ciklo naudinguoju darbu, variklio gamintojo turi būti pateikta visai ciklo darbo režimų sričiai ir patvirtinta techninės tarnybos.
9. TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMA DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMA
9.2. Visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengta diagnostikos (TPĮDS) sistema, sąrašas ir tų sudedamųjų dalių paskirtis:...
9.3. Raštu pateiktas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos (bendrų veikimo principų) aprašymas), skirtos:
9.3.1. Dyzeliniams/dujiniams varikliams [*];
9.4. Veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimas (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas):...
2 priedo
2 priedėlis
VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
1. BENDRIEJI PARAMETRAI
1.10. Įvairios ypatybės:
– pripūtimo įrenginio aušinimo sistema (1):
– išmetamųjų dujų recirkuliavimas (1):
– vandens įpurškimas/emulsija (1):
– oro įpurškimas (1):
2. VARIKLIŲ ŠEIMOS SĄRAŠAS
2.1. Dyzelinių variklių šeimos pavadinimas:
2.1.1. Variklių specifikacija šioje šeimoje:
|
Pirminis variklis |
||||
Variklio tipas |
|
|
|
|
|
Cilindrų skaičius |
|
|
|
|
|
Vardinis sukimosi dažnis (min-1) |
|
|
|
|
|
Vienu siurblio sūkiu tiekiamas degalų kiekis (mm3) |
|
|
|
|
|
Vardinė naudingoji galia (kW) |
|
|
|
|
|
Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukamajam momentui (min-1) |
|
|
|
|
|
Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mm3) |
|
|
|
|
|
Didžiausiasis sukamasis momentas (Nm) |
|
|
|
|
|
Sukimosi dažnis tuščiąja eiga (min-1) |
|
|
|
|
|
Cilindro darbinis tūris (% pirminio variklio) |
|
|
|
|
100 |
(1) Jei netaikytina, pažymėti n
2.2. Dujinių variklių šeimos pavadinimas:
2.2.1. Variklių specifikacija šioje šeimoje:
|
Pirminis variklis |
||||
Variklio tipas |
|
|
|
|
|
Cilindrų skaičius |
|
|
|
|
|
Vardinis sukimosi dažnis (min-1) |
|
|
|
|
|
Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mg) |
|
|
|
|
|
Vardinė naudingoji galia (kW) |
|
|
|
|
|
Sukimosi dažnis esant didžiausiajam sukamajam momentui (min-1) |
|
|
|
|
|
Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mm3) |
|
|
|
|
|
Didžiausiasis sukamasis momentas (Nm) |
|
|
|
|
|
Sukimosi dažnis tuščiąja eiga (min-1) |
|
|
|
|
|
Cilindro darbinis tūris (% pirminio variklio) |
|
|
|
|
100 |
Kibirkšties paskubos reguliavimas |
|
|
|
|
|
Išmetamųjų dujų recirkuliavimo srautas |
|
|
|
|
|
Oro siurblys taip/ne |
|
|
|
|
|
Oro siurblio tikrasis tiekiamas srautas |
|
|
|
|
|
______________
2 priedo
3 priedėlis
VARIKLIŲ TIPO ŠEIMOS VIDUJE PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
1. VARIKLIO APRAŠAS
1.4. Cilindrų skaičius ir išsidėstymas:
1.15. Aušinimo sistema
1.15.1. Aušinimas skysčiu
1.16. Gamintojo leidžiama temperatūra
1.16.3. Didžiausioji įsiurbimo tarpinio aušintuvo prie išleidimo angos oro temperatūra (jei taikytina): K;
1.16.4. Didžiausioji išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinio (-ių) antbriaunio (-ų) ar pripūtimo kompresoriaus (-ių): K;
1.16.5. Degalų temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K;
dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įtekėjimo angoje bei slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, jei tai dujinis variklis, varomas NG;
1.16.6. Degalų slėgis: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;
slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, tik dujiniams varikliams, kurie degalams naudoja NG;
1.17. Pripūtimo kompresorius: taip/ne (1)
1.17.2. Tipas:
_______________________
(1) Pateikti kiekvienai variklių šeimai;
(2) Išbraukti tai, kas netinka;
(3) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.
1.17.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausiasis pripūtimo slėgis, išmetamųjų dujų sklendė, jei taikytina):
1.18. Įsiurbimo sistema
Didžiausiasis leistinas slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos, esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 180/1269 nurodytomis sąlygomis: kPa;
1.19. Išmetimo sistema:
Didžiausiasis leistinas išmetimo dujų priešslėgis esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB nurodytomis sąlygomis:
kPa;
Išmetimo sistemos tūris: cm3;
2. ORO UŽTERŠTUMĄ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS
2.2. Papildomi taršą mažinantys įtaisai (jei yra ir jei nepatenka į skyrių su kita antrašte):
2.2.1. Katalizinis konverteris: taip/ne (1)
2.2.1.11. Katalizinio (ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir etaloninis atstumas išmetimo grandinėje
2.2.1.13. Sunaudojamieji aktyvikliai (jeigu taikoma):
2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas: taip/ne (1)
_______________________
(1) Išbraukti tai, kas netinka.
2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (1)
3. DEGALŲ TIEKIMAS
3.1. Dyzeliniai varikliai;
3.1.2. Įpurškimo sistema:
3.1.2.1. Siurblys
3.1.2.1.3. Patiekiamas degalų kiekis: mm3 (2) per taktą, kai variklio sukimosi dažnis min-1 esant visam įpurškimo srautui, arba charakteristikos diagrama(1) (2):
Nurodyti taikytą metodą: ant variklio/ant siurblio bandymų stendo (1)
Jei įpurškimas reguliuojamas, nurodyti tipišką degalų tiekimą ir įpurškimo slėgio kitimą pagal variklio sukimosi dažnį;
3.1.2.2. Įpurškimo vamzdžiai
3.1.2.3. Purkštuvas (-ai)
3.2. Dujiniai varikliai (1):
3.2.2. Slėgio reguliatorius (-iai) ar garintuvas/slėgio reguliatorius (-iai) (3)
3.2.2.7. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.3. Degalų tiekimo sistema: maišymo įrenginys/dujų įpurškimas/skysčio įpurškimas/tiesioginis įpurškimas (2)
3.2.3.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;
3.2.4. Maišymo įrenginys:
3.2.4.6. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB
3.2.5. Įpurškimas į įsiurbiamąjį kolektorių:
3.2.5.2. Įpurškimas: nepertraukiamas/esant vienalaikiam sinchronizavimui/esant nuosekliam sinchronizavimui (2);
3.2.5.3. Įpurškimo įranga.
3.2.5.3.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB
3.2.5.4. Tiekimo siurblys (jei taikytina):
3.2.5.4.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB
3.2.5.5. Purkštuvas (-ai)
3.2.5.5.2. Tipas (-ai):
_______________________
(1) Jei sistemos yra kitokios komponuotės, pateikti lygiavertę informaciją (3.2 punktui);
(2) Išbraukti tai, kas netinka;
(3) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.
3.2.5.5.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB
3.2.6. Tiesioginis įpurškimas
3.2.6.1. Įpurškimo siurblys/slėgio reguliatorius (1)
3.2.6.1.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB
3.2.6.2. Purkštuvas (-ai)
3.2.6.2.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB
3.2.7. Elektroninis valdymo įrenginys
3.2.8. Gamtinėms dujoms būdinga įranga
3.2.8.1. 1 variantas
(tik patvirtinant variklius kelioms konkrečioms degalų sudėtims)
3.2.8.1.1. Degalų sudėtis:
metanas (CH4): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
etanas (C2H6): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
propanas (C3H8): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
butanas (C4H10): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
C5/C5+: |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
deguonis (O2): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
inertinės (N2, He ir t. t.): |
bazinis kiekis: |
% mol; maž. % mol; didž. % mol; |
4. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS
4.1. Didžiausiasis vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai pagal galinius taškus ar lygiaverčiai duomenys:
5. UŽDEGIMO SISTEMA (TIK KIBIRKŠTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS)
5.1. Uždegimo sistemos tipas: bendra uždegimo ritė ir žvakės/atskira uždegimo ritė ir žvakės/ritė ant žvakės/kita (nurodyti) (1)
5.4. Uždegimo paskubos nustatymas (1): laipsnių iki VGT, kai sukimosi dažnis min-1 ir didžiausiasis leistinas slėgis kPa;
6. TRANSPORTO PRIEMONĖS DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMA
6.2. Visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengta diagnostikos sistema, sąrašas ir tų sudedamųjų dalių paskirtis:...
6.3. Raštu pateiktas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) (bendrų veikimo principų) aprašymas), skirtos:
6.3.1. dyzeliniams/dujiniams varikliams (1):...
6.4. Veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas):...
2 priedo
4 priedėlis
SU VARIKLIU SUSIJUSIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS DALIŲ CHARAKTERISTIKOS
1. Slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100% apkrovai: kPa;
4. Galia, kurią sunaudoja variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EEB nurodytomis sąlygomis.
Įranga |
Galia (kW) sunaudota esant įvairiems variklio sukimosi dažniams |
||||||
|
Tuščioj i eiga |
Mažas sukimosi dažnis |
Didelis sukimosi dažnis |
Sukimosi dažnis A (1) |
Sukimosi dažnis B (1) |
Sukimosi dažnis C (1) |
Etaloninis dažnis (2) |
P(a) Variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga (reikia atimti iš išmatuotos variklio galios) žr. 1 priedėlio 6.1 punktą |
|
|
|
|
|
|
|
(1) ESC bandymas;
(2) Tik ETC bandymui.
______________
2 priedo
5 priedėlis
SU TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMA DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMA SUSIJUSI INFORMACIJA
1. Transporto priemonės gamintojas pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5 skirsnio nuostatas turi pateikti toliau nurodomą informaciją, kad atsižvelgiant į tą informaciją būtų galima gaminti transporto priemonei įrengiamai diagnostikos (TPĮDS) sistemai tinkamas atsargines arba techninės priežiūros dalis ir diagnostikos įrankius bei bandymo įrangą, jeigu ta informacija nesaugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu ji nelaikoma gamintojo arba pirminės įrangos gamintojo (OEM) tiekėjo (-ų) praktine patirtimi.
Jeigu taikoma, šiame skirsnyje pateikta informacija turi būti dar kartą pateikiama EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio teisės akto 6 priedas):
1.1. Pradinio kondicionavimo ciklų, kurie taikomi transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, tipo ir jų skaičiaus aprašymas;
1.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) bandymų ciklo, taikomo transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą atsižvelgiant į sudedamąją dalį, kurią kontroliuoja TPĮDS, tipo aprašymas;
1.3. Išsamus dokumentas, apibūdinantis visas sudedamąsias dalis, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategiją bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimą (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant registruojamus atitinkamus antrinius parametrus visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS). Visų naudojamų TPĮDS sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno paaiškinimą), siejamų su dujinių teršalų kiekiu susijusiomis atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo rodytuvų (VSR), sąrašas;
1.3.1. Pagal šį skirsnį privalomąją informaciją galima, pvz., apibrėžti užpildant toliau pateiktą lentelę, kuri turi būti pridėta prie šio priedo:
Sudedamoji dalis |
Trikties kodas |
Kontrolės strategija |
Trikties nustatymo kriterijai |
Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo kriterijai |
Antriniai parametrai |
Pradinis kondicionavimas |
Patvirtinimo bandymas |
Selektyvioji katalizinė redukcija |
Pxxxx |
1 ir 2 NOx jutiklių signalai |
1 ir 2 jutiklio signalų skirtumas |
3-ias ciklas |
Variklio sūkių skaičius, variklio apkrova, katalizatoriaus temperatūra, aktyviklio veikimas |
Trys TPĮDS bandymo ciklai (3 trumpieji ESC ciklai) |
TPĮDS bandymo ciklas (trumpasis ESC ciklas) |
1.3.2. Teikiant pagal šį priedėlį privalomąją informaciją, galima apsiriboti išsamiu gedimų kodų, kuriuos užregistravo transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS), jeigu netaikomas šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5.1.2.1 skirsnis (jis buvo taikytas atsarginėms arba techninės priežiūros sudedamosioms dalims), sąrašu. Šią informaciją galima, pvz., apibrėžti užpildant pirmiau minėtame 1.3.1 skirsnyje pateiktos lentelės dvi pirmas skiltis.
Išsamus informacijos paketas tipo tvirtinimo institucijai turėtų būti prieinamas kaip papildomos medžiagos, privalomosios pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.7.1 skirsnį, „reikalavimai dokumentams“, dalis;
1.3.3. Pagal šį skirsnį privalomoji informacija turi būti dar kartą pateikiama EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio Tvarkos aprašo 6 priedas).
Jeigu šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5.1.2.1 skirsnis netaikomas atsarginėms arba techninės priežiūros sudedamosioms dalims, EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio Tvarkos aprašo 6 priedas) numatytą informaciją galima apriboti nurodytąja 1.3.2 skirsnyje.
______________
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
3 priedas
BANDYMŲ METODIKA
1. ĮVADAS
1.1. Šiame priede aprašyti bandymams pristatytų variklių išmetamų teršalų dujinių komponentų, kietųjų dalelių ir dūmingumo nustatymo metodai. Aprašyti trys bandymų ciklai, taikomi pagal I priedo 6.2 punkto nuostatas:
– ESC bandymas, kurį sudaro 13 stacionarių režimų ciklas,
– ELR bandymas, kurį sudaro pereinamųjų apkrovų skirtingo sukimosi dažnio pakopos, kurios yra vienos bandymo sekos sudedamosios dalys ir daromos vienu laiku,
– ETC bandymas, kurį sudaro sekundinės trukmės pereinamųjų režimų seka.
1.3. Matavimo principas:
Variklio išmetamus teršalus, kurių kiekį reikia išmatuoti, sudaro dujiniai komponentai (anglies monoksidas; dyzelinių variklių ir darant tik ESC bandymą: visi angliavandeniliai; dyzelinių ir dujinių variklių ir darant tik ESC bandymą: angliavandeniliai, išskyrus metaną; dujinių variklių ir darant tik ESC bandymą: metanas; ir azoto oksidai), kietosios dalelės (tik dyzelinių variklių) ir dūmai (dyzelinių variklių ir darant tik ELR bandymą). Be to, nustatant dalies srauto ir viso srauto praskiedimo sistemų skiedimo santykį, kaip bandymo dujos dažnai naudojamas anglies dioksidas. Vadovaujantis tinkama inžinerine praktika, kaip puiki priemonė bandymo metu kylančioms matavimo problemoms nustatyti rekomenduojamas taikyti bendro anglies dioksido kiekio nustatymas;
1.3.1. ESC bandymas:
Anksčiau minėtų išmetamųjų dujinių teršalų kiekiai tiriami nepertraukiamai per visą pašildyto variklio eksploatavimo režimų nustatytą seką, ėminį imant iš nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų. Bandymo ciklą sudaro keletas variklio sūkių skaičiaus ir galios režimų, kurie apima tipiškų dyzelinių variklių eksploatavimo sąlygų diapazoną. Kiekvienam režimui turi būti nustatyta ir išmatuota kiekvieno dujinio teršalo koncentracija, išmetamųjų dujų srautas ir gautoji galia bei vertės apskaičiuojamos taikant svorinius koeficientus. Matuojant kietųjų dalelių teršalus, išmetamosios dujos skiedžiamos kondicionuotu aplinkos oru naudojant dalies arba viso srauto praskiedimo sistemą. Kietosios dalelės surenkamos vienu tinkamu filtru, atsižvelgiant į kiekvieno režimo svorinius koeficientus. Apskaičiuojama vienos kilovatvalandės darbui tenkanti kiekvieno teršalo masė gramais, kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje. Papildomai matuojamas NOx kiekis trijuose bandymo taškuose, techninės tarnybos pasirinktuose kontrolinėje srityje, ir išmatuotos vertės lyginamos su vertėmis, apskaičiuotomis tiems bandymo ciklo režimams, kurie apima pasirinktus bandymo taškus. NOx kiekio kontrolinis tikrinimas užtikrina variklio išmetamų teršalų kontrolės efektyvumą esant tipiškoms variklio eksploatavimo sąlygoms.
1.3.2. ELR bandymas:
Darant atsako nustatyto dydžio apkrovai bandymą pašildyto variklio dūmingumas matuojamas dūmų matuokliu. Bandyme variklis veikiamas nuo 10 % iki 100 % keičiama apkrova esant pastovaus sukimosi dažnio režimui, taikant tris skirtingus variklio sukimosi dažnius. Papildomai daroma techninės tarnybos parinkta (1) ketvirtoji apkrovos pakopa ir joje gauta vertė lyginama su ankstesnių apkrovos pakopų vertėmis. Taikant vidurkinimo algoritmą kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje, nustatoma didžiausia dūmingumo vertė.
1.3.3. ETC bandymas:
Per nustatytą pašildyto variklio pereinamųjų darbo režimų ciklą, kuris gerai atspindi sunkvežimiuose ir autobusuose įrengtų didelio galingumo variklių tipines eksploatavimo keliuose sąlygas, tiriami anksčiau minėti teršalai prieš tai visą išmetamųjų dujų kiekį praskiedžiant kondicionuotu aplinkos oru (CVS sistema su dvigubu praskiedimu kietosioms dalelėms) arba nustatant nepraskiestų išmetamųjų dujų dujinius komponentus ir dalies srauto praskiedimo sistemos kietąsias daleles. Taikant variklio gaunamus dinamometro sukamojo momento ir sūkių skaičiaus signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama variklio per ciklą padaryto darbo vertė. Jei tai CVS sistema, NOx ir HC nustatoma per visą ciklą integruojant analizatoriaus signalą, o CO, CO2 ir NMHC koncentraciją galima nustatyti integruojant analizatoriaus signalą arba kaupiant ėminį maiše. Visi dujiniai komponentai, jeigu jie išmatuojami nepraskiestose išmetamosiose dujose, per ciklą turi būti nustatomi integruojant analizatoriaus signalą. Jei tai kietosios dalelės, ant tinkamo filtro kaupiamas proporcingas ėminys. Nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautas nustatomas per ciklą, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamųjų teršalų masės srautą. Masės srauto vertės susiejamos su variklio padarytu darbu, taip gaunamas kiekvieno teršalo kiekis gramais vienai darbo kilovatvalandei, kaip aprašyta šio priedo 2 priedėlyje.
_________________
(1) Bandymų taškai pasirenkami taikant patvirtintus statistinius randomizavimo metodus.
2. BANDYMŲ SĄLYGOS
2.1. Variklių bandymų sąlygos:
2.1.1. Matuojama į variklį įleidžiamo oro absoliučioji temperatūra (Ta), išreikšta Kelvino laipsniais, ir sauso oro atmosferinis slėgis (ps), išreikštas kPa, ir toliau nurodytomis sąlygomis nustatomas fa parametras. Jei tai kelias cilindrų grupes ir skirtingus įleidimo kolektorius turintys varikliai, pvz., varikliai, kurių cilindrai išdėstyti „V“ forma, turi būti naudojama vidutinė skirtingų grupių temperatūra:
a) uždegimo suspaudimu varikliams:
be pripūtimo varikliams ir su mechaniniu pripūtimu varikliams:
varikliams su turbininiu pripūtimu ar su įsiurbiamo oro aušinimu arba be jo:
2.2. Varikliai su pripučiamo oro aušinimu:
Turi būti registruojama pripučiamo oro temperatūra, kuri didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažnio sąlygomis turi būti lygi 2 priedo 1 priedėlio 1.16.3 punkte nurodytai didžiausiajai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Aušinimo terpės temperatūra turi būti bent 293 K (20 °C).
Jei naudojama variklių bandymų stoties sistema ar išorinė orapūtė, pripučiamo oro temperatūra varikliui dirbant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniu turi būti lygi 2 priedo 1 priedėlio 1.16.3 punkte nurodytai didžiausiajai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Kad būtų laikomasi pirmiau nurodytų reikalavimų, pripučiamo oro aušintuvo nustatomieji parametrai turi būti vienodi visą bandymo ciklą.
2.3. Variklio oro įsiurbimo sistema:
Naudojama variklio oro įsiurbimo sistema, kurioje oro srautas ribojamas viršutine variklio, dirbančio esant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniui, riba ± 100 Pa.
2.4. Variklio išmetimo sistema:
Naudojama išmetimo sistema, kurios priešslėgis varikliui dirbant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniu būtų lygus variklio viršutinei priešslėgio ribai ± 1000 Pa, ir tūris turi būti lygus gamintojo nurodytam tūriui ± 40 %. Gali būti naudojama variklių bandymų stoties sistema, jei ji užtikrina tikrąjį variklio eksploatavimo režimą. Išmetimo sistema turi atitikti išmetamųjų dujų ėminių ėmimo reikalavimus, išdėstytus 3 priedo 4 priedėlio 3.4 punkte ir 5 priedo 2.2.1 punkte, EP ir 2.3.1 punkte, EP.
Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisą, išmetimo vamzdis turi turėti tokį pat skersmenį, kokį turi vamzdis bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu aukštyn nuo plačiosios dalies, kurioje įtaisytas papildomas apdorojimo įtaisas, įleidžiamosios angos. Atstumas nuo išmetimo kolektoriaus antbriaunio ar nuo turbokompresoriaus išleidžiamosios angos iki išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaiso turi būti toks pat, koks yra transporto priemonės konfigūracijoje ar gamintojo pateiktose atstumų specifikacijose. Pirmiau nurodyti kriterijai taikomi išmetamųjų dujų priešslėgiui ar srauto ribojimui ir jie gali būti reguliuojami vožtuvu. Tuščiuose bandymuose ir darant variklio darbo kartografavimą, papildomo apdorojimo talpykla gali būti išimta ir pakeista tokia pačia talpykla, užpildyta neaktyviu katalizatoriaus nešikliu.
2.5. Aušinimo sistema:
Naudojama pakankamo tūrio variklio aušinimo sistema, užtikrinanti gamintojo nustatytą normalią variklio eksploatavimo temperatūrą.
2.6. Tepimo alyva:
Darant bandymą naudojamų tepalinės alyvos specifikacijos turi būti užrašytos, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 7.1 punkte, ir pateiktos su bandymų rezultatais.
2.7. Degalai:
Naudojami 4 priede nurodyti etaloniniai degalai.
Degalų temperatūrą ir jos matavimo vietą nurodo gamintojas pagal 2 priedo 1 priedėlio 1.16.5 punkte apibrėžtas ribas. Degalų temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 306 K (33 °C). Jei temperatūra nenurodyta, ji degalų tiekimo įtekėjimo angoje turi būti 311 K ± 5 K (38 °C ± 5 °C).
Jei variklis naudoja NG ir LPG, degalų temperatūra ir matavimo vieta turi būti tokios, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 1.16.5 punkte ar kaip nurodyta 2 priedo 3 priedėlio 1.16.5 punkte, jei variklis nėra pirminis variklis.
2.8. Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų bandymas:
Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, per bandymų ciklą išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis turi reprezentuoti lauko sąlygomis išmetamus teršalus. Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, su kuria būtina naudoti aktyviklį, per visus bandymus naudojamas aktyviklis turi atitikti 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 skirsnio reikalavimus;
2.8.1. Jei tai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, kurios veikimas pagrįstas nenutrūkstamuoju regeneravimo procesu, išmetamųjų teršalų kiekis turi būti matuojamas prieš tai stabilizavus išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą.
Regeneravimo procesas turi būti taikomas bent kartą per ETC bandymą ir gamintojas turi nurodyti įprastas regeneravimo proceso sąlygas (suodžių kiekis, temperatūra, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.)
Siekiant, kad būtų patikrintas regeneravimo procesas, turi būti atlikti bent 5 ETC bandymai. Atliekant bandymus registruojama išmetamųjų teršalų temperatūra ir slėgis (temperatūra registruojama prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą ir po šios sistemos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.).
Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu atliekant bandymą gamintojo nurodytos sąlygos išlaikomos pakankamai ilgai.
Galutinis rezultatas – tai aritmetinis ETC bandymų skirtingų rezultatų vidurkis.
Jeigu išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema gali veikti saugiuoju režimu, iš kurio periodiškai persijungia veikti regeneravimo režimu, ta sistema turėtų būti patikrinta pagal 2.8.2 skirsnį. Tuo specialiu atveju I priedo 2 lentelėje nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius galima viršyti ir jų nereikėtų perskaičiuoti naudojant svorinius koeficientus.
2.8.2. Jei tai papildomas išmetamųjų teršalų apdorojimas, pagrįstas periodiškai taikomu regeneravimo procesu, išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, būti matuojamas bent per du ETC bandymus – pirmą kartą, taikant regeneravimo procesą, antrą kartą – be šio proceso ir rezultatai perskaičiuojami taikant svorinius koeficientus.
Regeneravimo procesas turi būti taikomas bent kartą per ETC bandymą. Varikliui galima įrengti jungiklį, kuriuo būtų galima pradėti arba užbaigti regeneravimo procesą, jeigu ši operacija neturi įtakos pirminiam variklio kalibravimui.
Gamintojas turi nurodyti įprastų regeneravimo sąlygų parametrus, kurie taikomi pradėjus regeneravimo procesą (suodžių kiekis, temperatūra, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.) ir jo trukmę (n2). Gamintojas taip pat turi nurodyti visus duomenis, leidžiančius nustatyti laiko tarpą tarp dviejų regeneravimo procesų (n1). Dėl tikslios procedūros tam laiko tarpui nustatyti tariamasi su technine tarnyba atsižvelgiant į gerą inžinerinio matavimo praktiką.
Gamintojas turi pateikti išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą su išmetamaisiais teršalais, kad atliekant ETC bandymą būtų galima taikyti regeneravimo procesą. Regeneravimo procesas netaikomas kondicionuojant variklį.
Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp dviejų regeneravimo proceso etapų nustatomas pagal kelių ETC bandymų, kurie buvo atlikti maždaug vienodais laiko tarpais, aritmetinį vidurkį. Rekomenduojama bent vieną ETC bandymą atlikti beveik prieš pačią regeneravimo bandymo pradžią, o kitą – iš karto po regeneravimo bandymo. Gamintojas, nesilaikydamas pirmiau minėto reikalavimo, gali pateikti duomenis, įrodančius, kad išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų išlieka pastovus (±15 %). Šiuo atveju galima taikyti tik vieno ETC bandymo išmetamųjų teršalų kiekį.
Atliekant regeneravimo bandymą turi būti registruojami visi duomenys, reikalingi regeneravimo procesui nustatyti (išmetamas CO arba NOx kiekis, temperatūra registruojama prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą ir po šios sistemos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.).
Taikant regeneravimo procesą galima viršyti I priedo 2 lentelėj e nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribas.
Išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis, taikant svorinius koeficientus, perskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.5 ir 6.3 skirsnius ir galutinis rezultatas neturi viršyti I priedo 2 lentelėje nurodytojo išmetamųjų teršalų kiekio.
______________
3 priedo
1 priedėlis
ESC IR ELR BANDYMŲ CIKLAI
1. VARIKLIO IR DINAMOMETRO NUSTATOMIEJI PARAMETRAI
1.1. Variklio sukimosi dažnių A, B ir C nustatymas:
Variklio sukimosi dažnius A, B ir C gamintojas turi deklaruoti pagal šias nuostatas:
Viršutinis sukimosi dažnis nhi išmatuojamas apskaičiuojant 70 % didžiausiosios deklaruotos naudingosios galios P(n) vertės, kaip nustatyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte. Didžiausiasis variklio sukimosi dažnis, kuriam galios kreivėje gaunama ši galios vertė, žymimas nhi.
Apatinis sukimosi dažnis nlo išmatuojamas apskaičiuojant 50 % didžiausiosios deklaruotos naudingosios galios P(n) vertės, kaip nustatyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte. Mažiausiasis variklio sukimosi dažnis, kuriam galios kreivėje gaunama ši galios vertė, žymimas nlo.
Variklio sukimosi dažniai A, B ir C apskaičiuojami taip:
Sukimosi dažnis A = nlo + 25 % (nhi – nlo)
Sukimosi dažnis B = nlo + 50 % (nhi – nlo)
Sukimosi dažnis C = nlo + 75 % (nhi – nlo)
Variklio sukimosi dažniai A, B ir C gali būti patikrinti bet kuriuo iš šių metodų:
a) Norint tiksliai nustatyti nhi ir nlo, darant bandymus variklio galiai patvirtinti pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477)nurodytą ES direktyvą 80/1269/EB, matuojama papildomuose taškuose. Pagal galios kreivę nustatoma didžiausioji galia, nhi ir nlo, ir pagal pirmiau pateiktas nuostatas apskaičiuojami variklio sukimosi dažniai A, B ir C;
b) Visoje visiškosios apkrovos kreivėje daromas variklio kartografavimas nuo didžiausiojo sukimosi dažnio be apkrovos iki sukimosi dažnio tuščiąja eiga, naudojant bent 5 matavimo taškus kas 1000 min-1 ir matavimo taškus, atitinkančius didžiausiosios deklaruotos galios sukimosi dažnį ± 50 min-1. Pagal šią kartografavimo kreivę nustatoma didžiausioji galia, nhi ir nlo, ir pagal pirmiau pateiktas nuostatas apskaičiuojami variklio sukimosi dažniai A, B ir C.
Jei išmatuoti variklio sukimosi dažniai A, B ir C yra lygūs gamintojo deklaruotiems variklio sukimosi dažniams ± 3 %, išmetamųjų teršalų bandymui naudojami deklaruoti variklio sukimosi dažniai. Jei kurio nors variklio sukimosi dažnio leistinojo nuokrypio ribos yra viršytos, išmetamųjų teršalų bandymui naudojami išmatuoti variklio sukimosi dažniai.
1.2. Dinamometro nustatomieji parametrai:
Norint nurodytiems bandymų režimams apskaičiuoti sukamojo momento vertes naudingosios galios sąlygomis, kaip apibrėžta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte, eksperimentiniu būdu gaunama sukamojo momento kreivė. Reikia atsižvelgti į galią, kurią sunaudoja varikliu varoma įranga, jei taikytina. Dinamometro nustatomieji parametrai kiekvienam bandymų metodui apskaičiuojami pagal formulę:
s = P(n) x L/100, jei bandoma naudingosios galios režimu,
s = P(n) x L/100 + P(a) – P(b), jei bandoma ne naudingosios galios režimu,
čia:
s = dinamometro nustatomasis parametras, kW;
P(n) = naudingoji variklio galia, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte, kW;
L = apkrovos procentinė dalis, kaip nurodyta 2.7.1 punkte, %;
P(a) = pagalbinės įrangos, kurią reikia įmontuoti, kaip nurodyta 2 priedo priedėlio 6.1 punkte, sunaudojama galia;
P(b) = pagalbinės įrangos, kurią reikia išmontuoti, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 6.2 punkte, sunaudojama galia.
2. ESC BANDYMO EIGA:
Gamintojo prašymu gali būti daromas tuščiasis bandymas varikliui ir išmetimo sistemai kondicionuoti prieš matavimo ciklą.
2.1. Ėminio ėmimo filtrų parengimas:
Bent vieną valandą iki bandymo pradžios kiekvienas filtras įdedamas į iš dalies uždarytą Petrio lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių, kuri įdedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užregistruojama jo savoji masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petrio lėkštelėje ar užsandarintame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas darant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užregistruojamas savasis filtro svoris.
2.2. Matavimo įrangos sumontavimas:
Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Jei skiedžiant išmetamąsias dujas naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos turi būti prijungtas išmetimo vamzdis.
2.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas
Paleidžiama praskiedimo sistema ir variklis ir šildoma tol, kol esant didžiausiajai galiai temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir tinkamą inžinerinę praktiką.
2.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas:
Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore leidžiant jį per dalelių filtrus. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą ir po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti galima ciklo pradžioje ir pabaigoje ir gautas vertes suvidurkinti.
2.5. Skiedimo santykio nustatymas:
Turi būti nustatytas toks praskiedimo oro tiekimas, kad praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra, išmatuota prieš pat pirminį filtrą, bet kokiu režimu būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C). Skiedimo santykis (q) turi būti ne mažesnis kaip 4.
Sistemoms, kuriose skiedimo santykis kontroliuojamas matuojant CO2 ar NOx koncentraciją, CO2 ar NOx kiekis praskiedimo ore turi būti išmatuotas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Prieš bandymą ir po jo išmatuota CO2 ar NOx fono koncentracija praskiedimo ore turi būti atitinkamai ne didesnė kaip 100 ppm ar 5 ppm.
2.6. Analizatorių tikrinimas:
Nustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir jie kalibruojami.
2.7. Bandymų ciklas:
2.7.1. Su bandomuoju varikliu dinamometre daromas šis 13 režimų ciklas:
Režimo numeris |
Variklio sukimosi dažnis |
Apkrovos procentinė dalis |
Svorinis koeficientas |
Režimo trukmė |
1 |
Tuščioj i eiga |
– |
0,15 |
4 min. |
2 |
A |
100 |
0,08 |
2 min. |
3 |
B |
50 |
0,10 |
2 min. |
4 |
B |
75 |
0,10 |
2 min. |
5 |
A |
50 |
0,05 |
2 min. |
6 |
A |
75 |
0,05 |
2 min. |
7 |
A |
25 |
0,05 |
2 min. |
8 |
B |
100 |
0,09 |
2 min. |
9 |
B |
25 |
0,10 |
2 min. |
10 |
C |
100 |
0,08 |
2 min. |
11 |
C |
25 |
0,05 |
2 min. |
12 |
C |
75 |
0,05 |
2 min. |
13 |
C |
50 |
0,05 |
2 min. |
2.7.2. Bandymo seka:
Pradedamas bandymo ciklas. Daromo bandymo režimų numerių tvarka turi būti tokia, kokia nurodyta 2.7.1 punkte.
Variklis kiekvienu režimu turi dirbti nustatytą laiką, variklio sukimosi dažnis turi nusistovėti ir apkrova turi pasikeisti per pirmąsias 20 s. Nurodytas sukimosi dažnis turi būti palaikomas ± 50 min-1 tikslumu, nurodytas sukamasis momentas turi būti lygus tokį bandymo sukimosi dažnį atitinkančiam didžiausiajam sukamajam momentui ± 2 %.
Gamintojo prašymu bandymo seka gali būti pakartota pakankamai kartų, kad ant filtro būtų sukaupta didesnė dalelių masė. Gamintojas turi pateikti išsamų duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodikų aprašą. Išmetamieji dujiniai teršalai nustatomi tik per pirmąjį ciklą.
2.7.3. Analizatoriaus atsakas:
Analizatoriaus išvesties signalas registruojamas juostiniu savirašiu ar matuojamas atitinkama duomenų kaupimo sistema, išmetamosioms dujoms visą bandymo ciklą tekant per analizatorių.
2.7.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas:
Visai bandymo procedūrai turi būti naudojamas vienas filtras. Reikia atsižvelgti į režimų svorinius koeficientus, nurodytus bandymo ciklo metodikoje, kiekvienam atskiram ciklo režimui imant ėminį, proporcingą išmetamųjų teršalų masės srautui. Tai galima pasiekti atitinkamai reguliuojant ėminio srautą, ėminio ėmimo trukmę ir (arba) skiedimo santykį, kad būtų paisoma 5.6 skirsnyje nurodytų efektyviųjų svorinių koeficientų taikymo kriterijaus. Ėminio ėmimo trukmė kiekvienam režimui turi būti bent 4 sekundės kiekvienam svoriniam koeficientui 0,01. Ėminiai kiekvienam režimui turi būti imami kiek įmanoma vėliau. Kietųjų dalelių ėminio ėmimas turi būti baigtas ne anksčiau nei likus 5 sekundėms iki kiekvieno režimo pabaigos.
2.7.5. Variklio darbo režimas:
Variklio sukimosi dažnis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra ir slėgio sumažėjimas, išmetamųjų dujų temperatūra ir priešslėgis, degalų debitas ir oro arba išmetamųjų dujų debitas, pripučiamo oro temperatūra, degalų temperatūra ir drėgnis turi būti registruojami kiekvienu režimu, laikantis sukimosi dažnio ir apkrovos reikalavimų (žr. 2.7.2 punktą) imant kietųjų dalelių ėminį, tačiau visais atvejais – paskutinę kiekvieno režimo minutę.
Turi būti registruojami visi apskaičiavimui reikalingi papildomi duomenys (žr. 4 ir 5 punktus).
2.7.6. NOx kiekio kontrolinėje srityje tikrinimas:
NOx kiekis kontrolinėje srityje turi būti tikrinamas iš karto, kai tik pasibaigia 13 režimas.
Prieš pradedant matavimus, variklis tris minutes kondicionuojamas 13 režimu. Turi būti daromi trys matavimai skirtingose techninės tarnybos parinktose kontrolinės srities vietose (1). Kiekvieno matavimo trukmė turi būti lygi 2 min.
Matavimo metodika yra identiška NOx matavimui esant 13 režimų ciklui ir turi būti taikoma pagal šio priedėlio 2.7.3, 2.7.5 ir 4.1 punktus ir 3 priedo 4 priedėlio 3 punktą.
Apskaičiuojama pagal 4 punktą.
2.7.7. Pakartotinis analizatorių tikrinimas:
Baigus išmetamųjų dujų kiekio nustatymo bandymą, pakartotiniam analizatoriaus tikrinimui turi būti naudojamos tos pačios nulinės vertės nustatymo ir patikros dujos. Bandymas laikomas priimtinu, jei skirtumas tarp rezultatų prieš bandymą ir po bandymo yra mažesnis kaip 2 % patikros dujų koncentracijos vertės.
__________________
(1) Bandymo taškai turi būti pasirinkti taikant patvirtintus statistinius randomizavimo metodus.
3. ELR BANDYMO EIGA:
3.1. Matavimo įrangos instaliavimas
Dūmų matuoklis ir ėminių zondai, jei naudojami, turi būti įrengti už išmetimo sistemos duslintuvo ar už bet kurio papildomo apdorojimo įtaiso, jei toks įrengtas, pagal prietaiso gamintojo nurodytas bendrąsias įrengimo metodikas. Papildomai reikia laikytis ISO DIS 11614 10 skyriaus reikalavimų, jei taikytina.
Prieš bet kokį nulinės padalos ir visos skalės tikrinimą dūmų matuoklis turi būti pašildytas ir stabilizuotas pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. Jei dūmų matuoklis turi valymo oru sistemą optikai nuo suodžių apsaugoti, ši sistema taip pat turi būti įjungta ir nustatyta pagal gamintojo rekomendacijas.
3.2. Dūmų matuoklio tikrinimas:
Nulinė padala ir visa skalė tikrinami taikant neskaidrumo rodmens režimą, nes neskaidrumo skalė turi du tiksliai apibrėžiamus kalibravimo taškus, būtent 0 % neskaidrumą ir 100 % neskaidrumą. Tuomet remiantis neskaidrumo matavimu ir LA, kurio vertę pateikia dūmų matuoklio gamintojas, galima teisingai apskaičiuoti šviesos sugerties koeficientą, kai prietaisas darant bandymą vėl nustatomas, kad rodytų k vertę.
Kai visas šviesos pluoštas pasiekia matuoklio imtuvą, nustatoma 0,0 % ± 1,0 % neskaidrumo rodmens vertė. Kai šviesai neleidžiama pasiekti imtuvo, neskaidrumo rodmens vertė nustatoma 100,0 % ±1,0 %.
3.3. Bandymo ciklas:
3.3.1. Variklio kondicionavimas:
Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendacijas, variklis ir sistema turi būti pašildyti didžiausiosios galios režimu. Kondicionavimo prieš bandymą tarpsnis dar turėtų apsaugoti daromą matavimą nuo nuosėdų, susidariusių išmetimo sistemoje per ankstesnį bandymą.
Kai variklio darbas nusistovi, ciklas turi būti pradėtas per 20 ± 2 s po kondicionavimo tarpsnio. Gamintojo prašymu gali būti daromas tuščiasis bandymas, kad variklis prieš matavimo ciklą galėtų būti papildomai kondicionuotas.
3.3.2. Bandymo seka:
Bandymą sudaro trijų apkrovos pakopų seka kiekvienam iš trijų variklio sukimosi dažnių:
A (1 ciklas), B (2 ciklas) ir C (3 ciklas), nustatytų pagal 3 priedo 1.1 punktą, po kurios eina 4 ciklas, kuriam sukimosi dažnį kontrolinėje srityje ir apkrovą nuo 10 % iki 100 % parenka techninė tarnyba (1). Dinamometras prijungus bandomąjį variklį veikia pagal šią 3 paveiksle pavaizduotą seką.
__________________
(1) Bandymo taškai turi būti pasirinkti taikant patvirtintus statistinius randomizavimo metodus.
3 paveikslas
ELR bandymo seka
(pav.)
a) Variklis dirba 20 ± 2 s esant variklio sukimosi dažniui A ir 10 % apkrovai. Sukimosi dažnis turi būti nurodytos vertės ± 20 min-1, nurodytas sukamasis momentas turi būti lygus bandymo sukimosi dažnį atitinkančiam didžiausiajam sukamajam momentui ± 2 %;
b) Pasibaigus pirmajai atkarpai, sukimosi dažnio reguliavimo svirtis staigiai perstumiama ir 10 ± 1 s laikoma visiškai atidarytos sklendės padėtyje. Reikia veikti tokia dinamometro apkrova, kad variklio sukimosi dažnį per pirmąsias 3 s būtų galima palaikyti ± 150 min-1 tikslumu, o likusią laiko atkarpos dalį ± 20 min-1 tikslumu;
d) Po trečios apkrovos pakopos variklis per 20 ± 2 s turi būti nustatytas variklio sukimosi dažniu B ir 10 % apkrova;
f) Po trečios apkrovos pakopos variklis per 20 ± 2 s turi būti nustatytas variklio sukimosi dažniu C ir 10 % apkrova;
h) Po trečios apkrovos pakopos variklis per 20 ± 2 s turi būti nustatytas pasirinktu variklio sukimosi dažniu ir bet kokia apkrova, didesne kaip 10 %;
3.4. Ciklo pripažinimas galiojančiu;
Vidutinių dūmingumo verčių kiekvienam sukimosi dažniui santykinis standartinis nuokrypis (SVA, SVB, SVC, apskaičiuotas pagal šio priedėlio 6.3.3 punktą kiekvienam bandymo sukimosi dažniui taikant tris nuoseklias apkrovos pakopas) turi būti mažesnis kaip 15 % vidutinės vertės arba mažesnis kaip 10 % ribinės vertės, pateiktos I priedo 1 lentelėje
– pagal tai, kuri didesnė. Jei skirtumas didesnis, seka turi būti kartojama tol, kol 3 nuoseklios apkrovos pakopos atitiks pripažinimo galiojančiu kriterijus.
4. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ SRAUTO APSKAIČIAVIMAS
4.1. Nepraskiestą išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:
Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį nepraskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti išmetamųjų dujų srautą. Išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas pagal 4.1.1 arba 4.1.2 skirsnį. Nustatant išmetamųjų dujų masės srautą turi būti užtikrinamas ±2,5 % arba ±1,5 % variklio didžiausios vertės rodmenų tikslumas (taikoma didesnė vertė). Galima taikyti lygiaverčius metodus (pvz., aprašytuosius šio priedo 2 priedėlio 4.2 skirsnyje).
4.1.1. Tiesioginio matavimo metodas:
Išmetamųjų dujų srautą galima tiesiogiai matuoti šiomis sistemomis:
– prietaisais, kuriais matuojamas slėgio skirtumas, pvz., tūta srautui matuoti,
– ultragarsinis prietaisas srautui matuoti,
– sūkurinis srauto matuoklis.
Privaloma imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo paklaidų, galinčių turėti įtakos išmatuotos išmetamųjų teršalų vertės paklaidai. Minėtos priemonės – tai kruopštus įtaiso įmontavimas variklio išmetamųjų dujų sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į gerą inžinerijos praktiką. Ypač turi būti kreipiamas dėmesys, kad įmontavus įtaisą nebūtų daroma įtakos variklio darbui ir išmetamųjų teršalų kiekiui;
4.2. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:
Jeigu išmetamųjų teršalų kiekis išmetamosiose dujose apskaičiuojamas naudojant viso srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų srauto vertę. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas (qmdew) turi būti išmatuojamas kiekvienam režimui su PDP-CVS, CFV-CVS arba SSV-CVS pagal šio priedo 2 priedėlio 4.1 skirsnyje pateiktą bendrą formulę. Tikslumas turi būti ±2 % rodmens vertės arba didesnis, ir turi būti nustatytas pagal 3 priedo 5 priedėlio 2.4 skirsnio nuostatas.
5. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS
5.1. Duomenų įvertinimas:
Norint įvertinti dujinių teršalų kiekį, kiekvienam režimui reikia suvidurkinti diagramos paskutinių 30 s verčių rodmenis, ir pagal vidutinius diagramos rodmenis bei atitinkamus kalibravimo duomenis kiekvienam režimui turi būti nustatytos vidutinės HC, CO ir NOx koncentracijos (conc). Galima taikyti skirtingų tipų duomenų registravimo būdus, jei jie užtikrina lygiavertį duomenų rinkimą.
Norint patikrinti NOx kiekį kontrolinėje srityje, anksčiau nurodyti reikalavimai taikomi tik NOx.
Išmetamųjų dujų srautas qmew ar praskiestų išmetamųjų dujų srautas qmdew, jei taikomas pasirinktinai, turi būti nustatyti pagal šio priedo 4 priedėlio 2.3 skirsnį.
5.2. Pataisa sausoms arba drėgnoms dujoms:
Jei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal toliau pateikiamas formules. Konversija atliekama kiekvienam atskiram režimui.
cwet = kw x cdry
Nepraskiestoms išmetamosioms dujoms:
arba
čia:
pr = vandens garų slėgis po aušinimo vonios, kPa;
pb = bendras atmosferinis slėgis, kPa;
Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;
kf = 0,055584 x WALF – 0,0001083 x WBET – 0,0001562 x WGAM + 0,0079936 x WDEL + +0,0069978 x WEPS
Praskiestoms išmetamosioms dujoms:
arba
Praskiedimo orui:
KWd = 1 – KW1
Įsiurbiamam orui:
KWa = 1 – KW2
čia:
Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;
Hd = skiedimo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;
ir galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis.
5.3. NOx kiekio pataisos drėgniui ir temperatūrai:
Kadangi NOx emisija priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija turi būti pataisyta atsižvelgiant į aplinkos oro temperatūrą ir drėgnį, koeficientus skaičiuojant pagal šias formules. Koeficientų taikymo diapazonas yra nuo 0 ir 25 g/kg sauso oro:
a) uždegimo suspaudimu varikliams:
čia:
Ta = įsiurbiamo oro temperatūra, K
Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, g vandens vienam kg sauso oro.
čia:
Ha galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis;
5.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:
Kiekvieno režimo išmetamųjų teršalų masės srautas (g/h) apskaičiuojamas toliau nurodomu būdu. Apskaičiuojant NOx, jeigu būtina, taikytinas pagal 5.3 skirsnį nustatytas drėgnumo pataisos koeficientas kh, D, arba kh, G.
Jei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal 5.2 skirsnį. 6 lentelėje nurodytos pasirinktų išmetamųjų dujų komponentų ugas vertės, pagrįstos idealiųjų dujų savybėmis ir šiam Tvarkos aprašui nustatytais degalais.
a) nepraskiestoms išmetamosioms dujoms:
mgas = ugas * cgas * qmew
čia:
ugas = išmetamųjų dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis;
cgas = atitinkamo nepraskiestų išmetamųjų dujų komponento koncentracija, ppm;
qmew = išmetamųjų dujų srautas, kg/h.
b) praskiestoms dujoms:
mgas = ugas * cgas, c * qmdew;
čia:
ugas = išmetamųjų dujų komponento ir oro tankio santykis;
cgas, c = atitinkamo praskiestų išmetamųjų dujų komponento su pataisa fonui koncentracija, ppm.
qmdew = praskiestų išmetamųjų dujų srautas, kg/h;
čia:
Praskiedimo koeficientas D apskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.4.1 skirsnį.
5.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:
Išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) atskiriems komponentams apskaičiuojamas pagal formules:
čia:
mgas – atskirų dujų masė;
Pn – pagal II priedo 8.2 skirsnį nustatyta naudingoji galia.
Šiam apskaičiavimui taikyti svoriniai koeficientai yra pagal 2.7.1 skirsnį.
6 lentelė
Nepraskiestų ir praskiestų išmetamųjų dujų įvairių komponentų ugas vertės
Degalai |
|
NOX |
CO |
THC/NMHC |
CO2 |
CH4 |
Dyzelinas |
Nepraskiestos išmetamosios dujos |
0,001587 |
0,000966 |
0,000479 |
0,001518 |
0,000553 |
Dyzelinas |
Praskiestos išmetamosios dujos |
0,001588 |
0,000967 |
0,000480 |
0,001519 |
0,000553 |
Etanolis |
Nepraskiestos išmetamosios dujos |
0,001609 |
0,000980 |
0,000805 |
0,001539 |
0,000561 |
Etanolis |
Praskiestos išmetamosios dujos |
0,001588 |
0,000967 |
0,000795 |
0,001519 |
0,000553 |
CNG |
Nepraskiestos išmetamosios dujos |
0,001622 |
0,000987 |
0,000523 |
0,001552 |
0,000565 |
CNG |
Praskiestos išmetamosios dujos |
0,001588 |
0,000967 |
0,000584 |
0,001519 |
0,000553 |
Propanas |
Nepraskiestos išmetamosios dujos |
0,001603 |
0,000976 |
0,000511 |
0,001533 |
0,000559 |
Propanas |
Praskiestos išmetamosios dujos |
0,001588 |
0,000967 |
0,000507 |
0,001519 |
0,000553 |
Butanas |
Nepraskiestos išmetamosios dujos |
0,001600 |
0,000974 |
0,000505 |
0,001530 |
0,000558 |
Butanas |
Praskiestos išmetamosios dujos |
0,001588 |
0,000967 |
0,000501 |
0,001519 |
0,000553 |
Pastabos:
– nepraskiestą išmetamųjų dujų u vertės atsižvelgiant į idealiųjų dujų savybes, la = 2, sausas oras, 273 K, 101,3 kPa;
– praskiestų išmetamųjų dujų u vertės atsižvelgiant į idealiųjų dujų savybes ir oro tankį;
– CNG u vertės su 0,2 % paklaida,
jeigu masės sudėtis: C = 66 – 76 %; H = 22 – 25 %; N = 0 – 12 %;
– u vertės, skirtos CNG ir HC, pagrįstos CH2,93 (visiems HC taikoma u vertė, skirta CH4).
5.6. Verčių kontrolinėje srityje apskaičiavimas:
NOx išmetamųjų teršalų kiekis trims kontroliniams taškams, parinktiems pagal 2.7.6 skirsnį, išmatuojamas ir apskaičiuojamas pagal 5.6.1 skirsnį, ir, be to, jis nustatomas interpoliavimu iš bandymo režimų taškų, artimiausių atitinkamam kontroliniam taškui, kaip tai daroma pagal 5.6.2 skirsnį. Po to išmatuotos vertės lyginamos interpoliuojant gautomis vertėmis pagal 5.6.3 skirsnį.
5.6.1. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:
Kiekviename kontroliniame taške (Z) NOx išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas taip:
5.6.2. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymas pagal bandymo ciklo duomenis:
NOx išmetamųjų teršalų kiekis kiekvienam kontroliniam taškui interpoliuojamas iš keturių artimiausių bandymo ciklo režimų taškų, kurie supa pasirinktą kontrolinį tašką Z, kaip parodyta 4 brėžinyje. Šie režimai (R, S, T, U) apibrėžiami taip:
Variklio sūkių skaičius (R) = Variklio sūkių skaičiui (T) = nrt;
Variklio sūkių skaičius (S) = Variklio sūkių skaičiui (U) = nsu;
Apkrovos procentinė dalis (R) = Apkrovos procentinei daliai (S);
Apkrovos procentinė dalis (T) = Apkrovos procentinei daliai (U).
NOx išmetamųjų teršalų kiekis pasirinktam kontroliniam taškui Z apskaičiuojamas pagal šias formules:
ir:
čia:
Er, Es, Et, Eu = savitasis NOx išmetamųjų teršalų kiekis, aplinkinių režimų taškams apskaičiuotas pagal 5.6.1 skirsnį.
Mr, Ms, Mt, Mu = variklio sukamasis momentas aplinkinių režimų taškuose.
4 paveikslas
NOx kontrolinio taško interpoliavimas
(pav.)
6. KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO IŠMETAMUOSIUOSE TERŠALUOSE APSKAIČIAVIMAS
6.1. Duomenų įvertinimas:
Norint įvertinti kietųjų dalelių kiekį, kiekvienam režimui turi būti registruojamos bendros ėminių masės (msep) filtruose.
Filtrai grąžinami į svėrimo kamerą ir kondicionuojami bent vieną valandą, bet ne ilgiau nei 80 valandų, ir po to sveriami. Registruojama bendra kiekvieno filtro masė, iš kurios atimama tuščio filtro masė (žr. 2.1 skirsnį), ir taip gaunama kietųjų dalelių ėminio masė mf.
Jei reikia taikyti pataisą fonui, registruojama filtrus pereinančio praskiedimo oro masė (md) ir kietųjų dalelių masė (mf, d).
Jei buvo daromas daugiau nei vienas matavimas, dalmuo mf, d/md turi būti apskaičiuotas kiekvienam atskiram matavimui ir vertės suvidurkintos.
6.2. Srauto dalies praskiedimo sistema:
Ataskaitoje pateikiami kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų bandymo galutiniai rezultatai nustatomi šiais būdais. Kadangi gali būti keli praskiedimo laipsnio kontrolės būdai, taikomi skirtingi qmedf apskaičiavimo metodai. Visi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams.
6.2.1. Izokinetinės sistemos:
qmedf = qmew * rd
čia:
ra atitinka izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio ploto santykį:
6.2.2. Sistemos, kuriose matuojama CO2 arba NOx koncentracija:
qmedf = qmew * rd
čia:
cwE = bandymo dujų koncentracija drėgnose nepraskiestose išmetamosiose dujose;
cwD = bandymo dujų koncentracija drėgnose praskiestose išmetamosiose dujose;
cwA = bandymo dujų koncentracija drėgname praskiedimo ore.
Koncentracijos, išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedėlio 5.2 skirsnį.
6.2.3. CO2 matavimo sistemos ir anglies kiekio balanso metodas *
Vertė taikoma tik 4 priede nurodytiems etaloniniams degalams:
čia:
c(CO2)D = CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose;
c(CO2)A = CO2 koncentracija praskiedimo ore (koncentracija nurodyta drėgnoms dujoms, % tūrio).
Ši lygtis grindžiama anglies kiekio balanso prielaida (varikliui tiekti anglies atomai pasišalina kaip CO2) ir gaunama pagal šias pakopas:
qmedf = qmew x rd
ir
6.3. Viso srauto praskiedimo sistema:
Visi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas qmdew nustatomas pagal šio priedo 2 priedėlio 4.1 skirsnį. Bendra ėminio masė msep apskaičiuojama pagal šio priedo 2 priedėlio 6.2.1 skirsnį.
6.4. Kietųjų dalelių masės srauto apskaičiavimas:
Kietųjų dalelių masės srautas apskaičiuojamas pagal toliau pateikiamą formulę. Jeigu taikoma viso srauto praskiedimo sistema, vietoje pagal 6.2 skirsnį nustatyto qmedf naudojamas pagal 6.3 skirsnį nustatytas qmdew.
i = 1,... n
Kietųjų dalelių masės srauto vertė dėl fono gali būti pataisyta taip:
jeigu D apskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.4.1 skirsnį.
7. DŪMINGUMO VERČIŲ APSKAIČIAVIMAS
7.1. Besselio algoritmas:
Besselio algoritmas taikomas 1 s vidutinėms vertėms apskaičiuoti pagal momentinius dūmingumo rodmenis, transformuojamus pagal 6.3.1 punktą. Algoritmas kopijuoja žemo dažnio antrojo laipsnio filtrą ir, kad būtų galima jį taikyti koeficientams nustatyti, reikalingi iteraciniai skaičiavimai. Šie koeficientai yra dūmų matuoklio sistemos atsako trukmės ir ėminio ėmimo dažnio funkcija. Taigi, 6.1.1 punkto veiksmai turi būti kartojami, kai tik keičiasi sistemos atsako trukmė ir/arba ėminių ėmimo dažnis.
7.1.1. Filtro atsako trukmės ir Besselio konstantų apskaičiavimas:
Reikiama Besselio atsako trukmė (tF) yra dūmų matuoklio fizinio ir elektrinio atsako trukmės funkcija, kaip apibrėžta 3 priedo 4 priedėlio 5.2.4 punkte, ir skaičiuojama pagal šią lygtį:
čia:
tp = fizinio atsako trukmė, s;
te = elektrinio atsako trukmė, s.
Apskaičiavimai filtro ribiniam dažniui (fc) įvertinti grindžiami laiptinio signalo nuo 0 iki 1 įvedimu per ≤ 0,01 s (žr. 7 priedą). Atsako trukmė apibrėžiama kaip skirtumas tarp laiko, per kurį Besselio išvesties signalas pasiekia 10 % (t10) ir 90 % (t90) šios laiptinės funkcijos. Tai galima gauti fc iteravimu tol, kol t90-t10 ≈ tF. Pirmoji fc iteracija gaunama pagal šią formulę:
Besselio E ir K konstantos skaičiuojamos pagal šias lygtis:
čia:
D = 0,618034;
7.1.2. Besselio algoritmo apskaičiavimas:
Taikant E ir K vertes, 1 s Besselio suvidurkintas atsakas į laiptinį įvesties signalą Si apskaičiuojamas taip:
Yi = Yi-1 + E * (Si+2 * Si-1 + Si-2 – 4 * Yi-2) + K * (Yi-1 – Yi-2)
čia:
Si-2 = Si-1 = 0;
Si = 1;
Yi-2 = Yi-1 = 0
Laikas t10 ir laikas t90 interpoliuojami. Laiko skirtumas tarp t90 ir t10 apibrėžia atsako trukmę tF, atitinančią šią fc vertę. Jei ši atsako trukmė nėra pakankamai artima reikiamai atsako trukmei, iteracija tęsiama, kol skirtumas tarp tikrosios atsako trukmės ir reikiamos bus mažesnis kaip 1 %:
((t90 – tl0) – tF) ≤ 0,01 * tF
7.2. Duomenų įvertinimas:
Ėminių ėmimo dažnis dūmingumo matavimo vertėms gauti turi būti ne mažesnis kaip 20 Hz.
7.3. Dūmingumo nustatymas
7.3.1. Duomenų konversija:
Kadangi pagrindinis visų dūmų matuoklių matavimo vienetas yra praleidimo koeficientas, dūmingumo vertės turi būti perskaičiuojamos iš praleidimo koeficiento (τ) į šviesos sugerties koeficientą (k) pagal šias lygtis:
ir
N = 100-τ
čia:
k = šviesos sugerties koeficientas, m-1;
LA = efektyvusis optinio kelio ilgis, nurodytas prietaiso gamintojo, m;
N = neskaidrumas, %;
τ = šviesos praleidimo koeficientas, %.
Konversija reikalinga prieš kiekvieną tolesnį duomenų apdorojimą.
7.3.2. Besselio suvidurkinto dūmingumo apskaičiavimas:
Tinkamas ribinis dažnis fc yra toks, kuris duoda reikiamą filtro atsako trukmę tF. Šį dažnį nustačius iteracijos procesu pagal 6.1.1 punktą, apskaičiuojamos teisingos Besselio algoritmo konstantos E ir K. Paskui Besselio algoritmas taikomas momentiniam dūmų pėdsakui (k vertė), kaip aprašyta 6.1.2 punkte:
Yi = Yi-1 + E * (Si+2 * Si-1 + Si-2 – 4 * Yi-2) + K * (Yi-1 – Yi-2)
Besselio algoritmas pagal prigimtį yra rekursinis. Taigi algoritmui pradėti reikia kai kurių pradinių įvesties verčių Si-1 ir Si-2 ir pradinių išvesties verčių Yi-1 ir Yi-2. Daroma prielaida, kad šios vertės lygios 0.
Kiekvienai trijų sukimosi dažnių A, B ir C apkrovos pakopai pagal atskiras kiekvieno dūmų pėdsako vertes Yi, išrenkama didžiausia 1 s vertė Ymax.
7.3.3. Galutinis rezultatas:
Vidutinės dūmingumo vertės (SV) kiekvienam ciklui (bandymo sukimosi dažniui) apskaičiuojamos pagal formules:
Bandymo sukimosi dažniui A: SVA = (Ymax1, A + Ymax2, A + Ymax3, A) / 3;
Bandymo sukimosi dažniui B: SVB = (Ymax1, B + Ymax2, B + Ymax3, B) / 3;
Bandymo sukimosi dažniui C: SVC = (Ymax1, C + Ymax2, C + Ymax3, c) / 3; čia:
Ymax1, Ymax2, Ymax3 = didžiausia 1 s Besselio suvidurkinta dūmingumo vertė kiekvienoje iš trijų apkrovos pakopų.
Galutinė vertė apskaičiuojama pagal formulę:
SV = (0,43 * SVA) + (0,56 * SVB) + (0,01 * SVC)
______________
3 priedo
2 priedėlis
ETC BANDYMO CIKLAS
1. VARIKLIO DARBO KARTOGRAFAVIMO METODIKA
1.1. Kartografuojamo sukimosi dažnių diapazono nustatymas:
Norint daryti ETC bandymą bandymų patalpoje, variklis prieš bandymo ciklą, kuriame būtų gauta sukimosi dažnio ir sukamojo momento priklausomybės kreivė, turi būti kartografuojamas. Mažiausiasis ir didžiausiasis kartografavimo sukimosi dažniai apibrėžiami taip:
mažiausiasis kartografavimo sukimosi dažnis – tai sukimosi dažnis tuščiąja eiga;
didžiausiasis kartografavimo sukimosi dažnis – tai nhi * 1,02 arba sukimosi dažnis, kuriam sukamasis momentas esant visiškajai apkrovai sumažėja iki nulio, pagal tai, kuris yra mažesnis.
1.2. Variklio galios kartografavimas:
Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendaciją ir tinkamą inžinerinę praktiką, variklis pašildomas esant didžiausiajai galiai. Variklio darbui nusistovėjus, variklis kartografuojamas taip:
b) variklis dirba su įsiurbimo siurbliu, nustatytu visiškajai apkrovai ir esant mažiausiajam kartografavimo sukimosi dažniui;
1.3. Kartografavimo kreivės brėžimas:
Visi pagal 1.2 punktą gauti taškai sujungiami tiesinio interpoliavimo būdu. Gautoji sukamojo momento kreivė yra kartografavimo kreivė, kuri taikoma variklio ciklo normalizuotas sukamojo momento vertes paverčiant tikrosiomis sukamojo momento vertėmis bandymo ciklui, aprašytame 2 punkte.
1.4. Kiti kartografavimo metodai:
Jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti kartografavimo būdai yra nepatikimi arba neatitinka kurio nors pateikto variklio, galima taikyti kitus kartografavimo metodus. Šie alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų kartografavimo metodikų tikslą – nustatyti didžiausią įmanomą sukamąjį momentą visiems variklio sukimosi dažniams, gaunamiems per bandymo ciklus. Metodus, kurie dėl patikimumo arba atitikties skiriasi nuo kartografavimo metodų, nurodytų šiame skyriuje, turi patvirtinti techninė tarnyba, taip pat ir pagrįsti jų taikymą. Tačiau varikliams su reguliatoriumi ar su turbopripūtimu jokiu būdu negalima taikyti nuolat mažėjančio variklio sukimosi dažnio skleidimo.
1.5. Bandymų kartojimas:
Variklio nereikia kartografuoti prieš kiekvieną bandymo ciklą. Variklis prieš bandymo ciklą turi būti kartografuojamas iš naujo, jei:
– techniškai vertinant nuo paskutinio kartografavimo praėjo pernelyg daug laiko,
arba
– variklis buvo fiziškai pakeistas ar naujai kalibruotas, o tai gali turėti įtakos variklio darbui.
2. ETALONINIO BANDYMO CIKLO KŪRIMAS:
Pereinamųjų režimų bandymo ciklas aprašytas šio priedo 3 priedėlyje. Normalizuotos sukamojo momento ir sukimosi dažnio vertės pakeičiamos tikrosiomis vertėmis, kaip nurodyta toliau, ir gaunamas etaloninių verčių ciklas.
2.1. Tikroji sukimosi dažnio vertė:
Sukimosi dažnio (sd) vertė denormalizuojama pagal šią lygtį:
Etaloninis sukimosi dažnis (nref) atitinka 100 % sukimosi dažnio vertes, nurodytas 3 priedėlio variklių dinamometriniame grafike. Jis apibrėžiamas taip (žr. I priedo 1 paveikslą):
nref = nlo + 95 % * (nhi – nlo)
čia nhi ir nlo yra apibrėžiami pagal I priedo 2 punktą ar nustatomi pagal 3 priedo 1 priedėlio 1.1 punktą;
2.2. Tikrasis sukamasis momentas:
Sukamasis momentas yra normalizuotas pagal didžiausią atitinkamam sukimosi dažniui sukamąjį momentą. Taikant kartografavimo kreivę, apibrėžtą pagal 1.3 punktą, etaloninio ciklo sukamojo momento vertės atitinkamam tikrajam sukimosi dažniui, apibrėžtam 2.1 punkte, denormalizuojamos taip:
Tikrasis sukamasis momentas = (% sukamojo momento * didž. sukamasis momentas/100);
Kad būtų galima sukurti etaloninių verčių ciklą, neigiamoms sukamo variklio taškų („m“) sukamojo momento vertėms suteikiamos denormalizuotos vertės, nustatytos vienu iš šių būdų:
– neigiama vertė suteikiama 40 % teigiamo sukamojo momento, atitinkančio tą patį sukimosi dažnio tašką, vertei,
– neigiamo sukamojo momento, kuris reikalingas varikliui sukti nuo mažiausiojo iki didžiausiojo kartografavimo sukimosi dažnio, kartografavimu,
– nustatomas neigiamas sukamasis momentas, kurio reikia, kad būtų galima variklį sukti tuščiosios eigos ir etaloniniu sukimosi dažniais, ir tarp šių dviejų taškų tiesiškai interpoliuojama.
2.3. Denormalizavimo metodikos pavyzdys:
Pateikiamas šio bandymo taško denormalizavimo pavyzdys:
% sukimosi dažnio = 43;
% sukamojo momento = 82;
Turint šias vertes:
etaloninis sukimosi dažnis = 2200 min-1;
sukimosi dažnis tuščiąja eiga = 600 min-1;
apskaičiuojama:
tikrasis sukimosi dažnis = (43 * (2200 – 600)/ 100) + 600 = 1288 min-1;
tikrasis sukamasis momentas = (82 * 700/100) = 574 Nm;
tuo tarpu kartografavimo kreivėje nustatytas didžiausiasis sukamasis momentas 1288 min-1 sukimosi dažniui yra lygus 700 Nm.
3. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMO BANDYMO EIGA:
Gamintojo prašymu prieš matavimo ciklą galima atlikti tuščiąjį bandymą varikliui ir išmetimo sistemai kondicionuoti.
Varikliai, kurie kaip kurą vartoja GD ir SND, prieš atliekant ETC bandymą turi būti pravažinėti. Variklis dirba ne mažiau nei du ETC ciklus ir tol, kol viename ETC cikle išmatuotas išmetamo CO kiekis yra ne daugiau nei 10 % CO didesnis, kaip ankstesniame ETC cikle išmatuotas teršalų kiekis.
3.1. Ėminių ėminio filtrų parengimas (jeigu taikoma):
Bent valandą iki bandymo pradžios kiekvienas filtras įdedamas į iš dalies uždarytą Petrio lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių, kuri įdedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užregistruojama jo savoji masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petrio lėkštelėje ar užsandarintame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas darant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užregistruojamas savasis filtro svoris.
3.2. Matavimo įrangos įrengimas:
Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos.
3.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas:
Paleidžiami praskiedimo sistema ir variklis, ir jie šildomi tol, kol esant didžiausiai galiai temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką.
3.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas (tik dyzeliniams varikliams):
Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore leidžiant jį per kietųjų dalelių filtrus. Jei vartojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą ir po jo. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti galima ciklo pradžioje ir pabaigoje, ir gautas vertes suvidurkinti.
Paleidžiami praskiedimo sistema ir variklis ir jie šildomi tol, kol temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką.
Jeigu veikiant papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai periodiškai taikomas regeneravimo procesas, jis neturi būti taikomas pašildant variklį.
3.5. Skiedimo sistemos nustatymas:
Skiedimo sistemos išmetamųjų dujų srautai (visas srautas arba dalis srauto) reguliuojami taip, kad sistemoje nebūtų vandens kondensato ir kad filtro paviršiaus didžiausia temperatūra būtų 325 K (52 °C) ar mažesnė (žr. 5 priedo 2.3.1 skirsnį, DT).
3.6. Analizatorių tikrinimas:
Nustatomas išmetamųjų dujų analizatorių nulis ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminio ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras.
3.7. Variklio paleidimo procesas:
Stabilizuotas variklis paleidžiamas pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko naudojimo vadove, naudojant variklio starterį ar dinamometrą. Pasirinktinai bandymą galima pradėti iškart po variklio pradinio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungus po to, kai jis pasiekia tuščiosios eigos sūkių skaičių.
3.8. Bandymo ciklas:
3.8.1. Bandymo seka:
Bandymo seka pradedama, kai variklis ima suktis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi. Bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta šio priedėlio 2 skirsnyje. Variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) ar didesniu. Matuojamos variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, ir signalus galima filtruoti elektroniniu būdu;
3.8.2. Išmetamųjų dujų kiekio nustatymas:
3.8.2.1. Viso srauto praskiedimo sistema:
Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga:
– pradedanti rinkti ar analizuoti praskiedimo orą,
– pradedanti rinkti ar analizuoti praskiestas išmetamąsias dujas,
– pradedanti matuoti praskiestų išmetamųjų dujų kiekį (CVS) ir reikiamą temperatūrą bei slėgį,
– pradedanti registruoti dinamometro sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotus duomenis.
HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje turi būti matuojamas pastoviai 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė neturi būti ilgesnė nei 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės ar bandymo ciklo nukrypimais. CO, CO2, NMHC ir CH4 turi būti nustatyti integravimo būdu ar nustatant koncentracijas ėminių ėmimo maiše, į kurį renkama visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracijos praskiedimo ore turi būti nustatomos integravimo būdu ar nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijas. Visos kitos vertės turi būti registruojamos bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz);
3.8.2.2. Nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimas:
Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga:
– pradedanti analizuoti nepraskiestų išmetamųjų dujų koncentracijas,
– pradedanti matuoti išmetamųjų dujų arba įsiurbiamo oro ir degalų srautus,
– pradedanti registruoti dinamometro sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotus duomenis.
Kad būtų galima nustatyti išmetamųjų dujų kiekį, išmetamųjų teršalų (HC, CO ir NOx) koncentracijos bei išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruotas bent 2 Hz ir laikomas kompiuteryje. Sistemos atsako trukmė neturi būti ilgesnė nei 10 s. Visus kitus duomenis galima registruoti 1 Hz dažniu. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.
Dujinių komponentų masės srautui apskaičiuoti užregistruotų koncentracijų kreivės ir išmetamųjų dujų masės srauto kreivė reguliuojama laiko atžvilgiu pagal transformacijos trukmę kaip apibrėžta I priedo 2 skirsnyje. Dėl to kiekvieno išmetamųjų dujų kiekį nustatančio analizatoriaus ir išmetamųjų dujų masės srauto sistemos atsako trukmė nustatoma pagal 4.2.1 skirsnio nuostatas ir šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnį bei užregistruojama.
3.8.3. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas (jeigu taikoma):
3.8.3.1. Viso srauto praskiedimo sistema:
Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.
Jei srauto kompensavimas netaikomas, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą ar per tiekimo vamzdį būtų palaikomas nustatytos vertės srautas ±5 %. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau nei ±5 % nustatytos vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių).
Pastaba. Dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas.
Turi būti registruojama vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) ar srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (±5 % tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą;
3.8.3.2. Dalies srauto praskiedimo sistema:
Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.
Siekiant kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina taikyti trumpo atsako sistemą. Sistemos transformacijos trukmė nustatoma III priedo 5 priedėlio 3.3 skirsnyje numatyta tvarka. Jeigu išmetamųjų dujinių teršalų srauto matavimo (žr. 4.2.1 skirsnį) ir dalies srauto praskiedimo sistemos bendra transformacijos trukmė yra mažesnė nei 0,3 sekundės, galima taikyti tiesioginę kontrolę. Jeigu transformacijos trukmė ilgesnė nei 0,3 sekundės, remiantis etaloniniu bandymu turi būti taikoma išankstinė kontrolė. Šiuo atveju didėjimo trukmė turi būti ≤ 1 sek., o visos sistemos uždelsimo trukmė – ≤ 10 sek.
Nustatoma tokia visos sistemos atsako trukmė, kad būtų užtikrinamas išmetamųjų teršalų masei proporcingas reprezentatyvus kietųjų dalelių ėminys qmp, i. Nustatant proporcingumą, palyginamoji qmp, i ir qmew, i regresijos analizė atliekama ne mažesne nei 1 Hz duomenų rinkimo sparta ir turi būti laikomasi šių kriterijų:
– qmp, i ir qmew, i tiesinės regresijos koreliacijos koeficientas R2 neturi būti mažesnis nei 0,95,
– standartinė paklaida apskaičiuojant qmp, i, jeigu atsižvelgiama į qmew, i, neturi viršyti 5 % didžiausios qmp vertės,
– qmp vertė regresijos tiesėje neturi viršyti daugiau nei ±2 % didžiausios qmp.
Galima atlikti pradinį bandymą ir per šį bandymą nustatytą išmetamųjų teršalų masės signalą naudoti ėminių srautui į kietųjų dalelių sistemą kontroliuoti (išankstinė kontrolė). Šią procedūrą būtina taikyti, jeigu t50, P – kietųjų dalelių sistemos transformacijos trukmė – arba t50, F – išmetamųjų teršalų masės srauto signalo transformacijos trukmė – arba abu dydžiai yra ilgesni nei 0,3 sek. Dalies srauto praskiedimo sistema kontroliuojama pagal nustatytus reikalavimus, jeigu per pradinį bandymą nustatytą qmew, prie trukmę, į kurią atsižvelgiant kontroliuojama qmp, galima paslinkti t50, P + t50, F. verte.
Nustatant koreliaciją tarp qmp, i ir qmew, i, naudojami atliekant tikrąjį bandymą užregistruoti duomenys, qmew, i trukmę, palyginti su qmp, i, reguliuojant t50, F (t50, P nenaudojama laikui reguliuoti). Vadinasi, laiko poslinkis tarp qmew ir qmp – tai jų transformacijos trukmės skirtumas, kuris buvo nustatytas 3 priedo 5 priedėlio 3.3 skirsnyje.
3.8.4. Variklio gesimas:
Jei darant bandymų ciklą variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti daromas pradinis kondicionavimas, jis vėl paleidžiamas ir bandymas kartojamas. Jei per bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymas turi būti anuliuotas.
3.8.5. Veiksmai po bandymo:
Baigus bandymą, turi būti sustabdytas praskiestų išmetamųjų dujų tūrio arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimas ir dujų srauto rinkimas į ėminio rinkimo maišus, ir turi būti išjungtas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas.
Koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kiek įmanoma greičiau ir būtinai ne vėliau nei 20 minučių nuo bandymo ciklo pabaigos.
Po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo nulio nustatymo ir patikros dujomis vėl patikrinami analizatoriai. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas yra mažesnis nei 2 % patikros dujų vertės.
3.9. Bandymo eigos tikrinimas
3.9.1. Duomenų poslinkis:
Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo matavimo ir etaloninių verčių signalų tarpusavio delsos, visa variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotų signalų seka laike gali būti paskubinta ar uždelsta atsižvelgiant į etaloninį sūkių skaičių ir sukamojo momento seką. Jei daromas išmatuotų signalų poslinkis, tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi turi būti paslinktos sūkių skaičiaus ir sukamojo momento vertės;
3.9.2. Ciklo darbo vertės apskaičiavimas:
Tikroji ciklo darbo vertė Wact (kWh) apskaičiuojama naudojant kiekvieną porą registruojamų išmatuotų variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento verčių. Tai turi būti daroma po išmatuotų duomenų poslinkio, jei buvo pasirinktas šis būdas. Tikroji ciklo darbo vertė Wact yra naudojama norint palyginti su etalonine ciklo darbo verte Wref ir apskaičiuoti su stabdymu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį (žr. 4.4 ir 5.2 skirsnius). Tas pats metodas turi būti taikomas integruojant etaloninę ir tikrąją variklio galią. Jei reikia nustatyti vertes tarp gretimų etaloninių ar gretimų išmatuotų verčių, turi būti taikoma tiesinė interpoliacija.
Integruojant etaloninį ir tikrąjį ciklo darbą visos neigiamos sukamojo momento vertės turi būti prilygintos nuliui ir įtrauktos. Jei integruojama, kai skaičius mažesnis nei 5 Hz, ir jei per nustatytą laiko atkarpą sukamojo momento vertė pasikeičia iš teigiamos į neigiamą ar iš neigiamos į teigiamą, neigiama dalis turi būti apskaičiuota ir prilyginta nuliui. Teigiama dalis turi būti įtraukta į integruotą vertę:
Wact vertė turi būti nuo -15 % iki +5 % Wref
3.9.3. Bandymo ciklo tinkamumo patvirtinimo statistika:
Turi būti gautos sūkių skaičiaus, sukamojo momento ir išmatuotų galios verčių bei jų etaloninių verčių tiesinės regresijos lygtys. Tai turi būti daroma po išmatuotų duomenų poslinkio, jei buvo pasirinktas šis būdas. Taikant mažiausių kvadratų metodą gaunama tokia geriausios sutapties lygtis:
y = mx + b;
čia:
y = sūkių skaičiaus (min-1), sukamojo momento (Nm) ar galios (kW) išmatuotoji (tikroji) vertė;
m = regresijos kreivės krypties koeficientas;
x = sūkių skaičiaus (min-1), sukamojo momento (Nm) ar galios (kW) etaloninė vertė;
b = regresijos kreivės atkarpa y ašyje.
Turi būti apskaičiuota kiekvienos regresijos kreivės standartinė įverčio y pagal x paklaida (SE) ir mišriosios koreliacijos koeficientas (r2).
Rekomenduojama šią analizę daryti taikant 1 Hz dažnį. Visos neigiamos etaloninės sukamojo momento vertės ir atitinkamos išmatuotos sukamojo momento vertės turi būti pašalintos iš ciklo sukamojo momento ir galios duomenų pripažinimo galiojančiais statistikos skaičiavimų. Kad bandymas būtų patvirtintas tinkamu, privalu atitikti 7 lentelėje nurodytus kriterijus.
7 lentelė
Regresijos kreivės leistinieji nuokrypiai
|
Greitis |
Sukamasis momentas |
Galia |
Standartinė įverčio paklaida (SE) (y vertinamas pagal x) |
Ne daugiau nei 100 min-1 |
Ne didesnis nei 13%(15%) didžiausio variklio sukamojo momento galios kartografavimo kreivėje |
Ne didesnė nei 8 % (15 %) didžiausios variklio galios kartografavimo kreivėje |
Regresijos kreivės krypties koeficientas, m |
0,95–1,03 |
0,83–1,03 |
0,89–1,03 (0,83–1,03)0 |
Mišriosios koreliacijos koeficientas, r2 |
ne mažiau nei 0,9700 (ne mažiau nei 0,9500)0 |
ne mažiau nei 0,8800 (ne mažiau nei 0,7500) |
ne mažiau nei 0,9100 (ne mažiau nei 0,7500) |
Regresijos kreivės atkarpa Y ašyje, b |
± 50 min-1 |
± 20 Nm arba ± 2 % (± 20 Nm arba ± 3 %) didžiausio sukamojo momento (taikoma didesnė vertė) |
± 4 Nm arba ± 2 % (± 4 Nm arba ± 3 %) didžiausios galios (taikoma didesnė vertė) |
Iš regresijos analizės leidžiama pašalinti taškus, jei jie pažymėti 8 lentelėje.
8 lentelė
Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės
Sąlygos |
Pašalintini taškai |
Visa apkrova ir išmatuota sukamojo momento vertė < 95 % etaloninės sukamojo momento vertės |
Sukamasis momentas ir (arba) galia |
Visa apkrova ir išmatuota sukamojo momento vertė < 95 % etaloninio variklio sūkių skaičiaus vertės |
Variklio sūkių skaičius ir (arba) galia |
Apkrova netaikoma, jokio tuščiosios eigos taško ir jokios išmatuotos sukamojo momento vertės > sukamojo momento etaloninė vertė |
Sukamasis momentas ir (arba) galia |
Jokios apkrovos, išmatuotas variklio sūkių skaičius < tuščiosios eigos variklio sūkių skaičių +50 min-1 ir išmatuota sukamojo momento vertė = gamintojo nurodyta/išmatuota tuščiosios eigos sukamojo momento vertė ± 2 % didžiausio sukamojo momento vertės |
Variklio sūkių skaičius ir (arba) galia |
Apkrova netaikoma, išmatuotas variklio sūkių skaičius > tuščiosios eigos sūkių skaičius + 50 mtfT1 ir išmatuota sukamojo momento vertė > 105 % etaloninės sukamojo momento vertės |
Sukamasis momentas ir (arba) galia |
Apkrova netaikoma ir išmatuotas variklio sūkių skaičius > 10 5 % etaloninio variklio sūkių skaičiaus vertės |
Variklio sūkių skaičius ir (arba) galia |
4. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ SRAUTO APSKAIČIAVIMAS
4.1. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto nustatymas:
Visas ciklo praskiestų išmetamųjų dujų srautas (kg/bandymui) apskaičiuojamas remiantis per ciklą padarytais matavimais ir atitinkamais srauto matavimo įtaiso kalibravimo duomenimis (V0, jei tai PDP (tūrinis siurblys), Kv, jei tai CFV (kritinio srauto Venturi srauto matuoklis, Cd, jei tai SSV), kaip apibrėžta 3 priedo 5 priedėlio 2 skirsnyje). Turi būti taikomos toliau pateiktos formulės, jei praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra naudojant šilumokaitį palaikoma pastovi visą ciklą (±6 K, jei tai PDP-CVS, ±11 K, jei tai CFV-CVS, arba ±11 K, jei tai SSV-CVS, žr. 5 priedo 2.3 skirsnį).
PDP-CVS sistemai:
med = 1,293 * V0 * NP * (pb – p1) * 273 / (101,3 * T)
čia:
V0 = dujų, bandymo sąlygomis pumpuojamų per vieną sūkį, tūris, m3/sūkiui;
NP = siurblio sūkių skaičius per bandymą;
pb = atmosferinis slėgis bandymo patalpoje, kPa;
p1 = slėgio siurblio įleidžiamojoje angoje sumažėjimas, palyginti su atmosferiniu, kPa;
T = ciklo vidutinė praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra siurblio įleidžiamojoje angoje, K.
CFV-CVS sistemai:
med = 1,293 * t * Kv * pp / T0,5
čia:
t = ciklo trukmė, s;
KV = kritinio srauto Venturi srauto matuoklio kalibravimo koeficientas standartinėmis sąlygomis;
pp = absoliutus slėgis Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, kPa;
T = absoliučioji temperatūra Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, K.
SSV-CVS sistemai:
med = 1,293 * QSSV; čia:
čia:
čia
A0 = konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys;
= 0,006111 SI vienetais;
d = SSV angos skersmuo, m;
Cd = ikigarsinio Venturi srauto matuoklio (SSV) ištekėjimo koeficientas;
pp = absoliutus slėgis Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, kPa;
T = temperatūra Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, K;
rP = SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1-(Δ / PA);
rd = SSV žiočių skersmens, d, ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = d/D.
Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama pagal tokias formules:
PDP-CVS sistemai:
med, i = 1,293 * V0 * Np, i * (pb – p1) * 273/(101,3 * T);
čia:
Np, i = bendras siurblio sūkių skaičius per laiko atkarpą.
CFV-CVS sistemai:
med, i = 1,293 * Δti x KV x pp/T0,5
čia:
Δti = laiko atkarpa, s.
SSV-CVS sistemai:
med = 1,293 * QSSV – Δti
čia:
Δti = laiko atkarpa, s.
Skaičiavimas tikruoju laiku pradedamas taikant pagrįstą Cd vertę, pvz., 0,98, arba pagrįstą Qssv vertę. Jei skaičiavimas pradedamas taikant Qssv, pradinė Qssv vertė turi būti naudojama Re įvertinti.
Darant visus išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymus, srauto prie SSV žiočių Reinoldso skaičius turi atitikti Reinoldso skaičių diapazoną naudoj amą kalibravimo kreivei pagal 5 priedėlio 2.4 skirsnį gauti.
4.2. Nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:
Apskaičiuojant teršalų kiekį išmetamosiose dujose ir kontroliuojant dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti išmetamųjų dujų masės srautą. Išmetamųjų dujų masės srautą galima nustatyti 4.2.2–4.2.5 skirsniuose aprašytais metodais.
4.2.1. Atsako trukmė:
Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį, bet kokio iš toliau aprašytų metodų atsako trukmė turi būti lygi analizatoriaus atsako trukmei, nustatytai analizatoriaus atsako trukmės reikalavimais, pateiktas šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnyje, arba už ją trumpesnė.
Siekiant kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina taikyti trumpo atsako sistemą. Dalies srauto praskiedimo sistemos, jeigu taikoma tiesioginė kontrolė, atsako trukmė privalo būti ≤ 0,3 sekundės. Dalies srauto praskiedimo sistemos, jeigu taikoma išankstinė kontrolė, pagrįsta etaloninio bandymo duomenimis, išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 5 sekundės, o kilimo trukmė – ≤ 1 sekundė. Sistemos atsako trukmę nustato prietaiso gamintojas. Kombinuotieji atsako trukmės reikalavimai išmetamųjų dujų srautui ir dalies srauto praskiedimo sistemai yra nurodyti 3.8.3.2 skirsnyje;
4.2.2. Tiesioginio matavimo metodas:
Momentinį išmetamųjų dujų srautą galima tiesiogiai matuoti šiomis sistemomis:
– prietaisais, kuriais matuojamas slėgio skirtumas, pvz., tūta srautui matuoti,
– ultragarsiniu prietaisu srautui matuoti,
– sūkuriniu srauto matuokliu.
Privaloma imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo paklaidų, galinčių turėti įtakos išmatuotos išmetamųjų teršalų vertės paklaidoms. Minėtos priemonės – tai kruopštus įtaiso įmontavimas variklio išmetamųjų dujų sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į gerą inžinerijos praktiką. Ypač turi būti kreipiamas dėmesys, kad įmontavus įtaisą nebūtų daroma įtakos variklio darbui ir išmetamųjų teršalų kiekiui.
Nustatant išmetamųjų dujų masės srautą turi būti užtikrinamas bent ±2,5 % arba ±1,5 % variklio didžiausios vertės rodmenų tikslumas (taikoma didesnė vertė);
4.2.3. Oro ir degalų matavimo metodas:
Matuojamas oro ir degalų srautas. Turi būti matuojama oro srauto ir degalų srauto matuokliais, kurie atitinka 4.2.2 skirsnyje nustatytus bendruosius tikslumo reikalavimus. Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
qmew = qmaw + qmf
4.2.4. Bandomųjų dujų matavimo metodas:
Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija. Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., gryno helio) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau neturi reaguoti išmetimo vamzdyje Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.
Siekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu (taikoma didesnė vertė) pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.
Bandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.
Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
čia:
qmew, i = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
qvt = bandomųjų dujų srautas, cm3/min;
cmix. i = momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo, ppm;
ρ e = išmetamųjų dujų tankis, kg/m3 (plg. 3 lentelę);
ca = bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore, ppm.
Kai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (cmix. i) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.
Visa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal šio priedo 5 priedėlio 1.7 skirsnį.
4.2.5. Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas:
Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
čia:
čia:
A/Fst = stechiometrinis oro ir degalų santykis, kg/kg;
λ = oro pertekliaus koeficientas;
CCO2 = sauso CO2 koncentracija, %;
CCO = sauso CO koncentracija, ppm;
CHC = HC koncentracija, ppm.
Pastaba. Anglies turinčio kuro koeficientas β gali būti lygus 1 ir vandenilinio kuro β gali būti lygus 0.
Oro srautmatis turi atitikti šio priedo 4 priedėlio 2.2 skirsnio specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti šio priedo 4 priedėlio 3.3.2 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
Norint išmatuoti perteklinio oro koeficientą, pasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, atitinkantį šio priedo 4 priedėlio 3.3.6 skirsnio reikalavimus.
5. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS:
5.1. Duomenų įvertinimas
Siekiant nustatyti išmetamųjų dujų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, išmetamųjų teršalų koncentracijos (HC, CO ir NOx) ir praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruoti pagal 3.8.2.1 skirsnį ir vertės laikomos kompiuteryje. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.
Siekiant nustatyti išmetamųjų dujų kiekį nepraskiestose išmetamosiose dujose, išmetamųjų teršalų koncentracijos (HC, CO ir NOx) ir išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruoti pagal 3.8.2.2 skirsnį ir vertės laikomos kompiuteryje. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.
5.2. Pataisa sausoms arba drėgnoms dujoms:
Jeigu koncentracijos išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal toliau pateiktą formulę. Jeigu matuojama nepertraukiamai, perskaičiuojama kiekviena išmatuota momentinė vertė, o tada atliekamas bet koks kitas apskaičiavimas:
cwet = kW * cdry
Taikomos šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnyje pateikiamos perskaičiavimo lygtys.
5.3. NOx kiekio pataisos drėgniui ir temperatūrai:
Kadangi išmetamas NOx kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija turi būti pataisyta, atsižvelgiant į aplinkos oro temperatūrą ir drėgnį, taikant šio priedo 1 priedėlio 5.3 skirsnyje pateiktus koeficientus. Koeficientų taikymo diapazonas yra nuo 0 ir 25 g/kg sauso oro.
5.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:
Išmetamųjų teršalų masė per ciklą (g/per bandymą) apskaičiuojama toliau nurodomu būdu ir atsižvelgiant į taikytą matavimo metodą. Jei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį. Taikomos atitinkamos 6 lentelėje nurodytos pasirinktų išmetamųjų dujų komponentų ugas vertės, pagrįstos idealiųjų dujų savybėmis ir šiam Tvarkos aprašui nustatytais degalais:
a) nepraskiestoms išmetamosioms dujoms:
čia:
ugas = išmetamųjų dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis iš 6 lentelės;
cgas, i = atitinkamo nepraskiestų išmetamųjų dujų komponento momentinė koncentracija, ppm;
qmew, i = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
f = duomenų rinkimo sparta, Hz;
n = matavimų skaičius.
b) praskiestoms išmetamosioms dujoms be srauto kompensavimo:
mgas= ugas * cgas * med;
čia:
ugas = išmetamųjų dujų komponento ir oro tankio santykis iš 6 lentelės;
cgas = vidutinė atitinkamo išmetamųjų dujų komponento koncentracija su pataisa fonui, ppm;
med = visa praskiestų išmetamųjų teršalų masė per ciklą, kg.
c) praskiestoms išmetamosioms dujoms su srauto kompensavimu:
čia:
ce, i = momentinė atitinkamo išmetamųjų dujų komponento koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;,
cd = atitinkamo išmetamųjų dujų komponento koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;
qmdew, i = momentinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
med = visa praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą, kg;
ugas = išmetamųjų dujų komponento ir oro tankio santykis iš 6 lentelės;
D = praskiedimo faktorius (žr. 5.4.1 skirsnį).
Jeigu taikoma, NMHC ir CH4 koncentracija apskaičiuojama bet kuriuo iš šio priedo 4 priedėlio 3.3.4 skirsnyje pateiktų metodų:
b) NMC metodas
čia:
cHC(w/Cutter) = HC koncentracija, kai ėminio srautas teka per NMC;
cHC(w/Cutter) = HC koncentracija, kai ėminio srautas neteka per NMC.
5.4.1. Koncentracijų su pataisa fonui nustatymas (tik viso srauto praskiedimo sistemai):
Norint gauti tikrąsias teršalų koncentracijas, turi būti iš išmatuotos koncentracijos atimta vidutinė dujinių teršalų fono koncentracija praskiedimo ore. Vidutinės fono koncentracijų vertės gali būti nustatytos taikant ėminio rinkimo maiše metodą ar nepertraukiamu matavimu ir integravimu. Turi būti taikoma toliau nurodoma formulė:
čia:
ce = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;
cd = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;
D = praskiedimo faktorius.
Praskiedimo faktorius apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
b) GD vartojantiems dujiniams varikliams:
čia:
CCO2 = CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, % tūrio;
CHC = HC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm C1;
CNMHC = NMHC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm C1;
CCO = CO koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;
Fs = stechiometrinis koeficientas.
Koncentracijos, išmatuotos sausoms dujoms, drėgnoms dujoms, turi būti perskaičiuotos pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį.
Stechiometrinis faktorius apskaičiuojamas pagal šią lygtį
čia:
α , ε CHα Oε tipo degalų moliniai santykiai.
Pagal kitą metodą jei sudėtis yra nežinoma, galima taikyti šiuos stechiometrinius faktorius:
FS (dyzelinas) = 13,4;
FS (SND) =11,6;
FS (NG) = 9,5
5.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:
Išmetamųjų teršalų savitasis kiekis g/kWh) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
5.5.1. Jei tai periodiškai įjungiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, teršalų kiekis perskaičiuojamas taikant svorinius koeficientus:
čia:
n1 = tarp dviejų regeneravimo procesų atliktų ETC bandymų skaičius;
n2 = ETC bandymų skaičius per regeneravimo procesą (bent vienas ETC bandymas);
Mgas, n2 = išmetamųjų teršalų kiekis per regeneravimo procesą;
Mgas, n1 = išmetamųjų teršalų kiekis po regeneravimo proceso.
6. KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO IŠMETAMUOSIUOSE TERŠALUOSE APSKAIČIAVIMAS (JEIGU TAIKOMA)
6.1. Duomenų įvertinimas:
Kietųjų dalelių filtras į svėrimo kamerą turi būti sugrąžintas ne vėliau, nei po valandos nuo bandymo užbaigimo. Jis bent valandą, tačiau ne ilgiau nei 80 valandų, kondicionuojamas iš dalies uždengtoje Petrio lėkštelėje, apsaugotoje nuo dulkių, o tada pasveriamas. Registruojama bendra kiekvieno filtro masė, iš kurios atimama tuščio filtro masė ir taip gaunama kietųjų dalelių ėminio masė mf. Siekiant nustatyti kietųjų dalelių koncentraciją, turi būti užregistruota bendra visų filtrų ėminio masė (msep) per bandymo ciklą.
Jei reikia taikyti pataisą fonui, registruojama filtrus pereinančio praskiedimo oro masė (md) ir kietųjų dalelių masė (mf, d).
6.2. Masės srauto apskaičiavimas:
6.2.1. Viso srauto praskiedimo sistema:
Kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:
čia:
mf = ciklo kietųjų dalelių ėminio masė, mg;
msep = per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;
med = visa praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą, kg.
Jei naudojama dvigubo praskiedimo sistema, antrinio praskiedimo oro masė turi būti atimta iš visos kietųjų dalelių filtrus perėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masės:
msep = mset – mssd;
čia:
mset = kietųjų dalelių filtrą perėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;
mssd = antrinio praskiedimo oro masė, kg.
Jei pagal 3.4 skirsnį nustatomas kietųjų dalelių kiekis praskiedimo ore, kietųjų dalelių masei gali būti padaryta pataisa fono koncentracijai. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:
čia:
mPT, msep, med = žr. aukščiau;
md = pirminio praskiedimo oro, ėminių ėmikliu paimto kietųjų dalelių kiekiui praskiedimo ore nustatyti, masė, kg;
mf, d = pirminio praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių masė, mg;
D = praskiedimo faktorius, apibrėžtas 5.4.1 skirsnyje.
6.2.2. Dalies srauto praskiedimo sistema:
Kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama vienu iš toliau pateikiamų metodų:
a)
čia:
mf = ciklo kietųjų dalelių ėminio masė, mg;
msep = per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;
medf = visa lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą, kg.
Bendra lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą apskaičiuojama taip:
čia:
qmedf, i = momentinis lygiavertis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
qmew, i = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
rd, i = momentinio praskiedimo santykis;
qmdew, i = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas per praskiedimo tunelį, kg/s;
qmdw, i = momentinis praskiedimo oro masės srautas, kg/s;
f = duomenų rinkimo sparta, Hz;
n = matavimų skaičius.
b)
čia:
mf = ciklo kietųjų dalelių ėminio masė, mg;
rs = vidutinis ėminio santykis per bandymo ciklą.
čia:
mse = ėminio masė per ciklą, kg;
mew = visas išmetamųjų teršalų masės srautas per ciklą, kg;
msep = per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;
msed = praskiedimo tuneliu srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg.
Pastaba. Jei tai viso ėminio ėmimo sistema, msep ir Msed yra vienodi.
6.3. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas
Kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
Wact = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal 3.9.2 skirsnį, kWh.
6.3. Jei tai periodiškai įjungiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, teršalų kiekis perskaičiuojamas taikant svorinius koeficientus:
čia:
n1 = tarp dviejų regeneravimo procesų atliktų ETC bandymų skaičius;
n2 = ETC bandymų skaičius per regeneravimo procesą (bent vienas ETC bandymas);
= išmetamųjų teršalų kiekis per regeneravimo procesą;
= su regeneravimo procesu nesusijusių išmetamųjų teršalų kiekis.
______________
3 priedo
3 priedėlis
VARIKLIŲ DINAMOMETRINIS GRAFIKAS DARANT ETC BANDYMĄ
Laikas s |
Vard. apsisukimų dažnis % |
Vard. sukamasis momentas % |
1 |
0 |
0 |
2 |
0 |
0 |
3 |
0 |
0 |
4 |
0 |
0 |
5 |
0 |
0 |
6 |
0 |
0 |
7 |
0 |
0 |
8 |
0 |
0 |
9 |
0 |
0 |
10 |
0 |
0 |
11 |
0 |
0 |
12 |
0 |
0 |
13 |
0 |
0 |
14 |
0 |
0 |
15 |
0 |
0 |
16 |
0,1 |
1,5 |
17 |
23,1 |
21,5 |
18 |
12,6 |
28,5 |
19 |
21,8 |
71 |
20 |
19,7 |
76,8 |
21 |
54,6 |
80,9 |
22 |
71,3 |
4,9 |
23 |
55,9 |
18,1 |
24 |
72 |
85,4 |
25 |
86,7 |
61,8 |
26 |
51,7 |
0 |
27 |
53,4 |
48,9 |
28 |
34,2 |
87,6 |
29 |
45,5 |
92.7 |
30 |
54,6 |
99,5 |
31 |
64,5 |
96,8 |
32 |
71,7 |
85,4 |
33 |
79,4 |
54,8 |
34 |
89,7 |
99,4 |
35 |
57,4 |
0 |
36 |
59,7 |
30,6 |
37 |
90,1 |
„m“ |
38 |
82,9 |
„m“ |
39 |
51,3 |
„m“ |
40 |
28,5 |
„m“ |
41 |
29,3 |
„m“ |
42 |
26,7 |
„m“ |
43 |
20,4 |
„m“ |
44 |
14,1 |
0 |
45 |
6,5 |
0 |
46 |
0 |
0 |
47 |
0 |
0 |
48 |
0 |
0 |
49 |
0 |
0 |
50 |
0 |
0 |
51 |
0 |
0 |
52 |
0 |
0 |
53 |
0 |
0 |
54 |
0 |
0 |
55 |
0 |
0 |
56 |
0 |
0 |
57 |
0 |
0 |
58 |
0 |
0 |
59 |
0 |
0 |
60 |
0 |
0 |
61 |
0 |
0 |
62 |
25,5 |
11,1 |
63 |
28,5 |
20,9 |
64 |
32 |
73,9 |
65 |
4 |
82,3 |
66 |
34,5 |
80,4 |
67 |
64,1 |
86 |
68 |
58 |
0 |
69 |
50,3 |
83,4 |
70 |
66,4 |
99,1 |
71 |
81,4 |
99,6 |
72 |
88,7 |
73,4 |
73 |
52,5 |
0 |
74 |
46,4 |
58,5 |
75 |
48,6 |
90,9 |
76 |
55,2 |
99,4 |
77 |
62,3 |
99 |
78 |
68,4 |
91,5 |
79 |
74,5 |
73,7 |
80 |
38 |
0 |
81 |
41,8 |
89,6 |
82 |
47,1 |
99,2 |
83 |
52,5 |
99,8 |
84 |
56,9 |
80,8 |
85 |
58,3 |
11,8 |
86 |
56,2 |
„m“ |
87 |
52 |
„m“ |
88 |
43,3 |
„m“ |
89 |
36,1 |
„m“ |
90 |
27,6 |
„m“ |
91 |
21,1 |
„m“ |
92 |
8 |
0 |
93 |
0 |
0 |
94 |
0 |
0 |
95 |
0 |
0 |
96 |
0 |
0 |
97 |
0 |
0 |
98 |
0 |
0 |
99 |
0 |
0 |
100 |
0 |
0 |
101 |
0 |
0 |
102 |
0 |
0 |
103 |
0 |
0 |
104 |
0 |
0 |
105 |
0 |
0 |
106 |
0 |
0 |
107 |
0 |
0 |
108 |
11,6 |
14,8 |
109 |
0 |
0 |
110 |
27,2 |
74,8 |
111 |
17 |
76,9 |
112 |
36 |
78 |
113 |
59,7 |
86 |
114 |
80,8 |
17,9 |
115 |
49,7 |
0 |
116 |
65,6 |
86 |
117 |
78,6 |
72,2 |
118 |
64,9 |
„m“ |
119 |
44,3 |
„m“ |
120 |
51,4 |
83,4 |
121 |
58,1 |
97 |
122 |
69,3 |
99,3 |
123 |
72 |
20,8 |
124 |
72,1 |
„m“ |
125 |
65,3 |
„m“ |
126 |
64 |
„m“ |
127 |
59,7 |
„m“ |
128 |
52,8 |
„m“ |
129 |
45,9 |
„m“ |
130 |
38,7 |
„m“ |
131 |
32,4 |
„m“ |
132 |
27 |
„m“ |
133 |
21,7 |
„m“ |
134 |
19,1 |
0,4 |
135 |
34,7 |
14 |
136 |
16,4 |
48,6 |
137 |
0 |
11,2 |
138 |
1,2 |
2,1 |
139 |
30,1 |
19,3 |
140 |
30 |
73,9 |
141 |
54,4 |
74,4 |
142 |
77,2 |
55,6 |
143 |
58,1 |
0 |
144 |
45 |
82,1 |
145 |
68,7 |
98,1 |
146 |
85,7 |
67,2 |
147 |
60,2 |
0 |
148 |
59,4 |
98 |
149 |
72,7 |
99,6 |
150 |
79,9 |
45 |
151 |
44,3 |
0 |
152 |
41,5 |
84,4 |
153 |
56,2 |
98,2 |
154 |
65,7 |
99,1 |
155 |
74,4 |
84,7 |
156 |
54,4 |
0 |
157 |
47,9 |
89,7 |
158 |
54,5 |
99,5 |
159 |
62,7 |
96,8 |
160 |
62,3 |
0 |
161 |
46,2 |
54,2 |
162 |
44,3 |
83,2 |
163 |
48,2 |
13,3 |
164 |
51 |
„m“ |
165 |
50 |
„m“ |
166 |
49,2 |
„m“ |
167 |
49,3 |
„m“ |
168 |
49,9 |
„m“ |
169 |
51,6 |
„m“ |
170 |
49,7 |
„m“ |
171 |
48,5 |
„m“ |
172 |
50,3 |
72,5 |
173 |
51,1 |
84,5 |
174 |
54,6 |
64,8 |
175 |
56,6 |
76,5 |
176 |
58 |
„m“ |
177 |
53,6 |
„m“ |
178 |
40,8 |
„m“ |
179 |
32,9 |
„m“ |
180 |
26,3 |
„m“ |
181 |
20,9 |
„m“ |
182 |
10 |
0 |
183 |
0 |
0 |
184 |
0 |
0 |
185 |
0 |
0 |
186 |
0 |
0 |
187 |
0 |
0 |
188 |
0 |
0 |
189 |
0 |
0 |
190 |
0 |
0 |
191 |
0 |
0 |
192 |
0 |
0 |
193 |
0 |
0 |
194 |
0 |
0 |
195 |
0 |
0 |
196 |
0 |
0 |
197 |
0 |
0 |
198 |
0 |
0 |
199 |
0 |
0 |
200 |
0 |
0 |
201 |
0 |
0 |
202 |
0 |
0 |
203 |
0 |
0 |
204 |
0 |
0 |
205 |
0 |
0 |
206 |
0 |
0 |
207 |
0 |
0 |
208 |
0 |
0 |
209 |
0 |
0 |
210 |
0 |
0 |
211 |
0 |
0 |
212 |
0 |
0 |
213 |
0 |
0 |
214 |
0 |
0 |
215 |
0 |
0 |
216 |
0 |
0 |
217 |
0 |
0 |
218 |
0 |
0 |
219 |
0 |
0 |
220 |
0 |
0 |
221 |
0 |
0 |
222 |
0 |
0 |
223 |
0 |
0 |
224 |
0 |
0 |
225 |
21,2 |
62,7 |
226 |
30,8 |
75,1 |
227 |
5,9 |
82,7 |
228 |
34,6 |
80,3 |
229 |
59,9 |
87 |
230 |
84,3 |
86,2 |
231 |
68,7 |
„m“ |
232 |
43,6 |
„m“ |
233 |
41,5 |
85,4 |
234 |
49,9 |
94,3 |
235 |
60,8 |
99 |
236 |
70,2 |
99,4 |
237 |
81,1 |
92,4 |
238 |
49,2 |
0 |
239 |
56 |
86,2 |
240 |
56,2 |
99,3 |
241 |
61,7 |
99 |
242 |
69,2 |
99,3 |
243 |
74,1 |
99,8 |
244 |
72,4 |
8,4 |
245 |
71,3 |
0 |
246 |
71,2 |
9,1 |
247 |
67,1 |
„m“ |
248 |
65,5 |
„m“ |
249 |
64,4 |
„m“ |
250 |
62,9 |
25,6 |
251 |
62,2 |
35,6 |
252 |
62,9 |
24,4 |
253 |
58,8 |
„m“ |
254 |
56,9 |
„m“ |
255 |
54,5 |
„m“ |
256 |
51,7 |
17 |
257 |
56,2 |
78,7 |
258 |
59,5 |
94,7 |
259 |
65,5 |
99,1 |
260 |
71,2 |
99,5 |
261 |
76,6 |
99,9 |
262 |
79 |
0 |
263 |
52,9 |
97,5 |
264 |
53,1 |
99,7 |
265 |
59 |
99,1 |
266 |
62,2 |
99 |
267 |
65 |
99,1 |
268 |
69 |
83,1 |
269 |
69,9 |
28,4 |
270 |
70,6 |
12,5 |
271 |
68,9 |
8,4 |
272 |
69,8 |
9,1 |
273 |
69,6 |
7 |
274 |
65,7 |
„m“ |
275 |
67,1 |
„m“ |
276 |
66,7 |
„m“ |
277 |
65,6 |
„m“ |
278 |
64,5 |
„m“ |
279 |
62,9 |
„m“ |
280 |
59,3 |
„m“ |
281 |
54,1 |
„m“ |
282 |
51,3 |
„m“ |
283 |
47,9 |
„m“ |
284 |
43,6 |
„m“ |
285 |
39,4 |
„m“ |
286 |
34,7 |
„m“ |
287 |
29,8 |
„m“ |
288 |
20,9 |
73,4 |
289 |
36,9 |
„m“ |
290 |
35,5 |
„m“ |
291 |
20,9 |
„m“ |
292 |
49,7 |
11,9 |
293 |
42,5 |
„m“ |
294 |
32 |
„m“ |
295 |
23,6 |
„m“ |
296 |
19,1 |
0 |
297 |
15,7 |
73,5 |
298 |
25,1 |
76,8 |
299 |
34,5 |
81,4 |
300 |
44,1 |
87,4 |
301 |
52,8 |
98,6 |
302 |
63,6 |
99 |
303 |
73,6 |
99,7 |
304 |
62,2 |
„m“ |
305 |
29,2 |
„m“ |
306 |
46,4 |
22 |
307 |
47,3 |
13,8 |
308 |
47,2 |
12,5 |
309 |
47,9 |
11,5 |
310 |
47,8 |
35,5 |
311 |
49,2 |
83,3 |
312 |
52,7 |
96,4 |
313 |
57,4 |
99,2 |
314 |
61,8 |
99 |
315 |
66,4 |
60,9 |
316 |
65,8 |
„m“ |
317 |
59 |
„m“ |
318 |
50,7 |
„m“ |
319 |
41,8 |
„m“ |
320 |
34,7 |
„m“ |
321 |
28,7 |
„m“ |
322 |
25,2 |
„m“ |
323 |
43 |
24,8 |
324 |
38,7 |
0 |
325 |
48,1 |
31,9 |
326 |
40,3 |
61 |
327 |
42,4 |
52,1 |
328 |
46,4 |
47,7 |
329 |
46,9 |
30,7 |
330 |
46,1 |
23,1 |
331 |
45,7 |
23,2 |
332 |
45,5 |
31,9 |
333 |
46,4 |
73,6 |
334 |
51,3 |
60,7 |
335 |
51,3 |
51,1 |
336 |
53,2 |
46,8 |
337 |
53,9 |
50 |
338 |
53,4 |
52,1 |
339 |
53,8 |
45,7 |
340 |
50,6 |
22,1 |
341 |
47,8 |
26 |
342 |
41,6 |
17,8 |
343 |
38,7 |
29,8 |
344 |
35,9 |
71,6 |
345 |
34,6 |
47,3 |
346 |
34,8 |
80,3 |
347 |
35,9 |
87,2 |
348 |
38,8 |
90,8 |
349 |
41,5 |
94,7 |
350 |
47,1 |
99,2 |
351 |
53,1 |
99,7 |
352 |
46,4 |
0 |
353 |
42,5 |
0,7 |
354 |
43,6 |
58,6 |
355 |
47,1 |
87,5 |
356 |
54,1 |
99,5 |
357 |
62,9 |
99 |
358 |
72,6 |
99,6 |
359 |
82,4 |
99,5 |
360 |
88 |
99,4 |
361 |
46,4 |
0 |
362 |
53,4 |
95,2 |
363 |
58,4 |
99,2 |
364 |
61,5 |
99 |
365 |
64,8 |
99 |
366 |
68,1 |
99,2 |
367 |
73,4 |
99,7 |
368 |
73,3 |
29,8 |
369 |
73,5 |
14,6 |
370 |
68,3 |
0 |
371 |
45,4 |
49,9 |
372 |
47,2 |
75,7 |
373 |
44,5 |
9 |
374 |
47,8 |
10,3 |
375 |
46,8 |
15,9 |
376 |
46,9 |
12,7 |
377 |
46,8 |
8,9 |
378 |
46,1 |
6,2 |
379 |
46,1 |
„m“ |
380 |
45,5 |
„m“ |
381 |
44,7 |
„m“ |
382 |
43,8 |
„m“ |
383 |
41 |
„m“ |
384 |
41,1 |
6,4 |
385 |
38 |
6,3 |
386 |
35,9 |
0,3 |
387 |
33,5 |
0 |
388 |
53,1 |
48,9 |
389 |
48,3 |
„m“ |
390 |
49,9 |
„m“ |
391 |
48 |
„m“ |
392 |
45,3 |
„m“ |
393 |
41,6 |
3,1 |
394 |
44,3 |
79 |
395 |
44,3 |
89,5 |
396 |
43,4 |
98,8 |
397 |
44,3 |
98,9 |
398 |
43 |
98,8 |
399 |
42,2 |
98,8 |
400 |
42,7 |
98,8 |
401 |
45 |
99 |
402 |
43,6 |
98,9 |
403 |
42,2 |
98,8 |
404 |
44,8 |
99 |
405 |
43,4 |
98,8 |
406 |
45 |
99 |
407 |
42,2 |
54,3 |
408 |
61,2 |
31,9 |
409 |
56,3 |
72,3 |
410 |
59,7 |
99,1 |
411 |
62,3 |
99 |
412 |
67,9 |
99,2 |
413 |
69,5 |
99,3 |
414 |
73,1 |
99,7 |
415 |
77,7 |
99,8 |
416 |
79,7 |
99,7 |
417 |
82,5 |
99,5 |
418 |
85,3 |
99,4 |
419 |
86,6 |
99,4 |
420 |
89,4 |
99,4 |
421 |
62,2 |
0 |
422 |
52,7 |
96,4 |
423 |
50,2 |
99,8 |
424 |
49,3 |
99,6 |
425 |
52,2 |
99,8 |
426 |
51,3 |
100 |
427 |
51,3 |
100 |
428 |
51,1 |
100 |
429 |
51,1 |
100 |
430 |
51,8 |
99,9 |
431 |
51,3 |
100 |
432 |
51,1 |
100 |
433 |
51,3 |
100 |
434 |
52,3 |
99,8 |
435 |
52,9 |
99,7 |
436 |
53,8 |
99,6 |
437 |
51,7 |
99,9 |
438 |
53,5 |
99,6 |
439 |
52 |
99,8 |
440 |
51,7 |
99,9 |
441 |
53,2 |
99,7 |
442 |
54,2 |
99,5 |
443 |
55,2 |
99,4 |
444 |
53,8 |
99,6 |
445 |
53,1 |
99,7 |
446 |
55 |
99,4 |
447 |
57 |
99,2 |
448 |
61,5 |
99 |
449 |
59,4 |
5,7 |
450 |
59 |
0 |
451 |
57,3 |
59,8 |
452 |
64,1 |
99 |
453 |
70,9 |
90,5 |
454 |
58 |
0 |
455 |
41,5 |
59,8 |
456 |
44,1 |
92,6 |
457 |
46,8 |
99,2 |
458 |
47,2 |
99,3 |
459 |
51 |
100 |
460 |
53,2 |
99,7 |
461 |
53,1 |
99,7 |
462 |
55,9 |
53,1 |
463 |
53,9 |
13,9 |
464 |
52,5 |
„m“ |
465 |
51,7 |
„m“ |
466 |
51,5 |
52,2 |
467 |
52,8 |
80 |
468 |
54,9 |
95 |
469 |
57,3 |
99,2 |
470 |
60,7 |
99,1 |
471 |
62,4 |
„m“ |
472 |
60,1 |
„m“ |
473 |
53,2 |
„m“ |
474 |
44 |
„m“ |
475 |
35,2 |
„m“ |
476 |
30,5 |
„m“ |
477 |
26,5 |
„m“ |
478 |
22,5 |
„m“ |
479 |
20,4 |
„m“ |
480 |
19,1 |
„m“ |
481 |
19,1 |
„m“ |
482 |
13,4 |
„m“ |
483 |
6,7 |
„m“ |
484 |
3,2 |
„m“ |
485 |
14,3 |
63,8 |
486 |
34,1 |
0 |
487 |
23,9 |
75,7 |
488 |
31,7 |
79,2 |
489 |
32,1 |
19,4 |
490 |
35,9 |
5,8 |
491 |
36,6 |
0,8 |
492 |
38,7 |
„m“ |
493 |
38,4 |
„m“ |
494 |
39,4 |
„m“ |
495 |
39,7 |
„m“ |
496 |
40,5 |
„m“ |
497 |
40,8 |
„m“ |
498 |
39,7 |
„m“ |
499 |
39,2 |
„m“ |
500 |
38,7 |
„m“ |
501 |
32,7 |
„m“ |
502 |
30,1 |
„m“ |
503 |
21,9 |
„m“ |
504 |
12,8 |
0 |
505 |
0 |
0 |
506 |
0 |
0 |
507 |
0 |
0 |
508 |
0 |
0 |
509 |
0 |
0 |
510 |
0 |
0 |
511 |
0 |
0 |
512 |
0 |
0 |
513 |
0 |
0 |
514 |
30,5 |
25,6 |
515 |
19,7 |
56,9 |
516 |
16,3 |
45,1 |
517 |
27,2 |
4,6 |
518 |
21,7 |
1,3 |
519 |
29,7 |
28,6 |
520 |
36,6 |
73,7 |
521 |
61,3 |
59,5 |
522 |
40,8 |
0 |
523 |
36,6 |
27,8 |
524 |
39,4 |
80,4 |
525 |
51,3 |
88,9 |
526 |
58,5 |
11,1 |
527 |
60,7 |
„m“ |
528 |
54,5 |
„m“ |
529 |
51,3 |
„m“ |
530 |
45,5 |
„m“ |
531 |
40,8 |
„m“ |
532 |
38,9 |
„m“ |
533 |
36,6 |
„m“ |
534 |
36,1 |
72,7 |
535 |
44,8 |
78,9 |
536 |
51,6 |
91,1 |
537 |
59,1 |
99,1 |
538 |
66 |
99,1 |
539 |
75,1 |
99,9 |
540 |
81 |
8 |
541 |
39,1 |
0 |
542 |
53,8 |
89,7 |
543 |
59,7 |
99,1 |
544 |
64,8 |
99 |
545 |
70,6 |
96,1 |
546 |
72,6 |
19,6 |
547 |
72 |
6,3 |
548 |
68,9 |
0,1 |
549 |
67,7 |
„m“ |
550 |
66,8 |
„m“ |
551 |
64,3 |
16,9 |
552 |
64,9 |
7 |
553 |
63,6 |
12,5 |
554 |
63 |
7,7 |
555 |
64,4 |
38,2 |
556 |
63 |
11,8 |
557 |
63,6 |
0 |
558 |
63,3 |
5 |
559 |
60,1 |
9,1 |
560 |
61 |
8,4 |
561 |
59,7 |
0,9 |
562 |
58,7 |
„m“ |
563 |
56 |
„m“ |
564 |
53,9 |
„m“ |
565 |
52,1 |
„m“ |
566 |
49,9 |
„m“ |
567 |
46,4 |
„m“ |
568 |
43,6 |
„m“ |
569 |
40,8 |
„m“ |
570 |
37,5 |
„m“ |
571 |
27,8 |
„m“ |
572 |
17,1 |
0,6 |
573 |
12,2 |
0,9 |
574 |
11,5 |
1,1 |
575 |
8,7 |
0,5 |
576 |
8 |
0,9 |
577 |
5,3 |
0,2 |
578 |
4 |
0 |
579 |
3,9 |
0 |
580 |
0 |
0 |
581 |
0 |
0 |
582 |
0 |
0 |
583 |
0 |
0 |
584 |
0 |
0 |
585 |
0 |
0 |
586 |
0 |
0 |
587 |
8,7 |
22,8 |
588 |
16,2 |
49,4 |
589 |
23,6 |
56 |
590 |
21,1 |
56,1 |
591 |
23,6 |
56 |
592 |
46,2 |
68,8 |
593 |
68,4 |
61,2 |
594 |
58,7 |
„m“ |
595 |
31,6 |
„m“ |
596 |
19,9 |
8,8 |
597 |
32,9 |
70,2 |
598 |
43 |
79 |
599 |
57,4 |
98,9 |
600 |
72,1 |
73,8 |
601 |
53 |
0 |
602 |
48,1 |
86 |
603 |
56,2 |
99 |
604 |
65,4 |
98,9 |
605 |
72,9 |
99,7 |
606 |
67,5 |
„m“ |
607 |
39 |
„m“ |
608 |
41,9 |
38,1 |
609 |
44,1 |
80,4 |
610 |
46,8 |
99,4 |
611 |
48,7 |
99,9 |
612 |
50,5 |
99,7 |
613 |
52,5 |
90,3 |
614 |
51 |
1,8 |
615 |
50 |
„m“ |
616 |
49,1 |
„m“ |
617 |
47 |
„m“ |
618 |
43,1 |
„m“ |
619 |
39,2 |
„m“ |
620 |
40,6 |
0,5 |
621 |
41,8 |
53,4 |
622 |
44,4 |
65,1 |
623 |
48,1 |
67,8 |
624 |
53,8 |
99,2 |
625 |
58,6 |
98,9 |
626 |
63,6 |
98,8 |
627 |
68,5 |
99,2 |
628 |
72,2 |
89,4 |
629 |
77,1 |
0 |
630 |
57,8 |
79,1 |
631 |
60,3 |
98,8 |
632 |
61,9 |
98,8 |
633 |
63,8 |
98,8 |
634 |
64,7 |
98,9 |
635 |
65,4 |
46,5 |
636 |
65,7 |
44,5 |
637 |
65,6 |
3,5 |
638 |
49,1 |
0 |
639 |
50,4 |
73,1 |
640 |
50,5 |
„m“ |
641 |
51 |
„m“ |
642 |
49,4 |
„m“ |
643 |
49,2 |
„m“ |
644 |
48,6 |
„m“ |
645 |
47,5 |
„m“ |
646 |
46,5 |
„m“ |
647 |
46 |
11,3 |
648 |
45,6 |
42,8 |
649 |
47,1 |
83 |
650 |
46,2 |
99,3 |
651 |
47,9 |
99,7 |
652 |
49,5 |
99,9 |
653 |
50,6 |
99,7 |
654 |
51 |
99,6 |
655 |
53 |
99,3 |
656 |
54,9 |
99,1 |
657 |
55,7 |
99 |
658 |
56 |
99 |
659 |
56,1 |
9,3 |
660 |
55,6 |
„m“ |
661 |
55,4 |
„m“ |
662 |
54,9 |
51,3 |
663 |
54,9 |
59,8 |
664 |
54 |
39,3 |
665 |
53,8 |
„m“ |
666 |
52 |
„m“ |
667 |
50,4 |
„m“ |
668 |
50,6 |
0 |
669 |
49,3 |
41,7 |
670 |
50 |
73,2 |
671 |
50,4 |
99,7 |
672 |
51,9 |
99,5 |
673 |
53,6 |
99,3 |
674 |
54,6 |
99,1 |
675 |
56 |
99 |
676 |
55,8 |
99 |
677 |
58,4 |
98,9 |
678 |
59,9 |
98,8 |
679 |
60,9 |
98,8 |
680 |
63 |
98,8 |
681 |
64,3 |
98,9 |
682 |
64,8 |
64 |
683 |
65,9 |
46,5 |
684 |
66,2 |
28,7 |
685 |
65,2 |
1,8 |
686 |
65 |
6,8 |
687 |
63,6 |
53,6 |
688 |
62,4 |
82,5 |
689 |
61,8 |
98,8 |
690 |
59,8 |
98,8 |
691 |
59,2 |
98,8 |
692 |
59,7 |
98,8 |
693 |
61,2 |
98,8 |
694 |
62,2 |
49,4 |
695 |
62,8 |
37,2 |
696 |
63,5 |
46,3 |
697 |
64,7 |
72,3 |
698 |
64,7 |
72,3 |
699 |
65,4 |
77,4 |
700 |
66,1 |
69,3 |
701 |
64,3 |
„m“ |
702 |
64,3 |
„m“ |
703 |
63 |
„m“ |
704 |
62,2 |
„m“ |
705 |
61,6 |
„m“ |
706 |
62,4 |
„m“ |
707 |
62,2 |
„m“ |
708 |
61 |
„m“ |
709 |
58,7 |
„m“ |
710 |
55,5 |
„m“ |
711 |
51,7 |
„m“ |
712 |
49,2 |
„m“ |
713 |
48,8 |
40,4 |
714 |
47,9 |
„m“ |
715 |
46,2 |
„m“ |
716 |
45,6 |
9,8 |
717 |
45,6 |
34,5 |
718 |
45,5 |
37,1 |
719 |
43,8 |
„m“ |
720 |
41,9 |
„m“ |
721 |
41,3 |
„m“ |
722 |
41,4 |
„m“ |
723 |
41,2 |
„m“ |
724 |
41,8 |
„m“ |
725 |
41,8 |
„m“ |
726 |
43,2 |
17,4 |
727 |
45 |
29 |
728 |
44,2 |
„m“ |
729 |
43,9 |
„m“ |
730 |
38 |
10,7 |
731 |
56,8 |
„m“ |
732 |
57,1 |
„m“ |
733 |
52 |
„m“ |
734 |
44,4 |
„m“ |
735 |
40,2 |
„m“ |
736 |
39,2 |
16,5 |
737 |
38,9 |
73,2 |
738 |
39,9 |
89,8 |
739 |
42,3 |
98,6 |
740 |
43,7 |
98,8 |
741 |
45,5 |
99,1 |
742 |
45,6 |
99,2 |
743 |
48,1 |
99,7 |
744 |
49 |
100 |
745 |
49,8 |
99,9 |
746 |
49,8 |
99,9 |
747 |
51,9 |
99,5 |
748 |
52,3 |
99,4 |
749 |
53,3 |
99,3 |
750 |
52,9 |
99,3 |
751 |
54,3 |
99,2 |
752 |
55,5 |
99,1 |
753 |
56,7 |
99 |
754 |
61,7 |
98,8 |
755 |
64,3 |
47,4 |
756 |
64,7 |
1,8 |
757 |
66,2 |
„m“ |
758 |
49,1 |
„m“ |
759 |
52,1 |
46 |
760 |
52,6 |
61 |
761 |
52,9 |
0 |
762 |
52,3 |
20,4 |
763 |
54,2 |
56,7 |
764 |
55,4 |
59,8 |
765 |
56,1 |
49,2 |
766 |
56,8 |
33,7 |
767 |
57,2 |
96 |
768 |
58,6 |
98,9 |
769 |
59,5 |
98,8 |
770 |
61,2 |
98,8 |
771 |
62,1 |
98,8 |
772 |
62,7 |
98,8 |
773 |
62,8 |
98,8 |
774 |
64 |
98,9 |
775 |
63,2 |
46,3 |
776 |
62,4 |
„m“ |
777 |
60,3 |
„m“ |
778 |
58,7 |
„m“ |
779 |
57,2 |
„m“ |
780 |
56,1 |
„m“ |
781 |
56 |
9,3 |
782 |
55,2 |
26,3 |
783 |
54,8 |
42,8 |
784 |
55,7 |
47,1 |
785 |
56,6 |
52,4 |
786 |
58 |
50,3 |
787 |
58,6 |
20,6 |
788 |
58,7 |
„m“ |
789 |
59,3 |
„m“ |
790 |
58,6 |
„m“ |
791 |
60,5 |
9,7 |
792 |
59,2 |
9,6 |
793 |
59,9 |
9,6 |
794 |
59,6 |
9,6 |
795 |
59,9 |
6,2 |
796 |
59,9 |
9,6 |
797 |
60,5 |
13,1 |
798 |
60,3 |
20,7 |
799 |
59,9 |
31 |
800 |
60,5 |
42 |
801 |
61,5 |
52,5 |
802 |
60,9 |
51,4 |
803 |
61,2 |
57,7 |
804 |
62,8 |
98,8 |
805 |
63,4 |
96,1 |
806 |
64,6 |
45,4 |
807 |
64,1 |
5 |
808 |
63 |
3,2 |
809 |
62,7 |
14,9 |
810 |
63,5 |
35,8 |
811 |
64,1 |
73,3 |
812 |
64,3 |
37,4 |
813 |
64,1 |
21 |
814 |
63,7 |
21 |
815 |
62,9 |
18 |
816 |
62,4 |
32,7 |
817 |
61,7 |
46,2 |
818 |
59,8 |
45,1 |
819 |
57,4 |
43,9 |
820 |
54,8 |
42,8 |
821 |
54,3 |
65,2 |
822 |
52,9 |
62,1 |
823 |
52,4 |
30,6 |
824 |
50,4 |
„m“ |
825 |
48,6 |
„m“ |
826 |
47,9 |
„m“ |
827 |
46,8 |
„m“ |
828 |
46,9 |
9,4 |
829 |
49,5 |
41,7 |
830 |
50,5 |
37,8 |
831 |
52,3 |
20,4 |
832 |
54,1 |
30,7 |
833 |
56,3 |
41,8 |
834 |
58,7 |
26,5 |
835 |
57,3 |
„m“ |
836 |
59 |
„m“ |
837 |
59,8 |
„m“ |
838 |
60,3 |
„m“ |
839 |
61,2 |
„m“ |
840 |
61,8 |
„m“ |
841 |
62,5 |
„m“ |
842 |
62,4 |
„m“ |
843 |
61,5 |
„m“ |
844 |
63,7 |
„m“ |
845 |
61,9 |
„m“ |
846 |
61,6 |
29,7 |
847 |
60,3 |
„m“ |
848 |
59,2 |
„m“ |
849 |
57,3 |
„m“ |
850 |
52,3 |
„m“ |
851 |
49,3 |
„m“ |
852 |
47,3 |
„m“ |
853 |
46,3 |
38,8 |
854 |
46,8 |
35,1 |
855 |
46,6 |
„m“ |
856 |
44,3 |
„m“ |
857 |
43,1 |
„m“ |
858 |
42,4 |
2,1 |
859 |
41,8 |
2,4 |
860 |
43,8 |
68,8 |
861 |
44,6 |
89,2 |
862 |
46 |
99,2 |
863 |
46,9 |
99,4 |
864 |
47,9 |
99,7 |
865 |
50,2 |
99,8 |
866 |
51,2 |
99,6 |
867 |
52,3 |
99,4 |
868 |
53 |
99,3 |
869 |
54,2 |
99,2 |
870 |
55,5 |
99,1 |
871 |
56,7 |
99 |
872 |
57,3 |
98,9 |
873 |
58 |
98,9 |
874 |
60,5 |
31,1 |
875 |
60,2 |
„m“ |
876 |
60,3 |
„m“ |
877 |
60,5 |
6,3 |
878 |
61,4 |
19,3 |
879 |
60,3 |
1,2 |
880 |
60,5 |
2,9 |
881 |
61,2 |
34,1 |
882 |
61,6 |
13,2 |
883 |
61,5 |
16,4 |
884 |
61,2 |
16,4 |
885 |
61,3 |
„m“ |
886 |
63,1 |
„m“ |
887 |
63,2 |
4,8 |
888 |
62,3 |
22,3 |
889 |
62 |
38,5 |
890 |
61,6 |
29,6 |
891 |
61,6 |
26,6 |
892 |
61,8 |
28,1 |
893 |
62 |
29,6 |
894 |
62 |
16,3 |
895 |
61,1 |
„m“ |
896 |
61,2 |
„m“ |
897 |
60,7 |
19,2 |
898 |
60,7 |
32,5 |
899 |
60,9 |
17,8 |
900 |
60,1 |
19,2 |
901 |
59,3 |
38,2 |
902 |
59,9 |
45 |
903 |
59,4 |
32,4 |
904 |
59,2 |
23,5 |
905 |
59,5 |
40,8 |
906 |
58,3 |
„m“ |
907 |
58,2 |
„m“ |
908 |
57,6 |
„m“ |
909 |
57,1 |
„m“ |
910 |
57 |
0,6 |
911 |
57 |
26,3 |
912 |
56,5 |
29,2 |
913 |
56,3 |
20,5 |
914 |
56,1 |
„m“ |
915 |
55,2 |
„m“ |
916 |
54,7 |
17,5 |
917 |
55,2 |
29,2 |
918 |
55,2 |
29,2 |
919 |
55,9 |
16 |
920 |
55,9 |
26,3 |
921 |
56,1 |
36,5 |
922 |
55,8 |
19 |
923 |
55,9 |
9,2 |
924 |
55,8 |
21,9 |
925 |
56,4 |
42,8 |
926 |
56,4 |
38 |
927 |
56,4 |
11 |
928 |
56,4 |
35,1 |
929 |
54 |
7,3 |
930 |
53,4 |
5,4 |
931 |
52,3 |
27,6 |
932 |
52,1 |
32 |
933 |
52,3 |
33,4 |
934 |
52,2 |
34,9 |
935 |
52,8 |
60,1 |
936 |
53,7 |
69,7 |
937 |
54 |
70,7 |
938 |
55,1 |
71,7 |
939 |
55,2 |
46 |
940 |
54,7 |
12,6 |
941 |
52,5 |
0 |
942 |
51,8 |
24,7 |
943 |
51,4 |
43,9 |
944 |
50,9 |
71,1 |
945 |
51,2 |
76,8 |
946 |
50,3 |
87,5 |
947 |
50,2 |
99,8 |
948 |
50,9 |
100 |
949 |
49,9 |
99,7 |
950 |
50,9 |
100 |
951 |
49,8 |
99,7 |
952 |
50,4 |
99,8 |
953 |
50,4 |
99,8 |
954 |
49,7 |
99,7 |
955 |
51 |
100 |
956 |
50,3 |
99,8 |
957 |
50,2 |
99,8 |
958 |
49,9 |
99,7 |
959 |
50,9 |
100 |
960 |
50 |
99,7 |
961 |
50,2 |
99,8 |
962 |
50,2 |
99,8 |
963 |
49,9 |
99,7 |
964 |
50,4 |
99,8 |
965 |
50,2 |
99,8 |
966 |
50,3 |
99,8 |
967 |
49,9 |
99,7 |
968 |
51,1 |
100 |
969 |
50,6 |
99,9 |
970 |
49,9 |
99,7 |
971 |
49,6 |
99,6 |
972 |
49,4 |
99,6 |
973 |
49 |
99,5 |
974 |
49,8 |
99,7 |
975 |
50,9 |
100 |
976 |
50,4 |
99,8 |
977 |
49,8 |
99,7 |
978 |
49,1 |
99,5 |
979 |
50,4 |
99,8 |
980 |
49,8 |
99,7 |
981 |
49,3 |
99,5 |
982 |
49,1 |
99,5 |
983 |
49,9 |
99,7 |
984 |
49,1 |
99,5 |
985 |
50,4 |
99,8 |
986 |
50,9 |
100 |
987 |
51,4 |
99,9 |
988 |
51,5 |
99,9 |
989 |
52,2 |
99,7 |
990 |
52,8 |
74,1 |
991 |
53,3 |
46 |
992 |
53,6 |
36,4 |
993 |
53,4 |
33,5 |
994 |
53,9 |
58,9 |
995 |
55,2 |
73,8 |
996 |
55,8 |
52,4 |
997 |
55,7 |
9,2 |
998 |
55,8 |
2,2 |
999 |
56,4 |
33,6 |
1000 |
55,4 |
„m“ |
1001 |
55,2 |
„m“ |
1002 |
55,8 |
26,3 |
1003 |
55,8 |
23,3 |
1004 |
56,4 |
50,2 |
1005 |
57,6 |
68,3 |
1006 |
58,8 |
90,2 |
1007 |
59,9 |
98,9 |
1008 |
62,3 |
98,8 |
1009 |
63,1 |
74,4 |
1010 |
63,7 |
49,4 |
1011 |
63,3 |
9,8 |
1012 |
48 |
0 |
1013 |
47,9 |
73,5 |
1014 |
49,9 |
99,7 |
1015 |
49,9 |
48,8 |
1016 |
49,6 |
2,3 |
1017 |
49,9 |
„m“ |
1018 |
49,3 |
„m“ |
1019 |
49,7 |
47,5 |
1020 |
49,1 |
„m“ |
1021 |
49,4 |
„m“ |
1022 |
48,3 |
„m“ |
1023 |
49,4 |
„m“ |
1024 |
48,5 |
„m“ |
1025 |
48,7 |
„m“ |
1026 |
48,7 |
„m“ |
1027 |
49,1 |
„m“ |
1028 |
49 |
„m“ |
1029 |
49,8 |
„m“ |
1030 |
48,7 |
„m“ |
1031 |
48,5 |
„m“ |
1032 |
49,3 |
31,3 |
1033 |
49,7 |
45,3 |
1034 |
48,3 |
44,5 |
1035 |
49,8 |
61 |
1036 |
49,4 |
64,3 |
1037 |
49,8 |
64,4 |
1038 |
50,5 |
65,6 |
1039 |
50,3 |
64,5 |
1040 |
51,2 |
82,9 |
1041 |
50,5 |
86 |
1042 |
50,6 |
89 |
1043 |
50,4 |
81,4 |
1044 |
49,9 |
49,9 |
1045 |
49,1 |
20,1 |
1046 |
47,9 |
24 |
1047 |
48,1 |
36,2 |
1048 |
47,5 |
34,5 |
1049 |
46,9 |
30,3 |
1050 |
47,7 |
53,5 |
1051 |
46,9 |
61,6 |
1052 |
46,5 |
73,6 |
1053 |
48 |
84,6 |
1054 |
47,2 |
87,7 |
1055 |
48,7 |
80 |
1056 |
48,7 |
50,4 |
1057 |
47,8 |
38,6 |
1058 |
48,8 |
63,1 |
1059 |
47,4 |
5 |
1060 |
47,3 |
47,4 |
1061 |
47,3 |
49,8 |
1062 |
46,9 |
23,9 |
1063 |
46,7 |
44,6 |
1064 |
46,8 |
65,2 |
1065 |
46,9 |
60,4 |
1066 |
46,7 |
61,5 |
1067 |
45,5 |
„m“ |
1068 |
45,5 |
„m“ |
1069 |
44,2 |
„m“ |
1070 |
43 |
„m“ |
1071 |
42,5 |
„m“ |
1072 |
41 |
„m“ |
1073 |
39,9 |
„m“ |
1074 |
39,9 |
38,2 |
1075 |
40,1 |
48,1 |
1076 |
39,9 |
48 |
1077 |
39,4 |
59,3 |
1078 |
43,8 |
19,8 |
1079 |
52,9 |
0 |
1080 |
52,8 |
88,9 |
1081 |
53,4 |
99,5 |
1082 |
54,7 |
99,3 |
1083 |
56,3 |
99,1 |
1084 |
57,5 |
99 |
1085 |
59 |
98,9 |
1086 |
59,8 |
98,9 |
1087 |
60,1 |
98,9 |
1088 |
61,8 |
48,3 |
1089 |
61,8 |
55,6 |
1090 |
61,7 |
59,8 |
1091 |
62 |
55,6 |
1092 |
62,3 |
29,6 |
1093 |
62 |
19,3 |
1094 |
61,3 |
7,9 |
1095 |
61,1 |
19,2 |
1096 |
61,2 |
43 |
1097 |
61,1 |
59,7 |
1098 |
61,1 |
98,8 |
1099 |
61,3 |
98,8 |
1100 |
61,3 |
26,6 |
1101 |
60,4 |
„m“ |
1102 |
58,8 |
„m“ |
1103 |
57,7 |
„m“ |
1104 |
56 |
„m“ |
1105 |
54,7 |
„m“ |
1106 |
53,3 |
„m“ |
1107 |
52,6 |
23,2 |
1108 |
53,4 |
84,2 |
1109 |
53,9 |
99,4 |
1110 |
54,9 |
99,3 |
1111 |
55,8 |
99,2 |
1112 |
57,1 |
99 |
1113 |
56,5 |
99,1 |
1114 |
58,9 |
98,9 |
1115 |
58,7 |
98,9 |
1116 |
59,8 |
98,9 |
1117 |
61 |
98,8 |
1118 |
60,7 |
19,2 |
1119 |
59,4 |
„m“ |
1120 |
57,9 |
„m“ |
1121 |
57,6 |
„m“ |
1122 |
56,3 |
„m“ |
1123 |
55 |
„m“ |
1124 |
53,7 |
„m“ |
1125 |
52,1 |
„m“ |
1126 |
51,1 |
„m“ |
1127 |
49,7 |
25,8 |
1128 |
49,1 |
46,1 |
1129 |
48,7 |
46,9 |
1130 |
48,2 |
46,7 |
1131 |
48 |
70 |
1132 |
48 |
70 |
1133 |
47,2 |
67,6 |
1134 |
47,3 |
67,6 |
1135 |
46,6 |
74,7 |
1136 |
47,4 |
13 |
1137 |
46,3 |
„m“ |
1138 |
45,4 |
„m“ |
1139 |
45,5 |
24,8 |
1140 |
44,8 |
73,8 |
1141 |
46,6 |
99 |
1142 |
46,3 |
98,9 |
1143 |
48,5 |
99,4 |
1144 |
49,9 |
99,7 |
1145 |
49,1 |
99,5 |
1146 |
49,1 |
99,5 |
1147 |
51 |
100 |
1148 |
51,5 |
99,9 |
1149 |
50,9 |
100 |
1150 |
51,6 |
99,9 |
1151 |
52,1 |
99,7 |
1152 |
50,9 |
100 |
1153 |
52,2 |
99,7 |
1154 |
51,5 |
98,3 |
1155 |
51,5 |
47,2 |
1156 |
50,8 |
78,4 |
1157 |
50,3 |
83 |
1158 |
50,3 |
31,7 |
1159 |
49,3 |
31,3 |
1160 |
48,8 |
21,5 |
1161 |
47,8 |
59,4 |
1162 |
48,1 |
77,1 |
1163 |
48,4 |
87,6 |
1164 |
49,6 |
87,5 |
1165 |
51 |
81,4 |
1166 |
51,6 |
66,7 |
1167 |
53,3 |
63,2 |
1168 |
55,2 |
62 |
1169 |
55,7 |
43,9 |
1170 |
56,4 |
30,7 |
1171 |
56,8 |
23,4 |
1172 |
57 |
„m“ |
1173 |
57,6 |
„m“ |
1174 |
56,9 |
„m“ |
1175 |
56,4 |
4 |
1176 |
57 |
23,4 |
1177 |
56,4 |
41,7 |
1178 |
57 |
49,2 |
1179 |
57,7 |
56,6 |
1180 |
58,6 |
56,6 |
1181 |
58,9 |
64 |
1182 |
59,4 |
68,2 |
1183 |
58,8 |
71,4 |
1184 |
60,1 |
71,3 |
1185 |
60,6 |
79,1 |
1186 |
60,7 |
83,3 |
1187 |
60,7 |
77,1 |
1188 |
60 |
73,5 |
1189 |
60,2 |
55,5 |
1190 |
59,7 |
54,4 |
1191 |
59,8 |
73,3 |
1192 |
59,8 |
77,9 |
1193 |
59,8 |
73,9 |
1194 |
60 |
76,5 |
1195 |
59,5 |
82,3 |
1196 |
59,9 |
82,8 |
1197 |
59,8 |
65,8 |
1198 |
59 |
48,6 |
1199 |
58,9 |
62,2 |
1200 |
59,1 |
70,4 |
1201 |
58,9 |
62,1 |
1202 |
58,4 |
67,4 |
1203 |
58,7 |
58,9 |
1204 |
58,3 |
57,7 |
1205 |
57,5 |
57,8 |
1206 |
57,2 |
57,6 |
1207 |
57,1 |
42,6 |
1208 |
57 |
70,1 |
1209 |
56,4 |
59,6 |
1210 |
56,7 |
39 |
1211 |
55,9 |
68,1 |
1212 |
56,3 |
79,1 |
1213 |
56,7 |
89,7 |
1214 |
56 |
89,4 |
1215 |
56 |
93,1 |
1216 |
56,4 |
93,1 |
1217 |
56,7 |
94,4 |
1218 |
56,9 |
94,8 |
1219 |
57 |
94,1 |
1220 |
57,7 |
94,3 |
1221 |
57,5 |
93,7 |
1222 |
58,4 |
93,2 |
1223 |
58,7 |
93,2 |
1224 |
58,2 |
93,7 |
1225 |
58,5 |
93,1 |
1226 |
58,8 |
86,2 |
1227 |
59 |
72,9 |
1228 |
58,2 |
59,9 |
1229 |
57,6 |
8,5 |
1230 |
57,1 |
47,6 |
1231 |
57,2 |
74,4 |
1232 |
57 |
79,1 |
1233 |
56,7 |
67,2 |
1234 |
56,8 |
69,1 |
1235 |
56,9 |
71,3 |
1236 |
57 |
77,3 |
1237 |
57,4 |
78,2 |
1238 |
57,3 |
70,6 |
1239 |
57,7 |
64 |
1240 |
57,5 |
55,6 |
1241 |
58,6 |
49,6 |
1242 |
58,2 |
41,1 |
1243 |
58,8 |
40,6 |
1244 |
58,3 |
21,1 |
1245 |
58,7 |
24,9 |
1246 |
59,1 |
24,8 |
1247 |
58,6 |
„m“ |
1248 |
58,8 |
„m“ |
1249 |
58,8 |
„m“ |
1250 |
58,7 |
„m“ |
1251 |
59,1 |
„m“ |
1252 |
59,1 |
„m“ |
1253 |
59,4 |
„m“ |
1254 |
60,6 |
2,6 |
1255 |
59,6 |
„m“ |
1256 |
60,1 |
„m“ |
1257 |
60,6 |
„m“ |
1258 |
59,6 |
4,1 |
1259 |
60,7 |
7,1 |
1260 |
60,5 |
„m“ |
1261 |
59,7 |
„m“ |
1262 |
59,6 |
„m“ |
1263 |
59,8 |
„m“ |
1264 |
59,6 |
4,9 |
1265 |
60,1 |
5,9 |
1266 |
59,9 |
6,1 |
1267 |
59,7 |
„m“ |
1268 |
59,6 |
„m“ |
1269 |
59,7 |
22 |
1270 |
59,8 |
10,3 |
1271 |
59,9 |
10 |
1272 |
60,6 |
6,2 |
1273 |
60,5 |
7,3 |
1274 |
60,2 |
14,8 |
1275 |
60,6 |
8,2 |
1276 |
60,6 |
5,5 |
1277 |
61 |
14,3 |
1278 |
61 |
12 |
1279 |
61,3 |
34,2 |
1280 |
61,2 |
17,1 |
1281 |
61,5 |
15,7 |
1282 |
61 |
9,5 |
1283 |
61,1 |
9,2 |
1284 |
60,5 |
4,3 |
1285 |
60,2 |
7,8 |
1286 |
60,2 |
5,9 |
1287 |
60,2 |
5,3 |
1288 |
59,9 |
4,6 |
1289 |
59,4 |
21,5 |
1290 |
59,6 |
15,8 |
1291 |
59,3 |
10,1 |
1292 |
58,9 |
9,4 |
1293 |
58,8 |
9 |
1294 |
58,9 |
35,4 |
1295 |
58,9 |
30,7 |
1296 |
58,9 |
25,9 |
1297 |
58,7 |
22,9 |
1298 |
58,7 |
24,4 |
1299 |
59,3 |
61 |
1300 |
60,1 |
56 |
1301 |
60,5 |
50,6 |
1302 |
59,5 |
16,2 |
1303 |
59,7 |
50 |
1304 |
59,7 |
31,4 |
1305 |
60,1 |
43,1 |
1306 |
60,8 |
38,4 |
1307 |
60,9 |
40,2 |
1308 |
61,3 |
49,7 |
1309 |
61,8 |
45,9 |
1310 |
62 |
45,9 |
1311 |
62,2 |
45,8 |
1312 |
62,6 |
46,8 |
1313 |
62,7 |
44,3 |
1314 |
62,9 |
44,4 |
1315 |
63,1 |
43,7 |
1316 |
63,5 |
46,1 |
1317 |
63,6 |
40,7 |
1318 |
64,3 |
49,5 |
1319 |
63,7 |
27 |
1320 |
63,8 |
15 |
1321 |
63,6 |
18,7 |
1322 |
63,4 |
8,4 |
1323 |
63,2 |
8,7 |
1324 |
63,3 |
21,6 |
1325 |
62,9 |
19,7 |
1326 |
63 |
22,1 |
1327 |
63,1 |
20,3 |
1328 |
61,8 |
19,1 |
1329 |
61,6 |
17,1 |
1330 |
61 |
0 |
1331 |
61,2 |
22 |
1332 |
60,8 |
40,3 |
1333 |
61,1 |
34,3 |
1334 |
60,7 |
16,1 |
1335 |
60,6 |
16,6 |
1336 |
60,5 |
18,5 |
1337 |
60,6 |
29,8 |
1338 |
60,9 |
19,5 |
1339 |
60,9 |
22,3 |
1340 |
61,4 |
35,8 |
1341 |
61,3 |
42,9 |
1342 |
61,5 |
31 |
1343 |
61,3 |
19,2 |
1344 |
61 |
9,3 |
1345 |
60,8 |
44,2 |
1346 |
60,9 |
55,3 |
1347 |
61,2 |
56 |
1348 |
60,9 |
60,1 |
1349 |
60,7 |
59,1 |
1350 |
60,9 |
56,8 |
1351 |
60,7 |
58,1 |
1352 |
59,6 |
78,4 |
1353 |
59,6 |
84,6 |
1354 |
59,4 |
66,6 |
1355 |
59,3 |
75,5 |
1356 |
58,9 |
49,6 |
1357 |
59,1 |
75,8 |
1358 |
59 |
77,6 |
1359 |
59 |
67,8 |
1360 |
59 |
56,7 |
1361 |
58,8 |
54,2 |
1362 |
58,9 |
59,6 |
1363 |
58,9 |
60,8 |
1364 |
59,3 |
56,1 |
1365 |
58,9 |
48,5 |
1366 |
59,3 |
42,9 |
1367 |
59,4 |
41,4 |
1368 |
59,6 |
38,9 |
1369 |
59,4 |
32,9 |
1370 |
59,3 |
30,6 |
1371 |
59,4 |
30 |
1372 |
59,4 |
25,3 |
1373 |
58,8 |
18,6 |
1374 |
59,1 |
18 |
1375 |
58,5 |
10,6 |
1376 |
58,8 |
10,5 |
1377 |
58,5 |
8,2 |
1378 |
58,7 |
13,7 |
1379 |
59,1 |
7,8 |
1380 |
59,1 |
6 |
1381 |
59,1 |
6 |
1382 |
59,4 |
13,1 |
1383 |
59,7 |
22,3 |
1384 |
60,7 |
10,5 |
1385 |
59,8 |
9,8 |
1386 |
60,2 |
8,8 |
1387 |
59,9 |
8,7 |
1388 |
61 |
9,1 |
1389 |
60,6 |
28,2 |
1390 |
60,6 |
22 |
1391 |
59,6 |
23,2 |
1392 |
59,6 |
19 |
1393 |
60,6 |
38,4 |
1394 |
59,8 |
41,6 |
1395 |
60 |
47,3 |
1396 |
60,5 |
55,4 |
1397 |
60,9 |
58,7 |
1398 |
61,3 |
37,9 |
1399 |
61,2 |
38,3 |
1400 |
61,4 |
58,7 |
1401 |
61,3 |
51,3 |
1402 |
61,4 |
71,1 |
1403 |
61,1 |
51 |
1404 |
61,5 |
56,6 |
1405 |
61 |
60,6 |
1406 |
61,1 |
75,4 |
1407 |
61,4 |
69,4 |
1408 |
61,6 |
69,9 |
1409 |
61,7 |
59,6 |
1410 |
61,8 |
54,8 |
1411 |
61,6 |
53,6 |
1412 |
61,3 |
53,5 |
1413 |
61,3 |
52,9 |
1414 |
61,2 |
54,1 |
1415 |
61,3 |
53,2 |
1416 |
61,2 |
52,2 |
1417 |
61,2 |
52,3 |
1418 |
61 |
48 |
1419 |
60,9 |
41,5 |
1420 |
61 |
32,2 |
1421 |
60,7 |
22 |
1422 |
60,7 |
23,3 |
1423 |
60,8 |
38,8 |
1424 |
61 |
40,7 |
1425 |
61 |
30,6 |
1426 |
61,3 |
62,6 |
1427 |
61,7 |
55,9 |
1428 |
62,3 |
43,4 |
1429 |
62,3 |
37,4 |
1430 |
62,3 |
35,7 |
1431 |
62,8 |
34,4 |
1432 |
62,8 |
31,5 |
1433 |
62,9 |
31,7 |
1434 |
62,9 |
29,9 |
1435 |
62,8 |
29,4 |
1436 |
62,7 |
28,7 |
1437 |
61,5 |
14,7 |
1438 |
61,9 |
17,2 |
1439 |
61,5 |
6,1 |
1440 |
61 |
9,9 |
1441 |
60,9 |
4,8 |
1442 |
60,6 |
11,1 |
1443 |
60,3 |
6,9 |
1444 |
60,8 |
7 |
1445 |
60,2 |
9,2 |
1446 |
60,5 |
21,7 |
1447 |
60,2 |
22,4 |
1448 |
60,7 |
31,6 |
1449 |
60,9 |
28,9 |
1450 |
59,6 |
21,7 |
1451 |
60,2 |
18 |
1452 |
59,5 |
16,7 |
1453 |
59,8 |
15,7 |
1454 |
59,6 |
15,7 |
1455 |
59,3 |
15,7 |
1456 |
59 |
7,5 |
1457 |
58,8 |
7,1 |
1458 |
58,7 |
16,5 |
1459 |
59,2 |
50,7 |
1460 |
59,7 |
60,2 |
1461 |
60,4 |
44 |
1462 |
60,2 |
35,3 |
1463 |
60,4 |
17,1 |
1464 |
59,9 |
13,5 |
1465 |
59,9 |
12,8 |
1466 |
59,6 |
14,8 |
1467 |
59,4 |
15,9 |
1468 |
59,4 |
22 |
1469 |
60,4 |
38,4 |
1470 |
59,5 |
38,8 |
1471 |
59,3 |
31,9 |
1472 |
60,9 |
40,8 |
1473 |
60,7 |
39 |
1474 |
60,9 |
30,1 |
1475 |
61 |
29,3 |
1476 |
60,6 |
28,4 |
1477 |
60,9 |
36,3 |
1478 |
60,8 |
30,5 |
1479 |
60,7 |
26,7 |
1480 |
60,1 |
4,7 |
1481 |
59,9 |
0 |
1482 |
60,4 |
36,2 |
1483 |
60,7 |
32,5 |
1484 |
59,9 |
3,1 |
1485 |
59,7 |
„m“ |
1486 |
59,5 |
„m“ |
1487 |
59,2 |
„m“ |
1488 |
58,8 |
0,6 |
1489 |
58,7 |
„m“ |
1490 |
58,7 |
„m“ |
1491 |
57,9 |
„m“ |
1492 |
58,2 |
„m“ |
1493 |
57,6 |
„m“ |
1494 |
58,3 |
9,5 |
1495 |
57,2 |
6 |
1496 |
57,4 |
27,3 |
1497 |
58,3 |
59,9 |
1498 |
58,3 |
7,3 |
1499 |
58,8 |
21,7 |
1500 |
58,8 |
38,9 |
1501 |
59,4 |
26,2 |
1502 |
59,1 |
25,5 |
1503 |
59,1 |
26 |
1504 |
59 |
39,1 |
1505 |
59,5 |
52,3 |
1506 |
59,4 |
31 |
1507 |
59,4 |
27 |
1508 |
59,4 |
29,8 |
1509 |
59,4 |
23,1 |
1510 |
58,9 |
16 |
1511 |
59 |
31,5 |
1512 |
58,8 |
25,9 |
1513 |
58,9 |
40,2 |
1514 |
58,8 |
28,4 |
1515 |
58,9 |
38,9 |
1516 |
59,1 |
35,3 |
1517 |
58,8 |
30,3 |
1518 |
59 |
19 |
1519 |
58,7 |
3 |
1520 |
57,9 |
0 |
1521 |
58 |
2,4 |
1522 |
57,1 |
„m“ |
1523 |
56,7 |
„m“ |
1524 |
56,7 |
5,3 |
1525 |
56,6 |
2,1 |
1526 |
56,8 |
„m“ |
1527 |
56,3 |
„m“ |
1528 |
56,3 |
„m“ |
1529 |
56 |
„m“ |
1530 |
56,7 |
„m“ |
1531 |
56,6 |
3,8 |
1532 |
56,9 |
„m“ |
1533 |
56,9 |
„m“ |
1534 |
57,4 |
„m“ |
1535 |
57,4 |
„m“ |
1536 |
58,3 |
13,9 |
1537 |
58,5 |
„m“ |
1538 |
59,1 |
„m“ |
1539 |
59,4 |
„m“ |
1540 |
59,6 |
„m“ |
1541 |
59,5 |
„m“ |
1542 |
59,6 |
0,5 |
1543 |
59,3 |
9,2 |
1544 |
59,4 |
11,2 |
1545 |
59,1 |
26,8 |
1546 |
59 |
11,7 |
1547 |
58,8 |
6,4 |
1548 |
58,7 |
5 |
1549 |
57,5 |
„m“ |
1550 |
57,4 |
„m“ |
1551 |
57,1 |
1,1 |
1552 |
57,1 |
0 |
1553 |
57 |
4,5 |
1554 |
57,1 |
3,7 |
1555 |
57,3 |
3,3 |
1556 |
57,3 |
16,8 |
1557 |
58,2 |
29,3 |
1558 |
58,7 |
12,5 |
1559 |
58,3 |
12,2 |
1560 |
58,6 |
12,7 |
1561 |
59 |
13,6 |
1562 |
59,8 |
21,9 |
1563 |
59,3 |
20,9 |
1564 |
59,7 |
19,2 |
1565 |
60,1 |
15,9 |
1566 |
60,7 |
16,7 |
1567 |
60,7 |
18,1 |
1568 |
60,7 |
40,6 |
1569 |
60,7 |
59,7 |
1570 |
61,1 |
66,8 |
1571 |
61,1 |
58,8 |
1572 |
60,8 |
64,7 |
1573 |
60,1 |
63,6 |
1574 |
60,7 |
83,2 |
1575 |
60,4 |
82,2 |
1576 |
60 |
80,5 |
1577 |
59,9 |
78,7 |
1578 |
60,8 |
67,9 |
1579 |
60,4 |
57,7 |
1580 |
60,2 |
60,6 |
1581 |
59,6 |
72,7 |
1582 |
59,9 |
73,6 |
1583 |
59,8 |
74,1 |
1584 |
59,6 |
84,6 |
1585 |
59,4 |
76,1 |
1586 |
60,1 |
76,9 |
1587 |
59,5 |
84,6 |
1588 |
59,8 |
77,5 |
1589 |
60,6 |
67,9 |
1590 |
59,3 |
47,3 |
1591 |
59,3 |
43,1 |
1592 |
59,4 |
38,3 |
1593 |
58,7 |
38,2 |
1594 |
58,8 |
39,2 |
1595 |
59,1 |
67,9 |
1596 |
59,7 |
60,5 |
1597 |
59,5 |
32,9 |
1598 |
59,6 |
20 |
1599 |
59,6 |
34,4 |
1600 |
59,4 |
23,9 |
1601 |
59,6 |
15,7 |
1602 |
59,9 |
41 |
1603 |
60,5 |
26,3 |
1604 |
59,6 |
14 |
1605 |
59,7 |
21,2 |
1606 |
60,9 |
19,6 |
1607 |
60,1 |
34,3 |
1608 |
59,9 |
27 |
1609 |
60,8 |
25,6 |
1610 |
60,6 |
26,3 |
1611 |
60,9 |
26,1 |
1612 |
61,1 |
38 |
1613 |
61,2 |
31,6 |
1614 |
61,4 |
30,6 |
1615 |
61,7 |
29,6 |
1616 |
61,5 |
28,8 |
1617 |
61,7 |
27,8 |
1618 |
62,2 |
20,3 |
1619 |
61,4 |
19,6 |
1620 |
61,8 |
19,7 |
1621 |
61,8 |
18,7 |
1622 |
61,6 |
17,7 |
1623 |
61,7 |
8,7 |
1624 |
61,7 |
1,4 |
1625 |
61,7 |
5,9 |
1626 |
61,2 |
8,1 |
1627 |
61,9 |
45,8 |
1628 |
61,4 |
31,5 |
1629 |
61,7 |
22,3 |
1630 |
62,4 |
21,7 |
1631 |
62,8 |
21,9 |
1632 |
62,2 |
22,2 |
1633 |
62,5 |
31 |
1634 |
62,3 |
31,3 |
1635 |
62,6 |
31,7 |
1636 |
62,3 |
22,8 |
1637 |
62,7 |
12,6 |
1638 |
62,2 |
15,2 |
1639 |
61,9 |
32,6 |
1640 |
62,5 |
23,1 |
1641 |
61,7 |
19,4 |
1642 |
61,7 |
10,8 |
1643 |
61,6 |
10,2 |
1644 |
61,4 |
„m“ |
1645 |
60,8 |
„m“ |
1646 |
60,7 |
„m“ |
1647 |
61 |
12,4 |
1648 |
60,4 |
5,3 |
1649 |
61 |
13,1 |
1650 |
60,7 |
29,6 |
1651 |
60,5 |
28,9 |
1652 |
60,8 |
27,1 |
1653 |
61,2 |
27,3 |
1654 |
60,9 |
20,6 |
1655 |
61,1 |
13,9 |
1656 |
60,7 |
13,4 |
1657 |
61,3 |
26,1 |
1658 |
60,9 |
23,7 |
1659 |
61,4 |
32,1 |
1660 |
61,7 |
33,5 |
1661 |
61,8 |
34,1 |
1662 |
61,7 |
17 |
1663 |
61,7 |
2,5 |
1664 |
61,5 |
5,9 |
1665 |
61,3 |
14,9 |
1666 |
61,5 |
17,2 |
1667 |
61,1 |
„m“ |
1668 |
61,4 |
„m“ |
1669 |
61,4 |
8,8 |
1670 |
61,3 |
8,8 |
1671 |
61 |
18 |
1672 |
61,5 |
13 |
1673 |
61 |
3,7 |
1674 |
60,9 |
3,1 |
1675 |
60,9 |
4,7 |
1676 |
60,6 |
4,1 |
1677 |
60,6 |
6,7 |
1678 |
60,6 |
12,8 |
1679 |
60,7 |
11,9 |
1680 |
60,6 |
12,4 |
1681 |
60,1 |
12,4 |
1682 |
60,5 |
12 |
1683 |
60,4 |
11,8 |
1684 |
59,9 |
12,4 |
1685 |
59,6 |
12,4 |
1686 |
59,6 |
9,1 |
1687 |
59,9 |
0 |
1688 |
59,9 |
20,4 |
1689 |
59,8 |
4,4 |
1690 |
59,4 |
3,1 |
1691 |
59,5 |
26,3 |
1692 |
59,6 |
20,1 |
1693 |
59,4 |
35 |
1694 |
60,9 |
22,1 |
1695 |
60,5 |
12,2 |
1696 |
60,1 |
11 |
1697 |
60,1 |
8,2 |
1698 |
60,5 |
6,7 |
1699 |
60 |
5,1 |
1700 |
60 |
5,1 |
1701 |
60 |
9 |
1702 |
60,1 |
5,7 |
1703 |
59,9 |
8,5 |
1704 |
59,4 |
6 |
1705 |
59,5 |
5,5 |
1706 |
59,5 |
14,2 |
1707 |
59,5 |
6,2 |
1708 |
59,4 |
10,3 |
1709 |
59,6 |
13,8 |
1710 |
59,5 |
13,9 |
1711 |
60,1 |
18,9 |
1712 |
59,4 |
13,1 |
1713 |
59,8 |
5,4 |
1714 |
59,9 |
2,9 |
1715 |
60,1 |
7,1 |
1716 |
59,6 |
12 |
1717 |
59,6 |
4,9 |
1718 |
59,4 |
22,7 |
1719 |
59,6 |
22 |
1720 |
60,1 |
17,4 |
1721 |
60,2 |
16,6 |
1722 |
59,4 |
28,6 |
1723 |
60,3 |
22,4 |
1724 |
59,9 |
20 |
1725 |
60,2 |
18,6 |
1726 |
60,3 |
11,9 |
1727 |
60,4 |
11,6 |
1728 |
60,6 |
10,6 |
1729 |
60,8 |
16 |
1730 |
60,9 |
17 |
1731 |
60,9 |
16,1 |
1732 |
60,7 |
11,4 |
1733 |
60,9 |
11,3 |
1734 |
61,1 |
11,2 |
1735 |
61,1 |
25,6 |
1736 |
61 |
14,6 |
1737 |
61 |
10,4 |
1738 |
60,6 |
„m“ |
1739 |
60,9 |
„m“ |
1740 |
60,8 |
4,8 |
1741 |
59,9 |
„m“ |
1742 |
59,8 |
„m“ |
1743 |
59,1 |
„m“ |
1744 |
58,8 |
„m“ |
1745 |
58,8 |
„m“ |
1746 |
58,2 |
„m“ |
1747 |
58,5 |
14,3 |
1748 |
57,5 |
4,4 |
1749 |
57,9 |
0 |
1750 |
57,8 |
20,9 |
1751 |
58,3 |
9,2 |
1752 |
57,8 |
8,2 |
1753 |
57,5 |
15,3 |
1754 |
58,4 |
38 |
1755 |
58,1 |
15,4 |
1756 |
58,8 |
11,8 |
1757 |
58,3 |
8,1 |
1758 |
58,3 |
5,5 |
1759 |
59 |
4,1 |
1760 |
58,2 |
4,9 |
1761 |
57,9 |
10,1 |
1762 |
58,5 |
7,5 |
1763 |
57,4 |
7 |
1764 |
58,2 |
6,7 |
1765 |
58,2 |
6,6 |
1766 |
57,3 |
17,3 |
1767 |
58 |
11,4 |
1768 |
57,5 |
47,4 |
1769 |
57,4 |
28,8 |
1770 |
58,8 |
24,3 |
1771 |
57,7 |
25,5 |
1772 |
58,4 |
35,5 |
1773 |
58,4 |
29,3 |
1774 |
59 |
33,8 |
1775 |
59 |
18,7 |
1776 |
58,8 |
9,8 |
1777 |
58,8 |
23,9 |
1778 |
59,1 |
48,2 |
1779 |
59,4 |
37,2 |
1780 |
59,6 |
29,1 |
1781 |
50 |
25 |
1782 |
40 |
20 |
1783 |
30 |
15 |
1784 |
20 |
10 |
1785 |
10 |
5 |
1786 |
0 |
0 |
1787 |
0 |
0 |
1788 |
0 |
0 |
1789 |
0 |
0 |
1790 |
0 |
0 |
1791 |
0 |
0 |
1792 |
0 |
0 |
1793 |
0 |
0 |
1794 |
0 |
0 |
1795 |
0 |
0 |
1796 |
0 |
0 |
1797 |
0 |
0 |
1798 |
0 |
0 |
1799 |
0 |
0 |
1800 |
0 |
0 |
„m“ = variklio sukimas. |
5 paveikslas
ETC dinamometro režimas
(pav.)
______________
3 priedo
4 priedėlis
MATAVIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS
1. ĮVADAS
Variklio išmesti dujiniai komponentai, kietosios dalelės ir dūmai, kurie pateikiami bandymams atlikti, turi būti išmatuoti 5 priede aprašytais metodais. Atitinkamuose 5 priedo skirsniuose aprašomos rekomenduojamos analizės sistemos išmetamųjų dujų kiekiui (1 skirsnis), rekomenduojamos kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos (2 skirsnis) bei rekomenduojami dūmų matuokliai (3 skirsnis).
Jei tai ESC bandymas, turi būti nustatomi nepraskiestų išmetamųjų dujų dujiniai komponentai. Pasirinktinai galima nustatyti praskiestų išmetamųjų dujų dujinius komponentus, jeigu kietųjų dalelių kiekiui nustatyti taikoma viso srauto praskiedimo sistema. Kietųjų dalelių kiekiui nustatyti taikoma dalies srauto arba viso srauto praskiedimo sistema.
Jei tai ETC bandymas, galima taikyti šias sistemas:
– pastovaus tūrio ėminio ėmimo sistemą išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kiekiui nustatyti (leidžiama taikyti dvigubo praskiedimo sistemas)
arba
– nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimo sistemos išmetamųjų dujų kiekiui nustatyti ir dalies srauto praskiedimo sistemos kietųjų dalelių kiekiui išmatuoti derinį,
arba
– bet kokį abiejų principų derinį (t. y. nepraskiestų išmetamųjų dujų ir viso kietųjų dalelių srauto matavimą).
2. DINAMOMETRO IR BANDYMŲ PATALPOS ĮRANGA
Variklius bandant išmetamiesiems teršalams nustatyti ant variklio dinamometro, turi būti naudojama toliau aprašyta įranga.
2.1. Variklio dinamometras:
Bandymų ciklams, aprašytiems šio priedo 1 ir 2 punktuose, daryti turi būti naudojamas variklio atitinkamų charakteristikų dinamometras. Sukimosi dažnio matavimo sistemos tikslumas turi būti ± 2 % rodmens vertės. Sukamojo momento matavimo sistemos tikslumas > 20 % visos skalės dydžio diapazone turi būti ± 3 % rodmens vertės, ≤ 20 % visos skalės dydžio diapazone ± 0,6 % visos skalės vertės.
2.2. Kiti prietaisai:
Prireikus turi būti naudojami degalų sunaudojimo, oro sunaudojimo, aušinimo priemonės ir tepalo temperatūros, išmetamųjų dujų slėgio ir įsiurbimo kolektoriaus slėgio mažėjimo, išmetamųjų dujų temperatūros, įsiurbiamo oro temperatūros, atmosferinio slėgio, drėgnio ir degalų temperatūros matavimo prietaisai. Šie prietaisai turi atitikti 9 lentelėje pateiktus reikalavimus:
9 lentelė
Matavimo prietaisų tikslumas
Matuokliai |
Tikslumas |
Degalų sunaudojimas |
± 2 % didžiausios variklio vertės |
Oro sunaudojimas |
± 2 % rodmens vertės arba ± 1 % didžiausios variklio vertės (taikoma didesnė vertė) |
Išmetamųjų dujų srautas |
± 2,5 % rodmens vertės arba ± 1,5 % didžiausios variklio vertės (taikoma didesnė vertė) |
Temperatūros < 600 K (327 °C) |
± 2 K absoliučiosios |
Temperatūros > 600 K (327 °C) |
± 1 % rodmens vertės |
Atmosferinis slėgis |
± 0,1 kPa absoliučiojo |
Išmetamųjų dujų slėgis |
± 0,2 kPa absoliučiojo |
Įsiurbiamo oro slėgio sumažėjimas |
± 0,05 kPa absoliučiojo |
Kiti slėgiai |
± 0,1 kPa absoliučiojo |
Santykinis drėgnumas |
± 3 % absoliučiojo |
Absoliutinis drėgnumas |
± 5 % rodmens vertės |
Praskiedimo oro srautas |
± 2 % rodmens vertės |
Praskiestų išmetamųjų dujų srautas |
± 2 % rodmens vertės |
3. DUJINIŲ KOMPONENTŲ NUSTATYMAS
3.1. Bendrosios analizatoriaus specifikacijos:
Analizatoriai turi turėti matavimo diapazoną, atitinkantį išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos matavimo tikslumo reikalavimus (3.1.1 skirsnis). Rekomenduojama, kad analizatoriai būtų naudojami taikant tokį diapazoną, kuriame išmatuotos koncentracijos rodmuo sudarytų nuo 15 % iki 100 % visos skalės.
Jei išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai) gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, matavimai, kurių rodmenys būtų mažesni kaip 15 % visos skalės, taip pat yra priimtini. Šiuo atveju, norint užtikrinti kalibracinių kreivių tikslumą pagal šio priedo 5 priedėlio 1.6.4 skirsnį, būtina papildomai kalibruoti bent 4 teoriškai tolygiai išdėstytuose taškuose.
Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kad būtų kiek įmanoma sumažintos papildomos paklaidos.
3.1.1. Tikslumas:
Analizatorius nuo vardinio kalibravimo taško neturi nukrypti daugiau nei ±2 % rodmens vertės per visą matavimo sritį, išskyrus nulį, arba ±0,3 % visos skalės (taikoma didesnė vertė). Tikslumas nustatomas pagal šio priedo 5 priedėlio 1.6 skirsnyje nustatytus kalibravimo reikalavimus.
Pastaba. Šiame Tvarkos apraše tikslumas – tai analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo vardinės kalibravimo vertės, naudojant kalibravimo dujas (= tikroji vertė).
3.1.2. Preciziškumas:
Preciziškumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 pakartotinių atsako į naudojamas kalibravimo ar patikros dujas matavimų, neturi būti didesnis nei ±1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės nei 155 ppm (ar ppmC) koncentracijos diapazone, ar ±2 % visos skalės kiekviename naudojamame mažesnės nei 155 ppm (ar ppmC) koncentracijos diapazone.
3.1.3. Triukšmas:
Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo ar patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 sekundžių laikotarpį neturi būti didesnis nei 2 % visos skalės vertės.
3.1.4. Nulio poslinkis:
Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 sekundžių. Nulio poslinkis per vieną valandą turi būti mažesnis nei 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone.
3.1.5. Patikros vertės poslinkis:
Atsakas į patikros dujų koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 sekundžių. Atsako į patikros dujų koncentraciją poslinkis per vieną valandą turi būti mažesnis nei 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone.
3.1.6. Signalo kilimo trukmė:
Matavimo sistemai įrengto analizatoriaus signalo kilimo trukmė neturi būti ilgesnė nei 3,5 sekundės.
Pastaba. Vertinant vien analizatoriaus atsako trukmę, nebūtų aiškiai apibrėžiamas visos sistemos tinkamumas pereinamojo režimo bandymams atlikti. Sistemos tūriai, ypač neveikieji, turės įtakos ne tik sklidimo trukmei iš zondo iki analizatoriaus, bet taip pat signalo kilimo trukmei. Sklidimo trukmė analizatoriumi taip pat turėtų būti apibrėžta, kaip analizatoriaus atsako trukmė, panašiai kaip konverteris arba vandens gaudyklės NOx analizatoriuje. Visos sistemos atsako trukmės nustatymas yra apibrėžtas šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnyje.
3.2. Dujų džiovinimas:
Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas metodas vandeniui iš ėminio šalinti.
3.3. Analizatoriai:
3.3.1–3.3.4 skirsniuose aprašyti taikytini matavimo principai. Išsamus matavimo sistemų aprašymas pateiktas 5 priede. Išmatuotinos dujos turi būti analizuojamos toliau nurodytais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.
3.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė:
Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis sugerties infraraudonosios spinduliuotės srityje (NDIR).
3.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė:
Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis sugerties infraraudonosios spinduliuotės srityje (NDIR).
3.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė:
Dyzeliniams ir SND naudojantiems dujiniams varikliams angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdžiais ir t. t., ir šildomas tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K ± 10 K (190 ± 10 °C). Dujiniams varikliams, naudojantiems NG, angliavandenilių analizatorius gali būti nešildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) tipo, atsižvelgiant į taikomą metodą (žr. 5 priedo 1.3 skirsnį).
3.3.4. Angliavandenilių be metano (NMHC) analizė (tik GD naudojantys dujiniai varikliai):
Angliavandeniliai be metano nustatomi vienu iš šių metodų:
3.3.4.1. Dujų chromatografijos (GC) metodas:
Angliavandeniliai be metano nustatomi iš angliavandenilių, analizuojamų pagal 3.3.3 skirsnį, kiekio atimant metano kiekį, gautą dujų chromatografu, kondicionuotu 423 K (150 °C) temperatūroje.
3.3.5. Azoto oksidų (NOx) analizė
Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) ar šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė nei 328 K (55 °C), jei tenkinami gesinimo vandens garais tikrinimo (žr. šio priedo 5 priedėlio 1.9.2.2 skirsnį) reikalavimai.
3.3.6. Oro ir degalų santykio matavimas
Oro ir degalų santykio matavimo įranga, naudojama išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlio 4.2.5 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio matavimo jutiklis arba cirkonio tipo λla jutiklis. Jutiklis turi būti pritvirtintas tiesiogiai prie tos išmetimo vamzdžio vietos, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai aukšta, kad būtų užkertamas kelias atsirasti vandens kondensatui.
Jutiklio su įmontuotais elektroniniais įtaisais tikslumas turi būti:
±3 % rodmens vertės λ < 2;
±5 % rodmens vertės 2 ≤ λ < 5;
±10 % rodmens vertės 5 ≤ λ
Siekiant, kad būtų laikomasi pirmiau nurodytų tikslumo reikalavimų, jutiklis turi būti kalibruojamas pagal gamintojo nurodymus.
3.4. Išmetamųjų dujinių teršalų ėminių ėmimas:
3.4.1. Nepraskiestos išmetamosios dujos:
Išmetamųjų dujinių teršalų ėminių ėmimo zondai turi būti įrengiami, kiek įmanoma, bent 0,5 m ar 3 kartus didesniu nei išmetimo vamzdžio skersmuo atstumu atsižvelgiant į tai, kuris atstumas didesnis, iki išmetamųjų dujų išmetimo sistemos išleidžiamosios angos ir pakankamai arti variklio, kad zonde būtų užtikrinta bent 343 K (70 °C) išmetamųjų dujų temperatūra.
Jei varikliai turi daug cilindrų ir šakotą išmetimo kolektorių, zondo įleidimo vieta turi būti pakankamai toli pasroviui, kad paimtas ėminys atspindėtų vidutinį visų cilindrų išmetamų teršalų kiekį. Jei tai daug cilindrų ir skirtingas kolektorių grupes turintys varikliai, pvz., „V“ formos varikliai, kolektorius, rekomenduojama grupuoti prieš ėminių ėmimo zondą. Jei to reikalavimo neįmanoma laikytis, leidžiama paimti mėginį iš tos grupės, kurioje išmetamas didžiausias CO2 kiekis. Galima taikyti kitus metodus, jei būtų įrodyta, kad jie koreliuoja su anksčiau nurodytais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas išmetamųjų teršalų masės srautas.
Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, išmetamųjų teršalų ėminys turi būti imamas pasroviui nuo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos;
3.4.2. Praskiestos išmetamosios dujos:
Išmetimo vamzdis nuo variklio iki viso srauto praskiedimo sistemos turi atitikti 5 priedo 2.3.1 skirsnio (EP) reikalavimus.
Dujinių teršalų ėminio ėmimo zondas(-ai) turi būti įrengtas(-i) praskiedimo tunelio vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai sumaišomos, ir visiškai arti kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondo.
Ėminius galima imti šiais dviem būdais:
– teršalai renkami į ėminio ėmimo maišą visą bandymo ciklą ir matuojami baigus bandymą,
– teršalai imami nepertraukiamai ir jų kiekis integruojamas visam ciklui; šis metodas yra privalomas HC ir NOx.
4. KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO NUSTATYMAS
Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima dalies srauto praskiedimo arba viso srauto dvigubo praskiedimo sistema. Praskiedimo sistemos pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose būtų visiškai užkirstas kelias susidaryti vandens kondensatui. Praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtrų laikiklius turi būti mažesnė nei 325 K (52 °C). Iš praskiedimo oro leidžiama šalinti drėgmę prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, ir tai ypač naudinga, kai oro drėgnis yra didelis. Praskiedimo oro temperatūra prie patekimo į praskiedimo tunelį angos turi būti aukštesnė nei 288 K (15 °C).
Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad iš variklio išmetamųjų dujų srauto būtų galima paimti proporcingą nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį ir tuo būdu atsižvelgti į išmetamųjų dujų srauto pokyčius bei kad paimtą ėminį būtų galima praskiesti skiedimo oru, siekiant užtikrinti mažesnę nei 325 K (52 °C) bandymo filtro temperatūrą. Dėl to svarbu, kad būtų nustatytas toks skiedimo santykis arba imties santykis rdil ar rs, jog tikslumo ribos atitiktų nustatytąsias šio priedo 5 priedėlio 3.2.1 skirsnyje. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo tipo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodika (5 priedo 2.2 skirsnis).
Apskritai kietųjų dalelių ėmimo zondas įmontuojamas gana arti išmetamųjų dujų ėminio zondo, tačiau pakankamai atokiai, kad tie abu zondai neturėtų vienas kitam įtakos. Dėl to 3.4.1 skirsnyje nurodytos įmontavimo nuostatos taip pat taikomos imant kietųjų dalelių ėminius. Ėminių ėmimo linijos turi atitikti 5 priedo 2 skirsnio reikalavimus.
Jei varikliai turi daug cilindrų ir šakotą išmetimo kolektorių, zondo įleidimo vieta turi būti pakankamai toli pasroviui, kad paimtas ėminys atitiktų vidutinį visų cilindrų išmetamų teršalų kiekį. Jei tai daug cilindrų ir skirtingas kolektorių grupes turintys varikliai, pvz., „V“ formos varikliai, kolektorius rekomenduojama grupuoti prieš ėminių ėmimo zondą. Jei to reikalavimo neįmanoma laikytis, leidžiama paimti mėginį iš tos grupės, kurioje išmetamas didžiausias kietųjų dalelių kiekis. Galima taikyti kitus metodus, jei būtų įrodyta, kad jie koreliuoja su anksčiau nurodytais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas išmetamųjų teršalų masės srautas.
Kietųjų dalelių masei nustatyti reikia turėti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrus, mikrogramines svarstykles ir svėrimo kamerą, kurioje būtų kontroliuojama temperatūra ir drėgnis.
Kietųjų dalelių ėminiams imti taikomas vieno filtro metodas, kai visam bandymo ciklui naudojamas vienas filtras (žr. 4.1.3 skirsnį). Atliekant ESC bandymą, ėminio ėmimo tarpsnyje ypač būtina kreipti dėmesį į ėminio ėmimo trukmę ir į srautus.
4.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai:
Ėminiai iš praskiestų išmetamųjų dujų per bandymo seką turi būti imami 4.1.1 ir 4.1.2 skirsnių reikalavimus atitinkančiais filtrais;
4.1.1. Filtrų specifikacijos:
Privaloma naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus. Visų tipų filtrų 0,3 μ DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prie filtro yra 35–100 cm/s;
4.1.2. Filtrų dydis:
Rekomenduojama naudoti 47 arba 70 mm skersmens kietųjų dalelių filtrus. Galima naudoti didesnio skersmens filtrus (4.1.4 skirsnis), tačiau neleidžiama naudoti mažesnio skersmens filtrų.
4.1.3. Srauto prie filtro greitis:
Prie filtro turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų srauto greitis. Slėgio kritimo didėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis nei 25 kPa;
4.1.4. Filtro įkrova:
Dažniausiai naudojamų filtrų privalomoji minimali įkrova nurodyta 10 lentelėje. Jei tai didesnių matmenų filtrai, minimali įkrova turi būti 0,065 mg/1000 mm2 filtro ploto.
10 lentelė
Minimalios filtro įkrovos
Filtro skersmuo (mm) |
Minimali įkrova (mg) |
47 |
0,11 |
70 |
0,25 |
90 |
0,41 |
110 |
0,62 |
Jeigu, atsižvelgiant į anksčiau atliktus bandymus, galima numatyti, kad privalomoji minimali įkrova per bandymo ciklą, parinkus optimalius srautus ir skiedimo santykį, nebūtų užtikrinama, susitarus su visomis suinteresuotoms šalimis, galima taikyti mažiausią filtro įkrovos vertę, jei galima įrodyti, pvz., 0,1 μ g svarstyklėmis, kad būtų laikomasi 4.2 skirsnyje nustatytų tikslumo reikalavimų.
4.1.5. Filtro laikiklis:
Jei tai išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymas, filtrai įdedami į V priedo 2.2 skirsnio reikalavimus atitinkančią filtrų laikiklio sąranką. Jos konstrukcija turi būti tokia, kad srautas būtų tolygiai paskirstytas visam darbiniam filtro plotui. Spartaus veikimo vožtuvus būtina įmontuoti prieš filtrų laikiklį arba po jo. Prieš patį filtro laikiklį galima įmontuoti 2,5–10 μ m skiriamosios ribos inercinį pirminį skirtuvą. Primygtinai rekomenduojama taikyti inercinį pirminį skirtuvą, jeigu naudojamas prieš išmetamųjų dujų srautą nukreiptas atvirojo galo vamzdinis ėminių ėmimo zondas.
4.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos
4.2.1. Sąlygos svėrimo kameroje:
Kameroje (ar kambaryje), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K ± 3 K (22 °C ± 3 °C) temperatūra. Turi būti palaikomas drėgnis, kurio rasos taško temperatūra būtų 282,5 K ± 3 K (9,5 °C ± 3 °C), ir santykinis drėgnis būtų 45 % ± 8 %;
4.2.2. Etaloninio filtro svėrimas:
Kameros (ar kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkai būdingų teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Svėrimo kambario specifikacijų, apibrėžtų 4.2.1 skirsnyje, leidžiama nesilaikyti, jei šių nuokrypių trukmė yra ne ilgesnė nei 30 min. Svėrimo kambarys nustatytas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip į jį įeina darbuotojai. Bent du nenaudoti etaloniniai filtrai turi būti pasverti per 4 valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu laiku. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos kaip ir ėminių filtrai.
Jeigu vidutinė etaloninių filtrų masė, kol pasveriamas ėminių filtras, pasikeičia daugiau nei 10 μm, tada visi ėminių filtrai išmetami ir išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymas kartojamas.
Jei svėrimo kambarys neatitinka stabilumo kriterijų, apibrėžtų 4.2.1 punkte, bet etaloninio filtro svėrimas atitinka anksčiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą;
4.2.3. Analizinės svarstyklės:
Analizinių svarstyklių, kuriomis nustatoma filtro masė, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti bent 2 μ , o skiriamoji geba – bent 1 μ (1 skaitmuo = 1 μ ) (šias vertes nurodo svarstyklių gamintojas).
4.2.4. Statinės elektros poveikio panaikinimas:
Siekiant panaikinti statinės elektros poveikį, filtrai turi būti neutralizuojami prieš svėrimą, pvz., polonio neutralizatoriumi, Faradėjaus gardele arba panašaus veikimo prietaisu.
4.2.5. Srauto matuoklio specifikacijos:
4.2.5.1. Bendrieji reikalavimai:
Absoliutusis srauto matuoklio arba srauto matavimo prietaisų tikslumas turi atitikti nustatytąjį 2.2 skirsnyje;
4.2.5.2. Specialios dalies srauto skiedimo sistemų nuostatos:
Jei tai dalies srauto skiedimo sistemos, ypatingas dėmesys skiriamas ėminio srautui qmp, jeigu jis nustatomas matuojant slėgių skirtumą, o ne matuojamas tiesiogiai:
qmp = qmdew – qmdw;
Šiuo atveju ±2 % qmdew ir qmdw tikslumo nepakanka, kad būtų užtikrinamas priimtinas qmp tikslumas. Jei dujų srautas yra nustatomas matuojant slėgių skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad qmp būtų nustatomas ±5 % tikslumu, jeigu skiedimo santykis yra mažesnis nei 15. Jis gali būti apskaičiuojamas imant kiekvieno prietaiso vidutines kvadratines paklaidas.
Priimtiną qmp tikslumą galima užtikrinti vienu iš toliau nurodytų metodų:
qmdew ir qmdw absoliutusis tikslumas yra ±0,2 %, užtikrinantis, kad qmp tikslumas būtų ≤ 5 %, jeigu skiedimo santykis yra 15. Tačiau paklaida padidėtų, jeigu būtų taikomas aukštesnis skiedimo santykis.
qmdw, atsižvelgiant į qmdew, kalibravimas atliekamas taip, kad būtų užtikrinamas toks pats qmp tikslumas, kaip nurodytasis a). Išsamiau apie šį kalibravimą žr. 3 priedo 5 priedėlio 3.2.1 skirsnyje.
qmp tikslumas nustatomas netiesiogiai, atsižvelgiant į skiedimo santykio tikslumą, kuris nustatomas bandymo dujomis, pvz., CO2. Šiuo atveju qmp vėl privaloma taikyti lygiavertį tikslumą, kuris buvo taikytas a) nurodytam metodui.
qmdew ir qmdw absoliutusis tikslumas yra ±2 % visos skalės, didžiausia qmdew ir qmdw skirtumo paklaida – 0,2 %, o tiesiškumo paklaida – ±0,2 % didžiausios qmdew vertės, kuri buvo užregistruota per bandymą.
5. DŪMINGUMO NUSTATYMAS
Šiame skyriuje pateiktos privalomos ir pasirinktinai naudojamos bandymų įrangos, skirtos ELR bandymui, specifikacijos. Dūmų kiekis turi būti matuojamas dūmų matuokliu, kuriame būtų neskaidrumo ir šviesos sugerties koeficiento rodmenų skalės. Neskaidrumo rodmenų skalė turi būti naudojama tik dūmų matuokliui kalibruoti ir tikrinti. Bandymo ciklo dūmingumo vertės turi būti matuojamos šviesos sugerties koeficiento rodmenų skalėje.
5.1. Bendrieji reikalavimai:
ELR bandymui reikia naudoti dūmingumo matavimo ir duomenų apdorojimo sistemą, kurią sudaro trys funkciniai blokai. Šie blokai gali būti vieno komponento sudedamosios dalys ar tiekiami kaip tarpusavyje jungiamų komponentų sistema. Trys funkciniai blokai yra:
– dūmų matuoklis, atitinkantis 5 priedo 3 punkto specifikacijas,
– duomenų apdorojimo blokas, galintis vykdyti funkcijas, aprašytas 3 priedo 1 priedėlio 6 punkte,
– spausdintuvas ir (arba) elektroninė atmenioji terpė reikiamoms dūmingumo vertėms, nurodytoms 3 priedo 1 priedėlio 6.3 punkte, registruoti ir pateikti.
5.2. Ypatingieji reikalavimai:
5.2.2. Nulinės vertės poslinkis:
Nulinės vertės poslinkis per vieną valandą turi būti ne didesnis kaip ± 1 % neskaidrumo vertės;
5.2.3. Dūmų matuoklio ekranas ir diapazonas:
Neskaidrumo vertės rodymo diapazonas turi būti nuo 0 % iki 100 % neskaidrumo vertės, o skaitomumas – 0,1 % neskaidrumo vertės. Šviesos sugerties koeficiento rodymo diapazonas turi būti nuo šviesos sugerties koeficiento 0 m-1 iki 0-30 m-1, o skaitomumas – 0,01 m-1 šviesos sugerties koeficiento;
5.2.4. Prietaiso atsako trukmė:
Dūmų matuoklio fizikinio atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 0,2 s. Fizikinio atsako trukmė yra laikas, per kurį spartaus atsako imtuvo išvesties signalas pakinta nuo 10 % iki 90 % viso nuokrypio, kai matuojamų dujų neskaidrumas pasikeičia greičiau kaip per 0,1 s.
Dūmų matuoklio elektrinio atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 0,05 s. Elektrinio atsako trukmė yra laikas, per kurį dūmų matuoklio išvesties signalas pakinta nuo 10 % iki 90 % visos skalės, kai šviesos šaltinis yra išjungiamas ar visiškai užgesinamas greičiau kaip per 0,01 s.
5.2.5. Neutralieji filtrai:
Bet kokio neutraliojo filtro neskaidrumo vertė turi būti žinoma 1,0 % tikslumu, jei jis naudojamas dūmų matuokliui kalibruoti, jo tiesiškumui matuoti ar matavimo diapazonui nustatyti. Filtro vardinės vertės tikslumas bent kartą per metus turi būti tikrinamas pagal etaloną, susietą su nacionaliniu ar tarptautiniu standartu.
Neutralieji filtrai yra tikslūs įtaisai ir naudojami jie gali būti lengvai pažeisti. Naudoti juos reikia kiek įmanoma mažiau, ir prireikus tai reikėtų daryti atsargiai, vengiant filtrą įbrėžti ar suteršti.
______________
3 priedo
5 priedėlis
KALIBRAVIMO METODIKA
1. ANALIZĖS PRIETAISŲ KALIBRAVIMAS
1.1. Įvadas:
Kiekvienas analizatorius kalibruojamas tiek dažnai, kiek būtina, kad būtų vykdomi šiame Tvarkos apraše keliami tikslumo reikalavimai. Šiame skyriuje aprašytas kalibravimo metodas, kurį reikia taikyti kalibruojant analizatorius, nurodytus 3 priedo 4 priedėlio 3 punkte ir 5 priedo 1 punkte.
1.2. Kalibravimo dujos:
Būtina atsižvelgti į kalibravimo dujų laikymo trukmę.
Užrašoma gamintojo nurodyta kalibravimo dujų laikymo pabaigos data;
1.2.1. Dujų grynumas:
Reikiamą dujų grynumą apibrėžia toliau pateiktos priemaišų kiekio ribinės vertės. Darbui reikia turėti šias dujas:
Išgrynintas azotas:
(Priemaišų kiekis: ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO);
Išgrynintas deguonis:
(Grynumas > 99,5 % tūrio O2);
Vandenilio ir helio mišinys:
(40 ± 2 % vandenilio, visa kita – helis);
(Priemaišų kiekis: ≤ 1 ppm C1, ≤ 400 ppm CO2);
Išgrynintas sintetinis oras:
(Priemaišų kiekis: ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO);
(Deguonies kiekis – nuo 18 % iki 21 % tūrio);
Išgrynintas propanas ar CO CVS tikrinti.
1.2.2. Kalibravimo ir patikros dujos:
Reikia turėti mišinius dujų, kurių cheminė sudėtis tokia:
C3H8 ir išgrynintas sintetinis oras (žr. 1.2.1 punktą);
CO ir išgrynintas azotas;
NOx ir išgrynintas azotas (NO2 kiekis šiose kalibravimo dujose turi būti ne didesnis kaip 5 % NO kiekio);
CO2 ir išgrynintas azotas;
CH4 ir išgrynintas sintetinis oras;
C2H6 ir išgrynintas sintetinis oras.
Pastaba. Leidžiama naudoti kitus dujų mišinius, jei dujos tarpusavyje nereaguoja.
Tikroji kalibravimo ir patikros dujų koncentracija nuo vardinės koncentracijos vertės turi nesiskirti daugiau kaip ± 2 %. Visos kalibravimo dujų koncentracijos pateiktos nurodant jų tūrinę dalį (tūrio procentai ar tūrio ppm).
Be to, kalibravimui ir patikrai naudojamos dujos gali būti gautos dujų dozatoriumi, skiedžiant jas išgrynintu N2 ar išgrynintu sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentracija galėtų būti nustatyta ± 2 % tikslumu;
1.2.3. Tikslaus maišymo įtaisų naudojimas:
Be to, kalibravimui ir patikrai naudojamos dujos gali būti gautos tikslaus maišymo įtaisais (dujų dozatoriais), skiedžiant jas grynintu N2 arba grynintu sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentracija galėtų būti nustatyta ±2 % tikslumu. Toks tikslumas reiškia, kad maišymui naudojamas pradinių dujų tūris turi būti žinomas bent ±1 % tikslumu, susietu su nacionaliniais arba tarptautiniais dujų etalonais. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas maišymo įtaisas, turi būti tikrinamas 15 %-50 % visos skalės.
Pasirinktinai maišymo įtaisas gali būti tikrinamas iš esmės tiesiniu prietaisu, pvz., CLD, naudojant NO dujas. Prietaiso diapazonas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Maišymo įtaisas turi būti tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis kaip ±1 % vardinės vertės.
1.3. Analizatorių ir ėminių ėmimo sistemų eksploatavimo metodika:
Analizatorių eksploatavimo metodika turi atitikti prietaiso gamintojo paleidimo ir naudojimo instrukcijas. Turi būti įtraukti bent tie reikalavimai, kurie pateikti 1.4–1.9 punktuose.
1.4. Nuotėkio bandymas:
Daromas sistemos skverbties bandymas. Zondas atjungiamas nuo išmetimo sistemos ir jo galas užkemšamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Po pradinio stabilizavimo tarpsnio visi srauto matuokliai turėtų rodyti nulį. Jei taip nėra, tikrinamos ėminio ėmimo linijos ir defektas pašalinamas.
Didžiausia leistina nuotėkio norma vakuumo pusėje turi būti 0,5 % srauto, naudojamo toje tikrinamos sistemos dalyje. Naudojamiems srautams įvertinti galima taikyti srautus per analizatorių ir per aplenkiamuosius kanalus.
Kitu būdu sistema gali būti vakuumuojama, pasiekiant bent 20 kPa vakuumą (80 kPa absoliučiojo slėgio). Po pradinio stabilizavimo tarpsnio slėgio padidėjimas Δ p (kPa/min) sistemoje neturi viršyti:
Δ = p / VS * 0,005 * qvs;
čia:
VS = sistemos tūris, l;
qvs = sistemos srautas, l/min
Kitas metodas yra pakopinio koncentracijos kitimo ėminio ėmimo linijos pradžioje taikymas, perjungiant nuo nulio nustatymo dujų į patikros dujas. Jei po atitinkamo laikotarpio koncentracijos rodmuo yra maždaug 1 %, palyginti su įleistų dujų koncentracija, mažesnis, tai yra kalibravimo ar skverbties problemų.
1.5. Analizės sistemos atsako trukmės patikra:
Nustatomieji parametrai atsako trukmei įvertinti turi būti tokie patys, kaip naudoti atliekant matavimus per bandymą (t. y. slėgis, srautai, nustatomieji analizatoriaus filtro parametrai ir visi kiti atsako trukmei galintys turėti įtakos parametrai). Atsako trukmė nustatoma dujoms pasikeičiant tiesiog ėminių ėmimo zondo įleidimo angoje. Dujos turi pasikeisti greičiau nei per 0,1 sekundės dalį. Bandymui naudojamos dujos koncentracijos vertę turi pakeisti bent 60 % visos skalės vertės.
Turi būti brėžiamos visų dujinių komponentų koncentracijos kreivės. Atsako trukmė – tai laiko atkarpa nuo dujų pasikeitimo ir atitinkamo užregistruotos koncentracijos pokyčio. Sistemos atsako trukmė (t90) yra sudaryta iš matavimo detektoriaus delsimo trukmės ir detektoriaus signalo kilimo laiko. Delsimo trukmė – tai laiko skirtumas nuo pokyčio (t0) pradžios ir kol atsakas sudaro 10 % galutinio rodmens (t10). Signalo kilimo trukmė – tai laikas, kol išmatuota vertė ima sudaryti nuo 10 % iki 90 % galutinio rodmens vertės (t90–t10).
Reguliuojant analizatoriaus ir išmetamųjų dujų srauto signalus, jeigu matuojamos nepraskiestos išmetamosios dujos, transformacijos trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pokyčio (t0), kol atsakas ima sudaryti 50 % galutinio rodmens vertės (t50).
Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 sekundžių, jeigu visų apribotų komponentų (CO, NOx, HC arba NMHC) ir visų naudojamų diapazonų signalo kilimo trukmė yra ≤ 3,5 sekundės.
1.6. Kalibravimas:
1.6.1. Matavimo sistema:
Matavimo sistema kalibruojama ir kalibravimo kreivės tikrinamos naudojant etalonines dujas. Turi būti taikomi tokie pat dujų srautai, kokie yra imant išmetamųjų dujų ėminį;
1.6.2. Pašildymo trukmė:
Reikėtų laikytis gamintojo rekomenduotos pašildymo trukmės. Jei ji nenurodyta, analizatorius pašildyti rekomenduojama ne trumpiau nei dvi valandas;
1.6.3. NDIR ir HFID analizatoriai:
NDIR analizatorius reguliuojamas, jei būtina, ir optimizuojama HFID analizatoriaus degimo liepsna (1.8.1 skirsnis);
1.6.4. Kalibracinės kreivės brėžimas:
– Turi būti kalibruojamas kiekvienas dažniausiai taikomas darbo diapazonas.
– Naudojant išgrynintą sintetinį orą (ar azotą), CO, CO2, NOx ir HC analizatoriams nustatomas nulinis rodmuo.
– Per analizatorius leidžiamos atitinkamos kalibravimo dujos, rodmenų vertės užrašomos ir brėžiama kalibracinė kreivė.
– Kalibravimo kreivė turi būti brėžiama per bent 6 maždaug vienodu atstumu darbiniame diapazone išdėstytus kalibravimo taškus (išskyrus nulį). Didžiausia vardinė koncentracija turi būti lygi 90 % visos skalės vertės ar didesnė.
– Kalibracinė kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą. Galima naudoti tiesinę arba netiesinę geriausios sutapties lygtį.
– Kalibravimo taškai nuo mažiausių kvadratų geriausios sutapties linijos neturi skirtis daugiau nei ±2 % rodmens arba ±0,3 % visos skalės vertės (taikoma didesnė vertė).
– Iš naujo tikrinamas nulio nustatymas ir, jei reikia, kalibravimo eiga kartojama;
1.6.5. Alternatyvus metodas:
Jei įmanoma įrodyti, kad taikant alternatyvią metodiką (pvz., kompiuterį, elektroniniu būdu reguliuojamą intervalo pakeitimą ir t. t.) tikslumas gali būti toks pat, galima taikyti tokius alternatyvius metodus;
1.6.6. Bandymo dujų analizatoriaus, kuriuo matuojamas išmetamųjų dujų srautas, kalibravimas:
Kalibravimo kreivė turi būti brėžiama per bent 6 maždaug vienodu atstumu darbiniame diapazone išdėstytus kalibravimo taškus (išskyrus nulį). Didžiausia vardinė koncentracija turi būti lygi 90 % visos skalės vertės ar didesnė. Kalibracinė kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą.
Kalibravimo taškai nuo mažiausių kvadratų geriausios sutapties linijos neturi skirtis daugiau nei ±2 % rodmens arba ±0,3 % visos skalės vertės (taikoma didesnė vertė).
Nulio nustatymo ir patikros dujomis, kurių vardinė vertė yra didesnė nei 80 % visos analizatoriaus skalės, analizatoriui prieš pradedant bandymą nustatomas nulis;
1.6.7. Kalibravimo tikrinimas:
Kiekvienas dažniausiai naudojamas matavimų intervalas prieš kiekvieną analizę turi būti patikrintas pagal šią metodiką.
Kalibravimas turi būti tikrinamas naudojant nulinės vertės nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos skalės matavimo diapazono.
Jei dviejuose nagrinėjamuose taškuose nustatytoji vertė nuo deklaruotos etaloninės vertės nesiskiria daugiau kaip ± 4 % visos skalės vertės, kalibravimo parametrai gali būti pakeisti. Jei taip nėra, pagal 1.5.5 punktą turi būti gauta nauja kalibravimo kreivė.
1.7. NOx konverterio veiksmingumo bandymas:
Konverterio, naudojamo NO2 paversti į NO, veiksmingumas tikrinamas taip, kaip nurodyta 1.7.1–1.7.8 punktuose (6 paveikslas).
1.7.1. Bandymo įrangos schema:
Taikant 6 paveiksle pavaizduotą bandymo įrangos schemą (dar žr. 3 priedo 4 priedėlio 3.3.5 punktą) ir toliau aprašytą metodiką, konverterių veiksmingumas gali būti patikrintas naudojant ozonatorių;
1.7.2. Kalibravimas:
CLD ir HCLD kalibruojami pagal gamintojo specifikacijas dažniausiai taikomame darbo diapazone, naudojant nulinės vertės nustatymo ir patikros dujas (kur NO kiekis turi būti apie 80 % darbo diapazono ir NO2 koncentracija dujų mišinyje turi sudaryti mažiau kaip 5 % NO koncentracijos). NOx analizatorius turi būti nustatytas matuoti NO režimu, kad patikros dujos netekėtų per konverterį. Rodoma koncentracija turi būti užrašoma;
1.7.3. Apskaičiavimas:
NOx konverterio veiksmingumas apskaičiuojamas pagal formulę:
čia:
a = NOx koncentracija pagal 1.7.6 punktą;
b = NOx koncentracija pagal 1.7.7 punktą;
c = NO koncentracija pagal 1.7.4 punktą;
d = NO koncentracija pagal 1.7.5 punktą.
1.7.4. Deguonies tiekimas:
Į dujų srautą per trišakį deguonis ar nulinės vertės patikros oras nepertraukiamai leidžiamas tol, kol rodoma koncentracija tampa maždaug 20 % mažesnė, kaip 1.7.2 punkte nurodyta kalibravimo koncentracija (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu). Užrašoma rodoma koncentracija c. Ozonatorius šio proceso metu neveikia;
1.7.5. Ozonatorius įjungtas:
Įjungiamas ozonatorius, duodantis pakankamai ozono NO koncentracijai sumažinti iki maždaug 20 % (mažiausiai 10 %) 1.7.2 punkte nurodytos kalibravimo koncentracijos. Užrašoma rodoma koncentracija d (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu);
1.7.6. NOx režimas:
Tuomet NO analizatorius jungiamas matuoti NOx režimu, taigi dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2) dabar teka per konverterį. Užrašoma rodoma koncentracija a (analizatorius nustatytas matuoti NOx režimu);
1.7.7. Ozonatorius išjungtas:
Ozonatorius išjungiamas. Dujų mišinys, aprašytas 1.7.6 punkte, per konverterį leidžiamas į detektorių. Užrašoma rodoma koncentracija b (analizatorius nustatytas dirbti NOx režimu);
1.7.8. NO režimas:
Jungiamas NO režimas esant išjungtam ozonatoriui, deguonies arba sintetinio oro srautas taip pat išjungiamas. Analizatoriaus NOx rodmuo nuo gauto pagal 1.7.2 punktą rodmens turi nesiskirti daugiau kaip ± 5 % (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu);
1.7.9. Tikrinimo dažnumas:
Konverterio veiksmingumas turi būti patikrintas prieš kiekvieną NOx analizatoriaus kalibravimą;
1.7.10. Veiksmingumo reikalavimas:
Konverterio veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 90 %, tačiau labai patartina, kad veiksmingumas būtų didesnis kaip 95 %;
Pastaba. Jei ozonatorius pagal 1.7.5 punktą negali užtikrinti koncentracijos sumažėjimo nuo 80 % iki 20 %, kai analizatorius yra nustatytas dažniausiai taikomam diapazonui, tuomet turi būti taikomas didžiausias diapazonas, kuriam esant atsirastų šis sumažėjimas.
6 paveikslas
NOx konverterio veiksmingumo matavimo įtaiso schema
(pav.)
1.8. FID reguliavimas
1.8.1. Detektoriaus atsako trukmės optimizavimas:
FID turi būti nustatomas taip, kaip nurodo prietaiso gamintojas. Norint optimizuoti atsaką dažniausiai taikomame diapazone, kaip patikros dujas reikėtų naudoti propaną.
Degalų ir oro srautus nustačius pagal gamintojo rekomendaciją, į analizatorių tiekiamos patikros dujos, turinčios 350 ± 75 ppm C. Atsakas esant šiam degalų srautui nustatomas iš skirtumo tarp atsako į patikros dujas ir atsako į nulinės vertės nustatymo dujas. Degalų srautas po truputį pakopomis didinamas ir mažinamas lyginant su gamintojo specifikacija. Užrašomas patikros ir nulinės vertės nustatymo dujų atsakas esant šiems degalų srautams. Skirtumas tarp atsako į patikros ir nulinės vertės nustatymo dujas brėžiamas grafike, ir degalų srautas nustatomas pagal kreivės tašką su didesniu degalų srautu;
1.8.2. Angliavandenilių atsako koeficientas:
Analizatorius kalibruojamas pagal 1.5 punktą naudojant propaną su oru ir su išgrynintu sintetiniu oru.
Atsako koeficientai nustatomi pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių laiko tarpų. Atsako koeficientas (Rf) konkrečiam angliavandeniliui yra FID C1 rodmens santykis su dujų koncentracija balione, išreikšta C1, ppm.
Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad atsakas sudarytų maždaug 80 % visos skalės. Koncentracija turi būti žinoma ± 2 % tikslumu pagal gravimetrinį etaloną, išreikštą tūrio vienetais. Be to, dujų balionas turi būti prieš tai kondicionuojamas 24 valandas 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C) temperatūroje.
Naudojamos bandymo dujos ir rekomenduojami santykinių atsako koeficientų intervalai:
metanas ir išgrynintas sintetinis oras 1,00 ≤ Rf ≤ 1,15;
propilenas ir išgrynintas sintetinis oras 0,90 ≤ Rf ≤ 1,10;
toluolas ir išgrynintas sintetinis oras 0,90 ≤ Rf ≤ 1,10.
Šie dydžiai rodo santykį su atsako koeficientu (Rf) propanui ir išgrynintam sintetiniam orui, kuris prilygintas 1,00.
1.8.3. Deguonies kiekio įtakos tikrinimas:
Deguonies kiekio įtaka turi būti nustatyta pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių naudojimo tarpsnių.
Apibrėžiamas atsako koeficientas, kuris nustatomas taip, kaip aprašyta 1.8.2 punkte. Bandymo dujos, kurias reikia naudoti, ir rekomenduojamas santykinis atsako koeficientas yra šie:
Propanas ir azotas 0,95 ≤ Rf ≤ 1,05
Ši vertė yra santykis su atsako koeficientu (Rf) propanui ir išgrynintam sintetiniam orui, kuris prilygintas 1,00.
FID degikliui naudojamo oro deguonies koncentracija turi būti lygi degiklio oro deguonies koncentracijai per paskutinį deguonies įtakos tikrinimą ± 1 % mol. Jei skirtumas didesnis, turi būti patikrinta deguonies įtaka ir, jei būtina, reguliuojamas analizatorius;
1.8.4. Metano atskyriklio efektyvumas (NMC, tik dujiniam varikliui, naudojančiam NG):
NMC naudojamas ėminio angliavandeniliams atskirti nuo metano, oksiduojant juos visus, išskyrus metaną. Geriausia būtų, kad metano konversija būtų lygi 0 %, o visų kitų angliavandenilių, kuriems atstovauja etanas, konversija būtų 100 %. Norint tiksliai matuoti NMHC, reikia nustatyti dvi efektyvumo vertes, kurios būtų taikomos skaičiuojant NMHC teršalų masės srautą (žr. 3 priedo 2 priedėlio 4.3 punktą);
1.8.4.1. Efektyvumas pagal metaną:
Kalibravimo dujos metanas leidžiamos per FID, aplenkiant ir neaplenkiant NMC, ir registruojamos dvi koncentracijos. Efektyvumas nustatomas pagal šią lygtį:
CEM = 1 – (concw/concw/o);
čia:
concw = HC koncentracija, kai CH4 leidžiamas per NMC;
concw/o = HC koncentracija, kai CH4 aplenkia NMC.
1.8.4.2. Efektyvumas pagal etaną:
Kalibravimo dujos etanas leidžiamos per FID, aplenkiant ir neaplenkiant NMC, ir registruojamos dvi koncentracijos. Efektyvumas nustatomas pagal šią lygtį:
CEE = 1 – (concw/concw/o);
čia:
concw = HC koncentracija, kai C2H6 leidžiamas per NMC;
concw/o = HC koncentracija, kai C2H6 aplenkia NMC.
1.9. Trukdžiai naudojant CO, CO2, ir NOx analizatorius:
Išmetamosiose dujose esančios kitos dujos, ne analizuojamosios, prietaiso rodmenis gali veikti keliais būdais. NDIR prietaisai rodo daugiau nei yra iš tikrųjų, jei į trukdančias dujas prietaisas reaguoja kaip ir į nustatomas dujas, tačiau mažesniu laipsniu. Rodmenys gaunami mažesni, kai naudojant NDIR prietaisus trukdančios dujos platina nustatomų dujų absorbcijos juostą, o naudojant CLD prietaisus trukdančios dujos gesina spinduliavimą. Trukdžių tikrinimo bandymai aprašyti 1.9.1 ir 1.9.2 punktuose, turi būti padaryti prieš pradedant naudoti analizatorių ir po ilgiau trunkančių jo naudojimo tarpsnių;
1.9.1. CO analizatoriaus trukdžių tikrinimas:
Vandens garai ir CO2 gali trukdyti CO analizatoriaus darbui. Todėl CO2 patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos bandymo metu naudojamos didžiausios darbinės koncentracijos skalės, barbotuojamos per vandenį kambario temperatūroje, ir registruojamas analizatoriaus atsakas. Analizatoriaus atsakas 300 ppm ar didesnių koncentracijų diapazonuose turi būti ne didesnis kaip 1 % visos skalės, arba ne didesnis kaip 3 ppm mažesnių kaip 300 ppm koncentracijų diapazonuose;
1.9.2. Gesinimo įtakos NOx analizatoriui tikrinimas:
Dvejos dujos, turinčios įtakos CLD (ir HCLD) analizatoriams, yra CO2 ir vandens garai. Atsakas į šiomis dujomis sukeliamą gesinimą yra proporcingas jų koncentracijai, todėl reikalingi bandymo metodai, kurie leistų nustatyti gesinimą esant didžiausioms numatomoms koncentracijoms, pasitaikančioms bandymų metu;
1.9.2.1. CO2 keliamo gesinimo tikrinimas:
CO2 patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos didžiausio darbinio diapazono skalės, leidžiamos per NDIR analizatorių, ir CO2 koncentracijos vertė užrašoma kaip A. Po to jos maždaug 50 % skiedžiamos NO patikros dujomis, leidžiamos per NDIR bei (H)CLD, ir CO2 bei NO koncentracijų vertės užrašomos atitinkamai kaip B ir C. Tuomet CO2 tiekimas nutraukiamas, per (H)CLD leidžiamos tik NO patikros dujos ir NO vertė užrašoma kaip D.
Gesinimas, kuris turi būti ne didesnis kaip 3 % visos skalės, skaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
A = neskiesto CO2 koncentracija, išmatuota NDIR, %;
B = praskiesto CO2 koncentracija, išmatuota NDIR, %;
C = praskiesto NO koncentracija, išmatuota (H)CLD, ppm;
D = neskiesto NO koncentracija, išmatuota (H)CLD, ppm.
Galima naudoti alternatyvius CO2 ir NO patikros dujų skiedimo ir verčių apskaičiavimo metodus, pvz., dinaminio maišymo/mišinių darymo metodus;
1.9.2.2. Vandens keliamo gesinimo tikrinimas:
Šis tikrinimas taikomas matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Skaičiuojant gesinimą vandens garais, būtina atsižvelgti į NO patikros dujų skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos mišinyje perskaičiavimą pagal bandymo metu laukiamą koncentraciją.
NO patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos normalaus darbinio diapazono skalės, leidžiamos per (H)CLD, ir NO koncentracijos vertė užrašoma kaip D. Po to NO patikros dujos kambario temperatūroje barbotuojamos į vandenį, leidžiamos per (H)CLD, ir gauta NO koncentracijos vertė užrašoma kaip C. Turi būti nustatyti analizatoriaus absoliutus darbinis slėgis ir vandens temperatūra, ir tai užrašoma atitinkamai kaip E ir F. Turi būti nustatytas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris atitinka barboterio vandens temperatūrą F, ir jis užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija mišinyje (H, %) apskaičiuojama pagal formulę:
H = 100 * (G/E);
Tikėtina praskiestų NO patikros dujų (vandens garuose) koncentracija (De) skaičiuojama pagal šią formulę:
De = D * (1 – H/100);
Dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų atveju didžiausia darant bandymą tikėtina išmetamų vandens garų koncentracija (Hm, %), padarius prielaidą, kad degalų H/C atomų santykis yra 1,8:1, įvertinama pagal neskiestų CO2 patikros dujų koncentraciją (A, kaip išmatuota 1.9.2.1 punkte) taikant formulę:
Hm = 0,9 * A;
Gesinimas vandeniu, kuris turi būti ne didesnis kaip 3 %, apskaičiuojamas pagal formulę:
gesinimo % = 100 x (De – C) / De) * (Hm / H);
čia:
De = laukiama praskiesto NO koncentracija, ppm;
C = praskiesto NO koncentracija, ppm;
Hm = didžiausia vandens garų koncentracija, %;
H = tikroji vandens garų koncentracija, %.
Pastaba. Svarbu, kad šiam tikrinimui NO2 koncentracija NO patikros dujose būtų kiek įmanoma mažesnė, kadangi darant gesinimo apskaičiavimus nebuvo atsižvelgta į NO2 sugėrimą vandeniu.
2. CVS SISTEMOS KALIBRAVIMAS
2.1. Bendrosios nuostatos:
CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų debitmatį, susietą su nacionaliniais ar tarptautiniais etalonais, ir ribojimo įtaisą. Srautas per sistemą matuojamas esant skirtingam srauto ribojimo nustatymui, o sistemos kontroliniai parametrai išmatuojami ir susiejami su srautu.
Galima naudoti įvairių tipų debitmačius, pvz., kalibruotą Venturi debitmatį, kalibruotą laminarinio srauto debitmatį, kalibruotą turbininį matuoklį;
2.2. Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas:
Visi su siurbliu susiję parametrai turi būti matuojami vienu metu su debitmačio, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai, parametrais. Brėžiama apskaičiuoto srauto (m3/min siurblio įsiurbimo angoje absoliutaus slėgio ir temperatūros sąlygomis) priklausomybė nuo koreliacinės funkcijos, kuri yra tam tikros siurblio parametrų kombinacijos vertė. Po to turi būti gauta tiesinė lygtis, kuri susieja siurblio srautą ir koreliacinę funkciją. Jei siurblio pavara yra kelių sukimosi dažnių, kalibruojama turi būti kiekvienam naudojamam diapazonui. Kalibruojant turi būti užtikrintas temperatūros pastovumas;
2.2.1. Duomenų analizė:
Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal debitmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 6 padėtys) apskaičiuojamas oro srauto greitis (Qs) m3/min standartinėms sąlygoms. Oro srauto greitis toliau verčiamas siurblio srautu (V0), kuris apskaičiuojamas m3/per apsisukimą, esant absoliučiam slėgiui ir absoliučiai temperatūrai siurblio įsiurbimo angoje, pagal šią lygtį:
čia:
Qs = oro srauto greitis standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m3/s;
T = temperatūra siurblio įtekėjimo angoje, K;
pA = absoliutus slėgis siurblio įtekėjimo angoje (pB – pi), kPa;
n = siurblio sukimosi dažnis, s-1.
Norint įvertinti slėgio kitimo siurblyje ir siurblio slydimo greičio įtaką, apskaičiuojama koreliacijos funkcija (X0), susiejanti siurblio sukimosi dažnį, slėgių siurblio įtekėjimo angoje ir ištekėjimo angoje skirtumą ir absoliutų slėgį siurblio ištekėjimo angoje:
čia:
Δp = slėgių siurblio įtekėjimo ir ištekėjimo angose skirtumas, kPa;
pA = absoliutus slėgis siurblio ištekėjimo angoje, kPa.
Taikant mažiausiųjų kvadratų metodą gaunama ši kalibravimo lygtis:
V0 = D0 – m * X0;
D0 ir m yra atitinkamai atkarpa ordinačių ašyje ir krypties koeficientas – regresijos tieses apibūdinančios konstantos.
Jei CVS sistemos siurblys turi keletą sukimosi dažnių, kalibravimo kreivės, gautos skirtingiems siurblio srautams, turi būti apytikriai lygiagrečios, o atkarpos ordinačių ašyje vertės (D0) mažėjant siurblio srautui turi didėti.
Pagal lygtį apskaičiuotos vertės turi būti lygios išmatuotai V0 vertei ± 0,5 %. Skirtingiems siurbliams m vertės skiriasi. Kietųjų dalelių įtekėjimas per tam tikrą laiką sumažina siurblio slydimą, tai atspindi m vertės mažėjimas. Todėl siurblys turi būti kalibruojamas prieš pradedant jį naudoti, po didesnio remonto ir tuomet, kai visos sistemos tikrinimas (2.4 punktas) rodo, kad slydimo greitis pakito.
2.3. Ribinio srauto Venturi debitmačio (CFV) kalibravimas:
CFV kalibravimas grindžiamas ribinio srauto per Venturi debitmatį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įtekėjimo angoje ir temperatūros funkcija, kaip tai nurodyta šioje lygtyje:
čia:
Kv = kalibravimo koeficientas;
pA = absoliutus slėgis Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, kPa;
T = temperatūra Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, K.
2.3.1. Duomenų analizė:
Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal debitmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 8 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min standartinėms sąlygoms. Kalibravimo koeficientas kiekvienai srauto ribojimo padėčiai apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:
čia:
Qs = oro srautas standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m3/s;
T = temperatūra Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, K;
pA = absoliutus slėgis Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, kPa.
Norint nustatyti ribinio srauto diapazoną, brėžiamas Kv priklausomybės nuo slėgio Venturi debitmačio įtekėjimo angoje grafikas. Ribinio (su uždaryta sklende) srauto Kv vertė yra palyginti pastovi. Kai slėgis mažėja (vakuumas didėja), srautas per Venturi neribojamas, Kv mažėja, ir tai rodo, kad CFV naudojamas už leistino diapazono ribų.
Mažiausiai aštuoniuose taškuose ribinio srauto diapazone turi būti apskaičiuota vidutinė Kv vertė ir standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip ± 0,3 % vidutinės Kv vertės.
2.4. Ikigarsinio Venturi srauto matuoklio (SSV) kalibravimas:
SSV kalibravimas grindžiamas ribinio srauto per Venturi srauto matuoklį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros, slėgio sumažėjimo tarp SSV įleidžiamosios angos ir tūtos, funkcija;
2.4.1. Duomenų analizė:
Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srauto matuoklio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 16 padėčių) apskaičiuojamas oro srautas (QSSV) m3/min standartinėms sąlygoms. Kalibravimo koeficientas kiekvienai srauto ribojimo padėčiai apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:
čia:
QSSV= oro srautas standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m3/s;
T = temperatūra Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, K;
d = SSV tūtos skersmuo, m;
rp = SSV tūtos ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis =
rD = D SSV tūtos skersmens, d, ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = d/D
Siekiant nustatyti ikigarsinio srauto diapazoną, turi būti brėžiamas Cd kaip Reinoldso skaičiaus SSV tūtoje funkcijos grafikas. Re ikigarsinio Venturi srauto matuoklio tūtoje apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
A1 = konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys
QSSV = oro srautas standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m3/s;
d = SSV tūtos skersmuo, m;
μ = absoliutusis arba dinaminis dujų klampumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
S = empirinė konstanta = 110,4 K;
Kadangi QSSV – tai Re formulės įvestis, apskaičiavimas turi būti pradėtas nustatant pirmines spėjamąsias QSSV arba Cd vertes kalibravimo srauto matuoklyje ir kartojama, kol QSSV vertės sutaps. Konvergavimo metodas turi būti toks, kad kiekvienoje matavimo vietoje būtų užtikrinamas ne mažesnis nei 0,1 % arba dar didesnis matavimo vertės tikslumas.
Ne mažiau nei 16 ikigarsinio srauto diapazono taškų, pagal kalibravimo kreivių sutapties lygtį apskaičiuotos Cd vertės turi būti ±0,5 % kiekviename taške išmatuotos Cd vertės.
2.5. Visos sistemos tikrinimas:
Bendras CVS ėminio ėmimo ir analizinės sistemos tikslumas turi būti nustatytas į normaliu režimu veikiančią sistemą įleidžiant išmetamųjų dujų, kurių masė žinoma. Teršalas yra analizuojamas ir masė apskaičiuojama pagal 3 priedo 2 priedėlio 4.3 punktą, išskyrus propaną, kuriam vietoj HC atveju taikomo koeficiento 0,000479 taikomas koeficientas 0,000472. Turi būti taikomas vienas iš šių metodų:
2.5.1. Matavimas su ribinio srauto tūta:
Žinomas grynųjų dujų (anglies monoksido ar propano) kiekis turi būti įleidžiamas į CVS sistemą per kalibruotą ribinio srauto tūtą. Jei įsiurbimo angoje slėgis pakankamai didelis, srautas, reguliuojamas ribinio srauto tūta, nepriklauso nuo slėgio tūtos ištekėjimo angoje (= ribinis srautas). CVS sistema turi būti naudojama, kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas ar integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %;
2.5.2. Matavimas taikant gravimetrinį metodą:
Anglies monoksido ar propano pripildyto mažo baliono masė turi būti nustatyta ± 0,01 g tikslumu. CVS sistema turi būti naudojama, kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min, kai į ją įpurškiamas anglies monoksidas ar propanas. Išleistų grynųjų dujų kiekis turi būti nustatymas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas ar integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.
3. KIETŲJŲ DALELIŲ MATAVIMO SISTEMOS KALIBRAVIMAS
3.1. Įžanga:
Kalibruojant kietųjų dalelių matavimo sistemą, kalibruojami tik srauto matuokliai, kuriais nustatomas ėminio srautas ir skiedimo santykis. Kiekvienas analizatorius kalibruojamas taip dažnai, kiek tai yra reikalinga, kad būtų laikomasi šiame Tvarkos apraše nustatytų tikslumo reikalavimų. Taikytinas kalibravimo metodas yra aprašytas 3.2 skirsnyje;
3.2. Srauto matavimas:
3.2.1. Periodiškas kalibravimas:
– Siekiant laikytis šio priedo 4 priedėlio 2.2 skirsnyje nustatytų srauto matavimo absoliučiojo tikslumo reikalavimų, srauto matuoklis arba srauto matavimo prietaisai turi būti kalibruojami tokiu tiksliu srauto matuokliu, kuris atitiktų tarptautinius ir (arba) nacionalinius standartus.
– Jeigu ėminio srautas nustatomas matuojant slėgių skirtumą, srauto matuoklis arba srauto matavimo prietaisai turi būti kalibruojami viena iš toliau nurodytų procedūrų taip, kad srautas qmp per zondą į tunelį atitiktų šio priedo 4 priedėlio 4.2.5.2 skirsnio tikslumo reikalavimus:
a) qmdw skirtas srauto matuoklis nuosekliai sujungiamas su qmdew skirtu srauto matuokliu, abiejų srauto matuoklių skirtumas kalibruojamas bent 5 taškuose, srauto vertes tolygiai paskirstant nuo mažiausios qmdw vertės, kuri buvo naudota bandymui atlikti, ir qmdew vertės, kuri buvo naudota atliekant bandymą. Skiedimo tunelį galima aplenkti;
b) Kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su qmdew srauto matuokliu ir tikrinamas bandyme naudojamos vertės tikslumas. Toliau kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su qmdw srauto matuokliu, ir tikrinamas tikslumas bent pagal penkis nustatymo taškus, atitinkančius praskiedimo santykį nuo 3 iki 50, palyginti su bandymui naudojamu qmdew;
c) Tiekimo vamzdis TT atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio ir prie tiekimo vamzdžio prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, turintis intervalą, tinkamą matuoti qmp. Tuomet nustatoma bandymui naudojama qmdew vertė ir paeiliui nustatomos bent penkios qmdw vertės, atitinkančios praskiedimo santykį q nuo 3 iki 50. Kitaip galima naudoti kalibruotą srauto kanalą ir apeiti tunelį, tačiau per atitinkamus matuoklius užtikrinamas visas srautas ir praskiedimo oro srautas, kaip darant tikrąjį bandymą;
d) Bandomosios dujos tiekiamos į tiekimo vamzdį TT. Šios bandomosios dujos gali būti išmetamųjų dujų komponentas, pvz., CO2 arba NOx. Praskiedus tunelyje, matuojamas bandomųjų dujų komponentas. Tai turi būti daroma penkiems praskiedimo santykiams nuo 3 iki 50. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal praskiedimo santykį rd:
– Norint garantuoti qmp tikslumą, reikia atsižvelgti į analizatorių tikslumą;
3.2.2. Anglies srauto patikra:
Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto praskiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti daroma bent kiekvieną kartą, įrengus naują variklį arba padarius kokį nors reikšmingą bandymo patalpos konfigūracijos pakeitimą.
Variklis turi dirbti esant apkrovai, atitinkančiai didžiausią sukamąjį momentą ir variklio sūkių skaičių, arba kokiu nors kitu stacionariuoju režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 % arba daugiau CO2. Dalies srauto praskiedimo sistema turi veikti, naudojant praskiedimo faktorių maždaug nuo 15 iki 1.
Jeigu atliekama anglies srauto patikra, turi būti taikoma šio priedo 6 priedėlyje nustatyta procedūra. Anglies srauto vertės apskaičiuojamos pagal šio priedo 6 priedėlio 2.1–2.3 skirsnius. Visi anglies srautai vienas nuo kito neturi skirtis daugiau nei 6 %;
3.2.3. Patikra prieš bandymą:
Dvi valandos prieš bandymą daroma ši patikra:
– Kalibravimui (žr. 3.2.1 skirsnį) taikytu metodu tikrinamas srauto matuoklių tikslumas bent dviejuose taškuose, įskaitant srauto qmdw vertes, kurios atitinka praskiedimo santykį nuo 5 iki 15 bandyme naudotai qmdew vertei.
– Jei pagal 3.2.1 skirsnyje nurodytos kalibravimo metodikos duomenis galima įrodyti, kad srauto matuoklio kalibravimas yra pastovus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima nedaryti.
3.3. Transformacijos trukmės nustatymas (tik dalies srauto praskiedimo sistemos atliekant ETC bandymą):
– Sistemos nustatomieji parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi atitikti matavimų, darant bandymą, parametrus. Transformacijos trukmė nustatoma šiuo metodu:
– Nepriklausomas etaloninis srautmatis, kurio matavimo diapazonas atitinka srautą per zondą, nuosekliai ir arti jungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė nei 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srauto matuoklis turi pakankamai mažai riboti srautą, kad nebūtų jaučiama įtaka dinaminėms dalies srauto praskiedimo sistemos charakteristikoms, ir atitikti gerą inžinerinę praktiką.
– Į dalies srauto praskiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas keičiamas pakopomis (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) nuo mažo srauto iki bent 90 % visos skalės. Pakopinio keitimo paleidimo įtaisas turėtų atitiktį įtaisą, naudojamą išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srauto matuoklio atsakas turi būti užrašomas ne mažesniu nei 10 Hz dažniu.
– Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto praskiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 % srauto matuoklio atsako. Panašiu būdu turi būti nustatoma dalies srauto praskiedimo sistemos qmp signalo ir išmetamųjų dujų srauto matuoklio qmew, i signalo transformacijos trukmė. Šie signalai yra naudojami regresijos analizei po kiekvieno bandymo (žr. šio priedo 2 priedėlio 3.8.3.2 skirsnį).
– Apskaičiavimas turi būti kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, o rezultatai suvidurkinami. Iš šios vertės atimama etaloninio srauto matuoklio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Tai yra dalies srauto praskiedimo sistemos „išankstinė“ vertė, kuri taikoma pagal šio priedo 2 priedėlio 3.8.3.2 skirsnį.
3.4. Dalies srauto praskiedimo sąlygų tikrinimas:
Išmetamųjų dujų greičio ir slėgio svyravimų diapazonas turi būti patikrintas ir nustatytas pagal 5 priedo 2.2.1 skirsnio EP dalies reikalavimus, jei tinka;
4. DŪMINGUMO MATAVIMO ĮRANGOS KALIBRAVIMAS
4.1. Įvadas:
Dūmų matuoklis turi būti kalibruojamas taip dažnai, kiek būtina, norint laikytis šio teisės akto tikslumo reikalavimų. Kalibravimo metodas, kurį reikia taikyti 3 priedo 4 priedėlio 5 punkte ir 5 priedo 3 punkte nurodytiems komponentams, aprašytas šiame skyriuje;
4.2. Kalibravimo metodika:
4.2.1. Pašildymo trukmė:
Dūmų matuoklis pašildomas ir stabilizuojamas pagal gamintojo rekomendacijas. Jei dūmų matuoklis turi prapūtimo oru sistemą, neleidžiančią prietaiso optikai pasidengti suodžiais, ši sistema turi būti taip pat įjungta ir nustatyta pagal gamintojo rekomendacijas;
4.2.2. Atsako tiesiškumo nustatymas:
Dūmų matuoklio tiesiškumas turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas neskaidrumo rodmenų skalėje. Į dūmų matuoklį įstatomi trys žinomą praleidimo koeficiento vertę turintys neutralieji filtrai, kurie turi atitikti 3 priedo 4 priedėlio 5.2.5 punkto reikalavimus, ir registruojama rodmens vertė. Neutraliųjų filtrų neskaidrumo vardinės vertės turi būti maždaug 10%, 20 % ir 40 %.
Tiesiškumas nuo vardinės neutraliojo filtro vertės turi skirtis ne daugiau kaip ± 2 % neskaidrumo vertės. Bet koks netiesiškumas, didesnis už nurodytą vertę, prieš bandymą turi būti pataisytas;
3 priedo
6 priedėlis
ANGLIES SRAUTO PATIKRA
1. ĮVADAS
Visas, nors ir nedidelis, anglies kiekis į išmetamąsias dujas patenka iš degalų, ir visas, tačiau minimalus jos kiekis, išmetamosiose dujose užregistruojamas kaip CO2. Remiantis pirmiau minėtais dalykais, atliekamas sistemos patikros tikrinimas atsižvelgiant į CO2 matavimą.
Anglies srautas į išmetamųjų dujų sistemas nustatomas atsižvelgiant į degalų srautą. Anglies srautas dujinių teršalų ėminių ėmimo ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemų skirtingose ėminių ėmimo vietose nustatomas pagal CO2 koncentracijas ir srautus tose ėminių ėmimo vietose.
Šia prasme variklis – tai žinomas anglies srauto šaltinis ir, kontroliuojant tą patį anglies srautą išmetimo vamzdyje bei dalies srauto kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos išleidimo angoje, patikrinamas atsparumas nuotėkiui ir srauto matavimo tikslumas. Šis patikrinimas pranašesnis dėl to, kad komponentai veikiami tikrųjų variklio bandymų sąlygų, t. y. temperatūros ir srauto atžvilgiu.
Toliau pateikiamoje diagramoje nurodomos ėminių ėmimo vietos, kuriose tikrinamas anglies srautas. Toliau nurodomos specialios lygtys kiekvienos ėminių ėmimo vietos anglies srautui apskaičiuoti.
7 brėžinys
Matavimo vietos, kuriose tikrinamas anglies srautas
(pav.)
2. APSKAIČIAVIMAS
2.1. Anglies srautas, patenkantis į variklį (1 vieta):
Anglies masės srautas, patenkantis į variklį, jei tai CHα Oε tipo degalai, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
qmF = išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
2.2. Anglies srautas, patenkantis į išmetamųjų dujų srautą (2 vieta):
Anglies masės srautas, patenkantis į variklio išmetimo vamzdį, nustatomas pagal nepraskiestų CO2 koncentraciją ir išmetamųjų dujų masės srautą:
čia:
cCO2, r = drėgnų CO2 koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, %;
cCO2, a = drėgnų CO2 koncentracija aplinkos ore, % (0,04 % tikslumu);
qmew = drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
Mre = išmetamųjų dujų molekulinė masė.
CO2, jeigu buvo išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį;
2.3. Anglies srautas, patenkantis į praskiedimo sistemą (3 vieta):
Anglies srautas nustatomas pagal praskiestų CO2 koncentraciją, išmetamųjų dujų srauto masę ir ėminio srautą:
čia:
cCO2, d = drėgnų CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose skiedimo tunelio išleidimo angoje, %;
cCO2, a = drėgnų CO2 koncentracija aplinkos ore, % (0,04 % tikslumu);
qmdew = praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;
qmew = drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s (tik dalies srauto sistema);
qmp = išmetamųjų dujų ėminio srautas į dalies srauto skiedimo sistemą, kg/s (tik dalies srauto skiedimo sistema);
Mre = išmetamųjų dujų molekulinė masė.
CO2, jeigu buvo išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį;
2.4. Molekulinė išmetamųjų dujų masė (Mre) apskaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
qmf = degalų masės srautas, kg/s;
qmaw = drėgno įsiurbiamo oro masės srautas, kg/s;
Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, g vandens vienam kg sauso oro;
Mra = molekulinė sauso įsiurbiamo oro masė (= 28,9 g/mol);
α , δ , ε , γ = CHα Oδ Nε Sγ tipo degalų molinis santykis.
Pasirinktinai galima naudoti šias molekulines mases:
Mre (dyzelinas) = 28,9 g/mol;
Mre (SND) = 28,6 g/mol;
Mre(NG) = 28,3 g/mol.
______________
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
4 priedas
ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR GAMINIŲ ATITIKTIES TIKRINIMUI, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
1.1. Etaloniniai dyzelinių variklių degalai, naudojami varikliams išbandyti išmetamų teršalų kiekio, nustatyto I priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių a eilutėje, atžvilgiu (1):
Parametras |
Vienetas |
Verčių ribos (2) |
Bandymų metodas |
Leidimo metai |
|
mažiausioji |
didžiausioji |
||||
Cetaninis skaičius (3) |
|
52,0 |
54,0 |
LST EN ISO 5165 |
1998 |
Tankis 15 °C temperatūroje |
kg/m3 |
833 |
837 |
LST EN ISO 3675 |
1995 |
Distiliavimas: |
|
|
|
|
|
– esant 50% temperatūros |
°C |
245 |
– |
LST EN ISO 3405 |
1998 |
– esant 95% temperatūros |
°C |
345 |
350 |
LST EN ISO 3405 |
1998 |
– galutinė virimo temperatūra |
°C |
– |
370 |
LST EN ISO 3405 |
1998 |
Pliūpsnio temperatūra |
°C |
55 |
– |
LST EN 27719 |
1993 |
CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra) |
°C |
– |
-5 |
LST EN 116 |
1981 |
Klampa 40°C temperatūroje |
mm2/s |
2,5 |
3,5 |
LST EN ISO 3104 |
1996 |
Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis |
%m/m |
3,0 |
6,0 |
IP391* |
1995 |
Sieros kiekis (4) |
mg/kg |
– |
300 |
pr. EN ISO/DIS 14596 |
1998 |
Vario korozija |
|
– |
1 |
LST EN ISO 2160 |
1995 |
Anglies likutis nustatytas Konradson metodu (10 % distiliavimo likučio) |
%m/m |
|
0,2 |
LST EN ISO 10370 |
|
Peleningumas |
%m/m |
– |
0,01 |
LST EN ISO 6245 |
1995 |
Vandens kiekis |
%m/m |
– |
0,05 |
LST EN ISO 12937 |
1995 |
Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
mg KOH/g |
– |
0,02 |
ASTM D 974-95 |
1998 |
Atsparumas oksidacijai (5) |
mg/ml |
– |
0,025 |
LST EN ISO 12205 |
1996 |
(*) Šiuo metu yra kuriamas naujas ir geresnis policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymo metodas |
%m/m |
|
|
EN 12916 |
[2000] |
(1) Jei reikia apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės šiluminį naudingumo koeficientą, degalų kaloringumo vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę: Savitoji energija (kaloringumo vertė) (grynoji) = (46,423 – 8,792d2 + 3,170d)
(1 – (x + y + s)) + 9,420s – 2,499x;
čia:
d = tankis esant 15 °C temperatūrai;
x = vandens masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100);
y = pelenų masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100);
s = sieros masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100).
(2) Specifikacijoje pateiktos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribas, buvo taikytos LST EN ISO 4259 (Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose) sąlygos, nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino statistiniais sumetimais, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikėtų sužinoti, ar degalai atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos LST EN ISO 4259 sąlygos.
(3) Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau jei tarp degalų tiekėjo ir naudotojo kyla nesutarimai, tokiems ginčams spręsti galima taikyti LST EN ISO 4259 sąlygas, jei vietoj vieno nustatymo bus daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamai precizijai pasiekti.
(4) Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis bandymų degaluose. Be to, sieros kiekis etaloniniuose degaluose, naudojamuose transporto priemonei ar varikliui patvirtinti, pagal ribines vertes, nurodytas šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 punkto lentelės B eilutėje, turi būti ne didesnis kaip 50 ppm.
(5) Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė, greičiausiai, bus ribota. Apie laikymo sąlygas ir trukmę reikėtų teirautis tiekėjo.
1.2. Etaloniniai dyzelinių variklių degalai, naudojami varikliams išbandyti išmetamų teršalų kiekio, nustatyto I priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių B1, B2 arba C eilutėse, atžvilgiu:
Parametras |
Vienetas |
Ribos (1) |
Bandymo metodas |
|
mažiausia |
didžiausia |
|||
Cetaninis skaičius (2) |
|
52,0 |
54,0 |
LST EN ISO 5165 |
Tankis esant 15°C |
kg/m3 |
833 |
837 |
LST EN ISO 3675 |
Distiliacija |
|
|
|
|
– 50% taškas |
°C |
245 345 |
350 |
LST EN ISO 3405 LST EN ISO 3405 LST EN ISO 3405 |
– 95% taškas |
°C |
|
370 |
|
– virimo pabaigos temperatūra |
°C |
|
|
|
Pliūpsnio temperatūra |
°C |
55 |
– |
LST EN 22719 |
Šaltojo filtravimo temperatūra (CFPP) |
°C |
– |
-5 |
LST EN 116 |
Klampis esant 40°C |
mm2/s |
2,3 |
3,3 |
LST EN ISO 3104 |
Policikliniai aromatinių angliavandenilių junginiai |
%m/m |
2,0 |
6,0 |
IP391 |
Sieros kiekis (3) |
mg/kg |
– |
10 |
ASTM D 5453 |
Vario plokštelės korozija |
|
– |
1 klasė |
LST EN ISO 2160 |
Koksingasis likutis Konradsono metodu (produkto distiliavimo 10 % likučio) |
%m/m |
|
0,2 |
LST EN ISO 10370 |
Pelenų kiekis |
%m/m |
– |
0,01 |
LST EN ISO 6245 |
Vandens kiekis |
%m/m |
– |
0,02 |
LST EN ISO 12937 |
Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius |
mg KOH/g |
– |
0,02 |
ASTM D 974 |
Atsparumas oksidacijai (4) |
mg/ml |
– |
0,025 |
LST EN ISO 12205 |
Tepumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant aukštadažnio slankiojamojo judesio įrangą (HFRR), skersmuo esant 60°C) |
um |
|
400 |
CEC F-06-A-96 |
Riebiųjų rūgščių metilo esteris (FAME) |
draudžiamas |
(1) Šiose specifikacijose nurodytos vertės – tai „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikomos LST EN ISO 4259 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos; o nustatant mažiausią vertę, buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).
Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto LST EN ISO 4259 sąlygos.
(2) Cetaninio skaičiaus diapazonas neatitinka mažiausio 4R diapazono reikalavimų. Tačiau kilus ginčui tarp degalų tiekėjo ir naudotojo, jį galima spręsti taikant standarto LST EN ISO 4259 sąlygas, jei vietoj pavienių nustatymų atliekamas pakankamas skaičius matavimų reikiamam tikslumui pasiekti.
(3) Būtina pateikti tikrąjį degalų, kurie naudojami I tipo bandymui atlikti, sieros kiekį.
(4) Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, laikymo laikas tikriausiai bus ribotas. Tiekėjo reikėtų teirautis apie laikymo sąlygas ir trukmę.
1.3. Etanolis dyzeliniams varikliams (1):
Charakteristikos |
Vienetai |
Ribos (2) |
Bandymų metodas (3) |
|
mažiausioji |
didžiausioji |
|||
Alkoholio masė |
%m/m |
92,4 |
– |
ASTMD 5501 |
Kito alkoholio, išskyrus bendrame alkoholio kiekyje esantį etanolį, masė |
%m/m |
|
2 |
ADTMD5501 |
Tankis, esant 15°C |
kg/m3 |
795 |
815 |
ASTM D 4052 |
Peleningumas |
%m/m |
|
0,001 |
LST EN ISO 6245 |
Pliūpsnio temperatūra |
°C |
10 |
|
ISO 2719 |
Rūgštingumas, apskaičiuotas kaip acto rūgštis |
%m/m |
– |
0,0025 |
ISO 1388-2 |
Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
KOH mg/l |
– |
1 |
|
Spalva |
Pagal skalę |
– |
10 |
ASTMD 1209 |
Sausasis likutis, esant 100°C |
mg/kg |
|
15 |
ISO 759 |
Vandens kiekis |
%m/m |
|
6,5 |
ISO 760 |
Aldehidai, apskaičiuoti kaip acto rūgštis |
%m/m |
|
0,0025 |
ISO 1388-4 |
Sieros kiekis |
mg/kg |
– |
10 |
ASTM D 5453 |
Esteriai, apskaičiuoti kaip etilacetatas |
%m/m |
– |
0,1 |
ASSTMD 1617 |
(1) Į etanolį gali būti pridedama variklio gamintojo nustatyto cetaninį skaičių didinančio priedo. Didžiausiasis leistinas kiekis – 10 % m/m.
(2) Specifikacijoje pateiktos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribas, buvo taikytos LST EN ISO 4259 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir naudojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos; nustatant mažiausiąją vertę, buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino statistiniais sumetimais, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikėtų sužinoti, ar degalai atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos LST EN ISO 4259 sąlygos.
(3) Lygiaverčiai ISO metodai bus patvirtinti, kai bus parengti visoms pirmiau išvardytoms savybėms patikrinti.
2. GAMTINĖS DUJOS
Europos rinkoje yra tokių dviejų sudėties diapazonų degalai:
– H diapazonas, kurio ypatingosios etaloninių degalų rūšys yra GR ir G23
– L diapazonas, kurio ypatingosios etaloninių degalų rūšys yra G23 ir G25.
Etaloninių degalų GR, G23 ir G25 rūšių charakteristikos yra apibendrinamos toliau:
Etaloniniai degalai GR
Charakteristikos |
Vienetai |
Bazinis kiekis |
Ribos |
Bandymų metodas |
|
mažiausioji |
didžiausioji |
||||
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
Metanas |
|
87 |
84 |
89 |
|
Etanas |
|
13 |
11 |
15 |
|
Skirtumas (1) |
% mol |
– |
– |
1 |
ISO 6974 |
Sieros kiekis |
mg/m3 (2) |
– |
– |
10 |
ISO 6326-5 |
(1) Inertinės dujos +C2+.
(2) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101,3 kPa).
Etaloniniai degalai G23
Charakteristikos |
Vienetai |
Bazinis kiekis |
Ribos |
Bandymų metodas |
|
mažiausioji |
didžiausioji |
||||
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
Metanas |
|
92,5 |
91,5 |
93,5 |
|
Skirtumas (1) |
% mol |
– |
– |
1 |
ISO 6974 |
N2 |
|
7,5 |
6,5 |
8,5 |
|
Sieros kiekis |
mg/m3 (2) |
– |
– |
10 |
ISO 6326-5 |
(1) Inertinės dujos.
(2) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101,3 kPa).
Etaloniniai degalai G25
Charakteristikos |
Vienetai |
Bazinis kiekis |
Ribos |
Bandymų metodas |
|
mažiausioji |
didžiausioji |
||||
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
Metanas |
|
86 |
84 |
88 |
|
Skirtumas (1) |
% mol |
– |
– |
1 |
ISO 6974 |
N2 |
|
14 |
12 |
16 |
|
Sieros kiekis |
mg/m3 (2) |
– |
– |
10 |
ISO 6326-5 |
(1) Inertinės dujos.
(2) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101,3 kPa).
3. SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ, KURIOS NAUDOJAMOS KAIP ETALONINIAI DEGALAI, TECHNINIAI DUOMENYS
A. Suskystintų naftos dujų, kurios naudojamos kaip etaloniniai degalai variklius bandant išmetamų teršalų kiekio, nustatyto I priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių a eilutėje, atžvilgiu techniniai duomenys:
Parametras |
Vienetas |
A degalai |
B degalai |
Bandymo metodas |
|
Sudėtis: |
|
|
|
LST EN 27941 |
|
C3 kiekis |
tūrio % |
50 ±2 |
85 ±2 |
|
|
C4 kiekis |
tūrio % |
likutis |
likutis |
|
|
<C3, >C4 |
tūrio % |
ne daugiau nei 2 |
ne daugiau nei 2 |
|
|
Alkenai |
tūrio % |
ne daugiau nei 12 |
ne daugiau nei 14 |
|
|
Garinimo likutis |
mg/kg |
ne daugiau nei 50 |
ne daugiau nei 50 |
LST EN ISO 13757 |
|
Vanduo esant 0°C |
|
be vandens |
be vandens |
vizuali patikra |
|
Bendras sieros kiekis |
mg/kg |
ne daugiau nei 50 |
ne daugiau nei 50 |
LST EN 24260 |
|
Vandenilio sulfidas |
|
Nėra |
Nėra |
LST EN ISO 8819 |
|
Vario plokštelės korozijos metodas |
klasifikavimas |
1 klasė |
1 klasė |
LST EN ISO 6251 (1) |
|
Kvapniosios medžiagos |
|
charakteristikos |
charakteristikos |
|
|
Variklinis oktano skaičius |
|
ne mažesnis nei 92,5 |
ne mažesnis nei 92,5 |
LST EN 589 B priedas |
|
(1) Šiuo metodu gali nepavykti patikimai nustatyti, ar yra korozinių medžiagų, jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitokių chemikalų, galinčių sumažinti korozinį ėminio poveikį vario plokštelei. Dėl to draudžiama tuos komponentus dėti vien tam, kad būtų daroma įtaka bandymo metodui. |
|
B. Suskystintų naftos dujų, kurios naudojamos kaip etaloniniai degalai variklius bandant išmetamų teršalų kiekio, nustatyto i priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių BĮ, B2 arba C eilutėse, atžvilgiu, techniniai duomenys:
Parametras |
Vienetas |
A degalai |
B degalai |
Bandymo metodas |
Sudėtis: |
|
|
|
LST EN 27941 |
C3 kiekis |
tūrio % |
50 ±2 |
85 ±2 |
|
C4 kiekis |
tūrio % |
likutis |
likutis |
|
< C3, > C4 |
tūrio % |
ne daugiau nei 2 |
ne daugiau nei 2 |
|
Alkenai |
tūrio % |
ne daugiau nei 12 |
ne daugiau nei 14 |
|
Garinimo likutis |
mg/kg |
ne daugiau nei 50 |
ne daugiau nei 50 |
LST EN ISO 13757 |
Vanduo esant 0°C |
|
be vandens |
Netaikomas |
vizuali patikra |
Bendras sieros kiekis |
mg/kg |
ne daugiau nei 10 |
ne daugiau nei 10 |
LST EN 24260 |
Vandenilio sulfidas |
|
Nėra |
Nėra |
LST EN ISO 8819 |
Vario plokštelės korozijos metodas |
Klasifikavimas |
1 klasė |
1 klasė |
LSTENISO6251(1) |
Kvapiosios medžiagos |
|
charakteristikos |
charakteristikos |
|
Variklinis oktano skaičius |
|
ne mažesnis nei 92,5 |
ne mažesnis nei 92,5 |
LST EN 589 B priedas |
(1) Šiuo metodu gali nepavykti patikimai nustatyti, ar yra korozinių medžiagų, jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitokių chemikalų, galinčių sumažinti korozinį ėminio poveikį vario plokštelei. Dėl to draudžiama tuos komponentus dėti vien tam, kad būtų daroma įtaka bandymo metodui. |
______________
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
5 priedas
ANALIZĖS IR ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMOS
1. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMAS
1.1. Įvadas:
Rekomenduojamos ėminių ėmimo ir analizės sistemos išsamiai apibūdintos 1.2 punkte ir 7 bei 8 paveiksluose. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai kartoti 7 ir 8 paveikslų schemas. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas tinkamu inžineriniu sprendimu.
7 paveikslas
Neapdorotų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx, HC analizės sistemos schema, tik ESC
(pav.)
1.2. Analizinės sistemos aprašas:
Aprašytoji analizinė sistema dujiniams teršalams nustatyti neapdorotose (7 paveikslas, tik ESC) ar praskiestose (8 paveikslas, ETC ir ESC) išmetamosiose dujose, kuri naudoja:
– HFID analizatorių angliavandenilių kiekiui matuoti,
– NDIR analizatorių anglies monoksido ir anglies dioksido kiekiui matuoti,
– HCLD ar lygiavertį analizatorių azoto oksidų kiekiui matuoti.
Ėminiai visų komponentų analizei gali būti imami vienu ėminių ėmimo zondu ar dviem labai arti vienas nuo kito įrengtais ėminių ėmimo zondais, viduje ėminiai paskirstomi tarp įvairių analizatorių. Būtina tikrinti, kad išmetamųjų teršalų komponentai nesikondensuotų (įskaitant vandenį ir sieros rūgštį) jokiame analizės sistemos taške.
8 paveikslas
Praskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx, HC analizės sistemos schema, ETC, ESC pasirinktinai
(pav.)
EP: išmetimo vamzdis
Išmetamųjų teršalų ėmimo zondas (tik 7 paveiksle):
Rekomenduojamas tiesus, daugiaskylis uždaro galo zondas iš nerūdijančio plieno. Vidinis skersmuo turi būti ne didesnis kaip vidinis ėminių ėmimo linijos skersmuo. Zondo sienelių storis turi būti ne didesnis kaip 1 mm. Turi būti ne mažiau kaip trys skylės trijose skirtingose radialinėse plokštumose, per kurias galėtų tekėti maždaug tas pat srautas. Zondas savo pločiu turi užimti bent 80 % išmetimo vamzdžio skersmens. Galima naudoti vieną ar du ėminių ėmimo zondus.
SP2: HC ėminio ėmimo praskiestose išmetamosiose dujose zondas (tik 8 paveiksle):
Zondas turi:
– būti apibrėžtas kaip pirmoji 254–762 mm ilgio šildomosios ėminių ėmimo linijos HSL1 dalis,
– turėti bent 5 mm vidinį skersmenį,
– būti įrengtas toje praskiedimo tunelio DT (žr. 2.3 punkto 20 paveikslą) vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišomos (t. y. maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį),
– būti pakankamai toli (spinduliu) nuo kitų zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų kokių nors srovių ar sūkurių įtakos,
– būti šildomas, kad dujų srauto temperatūra prie zondo išleidimo angos padidėtų iki 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C).
SP3: CO, CO2, NOx ėminio ėmimo praskiestose išmetamosiose dujose zondas (tik 8 paveiksle):
Zondas turi:
– būti toje pat plokštumoje kaip ir SP 2,
– būti pakankamai toli (spinduliu) nuo kitos zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų kokių nors srovių ar sūkurių įtakos,
– būti izoliuotas per visą jo ilgį ir šildomas iki ne mažesnės kaip 328 K (55 °C) temperatūros, kad nesikondensuotų vanduo.
HSL1: šildoma ėminių ėmimo linija:
Ėminių ėmimo linija ėminys nuo atskiro zondo patenka į padalijimo tašką (-us) ir HC analizatorių.
Ėminių ėmimo linija turi:
– ne mažesnį kaip 5 mm ir ne didesnį kaip 13,5 mm vidinį skersmenį,
– būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE (politetrafluoretilenas),
– palaikyti 463 K ± 10 K (190 °C ± 1 °C) temperatūrą, matuojamą kiekvienoje atskirai kontroliuojamoje šildomoje dalyje, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra ne didesnė kaip 463 K (190 °C),
– palaikyti didesnę kaip 453 K (180 °C) sienelių temperatūrą, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra didesnė kaip 463 K (190 °C),
– prieš pat šildomą filtrą F2 ir HFID palaikyti 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C) dujų temperatūrą.
HSL2: šildoma NOx ėminių ėmimo linija:
Ėminių ėmimo linija turi:
– palaikyti 328-473 K (55–200 °C) sienelių temperatūrą iki pat konverterio C, jei naudojama aušinimo vonia, ir iki pat analizatoriaus, jei aušinimo vonia nenaudojama,
– būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE.
SL: CO ir CO2 ėminių ėmimo linija:
Linija turi būti pagaminta iš PTFE ar nerūdijančio plieno. Ji gali būti šildoma ir nešildoma.
BK: fono ėminių ėmimo maišas (pasirinktinai; tik 8 paveiksle):
Imti ėminius, kuriuose nustatomos fono koncentracijos.
BG: ėminių ėmimo maišas (pasirinktinai; 8 paveiksle, tik CO ir CO2 ėminiams):
Imti ėminius, kuriuose nustatomos koncentracijos.
F1: šildomas priešfiltris (pasirinktinai):
Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1.
F2: šildomas filtras:
Filtras turi šalinti bet kokias kietąsias daleles iš dujų ėminio prieš jam patenkant į analizatorių. Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1. Prireikus filtras turi būti pakeistas.
P: šildomas ėminių ėmimo siurblys:
Siurblys turi būti pašildomas iki HSL1 temperatūros.
HC – šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) angliavandeniliams nustatyti. Temperatūra turi būti palaikoma nuo 453 K iki 473 K (nuo 180 °C iki 200 °C).
CO, CO2
NDIR analizatoriai anglies monoksidui ir anglies dioksidui nustatyti (gali būti naudojami skiedimo santykiui nustatyti matuojant kietųjų dalelių kiekį).
NO – CLD ar HCLD analizatorius azoto oksidams nustatyti. Jei naudojamas HCLD, jo temperatūra turi būti palaikoma nuo 328 K iki 473 K (nuo 55 °C iki 200 °C).
C: konverteris:
Konverteris turi būti naudojamas NO2 kataliziškai redukuoti iki NO prieš analizę CLD ar HCLD.
B: aušinimo vonia (neprivaloma):
Vandeniui iš išmetamųjų dujų ėminio atšaldyti ir kondensuoti. Vonios temperatūra palaikoma nuo 273 K iki 277 K (nuo 0 °C iki 4 °C) ledu arba šaldant. Ji neprivaloma, jei analizatoriuje nėra vandens garų, kaip nustatyta 3 priedo 5 priedėlio 1.9.1 ir 1.9.2 punktuose. Jei vanduo pašalinamas jį kondensuojant, tai vandens gaudyklėje arba pasroviui nuo jos turi būti kontroliuojama ėminio dujų temperatūra ar rasos taško temperatūra. Ėminio dujų temperatūra ar rasos taško temperatūra turi būti ne didesnė kaip 280 K (7 °C). Negalima vandens šalinti cheminėmis džiovinimo priemonėmis.
R3, R4, R5: slėgio reguliatorius:
Reguliuoti slėgiui ėminio ėmimo linijose ir srautui į analizatorius.
FL1, FL2, FL3: debitmatis:
Srautui aplenkiamojoje grandinėje kontroliuoti.
FL4 – FL6: debitmatis (pasirinktinai):
Srautui per analizatorius reguliuoti.
V1 – V5: selektorinis vožtuvas:
Tinkami vožtuvai ėminiui imti ir patikros bei nulinės vertės nustatymo dujoms į analizatorius tiekti.
V9, V10: adatinis vožtuvas:
Srautams į analizatorius reguliuoti.
V11, V12: svirtinis vožtuvas (pasirinktinai):
Kondensatui iš vonios B išleisti.
1.3. NMHC analizė (tik NG naudojantiems dujiniams varikliams):
1.3.1. Dujų chromatografinis metodas (GC, 9 paveikslas):
Taikant GC metodą, mažo žinomo tūrio ėminys įpurškiamas į analizės kolonėlę, kuria jis yra nešamas inertinių nešančiųjų dujų. Kolonėlėje įvairūs komponentai atskiriami pagal jų virimo temperatūrą, todėl iš kolonėlės jie yra išplaunami skirtingu laiku. Toliau jie pereina detektorių, kurio atsako elektros signalo dydis priklauso nuo komponento koncentracijos. Kadangi tai nėra nepertraukiamos analizės metodas, jis gali būti taikomas tik kartu su ėminio ėmimo į maišą metodu, aprašytu 3 priedo 4 priedėlio 3.4.2 punkte.
NMHC analizei turi būti naudojamas automatinis GC su FID. Išmetamosios dujos surenkamos ėminių ėmimo maiše, iš kurio paimta dalis dujų įpurškiama į GC. Ėminys Porapak kolonėlėje atskiriamas į dvi dalis (CH4/oras/CO ir NMHC/CO2/H2O). Kolonėlėje su molekuliniu sietu CH4 atskiriamas nuo oro ir CO ir patenka į FID, kuriuo matuojama jo koncentracija. Visas ciklas nuo vieno ėminio įpurškimo iki kito ėminio įpurškimo gali trukti 30 s. Norint nustatyti NMHC, CH4 koncentracija turi būti atimta iš visų HC koncentracijos (žr. 3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktą).
Tipinė GC įranga, surinkta serijinei CH4 analizei daryti, pateikta 9 paveiksle. Galima taikyti kitus GC metodus, kurie paremti tinkamu inžineriniu sprendimu.
9 paveikslas
Metano analizės proceso schema (GC metodas)
(pav.)
9 paveiksle pavaizduoti komponentai:
PC: kolonėlė su Porapak tipo adsorbentu:
Turi būti naudojama 610 mm ilgio * 2,16 mm vidinio skersmens kolonėlė, užpildyta Porapak N, 180/300 mium (50/80 akutės), kuri prieš pradedant analizę bent 12 val. turi būti kondicionuojama nešančiosiomis dujomis 423 K (150 °C) temperatūroje.
MSC: kolonėlė su molekuliniu sietu:
Turi būti naudojama 13X tipo, 250/350 mium (45/60 akutės), 1220 mm ilgio * 2,16 mm vidinio skersmens kolonėlė, kuri prieš pradedant analizę bent 12 val. turi būti kondicionuojama nešančiosiomis dujomis 423 K (150 °C) temperatūroje.
OV: krosnis:
Palaikyti kolonėlių ir vožtuvų pastovią temperatūrą, reikalingą analizatorius darbui, ir kondicionuoti kolonėles 423 K (150 °C) temperatūroje.
D: džiovintuvas:
Turi būti naudojamas džiovintuvas su molekuliniu sietu vandeniui ir kitoms priemaišoms, kurių galėtų būti nešančiosiose dujose, šalinti.
V1: ėminio įpurškimo vožtuvas:
Iš ėminio ėmimo maišo per SL, pavaizduotai 8 paveiksle, paimtam ėminiui įpurkšti. Jo neveikusis tūris turi būti mažas, jis turi nepraleisti dujų ir pakelti temperatūrą iki 423 K (150 °C).
R1, R2, R3: slėgio reguliatorius;
Atitinkamai degalų (= nešančiųjų dujų), ėminio ir oro srautui reguliuoti.
F1, F2, F3, F4, F5: filtras:
Sukepinto metalo filtrai, kurie siurblį ar prietaisą saugo nuo metalo nuodegų patekimo.
FL1: debitmatis:
Ėminio srautui aplenkiamojoje grandinėje matuoti.
1.3.2. Metano atskyriklio metodas (NMC, 10 paveikslas):
Atskyriklyje visi angliavandeniliai, išskyrus CH4, oksiduojami į CO2 ir H2O, taigi ėminiui perėjus NMC, FID detektorius aptinka tik CH4. Jei taikomas ėminio ėmimo į maišą metodas, SL turi būti įrengta srauto nukreipimo sistema (žr. 1.2 punkto 8 paveikslą), kuria srautas gali būti pakaitomis leidžiamas per metano atskyriklį ar jį aplenkiant, kaip tai pavaizduota 10 paveikslo viršutinėje dalyje. Matuojant NMHC, abi vertės (HC ir CH4) turi būti FID išmatuotos ir užregistruotos. Jei taikomas integravimo metodas, HSL1 (žr. 1.2 punkto 8 paveikslą) lygiagrečiai nuolatiniam FID turi būti įrengtas NMC, nuosekliai sujungtas su antruoju FID (žr. 1.2 punkto 8 paveikslą), kaip tai pavaizduota 10 paveikslo apatinėje dalyje. Matuojant NMHC, abi vertes (HC ir CH4) FID turi išmatuoti ir užrašyti.
Prieš pradedant darbą 600 K (327 °C) ar didesnėje temperatūroje turi būti nustatytas atskyriklio katalizinis poveikis CH4 ir C2H6, kai vandens kiekis yra būdingas išmetamųjų teršalų srautų sąlygoms. Bandymui paimtame išmetamųjų dujų sraute turi būti žinomi rasos taško temperatūra ir O2 lygis. Turi būti užrašomas santykinis FID atsakas į CH4 koncentraciją (žr. 3 priedo 5 priedėlio 1.8.2 punktą):
10 paveikslas
Metano analizės proceso naudojant metano atskyriklį (NMC) schema
(pav.)
10 paveiksle pavaizduoti komponentai
HC:
Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) HC ir CH4 koncentracijoms matuoti. Temperatūra turi būti palaikoma nuo 453 K iki 473 K (nuo 180 °C iki 200 °C).
V1: selektorinis vožtuvas:
Pasirinkti tarp ėminio, nulinės vertės nustatymo ir patikros dujų. V1 yra identiškas 8 paveikslo V2.
R1: slėgio reguliatorius:
Reguliuoti slėgiui ėminio ėmimo linijoje ir srautui į HFID. R1 yra identiškas 8 paveikslo R3.
FL1: debitmatis:
Ėminio srautui aplenkiamojoje grandinėje matuoti. FL1 yra identiškas 8 paveikslo FL1.
2. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ PRASKIEDIMAS IR KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO NUSTATYMAS
2.1. Įvadas:
Rekomenduojamos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos išsamiai apibūdintos 2.2, 2.3 bei 2.4 punktuose ir 11–22 paveiksluose. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai laikytis šių paveikslų. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas tinkamu inžineriniu sprendimu.
2.2. Srauto dalies praskiedimo sistema:
Praskiedimo sistema yra pavaizduota 11–19 paveiksluose, joje taikomas išmetamųjų teršalų srauto dalies praskiedimas. Išmetamųjų teršalų srauto padalijimas ir vėlesnis praskiedimo procesas gali būti vykdomas skirtingų tipų praskiedimo sistemose. Norint vėliau surinkti kietąsias daleles, visas praskiestų išmetamųjų teršalų srautas ar tik jo dalis leidžiami į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (2.4 punkto 21 paveikslas). Pirmasis metodas vadinamas viso ėminių ėmimo tipu, antrasis metodas – dalies ėminio ėmimo tipu.
Skiedimo santykio apskaičiavimas priklauso nuo taikomos sistemos tipo. Rekomenduojami šie tipai:
Izokinetinės sistemos (11, 12 paveikslai):
Taikant šias sistemas, srautas, kuris patenka į tiekimo vamzdį, nustatomas pagal viso išmetamųjų dujų srauto greitį ir/arba slėgį, todėl per ėminio ėmimo zondą turi tekėti nesutrikdytas ir vienodas išmetamųjų teršalų srautas. Tai paprastai pasiekiama išmetimo vamzdžio tiesiojoje dalyje prieš zondą įrengiant rezonatorių. Tokiu atveju padalijimo santykis apskaičiuojamas pagal lengvai išmatuojamus dydžius, pvz., pagal vamzdžių skersmenį. Pažymėtina, kad izokinetinis metodas taikomas tik srauto režimams suderinti, o ne dalelėms pagal jų dydį paskirstyti. Šis paskirstymas paprastai nėra būtinas, nes dalelės yra per daug mažos, kad galėtų sekti paskui dujų srautus.
Srauto reguliavimo sistemos, kai matuojama koncentracija (13–17 paveikslai):
Taikant šias sistemas, ėminys paimamas iš viso išmetamųjų dujų srauto, reguliuojant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetamųjų teršalų srautą. Skiedimo santykis nustatomas pagal bandymo dujų, pvz., CO2 ar NOx, paprastai esančių variklio išmetamosiose dujose, koncentraciją. Matuojama koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, o koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose gali būti išmatuota tiesiogiai arba nustatyta pagal degalų srautą ir anglies balanso lygtį, jei yra žinoma degalų sudėtis. Sistemos gali būti kontroliuojamos pagal apskaičiuotą skiedimo santykį (13, 14 paveikslai) ar pagal srautą į tiekimo vamzdį (12, 13, 14 paveikslai).
Srauto reguliavimo sistemos, kai matuojamas srautas (18, 19 paveikslai):
Taikant šias sistemas, ėminys paimamas iš viso išmetamųjų teršalų srauto, nustatant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetamųjų teršalų srautą. Skiedimo santykis nustatomas pagal dviejų srautų skirtumą. Būtina tiksliai kalibruoti debitmačius vieną pagal kitą, kadangi santykinis dviejų srautų dydis didesniems skiedimo santykiams (15 ir didesniems) gali duoti dideles paklaidas. Srautas reguliuojamas labai nesudėtingu būdu, praskiestų išmetamųjų dujų debitą laikant pastoviu ir prireikus keičiant praskiedimo oro srautą.
Taikant dalies srauto praskiedimo sistemas, būtina kreipti dėmesį į tai, kad būtų išvengta potencialių problemų dėl kietųjų dalelių nuostolio tiekimo vamzdyje, užtikrinant, kad iš variklio išmetamųjų teršalų srauto būtų paimtas tipinis ėminys ir kad tiksliai būtų nustatytas padalijimo santykis. Aprašytose sistemose kreipiamas dėmesys į šias labai svarbias vietas.
11 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai yra imama dalis ėminio (SB reguliavimas)
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos tiekimo vamzdžiu TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, naudojant izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Naudojant diferencinio slėgio relę DPT, išmatuojamas slėgių skirtumas tarp slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įtekėjimo angoje. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC, kuris taip reguliuoja siurbiamąją orapūtę SB, kad zondo gale būtų nulinis slėgių skirtumas. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra vienodi, ir srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (padalijimas). Padalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir padalijimo santykio vertes.
12 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai yra imama dalis ėminio (PB reguliavimas)
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos tiekimo vamzdžiu TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, naudojant izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Naudojant diferencinio slėgio relę DPT, išmatuojamas slėgių skirtumas tarp slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įtekėjimo angoje. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC1, kuris taip reguliuoja pučiamąją orapūtę SB, kad zondo gale būtų nulinis slėgių skirtumas. Šiam tikslui mažas kiekis praskiedimo oro, kurio srautas jau buvo išmatuotas srauto matavimo įtaisu FM1, nukreipiamas į TT per pneumatinę droseliavimo sklendę. Šiomis sąlygomis dujų greitis EP ir ISP yra vienodas, srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (padalijimas). Padalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oras siurbiamąja orapūte siurbiamas per DT, ir srauto greitis DT įtekėjimo angoje matuojamas FM1. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir padalijimo santykio vertes.
13 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra matuojama CO2 ar NOx koncentracija imant dalį ėminio
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA neapdorotose ir praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama bandymo dujų (CO2 arNOx) koncentracija. Šie signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2, kuris reguliuoja pučiamąją orapūtę PB ar siurbiamąją orapūtę SB, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų padalijimas ir skiedimo santykis. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandymo dujų koncentraciją neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore.
14 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai matuojama CO2 koncentracija, taikomas anglies kiekio balansas ir imamas visas ėminys
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama CO2 koncentracija. CO2 ir degalų srauto GFUEL signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2 ar į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto reguliatorių FC3 (žr. 21 paveikslą). FC2 reguliuoja pučiamąją orapūtę PB, FC3 – ėminių ėmimo siurblį P (žr. 21 paveikslą), taip nustatydami srautą į sistemą ir iš jos, kad DT būtų galima palaikyti norimą išmetamųjų dujų padalijimą ir skiedimo santykį. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal CO2 koncentraciją ir GFUEL, taikant anglies balanso prielaidą.
15 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra vienas Venturi, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT dėl neigiamo slėgio, kurį Venturi VN sukuria praskiedimo tunelyje. Dujų srautas per TT priklauso nuo kinetinės energijos mainų Venturi zonoje ir dėl to priklauso nuo dujų absoliučios temperatūros TT ištekėjimo angoje. Vadinasi, išmetamųjų dujų padalijimas tam tikram srautui tunelyje nėra pastovus, ir skiedimo santykis, esant mažai apkrovai, yra šiek tiek mažesnis, nei esant didelei apkrovai. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandymo dujų (CO2 ar NOx) koncentracija neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, ir taip išmatuotų verčių pagrindu apskaičiuojamas skiedimo santykis.
16 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra du Venturi ar dvi diafragmos, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu, kuriame yra diafragmų ar Venturi vamzdžių rinkinys. Pirmasis (FD1) yra įrengtas EP, antrasis (FD2) – TT. Papildomai reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai (PCV1 ir PCV2), kurie palaikytų pastovų išmetamųjų dujų srauto padalijimą, reguliuodami priešslėgį EP ir slėgį DT. PCV1 yra pasroviui nuo SP EP, PCV2 yra tarp pučiamosios orapūtės PB ir DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandymo dujų (CO2 ar NOx) koncentracija neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, ir taip išmatuotų verčių pagrindu apskaičiuojamas skiedimo santykis. Ji yra būtina tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą ir gali būti panaudota nustatyti PCV1 ir PCV2, kad jie tiksliai dalytų srautą. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandymo dujų koncentraciją.
17 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra daugiavamzdis daliklis, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu FD3, kurį sudaro keletas vienodų matmenų (tokio pat skersmens, ilgio ir kreivio spindulio) vamzdžių, įrengtų EP. Išmetamosios dujos per vieną iš šių vamzdžių leidžiamos į DT, ir išmetamosios dujos per kitus vamzdžius leidžiamos per slopinamąją kamerą DC. Taigi išmetamųjų dujų padalijimą nustato bendras vamzdžių skaičius. Pastovaus padalijimo kontrolė reikalauja, kad tarp DC ir TT išleidimo angos slėgis, matuojamas diferencinio slėgio rele DPT, būtų lygus nuliui. Nulinis slėgio skirtumas pasiekiamas į DT prie TT išleidimo angos įpurškiant šviežio oro. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandymo dujų (CO2 ar NOx) koncentracija neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore. Ji yra būtina tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą ir gali būti naudojama įpurškiamam šviežio oro srautui reguliuoti, kad būtų tiksliai kontroliuojamas padalijimas. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandymo dujų koncentraciją.
18 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imamas visas ėminys
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Visas srautas per tunelį reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3 ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ėminio ėmimo siurbliu P (žr. 18 paveikslą). Norint gauti norimą išmetamųjų dujų srauto padalijimą, praskiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC2, kuris gali kaip valdymo signalus naudoti GEXHW, GAIRW ar GFUEL. Ėminio srautas į DT yra skirtumas tarp viso srauto ir praskiedimo oro srauto. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu FM3 (žr. 21 paveikslą). Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.
19 paveikslas
Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imama dalis ėminio
(pav.)
Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų padalijimas ir srautas į DT yra kontroliuojami srauto reguliatoriumi FC2, kuris nustato atitinkamai pučiamosios orapūtės PB ir siurbiamosios orapūtės SB srautus (ar greičius). Tai yra įmanoma, nes ėminys, paimtas kietųjų dalelių ėminio ėmimo sistema, grąžinamas į DT. FC2 kaip valdymo signalus galima naudoti GEXHW, GAIRW ar GFUEL. Praskiedimo oro srautas yra matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas -srauto matavimo įtaisu FM2. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.
EP: išmetimo vamzdis:
Išmetimo vamzdis gali būti izoliuotas. Rekomenduojamas išmetimo vamzdžio storio ir skersmens santykis yra 0,015 ar mažesnis, kad būtų mažesnė šiluminė inercija. Lanksčiosios vamzdžio dalys turi būti ne ilgesnės, kaip 12 kartų didesnio už vamzdžio skersmenį ilgio. Sulenkimų turi būti kiek įmanoma mažiau, kad būtų sumažintas nusėdimas dėl inercijos. Jei sistema turi bandomojo stendo duslintuvą, duslintuvas taip pat gali būti izoliuotas.
Jei sistema izokinetinė, tai bent per 6 skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jos išmetimo vamzdis turi būti be alkūnių, posūkių ir staigių skersmens pokyčių. Dujų greitis ėminių ėmimo zonoje turi būti didesnis kaip 10 m/s, išskyrus tuščiosios eigos režimą. Išmetamųjų dujų slėgio svyravimai vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 500 Pa. Visos priemonės, skirtos slėgio svyravimams sumažinti, išskyrus ant važiuoklės įrengiamą išmetimo sistemą (įskaitant duslintuvą ir papildomo apdorojimo įtaisus), turi nekeisti variklio darbo ir nebūti kietųjų dalelių nusėdimo priežastimi.
Sistemoms be izokinetinio ėminių ėmimo zondo tiesųjį vamzdį rekomenduojama turėti per 6 skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jo.
SP: ėminių ėmimo zondas (10, 14, 15, 16, 18, 19 paveikslai):
Vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 4 mm. Išmetimo vamzdžio ir zondo skersmens santykis turi būti ne mažesnis kaip 4. Zondas turi būti atviru galu prieš srovę nukreiptas vamzdis, esantis vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija, ar dauginių skylių zondas, kaip apibūdinta SP1 1.2.1 punkte 5 paveiksle.
ISP: izokinetinio ėminių ėmimo zondas (11, 12 paveikslai):
Izokinetinio ėminių ėmimo zondas turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija toje jo vietoje, kuri atitinka EP punkte aprašytas sąlygas, ir turėti konstrukciją, užtikrinančią proporcingąjį neapdorotų išmetamųjų dujų srauto ėminį. Vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm.
Izokinetiniam išmetamųjų teršalų srauto padalijimui būtina turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp EP ir ISP palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tokie pat, o masės srautas per ISP sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. ISP turi būti sujungtas su diferencinio slėgio rele DPT. Nulinis slėgių tarp EP ir ISP skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.
FD1, FD2: srauto daliklis (16 paveikslas):
Norint gauti proporcingąjį natūralių išmetamųjų dujų ėminį, atitinkamai išmetimo vamzdyje EP ir tiekimo vamzdyje TT įrengiamas Venturi vamzdžių ar diafragmų rinkinys. Reikia turėti reguliavimo sistemą, sudarytą iš dviejų slėgio reguliavimo vožtuvų PCV1 ir PCV2, kad srautas būtų proporcingai padalytas kontroliuojant slėgį EP ir DT.
FD3: srauto daliklis (17 paveikslas):
Išmetamųjų dujų proporcingajam ėminiui gauti, išmetimo vamzdyje EP įrengiamas vamzdžių rinkinys (dauginių vamzdžių blokas). Vienu iš vamzdžių išmetamosios dujos tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, kitais vamzdžiais išmetamosios dujos patenka į slopinimo kamerą DC. Turi būti vienodi vamzdžių matmenys (tas pat skersmuo, ilgis, kreivio spindulys), kadangi išmetamųjų dujų srauto padalijimas priklauso nuo bendrojo vamzdžių skaičiaus. Norint srautą proporcingai padalyti, reikia turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp dauginių vamzdžių bloko įleidimo angos į DC ir vamzdžio išleidimo angos į TT palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir FD3 yra proporcingi, ir srautas į TT sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. Šie du taškai turi būti sujungti su diferencinio slėgio rele DPT. Nulinis slėgių tarp EP ir ISP skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.
EGA: išmetamųjų dujų analizatorius (13, 14, 15, 16, 17 paveikslai):
Gali būti naudojami CO2 ar NOx analizatoriai (taikant anglies balanso metodą – tik CO2 analizatorius). Analizatoriai turi būti kalibruojami kaip ir išmetamųjų dujų analizatoriai. Koncentracijos skirtumui nustatyti galima naudoti vieną analizatorių arba kelis. Matavimo sistemų tikslumas turi būti toks, kad GEDFW, i būtų nustatomas ± 4 % tikslumu.
TT: tiekimo vamzdis (11-19 paveikslai):
Tiekimo vamzdis:
– turi būti kiek įmanoma trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 5 m,
– turėti ne mažesnį kaip ėminių zondo skersmenį, tačiau ne didesnį kaip 25 mm,
– turi būti išvestas į praskiedimo tunelį vienoje su jo vidurio linija ašyje ir pakreiptas pasroviui.
Jei vamzdis ne ilgesnis kaip 1 m, jis turi būti izoliuotas medžiaga, kurios didžiausiasis šiluminis laidumas būtų 0,05 W/ (m * K), ir kurios radialinis izoliuojančio sluoksnio storis atitiktų zondo skersmenį. Jei vamzdis ilgesnis kaip 1 m, jis turi būti izoliuojamas ir šildomas, kad sienelių temperatūra būtų ne mažesnė kaip 523 K (250°C).
DPT: diferencinio slėgio relė (11, 12, 17 paveikslai):
Diferencinio slėgio relė turi turėti ± 500 Pa arba mažesnį diapazoną.
FC1: srauto reguliatorius (11, 12, 17 paveikslai):
Izokinetinėse sistemose (11, 12 paveikslai) srauto reguliatorius yra būtinas palaikyti nuliniam slėgių skirtumui tarp EP ir ISP. Nustatyti reguliatorių galima:
a) kiekvienam režimui reguliuojant siurbiamosios orapūtės SB greitį ar srautą ir palaikant pastovų pučiamosios orapūtės PB greitį ar srautą (11 paveikslas), ar
b) reguliuojant siurbiamąją orapūtę SB iki praskiestų išmetamųjų dujų pastovaus masės srauto ir kontroliuojant pučiamosios orapūtės PB srautą, kartu ir išmetamųjų dujų ėminio srautą tiekimo vamzdžio TT galo srityje (12 paveikslas).
Jei naudojama slėgio kontrolės sistema, reguliavimo kontūro liekamoji paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 3 Pa. Slėgio svyravimai praskiedimo tunelyje vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 250 Pa.
Išmetamųjų dujų srautą proporcingai padalijant dauginių vamzdžių sistemoje (17 paveikslas), srauto reguliatorius reikalingas palaikyti nuliniam slėgių skirtumui tarp dauginių vamzdžių bloko išleidimo angos ir TT išleidimo angos. Nustatoma reguliuojant TT ištekėjimo angoje į DT įpurškiamo šviežio oro srautą.
PCV1, PCV2: slėgio reguliavimo vožtuvas (16 paveikslas):
Proporcingam srauto padalijimui dviejų Venturi/dviejų diafragmų sistemoje reikia turėti du slėgio reguliavimo vožtuvus, kurių vienas reguliuotų priešslėgį EP, kitas – slėgį DT. Vožtuvai EP turi būti įrengti pasroviui nuo SP ir tarp PB ir DT.
DC: slopinimo kamera (17 paveikslas):
Dauginių vamzdžių bloko ištekėjimo angoje turi būti įrengta slopinimo kamera, kuri mažintų slėgio svyravimus išmetimo vamzdyje EP.
VN: Venturi (15 paveikslas):
Venturi praskiedimo tunelyje DT yra įrengtas tam, kad tiekimo vamzdžio TT išleidimo angos srityje būtų sukurtas neigiamas slėgis. Dujų srautas per TT nustatomas pagal kinetinės energijos mainus Venturi zonoje ir iš esmės yra proporcingas pučiamosios orapūtės PB srautui, tokiu būdu užtikrinamas pastovus skiedimo santykis. Kadangi mainus kinetine energija veikia temperatūra TT ištekėjimo angoje ir slėgio tarp EP ir DT skirtumas, tikrasis skiedimo santykis esant mažai apkrovai yra šiek tiek mažesnis, palyginti su didele apkrova.
FC2: srauto reguliatorius (13, 14, 18, 19 paveikslai, pasirinktinai):
Gali būti naudojamas srauto reguliatorius, kuris reguliuotų pučiamosios orapūtės PB ir (arba) siurbiamosios orapūtės SB srautą. Jį galima jungti prie išmetamųjų dujų srauto, įsiurbiamojo oro ar degalų srauto signalų ir/arba prie CO2 ar NOx diferencinių signalų. Tiekiant suslėgtąjį orą (18 paveikslas), FC2 tiesiogiai reguliuoja oro srautą.
FM1: srauto matavimo įtaisas (11, 12, 18, 19 paveikslai):
Dujų skaitiklis ar kitas prietaisas praskiedimo oro srautui matuoti. FM1 nėra būtinas, jei pučiamoji orapūtė PB yra sukalibruota srautui matuoti.
FM2: srauto matavimo įtaisas (19 paveikslas):
Dujų skaitiklis ar kitas prietaisas praskiestų išmetamųjų dujų debitui matuoti. FM2 nėra būtinas, jei siurbiamoji orapūtė SB yra sukalibruota srautui matuoti.
PB: pučiamoji orapūtė (11, 12, 13, 14, 15, 16, 19 paveikslai):
Praskiedimo oro srautui reguliuoti PB gali būti prijungta prie srauto reguliatorių FC1 ar FC2.
PB nereikalinga, jei naudojama droselinė sklendė. Sukalibruota PB gali būti naudojama praskiedimo oro srautui matuoti.
SB: siurbiamoji orapūtė (11, 12, 13, 16, 17, 19 paveikslai):
Tik dalies ėminio ėmimo sistemoms. Sukalibruota SB gali būti naudojama praskiestų išmetamųjų dujų debitui matuoti.
DAF: praskiedimo oro filtras (11-19 paveikslai):
Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir praleisti pro aktyvuotąsias anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių lygiui nustatyti turi būti imamas laikantis tinkamos inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.
DT: praskiedimo tunelis (11-19 paveikslai):
Praskiedimo tunelis:
– turi būti pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras galėtų visiškai susimaišyti turbulentinio srauto sąlygomis,
– turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno ir tokių matmenų:
– sienelių storio ir skersmens santykis ne didesnis kaip 0,025, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm,
– vardinis storis ne mažesnis kaip 1,5 mm, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo ne didesnis kaip 75 mm,
– skersmuo turi būti bent 75 mm, jei taikomas dalies ėminio ėmimo metodas,
– rekomenduojamas skersmuo galėtų būti bent 25 mm, jei taikomas viso ėminio ėmimo metodas,
– prieš išmetamųjų dujų tiekimą į praskiedimo tunelį gali būti šildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, taikant tiesioginį šildymą ar išankstinį pašildymą praskiedimo oru, jei praskiedimo oro temperatūra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),
– gali būti izoliuotas.
Variklio išmetamieji teršalai turi būti gerai sumaišyti su praskiedimo oru. Pradedant eksploatuoti dalies ėminio ėmimo sistemą, sumaišymo kokybė turi būti tikrinama darant tunelio CO2 profiliavimą, varikliui dirbant (bent keturiuose vienodu atstumu išdėstytuose matavimo taškuose). Jei būtina, galima naudoti maišymo diafragmą.
Pastaba: Jei apie praskiedimo tunelį DT aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų praskiedimo tunelio sienų. Todėl rekomenduojama tunelį šildyti ir/arba izoliuoti, neviršijant anksčiau nurodytų ribų.
Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., sukamąjį ventiliatorių, ir aušinama tol, kol aušinimo terpės temperatūra nebus mažesnė kaip 293 K (20°C).
HE: šilumokaitis (16, 17 paveikslai):
Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad įsiurbiamosios orapūtės SB įtekėjimo angoje būtų galima palaikyti temperatūrą, lygią bandymo metu naudojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K.
2.3. Viso srauto praskiedimo sistema
20 paveiksle pavaizduota praskiedimo sistema pagrįsta viso išmetamųjų teršalų srauto praskiedimu, taikant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (Constant Volume Sampling) koncepciją. Turi būti išmatuotas visas išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro mišinio tūris. Galima naudoti PDP ar CFV sistemą.
Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (2.4 punktas ir 21 bei 22 paveikslai), kurioje surenkamos kietosios dalelės. Jei tai daroma tiesiogiai, toks būdas vadinamas viengubu praskiedimu. Jei ėminys antrinio praskiedimo tunelyje dar kartą skiedžiamas, tai vadinama dvigubu praskiedimu. Šis metodas yra naudingas, jei filtro paviršiaus temperatūra po vieno praskiedimo neatitinka jai keliamų reikalavimų. Nors būdama iš dalies praskiedimo sistema, dvigubo praskiedimo sistema, aprašyta 2.4 punkte ir 22 paveiksle, apibūdinta kaip kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos modifikacija, kadangi dauguma jos ir tipinės ėminių ėmimo sistemos dalių yra tokios pat.
20 paveikslas
Viso srauto praskiedimo sistema
(pav.)
Visas neapdorotų išmetamųjų dujų srautas praskiedimo tunelyje DT maišomas su praskiedimo oru. Praskiestų išmetamųjų dujų debitas matuojamas tūriniu siurbliu PDP (Positive Displacement Pump) ar ribinio srauto Venturi CFV (Critical Flow Venturi). Proporcingam kietųjų dalelių ėminiui imti ar srautui nustatyti gali būti naudojamas šilumokaitis HE ar elektroninis srauto kompensavimas EFC (Electronic Flow Compensation). Kadangi kietųjų dalelių masė nustatoma visame praskiestųjų išmetamųjų dujų sraute, apskaičiuoti skiedimo santykio nereikia.
EP: išmetimo vamzdis:
Išmetimo vamzdžio ilgis nuo variklio išmetimo kolektoriaus išleidimo angos, turbokompresoriaus išleidimo angos ar nuo papildomo apdorojimo įtaiso iki praskiedimo tunelio turi būti ne didesnis kaip 10 m. Jei išmetamojo vamzdžio ilgis pasroviui nuo išmetimo kolektoriaus, turbokompresoriaus išleidimo angos ar nuo papildomo apdorojimo įtaiso yra didesnis kaip 4 m, tuomet visi vamzdžiai, ilgesni kaip 4 m, turi būti izoliuoti, išskyrus linijoje įrengtą dūmų matuoklį, jei jis naudojamas. Radialinis izoliacijos storis turi būti bent 25 mm. Izoliavimo medžiagos šiluminio laidumo, išmatuoto esant 673 K (400 °C), vertė turi būti ne didesnė kaip 0,1 W/ (m * K). Norint, kad išmetimo vamzdžio terminė inercija būtų mažesnė, rekomenduojama naudoti išmetimo vamzdžius, kurių storio ir skersmens santykis būtų ne didesnis kaip 0,015. Lanksčiosios vamzdžio dalys turi būti ne ilgesnės kaip 12 kartų didesnio už vamzdžio skersmenį ilgio.
PDP: tūrinis siurblys:
PDP matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą pagal siurblio apsisukimų skaičių ir siurblio našumą. PDP ar praskiedimo oro tiekimo sistema turi dirbtinai nemažinti išmetimo sistemos priešslėgio. Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant PDP sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus PDP ±1,5 kPa, kai variklio sukimosi dažnio ir apkrovos sąlygos yra vienodos. Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 6 K, kai netaikomas srauto kompensavimas. Srauto kompensavimą galima taikyti tik tuo atveju, kai temperatūra PDP įtekėjimo angoje yra ne didesnė, kaip 323 K (50 °C).
CFV: ribinio srauto Venturi:
CFV matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą, jį palaikydamas soties sąlygomis (kritinis srautas). Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant CFVP sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus CFV ±1,5 kPa, kai variklio sukimosi dažnio ir apkrovos sąlygos yra vienodos. Dujų mišinio temperatūra prieš pat CFV turi būti lygi, darant bandymą, matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.
HE: šilumokaitis (pasirinktinai, jei taikomas EFC):
Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad galėtų užtikrinti reikalaujamų ribų, kurios nurodytos anksčiau, temperatūrą.
EFC: elektroninis srauto kompensavimas (pasirinktinai, jei naudojamas HE):
Jei PDP ar CFV įtekėjimo angoje temperatūra nėra palaikoma pagal anksčiau nurodytas ribas, tai nepertraukiamam srauto matavimui ir proporcingojo ėminių ėmimo kietųjų dalelių sistemoje kontrolei reikalinga srauto kompensavimo sistema. Šiuo tikslu nepertraukiami matuojamo srauto signalai naudojami atitinkamai koreguoti ėminio srautui per kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos kietųjų dalelių filtrus (žr. 2.4 punktą ir 21, 22 paveikslus).
DT: praskiedimo tunelis:
Praskiedimo tunelis:
– turi būti gana mažo skersmens, kad jame galėtų susidaryti turbulentinis srautas (Reynoldso skaičius didesnis kaip 4000), ir pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras visiškai susimaišytų; galima naudoti maišymo diafragmą,
– turi būti bent 460 mm skersmens, jei tai viengubo praskiedimo sistema,
– turi būti bent 210 mm skersmens, jei tai dvigubo praskiedimo sistema,
– gali būti izoliuotas.
Variklio išmetamieji teršalai turi būti nukreipti pasroviui toje vietoje, kur jie patenka į praskiedimo tunelį, ir gerai sumaišyti.
Taikant viengubą praskiedimą, ėminys iš praskiedimo tunelio tiekiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (2.4 punkto 21 paveikslas). PDP ar CFV pralaidumas turi būti pakankamas, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C).
Jei taikomas dvigubas praskiedimas, ėminys iš praskiedimo tunelio yra tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį, kuriame jis papildomai skiedžiamas ir po to leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus (2.4 punkto 22 paveikslas). PDP ar CFV pralaidumas turi būti pakankamas, kad ėminių ėmimo zonoje praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų ne didesnė kaip 464 K (191 °C). Antrinio praskiedimo sistema turi tiekti pakankamą antrinio praskiedimo oro kiekį, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą dvigubai praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C).
DAF: praskiedimo oro filtras:
Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir perleisti per aktyvuotąsias anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių lygiui nustatyti turi būti imamas laikantis tinkamos inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.
PSP: kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondas:
Zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis, ir:
– turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos būtų gerai sumaišyti, t. y. praskiedimo tunelio (DT) vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,
– vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,
– gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės, kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),
– gali būti izoliuotas.
2.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema reikalinga kietosioms dalelėms ant kietųjų dalelių filtro rinkti. Viso ėminio ėmimo ir dalies srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus leidžiamas visas praskiestų išmetamųjų teršalų ėminys, praskiedimo (2.2 punkto 14, 18 paveikslai) ir ėminio ėmimo sistema paprastai sudaro vientisą bloką. Dalies ėminio ėmimo ir dalies srauto ar viso srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus perleidžiama tik dalis praskiesto išmetamųjų teršalų srauto, praskiedimo (2.2 punkto 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19 paveikslai; 2.3 punkto 20 paveikslas) ir ėminio ėmimo sistemos paprastai sudaro atskirus blokus.
Šiame Tvarkos apraše viso srauto praskiedimo sistemos dvigubo praskiedimo sistema (22 paveikslas) laikoma tam tikra tipinės kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos, pavaizduotos 21 paveiksle, modifikacija. Dvigubo praskiedimo sistemą sudaro visos svarbiausios kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos dalys, pvz., filtro laikikliai ir ėminių ėmimo siurblys, ir ji dar turi tam tikrų praskiedimo sistemos ypatumų, pvz., praskiedimo oro tiekimas ir antrinis praskiedimo tunelis. Rekomenduojama ėminio siurblio neišjungti visą bandymo laiką, kad reguliavimo kontūrai nebūtų kokiu nors būdu veikiami. Taikant vieno filtro metodą, reikia naudoti aplenkimo sistemą, kad ėminys per jo ėmimo filtrą galėtų būti nukreiptas norimu laiku. Šio jungimo įtaka reguliavimo kontūrams turi būti kiek įmanoma sumažinta.
21 paveikslas
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema
(pav.)
Ėminio ėmimo siurblys P per kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT ima praskiestų išmetamųjų dujų ėminį iš dalies srauto ar viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT. Ėminys praleidžiamas pro filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 20 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.
22 paveikslas
Dvigubo praskiedimo sistema (tik viso srauto sistema)
(pav.)
Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys iš viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį SDT, kuriame ėminys skiedžiamas dar kartą. Toliau ėminys perleidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Praskiedimo oro srautas paprastai yra pastovus, tuo tarpu ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 20 paveikslą), visas praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.
PTT: kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (21, 22 paveikslai):
Kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio ilgis turi būti ne didesnis kaip 1020 mm ir turi būti sumažintas, jei įmanoma.
Atitinkamais atvejais (t. y. dalies srauto praskiedimo dalies ėminio ėmimo sistemoms ir viso srauto praskiedimo sistemoms) turi būti įtrauktas ėminio ėmimo zondo (atitinkamai SP, ISP, PSP, žr. 2.2 ir 2.3 punktus) ilgis.
Matmenys taikomi:
– dalies srauto praskiedimo, kai imama dalis ėminio, tipui ir viso srauto viengubo praskiedimo sistemai nuo zondo (atitinkamai SP, ISP, PSP) viršaus iki filtro laikiklio,
– dalies srauto praskiedimo, kai imamas visas ėminys, tipui nuo praskiedimo tunelio galo iki filtro laikiklio,
– viso srauto dvigubo praskiedimo sistemai nuo zondo (PSP) viršaus iki praskiedimo tunelio.
Tiekimo vamzdis:
– gali būti tiesiogiai šildomas arba praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52°C),
– gali būti izoliuotas.
SDT: antrinio praskiedimo tunelis (22 paveikslas):
Antrinio praskiedimo tunelio skersmuo turi būti bent 75 mm ir jis turi būti pakankamo ilgio, kad dvigubai praskiesto ėminio buvimo tunelyje trukmė būtų bent 0,25 s. Pirminio filtro laikiklis FH turi būti įrengtas ne toliau kaip 300 mm nuo antrinio praskiedimo tunelio SDT išleidžiamosios angos.
Antrinio praskiedimo tunelis:
– gali būti tiesiogiai šildomas arba praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės, kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),
– gali būti izoliuotas.
FH: filtro laikiklis (-iai) (21, 22 paveikslai):
Pirminis ir atsarginis filtrai gali būti viename korpuse ar atskiruose korpusuose. Turi atitikti III priedo 4 priedėlio 4.1.3 punkto reikalavimus.
Filtro laikiklis (-iai):
– gali būti tiesiogiai šildomas (-i) ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas (-i) iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),
– gali būti izoliuotas (-i).
P: ėminių ėmimo siurblys (21, 22 paveikslai):
Jei netaikomas srauto koregavimas FC3, kietųjų dalelių ėminio ėmimo siurblys turi būti pakankamai toli nuo tunelio, kad būtų palaikoma pastovi (± 3 K) įleidžiamų dujų temperatūra.
DP: praskiedimo oro siurblys (22 paveikslas):
Praskiedimo oro siurblys turi būti tokioje vietoje, kad tiekiamo antrinio praskiedimo oro temperatūra būtų 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C), jei praskiedimo oras nėra iš anksto šildomas.
FC3: srauto reguliatorius (21, 22 paveikslai):
Srauto reguliatorius reikalingas kietųjų dalelių srautui kompensuoti dėl temperatūros ir priešslėgio svyravimų ėminio kelyje, jei nėra kitų priemonių. Srauto reguliatorius yra būtinas, jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 20 paveikslą).
FM3: srauto matavimo įtaisas (21, 22 paveikslai):
Dujų skaitiklis ar prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas pakankamai toli nuo ėminio ėmimo siurblio P, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų pastovi (± 3 K), jei netaikomas srauto koregavimas su FC3.
FM4: srauto matavimo įtaisas (22 paveikslas):
Dujų skaitiklis ar prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas taip, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų 298K±5K(25 °C±5 °C).
BV: rutulinis vožtuvas (pasirinktinai):
Rutulinio vožtuvo vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT vidinis skersmuo, o jungimo laikas – trumpesnis kaip 0,5 sekundės.
Pastaba: Jei apie PSP, PTT, SDT ir FH aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų šių dalių sienelių. Todėl rekomenduojama šias dalis šildyti ir/arba izoliuoti pagal atitinkamuose aprašuose nurodytas ribas. Be to, rekomenduojama, kad imant ėminį temperatūra prieš filtrą būtų ne mažesnė kaip 293 K (20 °C).
Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., sukamąjį ventiliatorių, ir aušinama tol, kol aušinamos terpės temperatūra bus mažesnė kaip 293 K (20 °C).
3. DŪMINGUMO NUSTATYMAS
3.2. bei 3.3 punktuose ir 23 bei 24 paveiksluose išsamiai apibūdintos rekomenduojamos dūmų matuoklių sistemos. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai laikytis 23 ir 24 paveikslų. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti, galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas tinkamu inžineriniu sprendimu.
Matavimo principas yra toks: šviesa sklinda per tiriamų dūmų tam tikro ilgio sluoksnį ir terpės neskaidrumo savybėms įvertinti matuojama krintančios šviesos, kuri pasiekia imtuvą, dalis. Kaip dūmingumas matuojamas, priklauso nuo aparatūros konstrukcijos, irtai galima daryti išmetimo vamzdyje (linijinis viso srauto dūmų matuoklis), išmetimo vamzdžio gale (galinis viso srauto dūmų matuoklis) ar imant ėminį iš išmetimo vamzdžio (dalies srauto dūmų matuoklis). Prietaiso gamintojas turi pateikti dūmų matuoklio optinio kelio ilgį, kad pagal neskaidrumo signalo vertę būtų galima nustatyti šviesos sugerties koeficientą.
3.2. Viso srauto dūmų matuoklis:
Galima naudoti dviejų pagrindinių tipų viso srauto dūmų matuoklius (23 paveikslas). Jei tai linijinis dūmų matuoklis, matuojamas viso išmetamųjų dujų kamuolio neskaidrumas. Šio tipo dūmų matuoklių tikrasis optinio kelio ilgis priklauso nuo dūmų matuoklio konstrukcijos.
Jei tai galinis dūmų matuoklis, viso išmetamųjų teršalų kamuolio neskaidrumas matuojamas kamuoliui išeinant iš išmetimo vamzdžio. Šio tipo dūmų matuoklių tikrasis optinio kelio ilgis priklauso nuo išmetimo vamzdžio konstrukcijos ir atstumo tarp išmetimo vamzdžio galo ir dūmų matuoklio.
23 paveikslas
Viso srauto dūmų matuoklis
(pav.)
EP: išmetimo vamzdis:
Jei tai linijinis dūmų matuoklis, išmetimo vamzdžio skersmuo turi būti vienodas dalyje, kurios ilgis būtų 3 vamzdžio skersmens ilgiai prieš matavimo zoną ir už jos. Jei skersmuo matavimo zonoje yra didesnis kaip išmetimo vamzdžio skersmuo, rekomenduojamas prieš matavimo zoną palaipsniui siaurėjantis išmetimo vamzdis.
Jei tai galinis dūmų matuoklis, paskutinės 0,6 m ilgio vamzdžio dalies skerspjūvis turi būti apvalus ir neturėti alkūnių ir užlenkimų. Išmetimo vamzdžio galas turi būti tiesiai nupjautas. Dūmų matuoklis turi būti įrengtas per dūmų kamuolio vidurį 25 ± 5 mm atstumu nuo išmetimo vamzdžio galo.
OPL: optinio kelio ilgis:
Dūmų aptemdyto optinio kelio nuo dūmų matuoklio šviesos šaltinio iki imtuvo ilgis, prireikus, pataisytas nevienalytiškumo dėl tankio gradiento ir pakraščio reiškinio įtakai pašalinti. Optinio kelio ilgį turi pateikti prietaiso gamintojas, atsižvelgdamas į bet kokias priemones nuo aprūkimo (pvz., prapūtimo oras). Jei optinio kelio ilgis nežinomas, jis turi būti nustatytas pagal LST ISO 11614 11.6.5 punktą. Norint teisingai nustatyti optinio kelio ilgį, išmetamųjų dujų greitis turi būti ne mažesnis kaip 20 m/s.
LS: šviesos šaltinis:
Kaip šviesos šaltinis naudojama kaitinimo lempa, kurios spalvos temperatūra yra diapazone nuo 2800 K iki 3250 K, ar žalią šviesą skleidžiantis šviesos diodas (LED), kurio didžiausiasis šviesos našumas būtų diapazone nuo 550 nm iki 570 nm. Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.
LD: šviesos detektorius:
Kaip detektorius naudojamas fotoelementas ar fotodiodas (prireikus turintis filtrą). Jei šviesos šaltinis yra kaitinamoji lempa, imtuvo didžiausiasis spektrinis atsakas turi būti panašus į žmogaus akies fotopiko kreivę (didžiausiasis atsakas diapazone nuo 550 nm iki 570 nm, ir trumpesnėms kaip 430 nm bei ilgesnėms kaip 680 nm ilgio bangoms yra mažesnis kaip 4 % šio didžiausiojo atsako vertės). Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.
CL: kolimavimo lęšis:
Išeinanti šviesa turi būti kolimuota į šviesos pluoštą, kurio skersmuo būtų ne didesnis kaip 30 mm. Šviesos pluošto spinduliai turi būti lygiagretūs su 3° leistinuoju nuokrypiu nuo optinės ašies.
T1: temperatūros jutiklis (pasirinktinai):
Bandymo metu galima sekti išmetamųjų dujų temperatūrą.
3.3. Dalies srauto dūmų matuoklis:
Jei tai dalies srauto dūmų matuoklis (24 paveikslas), tipinis išmetamųjų dujų ėminys paimamas iš išmetimo vamzdžio ir per tiekimo vamzdį leidžiamas į matavimo kamerą. Šio tipo dūmų matuoklių efektyvusis optinio kelio ilgis yra dūmų matuoklio konstrukcijos funkcija. Atsako trukmės vertės, nurodytos kitame punkte, taikomos minimaliam srautui per dūmų matuoklį, kaip nurodo prietaiso gamintojas.
24 paveikslas
Dalies srauto dūmų matuoklis
(pav.)
EP: išmetimo vamzdis:
Išmetimo vamzdis turi būti tiesus bent 6 vamzdžio skersmenų atstumu prieš zondo viršų ir 3 skersmenų atstumu pasroviui nuo jo.
SP: ėminių ėmimo zondas:
Zondas turi būti atviru galu prieš srovę nukreiptas vamzdis, esantis vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija arba arti jos. Tarpas tarp zondo ir išmetimo vamzdžio sienelės turi būti bent 5 mm. Zondo skersmuo turi užtikrinti tipinio ėminio ėmimą ir pakankamą srautą per dūmų matuoklį.
TT: tiekimo vamzdis:
Tiekimo vamzdžio:
– ilgis turi būti kiek įmanoma mažesnis, kad matavimo kameros įtekėjimo angoje būtų užtikrinta 373 ± 30 K (100 °C ± 30 °C) išmetamųjų dujų temperatūra,
– sienelių temperatūra turi būti pakankamai aukštesnė nei išmetamųjų dujų rasos taško temperatūra, kad vandens garai nesikondensuotų,
– skersmuo per visą vamzdžio ilgį turi būti toks pat, kaip ėminių ėmimo zondo skersmuo,
– atsako trukmė turi būti mažesnė kaip 0,05 s esant mažiausiajam srautui per prietaisą, kaip nustatyta III priedo 4 priedėlio 5.2.4 punkte,
– turi nedaryti didelės įtakos didžiausiajai dūmingumo vertei.
FM: srauto matavimo įtaisas:
Srauto matavimo įtaisas teisingam debitui į matavimo kamerą nustatyti. Didžiausiąjį ir mažiausiąjį debitą turi nurodyti prietaiso gamintojas, ir jis turi būti toks, kad atitiktų TT atsako trukmės reikalavimus ir optinio kelio ilgio specifikacijas. Srauto matavimo įtaisas gali būti šalia ėminių ėmimo siurblio, jei jis naudojamas.
MC: matavimo kamera:
Matavimo kameros vidaus paviršius turi būti neatspindintis arba turėti lygiavertes optines savybes. Dėl vidaus atspindžių ar dėl šviesos sklaidos atsiradusios pašalinės šviesos kritimas į detektorių turi būti kiek įmanoma sumažintas.
Dujų slėgis matavimo kameroje turi nesiskirti nuo atmosferinio slėgio daugiau kaip 0,75 kPa. Jei tai yra neįmanoma dėl konstrukcijos, dūmų matuoklio rodmenų vertės turi būti perskaičiuotos į vertes, atitinkančias atmosferinį slėgį.
Matavimo kameros sienelių temperatūra turi būti palaikoma ± 5 K tikslumu nuo 343 K (70 °C) iki 373 K (100 °C), tačiau bet kuriuo atveju ji turi būti pakankamai aukščiau išmetamųjų dujų rasos taško temperatūros, kad būtų išvengta vandens garų kondensacijos. Matavimo kamera turi turėti atitinkamus temperatūros matavimo įtaisus.
OPL: optinio kelio ilgis:
Dūmų aptemdyto optinio kelio nuo dūmų matuoklio šviesos šaltinio iki imtuvo ilgis, prireikus – su pataisyta nevienalytiškumo dėl tankio gradientų ir pakraščio reiškinio įtakai pašalinti. Optinio kelio ilgį turi pateikti prietaiso gamintojas, atsižvelgdamas į bet kokias priemones nuo aprūkimo (pvz., prapūtimo oras). Jei optinio kelio ilgis nežinomas, jis turi būti nustatytas pagal LST ISO 11614 11.6.5 punktą.
LS: šviesos šaltinis:
Kaip šviesos šaltinis naudojama kaitinimo lempa, kurios spalvos temperatūra yra diapazone nuo 2800 K iki 3250 K, arba žalią šviesą skleidžiantis šviesos diodas (LED), kurio didžiausias šviesos našumas būtų diapazone nuo 550 nm iki 570 nm. Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.
LD: šviesos detektorius:
Kaip detektorius naudojamas fotoelementas ar fotodiodas (prireikus turintis filtrą). Jei šviesos šaltinis yra kaitinamoji lempa, imtuvo didžiausiasis spektrinis atsakas turi būti panašus į žmogaus akies fotopiko kreivę (didžiausiasis atsakas diapazone nuo 550 nm iki 570 nm, ir trumpesnėms kaip 430 nm bei ilgesnėms kaip 680 nm ilgio bangoms yra mažesnis kaip 4 % šio didžiausiojo atsako vertės). Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.
CL: kolimavimo lęšis:
Išeinanti šviesa turi būti kolimuota į šviesos pluoštą, kurio skersmuo būtų ne didesnis kaip 30 mm. Šviesos pluošto spinduliai turi būti lygiagretūs su 3° leistinuoju nuokrypiu nuo optinės ašies.
T1: temperatūros jutiklis:
Kontroliuoti išmetamųjų dujų temperatūrą matavimo kameros įtekėjimo angoje.
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
6 priedas
EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS
Pranešimas apie transporto priemonės/atskiro techninio vieneto (variklio tipo/variklių šeimos/ komponento (1) tipo pagal šį teisės aktą:
– tipo patvirtinimą (1),
– tipo patvirtinimo pratęsimą (1);
– EB tipo patvirtinimo Nr. Pratęsimo Nr.
I PUNKTAS:
0.3. Gamintojo tipo kodas, paženklintas ant transporto priemonės/atskiro techninio vieneto/komponento (1):
0.7. Gamintojo įgalioto atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas:
II PUNKTAS:
6 priedo
1 priedėlis
EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATO Nr... DĖL TRANSPORTO PRIEMONĖS /ATSKIRO TECHNINIO VIENETO /KOMPONENTO (1) TIPO PATVIRTINIMO
1. TRUMPAS APRAŠAS
1.1. Informacija, kurią reikia pateikti dėl transporto priemonės su įrengtu varikliu tipo patvirtinimo:
1.2. Jei 1.1 nurodyta, kad variklis gavo tipo patvirtinimą, kaip atskiras techninis vienetas:
1.3. Informacija, kurią reikia pateikti dėl variklio/variklių šeimos (1) kaip atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimo (sąlygos, kurių reikia laikytis variklį įrengiant transporto priemonėje):
1.3.4. Variklio darbui reikalingos pagalbinės įrangos sunaudojama galia:
1.4. Variklio/pirminio variklio išmetamųjų teršalų kiekis (1):
1.4.1. ESC bandymas:
Charakteristikų blogėjimo faktorius (CHBF): apskaičiuotas/nustatytas (1):
Charakteristikų blogėjimo faktoriaus ir išmetamųjų teršalų kiekio vertės atliekant ESC bandymą nurodomos toliau pateiktoje lentelėje:
ESC bandymas: |
||||
DF: |
CO |
THC |
NOX |
PT |
Išmetamųjų teršalų kiekis |
CO g/kWh |
THC g/kWh |
NOX g/kWh |
PT g/kWh |
Išmatuota: |
|
|
|
|
Apskaičiuota taikant charakteristikų blogėjimo faktorių: |
|
|
|
|
1.4.3. ETC bandymas:
Charakteristikų blogėjimo faktorius (CHBF): apskaičiuotas/nustatytas (1):
ESC bandymas: |
|||||
DF: |
CO |
NMHC |
CH4 |
NOx |
PT |
|
|
|
|
|
|
Išmetamųjų teršalų kiekis |
co g/kWh |
NMHCg/kWh (i) |
CH4 g/kWh (i) |
NOx g/kWh |
PT g/kWh (1) |
Išmatuota taikant regeneravimo procesą: |
|
|
|
|
|
Išmatuota taikant regeneravimo procesą: |
|
|
|
|
|
Išmatuota/perskaičiuota naudoj ant svorinius koeficientus: |
|
|
|
|
|
Apskaičiuota taikant charakteristikų blogėjimo faktorių: |
|
|
|
|
|
(1) Tai, kas nereikalinga, išbraukti.
______________
6 priedo
2 priedėlis
SU TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMA DIAGNOSTIKOS SISTEMA (TPĮDS) SUSIJUSI INFORMACIJA
Kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 2 priedo 5 priedėlyje, šiame priedėlyje numatytą informaciją pateikia transporto priemonės gamintojas, kad būtų galima gaminti transporto priemonei įrengiamai diagnostikos sistemai (TPĮDS) tinkamas atsargines arba techninės priežiūros dalis ir diagnostikos įrankius bei bandymo įrangą. Transporto priemonės gamintojas neprivalo pateikti pirmiau minėtos informacijos, jeigu ta informacija saugoma intelektinės nuosavybės teise, arba jeigu ji laikoma gamintojo arba pirminės įrangos gamintojų (OEM) tiekėjo(-ų) praktine patirtimi.
Jeigu pateikiamas prašymas, galimybė naudotis šiuo priedėliu nediskriminuojant suteikiama kiekvienam suinteresuotam sudedamosios dalies, diagnostikos įrankių arba bandymo įrangos gamintojui.
Laikantis 2 priedo 5 priedėlio 1.3.3 skirsnio nuostatų, šiame skirsnyje numatoma informacija turi būti tapati su numatytąja pirmiau minėtame priedėlyje.
1. Pradinio kondicionavimo ciklų, kurie taikomi transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, tipo ir jų skaičiaus aprašymas.
2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) patvirtinimo bandymų ciklo, taikomo transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į sudedamąją dalį, kurią kontroliuoja TPĮDS sistema, tipo aprašymas.
3. Išsamus dokumentas, apibūdinantis visas sudedamąsias dalis, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategiją bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimą (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant registruojamus atitinkamus antrinius parametrus visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS). Visų naudojamų TPĮDS išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno paaiškinimą), siejamų su dujinių teršalų išmetimu susijusiomis atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR), sąrašas.
______________
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
7 priedas
SKAIČIAVIMO METODIKOS PAVYZDYS
1. ESC BANDYMAS
1.1. Išmetamieji dujiniai teršalai:
Atskirų režimų rezultatams apskaičiuoti reikalingi matavimo duomenys yra pateikiami toliau. Šiame pavyzdyje CO ir NOx koncentracija yra matuojama sausose dujose, HC – drėgnose dujose. HC koncentracija pateikta propano ekvivalentu (C3), o norint gauti C1 ekvivalentišką kiekį, reikia dauginti iš 3. Kitų režimų skaičiavimo metodika yra tokia pati.
P (kW) |
Ta (K) |
Ha (g/kg) |
GEXII (kg) |
GAIRW (kg) |
GFUEL (kg) |
HC (ppm) |
CO (ppm) |
NOx (ppm) |
82,9 |
294,8 |
7,81 |
563,38 |
545,29 |
18,09 |
6,3 |
41,2 |
495 |
Drėgnio pataisos koeficiento KW, r apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.2 punktas):
Drėgnų dujų koncentracijos apskaičiavimas:
CO = 41,2 * 0,9239 = 38,1 ppm;
NOx = 495 * 0,9239 = 457 ppm.
NOx drėgnio pataisos koeficiento KH, D apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.3 punktas):
A = 0,309 * 18,09/541,06 – 0,0266 = -0,0163;
B = – 0,209 * 18,09/541,06 + 0,00954 = 0,0026;
Išmetamųjų teršalų savitųjų masės srautų apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.4 punktas):
NOx = 0,001587 x 457 x 0,9625 x 563,38 = 393,27 g/h;
CO = 0,000966 x 38,1 x 563,38 = 20,735 g/h;
HC = 0,000479 x 6,3 x 3 x 563,38 = 5,100 g/h
Išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.5 punktas):
Toliau pateikiamas CO apskaičiavimo pavyzdys; kitų komponentų apskaičiavimo metodika yra tokia pati.
Išmetamųjų teršalų savitųjų masės srautų vertės atskirais režimais yra dauginamos iš atitinkamų svorinių koeficientų, kaip nurodyta III priedo 1 priedėlio 2.7.1 punkte, ir sumuojamos, kad būtų gautas viso ciklo vidutinis išmetamųjų teršalų masės srautas:
CO = (6,7 x 0,15) + (24,6 x 0,08) + (20,5 x 0,10) + (20,7 x 0,10) + (20,6 x 0,05) + (15,0 x 0,05) + (19,7 x 0,05) + (74,5 x 0,09) + (31,5 x 0,10) + (81,9 x 0,08) + (34,8 x 0,05) + (30,8 x 0,05) + (27,3 x 0,05)
= 30,91 g/h
Atskirų režimų variklio galios vertė dauginama iš atitinkamų svorinių koeficientų, kaip nurodyta III priedo 1 priedėlio 2.7.1 punkte, ir sumuojama, kad būtų gauta vidutinė ciklo galia:
P(n) = (0,1 x 0,15) + (96,8 x 0,08) + (55,2 x 0,10) + (82,9 x 0,10) + (46,8 x 0,05) + (70,1 x 0,05) + (23,0 x 0,05) + (114,3 x 0,09) + (27,0 x 0,10) + (122,0 x 0,08) + (28,6 x 0,05) + (87,4 x 0,05) + (57,9 x 0,05)
= 60,006 kW
NOx išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas atsitiktinai pasirinktame taške (3 priedo 1 priedėlio 4.6.1 punktas): Tarkime, kad atsitiktinai pasirinktame taške buvo nustatytos šios vertės:
nz = 1600 min-1;
Mz = 495 Nm;
NOx mass. z = 487,9 g/h (apskaičiuota pagal pirmiau pateiktas formules);
P(n)z = 83 kW;
NOx, z = 487,9/83 = 5,878 g/kWh.
Išmetamųjų teršalų kiekio vertės nustatymas pagal bandymo ciklo duomenis (3 priedo 1 priedėlio 4.6.2 punktas):
Tarkime, kad darant ESC bandymą atsitiktinai pasirinktame taške aplinkinių režimų vertės yra šios:
nRT |
nSU |
ER |
ES |
ET |
EU |
MR |
MS |
MT |
MU |
1368 |
1785 |
5,943 |
5,565 |
5,889 |
4,973 |
515 |
460 |
681 |
610 |
ETU = 5,889 + (4,973-5,889) x (1600-1368)/(1785-1368) = 5,377 g/kWh
ERS = 5,943 + (5,565-5,943) x (1600-1368)/(1785-1368) = 5,732 g/kWh
MTU = 681 + (601-681) x (1600-1368)/(1785-1368) = 641,3 Nm
MRS = 515 + (460-515) x (1600-1368)/(1785-1368) = 484,3 Nm
EZ = 5,732 + (5,377-5,732) x (495-484,3)/(641,3-484,3) = 5,708 g/kWh
NOx išmetamųjų teršalų kiekio verčių palyginimas (3 priedo 1 priedėlio 4.6.3 punktas):
NOx diff = 100 x (5,878-5,708)/5,708 = 2,98 %
1.2. Išmetamosios kietosios dalelės:
Kietųjų dalelių kiekio matavimas pagrįstas kietųjų dalelių rinkimo visą ciklą principu, tačiau ėminio masė ir srautas (MSAM ir GEDF) nustatomi atskirais režimais. GEDF apskaičiavimas priklauso nuo taikytos sistemos. Toliau pateiktuose pavyzdžiuose taikoma CO2 kiekio matavimo sistema bei taikomas anglies balanso metodas ir srauto matavimo sistema. Taikant viso srauto praskiedimo sistemą, CVS įranga GEDF matuoja tiesiogiai.
GEDF apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.2.3 ir 5.2.4 punktai):
Tarkime, kad ketvirtam režimui gauti tokie matavimo duomenys. Apskaičiavimo metodika kitiems režimams yra tokia pati.
GEXII (kg/h) |
GFUEL (kg/h) |
GDILW (kg/h) |
GTOTW (kg/h) |
CO2D (%) |
CO2A (%) |
334,02 |
10,76 |
5,4435 |
6,0 |
0,657 |
0,040 |
b) srauto matavimo metodas:
GEDFW = 334,02 x 10,78 = 3600,7 kg/h
Masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.4 punktas):
Atskirų režimų GEDFW srauto vertės dauginamos iš atitinkamų svorinių koeficientų, kaip nurodyta 3 priedo 1 priedėlio 2.7.1 punkte, ir sumuojamos, kad būtų gauta viso ciklo vidutinė GEDF vertė. Ėminio masė MSAM gaunama sudėjus atskirų režimų ėminio mases:
MSAM = 0,226 + 0,122 + 0,151 + 0,152 + 0,076 + 0,076 + 0,076 + 0,136 + 0,151 + 0,121 + 0,076 + 0,076 + 0,075 = 1,515 kg;
Tarkime, kad kietųjų dalelių ant filtrų masė lygi 2,5 mg, tuomet:
g/h
Fono koncentracijos pataisa (pasirinktinai);
Tarkime, kad matuojant fono koncentraciją, gautos šios vertės. Praskiedimo koeficientas DF apskaičiuojamas taip pat, kaip šio priedo 3.1 punkte, ir čia nepateiktas.
Md = 0,1 mg; MDIL = 1,5 kg;
Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.5 punktas):
jei taikoma fono koncentracijos pataisa: = (5,726/60,006) = 0,095 g/kWh;
Tikrojo svorinio koeficiento apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.6 punktas):
Imkime vertes, anksčiau apskaičiuotas ketvirtam režimui, tuomet:
WFE, i = (0,152 * 3604,6/1,515 * 3600,7) = 0,1004;
Ši vertė atitinka reikalaujamą vertę 0,10 ± 0,003.
2. ELR BANDYMAS
Kadangi Europos teisės aktuose dėl išmetamųjų teršalų filtravimas Besselio filtru yra visiškai nauja vidurkinimo metodika, toliau pateikiamas Besselio filtro aiškinimas, Besselio algoritmo sudarymo pavyzdys ir galutinės dūmingumo vertės apskaičiavimo pavyzdys. Besselio algoritmo konstantos priklauso tik nuo dūmų matuoklio konstrukcijos ir duomenų rinkimo sistemos ėminių ėmimo dažnio. Rekomenduojama, kad dūmų matuoklio gamintojas pateiktų galutines Besselio filtro konstantas skirtingiems ėminių ėmimo dažniams ir kad naudotojas taikytų šias konstantas, kurdamas Besselio algoritmą ir apskaičiuodamas dūmingumo vertes.
2.1. Bendros pastabos apie Besselio filtrą:
Dėl aukštadažnių iškraipymų neapdoroto neskaidrumo signalo registruotuvo kreivė paprastai būna labai išsklaidyta. Norint pašalinti šiuos aukštadažnius iškraipymus, darant ELR bandymą reikia naudoti Besselio filtrą. Pats Besselio filtras yra rekursinis antrojo laipsnio žemo dažnio filtras, užtikrinantis greičiausią signalo didėjimą be jo perviršio. Tariant, kad tikruoju laiku iš išmetimo vamzdžio išeina neapdorotų išmetamųjų teršalų šleifas, kiekvienas dūmų matuoklis pateikia vėluojančią ir skirtingai išmatuotą neskaidrumo registravimo kreivę. Vėlavimo trukmė ir išmatuoto neskaidrumo vertės dydis visų pirma priklauso nuo dūmų matuoklio matavimo kameros geometrijos, įskaitant išmetamųjų teršalų ėminio ėmimo linijas, ir nuo laiko, per kurį dūmų matuoklio elektronika galėtų signalą apdoroti. Vertės, kurios apibūdina šiuos du reiškinius, vadinamos fizikine ir elektrine atsako trukme ir apibūdina atskirą kiekvieno tipo dūmų matuoklio filtrą.
Besselio filtro taikymo tikslas – užtikrinti vienodą visos dūmų matuoklio sistemos filtravimo charakteristiką, kurią sudaro:
– dūmų matuoklio fizikinio atsako trukmė (tp),
– dūmų matuoklio elektrinio atsako trukmė (te),
– naudoto Besselio filtro atsako trukmė (tF).
Bendroji sistemos atsako trukmė tAver pateikiama lygtimi:
Kad būtų gauta ta pati dūmingumo vertė, ši atsako trukmė turi būti vienoda visoms dūmų matuoklių rūšims. Taigi Besselio filtras turi būti sukurtas taip, kad filtro atsako trukmė (tF) kartu su konkrečių dūmų matuoklių fizikinio atsako trukme (tp) ir elektrinio atsako trukme (te) sudarytų reikiamą bendrąją atsako trukmę (tAver). Kadangi tp ir te yra kiekvieno konkretaus dūmų matuoklio būdingos vertės, o tAver pagal šį Tvarkos aprašą turi būti lygi 1,0 s, te galima apskaičiuoti šiuo būdu:
Pagal apibrėžimą filtro atsako trukmė tF yra filtruoto išvesties signalo didėjimo nuo 10% iki 90% laiptinio įvesties signalo vertės trukmė. Taigi Besselio filtro ribinis dažnis iteruojamas tol, kol Besselio filtro atsako trukmė atitinka reikiamą signalo didėjimo trukmę.
A paveikslas
Laiptinio įvesties signalo ir filtruoto išvesties signalo registruotuvo kreivės:
A paveiksle pavaizduotos laiptinio įvesties signalo ir Besselio filtru filtruoto išvesties signalo registruotuvo kreivės, taip pat pažymėta Besselio filtro atsako trukmė (tF).
Galutinio Besselio filtro algoritmo kūrimas yra daugiapakopis procesas, kuriam baigti reikia kelių iteracijos ciklų. Iteracijos eigos schema pateikta toliau:
2.2. Besselio algoritmo apskaičiavimas:
Šiame pavyzdyje Besselio algoritmas kuriamas keliomis pakopomis pagal anksčiau pateiktą iteracijos metodiką, kuri grindžiama 3 priedo 1 priedėlio 6.1 punktu.
Tarkime, kad dūmų matuoklis ir duomenų rinkimo sistema turi šias charakteristikas:
– fizikinio atsako trukmė tp, 0,15 s,
– elektrinio atsako trukmė te 0,05 s,
– bendroji atsako trukmė tAver 1,00 s (nustatyta pagal šį Tvarkos aprašą),
– ėminių ėmimo dažnis 150 Hz.
1 pakopa. Reikiama Besselio filtro atsako trukmė tF:
2 pakopa. Ribinio dažnio įvertinimas ir Besselio konstantų E, K pirmajam iteracijos procesui apskaičiavimas:
Taip gaunamas Besselio algoritmas:
Yi = Yi-1 + 7,07948 E-5 * (Si + 2 x Si-1 + Si-2 – 4 x Yi-2) + 0,970783 x (Yi-1 – Yi-2)
čia:
Si atitinka įvesties signalo vertes (0 arba 1), o Yi atitinka filtruoto išvesties signalo vertes.
3 pakopa. Besselio filtro taikymas laiptiniam įvesties signalui:
Besselio filtro atsako trukmė tF yra apibrėžiama kaip filtruoto išvesties signalo didėjimo nuo 10% iki 90% laiptinio įvesties signalo vertės trukmė. Norint nustatyti išvesties signalo 10% (t10) ir 90% (t90) laiką, laiptinis signalas Besselio filtru filtruojamas imant ankstesnes fc, E ir K vertes.
Pirmosios ir antrosios iteracijos skaitmeniniai indeksai, laikas, laiptinio įvesties signalo vertės ir gautos filtruoto išvesties signalo vertės pateiktos B lentelėje. Taškai apie t10 ir t90 pažymėti paryškintu šriftu.
Pagal B lentelę, pirmuoju iteravimu 10 % vertė gaunama tarp skaitmeninių indeksų 30 ir 31, o 90% vertė gaunama tarp skaitmeninių indeksų 191 ir 192. Norint apskaičiuoti tF, iter, t10 ir t90 tikslios vertės apskaičiuojamos tiesiniu interpoliavimu tarp gretimų matavimo taškų pagal šias lygtis:
t10 = tlower+ Δt * (0,1 – outlower)/(outupper – outlower);
t90 = tlower + Δt * (0,9 – outlower)/(outupper – outlower);
čia:
outupper ir outlower atitinkamai yra Besselio filtru filtruoto išvesties signalo gretimi taškai, o tlower – gretimo laiko taško laikas, kaip pažymėta B lentelėje.
t10= 0,200000 + 0,006667 * (0,1 – 0,099208) / (0,104794 – 0,099208) = 0,200945 s;
t90 = 0,273333 + 0,006667 * (0,9 – 0,899147) / (0,901168 – 0,899147) = 1,276147 s;
4 pakopa. Pirmojo iteracijos ciklo filtro atsako trukmė:
tF, iter= 1,276147 – 0,200945 = 1,075202 s;
5 pakopa. Skirtumas tarp reikiamos ir pirmajame iteracijos cikle gautos filtro atsako trukmės:
Δ = (1,075202 – 0,987421) / 0,987421 = 0,081641;
6 pakopa. Iteracijos kriterijų tikrinimas:
Reikia, kad būtų |Δ| < 0,01. Kadangi 0,081641 > 0,01, iteracijos kriterijai neįvykdyti ir reikia pradėti antrąjį iteracijos ciklą. Šiam iteracijos ciklui nauja ribinio dažnio vertė pagal fc ir Δ vertes apskaičiuojama taip:
fc, new = 0,318152 * (1 + 0,081641) = 0,344126 Hz.
Šis naujas ribinis dažnis naudojamas antrajame iteracijos cikle, vėl pradedant nuo 2 pakopos. Iteracija turi būti kartojama tol, kol įvykdomi iteracijos kriterijai. Per pirmąją ir antrąją iteraciją gautos vertės apibendrinamos A lentelėje.
A lentelė
Pirmosios ir antrosios iteracijos vertės
Parametras |
1 iteracija |
2 iteracija |
|
fc |
(Hz) |
0,318152 |
0,344126 |
E |
(-) |
7,07948 E-5 |
8,272777 E-5 |
K |
(-) |
0,970783 |
0,968410 |
t10 |
(s) |
0,200945 |
0,185523 |
t90 |
(s) |
1,276147 |
1,179562 |
tF, iter |
(s) |
1,075202 |
0,994039 |
Δ |
(-) |
0,081641 |
0,006657 |
fc, new |
(Hz) |
0,344126 |
0,346417 |
7 pakopa. Galutinis Besselio algoritmas:
Kai tik iteracijos kriterijai įvykdyti, pagal 2 pakopą apskaičiuojamos galutinės Besselio filtro konstantos ir galutinis Besselio algoritmas. Šiame pavyzdyje iteracijos kriterijai buvo įvykdyti po antrosios iteracijos (Δ = 0,006657 ≤ 0,01). Tuomet suvidurkintoms dūmingumo vertėms gauti naudojamas galutinis algoritmas (žr. toliau, 2.3 punktą).
Yi = Yi-1 + 8,272777 x 10-5 x (Si+2 x Si-1 + Si-2-4 x Yi-2)+ 0,968410 x (Yi-1 – Yi-2)
B lentelė
Pirmojo ir antrojo pasikartojimo ciklo laiptinio įvesties signalo ir Besselio filtru filtruoto išvesties signalo vertės
i indeksas (-) |
Laikas (s) |
Laiptinis įvesties signalas si (-) |
Filtruotas išvesties signalas Yi (-) |
|
1 iteracija |
2 iteracija |
|||
-2 |
-0,013333 |
0 |
0,000000 |
0,000000 |
-1 |
-0,006667 |
0 |
0,000000 |
0,000000 |
0 |
0,000000 |
|
0,000071 |
0,000083 |
1 |
0,006667 |
|
0,000352 |
0,000411 |
2 |
0,013333 |
|
0,000908 |
0,001060 |
3 |
0,020000 |
|
0,001731 |
0,002019 |
4 |
0,026667 |
|
0,002813 |
0,003278 |
5 |
0,033333 |
|
0,004145 |
0,004828 |
~ |
~ |
~ |
~ |
~ |
24 |
0,160000 |
|
0,067877 |
0,077876 |
25 |
0,166667 |
|
0,072816 |
0,083476 |
26 |
0,173333 |
|
0,077874 |
0,089205 |
27 |
0,180000 |
|
0,083047 |
0,095056 |
28 |
0,186667 |
|
0,088331 |
0,101024 |
29 |
0,193333 |
|
0,093719 |
0,107102 |
30 |
0,200000 |
|
0,099208 |
0,113286 |
31 |
0,206667 |
|
0,104794 |
0,119570 |
32 |
0,213333 |
|
0,110471 |
0,125949 |
33 |
0,220000 |
|
0,116236 |
0,132418 |
34 |
0,226667 |
|
0,122085 |
0,138972 |
35 |
0,233333 |
|
0,128013 |
0,145605 |
36 |
0,240000 |
1 |
0,134016 |
0,152314 |
37 |
0,246667 |
1 |
0,140091 |
0,159094 |
~ |
~ |
~ |
~ |
~ |
175 |
1,166667 |
1 |
0,862416 |
0,895701 |
176 |
1,173333 |
1 |
0,864968 |
0,897941 |
177 |
1,180000 |
1 |
0,867484 |
0,900145 |
178 |
1,186667 |
1 |
0,869964 |
0,902312 |
179 |
1,193333 |
1 |
0,872410 |
0,904445 |
180 |
1,200000 |
1 |
0,874821 |
0,906542 |
181 |
1,206667 |
1 |
0,877197 |
0,908605 |
182 |
1,213333 |
1 |
0,879540 |
0,910633 |
183 |
1,220000 |
1 |
0,881849 |
0,912628 |
184 |
1,226667 |
1 |
0,884125 |
0,914589 |
185 |
1,2333333 |
1 |
0,886367 |
0,916517 |
186 |
1,240000 |
1 |
0,888577 |
0,918412 |
187 |
1,246667 |
1 |
0.890755 |
0,920276 |
188 |
1,253333 |
1 |
0,892900 |
0,922107 |
189 |
1,260000 |
1 |
0,895014 |
0,923907 |
190 |
1,266667 |
1 |
0,897096 |
0,925676 |
191 |
1,273333 |
1 |
0,899147 |
0,927414 |
192 |
1,280000 |
1 |
0,901168 |
0,929121 |
193 |
1,286667 |
1 |
0,903158 |
0,930799 |
194 |
1,293333 |
1 |
0,905117 |
0,932448 |
195 |
1,300000 |
1 |
0,907047 |
0,934067 |
- |
- |
- |
- |
- |
2.3. Dūmingumo verčių apskaičiavimas:
Toliau pateikiamoje schemoje pavaizduota galutinės dūmingumo vertės nustatymo eiga.
B paveiksle pavaizduotos ELR bandymo pirmosios apkrovos pakopos matuojamo neapdoroto neskaidrumo signalo ir nefiltruota bei filtruota šviesos sugerties koeficiento (k vertė) registruotuvo kreivės ir pažymėta filtruoto k registruotuvo signalo didžiausia vertė Ymax1, A (viršūnės vertė). C lentelėje atitinkamai yra pateiktos i indekso skaitmeninės vertės, laikas (ėminių ėmimo dažnis 150 Hz), neapdorotas dūmingumas, nefiltruota k ir filtruota k vertės. Buvo filtruojama naudojant šio priedo 2.2 punkte sukurto Besselio algoritmo konstantas. Dėl didelio duomenų kiekio lentelėje pateiktos dūmingumo kreivės dalys apie registruotuvo kreivės pradžią ir viršūnę.
B paveikslas
Išmatuoto neskaidrumo N, nefiltruotos dūmingumo k vertės ir filtruotos dūmingumo k vertės registruotuvo kreivės
(pav.)
Viršūnės vertė (i = 272) yra apskaičiuojama, taikant C lentelės duomenis. Visos kitos atskiros dūmingumo vertės yra apskaičiuojamos tokiu pat būdu. Algoritmas paleidžiamas S-1 S-2, Y-1 ir Y-2 vertes prilyginant nuliui.
LA (m) |
0,430 |
Index i |
272 |
N (%) |
16,783 |
S271 (m-1) |
0,427392 |
S270 (m-1) |
0,427532 |
Y271 (m-1) |
0,542383 |
Y270 (m-1) |
0,542337 |
k vertės apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 6.3.1 punktas):
k = -(1/0,430) x ln (1 – (16,783/100)) = 0,427252 m-1;
Šioje lygtyje ši vertė atitinka S272.
Besselio suvidurkinta dūmingumo apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 6.3.2 punktas):
Toliau pateiktoje lygtyje naudojamos ankstesnio 2.2 punkto Besselio konstantos. Tikroji anksčiau apskaičiuota nefiltruota k vertė atitinka S272 (Si).
S271 (Si-1) ir S270 (Si-2) yra dvi pirmesnės nefiltruotos k vertės, Y271 (Yi-1) ir Y270 (Yi-2) yra dvi pirmesnės filtruotos k vertės.
Y272 = 0,542383 + 8,272777 x 10-5 x (0,427252 + 2 x 0,427392 + 0,427532-4 x 0,542337) + 0,968410 x (0,542383 – 0,542337) = 0,542389 m-1;
Ši vertė atitinka Ymax1, A toliau pateiktoje lygtyje.
Galutinės dūmingumo vertės apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 6.3.3 punktas):
Iš kiekvienos dūmingumo kreivės tolesniam apskaičiavimui imama didžiausia filtruota k vertė.
Tarkime, kad turime šias vertes:
Sukimosi dažnis |
Ymax (m-1) |
||
1 ciklas |
2 ciklas |
2 ciklas |
|
A |
0,5424 |
0,5435 |
0,5587 |
B |
0,5596 |
0,5400 |
0,5389 |
C |
0,4912 |
0,5207 |
0,5177 |
SVA= (0,5424 + 0,5435 + 0,5587)/3 = 0,5482 m-1;
SVB = (0,5596 + 0,5400 + 0,5389)/3 = 0,5462 m-1;
SVC = (0,4912 + 0,5207 + 0,5177)/3 = 0,5099 m-1;
SV = (0,43 * 0,5482) + (0,56 * 0,5462) + (0,01 * 0,5099) = 0,5467 m-1.
Ciklo pripažinimo galiojančiu tikrinimas (3 priedo 1 priedėlio 3.4 punktas):
Prieš apskaičiuojant, SV ciklas turi būti pripažintas galiojančiu, apskaičiuojant trijų ciklų santykinius standartinius dūmingumo nuokrypius kiekvienam sukimosi dažniui.
Sukimosi dažnis |
Vidutinė SV vertė (m-1) |
Absoliutus standartinis nuokrypis (m-1) |
Santykinis standartinis nuokrypis (%) |
A |
0,5482 |
0,0091 |
1,7 |
B |
0,5462 |
0,0116 |
2,1 |
C |
0,5099 |
0,0162 |
3,2 |
Šiame pavyzdyje kiekvienas sukimosi dažnis atitinka 15% pripažinimo tinkamu kriterijaus.
C lentelė
Neskaidrumo N vertės, nefiltruotos ir filtruotos k vertės apkrovos pakopos pradžioje
i indeksas (-) |
Laikas (s) |
Neskaidrumas N (%) |
Nefiltruota k vertė (m-1) |
Filtruota k vertė (m-1) |
-2 |
0,000000 |
0,000000 |
0,000000 |
0,000000 |
-1 |
0,000000 |
0,000000 |
0,000000 |
0,000000 |
0 |
0,000000 |
0,000000 |
0,000000 |
0,000000 |
1 |
0,006667 |
0,020000 |
0,000465 |
0,0200 |
2 |
0,013333 |
0,020000 |
0,000465 |
0,02000 |
3 |
0,020000 |
0,020000 |
0,000465 |
0,0200000 |
4 |
0,026667 |
0,0200 |
0,000465 |
0,000001 |
5 |
0,033333 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000002 |
6 |
0,040000 |
0,020000 |
0,000465 |
00000,02 |
7 |
0,046667 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000003 |
8 |
0,053333 |
0,020000 |
0,000465 |
0000,0004 |
9 |
0,060000 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000465 |
10 |
0,066667 |
0,020000 |
0,000465 |
0,00046 |
11 |
0,073333 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000008 |
12 |
0,080000 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000009 |
13 |
0,086667 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000011 |
14 |
0,093333 |
0,020000 |
0,000465 |
0,000012 |
15 |
0,100000 |
0,192000 |
0,004469 |
0000,004 |
16 |
0,106667 |
0,212000 |
0,004935 |
0,000018 |
17 |
0,113333 |
0,212000 |
0,004935 |
0,000022 |
18 |
0,120000 |
0,212000 |
0,004935 |
0,000028 |
19 |
0,126667 |
0,343000 |
0,007990 |
0,000036 |
20 |
0,133333 |
0,566000 |
0,013200 |
0,000047 |
21 |
0,140000 |
0,889000 |
0,020767 |
0,000061 |
22 |
0,146667 |
0,929000 |
0,021706 |
0,000082 |
23 |
0,153333 |
0,929000 |
0,021706 |
0,000109 |
24 |
0,160000 |
1,263000 |
0,029559 |
0,000143 |
25 |
0,166667 |
1,455000 |
0,034086 |
0,000185 |
26 |
0,173333 |
1,697000 |
0,039804 |
0,000237 |
27 |
0,180000 |
2,030000 |
0,047695 |
0,000301 |
28 |
0,186667 |
2,081000 |
0,048906 |
0,000378 |
29 |
0,193333 |
2,081000 |
0,048906 |
0,000469 |
30 |
0,200000 |
2,424000 |
0,057067 |
0,000573 |
31 |
0,206667 |
2,475000 |
0,058282 |
0,000693 |
32 |
0,213333 |
2,475000 |
0,058282 |
0,000827 |
33 |
0,220000 |
2,808000 |
0,066237 |
0,000977 |
34 |
0,226667 |
3,010000 |
0,071075 |
0,001144 |
35 |
0,233333 |
3,253000 |
0,076909 |
0,001328 |
36 |
0,240000 |
3,606000 |
0,085410 |
0,001533 |
37 |
0,246667 |
3,960000 |
0,093966 |
0,001758 |
38 |
0,253333 |
4,455000 |
0,105983 |
0,002007 |
39 |
0,260000 |
4,818000 |
0,114836 |
0,002283 |
40 |
0,266667 |
5,020000 |
0,119776 |
0,002587 |
Neskaidrumo N vertės, nefiltruotos ir filtruotos k vertės apie Ymax1, A (= aukščiausia vertė, pažymėta paryškintu šriftu)
i indeksas (-) |
Laikas (s) |
Neskaidrumas N (%) |
Nefiltruota k vertė (m-1) |
Filtruota k vertė (m-1) |
259 |
1,726667 |
17,182000 |
0,438429 |
0,538856 |
260 |
1,733333 |
16,949000 |
0,431896 |
0,539423 |
261 |
1,740000 |
16,788000 |
0,427392 |
0,539936 |
262 |
1,746667 |
16,798000 |
0,427671 |
0,540396 |
263 |
1,753333 |
16,788000 |
0,427392 |
0,540805 |
264 |
1,760000 |
16,798000 |
0,427671 |
0,541163 |
265 |
1,766667 |
16,798000 |
0,427671 |
0,541473 |
266 |
1,773333 |
16,788000 |
0,427392 |
0,541735 |
267 |
1,780000 |
16,788000 |
0,427392 |
0,541951 |
268 |
1,786667 |
16,798000 |
0,427671 |
0,542123 |
269 |
1,793333 |
16,798000 |
0,427671 |
0,542251 |
270 |
1,800000 |
16,793000 |
0,427532 |
0,542337 |
271 |
1,806667 |
16,788000 |
0,427392 |
0,542383 |
272 |
1,813333 |
16,783000 |
0,427252 |
0,542389 |
273 |
1,820000 |
16,780000 |
0,427168 |
0,542357 |
274 |
1,826667 |
16,798000 |
0,427671 |
0,542288 |
275 |
1,833333 |
16,778000 |
0,427112 |
0,542183 |
276 |
1,840000 |
16,808000 |
0,427951 |
0,542043 |
277 |
1,846667 |
16,768000 |
0,426833 |
0,541870 |
278 |
1,853333 |
16,010000 |
0,405750 |
0,541662 |
279 |
1,860000 |
16,010000 |
0,405750 |
0,541418 |
280 |
1,866667 |
16,000000 |
0,405473 |
0,541136 |
281 |
1,873333 |
16,010000 |
0,405750 |
0,540819 |
282 |
1,880000 |
16,000000 |
0,405473 |
0,540466 |
283 |
1,886667 |
16,010000 |
0,405750 |
0,540080 |
284 |
1,893333 |
16,394000 |
0,416406 |
0,539663 |
285 |
1,900000 |
16,394000 |
0,416406 |
0,539216 |
286 |
1,906667 |
16,404000 |
0,416685 |
0,538744 |
287 |
1,913333 |
16,394000 |
0,416406 |
0,538245 |
288 |
1,920000 |
16,394000 |
0,416406 |
0,537722 |
289 |
1,926667 |
16,384000 |
0,416128 |
0,537175 |
290 |
1,933333 |
16,010000 |
0,405750 |
0,536604 |
291 |
1,940000 |
16,010000 |
0,405750 |
0,536009 |
292 |
1,946667 |
16,000000 |
0,405473 |
0,535389 |
293 |
1,953333 |
16,010000 |
0,405750 |
0,534745 |
294 |
1,960000 |
16,212000 |
0,411349 |
0,534079 |
295 |
1,966667 |
16,394000 |
0,416406 |
0,533394 |
296 |
1,973333 |
16,394000 |
0,416406 |
0,532691 |
297 |
1,980000 |
16,192000 |
0,410794 |
0,531971 |
298 |
1,986667 |
16,000000 |
0,405473 |
0,531233 |
299 |
1,993333 |
16,000000 |
0,405473 |
0,530477 |
300 |
2,000000 |
16,000000 |
0,405473 |
0,529704 |
3. ETC BANDYMAS
3.1. Išmetamieji dujiniai teršalai (dyzeliniai varikliai):
Tarkime, kad PDP-CVS sistemai gauti šie rezultatai:
V0 (m3/aps) |
0,1776 |
Np (aps) |
23 073 |
PB (kPa) |
98,0 |
p1 (kPa) |
2,3 |
T (K) |
322,5 |
Ha (g/kg) |
12,8 |
NOxconce (ppm) |
53,7 |
NOxconcd (ppm) |
0,4 |
COconce (ppm) |
38,9 |
COconcd (ppm) |
1,0 |
HCconce (ppm) |
9,00 |
HCconcd (ppm) |
3,02 |
CO2, conce (%) |
0,723 |
Wact (kWh) |
62,72 |
Praskiestų išmetamųjų dujų debito nustatymas (3 priedo 2 priedėlio 4.1 punktas):
MT0TW = 1,293 x 0,1776 x 23073 x (98,0 – 2,3) x 273/(101,3 x 322,5) = 4237,2kg
NOx korekcijos koeficiento apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.2 punktas):
Koncentracijų su fono koncentracijos pataisa apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1.1 punktas):
Tarkime, kad dyzelinių degalų sudėtis yra C1H1,8:
NOx conc = 53,7-0,4 x(1 – (1/18,69)) = 53,3 ppm;
COconc = 38,9-1,0 x (1 – (1/18,69)) = 37,9 ppm;
HCconc = 9,00-3,02 x (1 – (1/18,69))= 6,14 ppm.
Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktas):
NOx mass = 0,001587 x 53,3 x 1,039 x 4237,2 = 372,391 g;
COmass = 0,000966 * 37,9 * 4237,2 = 155,129 g;
HCmass = 0,000479 * 6,14 * 4237,2 = 12,462 g.
Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.4 punktas):
3.2. Išmetamosios kietosios dalelės (dyzeliniai varikliai):
Tarkime, kad PDP-CVS sistemai, kai yra taikomas dvigubas praskiedimas, gauti šie rezultatai:
MT0TW (kg) |
4 237,2 |
Mf, p (mg) |
3,030 |
Mf, b (mg) |
0,044 |
MT0T (kg) |
2,159 |
MSEC (kg) |
0,909 |
Md (mg) |
0,341 |
MDIL (kg) |
1,245 |
DF |
18,69 |
Wact (kWh) |
62,72 |
Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 5.1 punktas):
Išmetamųjų teršalų masės, kai taikoma fono koncentracijos pataisa, apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 5.1 punktas):
Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 2priedėlio 5.2. punktas)
= 9,32/62,72 = 0,149 g/kWh, jei padaryta fono pataisa.
3.3. Išmetamieji dujiniai teršalai (NG naudojantis variklis):
Tarkime, kad PDP-CVS sistemai, kai taikomas dvigubas praskiedimas, gauti šie rezultatai:
MT0TW (kg) |
4 237,2 |
Ha (g/kg) |
12,8 |
NOxconce (ppm) |
17,2 |
NOxconcd (ppm) |
0,4 |
COconce (ppm) |
44,3 |
COconcd (ppm) |
1,0 |
HCconce (ppm) |
27,0 |
HCconcd (ppm) |
3,02 |
CH4conce (ppm) |
18,0 |
CH4concd (ppm) |
1,7 |
CO2, conce (%) |
0,723 |
Wact (kWh) |
62,72 |
NOx korekcijos koeficiento apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.2 punktas):
NMHC koncentracijos apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktas):
b) NMC metodas:
Tarkime, kad efektyvumas pagal metaną yra 0,04 ir efektyvumas pagal etaną – 0,98 (žr. 3 priedo 5 priedėlio 1.8.4 punktą):
Koncentracijų su fono koncentracijos pataisa apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1.1 punktas):
Tarkime, kad naudojami G20 etaloniniai degalai (100 % metanas), kurio sudėtis C1H4:
NMHC teršalams fono koncentracija yra skirtumas tarp HC concd ir CH4 concd;
NOx conc = 17,2 – 0,4 x (1 – (1/13,01) = 16,8 ppm;
COconc = 44,3 – 1,0 x (1 – (1/13,01) = 43,4 ppm;
NMHCconc = 8,4 – 1,32 x (1 – (1/13,01) = 7,2 ppm;
CH4 conc = 18,0 – 1,7 x (1 – (1/13,01) = 16,4 ppm.
Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktas):
NOx mass = 0,001587 x 16,8 x 1,074 x 4237,2 = 121,330 g;
COmass = 0,000966 x 43,4 x 4237,2 = 177,642 g;
NMHCmass = 0,000502 x 7,2 x 4237,2 = 15,315 g;
CH4 mass = 0,000554 x 16,4 x 4237,2 = 38,498 g.
Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.4 punktas):
4. λ-POSLINKIO KOEFICIENTAS (Sλ)
4.1. λ-poslinkio koeficiento (Sλ) (1) apskaičiavimas
čia:
Sλ = λ -poslinkio koeficientas;
inert % = inertinių dujų (t. y. N2, CO2, He ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;
O2* = deguonies pradinis kiekis degaluose, % tūrio;
n ir m = nurodo degalų angliavandenilius atspindinčios vidutinės CnHm formulės indeksus, t. y.:
čia:
CH4 = metano kiekis degaluose, % tūrio;
C2 = visų C2 angliavandenilių (pvz., C2H6, C2H4 ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;
C3 = visų C3 angliavandenilių (pvz., C3H8, C3H6 ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;
C4 = visų C4 angliavandenilių (pvz., C4H10, C4H8 ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;
C5 = visų C5 angliavandenilių (pvz., C5H12, C5H10 ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;
skiediklis = skiedimo dujų (t. y. N2, CO2, He ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio.
(1) Stoichiometric Air/Fuel ratios of automotive fuels – SAE J1829, June 1987. John B. Heywood, Internal combustion engine fundamentais, McGraw-Hill, 1988, Chapter 3.4 „Combustion stoichiometry“ (pp. 68-72).
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
8 priedas
SAVITIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU DEGALAMS ETANOLĮ NAUDOJANČIAIS DYZELINIAIS VARIKLIAIS
Jei dyzeliniai varikliai yra varomi etanoliu, šio Tvarkos aprašo 3 priede nurodytų bandymo metodų pastraipos, lygtys ir koeficientai iš dalies pakeičiami taip:
3 priedo 1 priedėlyje:
4.3. NOx kiekio pataisos dėl drėgnio ir temperatūros:
čia:
A = 0,181 GFUEL/GAIRD – 0,0266;
B = – 0,123 GFUEL/GAIRD + 0,00954;
Ta = oro temperatūra, K;
Ha = įsiurbiamo oro drėgnis, g vandens vienam kg sauso oro.
4.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:
Išmetamųjų teršalų masės srautai (g/h) kiekvienu režimu apskaičiuojami taip, darant prielaidą, kad išmetamųjų dujų tankis 273 K (0 °C) ir 101,3 kPa lygus 1,272 kg/m3:
3) HCmass = 0,000809 x HCconc x KH, D x GEXH W;
čia:
NOx conc, COconc, HCconc (1) yra vidutinės koncentracijos (ppm) nepraskiestose išmetamosiose dujose, kaip nustatyta 4.1 punkte.
Jei pasirinktinai dujinių teršalų kiekis nustatomas viso srauto praskiedimo sistemoje, taikomos šios formulės:
3 priedo 2 priedėlyje:
2 priedėlio 3.1, 3.4, 3.8.3. ir 5 punktai netaikomi tik dyzeliniams varikliams. Jie taip pat taikomi ir etanolį degalams naudojantiems varikliams.
4.2. Bandymo sąlygos turi būti tokios, kad oro temperatūra ir drėgnis variklio įsiurbimo sistemoje būtų kaip įprastomis sąlygomis bandymo metu. Įprastas kiekis turėtų būti 6 ± 0,5 g vandens vienam kg sauso oro, esant temperatūros intervalui 298 ± 3 K. Šiose ribose daugiau nebereikia NOx pataisos. Jei nesilaikoma šių sąlygų, bandymas negalioja.
4.3. Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas:
4.3.1 Sistemos su pastovios masės srautu:
Sistemoms su šilumokaičiu teršalų masė (g/per bandymą) turi būti nustatyta pagal šias lygtis:
3) HCmass = 0,000794 x HCconc x MT0T W (degalams etanolį naudojantys varikliai);
čia:
NOx conc, COconc, HCconc (1), NMHCconc = vidutinė ciklo koncentracija su pataisa fonui, gauta integravimo būdu (privalomas NOx ir HC) ar matuojant dujų rinkimo maiše, ppm;
MTOTW = vieno ciklo bendra praskiestų išmetamųjų dujų masė (žr. 4.1 punktą), kg.
4.3.1.1. Koncentracijų su fono koncentracijos pataisa nustatymas:
Norint gauti tikrąsias teršalų koncentracijas turi būti iš išmatuotos koncentracijos atimta vidutinė dujinių teršalų fono koncentracija praskiedimo ore. Vidutinės fono koncentracijų vertės gali būti nustatytos taikant ėminio rinkimo maiše metodą ar nepertraukiamu matavimu ir integravimu. Turi būti taikoma ši formulė:
conc = conce – concd x (1 – 1/DF);
čia:
conc = atitinkamo teršalo koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose atėmus atitinkamo teršalo kiekį praskiedimo ore, ppm;
conce = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;
concd = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;
DF = praskiedimo koeficientas.
Praskiedimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
čia:
CO2conce = CO2, conce – CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, % tūrio;
HCconce = HC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm C1;
COconce = CO koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;
FS = stechiometrinis koeficientas.
Koncentracijos vertės, išmatuotos sausoms dujoms, drėgnoms dujoms, turi būti perskaičiuotos pagal 3 priedo 1 priedėlio 4.2 punktą.
________________
(1) Grindžiama C1 ekvivalentu
Stechiometriniai koeficientai apskaičiuojami pagal šią lygtį:
Pagal kitą metodą, jei sudėtis yra nežinoma, galima taikyti šiuos stechiometrinius koeficientus:
FS (etanolis) = 12,3.
4.3.2. Sistemos su srauto kompensavimu:
Sistemoms be šilumokaičio teršalų masė (g/per bandymą) turi būti nustatyta apskaičiuojant momentines išmetamųjų teršalų mases ir momentines vertes integruojant visam ciklui. Be to, momentinei koncentracijos vertei turi būti taikoma pataisa fono koncentracijai. Turi būti taikomos šios formulės:
čia:
conce = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;
concd = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;
MTOTW, i = momentinė praskiestų išmetamųjų dujų koncentracija (žr. 4.1 punktą), kg;
MTOTW = bendra vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė (žr. 4.1 punktą), kg;
DF = praskiedimo koeficientas, apibrėžtas 4.3.1.1 punkte.
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
9 priedas
IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMŲ BANDYMO ATLIKIMO TVARKA
1. ĮVADAS
Šiame priede išsamiai aprašoma variklių šeimos, kuri turi būti išbandyta pagal bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, siekiant nustatyti charakteristikų blogėjimo faktorius, parinkimo tvarka. Šie charakteristikų blogėjimo faktoriai taikomi išmatuotam variklių, kurie periodiškai tikrinami, siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamo variklio išmetamųjų teršalų kiekis per patvarumo laikotarpį, numatytą variklį turinčiai transporto priemonei, tebeatitiktų šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skirsnyje nustatytąjį išmetamųjų teršalų kiekį.
Šiame priede, be to, išsamiai aprašoma su išmetamaisiais teršalais susijusi ir nesusijusi techninė priežiūra, skirta varikliams, kuriems yra numatyta bandymo programa per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį. Ši techninė priežiūra taikoma eksploatuojamiems varikliams ir apie jos rezultatus pranešama naujų didelio galingumo variklių savininkams.
2. VARIKLIŲ, KURIE NAUDOJAMI CHARAKTERISTIKŲ BLOGĖJIMO FAKTORIAMS NUSTATYTI PER VARIKLIO EKSPLOATAVIMO LAIKĄ PARINKIMAS
2.1. Varikliai parenkami iš šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8.1 skirsnyje apibrėžtos variklių šeimos, ir su jais atliekamas išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymas, kad būtų apibrėžti eksploatavimo trukmei būdingi charakteristikų blogėjimo faktoriai.
2.2. Skirtingų šeimų variklius galima kitaip jungti į šeimas, atsižvelgiant į naudojamą išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą. Siekiant, kad turinčius skirtingą cilindrų skaičių ir skirtingos cilindrų išdėstymo konfigūracijos variklius, kurių vienodos techninės specifikacijos ir kurių vienodai įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, būtų galima įtraukti į tą pačią variklių, turinčių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, šeimą, gamintojas patvirtinimo institucijai turi pateikti duomenis, įrodančius, jog tų variklių išmetamas teršalų kiekis yra panašus.
2.3. Variklio gamintojas pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8.2 skirsnyje nustatytus variklių parinkimo kriterijus išrenka išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimą atitinkantį vieną variklį, su kuriuo pagal šio priedo 3.2 skirsnyje apibrėžtą bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį atliekamas bandymas, ir, prieš pradedant bet kokius bandymus, apie tai praneša tipo tvirtinimo institucijai.
2.3.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nusprendžia, kad išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu atvejį geriau atitiktų ne pasirinktas bandymui, o kitas variklis, tada išbandytiną variklį kartu pasirenka tipo tvirtinimo institucija ir variklio gamintojas.
3. VARIKLIO EKSPLOATAVIMO LAIKUI TAIKOMŲ CHARAKTERISTIKŲ BLOGĖJIMO FAKTORIŲ NUSTATYMAS
3.1. Bendroji dalis:
Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai taikomi charakteristikų blogėjimo faktoriai nustatomi, atsižvelgiant į pasirinktus variklius ir taikant nuvažiuotų kilometrų skaičiaus ir eksploatavimo trukmės nustatymo procedūrą, apimančią atliekant ESC ir ETC bandymus, periodiškai matuojamą dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetamą kiekį.
3.2. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa:
Bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį galima vykdyti gamintojo nuožiūra: vykdant eksploatuojamos transporto priemonės, turinčios pasirinktą pirminį variklį, bandymo programą arba vykdant prie dinamometro prijungto variklio bandymo programą;
3.2.1. Eksploatuojamos transporto priemonės ir prie dinamometro prijungto variklio bandymo programa;
3.2.1.1. Gamintojas, atsižvelgdamas į gerą inžinerijos praktiką, nustato važiavimui pasirenkamo atstumo pobūdį ir dydį bei eksploatuojamiems varikliams taikomą bandymo programą;
3.2.1.2. Gamintojas numato, kada atliekant ESC ir ETC bandymus bus nustatomas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių teršalų kiekis;
3.2.1.3. Visiems išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos varikliams taikoma vienoda eksploatavimo programa;
3.2.1.4. Gamintojui pateikus prašymą ir sutikus tipo tvirtinimo institucijai, kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitą bandymo ciklą atlikti tik bandymo programos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį pradžioje ir pabaigoje;
3.2.1.5. Nevienodas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemas turinčių variklių šeimoms galima taikyti skirtingas eksploatavimo programas;
3.2.1.6. Eksploatavimo programos gali būti trumpesnės nei eksploatavimo laikas, jeigu bandymo taškų skaičius yra pakankamas, kad pagal 3.5.2 skirsnį būtų galima tinkamai ekstrapoliuoti bandymo rezultatus. Bet kokiu atveju, laikas tarp bandymų neturi būti trumpesnis, nei nurodytasis 3.2.1.8 skirsnio lentelėje;
3.2.1.7. Gamintojas turi nurodyti taikomą koreliaciją tarp trumpiausio eksploatavimo tarpsnio (nuvažiuotas atstumas) ir variklio bandymo dinamometru trukmės, pvz., degalų sunaudojimo koreliaciją, transporto priemonės greičio ir variklio sūkių skaičiaus koreliaciją ir t. t.;
3.2.1.8. Trumpiausias eksploatavimo tarpsnis:
Transporto priemonės, kuriai įmontuojamas variklis, kategorija |
Trumpiausias eksploatavimo tarpsnis |
Eksploatavimo laikas (šio Tvarkos aprašo skyrius ar punktas) |
N1 kategorijos transporto priemonės |
100000 km |
IV skyrius |
N1 kategorijos transporto priemonės |
125 000 km |
IV skyrius |
N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė nei 16 tonų |
125 000 km |
IV skyrius |
N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė didesnė nei 16 tonų |
167000 km |
IV skyrius |
M2 kategorijos transporto priemonės |
100000 km |
IV skyrius |
M3 kategorijos I, II, A ir B klasių transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė nei 7,5 tonos |
125 000 km |
IV skyrius |
M3 kategorijos III ir B klasių transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė didesnė nei 7,5 tonos |
167000 km |
IV skyrius |
3.2.2. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nusprendžia, kad darant ESC ir ETC bandymus turi būti atlikti papildomi matavimai tarp taškų, kuriuos pasirenka gamintojas, tvirtinimo institucija apie tai praneša gamintojui. Persvarstytą eksploatuojamos transporto priemonės bandymo programą arba su prie dinamometro prijungtu varikliu vykdomą bandymų programą parengia gamintojas ir suderina su tipo tvirtinimo institucija.
3.3. Variklio bandymas:
3.3.1. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžia:
3.3.1.1. Kiekvienai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai gamintojas nustato variklio darbo trukmę, po kurios stabilizuojamas papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemos veikimas. Jeigu paprašo tvirtinimo institucija, gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis buvo nustatyta pirmiau minėta trukmė. Pasirinktinai papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemą gamintojas gali stabilizuoti, leisdamas varikliui dirbti 125 valandas;
3.3.2. Per eksploatavimo tarpsnį atliekamas bandymas:
3.3.2.1. Užbaigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa, kaip aprašyta pirmiau minėtame 3.2 skirsnyje. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą tam tikrais laiko tarpais, kurių dažnumą nustato gamintojas ir, jeigu būtina, pagal 3.2.2 skirsnį parenka tipo tvirtinimo institucija, turi būti matuojamas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekis, atliekant ESC ir ETC bandymus. Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo sutarta, kad kiekviename bandymo taške atliekamas tik vienas bandymo ciklas (ESC arba ETC), kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) turi būti atliekamas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje;
3.3.2.2. Variklio techninė priežiūra per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą atliekama pagal 4 skirsnį;
3.3.2.3. Nenumatytą variklio arba transporto priemonės techninę priežiūrą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą galima atlikti, jeigu, pvz., transporto priemonei įrengta diagnostikos sistema (TPĮDS) nustato triktį, dėl kurios įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR).
3.4. Ataskaitų teikimas:
3.4.1. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdytą bandymo programą atliktų išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo visų bandymų (ESC ir ETC) rezultatai turi būti prieinami tipo tvirtinimo institucijai. Jeigu koks nors išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymas paskelbiamas negaliojančiu, gamintojas paaiškina, kodėl bandymas buvo paskelbtas negaliojančiu. Šiuo atveju per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, per kurį vykdoma bandymo programa, kitą šimtą valandų turi būti atlikti išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymai (darant ESC ir ETC bandymus);
3.4.2. Jeigu gamintojas, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdydamas bandymo programą, su varikliu atlieka bandymus charakteristikų blogėjimo faktoriams nustatyti, gamintojas dokumentuose turi užregistruoti visą informaciją apie per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdytą bandymo programą, su varikliu atliktus visus išmetamųjų teršalų nustatymo bandymus ir jam taikytus techninės priežiūros darbus. Pirmiau minėta informacija ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą atliktų išmetamųjų teršalų nustatymo bandymų rezultatai pateikiami tvirtinimo institucijai.
3.5. Charakteristikų blogėjimo faktorių nustatymas:
3.5.1. Atsižvelgiant į visų bandymų rezultatus, atliekama visų teršalų, kiekviename bandymo taške išmatuotų darant ESC ir ETC bandymus, kurie buvo atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą, „geriausios sutapties“ regresijos analizė. Kiekvieno teršalo nustatymo bandymo rezultatai turi būti nurodyti tokiu pačiu dešimtainės trupmenos skilčių skaičiumi, kaip to teršalo ribinės vertės, pateiktos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse, ir prie to dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus pridedamas vienas papildomas skaičius. Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo susitarta, kad kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, regresijos analizė atliekama remiantis bandymų, kurie buvo padaryti bandymų ciklą vykdant kiekviename bandymo taške, rezultatais;
3.5.2. Remdamasis regresijos analize, gamintojas, ekstrapoliuodamas regresijos lygtį, kaip nustatyta 3.5.1 skirsnyje, apskaičiuoja numatomą kiekvieno teršalo kiekį per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir variklio eksploatavimo laikui, kuris taikomas bandomam varikliui;
3.5.3. Jei tai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos neturintys varikliai, kiekvienam teršalui taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius – tai skirtumas tarp skaičiuojamojo išmetamųjų teršalų kiekio per eksploatavimo laiką ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje išmatuoto jų kiekio.
Jei tai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą turintys varikliai, kiekvienam teršalui taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius – tai skaičiuojamojo išmetamųjų teršalų kiekio per eksploatavimo laiką ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje išmatuoto jų kiekio santykis.
Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo susitarta, kad kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, bandymo ciklo, kuris buvo atliktas kiekviename bandymo taške, apskaičiuotas charakteristikų blogėjimo faktorius taip pat taikomas kitam bandymo ciklui, jei abiejų bandymo ciklų verčių, išmatuotų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, santykis yra panašus;
3.6. Variklio gamintojai gali rinktis: ar charakteristikų blogėjimo faktorius jie nustato per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa, ar taiko toliau pateikiamus charakteristikų blogėjimo faktorius:
Variklio tipas |
Bandymo ciklas |
CO |
HC |
NMHC |
CH4 |
NOx |
PM |
Dyzelinis variklis (a) |
ESC |
1,1 |
1,05 |
– |
– |
1,05 |
1,1 |
ETC |
1,1 |
1,05 |
– |
– |
1,05 |
1,1 |
|
Dujinis variklis (a) |
ETC |
1,1 |
1,05 |
1,05 |
1,2 |
1,05 |
– |
(a) Komisija, jeigu būtina, ir atsižvelgdama į valstybių narių pateiktą informaciją, gali siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 kovo 24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše numatyta tvarka persvarstyti šioje lentelėje nurodytus charakteristikų blogėjimo faktorius. |
3.6.1. Gamintojas gali pasirinkti, kad varikliui arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deriniui nustatyti charakteristikų blogėjimo faktoriai būtų taip pat taikomi varikliams arba variklių/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų deriniams, kurie nepriklauso tai pačiai pagal 2.1 skirsnį nustatytai variklio šeimos kategorijai. Šiais atvejais gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad bazinio variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio ir variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio, kuriam ketinama pradėti taikyti kito variklio charakteristikų blogėjimo faktorius, techninės specifikacijos ir montavimo transporto priemonėje reikalavimai yra vienodi ir kad to variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio išmetamųjų teršalų kiekis yra panašus.
3.7. Produkcijos atitikties patikrinimas:
3.7.1. Produkcijos patikrinimas išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu atliekamas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 9 skirsnį;
3.7.2. Gamintojas, suteikiant tipo patvirtinimą, gali pasirinkti, kad tuo pat metu prieš bet kokią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą būtų matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis. Gamintojas, pasirinkęs pirmiau minėtą būdą, gali nustatyti vieną varikliui, o kitą papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai taikomą nustatytų reikalavimų neatitinkantį charakteristikų blogėjimo faktorių, kurį gamintojas gali naudoti kaip pagalbinį gamybinės linijos gale atliekamam patikrinimui;
4. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Per bandymo programą, kuri vykdoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, atliekami variklių techninės priežiūros darbai ir tinkamas bet kokio aktyvikio, kurį privaloma naudoti nustatant charakteristikų blogėjimo faktorius, naudojimas laikomas susijusiu su išmetamųjų teršalų kiekiu, arba su juo nesusijusiu, ir tuos darbus bei aktyviklio naudojimą galima laikyti numatytu ar nenumatytu. Tam tikri su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję techninės priežiūros darbai taip pat laikomi kritiniais su išmetamųjų teršalų kiekiui susijusiais techninės priežiūros darbais.
4.1. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusi numatyta techninė priežiūra:
4.1.1. Šiame skirsnyje apibrėžiami su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai, užtikrinantys, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą ir į tą priežiūrą įtraukti naujų sunkiųjų transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių variklių savininkams įteikiamus techninės priežiūros nurodymus;
4.1.2. Visi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai, užtikrinantys, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą, turi būti atliekami vienodais arba lygiaverčiais laiko tarpais, nurodytais gamintojo sunkiosios transporto priemonės ir sunkiosios transporto priemonės variklio savininkui parengtuose techninės priežiūros nurodymuose. Techninės priežiūros darbų tvarkaraštį galima atnaujinti, jeigu tai padaryti privaloma, atsižvelgiant į per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą ir jeigu jokia techninės priežiūros operacija nėra išbraukiama iš tų darbų sąrašo po to, kai ji buvo taikyta bandomam varikliui;
4.1.3. Bet koks su išmetamųjų teršalų kiekiu susijęs variklių techninės priežiūros darbas turi būti privalomas atlikti, siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamas variklis atitiktų nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio normatyvus. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi pateikti duomenis, įrodančius, kad visi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai techniniu atžvilgiu yra būtini;
4.1.4. Variklio gamintojas pateikia toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo ir techninės priežiūros (jeigu būtina) nurodymus:
– išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos filtrų ir aušintuvų,
– karterio dujų ventiliavimo vožtuvo,
– degalų purkštuvo antgalių (tik valymo),
– degalų purkštuvų,
– turbininio kompresoriaus,
– variklio elektroninio kontrolės agregato ir susijusių jutiklių bei vykdymo elementų,
– kietųjų dalelių sistemos filtrų (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),
– išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos, įskaitant visus susijusius valdymo vožtuvus ir vamzdynus,
– bet kokios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.
4.1.5. Atliekant techninės priežiūros darbus, toliau išvardytos sudedamosios dalys laikomos kritinėmis su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusiomis dalimis:
– bet kokia papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema,
– variklio elektroninis kontrolės agregatas ir susiję jo jutikliai bei paleidikliai,
– išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistema, įskaitant visus susijusius filtrus, aušintuvus, valdymo vožtuvus ir vamzdynus,
– karterio dujų ventiliavimo vožtuvas.
4.1.6. Dėl visų kritinių su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių numatytų techninės priežiūros darbų neturi būti jokių pagrįstų abejonių, kad tų darbų neprivaloma atlikti per eksploatavimą. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai įrodo, kad minėtus techninės priežiūros darbus privaloma atlikti per eksploatavimą, ir tie įrodymai pateikiami prieš pradedant atlikti tuos techninės priežiūros darbus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą;
4.1.7. Kritinės su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalys, kurioms atliekami techninės priežiūros darbai ir kurios atitinka bet kokią 4.1.7.1–4.1.7.4 skirsniuose nustatytą sąlygą, laikomos dalimis, kurių techninę priežiūrą pagrįstai privaloma atlikti per eksploatavimą;
4.1.7.1. Pateikiami duomenys, patvirtinantys išmetamųjų teršalų kiekio ir transporto priemonės eksploatavimo parametrų ryšį ta prasme, kad jeigu išmetamųjų teršalų kiekis padidėja dėl to, jog nebuvo atlikti techninės priežiūros darbai, transporto priemonės eksploatavimo parametrų vertės pasikeistų taip, kad nebūtų priimtinos tipiniam važiavimui;
4.1.7.2. Pateikiami tyrimo duomenys, įrodantys, kad, jei pasikliautinumo lygmuo yra 80 %, 80 % variklių, kuriems įmontuota pirmiau minėta kritinė sudedamoji dalis, nustatytu periodiškumu tai daliai per eksploatavimą jau buvo atlikta techninė priežiūra;
4.1.7.3. Transporto priemonės prietaisų skydelyje, laikantis šio Tvarkos aprašo 4 priedo 4.7 skirsnio reikalavimų, turi būti įmontuojamas rodytuvas, vairuotojui signalizuojantis, kad būtina atlikti techninės priežiūros darbus. Šis rodytuvas įjungiamas nuvažiavus atitinkamą atstumą arba sugedus sudedamajai daliai. Rodytuvas tebeturi būti įjungtas tol, kol variklis dirba, ir neturi būti išjungiamas, kol neatliekami techninės priežiūros darbai. Atliekant techninės priežiūros darbus, turi būti numatytas privalomas prietaiso nustatymo į pradinę padėtį etapas. Sistema neturi būti suprojektuota taip, kad išsijungtų, pasibaigus atitinkamam variklio eksploatavimo laikui arba vėliau;
4.2. Numatytų techninės priežiūros darbų pakeitimai:
4.2.1. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi pateikti prašymą patvirtinti visus naujus numatytus techninės priežiūros darbus, kuriuos jis ketina atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, vykdydamas bandymo programą, ir rekomenduoti tuos darbus sunkiųjų transporto priemonių ir joms skirtų variklių savininkams. Gamintojas taip pat pateikia savo rekomendacijas dėl naujų siūlomų numatytų techninės priežiūros darbų kategorijos (t. y. susiję su išmetamųjų teršalų kiekiu, nesusiję, kritiniai arba nekritiniai) ir su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių techninės priežiūros darbų, ilgiausio įmanomo laikotarpio tarp atliktinų techninės priežiūros darbų. Su prašymu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys būtinybę atlikti naujus numatytus techninės priežiūros darbus ir laikotarpius tarp atliktinų techninės priežiūros darbų.
4.3. Su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusiję numatyti techninės priežiūros darbai:
4.3.1. Su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusijusius numatytus techninės priežiūros darbus, kurie yra pagrįsti ir techniniu atžvilgiu privalomi (pvz., tepalo keitimą, tepalo filtro, degalų filtro, oro filtro keitimą, techninę aušinimo sistemos priežiūrą, tuščiosios eigos variklio sūkių skaičiaus reguliavimą, reguliatoriaus nustatymą, variklio sukamojo momento, vožtuvo tarpo, purkštuvo tarpo, įpurškimo trukmės ir bet kokios diržinės pavaros reguliavimą ir t. t.), galima atlikti varikliams arba pasirinktoms transporto priemonėms per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, vykdant bandymo programą taip dažnai, kaip savininkui yra rekomendavęs gamintojas (pvz., ne tokiais laiko tarpais, kurie yra rekomenduojami eksploatuojant ypač sunkiomis sąlygomis);
4.4. Variklių, kurie buvo pasirinkti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymo programai, techninė priežiūra:
4.4.1. Variklių, kurie buvo pasirinkti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymo programai, sudedamųjų dalių remontas, išskyrus variklį, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemą arba degalų tiekimo sistemą, atliekamas tik tada, jeigu dalis sugenda arba sutrinka variklio veikimas;
4.4.2. Įrangos, prietaisų arba įrankių negalima naudoti sudedamųjų variklio dalių veikimo sutrikimui, netinkamam jų sureguliavimui arba sugedusioms sudedamosioms dalims nustatyti, jeigu lygiavertė įranga, prietaisai arba įrankiai nebūtų prieinami prekybos įmonėms ir kitoms remonto dirbtuvėms, ir
– nebūtų naudojami tų sudedamųjų dalių numatytai techninei priežiūrai,
ir
– vėliau nebūtų naudojami variklio veikimo sutrikimui identifikuoti.
4.5. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję nenumatyti kritiniai techninės priežiūros darbai:
4.5.1. Privalomojo aktyviklio naudojimas – tai su išmetamųjų teršalų kiekiu susijęs nenumatytas kritinis techninės priežiūros darbas, užtikrinantis, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą, ir kuris įtraukiamas į gamintojų parengiamus ir naujų sunkiųjų transporto priemonių arba joms skirtų variklių savininkams perduodamus techninės priežiūros nurodymus.
______________
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
10 priedas
EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ/VARIKLIŲ ATITIKTIS
1. BENDROJI DALIS
1.1. Remiantis tipo patvirtinimais, suteiktais atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, privaloma imtis priemonių, kad būtų patvirtintas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisų veiksmingumas per transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai techniškai prižiūrimų ir naudojamų eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis);
1.2. Taikant šį Tvarkos aprašą, tos priemonės turi būti tikrinamos per laikotarpį, atitinkantį šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtą transporto priemonių arba variklių, kurių tipas buvo patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1, B2 arba C eilutę, atitinkamą eksploatavimo trukmę;
1.3. Eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis nustatoma remiantis informacija, kurią gamintojas yra pateikęs tipo tvirtinimo institucijai, tikrinančiai tam tikro diapazono tipinių transporto priemonių arba variklių, kuriems gamintojas yra gavęs tipo patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kiekį.
Šio priedo 1 paveiksle pateikiama eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitikties tikrinimo tvarkos schema.
2. TIKRINIMO PROCEDŪROS
2.1. Tipo tvirtinimo institucija eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį nustato pagal bet kokią atitinkamą gamintojo turimą informaciją, taikydama tvarką, panašią į apibrėžtąją LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Tvarkos apraše.
Vietoj pirmiau minėto atitikties nustatymo, galima rinktis eksploatuojamos transporto priemonės/variklio priežiūros ataskaitas, kurias pateikia gamintojas, tipo tvirtinimo institucijos atliekamą techninį patikrinimą ir (arba) informaciją apie valstybės narės atliktą techninį patikrinimą. Taikytinos procedūros nurodytos 3 skirsnyje.
3. TIKRINIMO PROCEDŪROS
3.1. Eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį nustato tipo tvirtinimą suteikianti institucija, atsižvelgdama į gamintojo pateiktą informaciją. Gamintojo parengta eksploatuojamos transporto priemonės/variklio kontrolės ataskaita turėtų būti pagrįsta eksploatuojamų transporto priemonių/variklių bandymais, kuriems atlikti naudojami patikrinti ir tinkami bandymo protokolai. Pirmiau minėta informacija (eksploatuojamos transporto priemonės/variklio kontrolės ataskaita) turi apimti toliau nurodomus dalykus (žr. 3.1.1–3.1.13 skirsnius) (čia išvardyti ne visi dalykai):
3.1.2. gamintojo įgaliotojo atstovo, kuris atstovauja toms sritims, kurioms taikoma gamintojo informacija, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas;
3.1.4. jeigu būtina, variklio tipų, kuriems taikomi gamintojo informacijos reikalavimai, sąrašas, t. y. variklio išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos šeima;
3.1.5. transporto priemonės atpažinimo numerio (VIN) kodai, kurie taikomi transporto priemonėms, turinčioms tikrintiną variklį.
1 paveikslas
Eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitikties nustatymas – nustatymo tvarka
3.1.6. Tipo patvirtinimų, taikomų eksploatuojamos variklių šeimos variklio tipams, skaičius, įskaitant, jeigu būtina, visų galiojimo pratęsimo skaičių ir įgaliotojo atstovo atliktų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos modifikavimų/gamintojo pranešimų apie transporto priemonės defektus (transporto priemonės pertvarkymų, kad ji atitiktų pirminius reikalavimus), skaičių:
3.1.7. išsami informacija apie tų tipų patvirtinimų, išduotų varikliams, kuriuos apima gamintojo pateikiama informacija, galiojimo pratęsimus, įgaliotojo atstovo atliktų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos modifikavimus/gamintojo pranešimus apie transporto priemonės defektus (jeigu paprašo tipo tvirtinimo institucija);
3.1.9. variklio gamybos laikotarpis, kurį apima gamintojo pateikiama informacija (pvz., „per 2005 kalendorinius metus pagamintos transporto priemonės ir varikliai“);
3.1.10. tvarka, kurią gamintojas taiko, nustatydamas eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį, įskaitant:
3.1.10.4. kriterijai, pagal kuriuos gamintojas pasirenka/atmeta eksploatuojamų transporto priemonių arba variklių šeimą;
3.1.11. Tvarkos, kurią gamintojas taikė nustatydamas eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį, taikymo rezultatai, įskaitant:
3.1.11.1. Programai pasirinktų variklių identifikavimas (išbandytų arba ne). Siekiant identifikuoti nurodoma:
– modelio pavadinimas,
– transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN),
– variklio identifikavimo numeris,
– transporto priemonės, kuriai įmontuotas patikrintinas variklis, registravimo numeris,
– pagaminimo data,
– eksploatavimo regionas (jeigu žinomas),
– transporto priemonės eksploatavimo tipas (jeigu žinomas), t. y. miesto transportas, tolimieji pervežimai ir t. t.
3.1.11.2. Priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) transporto priemonė arba variklis buvo išbraukti iš imties (pvz., transporto priemonė buvo eksploatuojama trumpiau nei metus, netinkamas su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių techninės priežiūros darbų atlikimas, įrodymai, kad buvo naudoti degalai, kurių sieros kiekis viršija nustatytąjį įprastomis sąlygomis eksploatuojant transporto priemonę, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įranga neatitinka suteikiant tipo patvirtinimą taikytų reikalavimų). Atmetimo priežastis turi būti pagrindžiama (pvz., nurodomas techninės priežiūros reikalavimų nevykdymo pobūdis ir t. t.). Transporto priemonė neturėtų būti iš imties išbraukiama dėl to, kad pernelyg dažnai buvo taikyta papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija;
3.1.11.3. Išsami informacija apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusį kiekvieno į imtį įtraukto variklio einamąjį remontą ir techninę priežiūrą (įskaitant visus transporto priemonės pertvarkymus, kad ji atitiktų pirminius reikalavimus);
3.1.11.4. Išsami informacija apie kiekvienam į imtį įtrauktam varikliui atliktą remontą (jeigu žinoma);
3.1.11.5. Bandymo duomenys, įskaitant:
c) jeigu būtina, išbandytiną variklį turinčios transporto priemonės kilometražo skaitiklio rodmenis;
d) bandymo degalų specifikacijas (pvz., etaloniniai bandymui naudojami degalai arba rinkoje perkami degalai);
g) išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo, kuris buvo padarytas atliekant ESC, ETC ir ELR bandymus pagal šio priedo 4 skirsnį, rezultatus. Bandymas turi būti atliekamas su ne mažiau nei penkiais varikliais;
3.1.13. Įrašai apie sunaudojamojo aktyviklio naudojimo patirtį. Įrašuose turėtų būti išsamiai aprašyta (tačiau ne vien toliau išvardyti dalykai) gamintojo patirtis pilant, iš naujo pripilant aktyviklio ir jį naudojant bei aktyviklio pripylimo tvarka ir ypač sukamojo momento ribotuvo įjungimo dažnumas bei kitų defektų nustatymo atvejai, veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimas ir su sunaudojamojo aktyviklio trūkumu susiję užregistruoti gedimo kodai;
3.1.13.1. Gamintojas pateikia ataskaitas apie eksploatavimą ir defektus. Gamintojas praneša apie gautų reikalavimų pasinaudoti garantijos sąlygomis skaičių ir tų reikalavimų pobūdį bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo/išjungimo rodmenis, eksploatuojant transporto priemonę ir su sunaudojamojo aktyviklio trūkumu susijusių trikties kodų registravimą bei variklio sukamojo momento ribotuvo įjungimą/išjungimą (žr. šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.5 skirsnį);
3.2. Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, siekiant užtikrinti, kad eksploatavimo galią įprastomis sąlygomis būtų galima įvertinti per tinkamą šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtą patvarumo laikotarpį/eksploatavimo laiką ir tokiu būdu, kuris atitiktų geografinį gamintojo prekybos rinkų pasiskirstymą;
3.3. Gamintojas gali pageidauti, kad jam būtų leista vykdyti mažesnio skaičiaus, nei nurodytasis 3.1.11.5 skirsnio g punkte eksploatuojamų variklių/transporto priemonių kontrolę, ir ją vykdyti pagal 3.1.11.5 skirsnio h punkte apibrėžtą tvarką. Pirmiau minėtas pageidavimas galėtų būti grindžiamas tuo, kad tam tikros (-ų) variklių šeimos (-ų) variklių, kuriems taikoma ataskaita, yra nedaug. Dėl sąlygų turėtų būti iš anksto susitarta su tipo tvirtinimo institucija.
3.4. Tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgdama į šiame skirsnyje nurodytą kontrolės ataskaitą, turi nutarti:
– ar eksploatuojamo tipo variklio arba variklių šeimos atitiktis nepažeidžia taikomų reikalavimų ir nesiimti jokių kitų veiksmų,
– ar gamintojo pateiktų duomenų pakanka, kad būtų galima nuspręsti ir gamintojo prašyti pateikti papildomos informacijos ir (arba) bandymo duomenų. Jeigu pateikiamas prašymas ir atsižvelgiant į variklio tipo patvirtinimą, tie papildomi bandymo duomenys – tai ESC, ELR ir ETC bandymų rezultatai arba bet kokios kitos įrodymais pagrįstos procedūros pagal 3.1.11.5 skirsnio h punktą,
– kad eksploatuojamo tipo variklio arba variklių šeimos atitiktis pažeidžia taikomus reikalavimus ir imtis priemonių, jog su iš variklių šeimos atrinkta imtimi pagal šio priedo 5 skirsnį būtų atlikti patvirtinamieji bandymai;
3.5 Taikant šiame skirsnyje aprašytą tvarką, galima atlikti kontrolinius bandymus ir pateikti apie juos ataskaitą. Galima registruoti informaciją apie įsigijimą, techninę priežiūrą ir gamintojo dalyvavimą, taikant priemones. Taip pat galima naudoti kitokius išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo protokolus pagal 3.1.11.5 skirsnio h punktą;
3.6. Tipo tvirtinimo institucija gali remtis kontroliniais bandymais, kuriuos atliko ir apie kuriuos ataskaitą pateikė ES valstybė, priimdama sprendimus pagal 3.4. skirsnį;
3.7. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai ir ES valstybei (-ėms) turėtų pranešti, kurioje vietoje yra eksploatuojami atitinkami varikliai/transporto priemonės, jeigu gamintojas ketintų savanoriškai taikyti ištaisomojo pobūdžio priemones. Gamintojas pateikti ataskaitą ir sprendimą taikyti priemones turi priimti vienu metu bei nurodydamas išsamią informaciją apie priemones, aprašydamas variklių/transporto priemonių, kurioms būtų taikomos priemonės, grupes ir reguliariai turi pateikti ataskaitas, pradėjus kampaniją. Galima naudoti šio priedo 7 skirsnyje nurodytus taikytinus duomenis.
4. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ NUSTATYMO BANDYMAI
4.1. Su varikliu, pasirinktu iš variklių šeimos, per ESC ir ETC bandymo ciklus atliekamas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių nustatymo bandymas, o per ELR bandymo ciklą – dūmų išmetimo bandymas. Variklis turi atitikti įprastą šio tipo varikliui numatomą eksploatavimą, ir jis paimamas iš įprastu būdu eksploatuotos transporto priemonės. Variklis/transporto priemonė turi būti įsigyjama, jo/jos tikrinimas ir atkuriamasis remontas atliekamas, naudojant 3 skirsnyje nurodytą protokolą, ir visos pirmiau minėtos priemonės pagrindžiamos dokumentais.
Varikliui turi būti taikomas 2 priedo 4 skirsnyje nurodytas techninės priežiūros darbų atlikimo tvarkaraštis;
4.2. Atliekant ESC, ETC ir ELR bandymus, nustatyti išmetamųjų teršalų kiekiai turi būti nurodyti tokiu pačiu dešimtainės trupmenos skilčių skaičiumi, kaip to teršalo ribinės vertės, pateiktos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse ir prie to dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus pridedamas vienas papildomas skaičius.
5. PATVIRTINAMIEJI BANDYMAI
5.1. Patvirtinamieji bandymai atliekami, siekiant patvirtinti, kad variklių šeima yra tinkama eksploatuoti, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį.
5.1.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nepritaria gamintojų atliekamos eksploatuojamo variklio/transporto priemonės kontrolės pagal 3.4 skirsnį arba pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad eksploatuojamas variklis/transporto priemonė pažeidžia atitikties reikalavimus, pvz., pagal 3.5 skirsnį, tipo tvirtinimo institucija gali įsakyti gamintojui atlikti patvirtinamąjį bandymą. Tipo tvirtinimo institucija nagrinėja gamintojo pateiktą patvirtinamojo bandymo ataskaitą;
5.2. Patvirtinamasis bandymas turėtų būti atliekamas, darant ESC, ETC ir ELR bandymus, kaip nurodyta 4 skirsnyje. Išbandytini tipiniai varikliai turėtų būti išmontuoti iš transporto priemonės, kuri buvo eksploatuota įprastomis sąlygomis, ir išbandomi. Gamintojas, iš anksto susitaręs su tipo tvirtinimo institucija, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sudedamąsias dalis gali išbandyti, jas išmontavęs iš eksploatuojamos transporto priemonės ir įmontavęs tinkamai eksploatuotam (-iems) tipiniam (-iams) varikliui (-iams). Kiekvienai bandymų serijai pasirenkamas tas pats išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sudedamųjų dalių rinkinys. Pateikiamos pasirinkimą pagrindžiančios priežastys.
5.3. Laikoma, kad bandymo rezultatai neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu su visą variklių šeimą reprezentuojančiais dviem ar daugiau variklių atliktų bandymų bet kokiems išmetamiesiems dujiniams teršalams nustatyti, ribinė vertė gerokai viršija nurodytąsias šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnyje.
6. TAIKYTINOS PRIEMONĖS
6.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nepritaria gamintojo pateiktai informacijai arba bandymo duomenims, ir pagal 5 skirsnį atlikusi patvirtinamuosius variklio bandymus, arba atsižvelgdama į ES valstybės (6.3 skirsnis) atliktus patvirtinamuosius bandymus yra įsitikinusi, kad tam tikro tipo variklis neatitinka šių nuostatų reikalavimų, tipo tvirtinimo institucija turi prašyti gamintojo pateikti ištaisomųjų priemonių planą neatitikčiai pašalinti;
6.2. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ištaisomosios priemonės pradedamos taikyti eksploatuojamiems varikliams, priklausantiems tam pačiam variklio tipui, kurį gali ištikti tie patys gedimai.
Gamintojo pateiktą ištaisomųjų priemonių planą, kad jis galiotų, turi patvirtinti tipo tvirtinimo institucija. Gamintojas atsakingas už patvirtinto ištaisomojo pobūdžio priemonių plano vykdymą.
Tipo tvirtinimo institucija savo sprendimą visoms valstybėms narėms turi pranešti per 30 dienų. ES valstybės gali prašyti, kad tas pats ištaisomojo pobūdžio priemonių planas būtų taikomas visiems jų teritorijoje įregistruotiems to paties tipo varikliams;
6.3. Jeigu valstybė narė nustato, kad variklio tipas neatitinka taikomų šio priedo reikalavimų, ji nedelsdama apie tai turi pranešti ES valstybei, kuri pagal LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymą Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) suteikė pirminį tipo patvirtinimą.
Tada pagal minėtą LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymą Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), pirminį tipo patvirtinimą suteikusios ES valstybės kompetentinga institucija gamintojui praneša, kad variklio tipas neatitinka tų nuostatų reikalavimų ir kad gamintojas turi imtis tam tikrų priemonių. Gamintojas per du mėnesius nuo to pranešimo gavimo dienos institucijai įteikia priemonių, skirtų defektams pašalinti, planą, kuris iš esmės turėtų atitikti 7 skirsnio reikalavimus. Per du mėnesius pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija tariasi su gamintoju, siekdama užtikrinti, kad būtų susitarta dėl priemonių plano ir jo įgyvendinimo. Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija nustato, kad susitarti nepavyks, pradedama taikyti tvarka pagal LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymą Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477).
7. IŠTAISOMOJO POBŪDŽIO PRIEMONIŲ PLANAS
7.1. Ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo 6.1 skirsnyje nurodyto pranešimo dienos tipo tvirtinimo institucijai turi būti įteiktas pagal 6.1 skirsnį privalomasis ištaisomojo pobūdžio priemonių planas. Tipo tvirtinimo institucija per 30 darbo dienų turi paskelbti, ar ištaisomojo pobūdžio priemonių planui ji pritaria, ar ne. Tačiau jeigu gamintojas, patenkindamas kompetentingos tipo tvirtinimo institucijos reikalavimą, gali įrodyti, kad, norint pateikti ištaisomojo pobūdžio priemonių planą, neatitikčiai ištirti reikia daugiau laiko, tas laikas yra pratęsiamas;
7.2. Ištaisomojo pobūdžio priemonės turi būti taikomos visiems varikliams, kuriems gali būti nustatytas tas pats gedimas. Turi būti svarstoma būtinybė iš dalies pakeisti tipo tvirtinimo dokumentus;
7.3. Gamintojas turi pateikti visų pranešimų dėl ištaisomojo pobūdžio priemonių plano kopijas, taip pat turi laikyti gamintojo pranešimų apie transporto priemonės defektus kampanijos ataskaitą ir tipo tvirtinimo institucijai reguliariai teikti to plano būklės ataskaitas;
7.4. Į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą turi būti įtraukti 7.4.1–7.4.11 skirsniuose nurodyti reikalavimai. Gamintojas ištaisomojo pobūdžio priemonių planui turi paskirti vienintelį identifikavimo pavadinimą arba numerį;
7.4.2. Konkretaus modifikavimo, pertvarkymo, remonto, pataisymo, sureguliavimo arba kitų pakeitimų, kurie turi būti padaryti tam, kad varikliai atitiktų nustatytus reikalavimus, įskaitant trumpą duomenų ir techninių tyrimų santrauką, patvirtinančią gamintojo sprendimą imtis tam tikrų priemonių, kurių turi būti imtasi neatitikčiai pašalinti, aprašymas;
7.4.3. Metodo, kuriuo gamintojas variklio arba transporto priemonės savininkus informuoja apie ištaisomojo pobūdžio priemones, aprašymas;
7.4.4. Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo, jeigu jie yra nustatyti, kuriuos gamintojas reikalauja taikyti, kad būtų galima atlikti remontą pagal ištaisomojo pobūdžio priemonių planą, aprašymas ir paaiškinimas priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kokią nors pirmiau minėtą sąlygą. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos neabejotinai nėra susijusios su neatitiktimi ir ištaisomojo pobūdžio priemonėmis;
7.4.5. Tvarkos, kurios turi laikytis variklio savininkai, kad būtų pašalinta neatitiktis, aprašymas. Tame aprašyme turi būti nurodyta data, po kurios galima taikyti ištaisomojo pobūdžio priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodyta vieta, kurioje tą remontą galima atlikti. Remontas turi būti atliktas tinkamai, per pagrįstą laiką nuo transporto priemonės pristatymo;
7.4.7. Trumpas sistemos, kurią gamintojas taiko užtikrindamas tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą, kad būtų galima įgyvendinti ištaisomojo pobūdžio priemones, aprašymas. Turi būti nurodyta, kada sudedamosios dalys arba sistemos būtų pradėtos tinkamai tiekti, kad būtų galima pradėti kampaniją;
7.4.9. Siūlomų ištaisomojo pobūdžio priemonių poveikio, kurį jos padarytų kiekvieno tipo variklio, kuriam tos ištaisomojo pobūdžio priemonės taikomos, išmetamų teršalų kiekiui, degalų sunaudojimui, bendrosioms transporto priemonės vairavimo charakteristikoms ir jo saugai, aprašymas ir tas išvadas pagrindžiantys duomenys bei techniniai tyrimai ir t. t.;
7.4.10. Bet kokia kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kuriuos tipo tvirtinimo institucija pagrįstai gali laikyti privalomais, siekiant įvertinti ištaisomojo pobūdžio priemonių planą;
7.5. Gamintojo galima prašyti su sudedamosiomis dalimis ir varikliais, kuriuose siūlomas pakeitimas, modifikavimas jau pritaikytas arba kurie suremontuoti, atlikti atitinkamai parengtus ir privalomuosius bandymus, kad būtų įrodyta, jog pakeitimas, remontas arba modifikavimas yra veiksmingi;
7.6. Gamintojas yra atsakingas už kiekvieno variklio ir transporto priemonės, dėl kurios yra gautas gamintojo pranešimas apie variklio ar transporto priemonės defektus, bei suremontuoto variklio arba transporto priemonės ir remontą atlikusių dirbtuvių įrašų tvarkymą. Tipo tvirtinimo institucijos prašymu jai turi būti pateikti 5 metų ištaisomojo pobūdžio priemonių plano įgyvendinimo įrašai;
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
11 priedas
TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMOS
1. ĮVADAS
Šiame priede aprašomos transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos, skirtos variklinių transporto priemonių išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, nuostatos.
3. REIKALAVIMAI IR BANDYMAI
3.1. Bendrieji reikalavimai:
3.1.1. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įmontuotos taip, kad per visą variklio eksploatavimo laiką būtų tinkamos veikimo sutrikimui identifikuoti. Tvirtinimo institucija, siekdama užtikrinti, kad pirmiau minėto reikalavimo būtų laikomasi, turi numatyti, kad variklių, kurie buvo naudojami ilgiau nei šio Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatytas atitinkamas patvarumo (ilgaamžiškumo) laikotarpis, transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) eksploatacinės charakteristikos gali skirtis tiek, jog kurį laiką nebūtų laikomasi šio Tvarkos aprašo V skyriaus 20 punkte pateiktoje lentelėje nurodytų TPĮDS privalomųjų ribinių verčių, kol TPĮDS sistema pradėtų transporto priemonės vairuotojui signalizuoti apie gedimą;
3.1.2. Kiekvieną kartą paleidžiant variklį, turi būti atliekama diagnostinių patikrų seka ir užbaigiama bent viena seka, jeigu buvo laikomasi privalomųjų bandymo sąlygų. Šios sąlygos turi būti pasirenkamos taip, kad visos jos galiotų esant važiavimo sąlygoms, kurios nurodytos šio priedo 1 priedėlio 2 skirsnyje;
3.1.2.1. Nereikalaujama, kad gamintojai sudedamąją dalį/sistemą įjungtų tik transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) funkcinei kontrolei atlikti, jeigu taikomos transporto priemonės eksploatavimo sąlygos ir jeigu ta sistema paprastai neturėtų būti įjungta (pvz., deNOx sistemai skirto aktyviklio talpyklos šildytuvo arba kombinuotojo deNOx ir kietųjų dalelių filtro įjungimas, jei ši sistema paprastai nebūtų įjungiama);
3.1.3. Transporto priemonei įrengiamai diagnostikos sistemai (TPĮDS) gali priklausyti įtaisai, matuojantys, priimantys su eksploataciniais parametrais susijusius signalus ir užtikrinantys atsaką (pvz., transporto priemonės greitį, variklio sūkių skaičių, įjungtą pavarą, temperatūrą, įsiurbiamo oro slėgį arba bet kokį kitą parametrą), kad būtų galima nustatyti veikimo sutrikimus ir sumažinti riziką, jog galėtų būti signalizuojama apie tariamą veikimo sutrikimą. Tais įtaisais negali būti išderinimo įtaisai;
Bandymų ciklų specialieji apibrėžimai
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-577, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 135-5118 (2006-12-12), i. k. 106301MISAK00D1-577
3.1.4. Prieiga prie transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS), reikalinga tikrinant variklį, atliekant jo diagnostiką, einamąjį remontą arba jį remontuojant, neturi būti ribojama ir užtikrinama standartinėmis priemonėmis. Visi su išmetamaisiais dujiniais teršalais susiję trikties kodai turi atitikti aprašytuosius šio priedo 6.8.5 skirsnyje.
3.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) reikalavimai, 1 etapas:
3.2.1. Atsižvelgiant į šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 punkte nustatytas datas, visų dyzelinių variklių ir dyzelinius variklius turinčių transporto priemonių TPĮDS turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo padidėjęs išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nurodytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes;
3.2.2. Jeigu transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka 1 etapo reikalavimus, ji turi kontroliuoti:
3.2.2.1. visišką deginių filtro katalizatoriaus pašalinimą, jeigu jis įmontuotas atskirame korpuse (deginių filtras katalizatorius gali būti deNOX sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru);
3.2.2.2. deNOx sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu ši sistema įrengta, atsižvelgiant tik į išmetamų NOx kiekį;
3.2.2.3. kietųjų dalelių filtro darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu šis filtras įrengtas, atsižvelgiant tik į išmetamų kietųjų dalelių kiekį;
3.2.3. Didelis veikimo sutrikimas:
3.2.3.1. Dyzeliniams varikliams įrengiamos TPĮDS pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus reikalavimus gali būti skirtos kontroliuoti ne atitinkamas TPĮDS sistemai nustatytas ribines vertes atsižvelgiant į 3.2.2.1–3.2.2.4 skirsnius, o didelius toliau nurodytų sudedamųjų dalių veikimo sutrikimus:
– deginių filtro katalizatoriaus, jeigu jis įmontuotas kaip atskiras agregatas, kuris gali būti deNOx sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru,
– deNOx sistemos, jeigu ji įrengta,
– kietųjų dalelių filtro, jeigu jis įrengtas,
– kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos.
3.2.3.2. Jeigu varikliui įrengta deNOx sistema, didelio veikimo sutrikimo pavyzdžiai – tai visiškas sistemos pašalinimas arba jos pakeitimas tariama sistema (abiem atvejais – tai numatytasis veikimo sutrikimas), deNOx sistemai reikalingo aktyviklio trūkumas, selektyviosios katalizinės redukcijos bet kokios elektrinės sudedamosios dalies gedimas, deNOx sistemos bet kokios sudedamosios dalies elektros elemento (t. y. jutiklių ir paleidiklių, dozavimo prietaiso) gedimas, įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą, aktyviklio dozavimo sistemos gedimą (pvz., oro tiekimo triktis, užsikišusi tūta, dozavimo siurblio gedimas);
3.2.3.3. Jei varikliui įrengtas kietųjų dalelių filtras, didelis veikimo sutrikimas – tai filtro filtruojamojo elemento išsilydymas arba filtro užsikimšimas, dėl kurio slėgio skirtumo diapazono vertės ima skirtis tiek, kad skirtumas neatitinka gamintojo nurodytojo, bet kokios kietųjų dalelių filtro sudedamosios dalies elektrinio elemento (t. y. jutiklių ir paleidiklių, dozavimo prietaiso) gedimas, bet koks, jeigu taikoma, aktyviklio dozavimo sistemos gedimas (užsikišusi tūta, dozavimo siurblio gedimas);
3.2.4. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nereikia kontroliuoti, jeigu tų dalių arba sistemų veikimui iš esmės sutrikus ar jas pašalinus, išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės neviršija nustatytųjų TPĮDS sistemai pagal pirmo etapo reikalavimus, pateiktus šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. lentelėje (teršalų kiekis matuojamas per šio priedo 1 priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytus ciklus). Ši nuostata netaikoma nei išmetamųjų dujų recirkuliavimo prietaisui (EGR), deNOx sistemai, kietųjų dalelių filtrui arba kombinuotajai deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemai, nei sudedamajai daliai arba sistemai, kuri kontroliuojama didelio veikimo sutrikimo atžvilgiu.
3.3. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) reikalavimai, 2 etapas:
3.3.1. Atsižvelgiant į šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 18 p. nustatytas datas, visų dyzelinių arba dujinių variklių ar dyzelinius arba dujinius variklius turinčių transporto priemonių TPĮDS turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba variklio sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo padidėjęs išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. nurodytoje lentelėje pateiktas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes.
Transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi apimti ryšio sąsają (aparatinė įranga ir pranešimai) tarp variklio elektroninio valdymo agregato (-ų) ir bet kokios kitos galios pavaros arba transporto priemonės valdymo agregato, jeigu informacija, kuria yra keičiamasi, turi įtakos, kad išmetamų teršalų kiekis būtų kontroliuojamas pagal nustatytus reikalavimus. Transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi tikrinti variklio elektroninio valdymo agregato ir priemonės, užtikrinančios sąsają su kitomis sudedamosiomis transporto priemonės dalimis (pvz., ryšio magistralės), vientisumą;
3.3.2. Jeigu transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka 2 etapo reikalavimus, ji turi kontroliuoti:
3.3.2.1. deginių filtro katalizatoriaus darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu jis įrengtas atskirame korpuse (deginių filtras katalizatorius gali būti NOx sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru);
3.3.2.2. deNOx sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu ši sistema įrengta, atsižvelgiant tik į išmetamų NOx kiekį;
3.3.2.3. kietųjų dalelių filtro darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu šis filtras įrengtas, atsižvelgiant tik į išmetamų kietųjų dalelių kiekį;
3.3.2.4. kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos, jeigu ji įrengta, darbo veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NOx ir kietųjų dalelių kiekį;
3.3.3. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nereikia kontroliuoti, jeigu tų dalių arba sistemų veikimui iš esmės sutrikus ar jas pašalinus, išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės neviršija nustatytųjų TPĮDS sistemai pagal antro etapo reikalavimus, pateiktus šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. nurodytoje lentelėje (teršalų kiekis matuojamas per šio priedo 1 priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytus ciklus). Ši nuostata netaikoma išmetamųjų dujų recirkuliavimui (EGR), deNOx sistemai, kietųjų dalelių filtrui arba kombinuotajai deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemai.
3.4. 1 ir 2 etapo reikalavimai:
3.4.1. Jeigu transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka 1 ir 2 etapų reikalavimus, ji turi kontroliuoti:
3.4.1.1. elektroninius degalų įpurškimo sistemos elementus, degalų kiekio ir degalų įpurškimo valdymo paleidiklio grandinės vientisumą (t. y. atvirosios grandinės arba trumpojo jungimo grandinės) ir bendrą veikimo sutrikimą;
3.4.1.2. visas kitas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusias variklio arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamąsias dalis arba sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu ir kurioms sugedus pro išmetimo vamzdį išmetamų dujinių teršalų kiekis viršytų šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes.
Tos kitos sudedamosios dalys arba sistemos – tai bent išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) sistema, sistemos arba sudedamosios dalys oro masės srautui, oro tūriniam srautui (ir temperatūrai), pripūtimo slėgiui ir įleidimo kolektoriaus slėgiui kontroliuoti bei valdyti (ir atitinkami šiuos procesus taikyti leidžiantys jutikliai), deNOx sistemos jutikliai bei paleidikliai ir elektroninėmis priemonėmis įjungto kietųjų dalelių filtro jutikliai bei paleidikliai;
3.4.1.3. bet kokia kita su išmetamų teršalų kiekiu susijusi variklio arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis arba sistema, sujungta su elektroniniu valdymo prietaisu, turi būti kontroliuojama, ar išlaikomas jos elektrinės jungties vientisumas, jeigu pirmiau minėta sudedamoji dalis arba sistema nekontroliuojama kaip nors kitaip;
3.4.1.4. jei tai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, kuriai būtinas sunaudojamasis aktyviklis, turintis variklis, transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi kontroliuoti:
– ar netrūksta kokio nors iš privalomųjų aktyviklių,
– ar privalomojo aktyviklio kokybė atitinka specifikacijas, kurias gamintojas yra nustatęs šio Tvarkos aprašo 2priede,
– aktyviklio naudojimą ir dozavimą
pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.4 skirsnį.
3.5. Transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) eksploatavimas ir laikinas tam tikrų šia sistema vykdomų kontrolės funkcijų išjungimas:
3.5.1. Transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi būti suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonėje įrengta taip, kad ta sistema, kol taikomos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.5.4. skirsnyje apibrėžtos sąlygos, atitiktų šio priedo reikalavimus.
Jeigu įprastų eksploatavimo sąlygų nesilaikoma, dėl išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos gali iš dalies sumažėti TPĮDS sistemos darbo veiksmingumas, t. y. šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nurodytos ribinės vertės gali būti viršijamos tol, kol TPĮDS sistema apie gedimą pradeda signalizuoti transporto priemonės vairuotojui.
Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) neturi būti išjungiama, jeigu nesilaikoma vienos arba daugiau toliau nurodytų išjungimo sąlygų:
3.5.1.1. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima išjungti, jeigu jos tinkamumui kontroliuoti turi įtakos žemi degalų lygiai. Dėl šios priežasties išjungti pirmiau minėtą sistemą leidžiama tada, jeigu degalų bake degalų yra mažiau nei 20 % vardinės bako talpos;
3.5.1.2. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti taikant papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją, kaip aprašyta šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.5.1 skirsnyje.
3.5.1.3. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti, jeigu pradedama taikyti saugaus eksploatavimo arba veikimo avariniu režimu strategija;
3.5.1.4. Jei tai transporto priemonės, suprojektuotos taip, kad jos būtų pritaikytos galios ėmimo įrenginiams įrengti, TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima išjungti tik tada, jeigu jos išjungiamos veikiant galios ėmimo įrenginiui ir transporto priemonei stovint;
3.5.1.5. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis ir kurios įrengtos už variklio, galima laikinai išjungti išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemai taikant periodinio regeneravimo procesą (t. y. kietųjų dalelių filtrą, deNOx sistemą arba kombinuotąją deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemą);
3.6. Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimas:
3.6.1. TPĮDS sistemai turi būti įrengtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), kurį transporto priemonės vairuotojas galėtų lengvai matyti. Išskyrus šio priedo 3.6.2 skirsnyje nurodytą atvejį, veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) (t. y. simboliu arba lempute) turi būti signalizuojama tik apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusį gedimą, išskyrus, jeigu vairuotojui reikia signalizuoti apie avarinį paleidimą arba veikimą avariniu režimu. Su saugumu susijusiems pranešimams teikiama visiška pirmenybė. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) turi būti matomas visomis galimomis apšvietimo sąlygomis. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) yra įjungiamas, jame turi būti matomas standarto LST ISO 2575 (1) reikalavimus atitinkantis simbolis (t. y. prietaisų skydelio signalinė lemputė arba prietaisų skydelio rodytuve pateikiamas simbolis). Transporto priemonėje neturi būti įrengiamas daugiau nei vienas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR). Leidžiama pateikti atskirąją specialią informaciją (pvz., su stabdžių sistema, užsisegtu saugos diržu, tepalo slėgiu, einamojo remonto reikalavimais susijusią informaciją arba nurodančią, kad deNOx sistemai trūksta privalomojo aktyviklio). Veikimo sutrikimo rodytuvuose (VSR) draudžiama naudoti raudoną spalvą;
3.6.2. Veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) galima vairuotojui signalizuoti, kad privaloma atlikti neatidėliotinus techninės priežiūros darbus. Be pirmiau minėto signalo, atitinkamą signalą apie tai, kad neatidėliotinai privaloma vykdyti techninės priežiūros reikalavimus, taip pat galima pateikti prietaisų skydelio rodytuve;
3.6.3. Jei tai strategijos, kurias taikant, kad būtų įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), reikia atlikti ne vien pradinio kondicionavimo ciklą, gamintojas turi pateikti duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, kuriuo tinkamai įrodoma, jog kontrolės sistema yra ganėtinai veiksminga ir laiku nustato sudedamosios dalies darbo veiksmingumo sumažėjimą. Neleidžiama naudoti strategijų, kurioms, kad būtų įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), vidutiniškai reikia taikyti daugiau nei dešimt TPĮDS arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklų;
3.6.4. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas kiekvieną kartą, kai variklio valdymo agregatas persijungia veikti išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimu. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas, jeigu TPĮDS sistemos būklė yra tokia, kad ta sistema neatitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimų;
3.6.5. Jei daroma nuoroda į šį skirsnį taip pat turi būti įjungiamas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir, be to, taip pat turėtų būti įjungiamas atskirasis įspėjimo režimas, pvz., pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) arba įsižiebia atitiktį standartui LST ISO 2575 (2) patvirtinantis simbolis, t. y. įjungiamas ne tik veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR);
3.6.6. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas, jeigu transporto priemonės uždegimo jungiklio raktas prieš paleidžiant variklį arba pradedant prasukinėti alkūninį veleną yra pasukamas į padėtį „degimas įjungtas“, ir išjungiamas per 10 sekundžių nuo variklio paleidimo, jeigu iki to nebuvo nustatyta jokio gedimo.
3.7. Trikties kodo laikymas:
TPĮDS sistema turi registruoti trikties kodą (-us), apibūdinantį (-čius) išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistemos būklę. Turi būti laikomi visų nustatytų ir patvirtintų veikimo sutrikimų, dėl kurių buvo įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), trikties kodai, turintys identifikuoti, kokios sistemos arba sudedamosios dalies veikimas yra sutrikęs. Turėtų būti laikomas atskirasis kodas, nurodantis tikėtiną veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo būklę (pvz., rodytuvas „įjungiamas“, „išjungiamas“).
Pagal nustatytus reikalavimus dirbančioms išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms ir išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, kurias siekiant išsamiai įvertinti reikalingas ilgesnis variklio veikimas, identifikuoti turi būti naudojami atskirieji būklę apibūdinantys kodai. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas ištikus gedimui arba ėmus taikyti išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimus, turi būti laikomas tikėtiną veikimo sutrikimo sritį identifikuojantis kodas. Trikties kodas taip pat turi būti laikomas šio priedo 3.4.1.1 ir 3.4.1.3 skirsniuose nurodytais atvejais.
3.7.1. Jeigu kontrolė netaikoma dešimčiai bandomojo važiavimo ciklų dėl to, kad transporto priemonė tebeeksploatuojama atitinkančiomis nustatytąsias šio priedo 3.5.1.2 punkte sąlygomis, kontrolės sistemą į būklę „parengta“ galima perjungti neužbaigus kontrolės proceso;
3.8. Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) išjungimas:
3.8.1. Veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR) galima išjungti po trijų nuoseklių važiavimo ciklų arba 24 variklio darbo valandų, jeigu veikimo sutrikimo rodytuvus (VSR) įjungianti kontrolės sistema gedimo nebenustatė ir jeigu nebuvo nustatytas kitas gedimas, kuris veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR) galėtų įjungti nepriklausomai;
3.8.2. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas dėl to, kad trūksta deNOx sistemai reikalingo aktyviklio ar dėl kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos arba dėl naudojamo gamintojų nustatytų specifikacijų neatitinkančio aktyviklio, pripylus aktyviklio arba talpykloje esantį skystį pakeitus privalomąsias specifikacijas atitinkančiu aktyvikliu, veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR) galima perjungti į ankstesnę būklę;
3.8.3. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas dėl to, kad varikliui dirbant išmetamų NOx kiekis kontroliuojamas ne pagal nustatytus reikalavimus, arba dėl netinkamo aktyviklio naudojimo arba dėl sutrikusios dozavimo veiklos, veikimo sutrikimo rodytuvą galima perjungti į ankstesnę įjungimo būklę, jeigu nebetaikomos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.3, 6.5.4 ir 6.5.7 skirsniuose nustatytos sąlygos.
3.9. Trikties kodo ištrynimas:
3.9.1. TPĮDS sistema gali ištrinti trikties kodą ir variklio darbo valandų skaičių bei per triktį užregistruotus variklio darbo sąlygų parametrus, jeigu ta pati triktis iš naujo neužregistruojama per bent 40 variklio pašildymo ciklų arba 100 variklio darbo valandų (taikomas pirmiau nustatomas įvykis), išskyrus 3.9.2 skirsnyje nurodytus atvejus;
3.9.2. Nuo 2006 m. lapkričio 9 d. (naujiems tipo patvirtinimams) ir nuo 2007 m. spalio 1 d. (visiems registravimo atvejams), jei trikties kodas generuojamas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.3 arba 6.5.4 skirsnius, TPĮDS sistema rodmenį apie trikties kodą ir variklio darbo valandų skaičių su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) turi išlaikyti bent 400 dienų arba 9 600 variklio darbo valandų.
Bet koks pirmiau minėtas trikties kodas ir atitinkamas variklio darbo su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) valandų skaičius neturi būti ištrinamas, naudojant išorinius diagnostikos arba kitokius prietaisus, kaip nurodyta šio priedo 6.8.3 skirsnyje.
4. SU TPĮDS SISTEMŲ TIPO PATVIRTINIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI
4.1. Suteikiant tipo patvirtinimą, su TPĮDS sistema bandymas atliekamas pagal šio priedo 1 priedėlyje nurodytas procedūras.
TPĮDS sistemos patvirtinimo bandymai atliekami su tipiniu variklių šeimos varikliu (žr. šio Tvarkos aprašo I priedo 8 skirsnį) arba, jeigu šie bandymai neatliekami, tipo tvirtinimo institucijai įteikiama TPĮDS sistemą turinčių variklių šeimos pirminės TPĮDS sistemos bandymo ataskaita.
4.1.1. Jei tai 3.2 skirsnyje nurodyta pirmo etapo TPĮDS, ji turi:
4.1.1.1. signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu išmetamų dujinių teršalų kiekis dėl to gedimo viršytų šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes, arba
4.1.2. Jei tai 3.3 skirsnyje nurodyta 2 etapo TPĮDS, ji turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu išmetamų dujinių teršalų kiekis dėl to gedimo viršytų šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes;
4.2. Įrengimo reikalavimai:
4.2.1. Transporto priemonėje įrengiant TPĮDS sistemą turintį variklį, laikomasi transporto priemonės įrangai taikomų šio priedo nuostatų:
– 3.6.1, 3.6.2 ir 3.6.5 skirsnių nuostatos, taikomos veikimo sutrikimo rodytuvui (VSR) ir, jeigu būtina, papildomiems įspėjimo režimams,
– jeigu taikoma, 6.8.3.1 skirsnio nuostatos dėl transporto priemonei įrengiamos diagnostikos įrangos agregato,
– 6.8.6 skirsnio nuostatos dėl sietuvo ryšio.
4.3. Tipo patvirtinimo defektinei TPĮDS sistemai suteikimas:
4.3.1. Gamintojas institucijos gali prašyti, kad TPĮDS būtų priimta jai suteikti tipo patvirtinimą net tada, jeigu jai buvo nustatytas vienas arba daugiau defektų, dėl kurių ta sistema ne visiškai atitinka specialius šio priedo reikalavimus;
4.3.2. Institucija, svarstydama prašymą, nustato, ar įmanoma laikytis šio priedo reikalavimų, arba toks reikalavimas būtų nepagrįstas.
Institucija atsižvelgia į gamintojo pateiktus duomenis, išsamiai apibūdinančius šiuos veiksnius (toliau išvardijami ne visi veiksniai): techninį pagrįstumą, pasirengimo trukmę ir gamybos ciklus, įskaitant variklių konstrukcijos ir atnaujintos kompiuterių programinės įrangos įdiegimo ir jos taikymo nutraukimo trukmę, atsižvelgiant į kurią sukurta TPĮDS būtų tinkamesnė laikytis šio Tvarkos aprašo reikalavimų, ir ar gamintojas įrodė, kad ėmėsi tinkamų pastangų laikytis šio Tvarkos aprašo reikalavimų;
4.3.3. Institucija nepriima jokių prašymų dėl defektinių sistemų, jeigu tie prašymai susiję su sistemomis, kurioms neįrengiami privalomieji kontrolės prietaisai;
4.3.4. Institucija nepriima jokių su defektinėmis sistemomis susijusių prašymų, jeigu nesilaikoma šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytų TPĮDS sistemai taikomų ribinių verčių;
4.3.5. Nustatant identifikuotus defektus, su 1 etapo TPĮDS susiję defektai, atsižvelgiant į šio priedo 3.2.2.1, 3.2.2.2, 3.2.2.3, 3.2.2.4 ir 3.4.1.1 skirsnius, ir su 2 etapo TPĮDS sistema susiję defektai, atsižvelgiant į šio priedo 3.3.2.1, 3.3.2.2, 3.3.2.3, 3.3.2.4 ir 3.4.1.1 skirsnius, identifikuojami pirmiausia;
4.3.6. Prieš suteikiant tipo patvirtinimą arba jį suteikiant, neleidžiama taikyti jokio defekto, atsižvelgiant į 3.2.3 ir 6 skirsnių reikalavimus, išskyrus šio priedo 6.8.5 poskyrį.
4.3.7. Leidimo taikyti defektą trukmė:
4.3.7.1. Defektą galima taikyti du metus nuo variklio tipo arba transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jos variklį, dienos, jeigu neįmanoma patikimai įrodyti, kad defektui pašalinti būtų privaloma iš esmės modifikuoti variklį ir kad tam būtų reikalingas papildomas ilgesnis nei dvejų metų laikas. Šiuo atveju defektą galima taikyti ne ilgiau nei trejus metus;
4.3.7.2. Gamintojas gali prašyti, kad pirminio tipo tvirtinimo institucija suteiktų leidimą defektą taikyti atgaline data, jeigu tas defektas nustatomas jau suteikus pirminį tipo patvirtinimą. Šiuo atveju defektą galima taikyti du metus nuo pranešimo apie defektą įteikimo tipo tvirtinimo institucijai dienos, jeigu negalima patikimai įrodyti, kad defektui pašalinti būtų privaloma iš esmės modifikuoti variklį ir kad tam būtų reikalingas papildomas ilgesnis nei dvejų metų laikas. Šiuo atveju defektą galima taikyti ne ilgiau nei trejus metus.
4.3.7.3. Institucija apie savo sprendimą leisti taikyti defektą praneša visoms kitų valstybių narių institucijoms pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo atitinkamo straipsnio reikalavimus.
5. PRIEIGA PRIE TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS (TPĮDS) INFORMACIJOS
5.1. Atsarginės dalys, diagnostikos prietaisai ir bandymo įranga:
5.1.1. Su paraiškomis suteikti tipo patvirtinimą arba iš dalies keisti tipo patvirtinimą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo atitinkamus straipsnius, pateikiama su TPĮDS susijusi informacija. Ši susijusi informacija turi leisti atsarginių ir modifikuotų atsarginių sudedamųjų dalių gamintojams užtikrinti, kad jų gaminamos dalys būtų tinkamos TPĮDS sistemai, t. y. kad būtų galima eksploatuoti be gedimų ir kad transporto priemonės naudotojui netektų šalinti gedimų. Be to, ta susijusi informacija turi leisti diagnostikos prietaisų ir bandymo įrangos gamintojams gaminti prietaisus ir įrangą, tinkamą veiksmingai ir tiksliai išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos diagnozei atlikti;
5.1.2. Tipo patvirtinimo institucijos, jeigu įteikiamas prašymas, EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlį, kuriame nurodoma su TPĮDS susijusi informacija, nediskriminuodamos pateikia visiems suinteresuotiems sudedamųjų dalių, diagnostikos prietaisų arba bandymo įrangos gamintojams;
5.1.2.1. Jei tai atsarginės arba einamojo remonto sudedamosios dalys, informacijos galima prašyti tik apie tas sudedamąsias dalis, kurioms taikomas EB tipo patvirtinimas arba kurios yra sistemos, kuriai taikomas EB tipo patvirtinimas, sudedamosios dalys;
5.1.2.2. Prašant pateikti informacijos, turi būti tiksliai nurodomas variklio modelio tipas/variklio modelio tipas, atsižvelgiant į variklio šeimą, apie kurį prašoma informacijos. Prašyme turi būti patvirtinta, kad informacija reikalinga atsarginėms arba modifikuotoms sudedamosioms dalims ar diagnostikos prietaisams arba bandymo įrangai gaminti.
5.2. Remontui būtina informacija:
5.2.1. Ne vėliau nei per tris mėnesius nuo to laiko, kai gamintojas kiekvienam įgaliotajam prekiautojui arba remonto dirbtuvėms Bendrijoje pateikia remontui būtiną informaciją, gamintojas užtikrina, kad informacija (įskaitant visus vėlesnius pakeitimus ir papildymus) būtų prieinama už pagrįstą ir nediskriminacinį mokestį;
5.2.2. Gamintojas, jeigu būtina, už mokestį taip pat turi pateikti techninę informaciją, reikalingą variklinėms transporto priemonėms remontuoti arba jų techninei priežiūrai atlikti, jeigu ta informacija nesaugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu nelaikoma esmine, slapta praktine patirtimi, kuri yra tinkamai identifikuota. Reikalingos techninės informacijos šiuo atveju neturi būti be reikalo draudžiama skelbti.
Šia informacija leidžiama naudotis visiems asmenims, atliekantiems einamąjį transporto priemonių remontą ar techninę priežiūrą, jas remontuojantiems arba bandantiems, teikiantiems avarinę pagalbą arba gaminantiems ar parduodantiems atsargines ir modifikuotas atsargines sudedamąsias dalis, diagnostikos prietaisus ir bandymo įrangą;
6. DIAGNOSTIKOS SIGNALAI
6.1. Nustačius pirmą kiekvienos sudedamosios dalies arba sistemos veikimo sutrikimą, į kompiuterio atmintį turi būti įrašyti per triktį užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai. Užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai (čia išvardyti ne visi privalomieji parametrai) – tai apskaičiuotoji variklio apkrovos vertė, variklio sūkių skaičius, aušinimo skysčio temperatūra, slėgis įsiurbimo kolektoriuje (jeigu kolektorius įrengtas) ir trikties, dėl kurios duomenys buvo įrašyti, kodas. Gamintojas turi pasirinkti tuos per triktį užregistruotinus variklio darbo sąlygų parametrus, kurie būtų naudingiausi veiksmingai atliekant remontą;
6.2. Privaloma įrašyti tik vieną variklio darbo sąlygų parametrų rinkinį. Gamintojai gali pasirinkti, kad į kompiuterio atmintį būtų įrašomi papildomi variklio darbo sąlygų parametrai, jeigu bent privalomuosius variklio darbo sąlygų parametrus galima nuskaityti 6.8.3 ir 6.8.4 skirsnių specifikacijas atitinkančiu universaliuoju rodmenų nuskaitymo įtaisu. Jei trikties kodas, dėl kurio buvo privaloma įrašyti variklio darbo sąlygų parametrus, ištrinamas pagal šio priedo 3.9 skirsnį, įrašytus variklio darbo sąlygų parametrus taip pat galima ištrinti;
6.3. Jeigu prieinami ir jeigu įteikiamas prašymas, per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį duomenų prievadą turi būti prieinami ne tik per triktį užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai, bet ir toliau nurodomi signalai (jeigu informacija yra prieinama transporto priemonėje įrengtam kompiuteriui ir jeigu ją galima nustatyti, remiantis transporto priemonėje įrengtam kompiuteriui prieinama informacija): diagnostinių trikties kodų, variklio aušinimo skysčio temperatūros, įpurškimo reguliavimo, įsiurbiamo oro temperatūros, oro slėgio kolektoriuje, oro srauto, variklio sūkių skaičiaus, pedalo padėties jutiklio išėjimo vertės, apskaičiuotosios variklio apkrovos vertės, transporto priemonės greičio ir degalų slėgio.
Signalai turi būti pateikti standartiniais vienetais pagal 6.8 skirsnyje pateiktas specifikacijas. Tikrieji signalai turi būti aiškiai identifikuoti atskirai nuo nustatomos vertės ir veikimo avariniu režimu signalų;
6.4. Jei tai bet kokia išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema, su kuria, ją įrengus transporto priemonėje, atliekami specialūs įvertinimo bandymai, atskirieji būklės arba parengties kodai turi būti laikomi kompiuterio atmintyje, kad būtų galima identifikuoti pagal nustatytus reikalavimus veikiančias išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemas ir tas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemas, kurioms reikalinga ilgesnė variklio darbo trukmė, kad būtų galima atlikti tinkamą diagnostinį patikrinimą. Neprivaloma laikyti tų kontrolės prietaisų parengties kodų, kuriuos galima laikyti nepertraukiamai veikiančiais kontrolės prietaisais. Parengties kodai niekada neturėtų būti nustatomi į „neparengtas“ būklę, jeigu įjungtas uždegimas, arba jeigu jis išjungtas. Jeigu, atliekant einamojo remonto procedūras, parengties kodai nustatomi į būklę „neparengtas“, ši būklė turi būti taikoma visiems, o ne pavieniams kodams;
6.5. TPĮDS sistemos reikalavimai, atsižvelgiant į kuriuos transporto priemonei buvo išduotas sertifikatas (t. y. pirmo arba antro etapo TPĮDS), ir pagrindinės išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos, kurią kontroliuoja 6.8.4 skirsnio reikalavimus atitinkanti TPĮDS, reikalavimai turi būti prieinami standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuosekliuoju prievadu pagal 6.8. skirsnyje nurodytas specifikacijas;
6.6. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo skaičius, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 2 ir 6 prieduose, turi būti prieinamas per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį prievadą. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo skaičius turi būti pateikiamas standartinio formato;
6.7. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) pateikiamas per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį prievadą. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) pateikiamas standartinio formato;
6.8. Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės diagnostikos sistema turi būti tinkama standartinei ir neapribotai prieigai užtikrinti ir ji turi atitikti LST ISO 15765 arba SAE J1939 reikalavimus, kaip nustatyta toliau pateikiamuose skirsniuose:
6.8.2. Transporto priemonės ryšį su išoriniu diagnostikos prietaisu užtikrinanti jungtis turi atitikti LST ISO 15765-4 standarto arba panašius SAE J1939 serijos standartų straipsnius;
6.8.3. Bandymo įranga ir diagnostikos prietaisai, kurie reikalingi ryšiui su TPĮDS sistemomis užtikrinti, turi atitikti LST ISO 15031-4 standarto arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnyje nustatytus funkcijų reikalavimus arba už juos griežtesnius reikalavimus;
6.8.3.1. Transporto priemonėje įrengiamą diagnostikos įrenginį, pvz., prietaisų skydelyje įrengiamą rodytuvą, užtikrinantį prieigą prie TPĮDS sistemos informacijos, naudoti leidžiama, tačiau tas rodytuvas teturi būti prieigą prie TPĮDS sistemos informacijos užtikrinančios standartinės diagnostikos jungties priedas.
6.8.4. Diagnostikos duomenys (kaip nustatyta šiame skirsnyje) ir dvikryptė valdymo informacija turi būti teikiama LST ISO 15031-5 standarte arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnyje aprašytu formatu ir vienetais bei tie duomenys ir informacija turi būti prieinama naudojant diagnostikos prietaisus, atitinkančius LST ISO 15031-5 standarto arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnio reikalavimus.
Gamintojas nacionalinei standartizavimo institucijai perduoda su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., parametrų identifikatorių, TPĮDS sistemos kontrolės prietaiso Id's, Bandymo Id's, kurie nenustatyti LST ISO 15031-5 standarte, tačiau susiję su šiuo Tvarkos aprašu;
6.8.5. Jeigu užregistruojama triktis, gamintojas ją turi identifikuoti tinkamiausiu gedimo kodu, atitinkančiu nurodytuosius LST ISO 15031-6 standarto 6.3 skirsnyje (su išmetamųjų teršalų sistema susijusios diagnostikos sistemos gedimų kodai). Jeigu pirmiau minėtas identifikavimas neįmanomas, gamintojas gali naudoti LST ISO 15031-6 standarto 5.3 ir 5.6 skirsniuose nurodytus gedimų kodus. Trikties kodai turi būti laisvai prieinami standartine diagnostikos įranga, atitinkančia šio priedo 6.8.3 skirsnio nuostatas.
Gamintojas nacionalinei standartizavimo institucijai perduoda su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., parametrų identifikatorių, TPĮDS sistemos kontrolės prietaiso Id's, Bandymo Id's, kurie nenustatyti LST ISO 15031-5 standarte, tačiau susiję su šiuo Tvarkos aprašu.
Pasirinktinai gamintojas triktį gali identifikuoti tinkamiausiu trikties kodu, atitinkančiu nurodytuosius SAE J2012 arba SAE J1939-73;
6.8.6. Transporto priemonės ir diagnostikos prietaiso sietuvo jungtis turi būti standartinė ir turi atitikti visus LST ISO 15031-3 standarto arba SAE J1939-13 reikalavimus.
Jei tai N2, N3, M2, ir M3 kategorijų transporto priemonės, jungtuvą galima įrengti tinkamoje vietoje šalia vairuotojo sėdynės, įskaitant kabinos grindis, o ne pirmiau minėtuose standartuose aprašytoje vietoje, jeigu laikomasi kitų LST ISO 15031-3 standarto reikalavimų. Šiuo atveju jungtuvas turėtų būti prieinamas ne transporto priemonėje esančiam asmeniui ir jungtuvas neturėtų trukdyti patekti į vairuotojo sėdynę.
Dėl įrengimo vietos, kuri aptarnaujantiems pareigūnams yra lengvai prieinama, tačiau apsaugota, kad jos nebūtų galima atsitiktinai apgadinti įprastomis eksploatavimo sąlygomis, turi būti susitarta su patvirtinimo institucija.
______________
11 priedo 1 priedėlis
TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS (TPĮDS) PATVIRTINIMO BANDYMAI
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašoma varikliui įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) veikimo tikrinimo procedūra, kurią taikant modeliuojamas atitinkamų su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusių sistemų, naudojamų varikliui arba išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemai valdyti, gedimas. Priedėlyje taip pat pateikiamos TPĮDS sistemų patvarumo nustatymo procedūros.
1.1. Defektinės sudedamosios dalys/sistemos:
Gamintojas, siekdamas įrodyti, kad išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema arba sudedamoji dalis, dėl kurios gedimo teršalų išmetimas pro išmetimo vamzdį galėtų padidėti taip, jog būtų viršijamos atitinkamos TPĮDS sistemai taikomos ribinės vertės, kontroliuojama veiksmingai, turi pristatyti defektines sudedamąsias dalis ir (arba) elektros prietaisus, kurie būtų naudojami modeliuojant gedimus.
Dėl tų defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų išmetamųjų dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytųjų TPĮDS sistemai taikomų ribinių verčių neturi viršyti daugiau nei 20 %.
Jeigu tipo patvirtinimas TPĮDS sistemai suteikiamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti matuojamas per ESC bandymo ciklą (žr. šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlį). Jeigu tipo patvirtinimas TPĮDS sistemai suteikiamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 18 p., išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti matuojamas per ETC bandymo ciklą (žr. šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlį);
1.1.1. Jeigu nustatoma, kad, varikliui įrengus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, neįmanoma atlikti lyginimo su TPĮDS sistemai taikomomis ribinėmis vertėmis (pvz., dėl to, kad nesilaikoma ETC bandymo ciklo duomenų statistinio patikimumo tikrinimo sąlygų), tos sudedamosios dalies arba prietaiso gedimą galima laikyti tinkamu, jeigu dėl to susitariama su tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgiant į gamintojo nurodomus su techniniais dalykais susijusius argumentus;
1.1.2. Jeigu atliekant bandymą, varikliui įrengus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, neįmanoma užtikrinti visiškos (net iš dalies) apkrovos kreivės (ji nustatoma varikliui dirbant pagal nustatytus reikalavimus), tos sudedamosios dalies arba prietaiso gedimą galima laikyti tinkamu, jeigu dėl to susitariama su tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgiant į gamintojo nurodomus su techniniais dalykais susijusius argumentus;
1.1.3. Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, keliais specialiais atvejais galima nenaudoti (pvz., jeigu įjungiamas avarinio veikimo režimas, jeigu su varikliu negalima atlikti jokio bandymo arba jeigu užstringa išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos vožtuvai). Šią išlygą dokumentais pagrindžia gamintojas. Dėl jos tariamasi su technine tarnyba.
1.2. Bandymo principas:
Jeigu bandymas su varikliu atliekamas jam įmontavus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, TPĮDS sistema patvirtinama, jeigu įjungiamas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR). TPĮDS taip pat patvirtinama, jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įsijungia esant žemesnėms nei TPĮDS sistemai nustatytosios ribinės vertės.
Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, neprivaloma naudoti specialiu šio priedėlio 6.3.1.6 ir 6.3.1.7 skirsniuose aprašytu gedimo režimų atveju ir taip pat kontroliuojant didelį veikimo sutrikimą.
1.2.1. Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, galima nenaudoti keliais specialiais atvejais (pvz., jeigu pradedama taikyti veikimo avariniu režimu strategija, jeigu su varikliu negalima atlikti jokio bandymo, arba jeigu užstringa išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos vožtuvai). Šią išlygą dokumentais pagrindžia gamintojas. Dėl jos tariamasi su technine tarnyba.
2. BANDYMO APRAŠYMAS
2.1. TPĮDS sistemų patikra atliekama tokiais etapais:
– modeliuojamas variklio valdymo sudedamosios dalies arba išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veikimo sutrikimas, kaip aprašyta šio priedėlio 1.1 skirsnyje,
– pradinis TPĮDS sistemos, kuriai per 6.2 skirsnyje nurodytą pradinio kondicionavimo ciklą buvo sumodeliuotas veikimo sutrikimas, kondicionavimas,
– variklio, kuriam per 6.1 skirsnyje nurodytą TPĮDS sistemos bandymą buvo sumodeliuotas veikimo sutrikimas, eksploatavimas,
– nustatoma, ar TPĮDS įsijungia, esant sumodeliuotam veikimo sutrikimui ir ar apie veikimo sutrikimą tinkamai signalizuojama;
2.2. Arba gamintojo prašymu sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių veikimo sutrikimą galima sumodeliuoti elektroninėmis priemonėmis pagal 6 skirsnio reikalavimus.
2.3. Gamintojai gali prašyti, kad kontrolė būtų atliekama ne per 6.1 skirsnyje nurodytą TPĮDS sistemos bandymo ciklą, jeigu institucijai galima įrodyti, jog kontrolę atliekant tada, kai taikomos TPĮDS sistemos bandymo ciklui galiojančios sąlygos, įprastu būdu eksploatuojant transporto priemonę būtų taikomos ribojamosios kontrolės sąlygos.
3. BANDYMO VARIKLIS IR DEGALAI
3.1. Variklis:
Bandymo variklis turi atitikti šio Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlyje nustatytas specifikacijas.
4. BANDYMO SĄLYGOS
Bandymo sąlygos turi atitikti šiame Tvarkos apraše aprašyto išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo reikalavimus.
6. TPĮDS SISTEMOS BANDYMO CIKLAS
6.1. TPĮDS sistemos bandymo ciklas – tai sutrumpintas ESC bandymo ciklas. Atskiri veikimo režimai taikomi ta pačia tvarka kaip atliekant ESC bandymo ciklą, plg. apibrėžimą šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlyje.
Variklis kiekvienu režimu turi dirbti ne ilgiau nei 60 sekundžių, variklio sūkių skaičius ir apkrova turi nusistovėti per pirmąsias 20 sekundžių. Nurodytas sūkių skaičius turi būti išlaikomas ±50 sūkių min-1 tikslumu, o nurodytas sukamasis momentas – ±2 % didžiausio sukamojo momento esant bet kokiam sūkių skaičiui.
Atliekant TPĮDS sistemos bandymo ciklą, neprivaloma matuoti išmetamųjų dujinių teršalų.
6.2. Pradinio kondicionavimo ciklas:
6.2.1. Sumodeliavus vieną iš 6.3 skirsnyje nustatytų gedimo režimų, varikliui ir jam įrengtai TPĮDS sistemai taikomas pradinio kondicionavimo ciklas;
6.3. TPĮDS sistemos bandymas:
6.3.1. Dyzeliniai varikliai ir dyzelinius variklius turinčios transporto priemonės:
6.3.1.1. Užbaigus pradinį kondicionavimą pagal 6.2 skirsnį, bandymo varikliui taikomas šio priedėlio 6.1 skirsnyje aprašytas TPĮDS sistemos bandymo ciklas. Dar neužbaigus pirmiau minėto bandymo, sutrikimo rodytuvas (VSR) turi būti įjungiamas, jeigu susiklosto kokios nors iš 6.3.1.2–6.3.1.7 skirsniuose nustatytų sąlygų. Techninė tarnyba tas sąlygas gali pakeisti pagal 6.3.1.7 skirsnį. Bendras išbandytinų veikimo sutrikimų skaičius suteikiant tipo patvirtinimą, jei tai skirtingos sistemos ir sudedamosios dalys, neturi būti didesnis nei keturi.
Jeigu suteikiant tipo patvirtinimą bandymas atliekamas su TPĮDS sistemą turinčių variklių šeima, sudaryta iš ne tai pačiai šeimai priklausančių variklių, tipo tvirtinimo institucija išbandytinų veikimo sutrikimų skaičių padidina ne daugiau nei keturis kartus, palyginti su TPĮDS sistemą turinčių variklių šeimą sudarančiu variklių šeimų skaičiumi. Tipo tvirtinimo institucija gali nutarti bet kada nutraukti bandymą, nors nebuvo atlikti bandymai su visais pirmiau minėtais veikimo sutrikimais;
6.3.1.2. Jeigu deginių filtras katalizatorius įrengtas atskirame korpuse, kuris gali būti deNOx sistemos arba dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtro dalimi ar nebūti susijęs su ta sistema arba filtru, deginių filtrą katalizatorių galima pakeisti nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančiu arba defektiniu deginių filtru katalizatoriumi, arba tą veikimo sutrikimą sumodeliuoti elektroninėmis priemonėmis;
6.3.1.3. Jeigu įrengta deNOx sistema (įskaitant visus jutiklius, kurie susiję su šia sistema) pakeičiama nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančia arba defektine deNOx sistema, arba nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančios arba defektinės deNOx sistemos veikimas sumodeliuojamas elektroninėmis priemonėmis, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS deNOx sistemai taikomas ribines vertes.
Jeigu variklio tipas, atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę, patvirtinamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., atliekant bandymą su deNOx sistema nustatoma, ar pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:
– visiškai pašalinus sistemą arba ją pakeitus tariama sistema,
– trūkstant bet kokio iš deNOx sistemai privalomojo aktyviklio,
– sugedus deNOx sistemos elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą,
– sugedus deNOx sistemos aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., jeigu nutrūksta oro tiekimas, užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys,
– sugedus sistemai;
6.3.1.4. Jeigu įrengtas, visiškai pašalinamas kietųjų dalelių filtras arba pakeičiamas kietųjų dalelių filtru, kurio darbo veiksmingumas neatitinka nustatytųjų reikalavimų, tada išmetamųjų teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas kietųjų dalelių ribines vertes.
Jeigu variklio tipas, atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę, patvirtinamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., atliekant bandymą su kietųjų dalelių filtru, nustatoma, ar pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:
– visiškai pašalinus kietųjų dalelių filtrą arba jį pakeitus tariamu kietųjų dalelių filtru,
– visiškai susilydžius kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui,
– visiškai sutrukus kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui,
– sugedus kietųjų dalelių filtro elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui),
– sugedus, jeigu taikoma, kietųjų dalelių filtro aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys),
– užsikišus kietųjų dalelių filtrui, jeigu slėgio skirtumo diapazonas dėl to neatitinka gamintojo nurodyto slėgio skirtumo diapazono;
6.3.1.5. Jeigu įrengta deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotoji sistema (įskaitant visus jutiklius, kurie susiję su prietaisu) pakeičiama nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančia arba defektine sistema arba nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančios arba defektinės sistemos veikimas sumodeliuojamas elektroninėmis priemonėmis, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti TPĮDS sistemos deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotajai sistemai taikomas šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.
Jeigu variklio tipas, atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę, patvirtinamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., atliekant bandymą su deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotąja sistema, nustatoma, ar veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) pradeda mirksėti esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:
– visiškai pašalinus sistemą arba ją pakeitus tariama sistema,
– trūkstant bet kokio iš deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotajai sistemai privalomojo aktyviklio,
– sugedus deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotosios sistemos elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą,
– sugedus deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotosios sistemos aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., jeigu nutrūksta oro tiekimas, užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys),
– sugedus NOx filtrų sistemai,
– visiškai susilydžius kietųjų dalelių filtro filtruojamajam elementui,
– visiškai sutrukus kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui,
– užsikišus kietųjų dalelių filtrui, jeigu slėgio skirtumo diapazonas dėl to neatitinka gamintojo nurodyto slėgio skirtumo diapazono.
6.3.1.6. Atjungiami visi degalų sistemos degalų įpurškimo valdymo ir įpurškiamų degalų kiekio valdymo paleidikliai, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti TPĮDS sistemai taikomas visas šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.
6.3.1.7. Atjungiamos visos su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios variklio sudedamosios dalys, kurios yra sujungtos su kompiuteriu, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti visas šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.
Transporto priemonių su uždegimo
suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų
bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto
priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,
degalams naudojančių gamtines dujas ir
suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių
teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos
aprašo
12 priedas
PATVIRTINIMO SERTIFIKATO NUMERAVIMO SISTEMA
1. Numeris yra sudarytas iš simboliu * atskirtų penkių skirsnių:
Pirmas skirsnis: mažoji raidė „e“, po kurios nurodoma(-os) patvirtinimą suteikiančios valstybės narės skiriamasis numeris:
1 Vokietija;
2 Prancūzija;
3 Italija;
4 Nyderlandai;
5 Švedija;
6 Belgija;
7 Vengrija;
8 Čekijos Respublika;
9 Ispanija;
11 Jungtinė Karalystė;
12 Austrija;
13 Liuksemburgas;
17 Suomija;
18 Danija;
20 Lenkija;
21 Portugalija;
23 Graikija;
24 Airija;
26 Slovėnija;
27 Slovakija;
29 Estija;
32 Latvija;
36 Lietuva;
49 Kipras;
50 Malta.
Antras skirsnis: teisės akto (direktyvos) numeris;
Trečias skirsnis: paskutinio(-ės) pakeičiančio(-ios) teisės akto (direktyvos), kuris taikomas patvirtinimui, numeris. Kadangi teisės aktu (direktyva) nustatomos skirtingos įgyvendinimo datos ir įvairūs techniniai standartai, eilės tvarka turi būti pridedama abėcėlės raidė pagal toliau 4 skirsnyje pateikiamą lentelę. Ši raidė nurodo reikalavimų, pagal kuriuos buvo suteiktas tipo patvirtinimas, taikymo skirtingas datas;
Ketvirtas skirsnis: iš keturių paeiliui didėjančių skaitmenų sudarytas numeris (jeigu taikoma, numeris pradedamas nuliais), nurodantis pagrindinį patvirtinimo numerį. Seka pradedama skaičiumi 0001;
Penktas skirsnis: iš dviejų paeiliui didėjančių skaitmenų sudarytas numeris (pradinis skaitmuo yra nulis, jeigu taikoma), nurodantis pratęsimą. Seka kiekvienam pagrindiniam patvirtinimo numeriui pradedama nuo 01.
2. Trečiojo patvirtinimo (kol kas be pratęsimo), kurio I etapo TPĮDS sistemai taikymo data yra B1 ir kurį suteikė Jungtinė Karalystė, pavyzdys taikant šį ir kitus šio Tvarkos aprašo priedus (arba – direktyvas 2005/78/EB ir 2005/55/EB):
e11*2005/55*2005/78B*0003*00;
3. Ketvirtojo patvirtinimo, kurio antro etapo TPĮDS sistemai taikymo data yra B2, antrojo pratęsimo, kurį suteikė Vokietija, pavyzdys taikant šio Tvarkos aprašo 1–12 priedus (arba – direktyvas 2005/55/EB ir 2006/51/EB):
e1*2005/55*2006/51P*0004*02;
4. Lentelė, kurioje nurodoma, kokias raides naudoti pagal skirtingas įgyvendinimo datas, nustatytas šiame Tvarkos apraše:
Raidė |
Eilutė (l) |
I etapo TPĮDS (ll) |
II etapo TPĮDS |
Patvarumas ir eksploatavimas |
NOx kontrolė (lll) |
A |
A |
– |
– |
– |
– |
B |
B1(2005) |
TAIP |
– |
TAIP |
– |
C |
B1(2005) |
TAIP |
– |
TAIP |
TAIP |
D |
B2(2008) |
TAIP |
– |
TAIP |
– |
E |
B2(2008) |
TAIP |
– |
TAIP |
TAIP |
F |
B2(2008) |
– |
TAIP |
TAIP |
– |
G |
B2(2008) |
– |
TAIP |
TAIP |
TAIP |
H |
C |
TAIP |
– |
TAIP |
– |
I |
C |
TAIP |
– |
TAIP |
TAIP |
J |
C |
– |
TAIP |
TAIP |
– |
K |
C |
– |
TAIP |
TAIP |
TAIP |
(l) Pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo I priedo 6 skirsnio I lentelę;
(ll) Pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyrių dujiniams varikliams dėl TPĮDS sistemos I etapo taikoma išlyga;
(lll) Pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5 skirsnį.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-577, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 135-5118 (2006-12-12), i. k. 106301MISAK00D1-577
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-449 "Dėl Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo