Suvestinė redakcija nuo 2007-02-23 iki 2007-11-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 119-4552; Žin. 2006, Nr.120-0; Žin. 2006, Nr.121-0; Žin. 2006, Nr.122-0; Žin. 2006, Nr.123-0, i. k. 106301MISAK00D1-449

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAIS IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ BEI KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, DEGALAMS NAUDOJANČIŲ GAMTINES DUJAS IR SUSKYSTINTAS NAFTOS DUJAS, IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2006 m. spalio 9 d. Nr. D1-449

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamus dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekius ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamus dujinių teršalų kiekius, taip pat Komisijos direktyvų 2005/78/EB bei 2006/51/EB, patikslinančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB reikalavimus, nuostatas,

Tvirtinu Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašą (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-449

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAIS IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ BEI KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, DEGALAMS NAUDOJANČIŲ GAMTINES DUJAS IR SUSKYSTINTAS NAFTOS DUJAS, IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reikalavimus transporto priemonių, turinčių uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius bei priverstinio uždegimo variklius, tipo patvirtinimui gauti ir išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą.

2. Tvarkos aprašas taikomas:

2.1. motorinių transporto priemonių, kuriose įrengti uždegimo suspaudimu varikliai, išmetamiesiems dujiniams teršalams ir kietosioms dalelėms;

2.2. motorinių transporto priemonių, kuriose įrengti priverstinio uždegimo varikliai, degalams naudojantys gamtines ar suskystintas naftos dujas, išmetamiesiems dujiniams teršalams;

2.3. uždegimo suspaudimu ir priverstinio uždegimo varikliams, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo II skyriuje pateiktame apibrėžime, išskyrus N₁, N₂ ir M₂ kategorijų transporto priemonėms, kurioms tipo patvirtinimas buvo suteiktas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ES direktyvos 70/220/EB reikalavimus;

2.4. transporto priemonėse įrengtoms diagnostikos sistemoms.

3. Pagal šio Tvarkos aprašo prieduose pateiktas nuostatas vertinami tokie parametrai:

3.1. kelių transporto priemonių/variklių išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekiai;

3.2. išmetamų teršalų kontrolės įtaisų eksploatavimo laikas;

3.3. kelių transporto priemonių/variklių atitiktis;

3.4. uždegimo suspaudimu variklius turinčiose transporto priemonėse įrengtos diagnostikos sistemos (TPĮDS);

3.5. priverstinio uždegimo variklius turinčiose transporto priemonėse, kurui naudojančiose gamtines dujas ar suskystintas naftos dujas, įrengtos diagnostikos sistemos (TPĮDS).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Aktyviklis – bet kokia medžiaga, kuri laikoma transporto priemonei įrengtoje talpykloje ir kuri (jeigu reikia) gavus signalą iš išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos tiekiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai;

Apkrovos procentinė dalis – didžiausio sukimo momento dalis esant tam tikram variklio sūkių skaičiui;

Apgadinta sudedamoji dalis ar sistema – variklis arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis, kurią gamintojas numatytu būdu apgadino, kad su transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (toliau -TPĮDS) galėtų atlikti tipo patvirtinimo bandymą;

Atsako trukmė – laiko tarpas nuo etaloniniame taške išmatuotos sudedamosios dalies spartaus pokyčio ir matuoklio atsako atitinkamo pokyčio, jeigu išmatuotos sudedamosios dalies pokytis sudaro bent 60% visos skalės ir jeigu atsako pokytis trunka ne ilgiau nei 0,1 sekundės dalį. Sistemos atsako trukmė (t90) – tai sistemos delsimo trukmė, prie kurios pridedama sistemos signalo kilimo trukmė (žr. LST ISO 16183 standartą);

Bandymų ciklas – bandymų, atitinkančių tam tikrą variklio sūkių skaičių ir sukimo momentą, kuriais turi dirbti variklis nusistovėjusiu režimu (ESC bandymas) ar pereinamaisiais režimais (ETC, ELR bandymai), seka;

Defektas – jei tai varikliui įrengiamos TPĮDS, reiškia, kad ne daugiau nei dviejų atskirų kontroliuojamų sudedamųjų dalių arba sistemų laikinosios arba pastovios eksploatacinės charakteristikos yra tokios, kad dėl jų trinka kitais atžvilgiais veiksminga transporto priemonei įrengiama TPĮDS vykdoma tų sudedamųjų dalių arba sistemų kontrolė arba kad jos neatitinka visų kitų išsamių TPĮDS nustatytų reikalavimų. Jeigu varikliams ir transporto priemonėms būdingi pirmiau minėti defektai, varikliams arba transporto priemonėms, atsižvelgiant į joms įmontuotą variklį, galima suteikti tipo patvirtinimą, variklius arba transporto priemones įregistruoti ir parduoti pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 4.3 skirsnio reikalavimus;

Delsimo trukmė – laikas nuo etaloniniame taške išmatuotinos sudedamosios dalies pokyčio iki sistemos atsako, sudarančio 10% galutinio rodmens (t10). Jei tai dujiniai komponentai, delsimo trukmė iš esmės – tai išmatuotos sudedamosios dalies tekėjimo iš ėminių zondo į detektorių trukmė. Jei tai delsimo trukmė, ėminių zondas apibrėžiamas kaip etaloninis taškas;

deNOx sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta išmetamam azoto oksidų (NOx) kiekiui sumažinti, pvz., aktyvieji ir pasyvieji NOx katalizatoriai, NOx absorberiai ir selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistemos;

Didelis sūkių skaičius – variklio sūkių skaičius, kai variklis įgauna 70 % paskelbtosios didžiausios galios;

Didelis veikimo sutrikimas – bet kokios papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemos nuolatinis arba laikinas veikimo sutrikimas, dėl kurio nedelsiant arba palaipsniui didėja variklio sistemos išmetamųjų dujinių arba kietųjų dalelių teršalų kiekis ir kurio negali tinkamai įvertinti TPĮDS. Šio Tvarkos aprašo 16 punkte numatoma, kad būtų kontroliuojamas didelis veikimo sutrikimas, o ne papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deginių filtro katalizatoriaus/filtravimo darbo veiksmingumo sumažėjimas arba katalizatoriaus/filtravimo veikimo nutraukimas. Didelio sutrikimo pavyzdžiai pateikti šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.2.3.2 ir 3.2.3.3 skirsniuose;

Dyzelinis variklis – uždegimo suspaudimu principu dirbantis variklis;

Dujiniai teršalai – anglies monoksidas, angliavandeniliai (darant prielaidą, kad santykis dyzelinui yra CH_1,85, suskystintoms naftos dujoms (SND) – CH_2,525 ir gamtinėms dujoms (GD) – CH_2,93 (NMHC)) ir tariama CH₃O_0,5 molekulė etanolį naudojantiems dyzeliniams varikliams), metanas (darant prielaidą, kad GD atveju santykis lygus CH₄) ir azoto oksidai, kurių kiekis išreiškiamas azoto dioksido (NO₂) ekvivalentiniu kiekiu;

Dujinis variklis – vidaus degimo variklis, naudojantis gamtines dujas (GD) ar suskystintas naftos dujas (SND);

Dūmai – dyzelinio variklio išmetamosios dujos, turinčios kietųjų dalelių, kurios sugeria, atspindi ar laužia šviesą;

Dūmų matuoklis – prietaisas dūmų dalelių neskaidrumui matuoti, taikant šviesos gesimo principą;

Eksploatavimo ciklas -variklio paleidimas, variklio eksploatavimo trukmė, variklio išjungimas ir laiko tarpas iki variklio kito paleidimo pradžios, jeigu yra įjungta TPĮDS, kuria būtų nustatomas veikimo sutrikimas (jei jis iškiltų);

Eksploatavimo trukmė – šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtas atitinkamas atstumas ar laiko tarpas, per kurį turi būti užtikrinamas nustatytas transporto priemonės ir variklių išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių ir dūmų kiekio apribojimo laikymasis (jei tai transporto priemonės ir varikliai, kuriems suteikiant tipo patvirtinimą buvo atsižvelgiama į šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktos lentelės B1, B2 arba C eilutėse nurodytas vertes);

Europinis atsako į apkrovą (anglų k. – ELR) bandymas – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas bandymų ciklas, kurį sudaro apkrovos pakopų seka, nekeičiant variklio sūkių skaičiaus;

Europinis bandymas taikant nusistovėjusių režimų ciklą (anglų k. – ESC) – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas nusistovėjusio režimo 13 bandymų ciklas;

Etaloninis sūkių skaičius (n_ref) – 100% sūkių skaičiaus vertė, taikytina atliekant ETC bandymo ciklą, pagal denormalizavimo metodiką, nustatytą šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlyje;

Europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą (anglų k. – ETC) – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas 1800 sekundžių trukmės pereinamųjų režimų bandymų ciklas;

Galios perdavimo įrenginys – varikliu varoma įranga, tiekianti energiją pagalbiniams įtaisams, įrengtiems transporto priemonėje;

Gamtinių dujų sudėties diapazonas – vienas iš H ar L diapazonų, apibrėžtų standarte LST EN 437, nustatytame 1993 m. lapkričio mėn.;

Išderinimo įtaisas – įtaisas, matuojantis, nustatantis ar reaguojantis į kintamuosius eksploatacijos dydžius (pvz., transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį, įjungtą pavarą, temperatūrą, slėgį įsiurbimo kolektoriuje arba bet kurį kitą parametrą) siekiant įjungti, pakeisti, sulėtinti ar išjungti bet kurį išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos komponentą, kad išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos efektyvumas sumažėtų esant tokioms sąlygoms, kokios yra įprastai eksploatuojant transporto priemonę, išskyrus atvejus, kai tokio įtaiso naudojimas yra įtrauktas į naudojamą išmetamųjų teršalų sertifikavimo bandymo metodiką.

Išderinimo strategija – tai PIDTKS, kuri sumažina su PGIDTKS susijusį išmetamųjų teršalų kontrolės veiksmingumą, jeigu susiklostytų sąlygos, kurias galima pagrįstai numatyti įprastu būdu eksploatuojant ir naudojant transporto priemonę. PGIDTKS, kurios vienas variantas taikomas atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o antras variantas – kitais eksploatavimo atvejais ir kuri, esant sąlygoms, nenumatomoms taikomoje tipo patvirtinimo bandymo metodikoje, užtikrina žemesnį išmetamųjų teršalų kontrolės lygį, arba TPĮDS arba išmetamos taršos kontrolės monitoringo strategija, kurios vienas variantas taikomas atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o antras variantas – kitais eksploatavimo atvejais ir kuri esant sąlygoms, nenumatomoms taikomoje tipo patvirtinimo bandymo metodikoje užtikrina žemesnį monitoringo funkcijų lygį (laiko ir tikslumo atžvilgiu);

Įšilimo ciklas – toks variklio veikimas, kai aušinimo skysčio temperatūra nuo variklio paleidimo padidėja bent 22 K ir tas skystis įšyla iki ne mažesnės nei 343 K (70°C) temperatūros;

Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, elektroninis variklio valdiklis ir bet kokia su variklio išmetamųjų dujų sistema susijusi sudedamoji dalis, iš to valdiklio priimanti išvesties duomenis arba tam valdikliui perduodanti tuos duomenis ir, jeigu taikoma, ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso atsižvelgiant į išmetamųjų dujinių teršalų kiekio valdymą;

Išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas – papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) taikymas, jeigu TPĮDS nustato, kad variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti veikimas yra sutrikęs, jei dėl to sutrikimo įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir jei rodytuvui nereikia išvesties duomenų iš sudedamosios dalies arba sistemos, kurios veikimas yra sutrikęs;

Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema – sistema, užtikrinanti tinkamą NOx kontroliuojančių prietaisų, įmontuotų į variklio sistemą, darbą pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.5 skirsnio reikalavimus;

Kietosios dalelės – bet kokia medžiaga, surinkta ant filtruojančiosios medžiagos, prieš filtravimą išmetamuosius teršalus atskiedus švariu filtruotu oru, kad temperatūra būtų ne didesnė nei 325 K (52°C);

Kombinuotasis deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro derinys – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta vienu metu sumažinti išmetamų azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (KD) kiekį;

Konstrukcijos elementas – transporto priemonės arba variklio kontrolės sistema, įskaitant kompiuterio programinę įrangą, elektronines kontrolės sistemas ir loginę kompiuterio dalį; kontrolės sistemos kalibravimo prietaisas, sistemų sąveikos rezultatas arba aparatinės įrangos dalis;

Kontrolinė sritis – sritis tarp A ir C variklio sūkių skaičiaus, esant nuo 25 iki 100% apkrovai;

Mažas sūkių skaičius (n_lo) – variklio sūkių skaičius, kai variklis įgauna 50% paskelbtosios didžiausios galios;

Naudingoji galia – galios vertė bandymų stende alkūninio veleno ar jo atitikmens gale, išmatuota pagal EB taikomą galios matavimo kW metodą, kaip nustatyta susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytoje Komisijos direktyvoje 80/1269/EEB;

Neapribotoji – prieiga, per kurią pateiktus duomenis galima įvertinti be nestandartizuotos specialios dekodavimo informacijos;

Nekenksmingumo aplinkai požiūriu patobulinta transporto priemonė (anglų k. – EEV) – transporto priemonė, kurios variklis atitinka leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, nurodytas šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 punkto lentelių C eilutėje;

Neracionali išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo strategija – bet kokia strategija arba priemonė, kuri, transporto priemonę įprastai eksploatuojant, sumažina išmetamųjų teršalų reguliavimo sistemos efektyvumą daugiau nei reikalaujama naudojamoje išmetamųjų teršalų bandymo metodikoje.

Nuolatinis išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas – papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) taikymas, jeigu TPĮDS nustato, kad variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (anglų k. – ECS) įgyvendinti veikimas yra sutrikęs, jei dėl to sutrikimo įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir jei rodytuvui nereikia išvesties duomenų iš sudedamosios dalies arba sistemos, kurios veikimas yra sutrikęs;

Nuolatinis regeneravimas – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos atkūrimas be specialios bandymo metodikos, atliekamas nuolatos arba bent kartą ETC (europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą) bandymo metu. Šiam regeneravimo procesui neprivaloma taikyti specialios bandymo metodikos;

Pagrindinė išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PGIDTKS) – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija, kuri taikoma varikliui dirbant visame jo sūkių skaičiaus ir apkrovos diapazone, jeigu nėra taikoma papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PIDTKS). PGIDTKS strategija – tai:

– daugiamatė uždegimo paskubos kampo reguliavimo charakteristika,

– daugiamatė išmetamųjų dujų recirkuliavimo reguliavimo charakteristika,

– selektyviajai katalizinei redukcijai naudojamo aktyviklio dozavimo daugiamatė reguliavimo charakteristika ir kt.;

Pakartotinis sureguliavimas – tikslus gamtines dujas naudojančio variklio sureguliavimas, siekiant užtikrinti tas pačias eksploatavimo charakteristikas (galią, kuro suvartojimą) kitame gamtinių dujų sudėties diapazone;

Papildomas reguliavimo įtaisas – variklyje arba transporto priemonėje įdiegta sistema, funkcija ar reguliavimo strategija, sauganti variklį ir/arba jo pagalbinę įrangą nuo tokių sąlygų, kurios galėtų sukelti apgadinimą arba gedimą, arba naudojama palengvinti variklio paleidimą. Papildomas reguliavimo įtaisas taip pat gali būti strategija arba priemonė, kuri nėra išderinimo įtaisas.

Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema – deginių filtras katalizatorius (oksidacija arba 3 procesų katalizinis konverteris), kietųjų dalelių filtras, deNOx sistema, kombinuotoji deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro sistema arba bet koks kitas išmetamųjų teršalų kiekį mažinantis prietaisas, įrengtas už variklio. Pagal šį apibrėžimą minėtai sistemai nepriskiriamas išmetamųjų dujų recirkuliavimo įtaisas, kuris, jeigu įrengtas, laikomas sudedamąja variklio sistemos dalimi;

Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo prietaisas – papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo įtaisas, skirtas išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui sumažinti mechaniniu, aerodinaminiu, difuziniu arba inerciniu būdu;

Papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PIDTKS) – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės planas ir priemonės, papildančios pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją ir taikomos atsižvelgiant į aplinkos ir (arba) transporto priemonės eksploatavimo sąlygas, t. y. greitį, variklio sūkių skaičių, įjungtą pavarą, įsiurbiamojo oro temperatūrą arba slėgį įsiurbimo kolektoriuje;

Paskelbtoji didžiausioji galia (P_max) – didžiausia naudingosios galios vertė (kW), nurodyta tipo patvirtinimo paraiškoje;

Periodinis regeneravimas – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisui ne rečiau kaip kas 100 valandų variklio įprasto eksploatavimo taikomas regeneravimo procesas. Regeneravimo proceso metu išmetamųjų teršalų normatyvais nustatytas vertes galima viršyti.

Pirminis variklis – variklis, kurio išmetamųjų dujų charakteristikos būdingos visai variklių šeimai;

Pradinio kondicionavimo ciklas – su TPĮDS paeiliui atlikti bent trys bandymo ciklai arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklai, kuriais užtikrinamas variklio darbo, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos stabilumas ir TPĮDS eksploatacinės parengties kontrolė;

Prieiga – galimybė per nuosekliai sujungtą standartinę diagnostikos jungtį naudotis visais su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiais TPĮDS duomenimis, įskaitant visus kodus, reikalingus su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusioms transporto priemonės dalims tikrinti, atlikti jų diagnostiką arba remontą;

Prisitaikomumas – bet koks variklio įtaisas, leidžiantis palaikyti pastovų oro ar kuro santykį;

Remontui būtina informacija – visa variklio diagnostikai, einamajam remontui, tikrinimui, periodinei kontrolei arba remontui reikalinga informacija, kurią gamintojas pateikia savo įgaliotiesiems prekiautojams/remonto dirbtuvėms. Jeigu būtina, ši informacija – techninės priežiūros vadovai, remonto žinynai, su diagnostika susijusi informacija (mažiausios ir didžiausios teorinės matavimo vertės), montavimo schemos, variklio tipui taikomas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris, informacija, leidžianti programinę elektroninių sistemų įrangą atnaujinti pagal transporto priemonės gamintojo specifikacijas, atskiriems ir specialiems atvejams skirti nurodymai, įrankiams ir įrangai numatyta informacija, informacija apie duomenų registravimą, abipusės kontrolės ir bandymų duomenys. Gamintojas neįpareigojamas pateikti tos informacijos, kuri saugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu laikoma gamintojo ir (arba) pirminės įrangos gamintojo, tiekėjo praktine patirtimi; šiuo atveju reikalinga techninė informacija skelbiama, jeigu nėra pagrindo jos neskelbti;

Signalo kilimo trukmė – laikas, kol išmatuota vertė ima sudaryti nuo 10% iki 90% galutinio rodmens vertės, o matuoklio atsakas po to, kai išmatuota sudedamoji dalis pasiekia matuoklį. Jei tai signalo kilimo trukmė, ėminių zondas apibrėžiamas kaip etaloninis taškas;

Specialus variklio veikimo režimas – speciali variklio/transporto priemonės konfigūracija, apimanti variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementą arba jų rinkinį išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai įgyvendinti, vienodą variklio galios kreivę (suteikiant tipo patvirtinimą nustatyta visos apkrovos kreivė) ir, jeigu taikoma, sukamojo momento ribotuvą;

Standartizuoti – užtikrinti, kad visi su TPĮDS susiję duomenys (t. y. duomenų srautas, jeigu naudojami rodmenų nuskaitymo įtaisai), įskaitant visus naudojamus trikties kodus, turi būti pateikiami tik pagal pramonės šakos standartus, kurie dėl to, kad jų formatas ir leidžiamosios pasirinktys yra aiškiai apibrėžtos, užtikrina didžiausią variklinių transporto priemonių gamybos šakai suderinamumo lygį ir kuriuos be jokios abejonės galima taikyti atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo reikalavimus;

Su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs defektas – prietaiso, sistemos arba sandaros defektas arba nuokrypis nuo įprastų gamybinių nuokrypų, kurios taikomos projektuojant prietaisą, sistemą arba sandarą, jų medžiagoms arba apdailai, jeigu defektas arba nuokrypis turi įtakos bet kokiam su išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema susijusiam parametrui, specifikacijai arba sudedamajai daliai. Trūkstamą sudedamąją dalį galima laikyti su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiu defektu;

Sukimo momento ribotuvas – didžiausią variklio sukimo momentą laikinai apribojantis prietaisas;

TPĮDS turinčių variklių šeima, jei tai TPĮDS tipo patvirtinimas pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo reikalavimus – gamintojo numatytų variklio sistemų grupė, kuriai pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8 skirsnį yra būdingi bendri TPĮDS konstrukcijos elementai;

Transformacijos trukmė – laikas nuo išmatuotos sudedamosios dalies pokyčio ėminių zonde iki sistemos atsako, sudarančio 50% galutinio rodmens (t50), reikalingas suderinant skirtingus matuoklius;

Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše, varoma uždegimo suspaudimu ar dujiniu varikliu, išskyrus M1 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina pakrauto automobilio masė yra mažesnė kaip 3,5 t ar lygi jai;

Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) (anglų k. – OBD) – transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema išmetamų teršalų kiekiui kontroliuoti, kuri pagal kompiuterio atmintyje saugomus gedimų kodus nustato tikėtiną veikimo sutrikimo vietą;

Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) bandymo ciklas – bandomasis važiavimo ciklas – ESC bandymo ciklo variantas, sudarytas iš šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlio 2.7.1 skirsnyje aprašytų 13 atskirų režimų, kai kiekvieno režimo trukmė sutrumpinama iki 60 sekundžių;

Uždegimo suspaudimu ar dujinis variklis – transporto priemonę varančioji jėgainė, kuriai gali būti suteiktas atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Tvarkos apraše;

Variklio (variklių šeimos) patvirtinimas – variklio (variklių šeimos) tipo patvirtinimas pagal išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygį;

Variklio A, B ir C sūkių skaičiai – sūkių bandymų skaičius variklio darbinių sūkių diapazone, kuriuos reikia daryti atliekant europinį bandymą taikant nusistovėjusių režimų ciklą ir europinį atsako į apkrovą bandymą, kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlyje;

Variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti – variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba tų elementų rinkinys, kuriuo kontroliuojami išmetamieji dujiniai teršalai (šis kontrolės procesas vykdomas taikant pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PGIDTKS) arba papildomųjų išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijų (PIDTKS) rinkinį);

Variklio darbinis sūkių skaičius – eksploatacijos metu dažniausiai taikomas variklio sūkių skaičiaus diapazonas, kuris yra tarp mažo ir didelio sūkių skaičiaus, kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo 3 priede;

Variklio ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma pogrupiais atsižvelgiant į varikliams įrengtas panašias papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistemas, kuriai taikant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą pagal šio Tvarkos aprašo 9 priedą nustatomi charakteristikų blogėjimo faktoriai ir į kurią atsižvelgiant pagal šio Tvarkos aprašo 10 priedą tikrinama eksploatuojamų transporto priemonių ir (arba) variklių atitiktis;

Variklio sistema – variklis, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema ir ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio sistemos elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso;

Variklio tipas – kategorija variklių, kurie nesiskiria tokiais pagrindiniais bruožais kaip variklio charakteristikos, apibrėžtos šio Tvarkos aprašo 2 priede;

Variklis, kurį galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais – variklis, galintis veikti daugiau nei vienu specialiuoju režimu;

Variklių šeima – gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurie dėl jų konstrukcijos, apibrėžtos šio Tvarkos aprašo 2 priedo 2 priedėlyje, turi panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas; visi šeimos nariai turi atitikti išmetamųjų teršalų kiekiui taikomas ribines vertes;

Veikimo sutrikimas – bet koks išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimas arba jos gedimas, įskaitant elektros įrenginio gedimą, dėl kurio išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršytų transporto priemonėje įrengtai TPĮDS nustatytas ribines vertes arba, jeigu įrengta, papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema, kurios eksploataciniai parametrai neatitiktų nustatytųjų, kai bet kokio reguliuojamojo išmetamojo dujinio teršalo kiekis viršytų TPĮDS nustatytas ribines vertes; bet koks atvejis, jeigu transporto priemonei įrengta diagnostikos TPĮDS nėra tinkama, ar atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimų;

Veikimo sutrikimo signalizatorius (VSS) – įtaisas, kuris transporto priemonės vairuotojui apie veikimo sutrikimą, kuris apibrėžtas šiame Tvarkos apraše, signalizuoja taip, kad vairuotojas lengvai pastebi šį signalą;

Wobbe indeksas (apatinis W_l ar viršutinis W_u) – dujų tūrio vieneto atitinkamos kaloringumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis etaloninėmis sąlygomis santykis:

λ poslinkio faktorius (Sλ) – matematinė išraiška, aprašanti variklio reguliavimo sistemos reikiamą lankstumą keičiant perteklinio oro santykį λ, jei variklio vartojamo dujinio kuro sudėtis skiriasi nuo gryno metano (kaip skaičiuoti Sλ, žr. šio Tvarkos aprašo 7 priedą).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-577, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 135-5118 (2006-12-12), i. k. 106301MISAK00D1-577

III. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

5. Uždegimo suspaudimu ar dujinių variklių tipams ir transporto priemonių, varomų uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, tipams, kurie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose nustatytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skyriaus lentelių A eilutėje nurodytų ribinių verčių, negali būti suteiktas nacionalinis ar europinis tipo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą.

6. Išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis, bei išskyrus eksploatuojamose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka nurodytų 1–8 prieduose ir ypač, jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių A eilutėje nurodytų ribinių verčių:

6.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams;

6.2. draudžiama registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, taip pat parduoti ar naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius.

7. Variklis, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose nurodytus reikalavimus ir visų pirma atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes, laikomas atitinkančiu šio Tvarkos aprašo 5–6.2 punktų reikalavimus.

8. Variklis, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytus reikalavimus ir visų pirma atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes, laikomas atitinkančiu šio Tvarkos aprašo 5–6.2 punktų bei 10–12.2 punktų reikalavimus.

9. Jei laikomasi šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų, ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 ar B2 eilutėje nurodytas vertes arba C eilutėje nurodytas leistinąsias ribines vertes, dėl su variklio išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekiais, taip pat su dūmų neskaidrumu susijusių priežasčių negalima:

9.1. atsisakyti suteikti europinį tipo patvirtinimą uždegimo suspaudimu ar dujinio variklio tipui;

9.2. atsisakyti suteikti europinį tipo patvirtinimą transporto priemonei ar nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonės, varomos uždegimo suspaudimu varikliu, tipui;

9.3. uždrausti registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniu varikliu;

9.4. uždrausti parduoti ar naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius.

10. Nuo 2006 m. spalio 1 d. ir išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis bei eksploatuojamuose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 eilutėje nurodytų ribinių verčių:

10.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo tikslais naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams;

10.2. uždraudžiama registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, taip pat parduoti ir naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius.

11. Nuo 2008 m. spalio 1 d. uždegimo suspaudimu ar dujinių variklių tipams ir transporto priemonių, varomų uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, tipams, kurie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nustatytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 eilutėje nurodytų ribinių verčių, negali būti suteiktas nacionalinis ar europinis tipo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą.

12. Nuo 2009 m. spalio 1 d. ir išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis bei eksploatuojamuose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 nurodytų ribinių verčių:

12.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo tikslais naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams;

12.2. uždraudžiama registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, taip pat parduoti ir naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius.

13. Uždegimo suspaudimu ar dujiniams varikliams, kurie pagal tipo patvirtinimo sistemą turi atitikti šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriuje nustatytas ribines vertes, taikomos tokios nuostatos:

13.1. visuose atsitiktinai parinktuose apkrovos režimuose konkrečioje kontrolinėje srityje ir išskyrus nurodytus variklio režimus, kuriems tokia nuostata netaikoma, per tokį trumpą kaip 30 sekundžių laiko intervalą paimti išmetamųjų teršalų ėminiai neturi viršyti daugiau kaip 100 % šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 ir C eilutėse nurodytų ribinių verčių;

13.2. kontrolinė sritis, kuriai taikomas neviršytinas procentas, neįtraukti variklio darbo režimai ir kitos sąlygos apibrėžiami šio Tvarkos aprašo 9–12 prieduose.

IV. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMŲ ILGAAMŽIŠKUMAS

14. Nuo 2006 m. spalio 1 d. tvirtinant visus tipus gamintojas turės įrodyti, kad uždegimo suspaudimu arba dujinis variklis, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1, B2 arba C eilutėje nurodytas ribines vertes, neviršys tų ribinių verčių tokios trukmės naudojimo laiko:

14.1. varikliai, skirti montuoti į N₁ ir M₂ kategorijos transporto priemones: 100 000 km arba penkerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau;

14.2. varikliai, skirti montuoti į N₂, N₃ kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė ne didesnė kaip 16 tonų ir M₃ kategorijos I klasės, II klasės ir A klasės bei B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė ne didesnė kaip 7,5 tonos: 200 000 km arba šešerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau;

14.3. varikliai, skirti montuoti į N₃ kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 16 tonų ir M₃ kategorijos III klasės ir B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 7,5 tonos: 500 000 km arba septynerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau.

15. Nuo 2006 m. spalio 1 d. visiems tipams išduodant transporto priemonės tipo patvirtinimą taip pat bus reikalingas patvirtinimas, kad tinkamai veikia išmetamųjų teršalų kontrolės prietaisai per įprastą transporto priemonės eksploatavimo laiką įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai prižiūrimų ir naudojamų jau eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis).

V. TRANSPORTO PRIEMONĖSE ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS

16. Nuo 2005 m. spalio 1 d. tvirtinant naujus transporto priemonių tipus, o nuo 2006 m. spalio 1 d. – tvirtinant visus tipus uždegimo suspaudimu variklyje, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba C eilutėje nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, arba tokiu varikliu varomoje transporto priemonėje turės būti įmontuota TPĮDS, kuri informuoja vairuotoją apie sutrikimą, jei viršijamos šio Tvarkos aprašo 20 punkte esančios lentelės B1 arba C eilutėje nurodytos ribinės vertės.

17. Jei naudojamos išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos, TPĮDS gali stebėti bet kurių iš toliau nurodytų komponentų esminius funkcinius sutrikimus:

17.1. katalizatoriaus, kuris įrengtas kaip atskiras vienetas, esantis arba nesantis deNO_x sistemos ar dyzelino dalelių filtro dalimi;

17.2. deNO_x sistemos, jei ji įrengta;

17.3. dyzelino dalelių filtro, jei įmontuotas;

17.4. kombinuotosios deNO_x ir dyzelino dalelių filtro sistemos.

18. Nuo 2008 m. spalio 1 d. tvirtinant naujus transporto priemonių tipus, o nuo 2009 m. spalio 1 d. – tvirtinant visus tipus uždegimo suspaudimu variklyje, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 arba C eilutėje nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, arba tokiu varikliu varomoje transporto priemonėje turės būti įmontuota TPĮDS, kuri informuoja vairuotoją apie sutrikimą, jei viršijamos šio Tvarkos aprašo 20 punkte esančios lentelės B2 arba C eilutėje nurodytos ribinės vertės.

19. TPĮDS taip pat turi būti sąsaja tarp variklio elektroninio valdymo įrenginio (toliau – EECU) ir bet kokio kito variklio ar transporto priemonės elektros ar elektroninės sistemos, kuri teikia EECU įvesties signalą arba priima jo išvesties signalą ir kuri turi įtakos tinkamam išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimui, pvz., sąsaja tarp EECU ir transmisijos elektroninio valdymo įrenginio.

20. TPĮDS ribinės vertės yra tokios:

Eilutė	Uždegimo suspaudimu varikliai
	Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh	Dalelių (PT) masė g/kWh
B1 (2005 m.)	7,0	0,1
B2 (2008 m.)	7,0	0,1
C(EEV)	7,0	0,1

21. Visapusiška ir vienoda prieiga prie informacijos apie TPĮDS turi būti suteikiama bandymų, diagnozavimo, techninės priežiūros ir remonto tikslais laikantis atitinkamų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ES direktyvos 70/220/EB nuostatų bei nuostatų dėl keičiamųjų dalių, užtikrinant suderinamumą su TPĮDS.

VI. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMOS, NAUDOJANČIOS SUNAUDOJAMUOSIUS REAGENTUS

22. Apibrėždama šio Tvarkos aprašo 16–21 punktų įgyvendinimo priemones, kaip numatyta šio Tvarkos aprašo 9–12 prieduose, Komisija prireikus įtraukia technines priemones, siekiant sumažinti iki minimumo riziką, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, naudojančios sunaudojamuosius reagentus, bus netinkamai eksploatuojamos. Be to, prireikus įtraukiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų sumažinamas iki minimumo amoniako išmetimas naudojant sunaudojamuosius reagentus.

VII. MOKESČIŲ LENGVATOS

23. Gali būti numatytos mokesčių lengvatos tik transporto priemonėms, kurios atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus. Tokios lengvatos turi atitikti Sutarties nuostatas ir šio Tvarkos aprašo 24 arba 25 punktą.

24. Lengvatos turi būti taikomos visoms rinkoje parduoti siūlomoms naujoms transporto priemonėms, kurios anksčiau laiko atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba B2 eilutėse nurodytas ribines vertes.

Jos turi būti nebetaikomos nuo privalomo B1 eilutėje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos, kuri nurodyta šio Tvarkos aprašo 10 punkte (nuo 2006 m. spalio 1 d.), arba nuo privalomo B2 eilutėje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos, kuri nurodyta šio Tvarkos aprašo 12 punkte (nuo 2009 m. spalio 1 d.).

25. Lengvatos turi būti taikomos visoms valstybės narės rinkoje parduoti siūlomoms naujoms transporto priemonėms, kurios anksčiau laiko atitinka šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes.

26. Be šio Tvarkos aprašo 23 punkte nustatytų sąlygų, kiekvieno tipo transporto priemonei lengvatos neturi būti didesnės kaip papildomos išlaidos techniniams sprendimams, įdiegiamiems siekiant atitikti šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba B2 eilutėse nustatytų ribinių verčių arba šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nustatytų leistinųjų ribinių verčių reikalavimus, ir jų įrengimo transporto priemonėje išlaidos.

27. Planuojant įdiegti ar pakeisti šiame skyriuje nurodytas mokesčių lengvatas, būtina prieš pusę metų pranešti Komisijai apie planus įdiegti ar pakeisti nurodytas mokesčių lengvatas, kad ji galėtų pateikti savo pastabas.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo

1 priedas

SANTRUMPOS IR SIMBOLIAI, PARAIŠKA PATVIRTINTI EB TIPĄ, SPECIFIKACIJOS, BANDYMAI IR GAMINIŲ ATITIKTIS

1. SIMBOLIAI, SANTRUMPOS IR TARPTAUTINIAI STANDARTAI

1.1. Bandymų parametrų simboliai

Simboliai	Vienetas	Terminas
Ap	m	Izokinetinio ėminių ėmimo zondo skerspjūvio plotas
Ae	m	Išmetamojo vamzdžio skerspjūvio plotas
c	ppm/vol. %	Koncentracija
Cd	–	Ištekėjimo koeficientas
Cl	–	1 anglies atomą turinčio angliavandenilio kiekiui ekvivalentiškas angliavandenilio kiekis
d	m	Skersmuo
Do	m^3/s	PDP kalibravimo funkcijos atkarpa Y ašyje
D	–	Praskiedimo faktorius
D	–	Besselio funkcijos konstanta
E	–	Besselio funkcijos konstanta
EE	–	Efektyvumas pagal etaną
EM	–	Efektyvumas pagal metaną
EZ	g/kWh	Interpoliuotas NOX išmetamųjų teršalų kiekis kontroliniame taške
f	l/s	Skaičius
fa	–	Laboratorijos atmosferos faktorius
fc	s^-1	Besselio filtro ribinis skaičius
FS	–	Stechiometrinis koeficientas
H	MJ/m^3	Kaloringumas
Ha	g/kg	Įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė
Hd	g/kg	Skiedimo oro absoliučioji drėgmė
i	–	Atskirąjį režimą arba momentine vertę žymintis indeksas
K	–	Besselio konstanta
k	m^-1	Šviesos sugerties faktorius
kf		Degalams būdingas drėgnio pataisos faktorius
kh, D	–	NOX drėgnio pataisos faktorius dyzeliniam varikliui
kh, G	–	NOX drėgnio pataisos faktorius dujiniam varikliui
Kv		Ribinio srauto Venturi (CFV) kalibravimo funkcija
kW, a	–	Įsiurbiamo oro drėgnio pataisos faktorius
kW, d	–	Praskiedimo oro drėgnio pataisos faktorius
kw, c	–	Praskiestų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius
kw, r	–	Neapdorotų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius
L	%	Bandomojo variklio sukamojo momento dalis nuo didžiausio sukamojo momento, išreikšta procentais
La	m	Efektyvusis optinio kelio ilgis
Mra	g/mol	Įsiurbiamo oro molekulinė masė
Mre	g/mol	Išmetamųjų teršalų molekulinė masė
md	kg	Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiedimo oro ėminio masė
med	kg	Visa praskiestų išmetamųjų teršalų masė per ciklą
medf	kg	Praskiestų išmetamųjų teršalų ekvivalento masė per ciklą
mew	kg	Visa išmetamųjų teršalų masė per ciklą
mf	mg	Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė
mf, d	mg	Praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių ėminio masė
mgas	g/h arba g	Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas
mse	kg	Ėminio masė per ciklą
msep	kg	Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiesto išmetamųjų teršalų ėminio masė
mset	kg	Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio dvigubai praskiesto išmetamųjų teršalų ėminio masė
mssd	kg	Antrinio praskiedimo oro masė
N	%	Neskaidrumas
NP	–	Bendras PDP sūkių skaičius per ciklą
Np, i	–	Tūrinio siurblio (TS) sūkių skaičius per laiko atkarpą
n	min^-1	Variklio sūkių skaičius
np	S^-1	Tūrinio siurblio sūkių skaičius
nhi	min^-1	Didelis variklio sūkių skaičius
njo	min^-1	Mažas variklio sūkių skaičius
nref	min^-1	Etaloninis variklio sūkių skaičius ETC bandymui
Pa	kPa	Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis
Pb	kPa	Bendras atmosferinis slėgis
Pd	kPa	Praskiedimo oro sočiųjų garų slėgis
Pp	kPa	Absoliutus slėgis
Pr	kPa	Vandens garų slėgis po aušinimo vonios
Ps	kPa	Sauso oro atmosferinis slėgis
Pl	kPa	Slėgio sumažėjimas siurblio įleidžiamojoje angoje
P(a)	kW	Bandymui įrengiamų pagalbinių įrenginių suvartota galia
P(b)	kW	Bandymui nuimamų pagalbinių įrenginių suvartota galia
P(n)	kW	Nepataisytoji naudingoji galia
P(m)	kW	Bandymų stende išmatuota galia
qmaw	kg/h arba kg/s	Įsiurbiamo drėgno oro masės srautas
qmad	kg/h arba kg/s	Įsiurbiamo sauso oro masės srautas
qmdv	kg/h arba kg/s	Drėgno praskiedimo oro masės srautas
qmdev	kg/h arba kg/s	Praskiestų sausų išmetamųjų teršalų masės srautas
qmdew, i	kg/s	Momentinė drėgnų išmetamųjų teršalų srauto masė naudojant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (CVS) sistemą
qmedf	kg/h arba kg/s	Lygiavertis praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas
qmew	kg/h arba kg/s	Drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas
qmf	kg/h arba kg/s	Degalų masės srautas
qmp	kg/h arba kg/s	Kietųjų dalelių ėminio masės srautas
qvs	dm^3/min	Ėminio srautas į analizatorių
qvt	cm^3/min	Bandymo dujų srautas
Ω	–	Besselio konstanta
Qs	m^3/s	PDP/CFV-CVS tūrinis srautas
Qssv	m^3/s	SSV-CVS tūrinis srautas
ra	–	Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis
rd	–	Praskiedimo santykis
rD	–	SSV-CVS skersmens santykis
rp	–	SSV-CVS slėgio santykis
rs	–	Ėminio santykis
Rf	–	Liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) atsako faktorius
p	kg/m^3	tankis
s	kW	Nustatomieji dinamometro parametrai
Sj	m^-1	Momentinė dūmingumo vertė
Sλ	–	λ – poslinkio faktorius
T	K	Absoliučioji temperatūra
Ta	K	Įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra
t	s	Matavimo trukmė
te	s	Elektrinio atsako trukmė
tf	s	Filtro atsako trukmė Besselio funkcijai
tp	s	Fizikinio atsako trukmė
Δt	s	Laiko atkarpa tarp dviejų vienas paskui kitą daromų dūmingumo matavimų(= 1 /ėminių ėmimo dažnio)
Δti	s	Momentinio CFV srauto laiko atkarpa
τ	%	Dūmų šviesos praleidimo koeficientas
U	–	Dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis
Vo	m^3/sūk.	Vienu tūrinio siurblio (PDP) sūkiu perpumpuojamas dujų tūris
Vs	1	Analizatoriaus tūris
w	–	Wobbe indeksas
wact	kWh	Tikrasis ciklo darbas darant ETC bandymą
wref	kWh	Etaloninis ciklo darbas darant ETC bandymą
WF	–	Svorinis koeficientas
WFe	–	Efektyvusis svorinis koeficientas
Xo	m^3/sūk.	PDP tūrinio srauto kalibravimo funkcija
Yj	m^-1	1 s Besselio suvidurkinta dūmingumo vertė

1.2. Cheminių komponentų simboliai:

CH4	metanas
C2H6	etanas
C2H5OH	etanolis
C3H8	propanas
CO	anglies monoksidas
DOP	dioktilftalatas
CO2	anglies dioksidas
HC	angliavandeniliai
NMHC	Angliavandeniliai, išskyrus metaną
NOx	azoto oksidai
NO	azoto monoksidas
NO2	azoto dioksidas
PT	kietosios dalelės

1.3. Santrumpos:

CFV – ribinio srauto Venturi debitmatis;

CLD – chemiliuminescencinis detektorius;

ELR – europinis atsako į apkrovą bandymas;

ESC – europinis bandymas taikant nusistovėjusių režimų ciklą;

ETC – europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą;

FID – liepsnos jonizacinis detektorius;

GC – dujų chromatografas;

HCLD – šildomas chemiliuminescencinis detektorius;

HFID – šildomas liepsnos jonizacinis detektorius;

LPG – suskystintos naftos dujos;

NDIR – nedisperguojantis infraraudonasis analizatorius;

NG – gamtinės dujos;

NMC – metano skyriklis.

1.4. Degalų sudėties simboliai:

walf – vandenilio kiekis degaluose, masės %;

wbet – angliavandenilio kiekis degaluose, masės %;

wgam – sieros kiekis degaluose, masės %;

wdel – azoto kiekis degaluose, masės %;

weps – deguonies kiekis degaluose, masės %;

α – molinis vandenilio santykis (H/C);

β – molinis anglies santykis (C/C);

γ – molinis sieros santykis (S/C);

δ – molinis azoto santykis (N/C);

ε – molinis deguonies santykis (O/C);

darant nuorodą į CβHα OεNδSγ degalus,

β = anglies turinčio kuro koeficientas gali būti lygus 1, vandenilinio kuro β gali būti lygus 0.

2. ŠIAME TVARKOS APRAŠE NURODYTI STANDARTAI:

LST ISO 15031-1|ISO 15031-1: 2001 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 1 dalis: Bendroji informacija;

LST ISO 15031-2|ISO/PRF TR 15031-2: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 2 dalis: Sąvokos, apibrėžtys, santrumpos ir akronimai;

LST ISO 15031-3|ISO 15031-3: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 3 dalis: Diagnostinė jungtis ir susijusios elektros grandinės, specifikacija ir naudojimas;

SAE J1939-13 | SAE J1939-13: Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos išorinė jungtis;

LST ISO 15031-4 | ISO DIS 15031-4.3: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 4 dalis: Išorinė bandymo įranga;

SAE J1939-73 | SAE J1939-73: Taikomasis lygmuo – Diagnostika;

LST ISO 15031-5 | ISO DIS 15031-5.4: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 5 dalis: Su išmetamaisiais teršalais susijusios diagnostikos paslaugos;

LST ISO 15031-6 | ISO DIS 15031-6.4: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 6 dalis: Diagnostinių gedimo kodų apibrėžtys;

SAE J2012 | SAE J2012: Diagnostinių gedimo kodų apibrėžtys, lygiavertės pateiktosioms standarte ISO/DIS 15031-6, 2002 m. balandžio 30 d.;

LST ISO 15031-7 | ISO 15031-7: 2001 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 7 dalis: Duomenų linijos saugumas;

SAE J2186 | SAE J2186: E/E duomenų linijos saugumas, 1996 m. spalio mėn;

LST ISO 15765-4 | ISO 15765-4: 2001 Kelių transporto priemonės – Valdiklio grandinės diagnostika (CAN) – 4 dalis: Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai;

SAE J1939 | SAE J1939: Rekomenduojama nuosekliosios kontrolės praktika ir transporto priemonės pranešimų perdavimo tinklas;

LST ISO 16185 |ISO 16185: 2000 Kelių transporto priemonės – patvirtintina variklių šeima;

LST ISO 2575 |ISO 2575: 2000 Kelių transporto priemonės – Valdiklių, rodytuvų ir signalinių lempučių simboliai;

LST ISO 16183 |ISO 16183: 2002 Didelio galingumo varikliai – Dujinių išmetamųjų teršalų ir kietųjų dalelių matavimas neapdorotose išmetamosiose dujose naudojant dalies srauto skiedimo sistemas ir taikant pereinamojo režimo bandymo sąlygas.

3. PARAIŠKA PATVIRTINTI EB TIPĄ

3.1. Paraiška patvirtinti variklio EB tipą ar variklių šeimą atskiru techniniu vienetu:

3.1.1. paraišką patvirtinti variklio tipą ar variklių šeimą dėl dyzelinių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio ir dėl dujų variklių dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas.

Jeigu paraiška taikoma transporto priemonei įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčiam varikliui, turi būti laikomasi 3.4 skirsnyje nustatytų reikalavimų.

3.1.2. Prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija:

Variklio tipo ar, jei taikytina, variklių šeimos aprašas, aprėpiantis šio Tvarkos aprašo 2 priede nurodytą informaciją, kuri atitinka LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) reikalavimus.

3.1.3. Techninei tarnybai, atsakingai už 6 skirsnyje apibrėžtų patvirtinimo bandymų darymą, turi būti pristatytas variklis, atitinkantis 2 priede aprašytas „variklio tipą“ arba „pirminio variklio“ charakteristikas.

3.2. Paraiška patvirtinti EB transporto priemonės tipą dėl jos variklio:

3.2.1. paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą dėl jos dyzelinio variklio ar dyzelinių variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių lygio ir dėl jos dujų variklio ar dujų variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas.

Jeigu paraiška taikoma transporto priemonei įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčiam varikliui, turi būti laikomasi 3.4 skirsnyje nustatytų reikalavimų;

3.2.2. prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija:

transporto priemonės tipo, su varikliu susijusių dalių ir variklio tipo arba, jei taikytina, variklių šeimos aprašas, aprėpiantis informaciją, nurodytą šio teisės akto 2 priede, kartu su dokumentais, kurių reikalaujama pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477);

3.2.3. gamintojas pateikia veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR), kuris TPĮD sistemoje įrengtas tam, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pranešta apie gedimą, aprašymą.

Gamintojas pateikia rodytuvo ir įspėjamojo signalo, kuriuo transporto priemonės vairuotojas būtų įspėjamas apie tai, kad trūksta privalomojo naudoti aktyviklio, aprašymą.

3.3. Paraiška patvirtinti EB transporto priemonės su patvirtintu varikliu tipą:

3.3.1. paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą dėl jos patvirtinto dyzelinio variklio ar patvirtintos dyzelinių variklių šeimos išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio ir dėl jos patvirtinto dujų variklio ar patvirtintos dujų variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas;

3.3.2. Prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija:

transporto priemonės tipo ir su varikliu susijusių dalių aprašas, aprėpiantis, jei taikytina, šio teisės akto 2 priede nurodytą informaciją, ir variklio ar variklių šeimos, jei taikytina, kaip transporto priemonės tipo atskirai įrengto techninio vieneto, EB tipo patvirtinimo sertifikato (6 priedas) kopija, kartu su dokumentais, kurių reikalaujama pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477);

3.3.3. Gamintojas pateikia veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR), kuris TPĮDS sistemai įrengtas tam, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pranešta apie gedimą, aprašymą.

Gamintojas pateikia rodytuvo ir įspėjamojo signalo, kuriuo transporto priemonės vairuotojas būtų įspėjamas apie tai, kad trūksta privalomojo naudoti aktyviklio, aprašymą.

3.4. Transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS):

3.4.1. su paraiška patvirtinti variklį, turintį transporto priemonėje įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS), turi būti pateikiama 2 priedo 1 priedėlio 9 skirsnyje (pirminio variklio aprašymas) ir (arba) 2 priedo 3 priedėlio 6 skirsnyje (variklių šeimos variklio tipo aprašymas) nurodyta informacija bei:

3.4.1.1. išsami raštu pateikta informacija, apibūdinanti visas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos veikimo charakteristikas, įskaitant visų atitinkamų variklio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos sudedamųjų dalių sąrašą, t. y. jutiklius, paleidiklius ir sudedamąsias dalis, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos (TPĮDS) sistema;

3.4.1.2. Jeigu taikoma, gamintojo deklaracija su nurodytais parametrais, kurie naudojami pagrindiniams veikimo sutrikimams nustatyti, ir be to:

techninei tarnybai gamintojas pateikia išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos galimų gedimų kurie turėtų įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, aprašymą. Techninė tarnyba ir transporto priemonės gamintojas aptaria šią informaciją ir susitaria dėl jos;

3.4.1.3. Jeigu taikoma, variklio elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso ryšio sąsajos (techninė įranga ir pranešimai) aprašymas, jeigu perduodama informacija turi įtakos išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veikimui pagal nustatytus reikalavimus;

3.4.1.4. Jeigu reikia, kitų tipo patvirtinimų kopijas, kuriose pateikiami atitinkami duomenys, į kuriuos atsižvelgiant galima pratęsti patvirtinimų galiojimą;

3.4.1.5. Jeigu taikoma, variklių šeimos duomenys, kaip nurodyta šio priedo 8 skirsnyje;

3.4.1.6. Gamintojas turi aprašyti nuostatas, kurios numatytos, kad nebūtų įmanoma daryti įtakos variklio elektroninio valdymo įtaiso veiklai arba jo modifikuoti arba keisti bet kokio parametro, nurodyto 3.4.1.3 skirsnyje, ryšio.

4. EB TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Universalaus EB tipo patvirtinimo dėl degalų suteikimas.

Universalus EB tipo patvirtinimas dėl degalų suteikiamas, jei vykdomi toliau nurodyti reikalavimai:

4.1.1. jei naudojamas dyzelinas, pirminis variklis šio teisės akto reikalavimus atitinka, jei naudoja IV priede nurodytus etaloninius degalus;

4.1.2. jei naudojamos gamtinės dujos, turi būti įrodytas pirminio variklio sugebėjimas prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. Gamtinės dujos paprastai būna dviejų tipų – didelio kaloringumo degalai (H dujos) ir mažo kaloringumo degalai (L dujos), tačiau su didele sklaida abiejuose diapazonuose; gerokai skiriasi jų Wobbe indeksas, rodantis energijos atsargą, ir λ poslinkio koeficientas (Sλ). Formulės Wobbe indeksui ir Sλ apskaičiuoti pateiktos 2.27 ir 2.28 punktuose. Gamtinės dujos su λ poslinkio koeficientu tarp 0,89 ir 1,08 (0,89 ≤ Sλ ≤ 1,08) laikomos priklausančiomis H tipui, o gamtinės dujos su su λ poslinkio koeficientu tarp 1,08 ir 1,19 (1,08 ≤ Sλ ≤ 1,19) laikomos priklausančiomis L tipui. Etaloninių degalų sudėtis atspindi žymią Sλ kaitą.

Pirminis variklis turi atitikti šio Tvarkos aprašo reikalavimus, kai naudojamos etaloninių degalų rūšys G_R (1 rūšies degalai) ir G₂₅ (2 rūšies degalai), apibrėžtos 4 priede, be jokio degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas, taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką.

Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiaisiais degalais (3 rūšies degalai), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis G_R diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G₂₅ diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis;

4.1.3. jei variklis naudoja gamtines dujas, automatiškai prisitaikydamas prie H dujų diapazono ir prie L dujų diapazono, ir perėjimui nuo H diapazono prie L diapazono naudojamas jungiklis, pirminis variklis kiekvienoje jungiklio padėtyje turi būti bandomas su dviem atitinkamomis etaloninių degalų rūšimis, nurodytomis 4 priede kiekvienam diapazonui. H dujų diapazone yra G_R (1 rūšies degalai) ir G₂₃ (3 rūšies degalai) degalų rūšys, L dujų diapazone – G₂₅ (2 rūšies degalai) ir G₂₃ (3 rūšies degalai). Pirminis variklis turi atitikti šio teisės akto reikalavimus esant abiem jungiklio padėtims be jokio papildomo degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų esant kiekvienai jungiklio padėčiai. Tačiau keičiant degalus leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką;

4.1.3.1. gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiosios rūšies degalais (3 rūšies degalai), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis G_R diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G₂₅ diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis;

4.1.4. gamtinėmis dujomis varomų variklių išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip:

r = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

arba

ra= etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

etaloninių 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

ir

rb = etaloniniu 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas;

4.1.5. Jei yra naudojamos LPG, turi būti įrodytas pirminio variklio sugebėjimas prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. Naudojant LPG įvairiai kinta C3/C4 santykis. Šiuos svyravimus atspindi etaloninių degalų rūšys. Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų reikalavimus, kai naudojamos A ir B etaloninių degalų rūšys, nurodytos 4 priede, be jokio degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus, leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką.

Išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip:

r = etaloniniu A rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas.

etaloninių B rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

4.2. EB tipo patvirtinimo ribotam degalų diapazonui suteikimas.

EB tipo patvirtinimas ribotam degalų diapazonui išduodamas, jei vykdomi toliau nurodyti reikalavimai:

4.2.1. patvirtinimas dėl išmetamųjų teršalų, išduotas gamtinėmis dujomis varomam varikliui, pagal kurio konstrukciją variklio darbas numatytas H arba L dujų diapazone.

Pirminis variklis turi būti bandomas su atitinkamomis etaloninių degalų rūšimis, nurodytomis 4 priede atitinkamam diapazonui. H dujų diapazonui yra G_R (1 rūšies degalai) ir G₂₃ (3 rūšies degalai), L dujų diapazonui – G₂₅ (2 rūšies degalai) ir G₂₃ (3 rūšies degalai). Pirminis variklis turi atitikti šio teisės akto reikalavimus be jokio papildomo degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus, leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti pašildomas, įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 dalyje pateiktą metodiką;

4.2.1.1. Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiaisiais degalais vietoj G₂₃ (3 rūšies degalų), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis G_R diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G₂₅ diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis;

4.2.1.2. Išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip:

r = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

arba

ra = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

etaloninių 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

ir

rb = etaloniniu 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas

4.2.1.3. Ant naudotojui tiekiamo variklio turi būti etiketė (žr. 5.1.5 punktą), nurodanti, kokiam dujų diapazonui variklis yra patvirtintas;

4.2.2. Patvirtinimas dėl išmetamųjų teršalų, išduotas varikliui, kuris naudoja gamtines dujas ar LPG ir pagal kurio konstrukciją numatyta naudoti tam tikros sudėties degalus;

4.2.2.1. Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų reikalavimus, kai dujų varikliams naudojamos etaloninių degalų G_R ir G₂₅ rūšys ar LPG varikliams etaloninių degalų A ir B rūšys, apibrėžtos 4 priede. Tarp bandymų leidžiama tiksliai reguliuoti degalų tiekimo sistemą. Šis tikslus reguliavimas – tai naujas degalų tiekimo duomenų bazės kalibravimas be jokio pagrindinės reguliavimo strategijos ar pagrindinės duomenų sandaros keitimo. Jei būtina, leidžiama keisti dalis, kurios yra tiesiogiai susietos su degalų srauto dydžiu (pvz., purkštuvų antgalius);

4.2.2.2. Jei to pageidauja gamintojas, variklis gali būti bandomas su etaloninių degalų rūšimis G_R ir G₂₃ arba G₂₅ ir G23, tokiu atveju tipo patvirtinimas galioja atitinkamai tik H dujų diapazonui arba L dujų diapazonui;

4.2.2.3. Ant naudotojui tiekiamo variklio turi būti etiketė (žr. 5.1.5 punktą), nurodanti, kokiai dujų sudėčiai variklis yra kalibruotas.

4.3. Variklių šeimos nario patvirtinimas dėl išmetamų teršalų:

4.3.1. išskyrus 4.3.2 punkte minimą atvejį, pirminio variklio patvirtinimas be tolesnio bandymo turi būti išplėstas aprėpiant visus variklių šeimos narius, visas degalų sudėtis, kurioms buvo patvirtintas pirminis variklis (kai yra 4.2.2 punkte aprašytas variklis), ar tą patį degalų rūšių diapazoną (taikant 4.1 arba 4.2 punktuose aprašytiems varikliams), kuriam buvo patvirtintas pirminis variklis;

4.3.2. Antrinio bandymo variklis;

jei patvirtinant variklio tipą ar transporto priemonę dėl jos variklio, kuris priklauso variklių šeimai, techninė tarnyba nustato, kad pagal pasirinktą pirminį variklį pateikta paraiška nevisiškai atstovauja visai variklių šeimai, apibrėžtai I priedo 1 priedėlyje, techninė tarnyba gali pasirinkti ir išbandyti kitą, o jei būtina – papildomą etaloninį variklį.

4.4. Tipo patvirtinimo sertifikatas:

patvirtinimui pagal 3.1, 3.2 ir 3.3 punktus išduodamas sertifikatas, atitinkantis 6 priede nurodytą pavyzdį.

5. VARIKLIO ŽENKLINIMAS

5.1. Ant variklio, patvirtinto kaip techninis vienetas, turi būti:

5.1.1. variklio gamintojo prekės ženklas ar firmos pavadinimas;

5.1.2. gamintojo komercinis aprašas;

5.1.3. EB tipo patvirtinimo numeris ir prieš jį aiškiai užrašyta (-os) raidė (-ės) ar skaičius (-iai), kurie žymi tipo patvirtinimą suteikusią valstybę;

5.1.4. jei tai NG variklis, tai po EB tipo patvirtinimo numerio turi būti vienas iš šių ženklų:

– H, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas H dujų diapazonui;

– L, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas L dujų diapazonui;

– HL, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas abiem, H ir L, dujų diapazonams;

– H_t, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai H dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms H dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą;

– L_t, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai L dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms L dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą;

– HL_t, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai H dujų diapazone arba L dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms H dujų diapazone arba L dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą.

5.1.5. Etiketės:

jei NG ir LPG varomas variklis turi tipo patvirtinimą su degalų diapazono apribojimu, taikomos šios etiketės:

5.1.5.1. Turinys:

turi būti pateikta ši informacija:

jei taikomas 4.2.1.3 punktas, etiketėje nurodoma:

„EKSPLOATUOTI TIK SU H DIAPAZONO GAMTINĖMIS DUJOMIS“. Jei taikytina, raidė „H“ yra pakeičiama raide „L“;

jei taikomas 4.2.2.3 punktas,

„EKSPLOATUOTI TIK SU... SPECIFIKACIJOS GAMTINĖMIS DUJOMIS“ arba „EKSPLOATUOTI TIK SU... SPECIFIKACIJOS SUSKYSTINTOMIS NAFTOS DUJOMIS“ (pagal atitiktį). Turi būti pateikta visa informacija, nurodyta atitinkamoje (-ose) 4 priedo lentelėje (-ėse), kartu su variklio gamintojo nurodytomis atskiromis sudedamosiomis dalimis ir ribomis.

Raidės ir skaičiai turi būti bent 4 mm aukščio.

Pastaba.

Jei tokiam ženklinimui trūksta vietos, galima naudoti supaprastintą kodą. Tokiu atveju bet kuriam degalus į baką pilančiam, variklį ir jo priedus prižiūrinčiam ar remontuojančiam asmeniui, taip pat suinteresuotoms valdžios institucijoms turi būti lengvai suprantamos aiškinamosios pastabos, kuriose būtų pirmiau nurodyta informacija. Tokių aiškinamųjų pastabų vietą ir turinį tarpusavio susitarimu nustato variklio gamintojas ir patvirtinimą suteikianti institucija.

5.1.5.2. Savybės:

etiketės turi būti patvarios visą variklio eksploatavimo laiką. Etiketės turi būti aiškiai įskaitomos ir jose parašytos raidės ir skaičiai turi būti neištrinami. Be to, etiketės turi būti taip pritvirtintos, kad jų tvirtinimo priemonė būtų patvari visą variklio eksploatavimo laiką ir etiketės negalėtų būti pašalintos jų nesuardant ar nesudarkant;

5.1.5.3. Vieta

etiketės turi būti tvirtinamos ant variklio dalies, be kurios jis negali normaliai dirbti ir kurios paprastai netenka keisti visą variklio eksploatavimo laiką. Be to, šios etiketės turi būti tokioje vietoje, kad variklį sukomplektavus visą variklio darbui reikalingą įrangą ir pagalbinius įtaisus galėtų lengvai pamatyti nespecialistas;

5.2. Jei tai buvo paraiška gauti EB transporto priemonės tipo patvirtinimą dėl jos variklio, 5.1.5 punkte nurodytas ženklas turi būti ir šalia degalų įpylimo angos;

5.3. Jei tai buvo paraiška gauti EB transporto priemonės su patvirtintu varikliu tipo patvirtinimą, 5.1.5 punkte nurodytas ženklas turi būti ir šalia degalų įpylimo angos.

6. SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

6.1. Bendroji dalis

6.1.1. Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įranga:

6.1.1.1. sudedamosios dalys, tam tikrais atvejais galinčios veikti dyzelinių ir dujinių variklių išmetamuosius dujinius ir kietųjų dalelių teršalus, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos, surinktos ir įmontuotos taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas;

6.1.2. draudžiama naudoti išderinimo strategiją;

6.1.2.1. naudoti variklį, kurį galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais, draudžiama tol, kol šiame Tvarkos apraše nenustatytos atitinkamos ir griežtos variklių, kuriuos galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais, nuostatos;

6.1.3. variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti:

6.1.3.1. bet koks konstrukcijos elementas ir variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, galintis turėti įtakos dyzelinių variklių išmetamiesiems dujiniams teršalams ir kietosioms dalelėms bei dujinių variklių išmetamiesiems dujiniams teršalams, turi būti taip suprojektuotas, sukonstruotas, surinktas ir įmontuotas taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio teisės akto nuostatas. Variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementą arba jų rinkinį išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti galima taikyti įgyvendinant pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PGIDTKS) ir paprastai vieną arba kelias papildomąsias išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijas (PIDTKS).

6.1.4. Pagrindinės išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PGIDTKS) reikalavimai:

6.1.4.1. pagrindinė išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PGIDTKS) turi būti parengta taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio teisės akto nuostatas. Įprastos eksploatavimo sąlygos – tai ne vien 6.1.5.4 punkte nustatytosios naudojimo sąlygos.

6.1.5. Papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) reikalavimai:

6.1.5.1. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) galima taikyti variklio darbui arba transporto priemonei, jeigu PIDTKS:

– taikoma kitomis, o ne 6.1.5.4 pastraipoje nustatytomis naudojimo sąlygomis 6.1.5.5 pastraipoje apibrėžtiems tikslams,

arba

– pradedama taikyti tik 6.1.5.4 pastraipoje nustatytomis naudojimo sąlygomis 6.1.5.6 pastraipoje apibrėžtiems tikslams ir ne ilgiau nei būtina pirmiau minėtiems tikslams pasiekti;

6.1.5.2. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS), kuri taikoma laikantis 6.1.5.4 pastraipoje nustatytų naudojimo sąlygų ir kurią taikant, palyginti su įprastai išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklams pasitelkiamąja, naudojamas skirtingas ar iš dalies modifikuotas variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, leidžiama taikyti, jeigu laikantis 6.1.7 pastraipos reikalavimų patikimai įrodoma, kad priemonė nenutrūkstamai nesumažina išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veiksmingumo. Visais kitais atvejais ši strategija turi būti laikoma išderinimo strategija;

6.1.5.3. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS), kuri taikoma nesilaikant 6.1.5.4 pastraipoje nustatytų naudojimo sąlygų, leidžiama naudoti, jeigu laikantis 6.1.7 pastraipos reikalavimų patikimai įrodoma, kad priemonė atitinka minimalią 6.1.5.6 pastraipoje nustatytiems tikslams būtiną strategiją atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir kitus techninius aspektus. Visais kitais atvejais ši strategija turi būti laikoma išderinimo strategija;

6.1.5.4. kaip numatyta 6.1.5.1 pastraipoje, toliau nurodomos naudojimo sąlygos galioja varikliui dirbant nuostoviuoju ir pereinamuoju režimu:

– ne didesniame nei 1000 metrų aukštyje (arba esant lygiaverčiam 90 kPa atmosferos slėgiui),

ir

– esant aplinkos oro temperatūrai, kurios diapazonas yra 275 K-303 K (2 °C–30 °C)^*****,

– variklio aušinimo skysčio temperatūros diapazonas 343 K-373 K (70 °C-100 °C).

6.1.5.5. Papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) galima taikyti varikliui arba transporto priemonei, jeigu PIDTKS veikimas yra įtrauktas į privalomąjį tipo patvirtinimo bandymą ir jeigu PIDTKS taikoma pagal 6.1.5.6 skirsnį;

6.1.5.6. PIDTKS pradedama taikyti:

– tik gavus transporto priemonei įrengtos įrangos perduodamus signalus, siekiant apsaugoti variklį (įskaitant oro srautą valdantį įtaisą) ir (arba) transporto priemonę nuo sugadinimo,

arba

– siekiant užtikrinti eksploatavimo saugumą išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimus ir veikimo avariniu režimu strategijos taikymą,

– siekiant užtikrinti, kad nebūtų išmetamas pernelyg didelis dujinių teršalų kiekis ir paleidžiant šaltą variklį arba pašildant variklį,

arba

– jeigu PIDTKS taikoma, kad specialiomis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis būtų nustotas kontroliuoti vieno iš reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis tam, jog būtų užtikrinta, kad visų kitų reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas ribines išmetamųjų teršalų vertes. Šia PIDTKS siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į gamtos reiškinius ir kad tai būtų atliekama taip, jog būtų numatoma tinkama išmetamųjų teršalų visų sudedamųjų dalių kontrolė.

6.1.6. Sukamojo momento ribotuvų reikalavimai:

6.1.6.1. sukamojo momento ribotuvą leidžiama naudoti, jeigu jis atitinka 6.1.6.2 arba 6.5.5 skirsnių reikalavimus. Visais kitais atvejais sukamojo momento ribotuvas turi būti laikomas išderinimo strategijos dalimi;

6.1.6.2. sukamojo momento ribotuvą galima įmontuoti varikliui arba transporto priemonei, jeigu:

– sukamojo momento ribotuvas įjungiamas tik signalais, kuriuos perduoda transporto priemonei įrengta įranga, siekiant jėgos pavarą arba transporto priemonės konstrukciją apsaugoti nuo apgadinimo ir (arba) užtikrinti transporto priemonės saugumą arba pradėti galios atidavimą jeigu transporto priemonė nevažiuoja, ar jeigu tas ribotuvas reikalingas priemonėms, kuriomis užtikrinamas deNOx sistemos veikimas pagal nustatytus reikalavimus,

ir

– sukamojo momento ribotuvas įjungiamas tik laikinai,

ir

– sukamojo momento ribotuvas nemodifikuoja variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti,

– jei atiduodamoji galia arba jei būtina apsaugoti jėgos pavarą, sukamasis momentas neviršija tam tikros pastovios vertės neatsižvelgiant į variklio sūkių skaičių, tačiau tuo pat metu neviršijant visos sukamojo momento apkrovos,

ir

– įjungiamas taip pat, jeigu reikalinga apriboti transporto priemonės variklio galią siekiant skatinti vairuotoją imtis būtinų priemonių variklio NOx kontrolės priemonių veikimui pagal nustatytus reikalavimus užtikrinti.

6.1.7. Specialūs išmetamųjų dujinių teršalų elektroninių kontrolės sistemų reikalavimai:

6.1.7.1. privalomieji dokumentai:

gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, iš kurio būtų galima suprasti visų variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementų arba jų rinkinių išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti ir variklio sukamojo momento ribotuvo bei priemonių, kuriomis tas ribotuvas kontroliuoja variklio atiduodamąją galią, nepaisant, ar kontroliuojama tiesioginiais ar netiesioginiais būdais, veikimą. Prieinami dokumentai turi būti sudaryti iš dviejų dalių:

a) nustatytos formos dokumentų rinkinio, kuris techninei tarnybai perduodamas su įteikiama paraiška suteikti tipo patvirtinimą ir kuriame pateikiamas išsamus variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti ir, jeigu taikoma, sukamojo momento ribotuvo aprašymas. Šie dokumentai gali būti nedidelės apimties, jeigu jais įrodoma, kad buvo nustatytos visos pagal matricą leidžiamos išeigos vertės, kurios buvo užfiksuotos kontroliuojant pavienių grupės agregatų sąnaudas. Ši informacija pateikiama su dokumentais, kurie turi būti pateikti pagal šio priedo 3 skirsnį;

b) papildoma medžiaga, nurodanti parametrus, kurie pasikeičia taikant papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) ir ribines sąlygas, kuriomis veikia PIDTKS. Papildomoje medžiagoje pateikiamas degalų sistemos kontrolės logikos aprašymas, chronometražo strategijos ir perjungimo taškai dirbant visais režimais. Papildomoje medžiagoje taip pat pateikiamas šio priedo 6.5.5 skirsnyje nurodyto sukamojo momento ribotuvo aprašymas.

Papildomoje medžiagoje pateikiamas bet kokios PIDTKS naudojimo pagrindimas ir kita papildoma medžiaga bei bandymo duomenys, įrodantys varikliui arba transporto priemonei taikomos PIDTKS poveikį išmetamiesiems dujiniams teršalams. PIDTKS naudojimą galima pagrįsti bandymo duomenimis ir (arba) nusistovėjusiais techninės analizės metodais.

Ši papildoma medžiaga yra konfidenciali ir ją galima pateikti tipo tvirtinimo institucijai, jeigu ji paprašo. Tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad ta medžiaga nebūtų skelbiama.

6.1.8. Specialūs reikalavimai variklių tipui patvirtinti, atsižvelgiant į 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių A eilutę (varikliai, su kuriais ETC bandymas paprastai nedaromas):

6.1.8.1. siekiant patikrinti, ar kokią nors strategiją arba priemonę pagal 2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis būtų galima laikyti išderinimo strategija, tipo tvirtinimo institucija ir (arba) techninė tarnyba gali papildomai prašyti išmatuoti NOx naudojant ETC bandymo ciklą, kurį galima taikyti kartu su tipo patvirtinimo bandymu arba su gaminio atitikties tikrinimo metodika;

6.1.8.2. tikrinant, ar kokią nors strategiją arba priemonę pagal 2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis būtų galima laikyti išderinimo strategija, turi būti taikoma su atitinkama NOx ribine verte susijusi 10 % papildomoji nuokrypa.

6.1.9. Pereinamojo laikotarpio nuostatos tipo patvirtinimo galiojimui pratęsti yra pateiktos LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 2001/27/EB.

Iki 2006 m. lapkričio 8 d. tebegalioja šiuo metu galiojančio patvirtinimo sertifikato numeris. Jeigu pratęsiamas patvirtinimo galiojimas, toliau nurodomu būdu keičiasi tik eilės numeris, nurodantis pagrindinio patvirtinimo galiojimo pratęsimo numerį.

Ketvirtojo patvirtinimo, kurio taikymo data yra A ir kurį išdavė Vokietija, galiojimo pratęsimo antrą kartą pavyzdys:

e1 *88/77*2001/27A*0004*02.

6.1.10. Elektroninės sistemos patikimumo nuostatos:

6.1.10.1. kiekvienai išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės agregatą turinčiai transporto priemonei turi būti būdingos savybės, neleidžiančios jo modifikuoti, išskyrus tuo atveju, kai agregatą modifikuoti leidžia gamintojas. Gamintojas modifikavimą leidžia atlikti, jeigu tas modifikavimas būtinas transporto priemonės gedimams nustatyti, jos techninei priežiūrai, apžiūrai, modernizavimui arba remontui atlikti. Jokių perprogramuojamųjų kompiuterio kodų arba darbo parametrų neturi būti įmanoma suklastoti ir jų apsaugos lygis turi atitikti bent nustatytąjį standarte LST ISO 15031-7 (SAE J2186), jeigu su saugumu susijusių duomenų mainai vykdomi naudojant šio teisės akto 11 priedo 6 skirsnyje nustatytus protokolus ir diagnostikos jungtį. Visi pakeičiamieji etaloniniai atminties lustai turi būti sandarūs, įdėti į sandarų įdėklą arba apsaugoti elektroniniu algoritmu, ir tuos atminties lustus turi būti įmanoma pakeisti tik specialiais įrankiais ar taikant tam tikrą metodiką;

6.1.10.2. kompiuterio kodais nustatytus variklio darbo parametrus turi būti įmanoma pakeisti tik specialiais įrankiais ar taikant tam tikrą metodiką (pvz., užlydytas arba sandarias sudedamąsias kompiuterio dalis ar užantspauduotus (ar užlydytus) kompiuterio gaubtus);

6.1.10.3. gamintojai turi imtis tinkamų priemonių, kad eksploatuojant transporto priemonę nebūtų galima suklastoti didžiausio degalų tiekimo parametro;

6.1.10.4. gamintojai tvirtinimo institucijai gali pateikti prašymus, kad, atsižvelgiant į vieną iš pirmiau minėtų reikalavimų, toms transporto priemonėms, kurių apsauga neatrodo esanti reikalinga, būtų taikoma išlyga. Tvirtinimo institucija, svarstydama, ar transporto priemonei taikyti išlygą atsižvelgia į šiuos kriterijus (čia pateikti ne visi kriterijai): šiuo metu prieinami darbiniai lustai, transporto priemonės tinkamumas veikti pagal aukšto lygio eksploatacines charakteristikas ir numatomas parduoti transporto priemonių kiekis;

6.1.10.5. gamintojai, taikantys programuojamąsias kompiuterio kodų sistemas (pvz., elektra trinamą ir programuojamą pastoviąją atmintį, EEPROM), turi užtikrinti, kad tų sistemų nebūtų įmanoma perprogramuoti be leidimo. Gamintojai turi parengti patobulintas apsaugos nuo klastojimo strategijas ir rašymo drausties priemones, kurioms reikalinga elektroninė prieiga prie ne transporto priemonėje esančio kompiuterio, kurio techninę priežiūrą atlieka gamintojas. Institucija gali patvirtinti kitokius metodus, kuriais užtikrinamas lygiavertis apsaugos nuo klastojimo lygis.

–^** Iki 2008 m. spalio 1 d. taikoma: aplinkos oro temperatūros intervalas 279 K – 303 K (6 °C – 30 °C);

–^*** Šis temperatūros intervalas laikomas šiame Tvarkos apraše nurodytos peržiūros dalimi, pirmiausia kreipiant dėmesį į temperatūros apatinės ribos tinkamumą.

6.2. Išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių bei dūmingumo specifikacijos

Norint tipą patvirtinti pagal 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių A eilutę, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti nustatytas ESC ir ELR bandymais su įprastiniais dyzeliniais varikliais, įskaitant variklius su elektronine degalų įpurškimo įranga, išmetamųjų dujų recirkuliavimu (EGR), ir (ar) oksidavimo katalizatoriais. Dyzeliniai varikliai, kuriuose įrengtos naujausios išmetamųjų dujinių teršalų papildomo apdorojimo sistemos, įskaitant deNOx deginių filtrus katalizatorius ir (ar) kietųjų dalelių gaudykles, turi būti papildomai bandomi ETC bandymu.

Tipo patvirtinimo bandymams pagal 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1 ar B2 eilutes arba C eilutes išmetamieji dujiniai teršalai turi būti nustatyti ESC, ELR ir ETC bandymais.

Dujinių variklių išmetamieji dujiniai teršalai turi būti nustatyti ETC bandymu.

ESC ir ELR bandymų metodikos yra aprašytos 3 priedo 1 priedėlyje, ETC bandymo metodika – 3 priedo 2 ir 3 priedėliuose.

Bandyti pateikto variklio išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių, jei taikoma, kiekis bei dūmingumo vertė, jei taikoma, turi būti išmatuoti 3 priedo 4 priedėlyje aprašytais metodais.

5 priede aprašytos rekomenduojamos dujinių išmetamųjų teršalų analizės sistemos, rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ir rekomenduojama dūmingumo matavimo sistema.

Techninė tarnyba gali patvirtinti kitas sistemas ar analizatorius, jei nustatoma, kad atitinkamam bandymų ciklui gaunami lygiaverčiai rezultatai. Sistemos lygiavertiškumo nustatymas turi būti grindžiamas 7 (ar daugiau) ėminių porų koreliacijos tarp nagrinėjamos sistemos ir vienos iš šios direktyvos etaloninių sistemų tyrimu. Matuojant išmetamųjų kietųjų dalelių kiekius, lygiavertėmis etaloninėmis sistemomis laikoma tik viso srauto praskiedimo sistema arba standarto LST ISO 16183 reikalavimus atitinkanti dalies srauto praskiedimo sistema. „Rezultatais“ reikia laikyti ciklo išmetamųjų teršalų kiekio savitąją vertę. Koreliacijos bandymas turi būti daromas vienoje laboratorijoje, vienoje bandymų patalpoje ir su tuo pačiu varikliu, o dar geriau, jei bandymas daromas vienu metu. Ėminių porų vidutinių verčių lygiavertiškumas nustatomas naudojant F kriterijaus ir t kriterijaus statistiką, kaip aprašyta šio priedo 4 priedėlyje, parengtą toje pačioje laboratorijoje ir bandymų patalpoje bei su tuo pačiu varikliu. Išskirtys nustatomos pagal standartą LST ISO 5725 ir neįtraukiamos į duomenų bazę. Kad nauja sistema būtų pritaikyta direktyvoje, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas Pakartojamumo ir atkuriamumo apskaičiavimu, kaip aprašyta standarte LST ISO 5725.

6.2.1. Ribinės vertės

Anglies monoksido, visų angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių savitosios masės vertės, nustatytos darant ESC bandymą, ir dūmų neskaidrumo vertės, nustatytos darant ELR bandymą, turi būti ne didesnės kaip 1 lentelėje nurodytos.

1 lentelė

Ribinės vertės. ESC ir ELR bandymai

Eilutė	Anglies monoksido (CO) masė g/kWh	Angliavandenilių (HC) masė g/kWh	Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh	Kietųjų dalelių (PT) masė g/kWh		Dūmingumas m^-1
A (2000 m.)	2,1	0,66	5,0	0,10	0,13(1)	0,8 |
B1 (2005 m.)	1,5	0,46	3,5	0,02		0,5
B2 (2008 m.)	1,5	0,46	2,0	0,02		0,5
C (EEV)	1,5	0,25 |	2,0	0,02		0,15
(^1) Varikliams, kurių vieno cilindro darbinis turis yra mažesnis kaip 0,75 dm^3 ir vardinis sukimosi dažnis didesnis kaip 3 000 min^-1.

Dyzelinių variklių, kurie yra bandomi papildomai darant ETC bandymą, ir ypač dujinių variklių, anglies monoksido, angliavandenilių, išskyrus metaną, metano (jei taikytina), azoto oksidų ir kietųjų dalelių (jei taikytina) savitosios masės vertės turi būti ne didesnės kaip 2 lentelėje nurodytos.

2 lentelė

Ribinės vertės. ETC bandymai

Eilutė	Anglies monoksido (CO) masė g/kWh	Angliavandenilių, išskyrus metaną, (NMHC) masė g/kWh	Metano (CH4) masė (^1) g/kWh	Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh	Kietųjų dalelių (PT) masė (^2) g/kWh
A (2000 m.)	5,45	0,78	1,6	5,0	0,16 0,21(^3)
B1 (2005 m.)	4,0	0,55	1,1	3,5	0,03
B2 (2008 m.)	4,0	0,55	1,1	2,0	0,03
C (EEV)	3,0	0,40 |	0,65	2,0|	0,02

¹ Tik NG varikliams.

² Netaikoma dujiniams varikliams A etapu bei B1 ir B2 etapu.

³ Varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris yra mažesnis kaip 0,75 dm³ ir vardinis sukimosi dažnis didesnis kaip 3 000 min^-1.

6.2.2. Dyzelinių ir dujinių variklių angliavandenilių kiekio matavimas:

6.2.2.1. Gamintojas vietoj angliavandenilių, išskyrus metaną, masės nustatymo gali pasirinkti ETC bandymu matuoti bendrą angliavandenilių masę (THC). Šiuo atveju bendros angliavandenilių masės vertės ribos lieka tokios pat kaip 2 lentelėje nurodytos angliavandenilių, išskyrus metaną, masės vertės.

6.2.3. Dyzelinių variklių specialieji reikalavimai:

6.2.3.1. Azoto oksidų savitoji masė, nustatyta darant ESC bandymą kontrolinės srities atsitiktiniuose tikrinimo taškuose, palyginti su aplinkinių režimų taškų interpoliavimu gautomis vertėmis, negali būti didesnė daugiau kaip 10 % (nuoroda į 3 priedo 1 priedėlio 4.6.2 ir 4.6.3 punktus);

6.2.3.2. Darant ELR bandymą dūmingumo vertė atsitiktiniam bandymo sukimosi dažniui turi neviršyti dviejų gretimų sukimosi dažnių didžiausiosios dūmingumo vertės daugiau kaip 20 % arba daugiau kaip 5 % ribinės vertės (pagal tai, kuri yra didesnė).

6.3. Patvarumas ir charakteristikų blogėjimo faktoriai:

6.3.1. Gamintojai, kad būtų galima taikyti šį Tvarkos aprašą nustato charakteristikų blogėjimo faktorius, kuriais remiantis būtų įrodoma, jog variklių šeimos arba variklio išmetamųjų dujinių teršalų papildomo apdorojimo sistemos šeimos išmetamųjų dujinių teršalų kiekis per tam tikrą patvarumo (ilgaamžiškumo) laikotarpį, nustatytą šio Tvarkos aprašo IV skyriuje, tebeatitinka numatytas išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribas, nurodytas šio priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktose lentelėse;

6.3.2. Procedūros, kuriomis įrodoma, kad per tam tikrą patvarumo laikotarpį variklis arba variklio išmetamųjų dujinių teršalų papildomo apdorojimo sistemos šeima atitinka nustatytas išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribas, yra nurodytos šio Tvarkos aprašo 9 priede.

6.4. Transporto priemonei įrengiama diagnostikos (TPĮDS) sistema:

6.4.1. Kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo V skyriuje, dyzeliniams varikliams arba dyzelinį variklį turinčioms transporto priemonėms pagal šio teisės akto 11 priedo reikalavimus turi būti įrengta transporto priemonės diagnostikos (TPĮDS) sistema išmetamiesiems teršalams kontroliuoti;

Kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo V skyriuje, dujiniams varikliams arba dujinį variklį turinčioms transporto priemonėms pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo reikalavimus turi būti įrengta transporto priemonės diagnostikos (TPĮDS) sistema išmetamiesiems dujiniams teršalams kontroliuoti.

6.4.2. Variklių gamyba mažomis serijomis

Šio skirsnio reikalavimų nepaisydami variklių gamintojai, kurie visame pasaulyje tam tikro tipo variklių, priskirtinų TPĮDS sistemą turinčių variklių šeimai, per metus pagamina:

mažiau nei 500 vienetų per metus gali gauti EB tipo patvirtinimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, jeigu variklis stebimas tik dėl grandinės vientisumo, o papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema – dėl pagrindinių veikimo sutrikimų,

mažiau nei 50 vienetų per metus gali gauti EB tipo patvirtinimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, jeigu visa išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema (t. y. papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema) stebima tik dėl grandinės vientisumo.

Tipo tvirtinimo institucija Komisijai turi pranešti apie kiekvieno pagal šias nuostatas suteikto tipo patvirtinimo aplinkybes.

6.5. Tinkamą NOx kontroliuojančių prietaisų darbą užtikrinantys reikalavimai:

6.5.1. Bendrosios nuostatos

6.5.1.1. Šis skirsnis taikomas uždegimo suspaudimu variklių sistemoms nepaisant technologijos, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse pateiktų išmetamųjų teršalų ribinių verčių;

6.5.1.2. Taikymo datos

6.5.3, 6.5.4 ir 6.5.5 skirsnių reikalavimai nuo 2006 m. lapkričio 9 d. taikomi suteikiant naujus tipo patvirtinimus, o nuo 2007 m. spalio 1 d. – visoms naujoms registruojamoms transporto priemonėms;

6.5.1.3. Visi varikliai, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įmontuoti taip, kad atitiktų tas nuostatas per variklio eksploatavimo laiką;

6.5.1.4. Informaciją, išsamiai apibūdinančią variklio, kuriam taikomos šio skirsnio nuostatos, veikimo ir eksploatacines charakteristikas gamintojas pateikia šio Tvarkos aprašo 2 priede;

6.5.1.5. Jeigu su varikliu turi būti naudojamas aktyviklis, gamintojas įteikiamoje paraiškoje suteikti tipo patvirtinimą nurodo visų aktyviklių, kurie naudojami su bet kokia išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, charakteristikas, t. y. tipą ir koncentracijas, darbinę temperatūrą, sąlygas, nuorodą į tarptautinius standartus ir kt.;

6.5.1.6. Remiantis 6.1 skirsnyje nurodytais reikalavimais, bet kokiam varikliui, kuriam taikomas šis skirsnis, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės funkcija tebeturi būti būdinga visomis sąlygomis, kurios reguliariai pasitaiko Bendrijos teritorijoje, ypač nusistovėjus žemai aplinkos oro temperatūrai;

6.5.1.7. Suteikiant tipo patvirtinimą, gamintojas techninei tarnybai turi įrodyti, kad variklių, su kuriais privaloma naudoti aktyviklį, per taikomą išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklą išmetamo amoniako kiekio vidutinė vertė neviršija 25 ppm;

6.5.1.8. Jei tai varikliai, su kuriais reikia naudoti aktyviklį, transporto priemonėje įmontuotoje kiekvienoje atskiroje aktyviklio talpykloje turi būti numatyta priemonė paimti bet kurio talpykloje esančio skysčio ėminį. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso.

6.5.2. Techninės priežiūros reikalavimai:

6.5.2.1. Gamintojas visiems naujų sunkiųjų transporto priemonių arba joms skirtų naujų variklių savininkams įteikia raštiškus nurodymus ar pasirūpina, kad tie nurodymai būtų įteikti, kuriuose numatoma, jog, jeigu transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia ne pagal nustatytus reikalavimus, vairuotojui apie triktį turi signalizuoti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), o variklis turi veikti mažesne apkrova;

6.5.2.2. Nurodymuose pateikiami tinkamo transporto priemonių eksploatavimo ir jų techninės priežiūros reikalavimai, įskaitant, jeigu taikoma, sunaudojamųjų aktyviklių reikalavimus;

6.5.2.3. Nurodymai turi būti parašyti aiškia ir be techninių terminų kalba tos šalies, kurioje nauja sunkioji transporto priemonė arba naujas sunkiosios transporto priemonės variklis yra parduodamas arba registruojamas;

6.5.2.4. Nurodymuose turi būti pasakyta, ar pasibaigus įprastam techninės priežiūros laikotarpiui transporto priemonės operatorius turi pakartotinai pripilti naudojamų aktyviklių, ir turi būti nustatomas tikėtinas aktyviklio kiekis, kuris būtų sunaudojamas atsižvelgiant į naujos sunkiosios transporto priemonės tipą;

6.5.2.5. Nurodymuose turi būti pabrėžta, kad naudotinas tam tikrų specifikacijų, jeigu buvo nustatyta, privalomasis aktyviklis ir jo pripilama pakartotinai, siekiant užtikrinti, jog transporto priemonė atitiktų tos transporto priemonės arba variklio tipo atitikties sertifikatą;

6.5.2.6. Nurodymuose turi būti paminėta, kad transporto priemonės eksploatavimas be jokio aktyviklio, kuris naudotinas su transporto priemone išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, gali būti laikomas baudžiamosios teisės pažeidimu ir kad todėl transporto priemonės registravimo arba eksploatavimo šalyje ar kitoje šalyje, kurioje transporto priemonė eksploatuojama, suteiktos visos palankios pirkimo ar eksploatavimo sąlygos galėtų būti paskelbtos negaliojančiomis.

6.5.3. Variklio išmetamų NOx kontrolė:

6.5.3.1. Jeigu varikliui dirbant išmetamų NOx kiekis kontroliuojamas ne pagal nustatytus reikalavimus (pvz., todėl, kad nenaudojamas privalomasis aktyviklis, nepakankamas išmetamųjų teršalų recirkuliavimo srautas arba išjungta išmetamųjų teršalų recirkuliavimo sistema), šią būklę turi nustatyti NOx kiekį kontroliuojantys jutikliai, pro kuriuos teka išmetamųjų teršalų srautas;

6.5.3.2. Jeigu NOx kiekis privalomąją ribinę vertę, nustatytą šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktoje I lentelėje, viršija daugiau nei 1,5 g/kwh, vairuotojui apie tai turi signalizuoti įsijungęs veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.6.5 skirsnyje;

6.5.3.3. Be to, neištrinamas trikties kodas, nurodantis priežastį, kodėl NOx kiekis viršija nurodytąjį 6.5.3.2 skirsnyje, pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo priedo 3.9.2 skirsnį turi būti laikomas bent 400 dienų arba 9 600 variklio darbo valandų.

Kaip mažiausias reikalavimas ir jeigu taikoma, NOx kiekio viršijimo priežastys nurodomos tais atvejais, kai tuščia aktyviklio talpykla, yra aktyviklio dozavimo sutrikimas, nepakankama aktyviklio kokybė, per mažas aktyviklio sunaudojimas, nepakankamas išmetamųjų teršalų recirkuliavimo srautas arba išjungta išmetamųjų teršalų recirkuliavimo sistema. Visais kitais atvejais gamintojui leidžiama nurodyti neištrinamą trikties kodą „didelis NOx kiekis – pagrindinė priežastis nežinoma“;

6.5.3.4. Jeigu NOx kiekis viršija TPĮDS slenkstines ribines vertes, nustatytas šio Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje, sukamojo momento ribotuvas variklio galią pagal 6.5.5 skirsnio reikalavimus turi sumažinti taip, kad tą sumažinimą aiškiai suprastų transporto priemonės vairuotojas. Kai sukamojo momento ribotuvas įjungtas, vairuotojas ir toliau yra įspėjamas pagal 6.5.3.2 skirsnio reikalavimus, o neištrinamas trikties kodas turi būti laikomas pagal 6.5.3.3 skirsnio reikalavimus;

6.5.3.5. Jei tai varikliai, kuriems, siekiant kontroliuoti išmetamų NOx kiekį, turi būti numatytas išmetamųjų teršalų recirkuliavimas, o ne kita išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, gamintojas NOx kiekį gali nustatyti bet kokiu kitu 6.5.3.1 skirsnio reikalavimus atitinkančiu būdu. Suteikiant tipo patvirtinimą, gamintojas, turi įrodyti, kad kitas būdas NOx kiekiui nustatyti laiko ir tikslumo atžvilgiu, palyginti su 6.5.3.1 skirsnio reikalavimais, yra lygiavertis ir kad jo taikymo poveikis būtų toks pats, kaip nurodytas 6.5.3.2, 6.5.3.3 ir 6.5.3.4 skirsniuose.

6.5.4. Aktyviklio kontrolė:

6.5.4.1. Jei transporto priemonėse, kad jos atitiktų šio skirsnio reikalavimus, būtina naudoti aktyviklį, transporto priemonių prietaisų skydelyje specialiais mechaniniais arba elektroniniais rodmenų įtaisais tų transporto priemonių vairuotojams turi būti teikiama informacija apie transporto priemonėje įmontuotoje talpykloje esančio aktyviklio kiekį. Teikiant tokią informaciją numatoma, kad bus signalizuojama, jeigu aktyviklio kiekis:

– mažesnis nei 10 % talpyklos talpos arba gamintojo nuožiūra galima pasirinkti didesnį procentinį dydį, arba

– mažesnis už tam tikrą kiekį, palyginti su galimu nuvažiuoti atstumu turint degalų atsargų kiekį, kurį yra nurodęs gamintojas.

Aktyviklio rodytuvas įrengiamas kuo arčiau degalų kiekio rodytuvo;

6.5.4.2. Jeigu ištuštėja aktyviklio talpykla, vairuotojui turi būti signalizuojama pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.6.5 skirsnio reikalavimus;

6.5.4.3. Sunaudojus visą talpykloje esantį aktyviklį, be 6.5.4.2 skirsnio reikalavimų, nedelsiant taip pat pradedami taikyti 6.5.5 skirsnio reikalavimai;

6.5.4.4. Gamintojas gali pasirinkti, kad jis laikysis 6.5.4.5–6.5.4.12 skirsnių, o ne 6.5.3 skirsnio reikalavimų;

6.5.4.5. Varikliuose turi būti įrengti prietaisai, leidžiantys nustatyti, ar transporto priemonėje yra skysčio, atitinkančio gamintojo deklaruotas ir šio Tvarkos aprašo 2 priede užregistruotas aktyviklio charakteristikas;

6.5.4.6. Jeigu skystis aktyviklio talpykloje neatitinka gamintojo deklaruotų šio Tvarkos aprašo 2 priede nustatytų minimalių reikalavimų aktyvikliui, tada taikomi papildomi 6.5.4.12 skirsnio reikalavimai;

6.5.4.7. Varikliuose turi būti įrengti prietaisai, leidžiantys nustatyti sunaudoto aktyviklio kiekį ir jie turi būti pritaikyti taip, kad transporto priemonėje užtikrintų prieigą prie informacijos apie sunaudojimą;

6.5.4.8. Informacija apie variklio vidutiniškai sunaudotą aktyviklio kiekį ir vidutiniškai sunaudotą privalomąjį jo kiekį arba per 48 ankstesnes variklio darbo valandas, arba per laikotarpį, per kurį turėtų būti sunaudota bent 15 litrų privalomojo aktyviklio (pasirenkant ilgesnį laikotarpį), turi būti prieinama per įprastos diagnostinės jungties nuoseklųjį prievadą nurodytą šio Tvarkos aprašo 11 priedo 6.8.3 skirsnyje;

6.5.4.9. Siekiant kontroliuoti aktyviklio sunaudojimą, varikliui dirbant turi būti fiksuojami bent jau šie parametrai:

– aktyviklio kiekis transporto priemonėje įrengtoje talpykloje,

– aktyviklio srautas arba jo įpurškiamas kiekis techniniu atžvilgiu kiek galima arčiau tos vietos, kurioje aktyviklis purškiamas į išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą.

6.5.4.10. Jeigu per 6.5.4.8 skirsnyje apibrėžtą laikotarpį nustatoma variklio vidutiniškai sunaudoto aktyviklio kiekio ir vidutiniškai sunaudoto privalomojo jo kiekio 50 % nuokrypis, pradedamos taikyti 6.5.4.12 skirsnyje numatytos priemonės;

6.5.4.11. Jeigu aktyviklį nustojama dozuoti, taikomos 6.5.4.12 nustatytos priemonės. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu dozavimą nutraukia variklio elektroninio reguliavimo blokas, nes variklio darbo sąlygos yra tokios, kad, atsižvelgiant į jo išmetamųjų teršalų kiekį, aktyviklio dozuoti neprivaloma ir jeigu gamintojas tvirtinimo institucijai yra aiškiai nurodęs, kada taikomos tos darbo sąlygos;

6.5.4.12. Bet kuris nustatytas gedimas, susijęs su 6.5.4.6, 6.5.4.10 ar 6.5.4.11 skirsniais, sukelia tokius pat padarinius, vykstančius ta pačia tvarka, kaip nurodyta 6.5.3.2, 6.5.3.3 ar 6.5.3.4 skirsniuose.

6.5.5. Priemonės, užtikrinančios, kad nebūtų klastojamas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų veikimas:

6.5.5.1. Visi varikliai, kuriems taikomas šis skirsnis, turi turėti sukamojo momento ribotuvą vairuotojui signalizuojantį apie tai, kad variklis dirba arba kad transporto priemonė eksploatuojama ne pagal nustatytus reikalavimus, ir taip skatinti, jog tinkamai būtų pašalintos visos triktys;

6.5.5.2. Sukamojo momento ribotuvas įjungiamas transporto priemonei pirmą kartą sustojus po to, kai buvo susiklosčiusios 6.5.3.4, 6.5.4.3, 6.5.4.6, 6.5.4.10 arba 6.5.4.11 skirsniuose nurodytos sąlygos;

6.5.5.3. Jeigu įjungiamas sukamojo momento ribotuvas, variklio sukamasis momentas jokiu atveju neturi būti didesnis, nei toliau nurodoma pastovi vertė:

– 60 % didžiausios apkrovos sukamojo momento, jei tai N3 > 16 tonų, M1 > 7,5 tonų, M3/III ir M3/B > 7,5 tonų kategorijų transporto priemonės,

– 75 % didžiausios apkrovos sukamojo momento, jei tai N1, N2, N3 ≤ 16 tonų, 3,5 < M1 ≤ 7,5 tonų, M2, M3/I, M3/II, M3/A ir M3/B≤ 7,5 tonų kategorijų transporto priemonės;

6.5.5.4. Reikalavimai dokumentams ir sukamojo momento ribotuvui yra nustatomi 6.5.5.5–6.5.5.8 skirsniuose;

6.5.5.5. Išsami raštu pateikta informacija, apibūdinanti visas išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo ir sukamojo momento ribotuvo veikimo charakteristikas, turi būti pateikiama pagal 6.1.7.1 skirsnio b dalyje nustatytus reikalavimus dokumentams. Konkrečiai gamintojas teikia informaciją apie ECU naudojamus algoritmus, kartais NOx koncentracija siejama su konkrečiu išmetamų NOx kiekiu (g/kwh), nustatytu ETC bandymu pagal 6.5.6.5 skirsnį;

6.5.5.6. Varikliui sukantis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi, sukamojo momento ribotuvas turi būti išjungiamas, jeigu priežastys, į kurias atsižvelgiant jis buvo įjungtas, jau nebeturi įtakos. Sukamojo momento ribotuvas neturi būti išjungiamas automatiškai, jeigu nebuvo pašalinta priežastis, atsižvelgiant, į kurią ribotuvas buvo įjungtas;

6.5.5.7. Sukamojo momento ribotuvo neturi būti galima išjungti jungikliu arba techninės priežiūros įrankiu;

6.5.5.8. Sukamojo momento ribotuvas netaikomas varikliams ar transporto priemonėms, kurias naudoja karinių pajėgų, gelbėjimo tarnybų, priešgaisrinių tarnybų ir greitosios pagalbos automobiliai. Ilgalaikį išjungimą gali atlikti tik variklio ar transporto priemonės gamintojas, o tinkamam identifikavimui numatomas konkretus variklio tipas, priklausantis variklių šeimai.

6.5.6. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos eksploatavimo sąlygos:

6.5.6.1. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema eksploatuojama

– esant aplinkos oro temperatūrai, kurios diapazonas yra 266-308 K (-7-35 °C),

– bet kuriame aukštyje, žemiau 1 600 m,

– esant didesnei kaip 343 K (70 °C) variklio aušinimo temperatūrai.

Šis skirsnis netaikomas kontroliuojant aktyviklio kiekį talpykloje, kurioje kontroliuojama esant visoms eksploatavimo sąlygoms.

6.5.6.2. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema gali būti išjungta, kai naudojama veikimo avariniu režimu strategija, dėl kurios sukamojo momento ribotuvas riboja daugiau nei atitinkamai transporto priemonių kategorijai nustatyti ir 6.5.5.3 skirsnyje nurodyti lygiai;

6.5.6.3. Jei taikomas išmetamųjų teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas, išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo veikia ir atitinka 6.5 skirsnio nuostatas;

6.5.6.4. Netinkamas NOx kontroliuojančių prietaisų veikimas nustatomas per keturis TPĮDS bandymo ciklus, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlio 6.1 skirsnyje pateikiamoje apibrėžtyje;

6.5.6.5. ECU naudojami algoritmai, skirti susieti faktinę NOx koncentraciją su konkrečiu išmetamų NOx kiekiu (g/kwh) atliekant ETC bandymą neturėtų būti laikomi išderinimo strategija;

6.5.6.6. Jei PIDTKS, kurią patvirtino tipo patvirtinimo institucija pagal 6.1.5 skirsnį, pradeda veikti, bet koks NOx padidėjimas dėl PIDTKS veikimo gali būti taikomas atitinkamam NOx lygiui, nurodytam 6.5.3.2 skirsnyje. Visais šiais atvejais PIDTKS poveikis NOx slenkstinei vertei aprašomas pagal 6.5.5.5 skirsnį.

6.5.7. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos sutrikimas:

6.5.7.1. Stebima, ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemoje nėra elektros gedimų ir ar nėra pašalintas arba išjungtas koks nors jutiklis, kuris neleidžia nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimo, kaip reikalaujama pagal 6.5.3.2. ir 6.5.3.4 skirsnius.

Jutiklių, turinčių poveikio diagnostikos sistemai, pavyzdžiai yra tie jutikliai, kurie tiesiogiai matuoja NOx koncentraciją, karbamido kokybės jutikliai ir jutikliai, naudojami aktyvikliui dozuoti, jo kiekiui ir naudojimui ar recirkuliavimui kontroliuoti.

6.5.7.2. Jei pasitvirtina, kad neveikia išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema, vairuotojui apie tai nedelsiant signalizuojama įjungiant įspėjamąjį signalą pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.6.5 skirsnį;

6.5.7.3. Vadovaujantis 6.5.5 skirsniu, jei per 50 variklio darbo valandų gedimas nepašalinamas, įjungiamas sukamojo momento ribotuvas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis sutrumpinamas iki 36 valandų nuo šio Tvarkos aprašo 11 ir 12 punkte nurodytų datų;

6.5.7.4. Kai išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema nustatytas gedimas pašalinamas, su tuo gedimu susijęs (-ę) kodas (-ai) gali būti ištrinamas(-i) iš sistemos atminties, išskyrus 6.5.7.5 skirsnyje nurodytus atvejus, ir prireikus sukamojo momento ribotuvas įjungiamas pagal 6.5.5.6 skirsnį.

Trikties kodo (-ų), susijusio (-ių) su išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimu, neturi būti įmanoma ištrinti iš sistemos atminties jokiu rodmenų nuskaitymo įtaisu;

6.5.7.5. Jei, vadovaujantis 6.5.7.1 skirsniu, išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos elementai pašalinami arba išjungiami, trikties kodas neištrinamas pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.9.2 skirsnį ir turi būti laikomas bent 400 dienų arba 9 600 variklio darbo valandų.

6.5.8. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos bandymas:

6.5.8.1. Kaip 3 skirsnyje numatytos paraiškos dalį suteikti tipo patvirtinimą, gamintojas, atlikdamas bandymus su variklio dinamometru pagal 6.5.8.2–6.5.8.7 skirsnius, įrodo, kad laikomasi šio skirsnio nuostatų reikalavimų;

6.5.8.2. Tai, kad laikomasi variklio šeimai ar TPĮDS variklio šeimai šiame skirsnyje keliamų reikalavimų, galima įrodyti atliekant vienos variklių šeimos (pirminio variklio) variklių išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos bandymus tuo atveju, kai gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia duomenis, įrodančius, kad tos šeimos variklių išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos yra panašios.

Tai gali būti įrodoma tipo patvirtinimo institucijai pateikiant tokius duomenis kaip algoritmai, funkcinės analizės ir kt.

Pirminį variklį parenka gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pritarus;

6.5.8.3. Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos bandymą sudaro šie trys etapai:

Atranka:

Netinkamo NOx kontroliuojančių prietaisų veikimo operaciją ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimą pasirenka institucija iš netinkamo veikimo operacijų sąrašo, kurį pateikia gamintojas;

Nustatymas:

Netinkamo veikimo poveikis patvirtinamas matuojant NOx kiekį per ETC variklio bandymų stende;

Bandymas:

Poveikis sistemai (sukamojo momento apribojimas, įspėjamasis signalas ir kt.) išbandomas su varikliu atliekant keturis TPĮDS bandymo ciklus;

6.5.8.3.1. Atrankos etapui gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia monitoringo strategijų, kurios buvo taikytos siekiant nustatyti bet kurio NOx kontroliuojančių prietaisų potencialų netinkamą veikimą ir potencialių išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimų, dėl kurių gali tik įsijungti sukamojo momento ribotuvas arba įspėjamasis signalas, aprašymą.

Šio sąrašo būdingi pavyzdžiai: tuščia aktyviklio talpykla, netinkamas veikimas, dėl kurio nustojama dozuoti aktyviklį, nepakankama aktyviklio kokybė, netinkamas veikimas, dėl kurio panaudojama mažai aktyviklio, netinkamas recirkuliavimo srautas arba išjungta recirkuliavimo sistema.

Tipo patvirtinimo institucija iš šio sąrašo pasirenka mažiausia dvi ir daugiausia tris NOx kontroliuojančių prietaisų ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos netinkamo veikimo operacijas;

6.5.8.3.2. Nustatymo etapui išmetami NOx matuojami atliekant ETC bandymo ciklą vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlio nuostatomis. ETC bandymo rezultatas naudojamas nustatant, kaip tikėtinai pradės veikti NOx kontrolės monitoringo sistema bandymo metu (sukamojo momento apribojimas ir/arba įspėjamasis signalas). Netinkamas veikimas modeliuojamas taip, kad NOx kiekis daugiau kaip 1 g/kWh neviršytų kurios nors iš ribinių verčių, nurodytų 6.5.3.2 ar 6.5.3.4 skirsniuose.

Išmetamųjų teršalų nustatyti nereikalaujama, jei aktyviklio talpykla tuščia arba jei reikia parodyti išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos netinkamą veikimą.

Sukamojo momento ribotuvas nustatymo etapo metu išjungiamas;

6.5.8.3.3. Bandymo etapui variklis tikrinamas atliekant daugiausia keturis TPĮDS bandymo ciklus. Neturėtų būti jokių kitų gedimų, išskyrus tuos, dėl kurių atliekamas bandymas;

6.5.8.3.4. Prieš pradedant bandymų ciklą, nurodytą 6.5.8.3.3 skirsnyje, išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema nustatoma režimu „gedimų nėra“;

6.5.8.3.5. Atsižvelgiant į pasirinktą NOx kiekį, sistema įjungia įspėjamąjį signalą ir kartu prireikus sukamojo momento ribotuvą bet kuriuo metu prieš pasibaigiant bandymų serijai. Bandymų seriją galima sustabdyti, kai NOx kontrolės monitoringo sistema tinkamai sureaguoja.

6.5.8.4. Tuo atveju, kai išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema yra iš esmės pagrįsta NOx kiekio kontrolės jutikliais, pro kuriuos teka išmetamųjų teršalų srautas, gamintojas, norėdamas įsitikinti, ar laikomasi reikalavimų, gali pasirinkti tiesiogiai kontroliuoti tam tikras sistemos dalis (pvz., dozavimo veiklos sutrikimą, uždarytą EGR sklendę). Tokiu atveju atliekamas bandymas su pasirinkta sistemos dalimi;

6.5.8.5. Sukamojo momento ribojimas, kurio reikalaujama pagal 6.5.5.3 skirsnį, dėl sukamojo momento ribotuvo patvirtinamas kartu su bendru variklio darbo patvirtinimu pagal Direktyvą 80/1269/EB. Bandymo procesui gamintojas tipo patvirtinimo institucijai parodo, kad į variklio elektroninio reguliavimo bloką įdėtas tinkamas sukamojo momento ribotuvas. Atskirų sukamojo momento ribotuvo matavimų bandymo proceso metu nereikalaujama;

6.5.8.6. Kaip alternatyva 6.5.8.3.3–6.5.8.3.5 skirsniams išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos ir sukamojo momento ribotuvo bandymas gali būti atliekamas išbandant transporto priemonę. Transporto priemone važiuojama keliu arba bandymo keliu esant pasirinktoms netinkamo veikimo operacijoms ar išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistemos gedimams, siekiant įrodyti, kad įsijungs įspėjamasis signalas ir sukamojo judesio ribotuvas pagal 6.5 skirsnio reikalavimus, ypač pagal 6.5.5.2 ir 6.5.5.3 skirsnius.

6.5.8.7. Jei laikantis 6.5 skirsnio reikalavimų kompiuterio atmintyje reikia laikyti neištrinamą trikties kodą, bandymo sekos pabaigoje reikia, kad būtų įvykdyti šie trys reikalavimai:

– pasinaudojant TPĮDS rodmenų nustatymo įtaisu būtų galima patvirtinti, kad TPĮDS kompiuterio atmintyje yra atitinkamas neištrinamas trikties kodas, nurodytas 6.5.3.3 skirsnyje, ir kad tipo patvirtinimo institucijai tinkamai įrodoma, kad rodmenų nuskaitymo įtaisas negali jo ištrinti, ir

– skaitant neištrinamus duomenis, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.9.2 skirsnyje, galima patvirtinti, kiek laiko nustatymo sekos metu praėjo, kol įsijungė įspėjamasis signalas, ir kad tipo patvirtinimo institucijai galima tinkamai įrodyti, jog rodmenų nuskaitymo įtaisas negali tų duomenų ištrinti, ir

– tipo patvirtinimo institucija patvirtino konstrukcijos elementus, įrodančius, kad ši neištrinama informacija yra saugoma pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.9.2 skirsnį mažiausiai 400 dienų arba 9600 variklio darbo valandų.

7. ĮRENGIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖJE

7.1. Variklio įrengimas transporto priemonėje turi atitikti šias su variklio tipo patvirtinimu susijusias charakteristikas:

7.1.1. slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje turi būti ne didesnis kaip patvirtintam varikliui 6 priede nurodytas sumažėjimas;

7.1.2. priešslėgis išmetimo vamzdyje turi būti ne didesnis, kaip patvirtintam varikliui 6 priede nurodytas priešslėgis;

7.1.3. išmetimo sistemos tūris nuo 6 priede nurodyto patvirtinto variklio išmetimo sistemos tūrio neturi skirtis daugiau kaip 40 %;

7.1.4. variklio darbui reikalingos pagalbinės įrangos suvartota galia turi būti ne didesnė kaip patvirtintam varikliui 6 priede nurodyta galia.

8. VARIKLIŲ ŠEIMA

8.1. Variklių šeimą apibrėžiantys parametrai

Variklių šeima, kurią yra apibrėžęs variklio gamintojas, turi atitikti standarto LST ISO 16185 nuostatas.

8.2. Pirminio variklio pasirinkimas.

8.2.1. Dyzeliniai varikliai:

Pagrindinis šeimos pirminio variklio parinkimo kriterijus – tai didžiausias per vieną taktą įpurkštų degalų kiekis esant didžiausio deklaruoto sukamojo momento sukimosi dažniui. Jei dviejų ar daugiau variklių šis pagrindinis kriterijus yra vienodas, pasirenkant pirminį variklį taikomas antrinis kriterijus – didžiausias per vieną taktą įpurkštų degalų kiekis esant vardiniam sukimosi dažniui. Esant tam tikroms aplinkybėms patvirtinimą suteikianti institucija gali nuspręsti, kad šeimai blogiausias išmetamųjų teršalų kiekio požiūriu atvejis gali būti geriausiai apibūdintas bandant antrą variklį. Taigi patvirtinimą suteikianti institucija bandymui gali išsirinkti papildomą variklį, pasirinkimą pagrįsdama savybėmis, kurios rodytų, kad šis šeimai priklausantis variklis gali turėti didžiausią išmetamųjų teršalų lygį.

Jei šeimai priklausantys varikliai gali turėti kitų kintamų savybių, kurios galėtų būti laikomos veikiančiomis išmetamųjų teršalų susidarymą, šios savybės taip pat turi būti identifikuotos ir į jas turi būti atsižvelgiama renkantis pirminį variklį;

8.2.2. Dujiniai varikliai:

Šeimos pirminis variklis turi būti pasirinktas taikant pirminį didžiausio darbinio tūrio kriterijų. Jei dviejų ar daugiau variklių šis pagrindinis kriterijus yra vienodas, pasirenkant pirminį variklį taikomas antrinis kriterijus tokia tvarka:

– didžiausias per taktą tiekiamų degalų kiekis esant deklaruotos vardinės galios sukimosi dažniui,

– didžiausia kibirkštinio uždegimo paskuba,

– mažiausias išmetamųjų dujų recirkuliavimo laipsnis,

– nėra oro siurblio arba oro siurblys su mažiausiuoju oro srautu.

Esant tam tikroms aplinkybėms, patvirtinimą suteikianti institucija gali nuspręsti, kad šeimai blogiausias išmetamųjų teršalų kiekio požiūriu atvejis gali būti geriausiai apibūdintas bandant antrą variklį. Taigi patvirtinimą suteikianti institucija bandymui gali išsirinkti papildomą variklį, pasirinkimą pagrįsdama savybėmis, kurios rodytų, kad šis šeimai priklausantis variklis gali turėti didžiausią išmetamųjų teršalų lygį.

8.3. Diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimą apibūdinantys parametrai:

Diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimą galima apibūdinti pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri visiems tos šeimos varikliams.

Siekiant, kad variklius būtų galima laikyti priklausančiais tai pačiai diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimai, jiems turi būti bendras toliau pateikiamų parametrų sąrašas:

– ribinių verčių kontrolės metodai,

– gedimų nustatymo metodai,

jeigu gamintojas atitinkamomis inžinerinėmis priemonėmis arba kitomis tinkamomis procedūromis neįrodė, kad tie metodai nėra lygiaverčiai.

Pastaba. Tai pačiai šeimai nepriklausantys varikliai vis dėlto gali priklausyti tai pačiai diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčių variklių šeimai, jeigu yra laikomasi pirmiau minėtų kriterijų.

9. GAMINIŲ ATITIKTIS

9.1. Priemonių produkcijos atitikčiai užtikrinti turi būti imamasi pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nuostatas. Produkcijos atitiktis tikrinama remiantis tipo patvirtinimo sertifikatuose, kurie nustatyti šio Tvarkos aprašo 6 priede, pateikiamu aprašymu. Taikant 1, 2 arba 3 priedėlius, variklių, kurių turi būti nustatoma produkcijos atitiktis, išmatuotas išmestų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekis turi būti tikslinamas naudojant tam tikro variklio atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių, kaip nustatyta 6 priedo 1 priedėlio 1.4 skirsnyje.

LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) atitinkami skirsniai taikomi tada, jeigu kompetentingos institucijos abejoja gamintojo taikyta tikrinimo procedūra;

9.1.1. Jei reikia išmatuoti išmetamųjų teršalų kiekį ir variklio tipo patvirtinimas buvo vieną ar kelis kartus pratęstas, turi būti bandomas(-i) variklis(-iai), aprašytas(-i) informaciniuose atitinkamo pratęsimo dokumentuose;

9.1.1.1. Dėl išmetamųjų teršalų bandomo variklio atitikties:

Pristatęs variklį atsakingosioms institucijoms, gamintojas turi niekaip nebereguliuoti pasirinkto variklio;

9.1.1.1.1. Iš partijos atsitiktinai paimami trys varikliai. Tie varikliai, kurie bandomi tik darant ESC ir ELR bandymus ar tik darant ETC bandymą tipui patvirtinti pagal 6.2.1 punkto lentelių A eilutę, bandomi darant gaminių atitikties patikrinimo bandymus. Atsakingajai institucijai sutikus, visi kiti varikliai, gavę tipo patvirtinimą pagal 6.2.1 punkto lentelių A, B1, B2 arba C eilutes, gaminių atitikčiai patikrinti bandomi pagal ESC ir ELR ciklus ar pagal ETC ciklą. Ribinės vertės pateiktos šio priedo 6.2.1 punkte;

9.1.1.1.2. Jei pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), taikomo automobiliams ir jų priekaboms, priedą kompetentingą instituciją tenkina gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis, bandymai daromi pagal šio priedo 1 priedėlį.

Jei pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), taikomo automobiliams ir jų priekaboms, priedą kompetentingos institucijos netenkina gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis, bandymai daromi pagal šio priedo 2 priedėlį.

Gamintojo prašymu bandymai gali būti daromi pagal šio priedo 3 priedėlį;

9.1.1.1.3. Remiantis variklių bandymais imčių būdu, partijos gaminiai laikomi tinkamais, jei pagal atitinkamame priedėlyje taikomus kriterijus teigiamas sprendimas gautas dėl visų teršalų, ir netinkamais, jei neigiamas sprendimas gautas dėl vieno teršalo.

Kai teigiamas sprendimas gaunamas dėl vieno teršalo, šis sprendimas negali būti pakeistas remiantis jokiais papildomais bandymais, kuriais norima nuspręsti dėl kitų teršalų.

Jei dėl visų teršalų teigiamo sprendimo nėra gauta ir jei nė dėl vieno teršalo nėra gauta neigiamo sprendimo, bandomas kitas variklis (žr. 2 paveikslą).

Jei negauta jokio sprendimo, gamintojas gali bet kuriuo metu nuspręsti nutraukti bandymą. Tokiu atveju registruojamas neigiamas sprendimas;

9.1.1.2. Turi būti bandomi tik nauji varikliai. Dujiniai varikliai turi būti įvažinėti pagal metodiką, apibrėžtą 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte;

9.1.1.2.1. Tačiau gamintojo prašymu bandymus galima daryti su dyzeliniais ar dujiniais varikliais, pašildomais ilgiau nei nurodyta 9.1.1.2 punkte, bet ne ilgiau kaip 100 valandų. Tokiu atveju juos pašildo gamintojas, kuris įsipareigoja šių variklių niekaip nereguliuoti;

9.1.1.2.2. Kai gamintojas prašo variklius pašildyti pagal 9.1.1.2.1 punkto sąlygas, pašildymą galima taikyti:

– visiems bandomiems varikliams, arba

– pirmajam bandomam varikliui, dujų išsiskyrimo koeficientą nustatant tokiu būdu:

– pirmojo bandomo variklio išmetamieji teršalai matuojami nulinę valandą ir „x“ valandą

– dujų evoliucijos koeficientas nuo nulinės iki „x“ valandos apskaičiuojamas kiekvienam teršalui:

išmetamųjų teršalų kiekis „x“ valandą/išmetamųjų teršalų kiekis nulinę valandą,

šis koeficientas gali būti mažesnis kaip vienetas.

Kiti bandomieji varikliai nebus pašildomi, bet nulinę valandą gautas išmetamųjų teršalų kiekis bus pakeistas remiantis išsiskyrimo koeficientu.

Šiuo atveju reikia turėti šias vertes:

– pirmojo variklio vertes „x“ valandą

– kitų variklių vertes nulinę valandą padaugintas iš išsiskyrimo koeficiento;

9.1.1.2.3. Visi šie bandymai su dyzeliniais varikliais ir LPG varomais varikliais gali būti daromi naudojant pramoninius degalus. Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti etaloninių degalų rūšis, aprašytas 4 priede. Tai reiškia, kad reikia daryti bandymus, aprašytus šio priedo 4 punkte, kai kiekvienas dujinis variklis naudoja bent dvi etaloninių degalų rūšis;

9.1.1.2.4. Jei tai yra NG varomi varikliai, visus šiuos bandymus naudojant pramoninius degalus galima daryti taip:

– H paženklintiems varikliams – H diapazono pramoninius degalus (0,89 ≤ Sla ≤ 1,00),

– L paženklintiems varikliams – L diapazono pramoninius degalus (1,00 ≤ Sla ≤ 1,19),

– HL paženklintiems varikliams – Sla poslinkio koeficiento kraštutinio diapazono pramoninius degalus (0,89 ≤ Sla ≤ 1,19).

Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti etaloninių degalų rūšis, aprašytas 4 priede. Tuomet reikia daryti bandymus, aprašytus šio priedo 4 punkte;

9.1.1.2.5. Jei kyla ginčas dėl dujų variklių neatitikimo, kai jie varomi pramoniniais degalais, bandymai turi būti daromi naudojant etaloninių degalų rūšį, kuri buvo naudojama bandant pirminį variklį, ar leistinus papildomus degalus 3, kaip nurodyta 4.1.3.1 ir 4.2.1.1 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Tuomet rezultatas turi būti perskaičiuotas taikant atitinkamą(-us) koeficientą(-us) „r“, „r_a“ ar „r_b“, aprašytą(-us) 4.1.4, 4.1.5.1 ir 4.2.1.2 punktuose. Jei r, r_a ar r_b yra mažesni kaip vienetas, pataisa nėra būtina. Išmatuoti rezultatai ir apskaičiuoti rezultatai turi rodyti, kad variklis, naudodamas tinkamas degalų rūšis (1,2 degalų rūšis ir, jei taikytina, 3 degalų rūšį, jei tai yra gamtinių dujų varikliai, ir A bei B rūšių degalus, jei tai yra LPG varikliai), atitinka ribines vertes;

9.1.1.2.6. Dujinių variklių, pritaikytų naudoti tik vienos konkrečios rūšies degalus, gaminių atitikties bandymai daromi naudojant degalus, kuriems variklis buvo kalibruotas.

9.1.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS):

9.1.2.1. Jeigu turi būti patikrinta, ar transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka produkcijos atitikties reikalavimus, patikrinimas turi būti atliekamas taip:

9.1.2.2. Jeigu tvirtinimo institucija nustato, kad produkcijos kokybė atrodo neatitinkanti privalomųjų reikalavimų, atsitiktine imtimi iš variklių serijos paimamas variklis, su kuriuo atliekami šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėjamas ne ilgiau nei 100 valandų;

9.1.2.3. Produkcija laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus, jeigu šis variklis atitinka šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus;

9.1.2.4. Jeigu iš serijos paimtas variklis neatitinka 9.1.2.2 skirsnio reikalavimų, atsitiktine imtimi iš serijos turi būti paimami kiti keturi varikliai, su kuriais atliekami šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėjamas ne ilgiau nei 100 valandų;

9.1.2.5. Produkcija laikoma atitinkančia privalomuosius reikalavimus, jeigu bent trys varikliai iš kitą atsitiktine imtimi paimtųjų atitinka šio Tvarkos aprašo 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.

2 paveikslas

Gaminių atitikties tikrinimo schema

		Trijų variklių bandymas
		ˆ
	†	Bandymų statistinio rezultato apskaičiavimas
		ˆ
		Ar pagal atitinkamą papildymą bandymų statistinis rezultatas atitinka neigiamo sprendimo dėl partijos kriterijus bent vienam teršalui?				TAIP	†	Partija atmetama
			ˆ		NE
NE		Ar pagal atitinkamą papildymą bandymų statistinis rezultatas atitinka teigiamo sprendimo dėl partijos kriterijus bent vienam teršalui?
			ˆ		TAIP
		Teigiamas sprendimas gautas vienam teršalui ar daugiau teršalų
			ˆ
		Ar teigiamas sprendimas gautas visiems teršalams?				TAIP	†	Partija priimama
			†	NE
			ˆ
		Papildomo variklio bandymas

10. EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ/VARIKLIŲ ATITIKTIS

10.1. Eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis šio Tvarkos aprašo tikslams turi būti tikrinama reguliariai per visą transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką;

10.2. Remiantis tipo patvirtinimais, suteiktais atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, privaloma imtis papildomų priemonių, kad būtų patvirtintas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisų veiksmingumas per visą transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką įprastomis eksploatavimo sąlygomis;

10.3. Procedūros, kurias būtina taikyti eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitikčiai nustatyti, nurodytos šio Tvarkos aprašo 10 priede.

______________

1 priedo

1 priedėlis

GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO METODIKA, KAI STANDARTINIS NUOKRYPIS YRA PRIIMTINAS

1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį, kai gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis yra priimtinas.

2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), tuo tarpu partijai, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10%).

3. I priedo 6.2.1 skirsnyje (žr. 2 brėžinį) išvardytiems visiems teršalams taikoma toliau nurodyta procedūra: tarkime:

L = ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė;

Xį = i-ajam imties varikliui išmatuoto kiekio natūraliojo logaritmo vertė (pritaikius atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių);

s = gaminių standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotų kiekių natūraliojo logaritmo vertes);

n = konkrečios imties dydis.

4. Kiekvienai imčiai normalizuotų nuokrypių nuo ribinės vertės suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

5. Tuomet:

– jei bandymo statistinis rezultatas yra didesnis kaip tokio dydžio imčiai 3 lentelėje pateikta teigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas teigiamas sprendimas;

– jei bandymo statistinis rezultatas yra mažesnis kaip tokio dydžio imčiai 3 lentelėje pateikta neigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas neigiamas sprendimas;

– jei yra kitaip, pagal 1 priedo 9.1.1.1 punktą bandomas papildomas variklis ir apskaičiavimas kartojamas vienu varikliu padidėjusiai imčiai.

3 lentelė

1 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės

Mažiausiasis imties dydis: 3

Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis)	Teigiamo sprendimo ribinė vertė An	Neigiamo sprendimo ribinė vertė Bn
3	3,327	-4,724
4	3,261	-4,790
5	3,195	-4,856
6	3,129	-4,922
7	3,063	-4,988
8	2,997	-5,054
9	2,931	-5,120
10	2,865	-5,185
11	2,799	-5,251
12	2,733	-5,317
13	2,667	-5,383
14	2,601	-5,449
15	2,535	-5,515
16	2,469	-5,581
17	2,403	-5,647
18	2,337	-5,713
19	2,271	-5,779
20	2,205	-5,845
21	2,139	-5,911
22	2,073	-5,977
23	2,007	-6,043
24	1,941	-6,109
25	1,875	-6,175
26	1,809	-6,241
27	1,743	-6,307
28	1,677	-6,373
29	1,611	- 6,439
30	1,545	-6,505
31	1,479	-6,571
32	-2,112	-2,112

______________

1 priedo

2 priedėlis

GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO METODIKA, KAI STANDARTINIS NUOKRYPIS YRA NEPRIIMTINAS AR JO NĖRA

1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį, kai gamintojo pateiktas gaminių standartinis nuokrypis yra nepriimtinas arba jo nėra.

2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių dydžio imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), tuo tarpu partijos, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10 %).

3. Tariama, kad teršalų kiekio vertės, pateiktos I priedo 6.2.1 skirsnyje, pasiskirsto pagal logaritmiškai įprastą skirstinį ir turi būti transformuotos logaritmuojant natūraliojo logaritmo pagrindu. Pažymimas atitinkamai mažiausias ir didžiausias imčių dydis (mo = 3 ir m = 32) ir konkrečios imties dydis pažymimas n.

4. Jei partijoje išmatuotos natūraliojo logaritmo vertės (prieš tai pritaikius atitinkamus charakteristikų blogėjimo faktorius) yra x1, x2,... xi ir L yra ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė, tuomet apibrėžiama:

ir

5. 4 lentelėje pateiktos kiekvieno dydžio imties teigiamo sprendimo (An) ir neigiamo sprendimo (Bn) ribinės vertės. Bandymų statistikos rezultatas yra santykis

.

ir norint nustatyti, ar partija priimama ar nepriimama, jis turi būti taikomas taip:

kai m0 ≤ n < m:

– partija priimama, jei  / v_n ≤ A_n,

– partija nepriimama, jei  / v_n ≥ B_n,

– bandomas papildomas variklis, jei A_n <  / v_n < B_n.

6. Pastabos

Bandymų statistikos vieną po kitos einančias vertes padeda apskaičiuoti šios rekursinės formulės:

(n = 2, 3,...;  = d₁; V₁ = 0)

4 lentelė

2 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės

Mažiausiasis imties dydis: 3

Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis)	Teigiamo sprendimo ribinė vertė An	Neigiamo sprendimo ribinė vertė Bn
3	-0,80381	16,64743
4	-0,76339	7,68627
5	- 0,72982	4,67136
6	-0,69962	3,25573
7	-0,67129	2,45431
8	- 0,64406	1,94369
9	-0,61750	1,59105
10	-0,59135	1,33295
11	-0,56542	1,13566
12	-0,53960	0,97970
13	-0,51379	0,85307
14	-0,48791	0,74801
15	-0,46191	0,65928
16	-0,43573	0,58321
17	-0,40933	0,51718
18	-0,38266	0,45922
19	-0,35570	0,40788
20	-0,32840	0,36203
21	-0,30072	0,32078
22	-0,27263	0,28343
23	-0,24410	0,24943
24	-0,21509	0,21831
25	-0,18557	0,18970
26	-0,15550	0,16328
27	-0,12483	0,13880
28	-0,09354	0,11603
29	-0,06159	0,09480
30	-0,02892	0,07493
31	-0,00449	0,05629
32	-0,03876	0,03876

______________

1 priedo

3 priedėlis

GAMINIŲ KOKYBĖS ATITIKTIES TIKRINIMO GAMINTOJO PRAŠYMU METODIKA

1. Šiame priedėlyje aprašyta metodika, kurią reikia taikyti gamintojo prašymu tikrinant gaminių atitiktį pagal išmetamųjų teršalų kiekį.

2. Metodika ne mažiau kaip trijų variklių dydžio imčiai yra parengta pagal tai, kad tikimybė, jog partija, kurios 30 % variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,90 (gamintojo rizika = 10 %), tuo tarpu partijos, kurios 65 % variklių turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,10 (naudotojo rizika = 10 %).

3. 1 priedo 6.2.1 skirsnyje (žr. 2 brėžinį) išvardytiems visiems teršalams taikoma toliau nurodyta procedūra:

Tarkime:

L = ribinio teršalo kiekio natūraliojo logaritmo vertė;

Xį = i-ajam imties varikliui išmatuoto kiekio natūraliojo logaritmo vertė (pritaikius atitinkamą charakteristikų blogėjimo faktorių);

s = gaminių standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus išmatuotų kiekių natūraliojo logaritmo vertes);

n = konkrečios imties dydis.

4. Kiekvienai imčiai apskaičiuojama bandymų statistika, nustatanti neatitinkančių variklių, t. y. tokių, kurių xi => L, skaičių.

5. Tuomet:

– jei bandymo statistinis rezultatas yra mažesnis, kaip tokio dydžio imčiai 5 lentelėje pateikta teigiamo sprendimo ribinė vertė ar lygus jai, dėl šio teršalo priimamas teigiamas sprendimas;

– jei bandymo statistinis rezultatas yra didesnis kaip tokio dydžio imčiai 5 lentelėje pateikta neigiamo sprendimo ribinė vertė ar lygus jai, dėl šio teršalo priimamas neigiamas sprendimas;

– jei yra kitaip, pagal I priedo 9.1.1.1 punktą bandomas papildomas variklis ir apskaičiavimas kartojamas vienu varikliu padidėjusiai imčiai.

5 lentelėje pateiktos teigiamos ir neigiamos ribinės vertės apskaičiuojamos pagal standartą LST ISO 8422:1991.

5 lentelė

3 priedėlio imties sudarymo plano teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės Mažiausiasis imties dydis: 3

Suvestinis bandytų variklių skaičius (imties dydis)	Teigiamo sprendimo ribinė vertė	Neigiamo sprendimo ribinė vertė
3	–	3
4	0	4
5	0	4
6	1	5
7	1	5
8	2	6
9	2	6
10	3	7
11	3	7
12	4	8
13	4	8
14	5	9
15	5	9
16	6	10
17	6	10
18	7	11
19	8	9

______________

1 priedo

4 priedėlis

SISTEMOS LYGIAVERTIŠKUMO NUSTATYMAS

Sistemos lygiavertiškumo nustatymas pagal šio priedo 6.2 skirsnį turi būti grindžiamas 7 (ar daugiau) ėminių porų koreliacijos tarp numatomos pasirinkti ir vienos iš šio Tvarkos aprašo etaloninių sistemų tyrimu. Taikytini lygiavertiškumo kriterijai – tai F kriterijus ir abipusis Studento kriterijus.

Statistiniu metodu tiriama hipotezė, ar numatoma pasirinkti sistema išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio standartinis generalinės aibės nuokrypis ir vidutinė vertė nesiskiria nuo etalonine sistema išmatuoto išmetamųjų teršalų kiekio standartinio nuokrypio ir vidutinės generalinės aibės vertės. Hipotezė tikrinama remiantis F ir t verčių 5 % reikšmingumo lygmeniu. 7–10 mėginių porų kritinės F ir t vertės yra nurodytos toliau pateikiamoje lentelėje. Jeigu pagal toliau nurodomą formulę apskaičiuotos F ir t vertės yra didesnės nei kritinės F ir t vertės, – numatoma pasirinkti sistema nėra lygiavertė.

Taikoma toliau nurodoma metodika. Apatiniai indeksai R ir C žymi etaloninę bei numatomą pasirinkti sistemas.

a) Su etalonine bei numatoma pasirinkti sistemomis atliekami bent 7 bandymai (geriausia būtų juos atlikti vienu metu). Bandymų skaičius žymimas nr ir nc;

b) Apskaičiuojamos vidutinės vertės xr ir xc bei standartiniai nuokrypiai Sr ir Sc;

c) F vertė apskaičiuojama taip:

(didesnė iš dviejų standartinių nuokrypių Sr ir Sc vertė turi būti skaitiklyje);

d) t vertė apskaičiuojama taip:

e) Apskaičiuotos F ir t vertės palyginamos su kritinėmis F ir t vertėmis, nurodytomis toliau pateiktoje lentelėje ir atitinkančiomis bandymų skaičių. Jeigu pasirenkamos didesnės imtys, atsižvelgiama į lenteles su 5 % reikšmingumo lygmeniu (95 % pasikliautinumas);

f) Laisvės laipsnis (CHBF) nustatomas taip:

jei tai F kriterijus: df = nr – 1 / nc – 1;

jei tai t kriterijus: df = nc + nr – 2.

Pasirinktų imties dydžių F ir t vertės

Imties dydis		F-kriterijus			t-kriterijus
	df		Fcrit	df		tcrit
7	6/6		4,284	12		2,179
8	7/7		3,787	14		2,145
9	8/8		3,438	16		2,120
10	9/9		3,179	18		2,101

g) Lygiavertiškumas nustatomas taip:

– jeigu F < Fcrit ir t < tcrit, tada numatoma pasirinkti sistema yra lygiavertė etaloninei šio Tvarkos aprašo sistemai,

– jeigu F ≥ Fcrit ir t ≥ tcrit, tada numatoma pasirinkti sistema yra skirtinga nei etaloninė šio Tvarkos aprašo sistema.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

2 priedas

INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr. [...]

Pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) priedą DĖL EB TIPO PATVIRTINIMO ir dėl priemonių, kurių reikia imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius teršalus bei kietąsias daleles ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, naudojančių gamtines dujas ar suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus

Šis Tvarkos aprašas

Transporto priemonės tipas/pirminis variklis/variklio tipas ⁽¹⁾:

0. Bendrieji duomenys:

0.1. Markė (įmonės pavadinimas):

0.2. Tipas ir komercinis aprašas (nurodyti kurį nors variantą):

0.3. Tipo identifikavimo būdas ir vieta, jei paženklinta ant transporto priemonės:

0.4. Transporto priemonės kategorija (jei taikytina):

0.5. Variklio kategorija: dyzelinis/varomas NG/varomas LPG/varomas etanoliu (¹):

0.6. Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.7. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas:

0.8. Įstatymu numatytų lentelių ir įrašų vieta ir tvirtinimo būdas:

0.9. Jei yra komponentų ir atskirų techninių vienetų, EB patvirtinimo ženklo vieta ir tvirtinimo būdas:

0.10. Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

0.11. Jei tai transporto priemonė, kuriai įrengta diagnostikos sistema (TPĮDS), veikimo sutrikimo rodytuvo aprašymas ir (arba) jo brėžinys.

Priedai

1. (Pirminio) variklio pagrindinės charakteristikos ir informacija, kaip daryti bandymą;

2. Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos;

3. Variklių tipų šeimoje pagrindinės charakteristikos;

4. Su varikliu susijusių transporto priemonės dalių charakteristikos (jei taikytina);

5. Pirminio variklio/variklio tipo ir, jei taikytina, variklio skyriaus nuotraukos ir/arba brėžiniai;

6. Išvardyti kitus priedus, jei jų yra.

Data, byla

______________

2 priedo

1 priedėlis

PIRMINIO VARIKLIO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS IR INFORMACIJA, KAIP DARYTI BANDYMĄ (1)

1. VARIKLIO APRAŠAS

1.1. Gamintojas:

1.2. Gamintojo variklio kodas:

1.3. Ciklas: keturių taktų/dviejų taktų (2)

1.4. Cilindrų skaičius ir išdėstymas:

1.4.1. Cilindro skersmuo: mm

1.4.2. Stūmoklio eiga: mm

1.4.3. Uždegimo tvarka:

1.5. Variklio tūris: cm³

1.6. Tūrinis suspaudimo laipsnis (3):

1.7. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai):

1.8. Įsiurbimo ir išmetimo angų mažiausiasis skerspjūvio plotas: cm²

1.9. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga: min^-1

1.10. Didžiausioji naudingoji galia: kW, kai min^-1

1.11. Didžiausiasis leistinas variklio sukimosi dažnis: min^-1

1.12. Didžiausiasis efektyvusis sukamasis momentas: Nm, kai min^-1

1.13. Uždegimo sistema: uždegimas suspaudimu/priverstinis uždegimas (2)

1.14. Degalai: dyzelinas/LPG/NG-H/NG-L/NG-HL/etanolis (2)

1.15. Aušinimo sistema:

1.15.1. Aušinimas skysčiu

1.15.1.1. Skysčio pobūdis:

1.15.1.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai):taip/ne (2)

1.15.1.3. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):

1.15.1.4. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):

1.15.2. Aušinimas oru:

1.15.2.1. Orapūtė: taip/ne (2)

1.15.2.2. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):

1.15.2.3. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):

1.16. Gamintojo leidžiama temperatūra:

1.16.1. Aušinimas skysčiu: didžiausioji temperatūra prie išleidimo angos: K

1.16.2. Aušinimas oru: kontrolinis taškas:

Didžiausioji temperatūra kontroliniame taške: K;

1.16.3. Didžiausioji oro temperatūra prie įsiurbimo tarpinio aušintuvo išleidimo angos (jei taikytina): K;

1.16.4. Didžiausioji išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinio (-ių) antbriaunio (-ų) ar pripūtimo kompresoriaus (-ių): K;

1.16.5. Degalų temperatūra:

mažiausioji K, didžiausioji K;

dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įtekėjimo angoje ir slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, jei tai dujinis variklis;

1.16.6. Degalų slėgis:

mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;

slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, tik dujiniams varikliams, varomiems NG;

1.16.7. Tepalo temperatūra:

mažiausioji K, didžiausioji K;

1.17. Pripūtimo kompresorius: taip/ne (1)

1.17.1. Markė:

1.17.2. Tipas:

1.17.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausiasis pripūtimo slėgis, išmetamųjų dujų sklendė, jei taikytina):

1.17.4. Tarpinis aušintuvas: taip/ne (¹)

1.18. Maitinimo sistema:

Didžiausiasis leistinas slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) 2 priede dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių variklio galią, suderinimo (²), ir nurodytomis sąlygomis: kPa;

1.19. Išmetimo sistema:

Didžiausiasis leistinas išmetimo dujų priešslėgis esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip pateikta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB nurodytomis sąlygomis: kPa;

Išmetimo sistemos tūris dm³;

1.20. Variklio elektroninis kontrolės agregatas (EEBU) (visi variklio tipai):

1.20.1. Gamyklinė markė:...

1.20.2. Tipas:...

1.20.3. Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai):...

____________________________

(1) Jei varikliai ir sistemos nestandartiniai, gamintojas privalo pateikti informaciją, kuri atitiktų čia nurodytąją;

(2) Išbraukti tai, kas netinka;

(3) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.

2. ORO UŽTERŠTUMĄ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS

2.1. Karterio dujų recirkuliavimo įtaisas (aprašas ir brėžiniai):

2.2. Papildomi taršą mažinantys įtaisai (jei yra ir jei nepatenka į skyrių su kita antrašte):

2.2.1. Katalizinis konverteris: taip/ne (¹)

2.2.1.1. Markė (-ės):

2.2.1.2. Tipas (-ai):

2.2.1.3. Katalizinių konverterių ir elementų skaičius:

2.2.1.4. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) matmenys, forma ir tūris:

2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas:

2.2.1.6. Bendras brangiųjų metalų kiekis:

2.2.1.7. Santykinė koncentracija:

2.2.1.8. Substratas (sandara ir medžiaga):

2.2.1.9. Korių tankis:

2.2.1.10. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) korpuso tipas:

2.2.1.11. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir santykinis atstumas išmetimo grandinėje):

2.2.1.12. Įprastos veikimo temperatūros diapazonas (K):...

2.2.1.13. Sunaudojamieji aktyvikliai (jeigu taikoma):

2.2.1.13.1. Aktyviklio tipas ir jo koncentracija, reikalinga katalizei užtikrinti:...

2.2.1.13.2. Įprastas aktyviklio veikimo temperatūros diapazonas:...

2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (jeigu taikomas):...

2.2.1.13.4. Aktyviklio pakartotino pylimo skaičius: nuolatos/atliekant techninę priežiūrą(*)

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka.

2.2.2. Deguonies jutiklis: taip/ne (1)

2.2.2.1. Markė (-ės):

2.2.2.2. Tipas:

2.2.2.3. Vieta:

2.2.3. Oro įpurškimas: taip/ne (1)

2.2.3.1. Tipas (oro įpurškimo sistema, oro siurblys ir t. t.):

2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas: taip/ne (1)

2.2.4.1. Charakteristikos (gamyklinė markė, tipas, srautas ir kt.):

2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (1)

2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir tūris:

2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija:

2.2.5.3. Padėtis (santykinis atstumas išmetimo grandinėje):

2.2.5.4. Regeneravimo metodas ar sistema, aprašas ir/arba brėžinys:

2.2.5.5. Įprastos veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas:...

2.2.5.6. Jei tai periodiškas regeneravimas:

– ETC bandymų ciklų skaičius tarp dviejų regeneravimų (n1):

– ETC bandymų ciklų skaičius atliekant regeneravimą (n2)

2.2.6. Kitos sistemos: taip/ne (1)

2.2.6.1. Aprašas ir veikimas:

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka.

(*) Nereikalinga išbraukti.

3. DEGALŲ TIEKIMAS

3.1. Dyzeliniai varikliai:

3.1.1. Degalų siurblys

Slėgis (2):                        kPa arba charakteristikų diagrama (1):

3.1.2. Įpurškimo sistema:

3.1.2.1. Siurblys

3.1.2.1.1. Markė (-ės):

3.1.2.1.2. Tipas (-ai):

3.1.2.1.3. Patiekiamas degalų kiekis mm³ (2) per taktą, kai variklio sukimosi dažnis min^-1 esant visam įpurškimo srautui, arba charakteristikų diagrama (1) (2):

Nurodyti taikytą metodą: siurblys ant variklio/siurblio bandymų stende (1)

Jei įpurškimas reguliuojamas, nurodyti tipišką degalų tiekimą ir įpurškimo slėgio kitimą pagal variklio sukimosi dažnį;

3.1.2.1.4. Įpurškimo paskuba:

3.1.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė (2):

3.1.2.1.4.2. Statinio įpurškimo laiko reguliavimas (2):

3.1.2.2. Įpurškimo vamzdžiai:

3.1.2.2.1. Ilgis:                                                mm;

3.1.2.2.2. Vidinis skersmuo:                            mm;

3.1.2.2.3. Aukštojo slėgio energijos kaupiklis, gamyklinė markė ir tipas:...

3.1.2.3. Purkštuvas (-ai)

3.1.2.3.1. Markė (-ės):

3.1.2.3.2. Tipas (-ai):

3.1.2.3.3. „Atsidarymo slėgis“:                             kPa (2);

arba charakteristikų diagrama (1) (2):

3.1.2.4. Reguliatorius:

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka;

(²) nurodyti leistinuosius nuokrypius.

3.1.2.4.1. Markė (-ės):

3.1.2.4.2. Tipas (-ai):

3.1.2.4.3. Atkirtos pradžios esant visai apkrovai sukimosi dažnis:                        min^-1;

3.1.2.4.4. Didžiausiasis sukimosi dažnis be apkrovos:                                           min^-1;

3.1.2.4.5. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga:                                                                min^-1;

3.1.3. Šaltojo paleidimo sistema:

3.1.3.1. Markė (-ės):

3.1.3.2. Tipas (-ai):

3.1.3.3. Aprašas:

3.1.3.4. Pagalbinė paleidimo priemonė:

3.1.3.4.1. Markė:

3.1.3.4.2. Tipas:

3.2. Dujiniai varikliai (3):

3.2.1. Degalai: NG/LPG (1)

3.2.2. Slėgio reguliatorius (-iai) ar garintuvas/slėgio reguliatorius (-iai) (2)

3.2.2.1. Markė (-ės):

3.2.2.2. Tipas (-ai):

3.2.2.3. Slėgio mažinimo pakopų skaičius:

3.2.2.4. Slėgis paskutinėje pakopoje:

mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;

3.2.2.5. Pagrindinių reguliavimo vietų skaičius:

3.2.2.6. Tuščiosios eigos reguliavimo vietų skaičius:

3.2.2.7. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.3. Degalų tiekimo sistema: maišymo įrenginys/dujų įpurškimas/skysčio įpurškimas/tiesioginis įpurškimas (1):

3.2.3.1. Mišinio koncentracijos reguliavimas:

3.2.3.2. Sistemos aprašas ir/arba diagrama ir brėžiniai:

3.2.3.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.4. Maišymo įrenginys:

3.2.4.1. Skaičius:

3.2.4.2. Markė (-ės):

3.2.4.3. Tipas (-ai):

3.2.4.4. Vieta:

3.2.4.5. Reguliavimo galimybės

3.2.4.6. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.5. Įpurškimas į įsiurbiamąjį kolektorių:

3.2.5.1. Įpurškimas: vienas/keli purkštuvai (1)

3.2.5.2. Įpurškimas: nepertraukiamas/esant vienalaikiam sinchronizavimui/esant nuosekliam sinchronizavimui (1)

3.2.5.3. Įpurškimo įranga:

3.2.5.3.1. Markė (-ės):

3.2.5.3.2. Tipas (-ai):

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka;

(2) Nurodyti leistinuosius nuokrypius;

(3) Jei sistemos yra kitokios komponuotės, pateikti lygiavertę informaciją.

3.2.5.3.3. Reguliavimo galimybės:

3.2.5.3.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.5.4. Tiekimo siurblys (jei taikytina):

3.2.5.4.1. Markė (-ės):

3.2.5.4.2. Tipas (-ai):

3.2.5.4.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.5.5. Purkštuvas (-ai):

3.2.5.5.1. Markė (-ės):

3.2.5.5.2. Tipas (-ai):

3.2.5.5.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB.

3.2.6. Tiesioginis įpurškimas:

3.2.6.1. Įpurškimo siurblys/slėgio reguliatorius (1)

3.2.6.1.1. Markė (-ės):

3.2.6.1.2. Tipas (-ai):

3.2.6.1.3. Įpurškimo reguliavimas:

3.2.6.1.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 d. įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.6.2. Purkštuvas (-ai)

3.2.6.2.1. Markė (-ės):

3.2.6.2.2. Tipas (-ai):

3.2.6.2.3. Atidarymo slėgis arba charakteristikų diagrama (2):

3.2.6.2.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.7. Elektroninis valdymo įtaisas (ECU)

3.2.7.1. Markė (-ės):

3.2.7.2. Tipas (-ai):

3.2.7.3. Reguliavimo galimybės:

3.2.8. Gamtinių dujų degalams būdinga įranga:

3.2.8.1. 1 variantas (tik patvirtinant variklius kelioms konkrečioms degalų sudėtims):

3.2.8.1.1. Degalų sudėtis:

metanas (CH4):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
etanas (C2H6):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
propanas (C3H8):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
butanas (C4H10):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
C5/C5+:	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
deguonis (O2):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
inertinės (N2, He ir t. t.):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;

3.2.8.1.2. Purkštuvas (-ai):

3.2.8.1.2.1. Markė (-ės):

3.2.8.1.2.2. Tipas (-ai):

3.2.8.1.3. Kiti (jei taikytina):

3.2.8.2. 2 variantas (tik patvirtinant kelias konkrečias degalų sudėtis):

4. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS

4.1. Didžiausiasis vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai pagal galinius taškus ar lygiaverčiai duomenys:

4.2. Etaloniniai ir/arba nustatomieji intervalai (1):

5. UŽDEGIMO SISTEMA (TIK KIBIRKŠTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS)

5.1. Uždegimo sistemos tipas: bendra uždegimo ritė ir žvakės/atskira uždegimo ritė ir žvakės/kita (nurodyti) (1):

5.2. Uždegimo valdymo įrenginys:

5.2.1. Markė (-ės):

5.2.2. Tipas (-ai):

5.3. Uždegimo paskubos kreivė/paskubos charakteristika (1) (2):

5.4. Uždegimo paskubos nustatymas (2): laipsnių iki VGT, kai sukimosi dažnis min^-1 ir didžiausiasis leistinas slėgis kPa;

5.5. Uždegimo žvakės:

5.5.1. Markė (-ės):

5.5.2. Tipas (-ai):

5.5.3. Tarpo nustatymas: mm;

5.6. Uždegimo ritė (-ės):

5.6.1. Markė (-ės):

5.6.2. Tipas (-ai):

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka;

(2) Nurodyti leistinuosius nuokrypius.

6. VARIKLIU VAROMA ĮRANGA

Bandymams variklis turi būti pristatytas su papildoma įranga, reikalinga varikliui dirbti (pvz., ventiliatoriumi, vandens siurbliu ir t. t.), kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB, ir nurodytomis darbo sąlygomis.

6.1. Pagalbinė įranga, kurią bandymui reikia įmontuoti:

Jei pagalbinės įrangos įrengti stende neįmanoma ar netikslinga tai daryti, jos sunaudojama galia turi būti nustatyta ir atimta iš išmatuotos variklio galios visame bandymo ciklo (-ų) darbo diapazone.

6.2. Pagalbinė įranga, kurią bandymui reikia išmontuoti:

Pagalbinė įranga, reikalinga tik transporto priemonės darbui (pvz., oro kompresorius, oro kondicionavimo sistema ir t. t.), bandymui turi būti nuimta. Jei pagalbinė įranga negali būti nuimta, jos sunaudota galia gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos variklio galios visame bandymo ciklo (-ų) darbo diapazone.

7. PAPILDOMA INFORMACIJA APIE BANDYMŲ SĄLYGAS

7.1. Naudota tepimo medžiaga:

7.1.1. Markė:

7.1.2. Tipas:

(Nurodyti alyvos procentinį kiekį mišinyje, jei tepimo medžiaga ir degalai yra maišomi):

7.2. Varikliu varoma įranga (jei taikytina):

Pagalbinės įrangos sunaudojamą galią reikia nustatyti tik:

– jei variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga nepritvirtinta prie variklio ir (arba),

– jei variklio darbui nereikalinga pagalbinė įrangai yra pritvirtinta prie variklio.

7.2.1. Sąrašas ir identifikavimo informacija:

7.2.2. Galia, sunaudojama esant įvairiems nurodytiems variklio sukimosi dažniams:

Įranga	Galia (kW), sunaudojama esant įvairiems nurodytiems variklio sukimosi dažniams
	Tuščioji eiga	Mažas sukimosi dažnis	Didelis sukimosi dažnis	Sukimosi dažnis A (^1)	Sukimosi dažnis B (^1)	Sukimosi dažnis C (^1)	Etaloninis sukimosi dažnis (^2)
P(a) Variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga (reikia atimti iš išmatuotos variklio galios), žr. 6.1 punktą
P(b) Variklio darbui nereikalinga pagalbinė įranga (reikia pridėti prie išmatuotos variklio galios), žr. 6.2 punktą

(1) ESC bandymams;

(2) Tik ETC bandymams.

8. VARIKLIO EKSPLOATACINĖS CHARAKTERISTIKOS

8.1. Variklio sukimosi dažnis (¹):

Mažas sukimosi dažnis (nlo):                  min^-1;

Didelis sukimosi dažnis (nhi):                 min^-1;

ESC ir ELR ciklai:

Sukimosi dažnis tuščiąja eiga:                 min^-1;

Sukimosi dažnis A:                                 min^-1;

Sukimosi dažnis B:                                  min^-1;

Sukimosi dažnis C:                                  min^-1;

ETC ciklas

Etaloninis sukimosi dažnis:                     min^-1

8.2. Variklio galia (išmatuota pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 80/1269/EB, kW.

	Variklių sukimosi dažnis
	Tuščioji eiga	Sukimosi dažnis A (^1)	Sukimosi dažnis B (^1)	Sukimosi dažnis C (^1)	Etaloninis dažnis (^2)
P(m) Galia, išmatuota bandymų stende
P(a) Galia, sunaudota pagalbinės įrangos, kurią bandymui reikia įmontuoti (6.1 punktas) – jei sumontuota – jei nesumontuota	0	0	0	0	0
P(b) Galia, sunaudota pagalbinės įrangos, kurią bandymui reikia išmontuoti (6.2 punktas) – jei sumontuota – jei nesumontuota	0	0	0	0	0
P(n) Naudingoji variklio galia = P(m) – P(a) + P(b)
(^1) ESC bandymas. (^2) Tik ETC bandymas

(1) Nurodyti leistinąjį nuokrypį; jis turi būti ± 3 % gamintojo deklaruotų verčių.

8.3. Dinamometro nustatomieji parametrai (kW):

Dinamometro nustatomieji parametrai ESC ir ELR bandymams ir ETC bandymo etaloninių verčių ciklui turi būti pagrįsti 8.2 punkto naudingąja variklio galia P(n). Variklį bandymų stende rekomenduojama įrengti naudoti naudingosios galios režimu. Šiuo atveju P(m) ir P(n) vertės yra vienodos. Jei variklį eksploatuoti naudingosios galios režimu yra neįmanoma ar netikslinga, dinamometro nustatomieji parametrai turi būti pataisyti naudingosios galios režimui, taikant pirmiau nurodytą formulę;

8.3.1. ESC ir ELR bandymai: Dinamometro nustatomieji parametrai apskaičiuojami pagal 3 priedo 1 priedėlio 1.2 punkto formules.

Apkrovos procentinė dalis	Variklių sukimosi dažnis
	Tuščioji eiga	Sukimosi dažnis A	Sukimosi dažnis B	Sukimosi dažnis C
10	-
25	-
50	-
75	-
100

8.3.2. ETC bandymas:

Jei variklis nebandomas naudingosios galios režimu, pataisos formulė, pagal kurią išmatuotoji galia ar išmatuotas ciklo darbas paverčiamas, kaip nustatyta pagal 3 priedo 2 priedėlio 2 punktą, naudingąja galia ar ciklo naudinguoju darbu, variklio gamintojo turi būti pateikta visai ciklo darbo režimų sričiai ir patvirtinta techninės tarnybos.

9. TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMA DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMA

9.1. Veikimo sutrikimo rodytuvo aprašymas ir (arba) jo brėžinys [*]:

9.2. Visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengta diagnostikos (TPĮDS) sistema, sąrašas ir tų sudedamųjų dalių paskirtis:...

9.3. Raštu pateiktas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos (bendrų veikimo principų) aprašymas), skirtos:

9.3.1. Dyzeliniams/dujiniams varikliams [*];

9.3.1.1. Katalizatoriui kontroliuoti [*];...

9.3.1.2. deNOx sistemai kontroliuoti [*]:...

9.3.1.3. Dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtrui kontroliuoti [*];...

9.3.1.4. Elektroninei degalų tiekimo sistemai kontroliuoti [*];

9.3.1.5. Kitoms sudedamosioms dalims, kurias kontroliuoja TPĮDS, stebėti [*].

9.4. Veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimas (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas):...

9.5. Visų TPĮDS taikomų išvesties kodų ir formatų (su kiekvieno kodo paaiškinimu), sąrašas:...

___________________

[*] Nereikalinga išbraukti.

10. SUKAMOJO MOMENTO RIBOTUVAS

10.1. Sukamojo momento ribotuvo įjungimo aprašymas;

10.2. Visos apkrovos kreivės apribojimo aprašymas.

______________

2 priedo

2 priedėlis

VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

1. BENDRIEJI PARAMETRAI

1.1. Degimo ciklas:

1.2. Aušinimo priemonė:

1.3. Cilindrų skaičius (1):

1.4. Atskiro cilindro darbinis tūris:

1.5. Oro įsiurbimo būdas:

1.6. Degimo kameros tipas/konstrukcija:

1.7. Vožtuvas ir angos – forma, dydis ir skaičius:

1.8. Degalų sistema:

1.9. Uždegimo sistema (dujiniai varikliai):

1.10. Įvairios ypatybės:

– pripūtimo įrenginio aušinimo sistema (1):

– išmetamųjų dujų recirkuliavimas (1):

– vandens įpurškimas/emulsija (1):

– oro įpurškimas (1):

1.11. Išmetamųjų teršalų vėlesnis apdorojimas (1):

Tokio pat (ar pirminio variklio mažiausiojo) santykio (sistemos tūris/per taktą patiekiamas degalų kiekis) patvirtinimas pagal diagramos (-ų) numeriu (-ius):

2. VARIKLIŲ ŠEIMOS SĄRAŠAS

2.1. Dyzelinių variklių šeimos pavadinimas:

2.1.1. Variklių specifikacija šioje šeimoje:

	Pirminis variklis
Variklio tipas
Cilindrų skaičius
Vardinis sukimosi dažnis (min^-1)
Vienu siurblio sūkiu tiekiamas degalų kiekis (mm^3)
Vardinė naudingoji galia (kW)
Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukamajam momentui (min^-1)
Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mm^3)
Didžiausiasis sukamasis momentas (Nm)
Sukimosi dažnis tuščiąja eiga (min^-1)
Cilindro darbinis tūris (% pirminio variklio)	100

(1) Jei netaikytina, pažymėti n

2.2. Dujinių variklių šeimos pavadinimas:

2.2.1. Variklių specifikacija šioje šeimoje:

	Pirminis variklis
Variklio tipas
Cilindrų skaičius
Vardinis sukimosi dažnis (min^-1)
Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mg)
Vardinė naudingoji galia (kW)
Sukimosi dažnis esant didžiausiajam sukamajam momentui (min^-1)
Per taktą pateikiamas degalų kiekis (mm^3)
Didžiausiasis sukamasis momentas (Nm)
Sukimosi dažnis tuščiąja eiga (min^-1)
Cilindro darbinis tūris (% pirminio variklio)	100
Kibirkšties paskubos reguliavimas
Išmetamųjų dujų recirkuliavimo srautas
Oro siurblys taip/ne
Oro siurblio tikrasis tiekiamas srautas

______________

2 priedo

3 priedėlis

VARIKLIŲ TIPO ŠEIMOS VIDUJE PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

1. VARIKLIO APRAŠAS

1.1. Gamintojas:

1.2. Gamintojo variklio kodas:

1.3. Ciklas: keturių taktų/dviejų taktų (2)

1.4. Cilindrų skaičius ir išsidėstymas:

1.4.1. Cilindro skersmuo:                                                                                         mm;

1.4.2. Stūmoklio eiga:                                                                                              mm;

1.4.3. Uždegimo tvarka

1.5. Variklio tūris:                                                                                                    cm³;

1.6. Tūrinis suspaudimo laipsnis (3)

1.7. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai):

1.8. Įsiurbimo ir išmetimo angų mažiausiasis skerspjūvio plotas:                             cm²;

1.9. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga:                                                                         min^-1;

1.10. Didžiausioji naudingoji galia: kW, kai                                                          min^-1;

1.11. Didžiausiasis leistinasis variklio sukimosi dažnis:                                         min^-1;

1.12. Didžiausiasis efektyvusis sukamasis momentas: Nm, kai                             min^-1;

1.13. Uždegimo sistema: uždegimas suspaudimu/priverstinis uždegimas (²)

1.14. Degalai: dyzelinas/LPG/NG-H/NG-L/NG-HL/etanolis (²)

1.15. Aušinimo sistema

1.15.1. Aušinimas skysčiu

1.15.1.1. Skysčio pobūdis:

1.15.1.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): taip/ne (2)

1.15.1.3. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):

1.15.1.4. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):

1.15.2. Aušinimas oru

1.15.2.1. Orapūtė: taip/ne (2)

1.15.2.2. Charakteristikos ar markė (-ės) ir tipas (-ai) (jei taikytina):

1.15.2.3. Perdavimo skaičius (-iai) (jei taikytina):

1.16. Gamintojo leidžiama temperatūra

1.16.1. Aušinimas skysčiu: didžiausioji temperatūra prie išleidimo angos: K;

1.16.2. Aušinimas oru – kontrolinis taškas:

1.16.3. Didžiausioji įsiurbimo tarpinio aušintuvo prie išleidimo angos oro temperatūra (jei taikytina): K;

1.16.4. Didžiausioji išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinio (-ių) antbriaunio (-ų) ar pripūtimo kompresoriaus (-ių): K;

1.16.5. Degalų temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K;

dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įtekėjimo angoje bei slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, jei tai dujinis variklis, varomas NG;

1.16.6. Degalų slėgis: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;

slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje, tik dujiniams varikliams, kurie degalams naudoja NG;

1.16.7. Tepalo temperatūra: mažiausioji K, didžiausioji K;

1.17. Pripūtimo kompresorius: taip/ne (¹)

1.17.1. Markė:

1.17.2. Tipas:

_______________________

(1) Pateikti kiekvienai variklių šeimai;

(2) Išbraukti tai, kas netinka;

(3) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.

1.17.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausiasis pripūtimo slėgis, išmetamųjų dujų sklendė, jei taikytina):

1.17.4. Tarpinis aušintuvas: taip/ne (¹)

1.18. Įsiurbimo sistema

Didžiausiasis leistinas slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos, esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 180/1269 nurodytomis sąlygomis: kPa;

1.19. Išmetimo sistema:

Didžiausiasis leistinas išmetimo dujų priešslėgis esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EB nurodytomis sąlygomis:

kPa;

Išmetimo sistemos tūris:                                  cm³;

1.20. Elektroninis variklio kontrolės agregatas (EEBU) (visi variklio tipai):

1.20.1. Gamyklinė markė:

1.20.2. Tipas:

1.20.3. Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai):...

2. ORO UŽTERŠTUMĄ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS

2.1. Karterio dujų recirkuliavimo įtaisas (aprašas ir brėžiniai):

2.2. Papildomi taršą mažinantys įtaisai (jei yra ir jei nepatenka į skyrių su kita antrašte):

2.2.1. Katalizinis konverteris: taip/ne (1)

2.2.1.1. Markė (-ės):

2.2.1.2. Tipas (-ai):

2.2.1.3. Katalizinių konverterių ir elementų skaičius:

2.2.1.4. Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) matmenys, forma ir tūris:

2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas:

2.2.1.6. Bendras brangiųjų metalų kiekis:

2.2.1.7. Santykinė koncentracija:

2.2.1.8. Substratas (sandara ir medžiaga):

2.2.1.9. Korių tankis:

2.2.1.10. Katalizinio (ių) konverterio (-ių) korpuso tipas:

2.2.1.11. Katalizinio (ių) konverterio (-ių) padėtis (vieta ir etaloninis atstumas išmetimo grandinėje

2.2.1.12. Įprastos veikimo temperatūros diapazonas (K):...

2.2.1.13. Sunaudojamieji aktyvikliai (jeigu taikoma):

2.2.1.13.1. Aktyviklio tipas ir jo koncentracija, reikalinga katalizei užtikrinti:...

2.2.1.13.2. Įprastas aktyviklio veikimo temperatūros diapazonas:...

2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (jeigu taikomas):...

2.2.1.13.4. Aktyviklio pakartotinio pylimo skaičius: nuolatos/atliekant techninę priežiūrą (1)

2.2.2. Deguonies jutiklis: taip/ne (1)

2.2.2.1. Markė (-ės):

2.2.2.2. Tipas:

2.2.2.3. Vieta:

2.2.3. Oro įpurškimas: taip/ne (1)

2.2.3.1. Tipas (oro įpurškimo sistema, oro siurblys ir t. t.):

2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliavimas: taip/ne (1)

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka.

2.2.4.1. Charakteristikos (gamyklinė markė, tipas, srautas ir t. t.):

2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: taip/ne (1)

2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir tūris:

2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija:

2.2.5.3. Padėtis (etaloninis atstumas išmetimo grandinėje):

2.2.5.4. Regeneravimo metodas ar sistema, aprašas ir (arba) brėžinys:

2.2.5.5. Įprastos veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas:...

2.2.5.6. Jei tai periodiškas regeneravimas:

– ETC bandymų ciklų skaičius tarp dviejų regeneravimų (n1);

– ETC bandymų ciklų skaičius atliekant regeneravimą (n2);

2.2.6. Kitos sistemos: taip/ne (1)

2.7. Aprašas ir veikimas:

3. DEGALŲ TIEKIMAS

3.1. Dyzeliniai varikliai;

3.1.1. Degalų siurblys;

Slėgis (2) kPa arba charakteristikos diagrama (1):

3.1.2. Įpurškimo sistema:

3.1.2.1. Siurblys

3.1.2.1.1. Markė (-ės):

3.1.2.1.2. Tipas (-ai):

3.1.2.1.3. Patiekiamas degalų kiekis: mm³ (2) per taktą, kai variklio sukimosi dažnis min^-1 esant visam įpurškimo srautui, arba charakteristikos diagrama(1) (2):

Nurodyti taikytą metodą: ant variklio/ant siurblio bandymų stendo (1)

Jei įpurškimas reguliuojamas, nurodyti tipišką degalų tiekimą ir įpurškimo slėgio kitimą pagal variklio sukimosi dažnį;

3.1.2.1.4. Įpurškimo paskuba:

3.1.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė (2):

3.1.2.1.4.2. Statinio įpurškimo laiko reguliavimas (2):

3.1.2.2. Įpurškimo vamzdžiai

3.1.2.2.1. Ilgis: mm;

3.1.2.2.2. Vidinis skersmuo: mm;

3.1.2.2.3. Aukštojo slėgio energijos kaupiklis, gamyklinė markė ir tipas:...

3.1.2.3. Purkštuvas (-ai)

3.1.2.3.1. Markė (-ės):

3.1.2.3.2. Tipas (-ai):

3.1.2.3.3. „Atsidarymo slėgis“ kPA (2) arba charakteristikų diagrama (1) (2):

3.1.2.4. Reguliatorius

3.1.2.4.1. Markė (-ės):

3.1.2.4.2. Tipas (-ai):

3.1.2.4.3. Atkirtos pradžios esant visai apkrovai sukimosi dažnis:            min^-1;

3.1.2.4.4. Didžiausiasis sukimosi dažnis be apkrovos:                               min^-1;

3.1.2.4.5. Sukimosi dažnis tuščiąja eiga:                                                    min^-1;

3.1.3. Šaltojo paleidimo sistema

3.1.3.1. Markė (-ės):

3.1.3.2. Tipas (-ai):

3.1.3.3. Aprašas:

3.1.3.4. Pagalbinė paleidimo priemonė:

3.1.3.4.1. Markė:

3.1.3.4.2. Tipas:

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka;

(2) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.

3.2. Dujiniai varikliai (1):

3.2.1. Degalai: gamtinės dujos/LPG (2)

3.2.2. Slėgio reguliatorius (-iai) ar garintuvas/slėgio reguliatorius (-iai) (3)

3.2.2.1. Markė (-ės):

3.2.2.2. Tipas (-ai):

3.2.2.3. Slėgio mažinimo pakopų skaičius:

3.2.2.4. Slėgis paskutinėje pakopoje: mažiausiasis kPa, didžiausiasis kPa;

3.2.2.5. Pagrindinių reguliavimo vietų skaičius:

3.2.2.6. Tuščiosios eigos reguliavimo vietų skaičius:

3.2.2.7. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.3. Degalų tiekimo sistema: maišymo įrenginys/dujų įpurškimas/skysčio įpurškimas/tiesioginis įpurškimas (2)

3.2.3.1. Mišinio koncentracijos reguliavimas:

3.2.3.2. Sistemos aprašas ir/arba diagrama ir brėžiniai:

3.2.3.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB;

3.2.4. Maišymo įrenginys:

3.2.4.1. Skaičius:

3.2.4.2. Markė (-ės):

3.2.4.3. Tipas (-ai):

3.2.4.4. Vieta:

3.2.4.5. Reguliavimo galimybės:

3.2.4.6. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB

3.2.5. Įpurškimas į įsiurbiamąjį kolektorių:

3.2.5.1. Įpurškimas: vienas/keli purkštukai (2)

3.2.5.2. Įpurškimas: nepertraukiamas/esant vienalaikiam sinchronizavimui/esant nuosekliam sinchronizavimui (2);

3.2.5.3. Įpurškimo įranga.

3.2.5.3.1. Markė (-ės):

3.2.5.3.2. Tipas (-ai):

3.2.5.3.3. Reguliavimo galimybės:

3.2.5.3.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB

3.2.5.4. Tiekimo siurblys (jei taikytina):

3.2.5.4.1. Markė (-ės):

3.2.5.4.2. Tipas (-ai):

3.2.5.4.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB

3.2.5.5. Purkštuvas (-ai)

3.2.5.5.1. Markė (-ės):

3.2.5.5.2. Tipas (-ai):

_______________________

(1) Jei sistemos yra kitokios komponuotės, pateikti lygiavertę informaciją (3.2 punktui);

(2) Išbraukti tai, kas netinka;

(3) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.

3.2.5.5.3. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB

3.2.6. Tiesioginis įpurškimas

3.2.6.1. Įpurškimo siurblys/slėgio reguliatorius (1)

3.2.6.1.1. Markė (-ės):

3.2.6.1.2. Tipas (-ai):

3.2.6.1.3. Įpurškimo reguliavimas:

3.2.6.1.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB

3.2.6.2. Purkštuvas (-ai)

3.2.6.2.1. Markė (-ės):

3.2.6.2.2. Tipas (-ai):

3.2.6.2.3. Atidarymo slėgis arba charakteristikų diagrama (2):

3.2.6.2.4. Sertifikato numeris pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytą ES direktyvą 1999/96/EB

3.2.7. Elektroninis valdymo įrenginys

3.2.7.1. Markė (-ės):

3.2.7.2. Tipas (-ai):

3.2.7.3. Reguliavimo galimybės:

3.2.8. Gamtinėms dujoms būdinga įranga

3.2.8.1. 1 variantas

(tik patvirtinant variklius kelioms konkrečioms degalų sudėtims)

3.2.8.1.1. Degalų sudėtis:

metanas (CH4):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
etanas (C2H6):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
propanas (C3H8):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
butanas (C4H10):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
C5/C5+:	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
deguonis (O2):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;
inertinės (N2, He ir t. t.):	bazinis kiekis:	% mol; maž. % mol; didž. % mol;

3.2.8.1.2. Purkštuvas (-ai):

3.2.8.1.2.1. Markė (-ės):

3.2.8.1.2.2. Tipas (-ai):

3.2.8.1.3. Kiti (jei taikytina).

3.2.8.2. 2 variantas

(tik patvirtinant kelias konkrečias degalų sudėtis)

4. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS

4.1. Didžiausiasis vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai pagal galinius taškus ar lygiaverčiai duomenys:

4.2. Etaloniniai ir/arba nustatomieji intervalai (1):

5. UŽDEGIMO SISTEMA (TIK KIBIRKŠTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS)

5.1. Uždegimo sistemos tipas: bendra uždegimo ritė ir žvakės/atskira uždegimo ritė ir žvakės/ritė ant žvakės/kita (nurodyti) (1)

5.2. Uždegimo valdymo įrenginys:

5.2.1. Markė (-ės):

5.2.2. Tipas (-ai):

5.3. Uždegimo paskubos kreivė/paskubos charakteristika (1) (2):

5.4. Uždegimo paskubos nustatymas (1): laipsnių iki VGT, kai sukimosi dažnis min^-1 ir didžiausiasis leistinas slėgis kPa;

5.5. Uždegimo žvakės;

5.5.1. Markė (-ės):

5.5.2. Tipas (-ai):

5.5.3. Tarpo nustatymas: mm

5.6. Uždegimo ritė (-ės)

5.6.1. Markė (-ės):

5.6.2. Tipas (-ai):

6. TRANSPORTO PRIEMONĖS DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMA

6.1. Veikimo sutrikimo rodytuvo aprašymas ir (arba) jo brėžinys (1):

6.2. Visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengta diagnostikos sistema, sąrašas ir tų sudedamųjų dalių paskirtis:...

6.3. Raštu pateiktas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) (bendrų veikimo principų) aprašymas), skirtos:

6.3.1. dyzeliniams/dujiniams varikliams (1):...

6.3.1.1. Katalizatoriams kontroliuoti (1):...

6.3.1.2. deNOx sistemai kontroliuoti (1):...

6.3.1.3. Dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtrui kontroliuoti (1):...

6.3.1.4. Elektroninei degalų tiekimo sistemai kontroliuoti (1):...

6.3.1.5. Kitoms sudedamosioms dalims, kurias kontroliuoja TPĮDS, stebėti (1)

6.4. Veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimo kriterijai (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas):...

6.5. Visų TPĮDS taikomų išvesties kodų ir formatų (su kiekvieno kodo paaiškinimu), sąrašas:...

7. SUKAMOJO MOMENTO RIBOTUVAS:

7.1. Sukamojo momento ribotuvo įjungimo aprašymas;

7.2. Visos apkrovos kreivės apribojimo aprašymas.

_______________________

(1) Išbraukti tai, kas netinka;

(2) Nurodyti leistinąjį nuokrypį.

______________

2 priedo

4 priedėlis

SU VARIKLIU SUSIJUSIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS DALIŲ CHARAKTERISTIKOS

1. Slėgio sumažėjimas prie įleidimo angos esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100% apkrovai: kPa;

2. Priešslėgis išmetimo sistemoje esant vardiniam variklio sukimosi dažniui ir 100 % apkrovai: kPa;

3. Išmetimo sistemos tūris: cm³;

4. Galia, kurią sunaudoja variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga, kaip nurodyta LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 80/1269/EEB nurodytomis sąlygomis.

Įranga	Galia (kW) sunaudota esant įvairiems variklio sukimosi dažniams
	Tuščioj i eiga	Mažas sukimosi dažnis	Didelis sukimosi dažnis	Sukimosi dažnis A (^1)	Sukimosi dažnis B (^1)	Sukimosi dažnis C (^1)	Etaloninis dažnis (^2)
P(a) Variklio darbui reikalinga pagalbinė įranga (reikia atimti iš išmatuotos variklio galios) žr. 1 priedėlio 6.1 punktą

(¹) ESC bandymas;

(²) Tik ETC bandymui.

______________

2 priedo

5 priedėlis

SU TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMA DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMA SUSIJUSI INFORMACIJA

1. Transporto priemonės gamintojas pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5 skirsnio nuostatas turi pateikti toliau nurodomą informaciją, kad atsižvelgiant į tą informaciją būtų galima gaminti transporto priemonei įrengiamai diagnostikos (TPĮDS) sistemai tinkamas atsargines arba techninės priežiūros dalis ir diagnostikos įrankius bei bandymo įrangą, jeigu ta informacija nesaugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu ji nelaikoma gamintojo arba pirminės įrangos gamintojo (OEM) tiekėjo (-ų) praktine patirtimi.

Jeigu taikoma, šiame skirsnyje pateikta informacija turi būti dar kartą pateikiama EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio teisės akto 6 priedas):

1.1. Pradinio kondicionavimo ciklų, kurie taikomi transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, tipo ir jų skaičiaus aprašymas;

1.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) bandymų ciklo, taikomo transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą atsižvelgiant į sudedamąją dalį, kurią kontroliuoja TPĮDS, tipo aprašymas;

1.3. Išsamus dokumentas, apibūdinantis visas sudedamąsias dalis, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategiją bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimą (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant registruojamus atitinkamus antrinius parametrus visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS). Visų naudojamų TPĮDS sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno paaiškinimą), siejamų su dujinių teršalų kiekiu susijusiomis atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo rodytuvų (VSR), sąrašas;

1.3.1. Pagal šį skirsnį privalomąją informaciją galima, pvz., apibrėžti užpildant toliau pateiktą lentelę, kuri turi būti pridėta prie šio priedo:

Sudedamoji dalis	Trikties kodas	Kontrolės strategija	Trikties nustatymo kriterijai	Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo kriterijai	Antriniai parametrai	Pradinis kondicionavimas	Patvirtinimo bandymas
Selektyvioji katalizinė redukcija	Pxxxx	1 ir 2 NOx jutiklių signalai	1 ir 2 jutiklio signalų skirtumas	3-ias ciklas	Variklio sūkių skaičius, variklio apkrova, katalizatoriaus temperatūra, aktyviklio veikimas	Trys TPĮDS bandymo ciklai (3 trumpieji ESC ciklai)	TPĮDS bandymo ciklas (trumpasis ESC ciklas)

1.3.2. Teikiant pagal šį priedėlį privalomąją informaciją, galima apsiriboti išsamiu gedimų kodų, kuriuos užregistravo transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS), jeigu netaikomas šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5.1.2.1 skirsnis (jis buvo taikytas atsarginėms arba techninės priežiūros sudedamosioms dalims), sąrašu. Šią informaciją galima, pvz., apibrėžti užpildant pirmiau minėtame 1.3.1 skirsnyje pateiktos lentelės dvi pirmas skiltis.

Išsamus informacijos paketas tipo tvirtinimo institucijai turėtų būti prieinamas kaip papildomos medžiagos, privalomosios pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.7.1 skirsnį, „reikalavimai dokumentams“, dalis;

1.3.3. Pagal šį skirsnį privalomoji informacija turi būti dar kartą pateikiama EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio Tvarkos aprašo 6 priedas).

Jeigu šio Tvarkos aprašo 11 priedo 5.1.2.1 skirsnis netaikomas atsarginėms arba techninės priežiūros sudedamosioms dalims, EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlyje (šio Tvarkos aprašo 6 priedas) numatytą informaciją galima apriboti nurodytąja 1.3.2 skirsnyje.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

3 priedas

BANDYMŲ METODIKA

1. ĮVADAS

1.1. Šiame priede aprašyti bandymams pristatytų variklių išmetamų teršalų dujinių komponentų, kietųjų dalelių ir dūmingumo nustatymo metodai. Aprašyti trys bandymų ciklai, taikomi pagal I priedo 6.2 punkto nuostatas:

– ESC bandymas, kurį sudaro 13 stacionarių režimų ciklas,

– ELR bandymas, kurį sudaro pereinamųjų apkrovų skirtingo sukimosi dažnio pakopos, kurios yra vienos bandymo sekos sudedamosios dalys ir daromos vienu laiku,

– ETC bandymas, kurį sudaro sekundinės trukmės pereinamųjų režimų seka.

1.2. Bandymas daromas su varikliu ant bandymo stendo, ir jis prijungtas prie dinamometro.

1.3. Matavimo principas:

Variklio išmetamus teršalus, kurių kiekį reikia išmatuoti, sudaro dujiniai komponentai (anglies monoksidas; dyzelinių variklių ir darant tik ESC bandymą: visi angliavandeniliai; dyzelinių ir dujinių variklių ir darant tik ESC bandymą: angliavandeniliai, išskyrus metaną; dujinių variklių ir darant tik ESC bandymą: metanas; ir azoto oksidai), kietosios dalelės (tik dyzelinių variklių) ir dūmai (dyzelinių variklių ir darant tik ELR bandymą). Be to, nustatant dalies srauto ir viso srauto praskiedimo sistemų skiedimo santykį, kaip bandymo dujos dažnai naudojamas anglies dioksidas. Vadovaujantis tinkama inžinerine praktika, kaip puiki priemonė bandymo metu kylančioms matavimo problemoms nustatyti rekomenduojamas taikyti bendro anglies dioksido kiekio nustatymas;

1.3.1. ESC bandymas:

Anksčiau minėtų išmetamųjų dujinių teršalų kiekiai tiriami nepertraukiamai per visą pašildyto variklio eksploatavimo režimų nustatytą seką, ėminį imant iš nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų. Bandymo ciklą sudaro keletas variklio sūkių skaičiaus ir galios režimų, kurie apima tipiškų dyzelinių variklių eksploatavimo sąlygų diapazoną. Kiekvienam režimui turi būti nustatyta ir išmatuota kiekvieno dujinio teršalo koncentracija, išmetamųjų dujų srautas ir gautoji galia bei vertės apskaičiuojamos taikant svorinius koeficientus. Matuojant kietųjų dalelių teršalus, išmetamosios dujos skiedžiamos kondicionuotu aplinkos oru naudojant dalies arba viso srauto praskiedimo sistemą. Kietosios dalelės surenkamos vienu tinkamu filtru, atsižvelgiant į kiekvieno režimo svorinius koeficientus. Apskaičiuojama vienos kilovatvalandės darbui tenkanti kiekvieno teršalo masė gramais, kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje. Papildomai matuojamas NOx kiekis trijuose bandymo taškuose, techninės tarnybos pasirinktuose kontrolinėje srityje, ir išmatuotos vertės lyginamos su vertėmis, apskaičiuotomis tiems bandymo ciklo režimams, kurie apima pasirinktus bandymo taškus. NOx kiekio kontrolinis tikrinimas užtikrina variklio išmetamų teršalų kontrolės efektyvumą esant tipiškoms variklio eksploatavimo sąlygoms.

1.3.2. ELR bandymas:

Darant atsako nustatyto dydžio apkrovai bandymą pašildyto variklio dūmingumas matuojamas dūmų matuokliu. Bandyme variklis veikiamas nuo 10 % iki 100 % keičiama apkrova esant pastovaus sukimosi dažnio režimui, taikant tris skirtingus variklio sukimosi dažnius. Papildomai daroma techninės tarnybos parinkta (¹) ketvirtoji apkrovos pakopa ir joje gauta vertė lyginama su ankstesnių apkrovos pakopų vertėmis. Taikant vidurkinimo algoritmą kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje, nustatoma didžiausia dūmingumo vertė.

1.3.3. ETC bandymas:

Per nustatytą pašildyto variklio pereinamųjų darbo režimų ciklą, kuris gerai atspindi sunkvežimiuose ir autobusuose įrengtų didelio galingumo variklių tipines eksploatavimo keliuose sąlygas, tiriami anksčiau minėti teršalai prieš tai visą išmetamųjų dujų kiekį praskiedžiant kondicionuotu aplinkos oru (CVS sistema su dvigubu praskiedimu kietosioms dalelėms) arba nustatant nepraskiestų išmetamųjų dujų dujinius komponentus ir dalies srauto praskiedimo sistemos kietąsias daleles. Taikant variklio gaunamus dinamometro sukamojo momento ir sūkių skaičiaus signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama variklio per ciklą padaryto darbo vertė. Jei tai CVS sistema, NOx ir HC nustatoma per visą ciklą integruojant analizatoriaus signalą, o CO, CO2 ir NMHC koncentraciją galima nustatyti integruojant analizatoriaus signalą arba kaupiant ėminį maiše. Visi dujiniai komponentai, jeigu jie išmatuojami nepraskiestose išmetamosiose dujose, per ciklą turi būti nustatomi integruojant analizatoriaus signalą. Jei tai kietosios dalelės, ant tinkamo filtro kaupiamas proporcingas ėminys. Nepraskiestų arba praskiestų išmetamųjų dujų srautas nustatomas per ciklą, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamųjų teršalų masės srautą. Masės srauto vertės susiejamos su variklio padarytu darbu, taip gaunamas kiekvieno teršalo kiekis gramais vienai darbo kilovatvalandei, kaip aprašyta šio priedo 2 priedėlyje.

_________________

(¹) Bandymų taškai pasirenkami taikant patvirtintus statistinius randomizavimo metodus.

2. BANDYMŲ SĄLYGOS

2.1. Variklių bandymų sąlygos:

2.1.1. Matuojama į variklį įleidžiamo oro absoliučioji temperatūra (Ta), išreikšta Kelvino laipsniais, ir sauso oro atmosferinis slėgis (ps), išreikštas kPa, ir toliau nurodytomis sąlygomis nustatomas fa parametras. Jei tai kelias cilindrų grupes ir skirtingus įleidimo kolektorius turintys varikliai, pvz., varikliai, kurių cilindrai išdėstyti „V“ forma, turi būti naudojama vidutinė skirtingų grupių temperatūra:

a) uždegimo suspaudimu varikliams:

be pripūtimo varikliams ir su mechaniniu pripūtimu varikliams:

varikliams su turbininiu pripūtimu ar su įsiurbiamo oro aušinimu arba be jo:

b) kibirkštinio uždegimo varikliams:

2.1.2. Bandymų pripažinimas galiojančiais

Kad bandymas būtų pripažįstamas galiojančiu, fa parametras turi būti:

0,96 ≤ f_a ≤ 1,06

2.2. Varikliai su pripučiamo oro aušinimu:

Turi būti registruojama pripučiamo oro temperatūra, kuri didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažnio sąlygomis turi būti lygi 2 priedo 1 priedėlio 1.16.3 punkte nurodytai didžiausiajai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Aušinimo terpės temperatūra turi būti bent 293 K (20 °C).

Jei naudojama variklių bandymų stoties sistema ar išorinė orapūtė, pripučiamo oro temperatūra varikliui dirbant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniu turi būti lygi 2 priedo 1 priedėlio 1.16.3 punkte nurodytai didžiausiajai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Kad būtų laikomasi pirmiau nurodytų reikalavimų, pripučiamo oro aušintuvo nustatomieji parametrai turi būti vienodi visą bandymo ciklą.

2.3. Variklio oro įsiurbimo sistema:

Naudojama variklio oro įsiurbimo sistema, kurioje oro srautas ribojamas viršutine variklio, dirbančio esant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniui, riba ± 100 Pa.

2.4. Variklio išmetimo sistema:

Naudojama išmetimo sistema, kurios priešslėgis varikliui dirbant didžiausiosios deklaruotos galios ir visiškosios apkrovos sukimosi dažniu būtų lygus variklio viršutinei priešslėgio ribai ± 1000 Pa, ir tūris turi būti lygus gamintojo nurodytam tūriui ± 40 %. Gali būti naudojama variklių bandymų stoties sistema, jei ji užtikrina tikrąjį variklio eksploatavimo režimą. Išmetimo sistema turi atitikti išmetamųjų dujų ėminių ėmimo reikalavimus, išdėstytus 3 priedo 4 priedėlio 3.4 punkte ir 5 priedo 2.2.1 punkte, EP ir 2.3.1 punkte, EP.

Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisą, išmetimo vamzdis turi turėti tokį pat skersmenį, kokį turi vamzdis bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu aukštyn nuo plačiosios dalies, kurioje įtaisytas papildomas apdorojimo įtaisas, įleidžiamosios angos. Atstumas nuo išmetimo kolektoriaus antbriaunio ar nuo turbokompresoriaus išleidžiamosios angos iki išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaiso turi būti toks pat, koks yra transporto priemonės konfigūracijoje ar gamintojo pateiktose atstumų specifikacijose. Pirmiau nurodyti kriterijai taikomi išmetamųjų dujų priešslėgiui ar srauto ribojimui ir jie gali būti reguliuojami vožtuvu. Tuščiuose bandymuose ir darant variklio darbo kartografavimą, papildomo apdorojimo talpykla gali būti išimta ir pakeista tokia pačia talpykla, užpildyta neaktyviu katalizatoriaus nešikliu.

2.5. Aušinimo sistema:

Naudojama pakankamo tūrio variklio aušinimo sistema, užtikrinanti gamintojo nustatytą normalią variklio eksploatavimo temperatūrą.

2.6. Tepimo alyva:

Darant bandymą naudojamų tepalinės alyvos specifikacijos turi būti užrašytos, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 7.1 punkte, ir pateiktos su bandymų rezultatais.

2.7. Degalai:

Naudojami 4 priede nurodyti etaloniniai degalai.

Degalų temperatūrą ir jos matavimo vietą nurodo gamintojas pagal 2 priedo 1 priedėlio 1.16.5 punkte apibrėžtas ribas. Degalų temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 306 K (33 °C). Jei temperatūra nenurodyta, ji degalų tiekimo įtekėjimo angoje turi būti 311 K ± 5 K (38 °C ± 5 °C).

Jei variklis naudoja NG ir LPG, degalų temperatūra ir matavimo vieta turi būti tokios, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 1.16.5 punkte ar kaip nurodyta 2 priedo 3 priedėlio 1.16.5 punkte, jei variklis nėra pirminis variklis.

2.8. Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų bandymas:

Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, per bandymų ciklą išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis turi reprezentuoti lauko sąlygomis išmetamus teršalus. Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, su kuria būtina naudoti aktyviklį, per visus bandymus naudojamas aktyviklis turi atitikti 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 skirsnio reikalavimus;

2.8.1. Jei tai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, kurios veikimas pagrįstas nenutrūkstamuoju regeneravimo procesu, išmetamųjų teršalų kiekis turi būti matuojamas prieš tai stabilizavus išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą.

Regeneravimo procesas turi būti taikomas bent kartą per ETC bandymą ir gamintojas turi nurodyti įprastas regeneravimo proceso sąlygas (suodžių kiekis, temperatūra, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.)

Siekiant, kad būtų patikrintas regeneravimo procesas, turi būti atlikti bent 5 ETC bandymai. Atliekant bandymus registruojama išmetamųjų teršalų temperatūra ir slėgis (temperatūra registruojama prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą ir po šios sistemos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.).

Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema laikoma atitinkančia nustatytus reikalavimus, jeigu atliekant bandymą gamintojo nurodytos sąlygos išlaikomos pakankamai ilgai.

Galutinis rezultatas – tai aritmetinis ETC bandymų skirtingų rezultatų vidurkis.

Jeigu išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema gali veikti saugiuoju režimu, iš kurio periodiškai persijungia veikti regeneravimo režimu, ta sistema turėtų būti patikrinta pagal 2.8.2 skirsnį. Tuo specialiu atveju I priedo 2 lentelėje nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius galima viršyti ir jų nereikėtų perskaičiuoti naudojant svorinius koeficientus.

2.8.2. Jei tai papildomas išmetamųjų teršalų apdorojimas, pagrįstas periodiškai taikomu regeneravimo procesu, išmetamųjų teršalų kiekis, stabilizavus išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, būti matuojamas bent per du ETC bandymus – pirmą kartą, taikant regeneravimo procesą, antrą kartą – be šio proceso ir rezultatai perskaičiuojami taikant svorinius koeficientus.

Regeneravimo procesas turi būti taikomas bent kartą per ETC bandymą. Varikliui galima įrengti jungiklį, kuriuo būtų galima pradėti arba užbaigti regeneravimo procesą, jeigu ši operacija neturi įtakos pirminiam variklio kalibravimui.

Gamintojas turi nurodyti įprastų regeneravimo sąlygų parametrus, kurie taikomi pradėjus regeneravimo procesą (suodžių kiekis, temperatūra, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.) ir jo trukmę (n2). Gamintojas taip pat turi nurodyti visus duomenis, leidžiančius nustatyti laiko tarpą tarp dviejų regeneravimo procesų (n1). Dėl tikslios procedūros tam laiko tarpui nustatyti tariamasi su technine tarnyba atsižvelgiant į gerą inžinerinio matavimo praktiką.

Gamintojas turi pateikti išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą su išmetamaisiais teršalais, kad atliekant ETC bandymą būtų galima taikyti regeneravimo procesą. Regeneravimo procesas netaikomas kondicionuojant variklį.

Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp dviejų regeneravimo proceso etapų nustatomas pagal kelių ETC bandymų, kurie buvo atlikti maždaug vienodais laiko tarpais, aritmetinį vidurkį. Rekomenduojama bent vieną ETC bandymą atlikti beveik prieš pačią regeneravimo bandymo pradžią, o kitą – iš karto po regeneravimo bandymo. Gamintojas, nesilaikydamas pirmiau minėto reikalavimo, gali pateikti duomenis, įrodančius, kad išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų išlieka pastovus (±15 %). Šiuo atveju galima taikyti tik vieno ETC bandymo išmetamųjų teršalų kiekį.

Atliekant regeneravimo bandymą turi būti registruojami visi duomenys, reikalingi regeneravimo procesui nustatyti (išmetamas CO arba NOx kiekis, temperatūra registruojama prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą ir po šios sistemos, išmetamųjų dujų priešslėgis ir t. t.).

Taikant regeneravimo procesą galima viršyti I priedo 2 lentelėj e nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribas.

Išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis, taikant svorinius koeficientus, perskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.5 ir 6.3 skirsnius ir galutinis rezultatas neturi viršyti I priedo 2 lentelėje nurodytojo išmetamųjų teršalų kiekio.

______________

3 priedo

1 priedėlis

ESC IR ELR BANDYMŲ CIKLAI

1. VARIKLIO IR DINAMOMETRO NUSTATOMIEJI PARAMETRAI

1.1. Variklio sukimosi dažnių A, B ir C nustatymas:

Variklio sukimosi dažnius A, B ir C gamintojas turi deklaruoti pagal šias nuostatas:

Viršutinis sukimosi dažnis nhi išmatuojamas apskaičiuojant 70 % didžiausiosios deklaruotos naudingosios galios P(n) vertės, kaip nustatyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte. Didžiausiasis variklio sukimosi dažnis, kuriam galios kreivėje gaunama ši galios vertė, žymimas nhi.

Apatinis sukimosi dažnis nlo išmatuojamas apskaičiuojant 50 % didžiausiosios deklaruotos naudingosios galios P(n) vertės, kaip nustatyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte. Mažiausiasis variklio sukimosi dažnis, kuriam galios kreivėje gaunama ši galios vertė, žymimas nlo.

Variklio sukimosi dažniai A, B ir C apskaičiuojami taip:

Sukimosi dažnis A = nlo + 25 % (nhi – nlo)

Sukimosi dažnis B = nlo + 50 % (nhi – nlo)

Sukimosi dažnis C = nlo + 75 % (nhi – nlo)

Variklio sukimosi dažniai A, B ir C gali būti patikrinti bet kuriuo iš šių metodų:

a) Norint tiksliai nustatyti nhi ir nlo, darant bandymus variklio galiai patvirtinti pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477)nurodytą ES direktyvą 80/1269/EB, matuojama papildomuose taškuose. Pagal galios kreivę nustatoma didžiausioji galia, nhi ir nlo, ir pagal pirmiau pateiktas nuostatas apskaičiuojami variklio sukimosi dažniai A, B ir C;

b) Visoje visiškosios apkrovos kreivėje daromas variklio kartografavimas nuo didžiausiojo sukimosi dažnio be apkrovos iki sukimosi dažnio tuščiąja eiga, naudojant bent 5 matavimo taškus kas 1000 min^-1 ir matavimo taškus, atitinkančius didžiausiosios deklaruotos galios sukimosi dažnį ± 50 min^-1. Pagal šią kartografavimo kreivę nustatoma didžiausioji galia, nhi ir nlo, ir pagal pirmiau pateiktas nuostatas apskaičiuojami variklio sukimosi dažniai A, B ir C.

Jei išmatuoti variklio sukimosi dažniai A, B ir C yra lygūs gamintojo deklaruotiems variklio sukimosi dažniams ± 3 %, išmetamųjų teršalų bandymui naudojami deklaruoti variklio sukimosi dažniai. Jei kurio nors variklio sukimosi dažnio leistinojo nuokrypio ribos yra viršytos, išmetamųjų teršalų bandymui naudojami išmatuoti variklio sukimosi dažniai.

1.2. Dinamometro nustatomieji parametrai:

Norint nurodytiems bandymų režimams apskaičiuoti sukamojo momento vertes naudingosios galios sąlygomis, kaip apibrėžta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte, eksperimentiniu būdu gaunama sukamojo momento kreivė. Reikia atsižvelgti į galią, kurią sunaudoja varikliu varoma įranga, jei taikytina. Dinamometro nustatomieji parametrai kiekvienam bandymų metodui apskaičiuojami pagal formulę:

s = P(n) x L/100, jei bandoma naudingosios galios režimu,

s = P(n) x L/100 + P(a) – P(b), jei bandoma ne naudingosios galios režimu,

čia:

s = dinamometro nustatomasis parametras, kW;

P(n) = naudingoji variklio galia, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 8.2 punkte, kW;

L = apkrovos procentinė dalis, kaip nurodyta 2.7.1 punkte, %;

P(a) = pagalbinės įrangos, kurią reikia įmontuoti, kaip nurodyta 2 priedo priedėlio 6.1 punkte, sunaudojama galia;

P(b) = pagalbinės įrangos, kurią reikia išmontuoti, kaip nurodyta 2 priedo 1 priedėlio 6.2 punkte, sunaudojama galia.

2. ESC BANDYMO EIGA:

Gamintojo prašymu gali būti daromas tuščiasis bandymas varikliui ir išmetimo sistemai kondicionuoti prieš matavimo ciklą.

2.1. Ėminio ėmimo filtrų parengimas:

Bent vieną valandą iki bandymo pradžios kiekvienas filtras įdedamas į iš dalies uždarytą Petrio lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių, kuri įdedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užregistruojama jo savoji masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petrio lėkštelėje ar užsandarintame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas darant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užregistruojamas savasis filtro svoris.

2.2. Matavimo įrangos sumontavimas:

Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Jei skiedžiant išmetamąsias dujas naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos turi būti prijungtas išmetimo vamzdis.

2.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas

Paleidžiama praskiedimo sistema ir variklis ir šildoma tol, kol esant didžiausiajai galiai temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir tinkamą inžinerinę praktiką.

2.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas:

Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore leidžiant jį per dalelių filtrus. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą ir po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti galima ciklo pradžioje ir pabaigoje ir gautas vertes suvidurkinti.

2.5. Skiedimo santykio nustatymas:

Turi būti nustatytas toks praskiedimo oro tiekimas, kad praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra, išmatuota prieš pat pirminį filtrą, bet kokiu režimu būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C). Skiedimo santykis (q) turi būti ne mažesnis kaip 4.

Sistemoms, kuriose skiedimo santykis kontroliuojamas matuojant CO2 ar NOx koncentraciją, CO2 ar NOx kiekis praskiedimo ore turi būti išmatuotas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Prieš bandymą ir po jo išmatuota CO2 ar NOx fono koncentracija praskiedimo ore turi būti atitinkamai ne didesnė kaip 100 ppm ar 5 ppm.

2.6. Analizatorių tikrinimas:

Nustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir jie kalibruojami.

2.7. Bandymų ciklas:

2.7.1. Su bandomuoju varikliu dinamometre daromas šis 13 režimų ciklas:

Režimo numeris	Variklio sukimosi dažnis	Apkrovos procentinė dalis	Svorinis koeficientas	Režimo trukmė
1	Tuščioj i eiga	–	0,15	4 min.
2	A	100	0,08	2 min.
3	B	50	0,10	2 min.
4	B	75	0,10	2 min.
5	A	50	0,05	2 min.
6	A	75	0,05	2 min.
7	A	25	0,05	2 min.
8	B	100	0,09	2 min.
9	B	25	0,10	2 min.
10	C	100	0,08	2 min.
11	C	25	0,05	2 min.
12	C	75	0,05	2 min.
13	C	50	0,05	2 min.

2.7.2. Bandymo seka:

Pradedamas bandymo ciklas. Daromo bandymo režimų numerių tvarka turi būti tokia, kokia nurodyta 2.7.1 punkte.

Variklis kiekvienu režimu turi dirbti nustatytą laiką, variklio sukimosi dažnis turi nusistovėti ir apkrova turi pasikeisti per pirmąsias 20 s. Nurodytas sukimosi dažnis turi būti palaikomas ± 50 min^-1 tikslumu, nurodytas sukamasis momentas turi būti lygus tokį bandymo sukimosi dažnį atitinkančiam didžiausiajam sukamajam momentui ± 2 %.

Gamintojo prašymu bandymo seka gali būti pakartota pakankamai kartų, kad ant filtro būtų sukaupta didesnė dalelių masė. Gamintojas turi pateikti išsamų duomenų vertinimo ir apskaičiavimo metodikų aprašą. Išmetamieji dujiniai teršalai nustatomi tik per pirmąjį ciklą.

2.7.3. Analizatoriaus atsakas:

Analizatoriaus išvesties signalas registruojamas juostiniu savirašiu ar matuojamas atitinkama duomenų kaupimo sistema, išmetamosioms dujoms visą bandymo ciklą tekant per analizatorių.

2.7.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas:

Visai bandymo procedūrai turi būti naudojamas vienas filtras. Reikia atsižvelgti į režimų svorinius koeficientus, nurodytus bandymo ciklo metodikoje, kiekvienam atskiram ciklo režimui imant ėminį, proporcingą išmetamųjų teršalų masės srautui. Tai galima pasiekti atitinkamai reguliuojant ėminio srautą, ėminio ėmimo trukmę ir (arba) skiedimo santykį, kad būtų paisoma 5.6 skirsnyje nurodytų efektyviųjų svorinių koeficientų taikymo kriterijaus. Ėminio ėmimo trukmė kiekvienam režimui turi būti bent 4 sekundės kiekvienam svoriniam koeficientui 0,01. Ėminiai kiekvienam režimui turi būti imami kiek įmanoma vėliau. Kietųjų dalelių ėminio ėmimas turi būti baigtas ne anksčiau nei likus 5 sekundėms iki kiekvieno režimo pabaigos.

2.7.5. Variklio darbo režimas:

Variklio sukimosi dažnis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra ir slėgio sumažėjimas, išmetamųjų dujų temperatūra ir priešslėgis, degalų debitas ir oro arba išmetamųjų dujų debitas, pripučiamo oro temperatūra, degalų temperatūra ir drėgnis turi būti registruojami kiekvienu režimu, laikantis sukimosi dažnio ir apkrovos reikalavimų (žr. 2.7.2 punktą) imant kietųjų dalelių ėminį, tačiau visais atvejais – paskutinę kiekvieno režimo minutę.

Turi būti registruojami visi apskaičiavimui reikalingi papildomi duomenys (žr. 4 ir 5 punktus).

2.7.6. NOx kiekio kontrolinėje srityje tikrinimas:

NOx kiekis kontrolinėje srityje turi būti tikrinamas iš karto, kai tik pasibaigia 13 režimas.

Prieš pradedant matavimus, variklis tris minutes kondicionuojamas 13 režimu. Turi būti daromi trys matavimai skirtingose techninės tarnybos parinktose kontrolinės srities vietose (1). Kiekvieno matavimo trukmė turi būti lygi 2 min.

Matavimo metodika yra identiška NOx matavimui esant 13 režimų ciklui ir turi būti taikoma pagal šio priedėlio 2.7.3, 2.7.5 ir 4.1 punktus ir 3 priedo 4 priedėlio 3 punktą.

Apskaičiuojama pagal 4 punktą.

2.7.7. Pakartotinis analizatorių tikrinimas:

Baigus išmetamųjų dujų kiekio nustatymo bandymą, pakartotiniam analizatoriaus tikrinimui turi būti naudojamos tos pačios nulinės vertės nustatymo ir patikros dujos. Bandymas laikomas priimtinu, jei skirtumas tarp rezultatų prieš bandymą ir po bandymo yra mažesnis kaip 2 % patikros dujų koncentracijos vertės.

__________________

(1) Bandymo taškai turi būti pasirinkti taikant patvirtintus statistinius randomizavimo metodus.

3. ELR BANDYMO EIGA:

3.1. Matavimo įrangos instaliavimas

Dūmų matuoklis ir ėminių zondai, jei naudojami, turi būti įrengti už išmetimo sistemos duslintuvo ar už bet kurio papildomo apdorojimo įtaiso, jei toks įrengtas, pagal prietaiso gamintojo nurodytas bendrąsias įrengimo metodikas. Papildomai reikia laikytis ISO DIS 11614 10 skyriaus reikalavimų, jei taikytina.

Prieš bet kokį nulinės padalos ir visos skalės tikrinimą dūmų matuoklis turi būti pašildytas ir stabilizuotas pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. Jei dūmų matuoklis turi valymo oru sistemą optikai nuo suodžių apsaugoti, ši sistema taip pat turi būti įjungta ir nustatyta pagal gamintojo rekomendacijas.

3.2. Dūmų matuoklio tikrinimas:

Nulinė padala ir visa skalė tikrinami taikant neskaidrumo rodmens režimą, nes neskaidrumo skalė turi du tiksliai apibrėžiamus kalibravimo taškus, būtent 0 % neskaidrumą ir 100 % neskaidrumą. Tuomet remiantis neskaidrumo matavimu ir LA, kurio vertę pateikia dūmų matuoklio gamintojas, galima teisingai apskaičiuoti šviesos sugerties koeficientą, kai prietaisas darant bandymą vėl nustatomas, kad rodytų k vertę.

Kai visas šviesos pluoštas pasiekia matuoklio imtuvą, nustatoma 0,0 % ± 1,0 % neskaidrumo rodmens vertė. Kai šviesai neleidžiama pasiekti imtuvo, neskaidrumo rodmens vertė nustatoma 100,0 % ±1,0 %.

3.3. Bandymo ciklas:

3.3.1. Variklio kondicionavimas:

Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendacijas, variklis ir sistema turi būti pašildyti didžiausiosios galios režimu. Kondicionavimo prieš bandymą tarpsnis dar turėtų apsaugoti daromą matavimą nuo nuosėdų, susidariusių išmetimo sistemoje per ankstesnį bandymą.

Kai variklio darbas nusistovi, ciklas turi būti pradėtas per 20 ± 2 s po kondicionavimo tarpsnio. Gamintojo prašymu gali būti daromas tuščiasis bandymas, kad variklis prieš matavimo ciklą galėtų būti papildomai kondicionuotas.

3.3.2. Bandymo seka:

Bandymą sudaro trijų apkrovos pakopų seka kiekvienam iš trijų variklio sukimosi dažnių:

A (1 ciklas), B (2 ciklas) ir C (3 ciklas), nustatytų pagal 3 priedo 1.1 punktą, po kurios eina 4 ciklas, kuriam sukimosi dažnį kontrolinėje srityje ir apkrovą nuo 10 % iki 100 % parenka techninė tarnyba (1). Dinamometras prijungus bandomąjį variklį veikia pagal šią 3 paveiksle pavaizduotą seką.

__________________

(¹) Bandymo taškai turi būti pasirinkti taikant patvirtintus statistinius randomizavimo metodus.

3 paveikslas

ELR bandymo seka

(pav.)

a) Variklis dirba 20 ± 2 s esant variklio sukimosi dažniui A ir 10 % apkrovai. Sukimosi dažnis turi būti nurodytos vertės ± 20 min^-1, nurodytas sukamasis momentas turi būti lygus bandymo sukimosi dažnį atitinkančiam didžiausiajam sukamajam momentui ± 2 %;

b) Pasibaigus pirmajai atkarpai, sukimosi dažnio reguliavimo svirtis staigiai perstumiama ir 10 ± 1 s laikoma visiškai atidarytos sklendės padėtyje. Reikia veikti tokia dinamometro apkrova, kad variklio sukimosi dažnį per pirmąsias 3 s būtų galima palaikyti ± 150 min^-1 tikslumu, o likusią laiko atkarpos dalį ± 20 min^-1 tikslumu;

c) A ir b punktuose aprašyta seka turi būti pakartota du kartus;

d) Po trečios apkrovos pakopos variklis per 20 ± 2 s turi būti nustatytas variklio sukimosi dažniu B ir 10 % apkrova;

e) Seka nuo a iki c turi būti kartojama varikliui dirbant sukimosi dažniu B;

f) Po trečios apkrovos pakopos variklis per 20 ± 2 s turi būti nustatytas variklio sukimosi dažniu C ir 10 % apkrova;

g) Seka nuo a iki c turi būti kartojama varikliui dirbant sukimosi dažniu C;

h) Po trečios apkrovos pakopos variklis per 20 ± 2 s turi būti nustatytas pasirinktu variklio sukimosi dažniu ir bet kokia apkrova, didesne kaip 10 %;

i) Seka nuo a iki c turi būti kartojama varikliui dirbant pasirinktu sukimosi dažniu.

3.4. Ciklo pripažinimas galiojančiu;

Vidutinių dūmingumo verčių kiekvienam sukimosi dažniui santykinis standartinis nuokrypis (SVA, SVB, SVC, apskaičiuotas pagal šio priedėlio 6.3.3 punktą kiekvienam bandymo sukimosi dažniui taikant tris nuoseklias apkrovos pakopas) turi būti mažesnis kaip 15 % vidutinės vertės arba mažesnis kaip 10 % ribinės vertės, pateiktos I priedo 1 lentelėje

– pagal tai, kuri didesnė. Jei skirtumas didesnis, seka turi būti kartojama tol, kol 3 nuoseklios apkrovos pakopos atitiks pripažinimo galiojančiu kriterijus.

3.5. Dūmų matuoklio pakartotinis tikrinimas

Po bandymo dūmų matuoklio nulinės vertės slinkis neturi būti didesnis kaip ± 5,0 % ribinės vertės, nurodytos I priedo 1 lentelėje.

4. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ SRAUTO APSKAIČIAVIMAS

4.1. Nepraskiestą išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:

Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį nepraskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti išmetamųjų dujų srautą. Išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas pagal 4.1.1 arba 4.1.2 skirsnį. Nustatant išmetamųjų dujų masės srautą turi būti užtikrinamas ±2,5 % arba ±1,5 % variklio didžiausios vertės rodmenų tikslumas (taikoma didesnė vertė). Galima taikyti lygiaverčius metodus (pvz., aprašytuosius šio priedo 2 priedėlio 4.2 skirsnyje).

4.1.1. Tiesioginio matavimo metodas:

Išmetamųjų dujų srautą galima tiesiogiai matuoti šiomis sistemomis:

– prietaisais, kuriais matuojamas slėgio skirtumas, pvz., tūta srautui matuoti,

– ultragarsinis prietaisas srautui matuoti,

– sūkurinis srauto matuoklis.

Privaloma imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo paklaidų, galinčių turėti įtakos išmatuotos išmetamųjų teršalų vertės paklaidai. Minėtos priemonės – tai kruopštus įtaiso įmontavimas variklio išmetamųjų dujų sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į gerą inžinerijos praktiką. Ypač turi būti kreipiamas dėmesys, kad įmontavus įtaisą nebūtų daroma įtakos variklio darbui ir išmetamųjų teršalų kiekiui;

4.1.2. Oro ir degalų matavimo metodas:

Matuojamas oro ir degalų srautas. Turi būti matuojama oro srauto ir degalų srauto matuokliais, kurie atitinka 4.1 skirsnyje nustatytus bendruosius tikslumo reikalavimus. Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

q_mew = q_maw + q_mf

4.2. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:

Jeigu išmetamųjų teršalų kiekis išmetamosiose dujose apskaičiuojamas naudojant viso srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų srauto vertę. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas (qmdew) turi būti išmatuojamas kiekvienam režimui su PDP-CVS, CFV-CVS arba SSV-CVS pagal šio priedo 2 priedėlio 4.1 skirsnyje pateiktą bendrą formulę. Tikslumas turi būti ±2 % rodmens vertės arba didesnis, ir turi būti nustatytas pagal 3 priedo 5 priedėlio 2.4 skirsnio nuostatas.

5. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

5.1. Duomenų įvertinimas:

Norint įvertinti dujinių teršalų kiekį, kiekvienam režimui reikia suvidurkinti diagramos paskutinių 30 s verčių rodmenis, ir pagal vidutinius diagramos rodmenis bei atitinkamus kalibravimo duomenis kiekvienam režimui turi būti nustatytos vidutinės HC, CO ir NOx koncentracijos (conc). Galima taikyti skirtingų tipų duomenų registravimo būdus, jei jie užtikrina lygiavertį duomenų rinkimą.

Norint patikrinti NOx kiekį kontrolinėje srityje, anksčiau nurodyti reikalavimai taikomi tik NOx.

Išmetamųjų dujų srautas q_mew ar praskiestų išmetamųjų dujų srautas q_mdew, jei taikomas pasirinktinai, turi būti nustatyti pagal šio priedo 4 priedėlio 2.3 skirsnį.

5.2. Pataisa sausoms arba drėgnoms dujoms:

Jei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal toliau pateikiamas formules. Konversija atliekama kiekvienam atskiram režimui.

c_wet = k_w x c_dry

Nepraskiestoms išmetamosioms dujoms:

arba

čia:

pr = vandens garų slėgis po aušinimo vonios, kPa;

pb = bendras atmosferinis slėgis, kPa;

Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;

kf = 0,055584 x WALF – 0,0001083 x WBET – 0,0001562 x WGAM + 0,0079936 x WDEL + +0,0069978 x WEPS

Praskiestoms išmetamosioms dujoms:

arba

Praskiedimo orui:

K_Wd = 1 – K_W1

Įsiurbiamam orui:

K_Wa = 1 – K_W2

čia:

H_a = įsiurbiamo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;

H_d = skiedimo oro drėgnumas, vandens kiekis (g) kilograme sauso oro;

ir galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis.

5.3. NOx kiekio pataisos drėgniui ir temperatūrai:

Kadangi NOx emisija priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija turi būti pataisyta atsižvelgiant į aplinkos oro temperatūrą ir drėgnį, koeficientus skaičiuojant pagal šias formules. Koeficientų taikymo diapazonas yra nuo 0 ir 25 g/kg sauso oro:

a) uždegimo suspaudimu varikliams:

čia:

Ta = įsiurbiamo oro temperatūra, K

Ha = įsiurbiamo oro drėgnumas, g vandens vienam kg sauso oro.

čia:

Ha galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis;

b) kibirkštinio uždegimo varikliams:

čia:

Ha galima apskaičiuoti naudojant paprastai priimtas formules bei atsižvelgiant į santykinio drėgnumo, rasos taško temperatūros, garų slėgio vertes arba sausojo/drėgnojo termometro rodmenis.

5.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:

Kiekvieno režimo išmetamųjų teršalų masės srautas (g/h) apskaičiuojamas toliau nurodomu būdu. Apskaičiuojant NOx, jeigu būtina, taikytinas pagal 5.3 skirsnį nustatytas drėgnumo pataisos koeficientas k_{h, D}, arba k_{h, G}.

Jei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal 5.2 skirsnį. 6 lentelėje nurodytos pasirinktų išmetamųjų dujų komponentų u_gas vertės, pagrįstos idealiųjų dujų savybėmis ir šiam Tvarkos aprašui nustatytais degalais.

a) nepraskiestoms išmetamosioms dujoms:

m_gas = u_gas * c_gas * q_mew

čia:

u_gas = išmetamųjų dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis;

c_gas = atitinkamo nepraskiestų išmetamųjų dujų komponento koncentracija, ppm;

q_mew = išmetamųjų dujų srautas, kg/h.

b) praskiestoms dujoms:

m_gas = u_gas * c_{gas, c} * q_mdew;

čia:

u_gas = išmetamųjų dujų komponento ir oro tankio santykis;

c_{gas, c} = atitinkamo praskiestų išmetamųjų dujų komponento su pataisa fonui koncentracija, ppm.

q_mdew = praskiestų išmetamųjų dujų srautas, kg/h;

čia:

Praskiedimo koeficientas D apskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.4.1 skirsnį.

5.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:

Išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) atskiriems komponentams apskaičiuojamas pagal formules:

čia:

m_gas – atskirų dujų masė;

Pn – pagal II priedo 8.2 skirsnį nustatyta naudingoji galia.

Šiam apskaičiavimui taikyti svoriniai koeficientai yra pagal 2.7.1 skirsnį.

6 lentelė

Nepraskiestų ir praskiestų išmetamųjų dujų įvairių komponentų u_gas vertės

Degalai		NOX	CO	THC/NMHC	CO2	CH4
Dyzelinas	Nepraskiestos išmetamosios dujos	0,001587	0,000966	0,000479	0,001518	0,000553
Dyzelinas	Praskiestos išmetamosios dujos	0,001588	0,000967	0,000480	0,001519	0,000553
Etanolis	Nepraskiestos išmetamosios dujos	0,001609	0,000980	0,000805	0,001539	0,000561
Etanolis	Praskiestos išmetamosios dujos	0,001588	0,000967	0,000795	0,001519	0,000553
CNG	Nepraskiestos išmetamosios dujos	0,001622	0,000987	0,000523	0,001552	0,000565
CNG	Praskiestos išmetamosios dujos	0,001588	0,000967	0,000584	0,001519	0,000553
Propanas	Nepraskiestos išmetamosios dujos	0,001603	0,000976	0,000511	0,001533	0,000559
Propanas	Praskiestos išmetamosios dujos	0,001588	0,000967	0,000507	0,001519	0,000553
Butanas	Nepraskiestos išmetamosios dujos	0,001600	0,000974	0,000505	0,001530	0,000558
Butanas	Praskiestos išmetamosios dujos	0,001588	0,000967	0,000501	0,001519	0,000553

Pastabos:

– nepraskiestą išmetamųjų dujų u vertės atsižvelgiant į idealiųjų dujų savybes, la = 2, sausas oras, 273 K, 101,3 kPa;

– praskiestų išmetamųjų dujų u vertės atsižvelgiant į idealiųjų dujų savybes ir oro tankį;

– CNG u vertės su 0,2 % paklaida,

jeigu masės sudėtis: C = 66 – 76 %; H = 22 – 25 %; N = 0 – 12 %;

– u vertės, skirtos CNG ir HC, pagrįstos CH2,93 (visiems HC taikoma u vertė, skirta CH4).

5.6. Verčių kontrolinėje srityje apskaičiavimas:

NOx išmetamųjų teršalų kiekis trims kontroliniams taškams, parinktiems pagal 2.7.6 skirsnį, išmatuojamas ir apskaičiuojamas pagal 5.6.1 skirsnį, ir, be to, jis nustatomas interpoliavimu iš bandymo režimų taškų, artimiausių atitinkamam kontroliniam taškui, kaip tai daroma pagal 5.6.2 skirsnį. Po to išmatuotos vertės lyginamos interpoliuojant gautomis vertėmis pagal 5.6.3 skirsnį.

5.6.1. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:

Kiekviename kontroliniame taške (Z) NOx išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas taip:

5.6.2. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymas pagal bandymo ciklo duomenis:

NOx išmetamųjų teršalų kiekis kiekvienam kontroliniam taškui interpoliuojamas iš keturių artimiausių bandymo ciklo režimų taškų, kurie supa pasirinktą kontrolinį tašką Z, kaip parodyta 4 brėžinyje. Šie režimai (R, S, T, U) apibrėžiami taip:

Variklio sūkių skaičius (R) = Variklio sūkių skaičiui (T) = nrt;

Variklio sūkių skaičius (S) = Variklio sūkių skaičiui (U) = nsu;

Apkrovos procentinė dalis (R) = Apkrovos procentinei daliai (S);

Apkrovos procentinė dalis (T) = Apkrovos procentinei daliai (U).

NOx išmetamųjų teršalų kiekis pasirinktam kontroliniam taškui Z apskaičiuojamas pagal šias formules:

ir:

čia:

Er, Es, Et, Eu = savitasis NOx išmetamųjų teršalų kiekis, aplinkinių režimų taškams apskaičiuotas pagal 5.6.1 skirsnį.

Mr, Ms, Mt, Mu = variklio sukamasis momentas aplinkinių režimų taškuose.

4 paveikslas

NOx kontrolinio taško interpoliavimas

(pav.)

5.6.3. NOx išmetamųjų teršalų kiekio verčių lyginimas:

Išmatuoto savitojo NOx išmetamųjų teršalų kiekio vertė kontroliniam taškui Z (NOx, Z) su interpoliuojant gauta verte (Ez) lyginama taip:

6. KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO IŠMETAMUOSIUOSE TERŠALUOSE APSKAIČIAVIMAS

6.1. Duomenų įvertinimas:

Norint įvertinti kietųjų dalelių kiekį, kiekvienam režimui turi būti registruojamos bendros ėminių masės (m_sep) filtruose.

Filtrai grąžinami į svėrimo kamerą ir kondicionuojami bent vieną valandą, bet ne ilgiau nei 80 valandų, ir po to sveriami. Registruojama bendra kiekvieno filtro masė, iš kurios atimama tuščio filtro masė (žr. 2.1 skirsnį), ir taip gaunama kietųjų dalelių ėminio masė m_f.

Jei reikia taikyti pataisą fonui, registruojama filtrus pereinančio praskiedimo oro masė (m_d) ir kietųjų dalelių masė (m_{f, d}).

Jei buvo daromas daugiau nei vienas matavimas, dalmuo m_{f, d}/m_d turi būti apskaičiuotas kiekvienam atskiram matavimui ir vertės suvidurkintos.

6.2. Srauto dalies praskiedimo sistema:

Ataskaitoje pateikiami kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų bandymo galutiniai rezultatai nustatomi šiais būdais. Kadangi gali būti keli praskiedimo laipsnio kontrolės būdai, taikomi skirtingi q_medf apskaičiavimo metodai. Visi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams.

6.2.1. Izokinetinės sistemos:

q_medf = q_mew * r_d

čia:

r_a atitinka izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio ploto santykį:

6.2.2. Sistemos, kuriose matuojama CO2 arba NOx koncentracija:

q_medf = q_mew * r_d

čia:

c_wE = bandymo dujų koncentracija drėgnose nepraskiestose išmetamosiose dujose;

c_wD = bandymo dujų koncentracija drėgnose praskiestose išmetamosiose dujose;

c_wA = bandymo dujų koncentracija drėgname praskiedimo ore.

Koncentracijos, išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedėlio 5.2 skirsnį.

6.2.3. CO2 matavimo sistemos ir anglies kiekio balanso metodas *

Vertė taikoma tik 4 priede nurodytiems etaloniniams degalams:

čia:

c(CO2)D = CO2 koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose;

c(CO2)A = CO2 koncentracija praskiedimo ore (koncentracija nurodyta drėgnoms dujoms, % tūrio).

Ši lygtis grindžiama anglies kiekio balanso prielaida (varikliui tiekti anglies atomai pasišalina kaip CO2) ir gaunama pagal šias pakopas:

qmedf = qmew x rd

ir

6.2.4. Srauto matavimo sistemos:

qmedf = qmew x rd

6.3. Viso srauto praskiedimo sistema:

Visi skaičiavimai turi būti pagrįsti vidutinėmis vertėmis, ėminių ėmimo laikotarpiu gautomis atskiriems režimams. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas qmdew nustatomas pagal šio priedo 2 priedėlio 4.1 skirsnį. Bendra ėminio masė m_sep apskaičiuojama pagal šio priedo 2 priedėlio 6.2.1 skirsnį.

6.4. Kietųjų dalelių masės srauto apskaičiavimas:

Kietųjų dalelių masės srautas apskaičiuojamas pagal toliau pateikiamą formulę. Jeigu taikoma viso srauto praskiedimo sistema, vietoje pagal 6.2 skirsnį nustatyto qmedf naudojamas pagal 6.3 skirsnį nustatytas q_mdew.

i = 1,... n

Kietųjų dalelių masės srauto vertė dėl fono gali būti pataisyta taip:

jeigu D apskaičiuojamas pagal šio priedo 2 priedėlio 5.4.1 skirsnį.

7. DŪMINGUMO VERČIŲ APSKAIČIAVIMAS

7.1. Besselio algoritmas:

Besselio algoritmas taikomas 1 s vidutinėms vertėms apskaičiuoti pagal momentinius dūmingumo rodmenis, transformuojamus pagal 6.3.1 punktą. Algoritmas kopijuoja žemo dažnio antrojo laipsnio filtrą ir, kad būtų galima jį taikyti koeficientams nustatyti, reikalingi iteraciniai skaičiavimai. Šie koeficientai yra dūmų matuoklio sistemos atsako trukmės ir ėminio ėmimo dažnio funkcija. Taigi, 6.1.1 punkto veiksmai turi būti kartojami, kai tik keičiasi sistemos atsako trukmė ir/arba ėminių ėmimo dažnis.

7.1.1. Filtro atsako trukmės ir Besselio konstantų apskaičiavimas:

Reikiama Besselio atsako trukmė (tF) yra dūmų matuoklio fizinio ir elektrinio atsako trukmės funkcija, kaip apibrėžta 3 priedo 4 priedėlio 5.2.4 punkte, ir skaičiuojama pagal šią lygtį:

čia:

t_p = fizinio atsako trukmė, s;

t_e = elektrinio atsako trukmė, s.

Apskaičiavimai filtro ribiniam dažniui (fc) įvertinti grindžiami laiptinio signalo nuo 0 iki 1 įvedimu per ≤ 0,01 s (žr. 7 priedą). Atsako trukmė apibrėžiama kaip skirtumas tarp laiko, per kurį Besselio išvesties signalas pasiekia 10 % (t10) ir 90 % (t90) šios laiptinės funkcijos. Tai galima gauti fc iteravimu tol, kol t90-t10 ~=≈ tF. Pirmoji fc iteracija gaunama pagal šią formulę:

Besselio E ir K konstantos skaičiuojamos pagal šias lygtis:

čia:

D = 0,618034;

7.1.2. Besselio algoritmo apskaičiavimas:

Taikant E ir K vertes, 1 s Besselio suvidurkintas atsakas į laiptinį įvesties signalą Si apskaičiuojamas taip:

Y_i = Y_i-1 + E * (S_i+2 * S_i-1 + S_i-2 – 4 * Y_i-2) + K * (Yi-1 – Y_i-2)

čia:

S_i-2 = S_i-1 = 0;

S_i = 1;

Y_i-2 = Y_i-1 = 0

Laikas t10 ir laikas t90 interpoliuojami. Laiko skirtumas tarp t90 ir t10 apibrėžia atsako trukmę tF, atitinančią šią fc vertę. Jei ši atsako trukmė nėra pakankamai artima reikiamai atsako trukmei, iteracija tęsiama, kol skirtumas tarp tikrosios atsako trukmės ir reikiamos bus mažesnis kaip 1 %:

((t90 – tl0) – tF) ≤ 0,01 * tF

7.2. Duomenų įvertinimas:

Ėminių ėmimo dažnis dūmingumo matavimo vertėms gauti turi būti ne mažesnis kaip 20 Hz.

7.3. Dūmingumo nustatymas

7.3.1. Duomenų konversija:

Kadangi pagrindinis visų dūmų matuoklių matavimo vienetas yra praleidimo koeficientas, dūmingumo vertės turi būti perskaičiuojamos iš praleidimo koeficiento (τtau) į šviesos sugerties koeficientą (k) pagal šias lygtis:

ir

N = 100-τ

čia:

k = šviesos sugerties koeficientas, m^-1;

LA = efektyvusis optinio kelio ilgis, nurodytas prietaiso gamintojo, m;

N = neskaidrumas, %;

τtau = šviesos praleidimo koeficientas, %.

Konversija reikalinga prieš kiekvieną tolesnį duomenų apdorojimą.

7.3.2. Besselio suvidurkinto dūmingumo apskaičiavimas:

Tinkamas ribinis dažnis fc yra toks, kuris duoda reikiamą filtro atsako trukmę tF. Šį dažnį nustačius iteracijos procesu pagal 6.1.1 punktą, apskaičiuojamos teisingos Besselio algoritmo konstantos E ir K. Paskui Besselio algoritmas taikomas momentiniam dūmų pėdsakui (k vertė), kaip aprašyta 6.1.2 punkte:

Yi = Y_i-1 + E * (S_i+2 * S_i-1 + S_i-2 – 4 * Y_i-2) + K * (Y_i-1 – Y_i-2)

Besselio algoritmas pagal prigimtį yra rekursinis. Taigi algoritmui pradėti reikia kai kurių pradinių įvesties verčių S_i-1 ir S_i-2 ir pradinių išvesties verčių Y_i-1 ir Y_i-2. Daroma prielaida, kad šios vertės lygios 0.

Kiekvienai trijų sukimosi dažnių A, B ir C apkrovos pakopai pagal atskiras kiekvieno dūmų pėdsako vertes Yi, išrenkama didžiausia 1 s vertė Ymax.

7.3.3. Galutinis rezultatas:

Vidutinės dūmingumo vertės (SV) kiekvienam ciklui (bandymo sukimosi dažniui) apskaičiuojamos pagal formules:

Bandymo sukimosi dažniui A: S_VA = (Y_{max1, A} + Y_{max2, A} + Y_{max3, A}) / 3;

Bandymo sukimosi dažniui B: S_VB = (Y_{max1, B} + Y_{max2, B} + Y_{max3, B}) / 3;

Bandymo sukimosi dažniui C: S_VC = (Y_{max1, C} + Y_{max2, C} + Y_{max3, c}) / 3; čia:

Ymax1, Ymax2, Ymax3 = didžiausia 1 s Besselio suvidurkinta dūmingumo vertė kiekvienoje iš trijų apkrovos pakopų.

Galutinė vertė apskaičiuojama pagal formulę:

S_V = (0,43 * S_VA) + (0,56 * S_VB) + (0,01 * S_VC)

______________

3 priedo

2 priedėlis

ETC BANDYMO CIKLAS

1. VARIKLIO DARBO KARTOGRAFAVIMO METODIKA

1.1. Kartografuojamo sukimosi dažnių diapazono nustatymas:

Norint daryti ETC bandymą bandymų patalpoje, variklis prieš bandymo ciklą, kuriame būtų gauta sukimosi dažnio ir sukamojo momento priklausomybės kreivė, turi būti kartografuojamas. Mažiausiasis ir didžiausiasis kartografavimo sukimosi dažniai apibrėžiami taip:

mažiausiasis kartografavimo sukimosi dažnis – tai sukimosi dažnis tuščiąja eiga;

didžiausiasis kartografavimo sukimosi dažnis – tai nhi * 1,02 arba sukimosi dažnis, kuriam sukamasis momentas esant visiškajai apkrovai sumažėja iki nulio, pagal tai, kuris yra mažesnis.

1.2. Variklio galios kartografavimas:

Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendaciją ir tinkamą inžinerinę praktiką, variklis pašildomas esant didžiausiajai galiai. Variklio darbui nusistovėjus, variklis kartografuojamas taip:

a) variklis dirba neapkrautas esant tuščiosios eigos sukimosi dažniui;

b) variklis dirba su įsiurbimo siurbliu, nustatytu visiškajai apkrovai ir esant mažiausiajam kartografavimo sukimosi dažniui;

c) variklio sukimosi dažnis nuo mažiausiojo iki didžiausiojo kartografavimo sukimosi dažnio didinamas vidutiniu 8 ± 1 min^-1/s greičiu. Variklio sukimosi dažnio ir sukamojo momento taškai registruojami bent vieno taško per sekundę greičiu.

1.3. Kartografavimo kreivės brėžimas:

Visi pagal 1.2 punktą gauti taškai sujungiami tiesinio interpoliavimo būdu. Gautoji sukamojo momento kreivė yra kartografavimo kreivė, kuri taikoma variklio ciklo normalizuotas sukamojo momento vertes paverčiant tikrosiomis sukamojo momento vertėmis bandymo ciklui, aprašytame 2 punkte.

1.4. Kiti kartografavimo metodai:

Jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti kartografavimo būdai yra nepatikimi arba neatitinka kurio nors pateikto variklio, galima taikyti kitus kartografavimo metodus. Šie alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų kartografavimo metodikų tikslą – nustatyti didžiausią įmanomą sukamąjį momentą visiems variklio sukimosi dažniams, gaunamiems per bandymo ciklus. Metodus, kurie dėl patikimumo arba atitikties skiriasi nuo kartografavimo metodų, nurodytų šiame skyriuje, turi patvirtinti techninė tarnyba, taip pat ir pagrįsti jų taikymą. Tačiau varikliams su reguliatoriumi ar su turbopripūtimu jokiu būdu negalima taikyti nuolat mažėjančio variklio sukimosi dažnio skleidimo.

1.5. Bandymų kartojimas:

Variklio nereikia kartografuoti prieš kiekvieną bandymo ciklą. Variklis prieš bandymo ciklą turi būti kartografuojamas iš naujo, jei:

– techniškai vertinant nuo paskutinio kartografavimo praėjo pernelyg daug laiko,

arba

– variklis buvo fiziškai pakeistas ar naujai kalibruotas, o tai gali turėti įtakos variklio darbui.

2. ETALONINIO BANDYMO CIKLO KŪRIMAS:

Pereinamųjų režimų bandymo ciklas aprašytas šio priedo 3 priedėlyje. Normalizuotos sukamojo momento ir sukimosi dažnio vertės pakeičiamos tikrosiomis vertėmis, kaip nurodyta toliau, ir gaunamas etaloninių verčių ciklas.

2.1. Tikroji sukimosi dažnio vertė:

Sukimosi dažnio (sd) vertė denormalizuojama pagal šią lygtį:

Etaloninis sukimosi dažnis (n_ref) atitinka 100 % sukimosi dažnio vertes, nurodytas 3 priedėlio variklių dinamometriniame grafike. Jis apibrėžiamas taip (žr. I priedo 1 paveikslą):

n_ref = n_lo + 95 % * (n_hi – n_lo)

čia nhi ir nlo yra apibrėžiami pagal I priedo 2 punktą ar nustatomi pagal 3 priedo 1 priedėlio 1.1 punktą;

2.2. Tikrasis sukamasis momentas:

Sukamasis momentas yra normalizuotas pagal didžiausią atitinkamam sukimosi dažniui sukamąjį momentą. Taikant kartografavimo kreivę, apibrėžtą pagal 1.3 punktą, etaloninio ciklo sukamojo momento vertės atitinkamam tikrajam sukimosi dažniui, apibrėžtam 2.1 punkte, denormalizuojamos taip:

Tikrasis sukamasis momentas = (% sukamojo momento * didž. sukamasis momentas/100);

Kad būtų galima sukurti etaloninių verčių ciklą, neigiamoms sukamo variklio taškų („m“) sukamojo momento vertėms suteikiamos denormalizuotos vertės, nustatytos vienu iš šių būdų:

– neigiama vertė suteikiama 40 % teigiamo sukamojo momento, atitinkančio tą patį sukimosi dažnio tašką, vertei,

– neigiamo sukamojo momento, kuris reikalingas varikliui sukti nuo mažiausiojo iki didžiausiojo kartografavimo sukimosi dažnio, kartografavimu,

– nustatomas neigiamas sukamasis momentas, kurio reikia, kad būtų galima variklį sukti tuščiosios eigos ir etaloniniu sukimosi dažniais, ir tarp šių dviejų taškų tiesiškai interpoliuojama.

2.3. Denormalizavimo metodikos pavyzdys:

Pateikiamas šio bandymo taško denormalizavimo pavyzdys:

% sukimosi dažnio = 43;

% sukamojo momento = 82;

Turint šias vertes:

etaloninis sukimosi dažnis = 2200 min^-1;

sukimosi dažnis tuščiąja eiga = 600 min^-1;

apskaičiuojama:

tikrasis sukimosi dažnis = (43 * (2200 – 600)/ 100) + 600 = 1288 min^-1;

tikrasis sukamasis momentas = (82 * 700/100) = 574 Nm;

tuo tarpu kartografavimo kreivėje nustatytas didžiausiasis sukamasis momentas 1288 min^-1 sukimosi dažniui yra lygus 700 Nm.

3. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMO BANDYMO EIGA:

Gamintojo prašymu prieš matavimo ciklą galima atlikti tuščiąjį bandymą varikliui ir išmetimo sistemai kondicionuoti.

Varikliai, kurie kaip kurą vartoja GD ir SND, prieš atliekant ETC bandymą turi būti pravažinėti. Variklis dirba ne mažiau nei du ETC ciklus ir tol, kol viename ETC cikle išmatuotas išmetamo CO kiekis yra ne daugiau nei 10 % CO didesnis, kaip ankstesniame ETC cikle išmatuotas teršalų kiekis.

3.1. Ėminių ėminio filtrų parengimas (jeigu taikoma):

Bent valandą iki bandymo pradžios kiekvienas filtras įdedamas į iš dalies uždarytą Petrio lėkštelę, apsaugotą nuo dulkių, kuri įdedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užregistruojama jo savoji masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petrio lėkštelėje ar užsandarintame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas darant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užregistruojamas savasis filtro svoris.

3.2. Matavimo įrangos įrengimas:

Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos.

3.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas:

Paleidžiami praskiedimo sistema ir variklis, ir jie šildomi tol, kol esant didžiausiai galiai temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką.

3.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas (tik dyzeliniams varikliams):

Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore leidžiant jį per kietųjų dalelių filtrus. Jei vartojamas filtruotas praskiedimo oras, galima daryti vieną matavimą prieš bandymą ir po jo. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti galima ciklo pradžioje ir pabaigoje, ir gautas vertes suvidurkinti.

Paleidžiami praskiedimo sistema ir variklis ir jie šildomi tol, kol temperatūra ir slėgis visur nusistovi pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką.

Jeigu veikiant papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai periodiškai taikomas regeneravimo procesas, jis neturi būti taikomas pašildant variklį.

3.5. Skiedimo sistemos nustatymas:

Skiedimo sistemos išmetamųjų dujų srautai (visas srautas arba dalis srauto) reguliuojami taip, kad sistemoje nebūtų vandens kondensato ir kad filtro paviršiaus didžiausia temperatūra būtų 325 K (52 °C) ar mažesnė (žr. 5 priedo 2.3.1 skirsnį, DT).

3.6. Analizatorių tikrinimas:

Nustatomas išmetamųjų dujų analizatorių nulis ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminio ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras.

3.7. Variklio paleidimo procesas:

Stabilizuotas variklis paleidžiamas pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko naudojimo vadove, naudojant variklio starterį ar dinamometrą. Pasirinktinai bandymą galima pradėti iškart po variklio pradinio kondicionavimo tarpsnio, variklio neišjungus po to, kai jis pasiekia tuščiosios eigos sūkių skaičių.

3.8. Bandymo ciklas:

3.8.1. Bandymo seka:

Bandymo seka pradedama, kai variklis ima suktis tuščiosios eigos sūkių skaičiumi. Bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta šio priedėlio 2 skirsnyje. Variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) ar didesniu. Matuojamos variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, ir signalus galima filtruoti elektroniniu būdu;

3.8.2. Išmetamųjų dujų kiekio nustatymas:

3.8.2.1. Viso srauto praskiedimo sistema:

Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga:

– pradedanti rinkti ar analizuoti praskiedimo orą,

– pradedanti rinkti ar analizuoti praskiestas išmetamąsias dujas,

– pradedanti matuoti praskiestų išmetamųjų dujų kiekį (CVS) ir reikiamą temperatūrą bei slėgį,

– pradedanti registruoti dinamometro sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotus duomenis.

HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje turi būti matuojamas pastoviai 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė neturi būti ilgesnė nei 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės ar bandymo ciklo nukrypimais. CO, CO2, NMHC ir CH4 turi būti nustatyti integravimo būdu ar nustatant koncentracijas ėminių ėmimo maiše, į kurį renkama visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracijos praskiedimo ore turi būti nustatomos integravimo būdu ar nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijas. Visos kitos vertės turi būti registruojamos bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz);

3.8.2.2. Nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimas:

Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, tuo pat metu įjungiama matavimo įranga:

– pradedanti analizuoti nepraskiestų išmetamųjų dujų koncentracijas,

– pradedanti matuoti išmetamųjų dujų arba įsiurbiamo oro ir degalų srautus,

– pradedanti registruoti dinamometro sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotus duomenis.

Kad būtų galima nustatyti išmetamųjų dujų kiekį, išmetamųjų teršalų (HC, CO ir NOx) koncentracijos bei išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruotas bent 2 Hz ir laikomas kompiuteryje. Sistemos atsako trukmė neturi būti ilgesnė nei 10 s. Visus kitus duomenis galima registruoti 1 Hz dažniu. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.

Dujinių komponentų masės srautui apskaičiuoti užregistruotų koncentracijų kreivės ir išmetamųjų dujų masės srauto kreivė reguliuojama laiko atžvilgiu pagal transformacijos trukmę kaip apibrėžta I priedo 2 skirsnyje. Dėl to kiekvieno išmetamųjų dujų kiekį nustatančio analizatoriaus ir išmetamųjų dujų masės srauto sistemos atsako trukmė nustatoma pagal 4.2.1 skirsnio nuostatas ir šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnį bei užregistruojama.

3.8.3. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas (jeigu taikoma):

3.8.3.1. Viso srauto praskiedimo sistema:

Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.

Jei srauto kompensavimas netaikomas, ėminio ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą ar per tiekimo vamzdį būtų palaikomas nustatytos vertės srautas ±5 %. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau nei ±5 % nustatytos vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių).

Pastaba. Dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas.

Turi būti registruojama vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) ar srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (±5 % tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą;

3.8.3.2. Dalies srauto praskiedimo sistema:

Paleidžiant variklį ar pradedant bandymo seką, jei ciklas pradedamas tiesiog po variklio pradinio kondicionavimo, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema turi būti perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę.

Siekiant kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina taikyti trumpo atsako sistemą. Sistemos transformacijos trukmė nustatoma III priedo 5 priedėlio 3.3 skirsnyje numatyta tvarka. Jeigu išmetamųjų dujinių teršalų srauto matavimo (žr. 4.2.1 skirsnį) ir dalies srauto praskiedimo sistemos bendra transformacijos trukmė yra mažesnė nei 0,3 sekundės, galima taikyti tiesioginę kontrolę. Jeigu transformacijos trukmė ilgesnė nei 0,3 sekundės, remiantis etaloniniu bandymu turi būti taikoma išankstinė kontrolė. Šiuo atveju didėjimo trukmė turi būti ≤ 1 sek., o visos sistemos uždelsimo trukmė – ≤ 10 sek.

Nustatoma tokia visos sistemos atsako trukmė, kad būtų užtikrinamas išmetamųjų teršalų masei proporcingas reprezentatyvus kietųjų dalelių ėminys qmp, i. Nustatant proporcingumą, palyginamoji qmp, i ir qmew, i regresijos analizė atliekama ne mažesne nei 1 Hz duomenų rinkimo sparta ir turi būti laikomasi šių kriterijų:

– q_{mp, i} ir q_{mew, i} tiesinės regresijos koreliacijos koeficientas R2 neturi būti mažesnis nei 0,95,

– standartinė paklaida apskaičiuojant q_{mp, i}, jeigu atsižvelgiama į q_{mew, i}, neturi viršyti 5 % didžiausios q_mp vertės,

– q_mp vertė regresijos tiesėje neturi viršyti daugiau nei ±2 % didžiausios q_mp.

Galima atlikti pradinį bandymą ir per šį bandymą nustatytą išmetamųjų teršalų masės signalą naudoti ėminių srautui į kietųjų dalelių sistemą kontroliuoti (išankstinė kontrolė). Šią procedūrą būtina taikyti, jeigu t50, P – kietųjų dalelių sistemos transformacijos trukmė – arba t50, F – išmetamųjų teršalų masės srauto signalo transformacijos trukmė – arba abu dydžiai yra ilgesni nei 0,3 sek. Dalies srauto praskiedimo sistema kontroliuojama pagal nustatytus reikalavimus, jeigu per pradinį bandymą nustatytą q_mew, prie trukmę, į kurią atsižvelgiant kontroliuojama q_mp, galima paslinkti t_{50, P} + t_{50, F}. verte.

Nustatant koreliaciją tarp q_{mp, i} ir q_{mew, i}, naudojami atliekant tikrąjį bandymą užregistruoti duomenys, q_{mew, i} trukmę, palyginti su q_{mp, i}, reguliuojant t_{50, F} (t_{50, P} nenaudojama laikui reguliuoti). Vadinasi, laiko poslinkis tarp q_mew ir q_mp – tai jų transformacijos trukmės skirtumas, kuris buvo nustatytas 3 priedo 5 priedėlio 3.3 skirsnyje.

3.8.4. Variklio gesimas:

Jei darant bandymų ciklą variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti daromas pradinis kondicionavimas, jis vėl paleidžiamas ir bandymas kartojamas. Jei per bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymas turi būti anuliuotas.

3.8.5. Veiksmai po bandymo:

Baigus bandymą, turi būti sustabdytas praskiestų išmetamųjų dujų tūrio arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto matavimas ir dujų srauto rinkimas į ėminio rinkimo maišus, ir turi būti išjungtas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas.

Koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kiek įmanoma greičiau ir būtinai ne vėliau nei 20 minučių nuo bandymo ciklo pabaigos.

Po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo nulio nustatymo ir patikros dujomis vėl patikrinami analizatoriai. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas yra mažesnis nei 2 % patikros dujų vertės.

3.9. Bandymo eigos tikrinimas

3.9.1. Duomenų poslinkis:

Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo matavimo ir etaloninių verčių signalų tarpusavio delsos, visa variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento išmatuotų signalų seka laike gali būti paskubinta ar uždelsta atsižvelgiant į etaloninį sūkių skaičių ir sukamojo momento seką. Jei daromas išmatuotų signalų poslinkis, tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi turi būti paslinktos sūkių skaičiaus ir sukamojo momento vertės;

3.9.2. Ciklo darbo vertės apskaičiavimas:

Tikroji ciklo darbo vertė W_act (kWh) apskaičiuojama naudojant kiekvieną porą registruojamų išmatuotų variklio sūkių skaičiaus ir sukamojo momento verčių. Tai turi būti daroma po išmatuotų duomenų poslinkio, jei buvo pasirinktas šis būdas. Tikroji ciklo darbo vertė W_act yra naudojama norint palyginti su etalonine ciklo darbo verte W_ref ir apskaičiuoti su stabdymu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį (žr. 4.4 ir 5.2 skirsnius). Tas pats metodas turi būti taikomas integruojant etaloninę ir tikrąją variklio galią. Jei reikia nustatyti vertes tarp gretimų etaloninių ar gretimų išmatuotų verčių, turi būti taikoma tiesinė interpoliacija.

Integruojant etaloninį ir tikrąjį ciklo darbą visos neigiamos sukamojo momento vertės turi būti prilygintos nuliui ir įtrauktos. Jei integruojama, kai skaičius mažesnis nei 5 Hz, ir jei per nustatytą laiko atkarpą sukamojo momento vertė pasikeičia iš teigiamos į neigiamą ar iš neigiamos į teigiamą, neigiama dalis turi būti apskaičiuota ir prilyginta nuliui. Teigiama dalis turi būti įtraukta į integruotą vertę:

W_act vertė turi būti nuo -15 % iki +5 % W_ref

3.9.3. Bandymo ciklo tinkamumo patvirtinimo statistika:

Turi būti gautos sūkių skaičiaus, sukamojo momento ir išmatuotų galios verčių bei jų etaloninių verčių tiesinės regresijos lygtys. Tai turi būti daroma po išmatuotų duomenų poslinkio, jei buvo pasirinktas šis būdas. Taikant mažiausių kvadratų metodą gaunama tokia geriausios sutapties lygtis:

y = mx + b;

čia:

y = sūkių skaičiaus (min^-1), sukamojo momento (Nm) ar galios (kW) išmatuotoji (tikroji) vertė;

m = regresijos kreivės krypties koeficientas;

x = sūkių skaičiaus (min^-1), sukamojo momento (Nm) ar galios (kW) etaloninė vertė;

b = regresijos kreivės atkarpa y ašyje.

Turi būti apskaičiuota kiekvienos regresijos kreivės standartinė įverčio y pagal x paklaida (SE) ir mišriosios koreliacijos koeficientas (r²).

Rekomenduojama šią analizę daryti taikant 1 Hz dažnį. Visos neigiamos etaloninės sukamojo momento vertės ir atitinkamos išmatuotos sukamojo momento vertės turi būti pašalintos iš ciklo sukamojo momento ir galios duomenų pripažinimo galiojančiais statistikos skaičiavimų. Kad bandymas būtų patvirtintas tinkamu, privalu atitikti 7 lentelėje nurodytus kriterijus.

7 lentelė

Regresijos kreivės leistinieji nuokrypiai

	Greitis	Sukamasis momentas	Galia
Standartinė įverčio paklaida (SE) (y vertinamas pagal x)	Ne daugiau nei 100 min^-1	Ne didesnis nei 13%(15%) didžiausio variklio sukamojo momento galios kartografavimo kreivėje	Ne didesnė nei 8 % (15 %) didžiausios variklio galios kartografavimo kreivėje
Regresijos kreivės krypties koeficientas, m	0,95–1,03	0,83–1,03	0,89–1,03 (0,83–1,03)0
Mišriosios koreliacijos koeficientas, r^2	ne mažiau nei 0,9700 (ne mažiau nei 0,9500)0	ne mažiau nei 0,8800 (ne mažiau nei 0,7500)	ne mažiau nei 0,9100 (ne mažiau nei 0,7500)
Regresijos kreivės atkarpa Y ašyje, b	± 50 min^-1	± 20 Nm arba ± 2 % (± 20 Nm arba ± 3 %) didžiausio sukamojo momento (taikoma didesnė vertė)	± 4 Nm arba ± 2 % (± 4 Nm arba ± 3 %) didžiausios galios (taikoma didesnė vertė)

Iš regresijos analizės leidžiama pašalinti taškus, jei jie pažymėti 8 lentelėje.

8 lentelė

Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės

Sąlygos	Pašalintini taškai
Visa apkrova ir išmatuota sukamojo momento vertė < 95 % etaloninės sukamojo momento vertės	Sukamasis momentas ir (arba) galia
Visa apkrova ir išmatuota sukamojo momento vertė < 95 % etaloninio variklio sūkių skaičiaus vertės	Variklio sūkių skaičius ir (arba) galia
Apkrova netaikoma, jokio tuščiosios eigos taško ir jokios išmatuotos sukamojo momento vertės > sukamojo momento etaloninė vertė	Sukamasis momentas ir (arba) galia
Jokios apkrovos, išmatuotas variklio sūkių skaičius < tuščiosios eigos variklio sūkių skaičių +50 min^-1 ir išmatuota sukamojo momento vertė = gamintojo nurodyta/išmatuota tuščiosios eigos sukamojo momento vertė ± 2 % didžiausio sukamojo momento vertės	Variklio sūkių skaičius ir (arba) galia
Apkrova netaikoma, išmatuotas variklio sūkių skaičius > tuščiosios eigos sūkių skaičius + 50 mtfT1 ir išmatuota sukamojo momento vertė > 105 % etaloninės sukamojo momento vertės	Sukamasis momentas ir (arba) galia
Apkrova netaikoma ir išmatuotas variklio sūkių skaičius > 10 5 % etaloninio variklio sūkių skaičiaus vertės	Variklio sūkių skaičius ir (arba) galia

4. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ SRAUTO APSKAIČIAVIMAS

4.1. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto nustatymas:

Visas ciklo praskiestų išmetamųjų dujų srautas (kg/bandymui) apskaičiuojamas remiantis per ciklą padarytais matavimais ir atitinkamais srauto matavimo įtaiso kalibravimo duomenimis (V0, jei tai PDP (tūrinis siurblys), Kv, jei tai CFV (kritinio srauto Venturi srauto matuoklis, Cd, jei tai SSV), kaip apibrėžta 3 priedo 5 priedėlio 2 skirsnyje). Turi būti taikomos toliau pateiktos formulės, jei praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra naudojant šilumokaitį palaikoma pastovi visą ciklą (±6 K, jei tai PDP-CVS, ±11 K, jei tai CFV-CVS, arba ±11 K, jei tai SSV-CVS, žr. 5 priedo 2.3 skirsnį).

PDP-CVS sistemai:

m_ed = 1,293 * V₀ * N_P * (p_b – p₁) * 273 / (101,3 * T)

čia:

V₀ = dujų, bandymo sąlygomis pumpuojamų per vieną sūkį, tūris, m3/sūkiui;

N_P = siurblio sūkių skaičius per bandymą;

p_b = atmosferinis slėgis bandymo patalpoje, kPa;

p₁ = slėgio siurblio įleidžiamojoje angoje sumažėjimas, palyginti su atmosferiniu, kPa;

T = ciklo vidutinė praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra siurblio įleidžiamojoje angoje, K.

CFV-CVS sistemai:

med = 1,293 * t * Kv * p_p / T_0,5

čia:

t = ciklo trukmė, s;

KV = kritinio srauto Venturi srauto matuoklio kalibravimo koeficientas standartinėmis sąlygomis;

pp = absoliutus slėgis Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, kPa;

T = absoliučioji temperatūra Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, K.

SSV-CVS sistemai:

med = 1,293 * QSSV; čia:

čia:

čia

A₀ = konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys;

= 0,006111                  SI vienetais;

d = SSV angos skersmuo, m;

Cd = ikigarsinio Venturi srauto matuoklio (SSV) ištekėjimo koeficientas;

p_p = absoliutus slėgis Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, kPa;

T = temperatūra Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, K;

r_P = SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1-(Δ / PA);

rd = SSV žiočių skersmens, d, ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = d/D.

Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama pagal tokias formules:

PDP-CVS sistemai:

m_{ed, i} = 1,293 * V0 * N_{p, i} * (pb – p1) * 273/(101,3 * T);

čia:

N_{p, i} = bendras siurblio sūkių skaičius per laiko atkarpą.

CFV-CVS sistemai:

m_{ed, i} = 1,293 * Δti x KV x p_p/T_0,5

čia:

Δti = laiko atkarpa, s.

SSV-CVS sistemai:

m_ed = 1,293 * QSSV – Δti

čia:

Δti = laiko atkarpa, s.

Skaičiavimas tikruoju laiku pradedamas taikant pagrįstą Cd vertę, pvz., 0,98, arba pagrįstą Qssv vertę. Jei skaičiavimas pradedamas taikant Qssv, pradinė Qssv vertė turi būti naudojama Re įvertinti.

Darant visus išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymus, srauto prie SSV žiočių Reinoldso skaičius turi atitikti Reinoldso skaičių diapazoną naudoj amą kalibravimo kreivei pagal 5 priedėlio 2.4 skirsnį gauti.

4.2. Nepraskiestų išmetamųjų dujų srauto masės nustatymas:

Apskaičiuojant teršalų kiekį išmetamosiose dujose ir kontroliuojant dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti išmetamųjų dujų masės srautą. Išmetamųjų dujų masės srautą galima nustatyti 4.2.2–4.2.5 skirsniuose aprašytais metodais.

4.2.1. Atsako trukmė:

Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį, bet kokio iš toliau aprašytų metodų atsako trukmė turi būti lygi analizatoriaus atsako trukmei, nustatytai analizatoriaus atsako trukmės reikalavimais, pateiktas šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnyje, arba už ją trumpesnė.

Siekiant kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina taikyti trumpo atsako sistemą. Dalies srauto praskiedimo sistemos, jeigu taikoma tiesioginė kontrolė, atsako trukmė privalo būti ≤ 0,3 sekundės. Dalies srauto praskiedimo sistemos, jeigu taikoma išankstinė kontrolė, pagrįsta etaloninio bandymo duomenimis, išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 5 sekundės, o kilimo trukmė – ≤ 1 sekundė. Sistemos atsako trukmę nustato prietaiso gamintojas. Kombinuotieji atsako trukmės reikalavimai išmetamųjų dujų srautui ir dalies srauto praskiedimo sistemai yra nurodyti 3.8.3.2 skirsnyje;

4.2.2. Tiesioginio matavimo metodas:

Momentinį išmetamųjų dujų srautą galima tiesiogiai matuoti šiomis sistemomis:

– prietaisais, kuriais matuojamas slėgio skirtumas, pvz., tūta srautui matuoti,

– ultragarsiniu prietaisu srautui matuoti,

– sūkuriniu srauto matuokliu.

Privaloma imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo paklaidų, galinčių turėti įtakos išmatuotos išmetamųjų teršalų vertės paklaidoms. Minėtos priemonės – tai kruopštus įtaiso įmontavimas variklio išmetamųjų dujų sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į gerą inžinerijos praktiką. Ypač turi būti kreipiamas dėmesys, kad įmontavus įtaisą nebūtų daroma įtakos variklio darbui ir išmetamųjų teršalų kiekiui.

Nustatant išmetamųjų dujų masės srautą turi būti užtikrinamas bent ±2,5 % arba ±1,5 % variklio didžiausios vertės rodmenų tikslumas (taikoma didesnė vertė);

4.2.3. Oro ir degalų matavimo metodas:

Matuojamas oro ir degalų srautas. Turi būti matuojama oro srauto ir degalų srauto matuokliais, kurie atitinka 4.2.2 skirsnyje nustatytus bendruosius tikslumo reikalavimus. Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

q_mew = q_maw + q_mf

4.2.4. Bandomųjų dujų matavimo metodas:

Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija. Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., gryno helio) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau neturi reaguoti išmetimo vamzdyje Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.

Siekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu (taikoma didesnė vertė) pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.

Bandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.

Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

čia:

q_{mew, i} = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

q_vt = bandomųjų dujų srautas, cm³/min;

c_{mix. i} = momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo, ppm;

ρro_e = išmetamųjų dujų tankis, kg/m³ (plg. 3 lentelę);

c_a = bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore, ppm.

Kai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (cmix. i) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.

Visa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal šio priedo 5 priedėlio 1.7 skirsnį.

4.2.5. Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas:

Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:

čia:

čia:

A/F_st = stechiometrinis oro ir degalų santykis, kg/kg;

λ = oro pertekliaus koeficientas;

C_CO2 = sauso CO2 koncentracija, %;

C_CO = sauso CO koncentracija, ppm;

C_HC = HC koncentracija, ppm.

Pastaba. Anglies turinčio kuro koeficientas βbe gali būti lygus 1 ir vandenilinio kuro βbe gali būti lygus 0.

Oro srautmatis turi atitikti šio priedo 4 priedėlio 2.2 skirsnio specifikacijas, naudojamas CO₂ analizatorius turi atitikti šio priedo 4 priedėlio 3.3.2 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.

Norint išmatuoti perteklinio oro koeficientą, pasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, atitinkantį šio priedo 4 priedėlio 3.3.6 skirsnio reikalavimus.

5. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS:

5.1. Duomenų įvertinimas

Siekiant nustatyti išmetamųjų dujų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, išmetamųjų teršalų koncentracijos (HC, CO ir NOx) ir praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruoti pagal 3.8.2.1 skirsnį ir vertės laikomos kompiuteryje. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.

Siekiant nustatyti išmetamųjų dujų kiekį nepraskiestose išmetamosiose dujose, išmetamųjų teršalų koncentracijos (HC, CO ir NOx) ir išmetamųjų dujų masės srautas turi būti užregistruoti pagal 3.8.2.2 skirsnį ir vertės laikomos kompiuteryje. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, darant duomenų įvertinimą.

5.2. Pataisa sausoms arba drėgnoms dujoms:

Jeigu koncentracijos išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal toliau pateiktą formulę. Jeigu matuojama nepertraukiamai, perskaičiuojama kiekviena išmatuota momentinė vertė, o tada atliekamas bet koks kitas apskaičiavimas:

c_wet = k_W * c_dry

Taikomos šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnyje pateikiamos perskaičiavimo lygtys.

5.3. NOx kiekio pataisos drėgniui ir temperatūrai:

Kadangi išmetamas NOx kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija turi būti pataisyta, atsižvelgiant į aplinkos oro temperatūrą ir drėgnį, taikant šio priedo 1 priedėlio 5.3 skirsnyje pateiktus koeficientus. Koeficientų taikymo diapazonas yra nuo 0 ir 25 g/kg sauso oro.

5.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:

Išmetamųjų teršalų masė per ciklą (g/per bandymą) apskaičiuojama toliau nurodomu būdu ir atsižvelgiant į taikytą matavimo metodą. Jei nebuvo matuojama drėgnų dujų pagrindu, išmatuota koncentracija drėgnoms dujoms turi būti apskaičiuota pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį. Taikomos atitinkamos 6 lentelėje nurodytos pasirinktų išmetamųjų dujų komponentų u_gas vertės, pagrįstos idealiųjų dujų savybėmis ir šiam Tvarkos aprašui nustatytais degalais:

a) nepraskiestoms išmetamosioms dujoms:

čia:

u_gas = išmetamųjų dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis iš 6 lentelės;

c_{gas, i} = atitinkamo nepraskiestų išmetamųjų dujų komponento momentinė koncentracija, ppm;

q_{mew, i} = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

f = duomenų rinkimo sparta, Hz;

n = matavimų skaičius.

b) praskiestoms išmetamosioms dujoms be srauto kompensavimo:

m_gas= u_gas * c_gas * m_ed;

čia:

u_gas = išmetamųjų dujų komponento ir oro tankio santykis iš 6 lentelės;

c_gas = vidutinė atitinkamo išmetamųjų dujų komponento koncentracija su pataisa fonui, ppm;

m_ed = visa praskiestų išmetamųjų teršalų masė per ciklą, kg.

c) praskiestoms išmetamosioms dujoms su srauto kompensavimu:

čia:

c_{e, i} = momentinė atitinkamo išmetamųjų dujų komponento koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;,

c_d = atitinkamo išmetamųjų dujų komponento koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;

q_{mdew, i} = momentinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

m_ed = visa praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą, kg;

u_gas = išmetamųjų dujų komponento ir oro tankio santykis iš 6 lentelės;

D = praskiedimo faktorius (žr. 5.4.1 skirsnį).

Jeigu taikoma, NMHC ir CH4 koncentracija apskaičiuojama bet kuriuo iš šio priedo 4 priedėlio 3.3.4 skirsnyje pateiktų metodų:

a) GC metodas (tik viso srauto praskiedimo sistemai):

c_NMHC = c_HC – c_CH4

b) NMC metodas

čia:

c_HC(w/Cutter) = HC koncentracija, kai ėminio srautas teka per NMC;

c_HC(w/Cutter) = HC koncentracija, kai ėminio srautas neteka per NMC.

5.4.1. Koncentracijų su pataisa fonui nustatymas (tik viso srauto praskiedimo sistemai):

Norint gauti tikrąsias teršalų koncentracijas, turi būti iš išmatuotos koncentracijos atimta vidutinė dujinių teršalų fono koncentracija praskiedimo ore. Vidutinės fono koncentracijų vertės gali būti nustatytos taikant ėminio rinkimo maiše metodą ar nepertraukiamu matavimu ir integravimu. Turi būti taikoma toliau nurodoma formulė:

čia:

c_e = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;

c_d = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;

D = praskiedimo faktorius.

Praskiedimo faktorius apskaičiuojamas pagal šias lygtis:

a) dyzeliniams ir SND vartojantiems dujiniams varikliams:

b) GD vartojantiems dujiniams varikliams:

čia:

C_CO2 = CO₂ koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, % tūrio;

C_HC = HC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm C1;

C_NMHC = NMHC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm C1;

C_CO = CO koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;

Fs = stechiometrinis koeficientas.

Koncentracijos, išmatuotos sausoms dujoms, drėgnoms dujoms, turi būti perskaičiuotos pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį.

Stechiometrinis faktorius apskaičiuojamas pagal šią lygtį

čia:

αal, εep CHαalOεep tipo degalų moliniai santykiai.

Pagal kitą metodą jei sudėtis yra nežinoma, galima taikyti šiuos stechiometrinius faktorius:

FS (dyzelinas) = 13,4;

FS (SND) =11,6;

FS (NG) = 9,5

5.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:

Išmetamųjų teršalų savitasis kiekis g/kWh) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

a) visi komponentai, išskyrus NOx:

b) NOx:

čia:

W_act = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal 3.9.2 skirsnį.

5.5.1. Jei tai periodiškai įjungiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, teršalų kiekis perskaičiuojamas taikant svorinius koeficientus:

čia:

n1 = tarp dviejų regeneravimo procesų atliktų ETC bandymų skaičius;

n2 = ETC bandymų skaičius per regeneravimo procesą (bent vienas ETC bandymas);

M_{gas, n2} = išmetamųjų teršalų kiekis per regeneravimo procesą;

M_{gas, n1} = išmetamųjų teršalų kiekis po regeneravimo proceso.

6. KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO IŠMETAMUOSIUOSE TERŠALUOSE APSKAIČIAVIMAS (JEIGU TAIKOMA)

6.1. Duomenų įvertinimas:

Kietųjų dalelių filtras į svėrimo kamerą turi būti sugrąžintas ne vėliau, nei po valandos nuo bandymo užbaigimo. Jis bent valandą, tačiau ne ilgiau nei 80 valandų, kondicionuojamas iš dalies uždengtoje Petrio lėkštelėje, apsaugotoje nuo dulkių, o tada pasveriamas. Registruojama bendra kiekvieno filtro masė, iš kurios atimama tuščio filtro masė ir taip gaunama kietųjų dalelių ėminio masė m_f. Siekiant nustatyti kietųjų dalelių koncentraciją, turi būti užregistruota bendra visų filtrų ėminio masė (m_sep) per bandymo ciklą.

Jei reikia taikyti pataisą fonui, registruojama filtrus pereinančio praskiedimo oro masė (m_d) ir kietųjų dalelių masė (m_{f, d}).

6.2. Masės srauto apskaičiavimas:

6.2.1. Viso srauto praskiedimo sistema:

Kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:

čia:

m_f = ciklo kietųjų dalelių ėminio masė, mg;

m_sep = per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;

m_ed = visa praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą, kg.

Jei naudojama dvigubo praskiedimo sistema, antrinio praskiedimo oro masė turi būti atimta iš visos kietųjų dalelių filtrus perėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masės:

m_sep = m_set – m_ssd;

čia:

m_set = kietųjų dalelių filtrą perėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;

m_ssd = antrinio praskiedimo oro masė, kg.

Jei pagal 3.4 skirsnį nustatomas kietųjų dalelių kiekis praskiedimo ore, kietųjų dalelių masei gali būti padaryta pataisa fono koncentracijai. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:

čia:

m_PT, m_sep, m_ed = žr. aukščiau;

m_d = pirminio praskiedimo oro, ėminių ėmikliu paimto kietųjų dalelių kiekiui praskiedimo ore nustatyti, masė, kg;

m_{f, d} = pirminio praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių masė, mg;

D = praskiedimo faktorius, apibrėžtas 5.4.1 skirsnyje.

6.2.2. Dalies srauto praskiedimo sistema:

Kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama vienu iš toliau pateikiamų metodų:

a)

čia:

m_f = ciklo kietųjų dalelių ėminio masė, mg;

m_sep = per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;

m_edf = visa lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą, kg.

Bendra lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą apskaičiuojama taip:

čia:

q_{medf, i} = momentinis lygiavertis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

q_{mew, i} = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

r_{d, i} = momentinio praskiedimo santykis;

q_{mdew, i} = momentinis išmetamųjų dujų masės srautas per praskiedimo tunelį, kg/s;

q_{mdw, i} = momentinis praskiedimo oro masės srautas, kg/s;

f = duomenų rinkimo sparta, Hz;

n = matavimų skaičius.

b)

čia:

m_f = ciklo kietųjų dalelių ėminio masė, mg;

r_s = vidutinis ėminio santykis per bandymo ciklą.

čia:

m_se = ėminio masė per ciklą, kg;

m_ew = visas išmetamųjų teršalų masės srautas per ciklą, kg;

m_sep = per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg;

m_sed = praskiedimo tuneliu srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė, kg.

Pastaba. Jei tai viso ėminio ėmimo sistema, msep ir Msed yra vienodi.

6.3. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

W_act = tikrasis ciklo darbas, nustatytas pagal 3.9.2 skirsnį, kWh.

6.3. Jei tai periodiškai įjungiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, teršalų kiekis perskaičiuojamas taikant svorinius koeficientus:

čia:

n1 = tarp dviejų regeneravimo procesų atliktų ETC bandymų skaičius;

n2 = ETC bandymų skaičius per regeneravimo procesą (bent vienas ETC bandymas);

= išmetamųjų teršalų kiekis per regeneravimo procesą;

= su regeneravimo procesu nesusijusių išmetamųjų teršalų kiekis.

______________

3 priedo

3 priedėlis

VARIKLIŲ DINAMOMETRINIS GRAFIKAS DARANT ETC BANDYMĄ

Laikas s	Vard. apsisukimų dažnis %	Vard. sukamasis momentas %
1	0	0
2	0	0
3	0	0
4	0	0
5	0	0
6	0	0
7	0	0
8	0	0
9	0	0
10	0	0
11	0	0
12	0	0
13	0	0
14	0	0
15	0	0
16	0,1	1,5
17	23,1	21,5
18	12,6	28,5
19	21,8	71
20	19,7	76,8
21	54,6	80,9
22	71,3	4,9
23	55,9	18,1
24	72	85,4
25	86,7	61,8
26	51,7	0
27	53,4	48,9
28	34,2	87,6
29	45,5	92.7
30	54,6	99,5
31	64,5	96,8
32	71,7	85,4
33	79,4	54,8
34	89,7	99,4
35	57,4	0
36	59,7	30,6
37	90,1	„m“
38	82,9	„m“
39	51,3	„m“
40	28,5	„m“
41	29,3	„m“
42	26,7	„m“
43	20,4	„m“
44	14,1	0
45	6,5	0
46	0	0
47	0	0
48	0	0
49	0	0
50	0	0
51	0	0
52	0	0
53	0	0
54	0	0
55	0	0
56	0	0
57	0	0
58	0	0
59	0	0
60	0	0
61	0	0
62	25,5	11,1
63	28,5	20,9
64	32	73,9
65	4	82,3
66	34,5	80,4
67	64,1	86
68	58	0
69	50,3	83,4
70	66,4	99,1
71	81,4	99,6
72	88,7	73,4
73	52,5	0
74	46,4	58,5
75	48,6	90,9
76	55,2	99,4
77	62,3	99
78	68,4	91,5
79	74,5	73,7
80	38	0
81	41,8	89,6
82	47,1	99,2
83	52,5	99,8
84	56,9	80,8
85	58,3	11,8
86	56,2	„m“
87	52	„m“
88	43,3	„m“
89	36,1	„m“
90	27,6	„m“
91	21,1	„m“
92	8	0
93	0	0
94	0	0
95	0	0
96	0	0
97	0	0
98	0	0
99	0	0
100	0	0
101	0	0
102	0	0
103	0	0
104	0	0
105	0	0
106	0	0
107	0	0
108	11,6	14,8
109	0	0
110	27,2	74,8
111	17	76,9
112	36	78
113	59,7	86
114	80,8	17,9
115	49,7	0
116	65,6	86
117	78,6	72,2
118	64,9	„m“
119	44,3	„m“
120	51,4	83,4
121	58,1	97
122	69,3	99,3
123	72	20,8
124	72,1	„m“
125	65,3	„m“
126	64	„m“
127	59,7	„m“
128	52,8	„m“
129	45,9	„m“
130	38,7	„m“
131	32,4	„m“
132	27	„m“
133	21,7	„m“
134	19,1	0,4
135	34,7	14
136	16,4	48,6
137	0	11,2
138	1,2	2,1
139	30,1	19,3
140	30	73,9
141	54,4	74,4
142	77,2	55,6
143	58,1	0
144	45	82,1
145	68,7	98,1
146	85,7	67,2
147	60,2	0
148	59,4	98
149	72,7	99,6
150	79,9	45
151	44,3	0
152	41,5	84,4
153	56,2	98,2
154	65,7	99,1
155	74,4	84,7
156	54,4	0
157	47,9	89,7
158	54,5	99,5
159	62,7	96,8
160	62,3	0
161	46,2	54,2
162	44,3	83,2
163	48,2	13,3
164	51	„m“
165	50	„m“
166	49,2	„m“
167	49,3	„m“
168	49,9	„m“
169	51,6	„m“
170	49,7	„m“
171	48,5	„m“
172	50,3	72,5
173	51,1	84,5
174	54,6	64,8
175	56,6	76,5
176	58	„m“
177	53,6	„m“
178	40,8	„m“
179	32,9	„m“
180	26,3	„m“
181	20,9	„m“
182	10	0
183	0	0
184	0	0
185	0	0
186	0	0
187	0	0
188	0	0
189	0	0
190	0	0
191	0	0
192	0	0
193	0	0
194	0	0
195	0	0
196	0	0
197	0	0
198	0	0
199	0	0
200	0	0
201	0	0
202	0	0
203	0	0
204	0	0
205	0	0
206	0	0
207	0	0
208	0	0
209	0	0
210	0	0
211	0	0
212	0	0
213	0	0
214	0	0
215	0	0
216	0	0
217	0	0
218	0	0
219	0	0
220	0	0
221	0	0
222	0	0
223	0	0
224	0	0
225	21,2	62,7
226	30,8	75,1
227	5,9	82,7
228	34,6	80,3
229	59,9	87
230	84,3	86,2
231	68,7	„m“
232	43,6	„m“
233	41,5	85,4
234	49,9	94,3
235	60,8	99
236	70,2	99,4
237	81,1	92,4
238	49,2	0
239	56	86,2
240	56,2	99,3
241	61,7	99
242	69,2	99,3
243	74,1	99,8
244	72,4	8,4
245	71,3	0
246	71,2	9,1
247	67,1	„m“
248	65,5	„m“
249	64,4	„m“
250	62,9	25,6
251	62,2	35,6
252	62,9	24,4
253	58,8	„m“
254	56,9	„m“
255	54,5	„m“
256	51,7	17
257	56,2	78,7
258	59,5	94,7
259	65,5	99,1
260	71,2	99,5
261	76,6	99,9
262	79	0
263	52,9	97,5
264	53,1	99,7
265	59	99,1
266	62,2	99
267	65	99,1
268	69	83,1
269	69,9	28,4
270	70,6	12,5
271	68,9	8,4
272	69,8	9,1
273	69,6	7
274	65,7	„m“
275	67,1	„m“
276	66,7	„m“
277	65,6	„m“
278	64,5	„m“
279	62,9	„m“
280	59,3	„m“
281	54,1	„m“
282	51,3	„m“
283	47,9	„m“
284	43,6	„m“
285	39,4	„m“
286	34,7	„m“
287	29,8	„m“
288	20,9	73,4
289	36,9	„m“
290	35,5	„m“
291	20,9	„m“
292	49,7	11,9
293	42,5	„m“
294	32	„m“
295	23,6	„m“
296	19,1	0
297	15,7	73,5
298	25,1	76,8
299	34,5	81,4
300	44,1	87,4
301	52,8	98,6
302	63,6	99
303	73,6	99,7
304	62,2	„m“
305	29,2	„m“
306	46,4	22
307	47,3	13,8
308	47,2	12,5
309	47,9	11,5
310	47,8	35,5
311	49,2	83,3
312	52,7	96,4
313	57,4	99,2
314	61,8	99
315	66,4	60,9
316	65,8	„m“
317	59	„m“
318	50,7	„m“
319	41,8	„m“
320	34,7	„m“
321	28,7	„m“
322	25,2	„m“
323	43	24,8
324	38,7	0
325	48,1	31,9
326	40,3	61
327	42,4	52,1
328	46,4	47,7
329	46,9	30,7
330	46,1	23,1
331	45,7	23,2
332	45,5	31,9
333	46,4	73,6
334	51,3	60,7
335	51,3	51,1
336	53,2	46,8
337	53,9	50
338	53,4	52,1
339	53,8	45,7
340	50,6	22,1
341	47,8	26
342	41,6	17,8
343	38,7	29,8
344	35,9	71,6
345	34,6	47,3
346	34,8	80,3
347	35,9	87,2
348	38,8	90,8
349	41,5	94,7
350	47,1	99,2
351	53,1	99,7
352	46,4	0
353	42,5	0,7
354	43,6	58,6
355	47,1	87,5
356	54,1	99,5
357	62,9	99
358	72,6	99,6
359	82,4	99,5
360	88	99,4
361	46,4	0
362	53,4	95,2
363	58,4	99,2
364	61,5	99
365	64,8	99
366	68,1	99,2
367	73,4	99,7
368	73,3	29,8
369	73,5	14,6
370	68,3	0
371	45,4	49,9
372	47,2	75,7
373	44,5	9
374	47,8	10,3
375	46,8	15,9
376	46,9	12,7
377	46,8	8,9
378	46,1	6,2
379	46,1	„m“
380	45,5	„m“
381	44,7	„m“
382	43,8	„m“
383	41	„m“
384	41,1	6,4
385	38	6,3
386	35,9	0,3
387	33,5	0
388	53,1	48,9
389	48,3	„m“
390	49,9	„m“
391	48	„m“
392	45,3	„m“
393	41,6	3,1
394	44,3	79
395	44,3	89,5
396	43,4	98,8
397	44,3	98,9
398	43	98,8
399	42,2	98,8
400	42,7	98,8
401	45	99
402	43,6	98,9
403	42,2	98,8
404	44,8	99
405	43,4	98,8
406	45	99
407	42,2	54,3
408	61,2	31,9
409	56,3	72,3
410	59,7	99,1
411	62,3	99
412	67,9	99,2
413	69,5	99,3
414	73,1	99,7
415	77,7	99,8
416	79,7	99,7
417	82,5	99,5
418	85,3	99,4
419	86,6	99,4
420	89,4	99,4
421	62,2	0
422	52,7	96,4
423	50,2	99,8
424	49,3	99,6
425	52,2	99,8
426	51,3	100
427	51,3	100
428	51,1	100
429	51,1	100
430	51,8	99,9
431	51,3	100
432	51,1	100
433	51,3	100
434	52,3	99,8
435	52,9	99,7
436	53,8	99,6
437	51,7	99,9
438	53,5	99,6
439	52	99,8
440	51,7	99,9
441	53,2	99,7
442	54,2	99,5
443	55,2	99,4
444	53,8	99,6
445	53,1	99,7
446	55	99,4
447	57	99,2
448	61,5	99
449	59,4	5,7
450	59	0
451	57,3	59,8
452	64,1	99
453	70,9	90,5
454	58	0
455	41,5	59,8
456	44,1	92,6
457	46,8	99,2
458	47,2	99,3
459	51	100
460	53,2	99,7
461	53,1	99,7
462	55,9	53,1
463	53,9	13,9
464	52,5	„m“
465	51,7	„m“
466	51,5	52,2
467	52,8	80
468	54,9	95
469	57,3	99,2
470	60,7	99,1
471	62,4	„m“
472	60,1	„m“
473	53,2	„m“
474	44	„m“
475	35,2	„m“
476	30,5	„m“
477	26,5	„m“
478	22,5	„m“
479	20,4	„m“
480	19,1	„m“
481	19,1	„m“
482	13,4	„m“
483	6,7	„m“
484	3,2	„m“
485	14,3	63,8
486	34,1	0
487	23,9	75,7
488	31,7	79,2
489	32,1	19,4
490	35,9	5,8
491	36,6	0,8
492	38,7	„m“
493	38,4	„m“
494	39,4	„m“
495	39,7	„m“
496	40,5	„m“
497	40,8	„m“
498	39,7	„m“
499	39,2	„m“
500	38,7	„m“
501	32,7	„m“
502	30,1	„m“
503	21,9	„m“
504	12,8	0
505	0	0
506	0	0
507	0	0
508	0	0
509	0	0
510	0	0
511	0	0
512	0	0
513	0	0
514	30,5	25,6
515	19,7	56,9
516	16,3	45,1
517	27,2	4,6
518	21,7	1,3
519	29,7	28,6
520	36,6	73,7
521	61,3	59,5
522	40,8	0
523	36,6	27,8
524	39,4	80,4
525	51,3	88,9
526	58,5	11,1
527	60,7	„m“
528	54,5	„m“
529	51,3	„m“
530	45,5	„m“
531	40,8	„m“
532	38,9	„m“
533	36,6	„m“
534	36,1	72,7
535	44,8	78,9
536	51,6	91,1
537	59,1	99,1
538	66	99,1
539	75,1	99,9
540	81	8
541	39,1	0
542	53,8	89,7
543	59,7	99,1
544	64,8	99
545	70,6	96,1
546	72,6	19,6
547	72	6,3
548	68,9	0,1
549	67,7	„m“
550	66,8	„m“
551	64,3	16,9
552	64,9	7
553	63,6	12,5
554	63	7,7
555	64,4	38,2
556	63	11,8
557	63,6	0
558	63,3	5
559	60,1	9,1
560	61	8,4
561	59,7	0,9
562	58,7	„m“
563	56	„m“
564	53,9	„m“
565	52,1	„m“
566	49,9	„m“
567	46,4	„m“
568	43,6	„m“
569	40,8	„m“
570	37,5	„m“
571	27,8	„m“
572	17,1	0,6
573	12,2	0,9
574	11,5	1,1
575	8,7	0,5
576	8	0,9
577	5,3	0,2
578	4	0
579	3,9	0
580	0	0
581	0	0
582	0	0
583	0	0
584	0	0
585	0	0
586	0	0
587	8,7	22,8
588	16,2	49,4
589	23,6	56
590	21,1	56,1
591	23,6	56
592	46,2	68,8
593	68,4	61,2
594	58,7	„m“
595	31,6	„m“
596	19,9	8,8
597	32,9	70,2
598	43	79
599	57,4	98,9
600	72,1	73,8
601	53	0
602	48,1	86
603	56,2	99
604	65,4	98,9
605	72,9	99,7
606	67,5	„m“
607	39	„m“
608	41,9	38,1
609	44,1	80,4
610	46,8	99,4
611	48,7	99,9
612	50,5	99,7
613	52,5	90,3
614	51	1,8
615	50	„m“
616	49,1	„m“
617	47	„m“
618	43,1	„m“
619	39,2	„m“
620	40,6	0,5
621	41,8	53,4
622	44,4	65,1
623	48,1	67,8
624	53,8	99,2
625	58,6	98,9
626	63,6	98,8
627	68,5	99,2
628	72,2	89,4
629	77,1	0
630	57,8	79,1
631	60,3	98,8
632	61,9	98,8
633	63,8	98,8
634	64,7	98,9
635	65,4	46,5
636	65,7	44,5
637	65,6	3,5
638	49,1	0
639	50,4	73,1
640	50,5	„m“
641	51	„m“
642	49,4	„m“
643	49,2	„m“
644	48,6	„m“
645	47,5	„m“
646	46,5	„m“
647	46	11,3
648	45,6	42,8
649	47,1	83
650	46,2	99,3
651	47,9	99,7
652	49,5	99,9
653	50,6	99,7
654	51	99,6
655	53	99,3
656	54,9	99,1
657	55,7	99
658	56	99
659	56,1	9,3
660	55,6	„m“
661	55,4	„m“
662	54,9	51,3
663	54,9	59,8
664	54	39,3
665	53,8	„m“
666	52	„m“
667	50,4	„m“
668	50,6	0
669	49,3	41,7
670	50	73,2
671	50,4	99,7
672	51,9	99,5
673	53,6	99,3
674	54,6	99,1
675	56	99
676	55,8	99
677	58,4	98,9
678	59,9	98,8
679	60,9	98,8
680	63	98,8
681	64,3	98,9
682	64,8	64
683	65,9	46,5
684	66,2	28,7
685	65,2	1,8
686	65	6,8
687	63,6	53,6
688	62,4	82,5
689	61,8	98,8
690	59,8	98,8
691	59,2	98,8
692	59,7	98,8
693	61,2	98,8
694	62,2	49,4
695	62,8	37,2
696	63,5	46,3
697	64,7	72,3
698	64,7	72,3
699	65,4	77,4
700	66,1	69,3
701	64,3	„m“
702	64,3	„m“
703	63	„m“
704	62,2	„m“
705	61,6	„m“
706	62,4	„m“
707	62,2	„m“
708	61	„m“
709	58,7	„m“
710	55,5	„m“
711	51,7	„m“
712	49,2	„m“
713	48,8	40,4
714	47,9	„m“
715	46,2	„m“
716	45,6	9,8
717	45,6	34,5
718	45,5	37,1
719	43,8	„m“
720	41,9	„m“
721	41,3	„m“
722	41,4	„m“
723	41,2	„m“
724	41,8	„m“
725	41,8	„m“
726	43,2	17,4
727	45	29
728	44,2	„m“
729	43,9	„m“
730	38	10,7
731	56,8	„m“
732	57,1	„m“
733	52	„m“
734	44,4	„m“
735	40,2	„m“
736	39,2	16,5
737	38,9	73,2
738	39,9	89,8
739	42,3	98,6
740	43,7	98,8
741	45,5	99,1
742	45,6	99,2
743	48,1	99,7
744	49	100
745	49,8	99,9
746	49,8	99,9
747	51,9	99,5
748	52,3	99,4
749	53,3	99,3
750	52,9	99,3
751	54,3	99,2
752	55,5	99,1
753	56,7	99
754	61,7	98,8
755	64,3	47,4
756	64,7	1,8
757	66,2	„m“
758	49,1	„m“
759	52,1	46
760	52,6	61
761	52,9	0
762	52,3	20,4
763	54,2	56,7
764	55,4	59,8
765	56,1	49,2
766	56,8	33,7
767	57,2	96
768	58,6	98,9
769	59,5	98,8
770	61,2	98,8
771	62,1	98,8
772	62,7	98,8
773	62,8	98,8
774	64	98,9
775	63,2	46,3
776	62,4	„m“
777	60,3	„m“
778	58,7	„m“
779	57,2	„m“
780	56,1	„m“
781	56	9,3
782	55,2	26,3
783	54,8	42,8
784	55,7	47,1
785	56,6	52,4
786	58	50,3
787	58,6	20,6
788	58,7	„m“
789	59,3	„m“
790	58,6	„m“
791	60,5	9,7
792	59,2	9,6
793	59,9	9,6
794	59,6	9,6
795	59,9	6,2
796	59,9	9,6
797	60,5	13,1
798	60,3	20,7
799	59,9	31
800	60,5	42
801	61,5	52,5
802	60,9	51,4
803	61,2	57,7
804	62,8	98,8
805	63,4	96,1
806	64,6	45,4
807	64,1	5
808	63	3,2
809	62,7	14,9
810	63,5	35,8
811	64,1	73,3
812	64,3	37,4
813	64,1	21
814	63,7	21
815	62,9	18
816	62,4	32,7
817	61,7	46,2
818	59,8	45,1
819	57,4	43,9
820	54,8	42,8
821	54,3	65,2
822	52,9	62,1
823	52,4	30,6
824	50,4	„m“
825	48,6	„m“
826	47,9	„m“
827	46,8	„m“
828	46,9	9,4
829	49,5	41,7
830	50,5	37,8
831	52,3	20,4
832	54,1	30,7
833	56,3	41,8
834	58,7	26,5
835	57,3	„m“
836	59	„m“
837	59,8	„m“
838	60,3	„m“
839	61,2	„m“
840	61,8	„m“
841	62,5	„m“
842	62,4	„m“
843	61,5	„m“
844	63,7	„m“
845	61,9	„m“
846	61,6	29,7
847	60,3	„m“
848	59,2	„m“
849	57,3	„m“
850	52,3	„m“
851	49,3	„m“
852	47,3	„m“
853	46,3	38,8
854	46,8	35,1
855	46,6	„m“
856	44,3	„m“
857	43,1	„m“
858	42,4	2,1
859	41,8	2,4
860	43,8	68,8
861	44,6	89,2
862	46	99,2
863	46,9	99,4
864	47,9	99,7
865	50,2	99,8
866	51,2	99,6
867	52,3	99,4
868	53	99,3
869	54,2	99,2
870	55,5	99,1
871	56,7	99
872	57,3	98,9
873	58	98,9
874	60,5	31,1
875	60,2	„m“
876	60,3	„m“
877	60,5	6,3
878	61,4	19,3
879	60,3	1,2
880	60,5	2,9
881	61,2	34,1
882	61,6	13,2
883	61,5	16,4
884	61,2	16,4
885	61,3	„m“
886	63,1	„m“
887	63,2	4,8
888	62,3	22,3
889	62	38,5
890	61,6	29,6
891	61,6	26,6
892	61,8	28,1
893	62	29,6
894	62	16,3
895	61,1	„m“
896	61,2	„m“
897	60,7	19,2
898	60,7	32,5
899	60,9	17,8
900	60,1	19,2
901	59,3	38,2
902	59,9	45
903	59,4	32,4
904	59,2	23,5
905	59,5	40,8
906	58,3	„m“
907	58,2	„m“
908	57,6	„m“
909	57,1	„m“
910	57	0,6
911	57	26,3
912	56,5	29,2
913	56,3	20,5
914	56,1	„m“
915	55,2	„m“
916	54,7	17,5
917	55,2	29,2
918	55,2	29,2
919	55,9	16
920	55,9	26,3
921	56,1	36,5
922	55,8	19
923	55,9	9,2
924	55,8	21,9
925	56,4	42,8
926	56,4	38
927	56,4	11
928	56,4	35,1
929	54	7,3
930	53,4	5,4
931	52,3	27,6
932	52,1	32
933	52,3	33,4
934	52,2	34,9
935	52,8	60,1
936	53,7	69,7
937	54	70,7
938	55,1	71,7
939	55,2	46
940	54,7	12,6
941	52,5	0
942	51,8	24,7
943	51,4	43,9
944	50,9	71,1
945	51,2	76,8
946	50,3	87,5
947	50,2	99,8
948	50,9	100
949	49,9	99,7
950	50,9	100
951	49,8	99,7
952	50,4	99,8
953	50,4	99,8
954	49,7	99,7
955	51	100
956	50,3	99,8
957	50,2	99,8
958	49,9	99,7
959	50,9	100
960	50	99,7
961	50,2	99,8
962	50,2	99,8
963	49,9	99,7
964	50,4	99,8
965	50,2	99,8
966	50,3	99,8
967	49,9	99,7
968	51,1	100
969	50,6	99,9
970	49,9	99,7
971	49,6	99,6
972	49,4	99,6
973	49	99,5
974	49,8	99,7
975	50,9	100
976	50,4	99,8
977	49,8	99,7
978	49,1	99,5
979	50,4	99,8
980	49,8	99,7
981	49,3	99,5
982	49,1	99,5
983	49,9	99,7
984	49,1	99,5
985	50,4	99,8
986	50,9	100
987	51,4	99,9
988	51,5	99,9
989	52,2	99,7
990	52,8	74,1
991	53,3	46
992	53,6	36,4
993	53,4	33,5
994	53,9	58,9
995	55,2	73,8
996	55,8	52,4
997	55,7	9,2
998	55,8	2,2
999	56,4	33,6
1000	55,4	„m“
1001	55,2	„m“
1002	55,8	26,3
1003	55,8	23,3
1004	56,4	50,2
1005	57,6	68,3
1006	58,8	90,2
1007	59,9	98,9
1008	62,3	98,8
1009	63,1	74,4
1010	63,7	49,4
1011	63,3	9,8
1012	48	0
1013	47,9	73,5
1014	49,9	99,7
1015	49,9	48,8
1016	49,6	2,3
1017	49,9	„m“
1018	49,3	„m“
1019	49,7	47,5
1020	49,1	„m“
1021	49,4	„m“
1022	48,3	„m“
1023	49,4	„m“
1024	48,5	„m“
1025	48,7	„m“
1026	48,7	„m“
1027	49,1	„m“
1028	49	„m“
1029	49,8	„m“
1030	48,7	„m“
1031	48,5	„m“
1032	49,3	31,3
1033	49,7	45,3
1034	48,3	44,5
1035	49,8	61
1036	49,4	64,3
1037	49,8	64,4
1038	50,5	65,6
1039	50,3	64,5
1040	51,2	82,9
1041	50,5	86
1042	50,6	89
1043	50,4	81,4
1044	49,9	49,9
1045	49,1	20,1
1046	47,9	24
1047	48,1	36,2
1048	47,5	34,5
1049	46,9	30,3
1050	47,7	53,5
1051	46,9	61,6
1052	46,5	73,6
1053	48	84,6
1054	47,2	87,7
1055	48,7	80
1056	48,7	50,4
1057	47,8	38,6
1058	48,8	63,1
1059	47,4	5
1060	47,3	47,4
1061	47,3	49,8
1062	46,9	23,9
1063	46,7	44,6
1064	46,8	65,2
1065	46,9	60,4
1066	46,7	61,5
1067	45,5	„m“
1068	45,5	„m“
1069	44,2	„m“
1070	43	„m“
1071	42,5	„m“
1072	41	„m“
1073	39,9	„m“
1074	39,9	38,2
1075	40,1	48,1
1076	39,9	48
1077	39,4	59,3
1078	43,8	19,8
1079	52,9	0
1080	52,8	88,9
1081	53,4	99,5
1082	54,7	99,3
1083	56,3	99,1
1084	57,5	99
1085	59	98,9
1086	59,8	98,9
1087	60,1	98,9
1088	61,8	48,3
1089	61,8	55,6
1090	61,7	59,8
1091	62	55,6
1092	62,3	29,6
1093	62	19,3
1094	61,3	7,9
1095	61,1	19,2
1096	61,2	43
1097	61,1	59,7
1098	61,1	98,8
1099	61,3	98,8
1100	61,3	26,6
1101	60,4	„m“
1102	58,8	„m“
1103	57,7	„m“
1104	56	„m“
1105	54,7	„m“
1106	53,3	„m“
1107	52,6	23,2
1108	53,4	84,2
1109	53,9	99,4
1110	54,9	99,3
1111	55,8	99,2
1112	57,1	99
1113	56,5	99,1
1114	58,9	98,9
1115	58,7	98,9
1116	59,8	98,9
1117	61	98,8
1118	60,7	19,2
1119	59,4	„m“
1120	57,9	„m“
1121	57,6	„m“
1122	56,3	„m“
1123	55	„m“
1124	53,7	„m“
1125	52,1	„m“
1126	51,1	„m“
1127	49,7	25,8
1128	49,1	46,1
1129	48,7	46,9
1130	48,2	46,7
1131	48	70
1132	48	70
1133	47,2	67,6
1134	47,3	67,6
1135	46,6	74,7
1136	47,4	13
1137	46,3	„m“
1138	45,4	„m“
1139	45,5	24,8
1140	44,8	73,8
1141	46,6	99
1142	46,3	98,9
1143	48,5	99,4
1144	49,9	99,7
1145	49,1	99,5
1146	49,1	99,5
1147	51	100
1148	51,5	99,9
1149	50,9	100
1150	51,6	99,9
1151	52,1	99,7
1152	50,9	100
1153	52,2	99,7
1154	51,5	98,3
1155	51,5	47,2
1156	50,8	78,4
1157	50,3	83
1158	50,3	31,7
1159	49,3	31,3
1160	48,8	21,5
1161	47,8	59,4
1162	48,1	77,1
1163	48,4	87,6
1164	49,6	87,5
1165	51	81,4
1166	51,6	66,7
1167	53,3	63,2
1168	55,2	62
1169	55,7	43,9
1170	56,4	30,7
1171	56,8	23,4
1172	57	„m“
1173	57,6	„m“
1174	56,9	„m“
1175	56,4	4
1176	57	23,4
1177	56,4	41,7
1178	57	49,2
1179	57,7	56,6
1180	58,6	56,6
1181	58,9	64
1182	59,4	68,2
1183	58,8	71,4
1184	60,1	71,3
1185	60,6	79,1
1186	60,7	83,3
1187	60,7	77,1
1188	60	73,5
1189	60,2	55,5
1190	59,7	54,4
1191	59,8	73,3
1192	59,8	77,9
1193	59,8	73,9
1194	60	76,5
1195	59,5	82,3
1196	59,9	82,8
1197	59,8	65,8
1198	59	48,6
1199	58,9	62,2
1200	59,1	70,4
1201	58,9	62,1
1202	58,4	67,4
1203	58,7	58,9
1204	58,3	57,7
1205	57,5	57,8
1206	57,2	57,6
1207	57,1	42,6
1208	57	70,1
1209	56,4	59,6
1210	56,7	39
1211	55,9	68,1
1212	56,3	79,1
1213	56,7	89,7
1214	56	89,4
1215	56	93,1
1216	56,4	93,1
1217	56,7	94,4
1218	56,9	94,8
1219	57	94,1
1220	57,7	94,3
1221	57,5	93,7
1222	58,4	93,2
1223	58,7	93,2
1224	58,2	93,7
1225	58,5	93,1
1226	58,8	86,2
1227	59	72,9
1228	58,2	59,9
1229	57,6	8,5
1230	57,1	47,6
1231	57,2	74,4
1232	57	79,1
1233	56,7	67,2
1234	56,8	69,1
1235	56,9	71,3
1236	57	77,3
1237	57,4	78,2
1238	57,3	70,6
1239	57,7	64
1240	57,5	55,6
1241	58,6	49,6
1242	58,2	41,1
1243	58,8	40,6
1244	58,3	21,1
1245	58,7	24,9
1246	59,1	24,8
1247	58,6	„m“
1248	58,8	„m“
1249	58,8	„m“
1250	58,7	„m“
1251	59,1	„m“
1252	59,1	„m“
1253	59,4	„m“
1254	60,6	2,6
1255	59,6	„m“
1256	60,1	„m“
1257	60,6	„m“
1258	59,6	4,1
1259	60,7	7,1
1260	60,5	„m“
1261	59,7	„m“
1262	59,6	„m“
1263	59,8	„m“
1264	59,6	4,9
1265	60,1	5,9
1266	59,9	6,1
1267	59,7	„m“
1268	59,6	„m“
1269	59,7	22
1270	59,8	10,3
1271	59,9	10
1272	60,6	6,2
1273	60,5	7,3
1274	60,2	14,8
1275	60,6	8,2
1276	60,6	5,5
1277	61	14,3
1278	61	12
1279	61,3	34,2
1280	61,2	17,1
1281	61,5	15,7
1282	61	9,5
1283	61,1	9,2
1284	60,5	4,3
1285	60,2	7,8
1286	60,2	5,9
1287	60,2	5,3
1288	59,9	4,6
1289	59,4	21,5
1290	59,6	15,8
1291	59,3	10,1
1292	58,9	9,4
1293	58,8	9
1294	58,9	35,4
1295	58,9	30,7
1296	58,9	25,9
1297	58,7	22,9
1298	58,7	24,4
1299	59,3	61
1300	60,1	56
1301	60,5	50,6
1302	59,5	16,2
1303	59,7	50
1304	59,7	31,4
1305	60,1	43,1
1306	60,8	38,4
1307	60,9	40,2
1308	61,3	49,7
1309	61,8	45,9
1310	62	45,9
1311	62,2	45,8
1312	62,6	46,8
1313	62,7	44,3
1314	62,9	44,4
1315	63,1	43,7
1316	63,5	46,1
1317	63,6	40,7
1318	64,3	49,5
1319	63,7	27
1320	63,8	15
1321	63,6	18,7
1322	63,4	8,4
1323	63,2	8,7
1324	63,3	21,6
1325	62,9	19,7
1326	63	22,1
1327	63,1	20,3
1328	61,8	19,1
1329	61,6	17,1
1330	61	0
1331	61,2	22
1332	60,8	40,3
1333	61,1	34,3
1334	60,7	16,1
1335	60,6	16,6
1336	60,5	18,5
1337	60,6	29,8
1338	60,9	19,5
1339	60,9	22,3
1340	61,4	35,8
1341	61,3	42,9
1342	61,5	31
1343	61,3	19,2
1344	61	9,3
1345	60,8	44,2
1346	60,9	55,3
1347	61,2	56
1348	60,9	60,1
1349	60,7	59,1
1350	60,9	56,8
1351	60,7	58,1
1352	59,6	78,4
1353	59,6	84,6
1354	59,4	66,6
1355	59,3	75,5
1356	58,9	49,6
1357	59,1	75,8
1358	59	77,6
1359	59	67,8
1360	59	56,7
1361	58,8	54,2
1362	58,9	59,6
1363	58,9	60,8
1364	59,3	56,1
1365	58,9	48,5
1366	59,3	42,9
1367	59,4	41,4
1368	59,6	38,9
1369	59,4	32,9
1370	59,3	30,6
1371	59,4	30
1372	59,4	25,3
1373	58,8	18,6
1374	59,1	18
1375	58,5	10,6
1376	58,8	10,5
1377	58,5	8,2
1378	58,7	13,7
1379	59,1	7,8
1380	59,1	6
1381	59,1	6
1382	59,4	13,1
1383	59,7	22,3
1384	60,7	10,5
1385	59,8	9,8
1386	60,2	8,8
1387	59,9	8,7
1388	61	9,1
1389	60,6	28,2
1390	60,6	22
1391	59,6	23,2
1392	59,6	19
1393	60,6	38,4
1394	59,8	41,6
1395	60	47,3
1396	60,5	55,4
1397	60,9	58,7
1398	61,3	37,9
1399	61,2	38,3
1400	61,4	58,7
1401	61,3	51,3
1402	61,4	71,1
1403	61,1	51
1404	61,5	56,6
1405	61	60,6
1406	61,1	75,4
1407	61,4	69,4
1408	61,6	69,9
1409	61,7	59,6
1410	61,8	54,8
1411	61,6	53,6
1412	61,3	53,5
1413	61,3	52,9
1414	61,2	54,1
1415	61,3	53,2
1416	61,2	52,2
1417	61,2	52,3
1418	61	48
1419	60,9	41,5
1420	61	32,2
1421	60,7	22
1422	60,7	23,3
1423	60,8	38,8
1424	61	40,7
1425	61	30,6
1426	61,3	62,6
1427	61,7	55,9
1428	62,3	43,4
1429	62,3	37,4
1430	62,3	35,7
1431	62,8	34,4
1432	62,8	31,5
1433	62,9	31,7
1434	62,9	29,9
1435	62,8	29,4
1436	62,7	28,7
1437	61,5	14,7
1438	61,9	17,2
1439	61,5	6,1
1440	61	9,9
1441	60,9	4,8
1442	60,6	11,1
1443	60,3	6,9
1444	60,8	7
1445	60,2	9,2
1446	60,5	21,7
1447	60,2	22,4
1448	60,7	31,6
1449	60,9	28,9
1450	59,6	21,7
1451	60,2	18
1452	59,5	16,7
1453	59,8	15,7
1454	59,6	15,7
1455	59,3	15,7
1456	59	7,5
1457	58,8	7,1
1458	58,7	16,5
1459	59,2	50,7
1460	59,7	60,2
1461	60,4	44
1462	60,2	35,3
1463	60,4	17,1
1464	59,9	13,5
1465	59,9	12,8
1466	59,6	14,8
1467	59,4	15,9
1468	59,4	22
1469	60,4	38,4
1470	59,5	38,8
1471	59,3	31,9
1472	60,9	40,8
1473	60,7	39
1474	60,9	30,1
1475	61	29,3
1476	60,6	28,4
1477	60,9	36,3
1478	60,8	30,5
1479	60,7	26,7
1480	60,1	4,7
1481	59,9	0
1482	60,4	36,2
1483	60,7	32,5
1484	59,9	3,1
1485	59,7	„m“
1486	59,5	„m“
1487	59,2	„m“
1488	58,8	0,6
1489	58,7	„m“
1490	58,7	„m“
1491	57,9	„m“
1492	58,2	„m“
1493	57,6	„m“
1494	58,3	9,5
1495	57,2	6
1496	57,4	27,3
1497	58,3	59,9
1498	58,3	7,3
1499	58,8	21,7
1500	58,8	38,9
1501	59,4	26,2
1502	59,1	25,5
1503	59,1	26
1504	59	39,1
1505	59,5	52,3
1506	59,4	31
1507	59,4	27
1508	59,4	29,8
1509	59,4	23,1
1510	58,9	16
1511	59	31,5
1512	58,8	25,9
1513	58,9	40,2
1514	58,8	28,4
1515	58,9	38,9
1516	59,1	35,3
1517	58,8	30,3
1518	59	19
1519	58,7	3
1520	57,9	0
1521	58	2,4
1522	57,1	„m“
1523	56,7	„m“
1524	56,7	5,3
1525	56,6	2,1
1526	56,8	„m“
1527	56,3	„m“
1528	56,3	„m“
1529	56	„m“
1530	56,7	„m“
1531	56,6	3,8
1532	56,9	„m“
1533	56,9	„m“
1534	57,4	„m“
1535	57,4	„m“
1536	58,3	13,9
1537	58,5	„m“
1538	59,1	„m“
1539	59,4	„m“
1540	59,6	„m“
1541	59,5	„m“
1542	59,6	0,5
1543	59,3	9,2
1544	59,4	11,2
1545	59,1	26,8
1546	59	11,7
1547	58,8	6,4
1548	58,7	5
1549	57,5	„m“
1550	57,4	„m“
1551	57,1	1,1
1552	57,1	0
1553	57	4,5
1554	57,1	3,7
1555	57,3	3,3
1556	57,3	16,8
1557	58,2	29,3
1558	58,7	12,5
1559	58,3	12,2
1560	58,6	12,7
1561	59	13,6
1562	59,8	21,9
1563	59,3	20,9
1564	59,7	19,2
1565	60,1	15,9
1566	60,7	16,7
1567	60,7	18,1
1568	60,7	40,6
1569	60,7	59,7
1570	61,1	66,8
1571	61,1	58,8
1572	60,8	64,7
1573	60,1	63,6
1574	60,7	83,2
1575	60,4	82,2
1576	60	80,5
1577	59,9	78,7
1578	60,8	67,9
1579	60,4	57,7
1580	60,2	60,6
1581	59,6	72,7
1582	59,9	73,6
1583	59,8	74,1
1584	59,6	84,6
1585	59,4	76,1
1586	60,1	76,9
1587	59,5	84,6
1588	59,8	77,5
1589	60,6	67,9
1590	59,3	47,3
1591	59,3	43,1
1592	59,4	38,3
1593	58,7	38,2
1594	58,8	39,2
1595	59,1	67,9
1596	59,7	60,5
1597	59,5	32,9
1598	59,6	20
1599	59,6	34,4
1600	59,4	23,9
1601	59,6	15,7
1602	59,9	41
1603	60,5	26,3
1604	59,6	14
1605	59,7	21,2
1606	60,9	19,6
1607	60,1	34,3
1608	59,9	27
1609	60,8	25,6
1610	60,6	26,3
1611	60,9	26,1
1612	61,1	38
1613	61,2	31,6
1614	61,4	30,6
1615	61,7	29,6
1616	61,5	28,8
1617	61,7	27,8
1618	62,2	20,3
1619	61,4	19,6
1620	61,8	19,7
1621	61,8	18,7
1622	61,6	17,7
1623	61,7	8,7
1624	61,7	1,4
1625	61,7	5,9
1626	61,2	8,1
1627	61,9	45,8
1628	61,4	31,5
1629	61,7	22,3
1630	62,4	21,7
1631	62,8	21,9
1632	62,2	22,2
1633	62,5	31
1634	62,3	31,3
1635	62,6	31,7
1636	62,3	22,8
1637	62,7	12,6
1638	62,2	15,2
1639	61,9	32,6
1640	62,5	23,1
1641	61,7	19,4
1642	61,7	10,8
1643	61,6	10,2
1644	61,4	„m“
1645	60,8	„m“
1646	60,7	„m“
1647	61	12,4
1648	60,4	5,3
1649	61	13,1
1650	60,7	29,6
1651	60,5	28,9
1652	60,8	27,1
1653	61,2	27,3
1654	60,9	20,6
1655	61,1	13,9
1656	60,7	13,4
1657	61,3	26,1
1658	60,9	23,7
1659	61,4	32,1
1660	61,7	33,5
1661	61,8	34,1
1662	61,7	17
1663	61,7	2,5
1664	61,5	5,9
1665	61,3	14,9
1666	61,5	17,2
1667	61,1	„m“
1668	61,4	„m“
1669	61,4	8,8
1670	61,3	8,8
1671	61	18
1672	61,5	13
1673	61	3,7
1674	60,9	3,1
1675	60,9	4,7
1676	60,6	4,1
1677	60,6	6,7
1678	60,6	12,8
1679	60,7	11,9
1680	60,6	12,4
1681	60,1	12,4
1682	60,5	12
1683	60,4	11,8
1684	59,9	12,4
1685	59,6	12,4
1686	59,6	9,1
1687	59,9	0
1688	59,9	20,4
1689	59,8	4,4
1690	59,4	3,1
1691	59,5	26,3
1692	59,6	20,1
1693	59,4	35
1694	60,9	22,1
1695	60,5	12,2
1696	60,1	11
1697	60,1	8,2
1698	60,5	6,7
1699	60	5,1
1700	60	5,1
1701	60	9
1702	60,1	5,7
1703	59,9	8,5
1704	59,4	6
1705	59,5	5,5
1706	59,5	14,2
1707	59,5	6,2
1708	59,4	10,3
1709	59,6	13,8
1710	59,5	13,9
1711	60,1	18,9
1712	59,4	13,1
1713	59,8	5,4
1714	59,9	2,9
1715	60,1	7,1
1716	59,6	12
1717	59,6	4,9
1718	59,4	22,7
1719	59,6	22
1720	60,1	17,4
1721	60,2	16,6
1722	59,4	28,6
1723	60,3	22,4
1724	59,9	20
1725	60,2	18,6
1726	60,3	11,9
1727	60,4	11,6
1728	60,6	10,6
1729	60,8	16
1730	60,9	17
1731	60,9	16,1
1732	60,7	11,4
1733	60,9	11,3
1734	61,1	11,2
1735	61,1	25,6
1736	61	14,6
1737	61	10,4
1738	60,6	„m“
1739	60,9	„m“
1740	60,8	4,8
1741	59,9	„m“
1742	59,8	„m“
1743	59,1	„m“
1744	58,8	„m“
1745	58,8	„m“
1746	58,2	„m“
1747	58,5	14,3
1748	57,5	4,4
1749	57,9	0
1750	57,8	20,9
1751	58,3	9,2
1752	57,8	8,2
1753	57,5	15,3
1754	58,4	38
1755	58,1	15,4
1756	58,8	11,8
1757	58,3	8,1
1758	58,3	5,5
1759	59	4,1
1760	58,2	4,9
1761	57,9	10,1
1762	58,5	7,5
1763	57,4	7
1764	58,2	6,7
1765	58,2	6,6
1766	57,3	17,3
1767	58	11,4
1768	57,5	47,4
1769	57,4	28,8
1770	58,8	24,3
1771	57,7	25,5
1772	58,4	35,5
1773	58,4	29,3
1774	59	33,8
1775	59	18,7
1776	58,8	9,8
1777	58,8	23,9
1778	59,1	48,2
1779	59,4	37,2
1780	59,6	29,1
1781	50	25
1782	40	20
1783	30	15
1784	20	10
1785	10	5
1786	0	0
1787	0	0
1788	0	0
1789	0	0
1790	0	0
1791	0	0
1792	0	0
1793	0	0
1794	0	0
1795	0	0
1796	0	0
1797	0	0
1798	0	0
1799	0	0
1800	0	0
„m“ = variklio sukimas.

5 paveikslas

ETC dinamometro režimas

(pav.)

______________

3 priedo

4 priedėlis

MATAVIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS

1. ĮVADAS

Variklio išmesti dujiniai komponentai, kietosios dalelės ir dūmai, kurie pateikiami bandymams atlikti, turi būti išmatuoti 5 priede aprašytais metodais. Atitinkamuose 5 priedo skirsniuose aprašomos rekomenduojamos analizės sistemos išmetamųjų dujų kiekiui (1 skirsnis), rekomenduojamos kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos (2 skirsnis) bei rekomenduojami dūmų matuokliai (3 skirsnis).

Jei tai ESC bandymas, turi būti nustatomi nepraskiestų išmetamųjų dujų dujiniai komponentai. Pasirinktinai galima nustatyti praskiestų išmetamųjų dujų dujinius komponentus, jeigu kietųjų dalelių kiekiui nustatyti taikoma viso srauto praskiedimo sistema. Kietųjų dalelių kiekiui nustatyti taikoma dalies srauto arba viso srauto praskiedimo sistema.

Jei tai ETC bandymas, galima taikyti šias sistemas:

– pastovaus tūrio ėminio ėmimo sistemą išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kiekiui nustatyti (leidžiama taikyti dvigubo praskiedimo sistemas)

arba

– nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimo sistemos išmetamųjų dujų kiekiui nustatyti ir dalies srauto praskiedimo sistemos kietųjų dalelių kiekiui išmatuoti derinį,

arba

– bet kokį abiejų principų derinį (t. y. nepraskiestų išmetamųjų dujų ir viso kietųjų dalelių srauto matavimą).

2. DINAMOMETRO IR BANDYMŲ PATALPOS ĮRANGA

Variklius bandant išmetamiesiems teršalams nustatyti ant variklio dinamometro, turi būti naudojama toliau aprašyta įranga.

2.1. Variklio dinamometras:

Bandymų ciklams, aprašytiems šio priedo 1 ir 2 punktuose, daryti turi būti naudojamas variklio atitinkamų charakteristikų dinamometras. Sukimosi dažnio matavimo sistemos tikslumas turi būti ± 2 % rodmens vertės. Sukamojo momento matavimo sistemos tikslumas > 20 % visos skalės dydžio diapazone turi būti ± 3 % rodmens vertės, ≤ 20 % visos skalės dydžio diapazone ± 0,6 % visos skalės vertės.

2.2. Kiti prietaisai:

Prireikus turi būti naudojami degalų sunaudojimo, oro sunaudojimo, aušinimo priemonės ir tepalo temperatūros, išmetamųjų dujų slėgio ir įsiurbimo kolektoriaus slėgio mažėjimo, išmetamųjų dujų temperatūros, įsiurbiamo oro temperatūros, atmosferinio slėgio, drėgnio ir degalų temperatūros matavimo prietaisai. Šie prietaisai turi atitikti 9 lentelėje pateiktus reikalavimus:

9 lentelė

Matavimo prietaisų tikslumas

Matuokliai	Tikslumas
Degalų sunaudojimas	± 2 % didžiausios variklio vertės
Oro sunaudojimas	± 2 % rodmens vertės arba ± 1 % didžiausios variklio vertės (taikoma didesnė vertė)
Išmetamųjų dujų srautas	± 2,5 % rodmens vertės arba ± 1,5 % didžiausios variklio vertės (taikoma didesnė vertė)
Temperatūros < 600 K (327 °C)	± 2 K absoliučiosios
Temperatūros > 600 K (327 °C)	± 1 % rodmens vertės
Atmosferinis slėgis	± 0,1 kPa absoliučiojo
Išmetamųjų dujų slėgis	± 0,2 kPa absoliučiojo
Įsiurbiamo oro slėgio sumažėjimas	± 0,05 kPa absoliučiojo
Kiti slėgiai	± 0,1 kPa absoliučiojo
Santykinis drėgnumas	± 3 % absoliučiojo
Absoliutinis drėgnumas	± 5 % rodmens vertės
Praskiedimo oro srautas	± 2 % rodmens vertės
Praskiestų išmetamųjų dujų srautas	± 2 % rodmens vertės

3. DUJINIŲ KOMPONENTŲ NUSTATYMAS

3.1. Bendrosios analizatoriaus specifikacijos:

Analizatoriai turi turėti matavimo diapazoną, atitinkantį išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos matavimo tikslumo reikalavimus (3.1.1 skirsnis). Rekomenduojama, kad analizatoriai būtų naudojami taikant tokį diapazoną, kuriame išmatuotos koncentracijos rodmuo sudarytų nuo 15 % iki 100 % visos skalės.

Jei išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai) gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, matavimai, kurių rodmenys būtų mažesni kaip 15 % visos skalės, taip pat yra priimtini. Šiuo atveju, norint užtikrinti kalibracinių kreivių tikslumą pagal šio priedo 5 priedėlio 1.6.4 skirsnį, būtina papildomai kalibruoti bent 4 teoriškai tolygiai išdėstytuose taškuose.

Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kad būtų kiek įmanoma sumažintos papildomos paklaidos.

3.1.1. Tikslumas:

Analizatorius nuo vardinio kalibravimo taško neturi nukrypti daugiau nei ±2 % rodmens vertės per visą matavimo sritį, išskyrus nulį, arba ±0,3 % visos skalės (taikoma didesnė vertė). Tikslumas nustatomas pagal šio priedo 5 priedėlio 1.6 skirsnyje nustatytus kalibravimo reikalavimus.

Pastaba. Šiame Tvarkos apraše tikslumas – tai analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo vardinės kalibravimo vertės, naudojant kalibravimo dujas (= tikroji vertė).

3.1.2. Preciziškumas:

Preciziškumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 pakartotinių atsako į naudojamas kalibravimo ar patikros dujas matavimų, neturi būti didesnis nei ±1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės nei 155 ppm (ar ppmC) koncentracijos diapazone, ar ±2 % visos skalės kiekviename naudojamame mažesnės nei 155 ppm (ar ppmC) koncentracijos diapazone.

3.1.3. Triukšmas:

Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo ar patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 sekundžių laikotarpį neturi būti didesnis nei 2 % visos skalės vertės.

3.1.4. Nulio poslinkis:

Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 sekundžių. Nulio poslinkis per vieną valandą turi būti mažesnis nei 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone.

3.1.5. Patikros vertės poslinkis:

Atsakas į patikros dujų koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 sekundžių. Atsako į patikros dujų koncentraciją poslinkis per vieną valandą turi būti mažesnis nei 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone.

3.1.6. Signalo kilimo trukmė:

Matavimo sistemai įrengto analizatoriaus signalo kilimo trukmė neturi būti ilgesnė nei 3,5 sekundės.

Pastaba. Vertinant vien analizatoriaus atsako trukmę, nebūtų aiškiai apibrėžiamas visos sistemos tinkamumas pereinamojo režimo bandymams atlikti. Sistemos tūriai, ypač neveikieji, turės įtakos ne tik sklidimo trukmei iš zondo iki analizatoriaus, bet taip pat signalo kilimo trukmei. Sklidimo trukmė analizatoriumi taip pat turėtų būti apibrėžta, kaip analizatoriaus atsako trukmė, panašiai kaip konverteris arba vandens gaudyklės NOx analizatoriuje. Visos sistemos atsako trukmės nustatymas yra apibrėžtas šio priedo 5 priedėlio 1.5 skirsnyje.

3.2. Dujų džiovinimas:

Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas metodas vandeniui iš ėminio šalinti.

3.3. Analizatoriai:

3.3.1–3.3.4 skirsniuose aprašyti taikytini matavimo principai. Išsamus matavimo sistemų aprašymas pateiktas 5 priede. Išmatuotinos dujos turi būti analizuojamos toliau nurodytais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.

3.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė:

Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis sugerties infraraudonosios spinduliuotės srityje (NDIR).

3.3.2. Anglies dioksido (CO₂) analizė:

Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis sugerties infraraudonosios spinduliuotės srityje (NDIR).

3.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė:

Dyzeliniams ir SND naudojantiems dujiniams varikliams angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdžiais ir t. t., ir šildomas tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K ± 10 K (190 ± 10 °C). Dujiniams varikliams, naudojantiems NG, angliavandenilių analizatorius gali būti nešildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) tipo, atsižvelgiant į taikomą metodą (žr. 5 priedo 1.3 skirsnį).

3.3.4. Angliavandenilių be metano (NMHC) analizė (tik GD naudojantys dujiniai varikliai):

Angliavandeniliai be metano nustatomi vienu iš šių metodų:

3.3.4.1. Dujų chromatografijos (GC) metodas:

Angliavandeniliai be metano nustatomi iš angliavandenilių, analizuojamų pagal 3.3.3 skirsnį, kiekio atimant metano kiekį, gautą dujų chromatografu, kondicionuotu 423 K (150 °C) temperatūroje.

3.3.4.2. Angliavandenilių be metano skyriklio (NMC) metodas:

Angliavandenilių be metano frakcija turi būti nustatoma pagal 3.3.3 skirsnį, su šildomu NMC, veikiančiu kartu su FID, atimant metano kiekį iš bendro angliavandenilių kiekio.

3.3.5. Azoto oksidų (NOx) analizė

Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) ar šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė nei 328 K (55 °C), jei tenkinami gesinimo vandens garais tikrinimo (žr. šio priedo 5 priedėlio 1.9.2.2 skirsnį) reikalavimai.

3.3.6. Oro ir degalų santykio matavimas

Oro ir degalų santykio matavimo įranga, naudojama išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlio 4.2.5 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio matavimo jutiklis arba cirkonio tipo λla jutiklis. Jutiklis turi būti pritvirtintas tiesiogiai prie tos išmetimo vamzdžio vietos, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai aukšta, kad būtų užkertamas kelias atsirasti vandens kondensatui.

Jutiklio su įmontuotais elektroniniais įtaisais tikslumas turi būti:

±3 % rodmens vertės λ < 2;

±5 % rodmens vertės 2 ≤ λ < 5;

±10 % rodmens vertės 5 ≤ λ

Siekiant, kad būtų laikomasi pirmiau nurodytų tikslumo reikalavimų, jutiklis turi būti kalibruojamas pagal gamintojo nurodymus.

3.4. Išmetamųjų dujinių teršalų ėminių ėmimas:

3.4.1. Nepraskiestos išmetamosios dujos:

Išmetamųjų dujinių teršalų ėminių ėmimo zondai turi būti įrengiami, kiek įmanoma, bent 0,5 m ar 3 kartus didesniu nei išmetimo vamzdžio skersmuo atstumu atsižvelgiant į tai, kuris atstumas didesnis, iki išmetamųjų dujų išmetimo sistemos išleidžiamosios angos ir pakankamai arti variklio, kad zonde būtų užtikrinta bent 343 K (70 °C) išmetamųjų dujų temperatūra.

Jei varikliai turi daug cilindrų ir šakotą išmetimo kolektorių, zondo įleidimo vieta turi būti pakankamai toli pasroviui, kad paimtas ėminys atspindėtų vidutinį visų cilindrų išmetamų teršalų kiekį. Jei tai daug cilindrų ir skirtingas kolektorių grupes turintys varikliai, pvz., „V“ formos varikliai, kolektorius, rekomenduojama grupuoti prieš ėminių ėmimo zondą. Jei to reikalavimo neįmanoma laikytis, leidžiama paimti mėginį iš tos grupės, kurioje išmetamas didžiausias CO2 kiekis. Galima taikyti kitus metodus, jei būtų įrodyta, kad jie koreliuoja su anksčiau nurodytais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas išmetamųjų teršalų masės srautas.

Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, išmetamųjų teršalų ėminys turi būti imamas pasroviui nuo papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos;

3.4.2. Praskiestos išmetamosios dujos:

Išmetimo vamzdis nuo variklio iki viso srauto praskiedimo sistemos turi atitikti 5 priedo 2.3.1 skirsnio (EP) reikalavimus.

Dujinių teršalų ėminio ėmimo zondas(-ai) turi būti įrengtas(-i) praskiedimo tunelio vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai sumaišomos, ir visiškai arti kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondo.

Ėminius galima imti šiais dviem būdais:

– teršalai renkami į ėminio ėmimo maišą visą bandymo ciklą ir matuojami baigus bandymą,

– teršalai imami nepertraukiamai ir jų kiekis integruojamas visam ciklui; šis metodas yra privalomas HC ir NOx.

4. KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO NUSTATYMAS

Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima dalies srauto praskiedimo arba viso srauto dvigubo praskiedimo sistema. Praskiedimo sistemos pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose būtų visiškai užkirstas kelias susidaryti vandens kondensatui. Praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtrų laikiklius turi būti mažesnė nei 325 K (52 °C). Iš praskiedimo oro leidžiama šalinti drėgmę prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, ir tai ypač naudinga, kai oro drėgnis yra didelis. Praskiedimo oro temperatūra prie patekimo į praskiedimo tunelį angos turi būti aukštesnė nei 288 K (15 °C).

Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad iš variklio išmetamųjų dujų srauto būtų galima paimti proporcingą nepraskiestų išmetamųjų dujų ėminį ir tuo būdu atsižvelgti į išmetamųjų dujų srauto pokyčius bei kad paimtą ėminį būtų galima praskiesti skiedimo oru, siekiant užtikrinti mažesnę nei 325 K (52 °C) bandymo filtro temperatūrą. Dėl to svarbu, kad būtų nustatytas toks skiedimo santykis arba imties santykis r_dil ar r_s, jog tikslumo ribos atitiktų nustatytąsias šio priedo 5 priedėlio 3.2.1 skirsnyje. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo tipo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodika (5 priedo 2.2 skirsnis).

Apskritai kietųjų dalelių ėmimo zondas įmontuojamas gana arti išmetamųjų dujų ėminio zondo, tačiau pakankamai atokiai, kad tie abu zondai neturėtų vienas kitam įtakos. Dėl to 3.4.1 skirsnyje nurodytos įmontavimo nuostatos taip pat taikomos imant kietųjų dalelių ėminius. Ėminių ėmimo linijos turi atitikti 5 priedo 2 skirsnio reikalavimus.

Jei varikliai turi daug cilindrų ir šakotą išmetimo kolektorių, zondo įleidimo vieta turi būti pakankamai toli pasroviui, kad paimtas ėminys atitiktų vidutinį visų cilindrų išmetamų teršalų kiekį. Jei tai daug cilindrų ir skirtingas kolektorių grupes turintys varikliai, pvz., „V“ formos varikliai, kolektorius rekomenduojama grupuoti prieš ėminių ėmimo zondą. Jei to reikalavimo neįmanoma laikytis, leidžiama paimti mėginį iš tos grupės, kurioje išmetamas didžiausias kietųjų dalelių kiekis. Galima taikyti kitus metodus, jei būtų įrodyta, kad jie koreliuoja su anksčiau nurodytais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas išmetamųjų teršalų masės srautas.

Kietųjų dalelių masei nustatyti reikia turėti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrus, mikrogramines svarstykles ir svėrimo kamerą, kurioje būtų kontroliuojama temperatūra ir drėgnis.

Kietųjų dalelių ėminiams imti taikomas vieno filtro metodas, kai visam bandymo ciklui naudojamas vienas filtras (žr. 4.1.3 skirsnį). Atliekant ESC bandymą, ėminio ėmimo tarpsnyje ypač būtina kreipti dėmesį į ėminio ėmimo trukmę ir į srautus.

4.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai:

Ėminiai iš praskiestų išmetamųjų dujų per bandymo seką turi būti imami 4.1.1 ir 4.1.2 skirsnių reikalavimus atitinkančiais filtrais;

4.1.1. Filtrų specifikacijos:

Privaloma naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prie filtro yra 35–100 cm/s;

4.1.2. Filtrų dydis:

Rekomenduojama naudoti 47 arba 70 mm skersmens kietųjų dalelių filtrus. Galima naudoti didesnio skersmens filtrus (4.1.4 skirsnis), tačiau neleidžiama naudoti mažesnio skersmens filtrų.

4.1.3. Srauto prie filtro greitis:

Prie filtro turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų srauto greitis. Slėgio kritimo didėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis nei 25 kPa;

4.1.4. Filtro įkrova:

Dažniausiai naudojamų filtrų privalomoji minimali įkrova nurodyta 10 lentelėje. Jei tai didesnių matmenų filtrai, minimali įkrova turi būti 0,065 mg/1000 mm² filtro ploto.

10 lentelė

Minimalios filtro įkrovos

Filtro skersmuo (mm)	Minimali įkrova (mg)
47	0,11
70	0,25
90	0,41
110	0,62

Jeigu, atsižvelgiant į anksčiau atliktus bandymus, galima numatyti, kad privalomoji minimali įkrova per bandymo ciklą, parinkus optimalius srautus ir skiedimo santykį, nebūtų užtikrinama, susitarus su visomis suinteresuotoms šalimis, galima taikyti mažiausią filtro įkrovos vertę, jei galima įrodyti, pvz., 0,1 μmiug svarstyklėmis, kad būtų laikomasi 4.2 skirsnyje nustatytų tikslumo reikalavimų.

4.1.5. Filtro laikiklis:

Jei tai išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymas, filtrai įdedami į V priedo 2.2 skirsnio reikalavimus atitinkančią filtrų laikiklio sąranką. Jos konstrukcija turi būti tokia, kad srautas būtų tolygiai paskirstytas visam darbiniam filtro plotui. Spartaus veikimo vožtuvus būtina įmontuoti prieš filtrų laikiklį arba po jo. Prieš patį filtro laikiklį galima įmontuoti 2,5–10 μmium skiriamosios ribos inercinį pirminį skirtuvą. Primygtinai rekomenduojama taikyti inercinį pirminį skirtuvą, jeigu naudojamas prieš išmetamųjų dujų srautą nukreiptas atvirojo galo vamzdinis ėminių ėmimo zondas.

4.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos

4.2.1. Sąlygos svėrimo kameroje:

Kameroje (ar kambaryje), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K ± 3 K (22 °C ± 3 °C) temperatūra. Turi būti palaikomas drėgnis, kurio rasos taško temperatūra būtų 282,5 K ± 3 K (9,5 °C ± 3 °C), ir santykinis drėgnis būtų 45 % ± 8 %;

4.2.2. Etaloninio filtro svėrimas:

Kameros (ar kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkai būdingų teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Svėrimo kambario specifikacijų, apibrėžtų 4.2.1 skirsnyje, leidžiama nesilaikyti, jei šių nuokrypių trukmė yra ne ilgesnė nei 30 min. Svėrimo kambarys nustatytas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip į jį įeina darbuotojai. Bent du nenaudoti etaloniniai filtrai turi būti pasverti per 4 valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu laiku. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos kaip ir ėminių filtrai.

Jeigu vidutinė etaloninių filtrų masė, kol pasveriamas ėminių filtras, pasikeičia daugiau nei 10 μm, tada visi ėminių filtrai išmetami ir išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymas kartojamas.

Jei svėrimo kambarys neatitinka stabilumo kriterijų, apibrėžtų 4.2.1 punkte, bet etaloninio filtro svėrimas atitinka anksčiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą;

4.2.3. Analizinės svarstyklės:

Analizinių svarstyklių, kuriomis nustatoma filtro masė, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti bent 2 μm, o skiriamoji geba – bent 1 μm (1 skaitmuo = 1 μm) (šias vertes nurodo svarstyklių gamintojas).

4.2.4. Statinės elektros poveikio panaikinimas:

Siekiant panaikinti statinės elektros poveikį, filtrai turi būti neutralizuojami prieš svėrimą, pvz., polonio neutralizatoriumi, Faradėjaus gardele arba panašaus veikimo prietaisu.

4.2.5. Srauto matuoklio specifikacijos:

4.2.5.1. Bendrieji reikalavimai:

Absoliutusis srauto matuoklio arba srauto matavimo prietaisų tikslumas turi atitikti nustatytąjį 2.2 skirsnyje;

4.2.5.2. Specialios dalies srauto skiedimo sistemų nuostatos:

Jei tai dalies srauto skiedimo sistemos, ypatingas dėmesys skiriamas ėminio srautui qmp, jeigu jis nustatomas matuojant slėgių skirtumą, o ne matuojamas tiesiogiai:

q_mp = q_mdew – q_mdw;

Šiuo atveju ±2 % q_mdew ir q_mdw tikslumo nepakanka, kad būtų užtikrinamas priimtinas q_mp tikslumas. Jei dujų srautas yra nustatomas matuojant slėgių skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad q_mp būtų nustatomas ±5 % tikslumu, jeigu skiedimo santykis yra mažesnis nei 15. Jis gali būti apskaičiuojamas imant kiekvieno prietaiso vidutines kvadratines paklaidas.

Priimtiną q_mp tikslumą galima užtikrinti vienu iš toliau nurodytų metodų:

q_mdew ir q_mdw absoliutusis tikslumas yra ±0,2 %, užtikrinantis, kad q_mp tikslumas būtų ≤ 5 %, jeigu skiedimo santykis yra 15. Tačiau paklaida padidėtų, jeigu būtų taikomas aukštesnis skiedimo santykis.

q_mdw, atsižvelgiant į q_mdew, kalibravimas atliekamas taip, kad būtų užtikrinamas toks pats q_mp tikslumas, kaip nurodytasis a). Išsamiau apie šį kalibravimą žr. 3 priedo 5 priedėlio 3.2.1 skirsnyje.

q_mp tikslumas nustatomas netiesiogiai, atsižvelgiant į skiedimo santykio tikslumą, kuris nustatomas bandymo dujomis, pvz., CO₂. Šiuo atveju q_mp vėl privaloma taikyti lygiavertį tikslumą, kuris buvo taikytas a) nurodytam metodui.

q_mdew ir q_mdw absoliutusis tikslumas yra ±2 % visos skalės, didžiausia q_mdew ir q_mdw skirtumo paklaida – 0,2 %, o tiesiškumo paklaida – ±0,2 % didžiausios q_mdew vertės, kuri buvo užregistruota per bandymą.

5. DŪMINGUMO NUSTATYMAS

Šiame skyriuje pateiktos privalomos ir pasirinktinai naudojamos bandymų įrangos, skirtos ELR bandymui, specifikacijos. Dūmų kiekis turi būti matuojamas dūmų matuokliu, kuriame būtų neskaidrumo ir šviesos sugerties koeficiento rodmenų skalės. Neskaidrumo rodmenų skalė turi būti naudojama tik dūmų matuokliui kalibruoti ir tikrinti. Bandymo ciklo dūmingumo vertės turi būti matuojamos šviesos sugerties koeficiento rodmenų skalėje.

5.1. Bendrieji reikalavimai:

ELR bandymui reikia naudoti dūmingumo matavimo ir duomenų apdorojimo sistemą, kurią sudaro trys funkciniai blokai. Šie blokai gali būti vieno komponento sudedamosios dalys ar tiekiami kaip tarpusavyje jungiamų komponentų sistema. Trys funkciniai blokai yra:

– dūmų matuoklis, atitinkantis 5 priedo 3 punkto specifikacijas,

– duomenų apdorojimo blokas, galintis vykdyti funkcijas, aprašytas 3 priedo 1 priedėlio 6 punkte,

– spausdintuvas ir (arba) elektroninė atmenioji terpė reikiamoms dūmingumo vertėms, nurodytoms 3 priedo 1 priedėlio 6.3 punkte, registruoti ir pateikti.

5.2. Ypatingieji reikalavimai:

5.2.1. Tiesiškumas:

Tiesiškumas turi būti ± 2 % neskaidrumo vertės;

5.2.2. Nulinės vertės poslinkis:

Nulinės vertės poslinkis per vieną valandą turi būti ne didesnis kaip ± 1 % neskaidrumo vertės;

5.2.3. Dūmų matuoklio ekranas ir diapazonas:

Neskaidrumo vertės rodymo diapazonas turi būti nuo 0 % iki 100 % neskaidrumo vertės, o skaitomumas – 0,1 % neskaidrumo vertės. Šviesos sugerties koeficiento rodymo diapazonas turi būti nuo šviesos sugerties koeficiento 0 m^-1 iki 0-30 m^-1, o skaitomumas – 0,01 m^-1 šviesos sugerties koeficiento;

5.2.4. Prietaiso atsako trukmė:

Dūmų matuoklio fizikinio atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 0,2 s. Fizikinio atsako trukmė yra laikas, per kurį spartaus atsako imtuvo išvesties signalas pakinta nuo 10 % iki 90 % viso nuokrypio, kai matuojamų dujų neskaidrumas pasikeičia greičiau kaip per 0,1 s.

Dūmų matuoklio elektrinio atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 0,05 s. Elektrinio atsako trukmė yra laikas, per kurį dūmų matuoklio išvesties signalas pakinta nuo 10 % iki 90 % visos skalės, kai šviesos šaltinis yra išjungiamas ar visiškai užgesinamas greičiau kaip per 0,01 s.

5.2.5. Neutralieji filtrai:

Bet kokio neutraliojo filtro neskaidrumo vertė turi būti žinoma 1,0 % tikslumu, jei jis naudojamas dūmų matuokliui kalibruoti, jo tiesiškumui matuoti ar matavimo diapazonui nustatyti. Filtro vardinės vertės tikslumas bent kartą per metus turi būti tikrinamas pagal etaloną, susietą su nacionaliniu ar tarptautiniu standartu.

Neutralieji filtrai yra tikslūs įtaisai ir naudojami jie gali būti lengvai pažeisti. Naudoti juos reikia kiek įmanoma mažiau, ir prireikus tai reikėtų daryti atsargiai, vengiant filtrą įbrėžti ar suteršti.

______________

3 priedo

5 priedėlis

KALIBRAVIMO METODIKA

1. ANALIZĖS PRIETAISŲ KALIBRAVIMAS

1.1. Įvadas:

Kiekvienas analizatorius kalibruojamas tiek dažnai, kiek būtina, kad būtų vykdomi šiame Tvarkos apraše keliami tikslumo reikalavimai. Šiame skyriuje aprašytas kalibravimo metodas, kurį reikia taikyti kalibruojant analizatorius, nurodytus 3 priedo 4 priedėlio 3 punkte ir 5 priedo 1 punkte.

1.2. Kalibravimo dujos:

Būtina atsižvelgti į kalibravimo dujų laikymo trukmę.

Užrašoma gamintojo nurodyta kalibravimo dujų laikymo pabaigos data;

1.2.1. Dujų grynumas:

Reikiamą dujų grynumą apibrėžia toliau pateiktos priemaišų kiekio ribinės vertės. Darbui reikia turėti šias dujas:

Išgrynintas azotas:

(Priemaišų kiekis: ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO₂, ≤ 0,1 ppm NO);

Išgrynintas deguonis:

(Grynumas > 99,5 % tūrio O₂);

Vandenilio ir helio mišinys:

(40 ± 2 % vandenilio, visa kita – helis);

(Priemaišų kiekis: ≤ 1 ppm C1, ≤ 400 ppm CO₂);

Išgrynintas sintetinis oras:

(Priemaišų kiekis: ≤ 1 ppm C1, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO₂, ≤ 0,1 ppm NO);

(Deguonies kiekis – nuo 18 % iki 21 % tūrio);

Išgrynintas propanas ar CO CVS tikrinti.

1.2.2. Kalibravimo ir patikros dujos:

Reikia turėti mišinius dujų, kurių cheminė sudėtis tokia:

C₃H₈ ir išgrynintas sintetinis oras (žr. 1.2.1 punktą);

CO ir išgrynintas azotas;

NOx ir išgrynintas azotas (NO2 kiekis šiose kalibravimo dujose turi būti ne didesnis kaip 5 % NO kiekio);

CO₂ ir išgrynintas azotas;

CH₄ ir išgrynintas sintetinis oras;

C₂H₆ ir išgrynintas sintetinis oras.

Pastaba. Leidžiama naudoti kitus dujų mišinius, jei dujos tarpusavyje nereaguoja.

Tikroji kalibravimo ir patikros dujų koncentracija nuo vardinės koncentracijos vertės turi nesiskirti daugiau kaip ± 2 %. Visos kalibravimo dujų koncentracijos pateiktos nurodant jų tūrinę dalį (tūrio procentai ar tūrio ppm).

Be to, kalibravimui ir patikrai naudojamos dujos gali būti gautos dujų dozatoriumi, skiedžiant jas išgrynintu N₂ ar išgrynintu sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentracija galėtų būti nustatyta ± 2 % tikslumu;

1.2.3. Tikslaus maišymo įtaisų naudojimas:

Be to, kalibravimui ir patikrai naudojamos dujos gali būti gautos tikslaus maišymo įtaisais (dujų dozatoriais), skiedžiant jas grynintu N2 arba grynintu sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentracija galėtų būti nustatyta ±2 % tikslumu. Toks tikslumas reiškia, kad maišymui naudojamas pradinių dujų tūris turi būti žinomas bent ±1 % tikslumu, susietu su nacionaliniais arba tarptautiniais dujų etalonais. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas maišymo įtaisas, turi būti tikrinamas 15 %-50 % visos skalės.

Pasirinktinai maišymo įtaisas gali būti tikrinamas iš esmės tiesiniu prietaisu, pvz., CLD, naudojant NO dujas. Prietaiso diapazonas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Maišymo įtaisas turi būti tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis kaip ±1 % vardinės vertės.

1.3. Analizatorių ir ėminių ėmimo sistemų eksploatavimo metodika:

Analizatorių eksploatavimo metodika turi atitikti prietaiso gamintojo paleidimo ir naudojimo instrukcijas. Turi būti įtraukti bent tie reikalavimai, kurie pateikti 1.4–1.9 punktuose.

1.4. Nuotėkio bandymas:

Daromas sistemos skverbties bandymas. Zondas atjungiamas nuo išmetimo sistemos ir jo galas užkemšamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Po pradinio stabilizavimo tarpsnio visi srauto matuokliai turėtų rodyti nulį. Jei taip nėra, tikrinamos ėminio ėmimo linijos ir defektas pašalinamas.

Didžiausia leistina nuotėkio norma vakuumo pusėje turi būti 0,5 % srauto, naudojamo toje tikrinamos sistemos dalyje. Naudojamiems srautams įvertinti galima taikyti srautus per analizatorių ir per aplenkiamuosius kanalus.

Kitu būdu sistema gali būti vakuumuojama, pasiekiant bent 20 kPa vakuumą (80 kPa absoliučiojo slėgio). Po pradinio stabilizavimo tarpsnio slėgio padidėjimas ΔDep (kPa/min) sistemoje neturi viršyti:

Δ = p / VS * 0,005 * q_vs;

čia:

VS = sistemos tūris, l;

q_vs = sistemos srautas, l/min

Kitas metodas yra pakopinio koncentracijos kitimo ėminio ėmimo linijos pradžioje taikymas, perjungiant nuo nulio nustatymo dujų į patikros dujas. Jei po atitinkamo laikotarpio koncentracijos rodmuo yra maždaug 1 %, palyginti su įleistų dujų koncentracija, mažesnis, tai yra kalibravimo ar skverbties problemų.

1.5. Analizės sistemos atsako trukmės patikra:

Nustatomieji parametrai atsako trukmei įvertinti turi būti tokie patys, kaip naudoti atliekant matavimus per bandymą (t. y. slėgis, srautai, nustatomieji analizatoriaus filtro parametrai ir visi kiti atsako trukmei galintys turėti įtakos parametrai). Atsako trukmė nustatoma dujoms pasikeičiant tiesiog ėminių ėmimo zondo įleidimo angoje. Dujos turi pasikeisti greičiau nei per 0,1 sekundės dalį. Bandymui naudojamos dujos koncentracijos vertę turi pakeisti bent 60 % visos skalės vertės.

Turi būti brėžiamos visų dujinių komponentų koncentracijos kreivės. Atsako trukmė – tai laiko atkarpa nuo dujų pasikeitimo ir atitinkamo užregistruotos koncentracijos pokyčio. Sistemos atsako trukmė (t₉₀) yra sudaryta iš matavimo detektoriaus delsimo trukmės ir detektoriaus signalo kilimo laiko. Delsimo trukmė – tai laiko skirtumas nuo pokyčio (t₀) pradžios ir kol atsakas sudaro 10 % galutinio rodmens (t₁₀). Signalo kilimo trukmė – tai laikas, kol išmatuota vertė ima sudaryti nuo 10 % iki 90 % galutinio rodmens vertės (t₉₀–t₁₀).

Reguliuojant analizatoriaus ir išmetamųjų dujų srauto signalus, jeigu matuojamos nepraskiestos išmetamosios dujos, transformacijos trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pokyčio (t₀), kol atsakas ima sudaryti 50 % galutinio rodmens vertės (t₅₀).

Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 sekundžių, jeigu visų apribotų komponentų (CO, NOx, HC arba NMHC) ir visų naudojamų diapazonų signalo kilimo trukmė yra ≤ 3,5 sekundės.

1.6. Kalibravimas:

1.6.1. Matavimo sistema:

Matavimo sistema kalibruojama ir kalibravimo kreivės tikrinamos naudojant etalonines dujas. Turi būti taikomi tokie pat dujų srautai, kokie yra imant išmetamųjų dujų ėminį;

1.6.2. Pašildymo trukmė:

Reikėtų laikytis gamintojo rekomenduotos pašildymo trukmės. Jei ji nenurodyta, analizatorius pašildyti rekomenduojama ne trumpiau nei dvi valandas;

1.6.3. NDIR ir HFID analizatoriai:

NDIR analizatorius reguliuojamas, jei būtina, ir optimizuojama HFID analizatoriaus degimo liepsna (1.8.1 skirsnis);

1.6.4. Kalibracinės kreivės brėžimas:

– Turi būti kalibruojamas kiekvienas dažniausiai taikomas darbo diapazonas.

– Naudojant išgrynintą sintetinį orą (ar azotą), CO, CO₂, NOx ir HC analizatoriams nustatomas nulinis rodmuo.

– Per analizatorius leidžiamos atitinkamos kalibravimo dujos, rodmenų vertės užrašomos ir brėžiama kalibracinė kreivė.

– Kalibravimo kreivė turi būti brėžiama per bent 6 maždaug vienodu atstumu darbiniame diapazone išdėstytus kalibravimo taškus (išskyrus nulį). Didžiausia vardinė koncentracija turi būti lygi 90 % visos skalės vertės ar didesnė.

– Kalibracinė kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą. Galima naudoti tiesinę arba netiesinę geriausios sutapties lygtį.

– Kalibravimo taškai nuo mažiausių kvadratų geriausios sutapties linijos neturi skirtis daugiau nei ±2 % rodmens arba ±0,3 % visos skalės vertės (taikoma didesnė vertė).

– Iš naujo tikrinamas nulio nustatymas ir, jei reikia, kalibravimo eiga kartojama;

1.6.5. Alternatyvus metodas:

Jei įmanoma įrodyti, kad taikant alternatyvią metodiką (pvz., kompiuterį, elektroniniu būdu reguliuojamą intervalo pakeitimą ir t. t.) tikslumas gali būti toks pat, galima taikyti tokius alternatyvius metodus;

1.6.6. Bandymo dujų analizatoriaus, kuriuo matuojamas išmetamųjų dujų srautas, kalibravimas:

Kalibravimo kreivė turi būti brėžiama per bent 6 maždaug vienodu atstumu darbiniame diapazone išdėstytus kalibravimo taškus (išskyrus nulį). Didžiausia vardinė koncentracija turi būti lygi 90 % visos skalės vertės ar didesnė. Kalibracinė kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą.

Kalibravimo taškai nuo mažiausių kvadratų geriausios sutapties linijos neturi skirtis daugiau nei ±2 % rodmens arba ±0,3 % visos skalės vertės (taikoma didesnė vertė).

Nulio nustatymo ir patikros dujomis, kurių vardinė vertė yra didesnė nei 80 % visos analizatoriaus skalės, analizatoriui prieš pradedant bandymą nustatomas nulis;

1.6.7. Kalibravimo tikrinimas:

Kiekvienas dažniausiai naudojamas matavimų intervalas prieš kiekvieną analizę turi būti patikrintas pagal šią metodiką.

Kalibravimas turi būti tikrinamas naudojant nulinės vertės nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos skalės matavimo diapazono.

Jei dviejuose nagrinėjamuose taškuose nustatytoji vertė nuo deklaruotos etaloninės vertės nesiskiria daugiau kaip ± 4 % visos skalės vertės, kalibravimo parametrai gali būti pakeisti. Jei taip nėra, pagal 1.5.5 punktą turi būti gauta nauja kalibravimo kreivė.

1.7. NOx konverterio veiksmingumo bandymas:

Konverterio, naudojamo NO₂ paversti į NO, veiksmingumas tikrinamas taip, kaip nurodyta 1.7.1–1.7.8 punktuose (6 paveikslas).

1.7.1. Bandymo įrangos schema:

Taikant 6 paveiksle pavaizduotą bandymo įrangos schemą (dar žr. 3 priedo 4 priedėlio 3.3.5 punktą) ir toliau aprašytą metodiką, konverterių veiksmingumas gali būti patikrintas naudojant ozonatorių;

1.7.2. Kalibravimas:

CLD ir HCLD kalibruojami pagal gamintojo specifikacijas dažniausiai taikomame darbo diapazone, naudojant nulinės vertės nustatymo ir patikros dujas (kur NO kiekis turi būti apie 80 % darbo diapazono ir NO₂ koncentracija dujų mišinyje turi sudaryti mažiau kaip 5 % NO koncentracijos). NOx analizatorius turi būti nustatytas matuoti NO režimu, kad patikros dujos netekėtų per konverterį. Rodoma koncentracija turi būti užrašoma;

1.7.3. Apskaičiavimas:

NOx konverterio veiksmingumas apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

a = NOx koncentracija pagal 1.7.6 punktą;

b = NOx koncentracija pagal 1.7.7 punktą;

c = NO koncentracija pagal 1.7.4 punktą;

d = NO koncentracija pagal 1.7.5 punktą.

1.7.4. Deguonies tiekimas:

Į dujų srautą per trišakį deguonis ar nulinės vertės patikros oras nepertraukiamai leidžiamas tol, kol rodoma koncentracija tampa maždaug 20 % mažesnė, kaip 1.7.2 punkte nurodyta kalibravimo koncentracija (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu). Užrašoma rodoma koncentracija c. Ozonatorius šio proceso metu neveikia;

1.7.5. Ozonatorius įjungtas:

Įjungiamas ozonatorius, duodantis pakankamai ozono NO koncentracijai sumažinti iki maždaug 20 % (mažiausiai 10 %) 1.7.2 punkte nurodytos kalibravimo koncentracijos. Užrašoma rodoma koncentracija d (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu);

1.7.6. NOx režimas:

Tuomet NO analizatorius jungiamas matuoti NOx režimu, taigi dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2) dabar teka per konverterį. Užrašoma rodoma koncentracija a (analizatorius nustatytas matuoti NOx režimu);

1.7.7. Ozonatorius išjungtas:

Ozonatorius išjungiamas. Dujų mišinys, aprašytas 1.7.6 punkte, per konverterį leidžiamas į detektorių. Užrašoma rodoma koncentracija b (analizatorius nustatytas dirbti NOx režimu);

1.7.8. NO režimas:

Jungiamas NO režimas esant išjungtam ozonatoriui, deguonies arba sintetinio oro srautas taip pat išjungiamas. Analizatoriaus NOx rodmuo nuo gauto pagal 1.7.2 punktą rodmens turi nesiskirti daugiau kaip ± 5 % (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu);

1.7.9. Tikrinimo dažnumas:

Konverterio veiksmingumas turi būti patikrintas prieš kiekvieną NOx analizatoriaus kalibravimą;

1.7.10. Veiksmingumo reikalavimas:

Konverterio veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 90 %, tačiau labai patartina, kad veiksmingumas būtų didesnis kaip 95 %;

Pastaba. Jei ozonatorius pagal 1.7.5 punktą negali užtikrinti koncentracijos sumažėjimo nuo 80 % iki 20 %, kai analizatorius yra nustatytas dažniausiai taikomam diapazonui, tuomet turi būti taikomas didžiausias diapazonas, kuriam esant atsirastų šis sumažėjimas.

6 paveikslas

NOx konverterio veiksmingumo matavimo įtaiso schema

(pav.)

1.8. FID reguliavimas

1.8.1. Detektoriaus atsako trukmės optimizavimas:

FID turi būti nustatomas taip, kaip nurodo prietaiso gamintojas. Norint optimizuoti atsaką dažniausiai taikomame diapazone, kaip patikros dujas reikėtų naudoti propaną.

Degalų ir oro srautus nustačius pagal gamintojo rekomendaciją, į analizatorių tiekiamos patikros dujos, turinčios 350 ± 75 ppm C. Atsakas esant šiam degalų srautui nustatomas iš skirtumo tarp atsako į patikros dujas ir atsako į nulinės vertės nustatymo dujas. Degalų srautas po truputį pakopomis didinamas ir mažinamas lyginant su gamintojo specifikacija. Užrašomas patikros ir nulinės vertės nustatymo dujų atsakas esant šiems degalų srautams. Skirtumas tarp atsako į patikros ir nulinės vertės nustatymo dujas brėžiamas grafike, ir degalų srautas nustatomas pagal kreivės tašką su didesniu degalų srautu;

1.8.2. Angliavandenilių atsako koeficientas:

Analizatorius kalibruojamas pagal 1.5 punktą naudojant propaną su oru ir su išgrynintu sintetiniu oru.

Atsako koeficientai nustatomi pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių laiko tarpų. Atsako koeficientas (R_f) konkrečiam angliavandeniliui yra FID C1 rodmens santykis su dujų koncentracija balione, išreikšta C1, ppm.

Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad atsakas sudarytų maždaug 80 % visos skalės. Koncentracija turi būti žinoma ± 2 % tikslumu pagal gravimetrinį etaloną, išreikštą tūrio vienetais. Be to, dujų balionas turi būti prieš tai kondicionuojamas 24 valandas 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C) temperatūroje.

Naudojamos bandymo dujos ir rekomenduojami santykinių atsako koeficientų intervalai:

metanas ir išgrynintas sintetinis oras 1,00 ≤ R_f ≤ 1,15;

propilenas ir išgrynintas sintetinis oras 0,90 ≤ R_f ≤ 1,10;

toluolas ir išgrynintas sintetinis oras 0,90 ≤ R_f ≤ 1,10.

Šie dydžiai rodo santykį su atsako koeficientu (R_f) propanui ir išgrynintam sintetiniam orui, kuris prilygintas 1,00.

1.8.3. Deguonies kiekio įtakos tikrinimas:

Deguonies kiekio įtaka turi būti nustatyta pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių naudojimo tarpsnių.

Apibrėžiamas atsako koeficientas, kuris nustatomas taip, kaip aprašyta 1.8.2 punkte. Bandymo dujos, kurias reikia naudoti, ir rekomenduojamas santykinis atsako koeficientas yra šie:

Propanas ir azotas 0,95 ≤ R_f ≤ 1,05

Ši vertė yra santykis su atsako koeficientu (R_f) propanui ir išgrynintam sintetiniam orui, kuris prilygintas 1,00.

FID degikliui naudojamo oro deguonies koncentracija turi būti lygi degiklio oro deguonies koncentracijai per paskutinį deguonies įtakos tikrinimą ± 1 % mol. Jei skirtumas didesnis, turi būti patikrinta deguonies įtaka ir, jei būtina, reguliuojamas analizatorius;

1.8.4. Metano atskyriklio efektyvumas (NMC, tik dujiniam varikliui, naudojančiam NG):

NMC naudojamas ėminio angliavandeniliams atskirti nuo metano, oksiduojant juos visus, išskyrus metaną. Geriausia būtų, kad metano konversija būtų lygi 0 %, o visų kitų angliavandenilių, kuriems atstovauja etanas, konversija būtų 100 %. Norint tiksliai matuoti NMHC, reikia nustatyti dvi efektyvumo vertes, kurios būtų taikomos skaičiuojant NMHC teršalų masės srautą (žr. 3 priedo 2 priedėlio 4.3 punktą);

1.8.4.1. Efektyvumas pagal metaną:

Kalibravimo dujos metanas leidžiamos per FID, aplenkiant ir neaplenkiant NMC, ir registruojamos dvi koncentracijos. Efektyvumas nustatomas pagal šią lygtį:

CE_M = 1 – (conc_w/conc_w/o)_;

čia:

conc_w = HC koncentracija, kai CH₄ leidžiamas per NMC;

conc_w/o = HC koncentracija, kai CH₄ aplenkia NMC.

1.8.4.2. Efektyvumas pagal etaną:

Kalibravimo dujos etanas leidžiamos per FID, aplenkiant ir neaplenkiant NMC, ir registruojamos dvi koncentracijos. Efektyvumas nustatomas pagal šią lygtį:

CE_E = 1 – (conc_w/conc_w/o);

čia:

conc_w = HC koncentracija, kai C₂H₆ leidžiamas per NMC;

conc_w/o = HC koncentracija, kai C₂H₆ aplenkia NMC.

1.9. Trukdžiai naudojant CO, CO₂, ir NOx analizatorius:

Išmetamosiose dujose esančios kitos dujos, ne analizuojamosios, prietaiso rodmenis gali veikti keliais būdais. NDIR prietaisai rodo daugiau nei yra iš tikrųjų, jei į trukdančias dujas prietaisas reaguoja kaip ir į nustatomas dujas, tačiau mažesniu laipsniu. Rodmenys gaunami mažesni, kai naudojant NDIR prietaisus trukdančios dujos platina nustatomų dujų absorbcijos juostą, o naudojant CLD prietaisus trukdančios dujos gesina spinduliavimą. Trukdžių tikrinimo bandymai aprašyti 1.9.1 ir 1.9.2 punktuose, turi būti padaryti prieš pradedant naudoti analizatorių ir po ilgiau trunkančių jo naudojimo tarpsnių;

1.9.1. CO analizatoriaus trukdžių tikrinimas:

Vandens garai ir CO₂ gali trukdyti CO analizatoriaus darbui. Todėl CO₂ patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos bandymo metu naudojamos didžiausios darbinės koncentracijos skalės, barbotuojamos per vandenį kambario temperatūroje, ir registruojamas analizatoriaus atsakas. Analizatoriaus atsakas 300 ppm ar didesnių koncentracijų diapazonuose turi būti ne didesnis kaip 1 % visos skalės, arba ne didesnis kaip 3 ppm mažesnių kaip 300 ppm koncentracijų diapazonuose;

1.9.2. Gesinimo įtakos NOx analizatoriui tikrinimas:

Dvejos dujos, turinčios įtakos CLD (ir HCLD) analizatoriams, yra CO₂ ir vandens garai. Atsakas į šiomis dujomis sukeliamą gesinimą yra proporcingas jų koncentracijai, todėl reikalingi bandymo metodai, kurie leistų nustatyti gesinimą esant didžiausioms numatomoms koncentracijoms, pasitaikančioms bandymų metu;

1.9.2.1. CO₂ keliamo gesinimo tikrinimas:

CO₂ patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos didžiausio darbinio diapazono skalės, leidžiamos per NDIR analizatorių, ir CO₂ koncentracijos vertė užrašoma kaip A. Po to jos maždaug 50 % skiedžiamos NO patikros dujomis, leidžiamos per NDIR bei (H)CLD, ir CO₂ bei NO koncentracijų vertės užrašomos atitinkamai kaip B ir C. Tuomet CO₂ tiekimas nutraukiamas, per (H)CLD leidžiamos tik NO patikros dujos ir NO vertė užrašoma kaip D.

Gesinimas, kuris turi būti ne didesnis kaip 3 % visos skalės, skaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

A = neskiesto CO₂ koncentracija, išmatuota NDIR, %;

B = praskiesto CO₂ koncentracija, išmatuota NDIR, %;

C = praskiesto NO koncentracija, išmatuota (H)CLD, ppm;

D = neskiesto NO koncentracija, išmatuota (H)CLD, ppm.

Galima naudoti alternatyvius CO₂ ir NO patikros dujų skiedimo ir verčių apskaičiavimo metodus, pvz., dinaminio maišymo/mišinių darymo metodus;

1.9.2.2. Vandens keliamo gesinimo tikrinimas:

Šis tikrinimas taikomas matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Skaičiuojant gesinimą vandens garais, būtina atsižvelgti į NO patikros dujų skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos mišinyje perskaičiavimą pagal bandymo metu laukiamą koncentraciją.

NO patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos normalaus darbinio diapazono skalės, leidžiamos per (H)CLD, ir NO koncentracijos vertė užrašoma kaip D. Po to NO patikros dujos kambario temperatūroje barbotuojamos į vandenį, leidžiamos per (H)CLD, ir gauta NO koncentracijos vertė užrašoma kaip C. Turi būti nustatyti analizatoriaus absoliutus darbinis slėgis ir vandens temperatūra, ir tai užrašoma atitinkamai kaip E ir F. Turi būti nustatytas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris atitinka barboterio vandens temperatūrą F, ir jis užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija mišinyje (H, %) apskaičiuojama pagal formulę:

H = 100 * (G/E);

Tikėtina praskiestų NO patikros dujų (vandens garuose) koncentracija (D_e) skaičiuojama pagal šią formulę:

D_e = D * (1 – H/100);

Dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų atveju didžiausia darant bandymą tikėtina išmetamų vandens garų koncentracija (H_m, %), padarius prielaidą, kad degalų H/C atomų santykis yra 1,8:1, įvertinama pagal neskiestų CO₂ patikros dujų koncentraciją (A, kaip išmatuota 1.9.2.1 punkte) taikant formulę:

H_m = 0,9 * A;

Gesinimas vandeniu, kuris turi būti ne didesnis kaip 3 %, apskaičiuojamas pagal formulę:

gesinimo % = 100 x (D_e – C) / D_e) * (H_m / H);

čia:

D_e = laukiama praskiesto NO koncentracija, ppm;

C = praskiesto NO koncentracija, ppm;

H_m = didžiausia vandens garų koncentracija, %;

H = tikroji vandens garų koncentracija, %.

Pastaba. Svarbu, kad šiam tikrinimui NO₂ koncentracija NO patikros dujose būtų kiek įmanoma mažesnė, kadangi darant gesinimo apskaičiavimus nebuvo atsižvelgta į NO₂ sugėrimą vandeniu.

1.10. Kalibravimo dažnumas:

Analizatoriai pagal 1.5 punktą kalibruojami bent kas 3 mėnesius arba po sistemos remonto ar pakeitimo, kurie gali turėti įtakos kalibravimui.

2. CVS SISTEMOS KALIBRAVIMAS

2.1. Bendrosios nuostatos:

CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų debitmatį, susietą su nacionaliniais ar tarptautiniais etalonais, ir ribojimo įtaisą. Srautas per sistemą matuojamas esant skirtingam srauto ribojimo nustatymui, o sistemos kontroliniai parametrai išmatuojami ir susiejami su srautu.

Galima naudoti įvairių tipų debitmačius, pvz., kalibruotą Venturi debitmatį, kalibruotą laminarinio srauto debitmatį, kalibruotą turbininį matuoklį;

2.2. Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas:

Visi su siurbliu susiję parametrai turi būti matuojami vienu metu su debitmačio, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai, parametrais. Brėžiama apskaičiuoto srauto (m³/min siurblio įsiurbimo angoje absoliutaus slėgio ir temperatūros sąlygomis) priklausomybė nuo koreliacinės funkcijos, kuri yra tam tikros siurblio parametrų kombinacijos vertė. Po to turi būti gauta tiesinė lygtis, kuri susieja siurblio srautą ir koreliacinę funkciją. Jei siurblio pavara yra kelių sukimosi dažnių, kalibruojama turi būti kiekvienam naudojamam diapazonui. Kalibruojant turi būti užtikrintas temperatūros pastovumas;

2.2.1. Duomenų analizė:

Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal debitmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 6 padėtys) apskaičiuojamas oro srauto greitis (Q_s) m³/min standartinėms sąlygoms. Oro srauto greitis toliau verčiamas siurblio srautu (V₀), kuris apskaičiuojamas m³/per apsisukimą, esant absoliučiam slėgiui ir absoliučiai temperatūrai siurblio įsiurbimo angoje, pagal šią lygtį:

čia:

Q_s = oro srauto greitis standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m³/s;

T = temperatūra siurblio įtekėjimo angoje, K;

p_A = absoliutus slėgis siurblio įtekėjimo angoje (p_B – p_i), kPa;

n = siurblio sukimosi dažnis, s^-1.

Norint įvertinti slėgio kitimo siurblyje ir siurblio slydimo greičio įtaką, apskaičiuojama koreliacijos funkcija (X₀), susiejanti siurblio sukimosi dažnį, slėgių siurblio įtekėjimo angoje ir ištekėjimo angoje skirtumą ir absoliutų slėgį siurblio ištekėjimo angoje:

čia:

Δ_p = slėgių siurblio įtekėjimo ir ištekėjimo angose skirtumas, kPa;

p_A = absoliutus slėgis siurblio ištekėjimo angoje, kPa.

Taikant mažiausiųjų kvadratų metodą gaunama ši kalibravimo lygtis:

V₀ = D₀ – m * X₀;

D₀ ir m yra atitinkamai atkarpa ordinačių ašyje ir krypties koeficientas – regresijos tieses apibūdinančios konstantos.

Jei CVS sistemos siurblys turi keletą sukimosi dažnių, kalibravimo kreivės, gautos skirtingiems siurblio srautams, turi būti apytikriai lygiagrečios, o atkarpos ordinačių ašyje vertės (D₀) mažėjant siurblio srautui turi didėti.

Pagal lygtį apskaičiuotos vertės turi būti lygios išmatuotai V₀ vertei ± 0,5 %. Skirtingiems siurbliams m vertės skiriasi. Kietųjų dalelių įtekėjimas per tam tikrą laiką sumažina siurblio slydimą, tai atspindi m vertės mažėjimas. Todėl siurblys turi būti kalibruojamas prieš pradedant jį naudoti, po didesnio remonto ir tuomet, kai visos sistemos tikrinimas (2.4 punktas) rodo, kad slydimo greitis pakito.

2.3. Ribinio srauto Venturi debitmačio (CFV) kalibravimas:

CFV kalibravimas grindžiamas ribinio srauto per Venturi debitmatį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įtekėjimo angoje ir temperatūros funkcija, kaip tai nurodyta šioje lygtyje:

čia:

K_v = kalibravimo koeficientas;

p_A = absoliutus slėgis Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, kPa;

T = temperatūra Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, K.

2.3.1. Duomenų analizė:

Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal debitmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 8 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Q_s) m³/min standartinėms sąlygoms. Kalibravimo koeficientas kiekvienai srauto ribojimo padėčiai apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:

čia:

Q_s = oro srautas standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m³/s;

T = temperatūra Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, K;

p_A = absoliutus slėgis Venturi debitmačio įtekėjimo angoje, kPa.

Norint nustatyti ribinio srauto diapazoną, brėžiamas K_v priklausomybės nuo slėgio Venturi debitmačio įtekėjimo angoje grafikas. Ribinio (su uždaryta sklende) srauto K_v vertė yra palyginti pastovi. Kai slėgis mažėja (vakuumas didėja), srautas per Venturi neribojamas, K_v mažėja, ir tai rodo, kad CFV naudojamas už leistino diapazono ribų.

Mažiausiai aštuoniuose taškuose ribinio srauto diapazone turi būti apskaičiuota vidutinė K_v vertė ir standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip ± 0,3 % vidutinės K_v vertės.

2.4. Ikigarsinio Venturi srauto matuoklio (SSV) kalibravimas:

SSV kalibravimas grindžiamas ribinio srauto per Venturi srauto matuoklį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros, slėgio sumažėjimo tarp SSV įleidžiamosios angos ir tūtos, funkcija;

2.4.1. Duomenų analizė:

Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srauto matuoklio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 16 padėčių) apskaičiuojamas oro srautas (Q_SSV) m³/min standartinėms sąlygoms. Kalibravimo koeficientas kiekvienai srauto ribojimo padėčiai apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:

čia:

Q_SSV= oro srautas standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m³/s;

T = temperatūra Venturi srauto matuoklio įleidžiamojoje angoje, K;

d = SSV tūtos skersmuo, m;

r_p = SSV tūtos ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis =

r_D = D SSV tūtos skersmens, d, ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = d/D

Siekiant nustatyti ikigarsinio srauto diapazoną, turi būti brėžiamas C_d kaip Reinoldso skaičiaus SSV tūtoje funkcijos grafikas. Re ikigarsinio Venturi srauto matuoklio tūtoje apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

A₁ = konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys

Q_SSV = oro srautas standartinėmis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K), m³/s;

d = SSV tūtos skersmuo, m;

μ = absoliutusis arba dinaminis dujų klampumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

S = empirinė konstanta = 110,4 K;

Kadangi Q_SSV – tai Re formulės įvestis, apskaičiavimas turi būti pradėtas nustatant pirmines spėjamąsias Q_SSV arba C_d vertes kalibravimo srauto matuoklyje ir kartojama, kol Q_SSV vertės sutaps. Konvergavimo metodas turi būti toks, kad kiekvienoje matavimo vietoje būtų užtikrinamas ne mažesnis nei 0,1 % arba dar didesnis matavimo vertės tikslumas.

Ne mažiau nei 16 ikigarsinio srauto diapazono taškų, pagal kalibravimo kreivių sutapties lygtį apskaičiuotos C_d vertės turi būti ±0,5 % kiekviename taške išmatuotos C_d vertės.

2.5. Visos sistemos tikrinimas:

Bendras CVS ėminio ėmimo ir analizinės sistemos tikslumas turi būti nustatytas į normaliu režimu veikiančią sistemą įleidžiant išmetamųjų dujų, kurių masė žinoma. Teršalas yra analizuojamas ir masė apskaičiuojama pagal 3 priedo 2 priedėlio 4.3 punktą, išskyrus propaną, kuriam vietoj HC atveju taikomo koeficiento 0,000479 taikomas koeficientas 0,000472. Turi būti taikomas vienas iš šių metodų:

2.5.1. Matavimas su ribinio srauto tūta:

Žinomas grynųjų dujų (anglies monoksido ar propano) kiekis turi būti įleidžiamas į CVS sistemą per kalibruotą ribinio srauto tūtą. Jei įsiurbimo angoje slėgis pakankamai didelis, srautas, reguliuojamas ribinio srauto tūta, nepriklauso nuo slėgio tūtos ištekėjimo angoje (= ribinis srautas). CVS sistema turi būti naudojama, kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas ar integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %;

2.5.2. Matavimas taikant gravimetrinį metodą:

Anglies monoksido ar propano pripildyto mažo baliono masė turi būti nustatyta ± 0,01 g tikslumu. CVS sistema turi būti naudojama, kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min, kai į ją įpurškiamas anglies monoksidas ar propanas. Išleistų grynųjų dujų kiekis turi būti nustatymas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas ar integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.

3. KIETŲJŲ DALELIŲ MATAVIMO SISTEMOS KALIBRAVIMAS

3.1. Įžanga:

Kalibruojant kietųjų dalelių matavimo sistemą, kalibruojami tik srauto matuokliai, kuriais nustatomas ėminio srautas ir skiedimo santykis. Kiekvienas analizatorius kalibruojamas taip dažnai, kiek tai yra reikalinga, kad būtų laikomasi šiame Tvarkos apraše nustatytų tikslumo reikalavimų. Taikytinas kalibravimo metodas yra aprašytas 3.2 skirsnyje;

3.2. Srauto matavimas:

3.2.1. Periodiškas kalibravimas:

– Siekiant laikytis šio priedo 4 priedėlio 2.2 skirsnyje nustatytų srauto matavimo absoliučiojo tikslumo reikalavimų, srauto matuoklis arba srauto matavimo prietaisai turi būti kalibruojami tokiu tiksliu srauto matuokliu, kuris atitiktų tarptautinius ir (arba) nacionalinius standartus.

– Jeigu ėminio srautas nustatomas matuojant slėgių skirtumą, srauto matuoklis arba srauto matavimo prietaisai turi būti kalibruojami viena iš toliau nurodytų procedūrų taip, kad srautas q_mp per zondą į tunelį atitiktų šio priedo 4 priedėlio 4.2.5.2 skirsnio tikslumo reikalavimus:

a) q_mdw skirtas srauto matuoklis nuosekliai sujungiamas su q_mdew skirtu srauto matuokliu, abiejų srauto matuoklių skirtumas kalibruojamas bent 5 taškuose, srauto vertes tolygiai paskirstant nuo mažiausios q_mdw vertės, kuri buvo naudota bandymui atlikti, ir q_mdew vertės, kuri buvo naudota atliekant bandymą. Skiedimo tunelį galima aplenkti;

b) Kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su q_mdew srauto matuokliu ir tikrinamas bandyme naudojamos vertės tikslumas. Toliau kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su q_mdw srauto matuokliu, ir tikrinamas tikslumas bent pagal penkis nustatymo taškus, atitinkančius praskiedimo santykį nuo 3 iki 50, palyginti su bandymui naudojamu q_mdew;

c) Tiekimo vamzdis TT atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio ir prie tiekimo vamzdžio prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, turintis intervalą, tinkamą matuoti q_mp. Tuomet nustatoma bandymui naudojama q_mdew vertė ir paeiliui nustatomos bent penkios q_mdw vertės, atitinkančios praskiedimo santykį q nuo 3 iki 50. Kitaip galima naudoti kalibruotą srauto kanalą ir apeiti tunelį, tačiau per atitinkamus matuoklius užtikrinamas visas srautas ir praskiedimo oro srautas, kaip darant tikrąjį bandymą;

d) Bandomosios dujos tiekiamos į tiekimo vamzdį TT. Šios bandomosios dujos gali būti išmetamųjų dujų komponentas, pvz., CO₂ arba NOx. Praskiedus tunelyje, matuojamas bandomųjų dujų komponentas. Tai turi būti daroma penkiems praskiedimo santykiams nuo 3 iki 50. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal praskiedimo santykį r_d:

– Norint garantuoti q_mp tikslumą, reikia atsižvelgti į analizatorių tikslumą;

3.2.2. Anglies srauto patikra:

Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto praskiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti daroma bent kiekvieną kartą, įrengus naują variklį arba padarius kokį nors reikšmingą bandymo patalpos konfigūracijos pakeitimą.

Variklis turi dirbti esant apkrovai, atitinkančiai didžiausią sukamąjį momentą ir variklio sūkių skaičių, arba kokiu nors kitu stacionariuoju režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 % arba daugiau CO₂. Dalies srauto praskiedimo sistema turi veikti, naudojant praskiedimo faktorių maždaug nuo 15 iki 1.

Jeigu atliekama anglies srauto patikra, turi būti taikoma šio priedo 6 priedėlyje nustatyta procedūra. Anglies srauto vertės apskaičiuojamos pagal šio priedo 6 priedėlio 2.1–2.3 skirsnius. Visi anglies srautai vienas nuo kito neturi skirtis daugiau nei 6 %;

3.2.3. Patikra prieš bandymą:

Dvi valandos prieš bandymą daroma ši patikra:

– Kalibravimui (žr. 3.2.1 skirsnį) taikytu metodu tikrinamas srauto matuoklių tikslumas bent dviejuose taškuose, įskaitant srauto q_mdw vertes, kurios atitinka praskiedimo santykį nuo 5 iki 15 bandyme naudotai q_mdew vertei.

– Jei pagal 3.2.1 skirsnyje nurodytos kalibravimo metodikos duomenis galima įrodyti, kad srauto matuoklio kalibravimas yra pastovus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima nedaryti.

3.3. Transformacijos trukmės nustatymas (tik dalies srauto praskiedimo sistemos atliekant ETC bandymą):

– Sistemos nustatomieji parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi atitikti matavimų, darant bandymą, parametrus. Transformacijos trukmė nustatoma šiuo metodu:

– Nepriklausomas etaloninis srautmatis, kurio matavimo diapazonas atitinka srautą per zondą, nuosekliai ir arti jungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė nei 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srauto matuoklis turi pakankamai mažai riboti srautą, kad nebūtų jaučiama įtaka dinaminėms dalies srauto praskiedimo sistemos charakteristikoms, ir atitikti gerą inžinerinę praktiką.

– Į dalies srauto praskiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas keičiamas pakopomis (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) nuo mažo srauto iki bent 90 % visos skalės. Pakopinio keitimo paleidimo įtaisas turėtų atitiktį įtaisą, naudojamą išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srauto matuoklio atsakas turi būti užrašomas ne mažesniu nei 10 Hz dažniu.

– Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto praskiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 % srauto matuoklio atsako. Panašiu būdu turi būti nustatoma dalies srauto praskiedimo sistemos q_mp signalo ir išmetamųjų dujų srauto matuoklio q_{mew, i} signalo transformacijos trukmė. Šie signalai yra naudojami regresijos analizei po kiekvieno bandymo (žr. šio priedo 2 priedėlio 3.8.3.2 skirsnį).

– Apskaičiavimas turi būti kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, o rezultatai suvidurkinami. Iš šios vertės atimama etaloninio srauto matuoklio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Tai yra dalies srauto praskiedimo sistemos „išankstinė“ vertė, kuri taikoma pagal šio priedo 2 priedėlio 3.8.3.2 skirsnį.

3.4. Dalies srauto praskiedimo sąlygų tikrinimas:

Išmetamųjų dujų greičio ir slėgio svyravimų diapazonas turi būti patikrintas ir nustatytas pagal 5 priedo 2.2.1 skirsnio EP dalies reikalavimus, jei tinka;

3.5. Kalibravimo skaičius:

Srauto matavimo prietaisai turi būti kalibruojami bent kas tris mėnesius arba tuomet, kai sistema buvo remontuota ar buvo daromas pakeitimas, galėjęs turėti įtakos kalibravimui.

4. DŪMINGUMO MATAVIMO ĮRANGOS KALIBRAVIMAS

4.1. Įvadas:

Dūmų matuoklis turi būti kalibruojamas taip dažnai, kiek būtina, norint laikytis šio teisės akto tikslumo reikalavimų. Kalibravimo metodas, kurį reikia taikyti 3 priedo 4 priedėlio 5 punkte ir 5 priedo 3 punkte nurodytiems komponentams, aprašytas šiame skyriuje;

4.2. Kalibravimo metodika:

4.2.1. Pašildymo trukmė:

Dūmų matuoklis pašildomas ir stabilizuojamas pagal gamintojo rekomendacijas. Jei dūmų matuoklis turi prapūtimo oru sistemą, neleidžiančią prietaiso optikai pasidengti suodžiais, ši sistema turi būti taip pat įjungta ir nustatyta pagal gamintojo rekomendacijas;

4.2.2. Atsako tiesiškumo nustatymas:

Dūmų matuoklio tiesiškumas turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas neskaidrumo rodmenų skalėje. Į dūmų matuoklį įstatomi trys žinomą praleidimo koeficiento vertę turintys neutralieji filtrai, kurie turi atitikti 3 priedo 4 priedėlio 5.2.5 punkto reikalavimus, ir registruojama rodmens vertė. Neutraliųjų filtrų neskaidrumo vardinės vertės turi būti maždaug 10%, 20 % ir 40 %.

Tiesiškumas nuo vardinės neutraliojo filtro vertės turi skirtis ne daugiau kaip ± 2 % neskaidrumo vertės. Bet koks netiesiškumas, didesnis už nurodytą vertę, prieš bandymą turi būti pataisytas;

4.3. Kalibravimo dažnis:

Dūmų matuoklis turi būti kalibruojamas pagal 4.2.2 punktą bent kas 3 mėnesius arba po sistemos remonto, galinčio turėti įtakos kalibravimui.

______________

3 priedo

6 priedėlis

ANGLIES SRAUTO PATIKRA

1. ĮVADAS

Visas, nors ir nedidelis, anglies kiekis į išmetamąsias dujas patenka iš degalų, ir visas, tačiau minimalus jos kiekis, išmetamosiose dujose užregistruojamas kaip CO₂. Remiantis pirmiau minėtais dalykais, atliekamas sistemos patikros tikrinimas atsižvelgiant į CO₂ matavimą.

Anglies srautas į išmetamųjų dujų sistemas nustatomas atsižvelgiant į degalų srautą. Anglies srautas dujinių teršalų ėminių ėmimo ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemų skirtingose ėminių ėmimo vietose nustatomas pagal CO₂ koncentracijas ir srautus tose ėminių ėmimo vietose.

Šia prasme variklis – tai žinomas anglies srauto šaltinis ir, kontroliuojant tą patį anglies srautą išmetimo vamzdyje bei dalies srauto kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos išleidimo angoje, patikrinamas atsparumas nuotėkiui ir srauto matavimo tikslumas. Šis patikrinimas pranašesnis dėl to, kad komponentai veikiami tikrųjų variklio bandymų sąlygų, t. y. temperatūros ir srauto atžvilgiu.

Toliau pateikiamoje diagramoje nurodomos ėminių ėmimo vietos, kuriose tikrinamas anglies srautas. Toliau nurodomos specialios lygtys kiekvienos ėminių ėmimo vietos anglies srautui apskaičiuoti.

7 brėžinys

Matavimo vietos, kuriose tikrinamas anglies srautas

(pav.)

2. APSKAIČIAVIMAS

2.1. Anglies srautas, patenkantis į variklį (1 vieta):

Anglies masės srautas, patenkantis į variklį, jei tai CHαalOεep tipo degalai, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

q_mF = išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

2.2. Anglies srautas, patenkantis į išmetamųjų dujų srautą (2 vieta):

Anglies masės srautas, patenkantis į variklio išmetimo vamzdį, nustatomas pagal nepraskiestų CO₂ koncentraciją ir išmetamųjų dujų masės srautą:

čia:

c_{CO2, r} ⁼ drėgnų CO₂ koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose, %;

c_{CO2, a} = drėgnų CO₂ koncentracija aplinkos ore, % (0,04 % tikslumu);

q_mew = drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

M_re = išmetamųjų dujų molekulinė masė.

CO₂, jeigu buvo išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį;

2.3. Anglies srautas, patenkantis į praskiedimo sistemą (3 vieta):

Anglies srautas nustatomas pagal praskiestų CO₂ koncentraciją, išmetamųjų dujų srauto masę ir ėminio srautą:

čia:

c_{CO2, d} = drėgnų CO₂ koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose skiedimo tunelio išleidimo angoje, %;

c_{CO2, a} = drėgnų CO₂ koncentracija aplinkos ore, % (0,04 % tikslumu);

q_mdew = praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s;

q_mew = drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas, kg/s (tik dalies srauto sistema);

q_mp = išmetamųjų dujų ėminio srautas į dalies srauto skiedimo sistemą, kg/s (tik dalies srauto skiedimo sistema);

M_re = išmetamųjų dujų molekulinė masė.

CO₂, jeigu buvo išmatuotos sausoms dujoms, turi būti perskaičiuotos drėgnoms dujoms pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2 skirsnį;

2.4. Molekulinė išmetamųjų dujų masė (M_re) apskaičiuojama pagal šią formulę:

čia:

q_mf = degalų masės srautas, kg/s;

q_maw = drėgno įsiurbiamo oro masės srautas, kg/s;

H_a = įsiurbiamo oro drėgnumas, g vandens vienam kg sauso oro;

M_ra = molekulinė sauso įsiurbiamo oro masė (= 28,9 g/mol);

αal, δde, εep, γga = CHαalOδdeNεepSγga tipo degalų molinis santykis.

Pasirinktinai galima naudoti šias molekulines mases:

M_re (dyzelinas) = 28,9 g/mol;

M_re (SND) = 28,6 g/mol;

M_re(NG) = 28,3 g/mol.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

4 priedas

ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR GAMINIŲ ATITIKTIES TIKRINIMUI, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

1.1. Etaloniniai dyzelinių variklių degalai, naudojami varikliams išbandyti išmetamų teršalų kiekio, nustatyto I priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių a eilutėje, atžvilgiu (¹):

Parametras	Vienetas	Verčių ribos (^2)		Bandymų metodas	Leidimo metai
		mažiausioji	didžiausioji
Cetaninis skaičius (^3)		52,0	54,0	LST EN ISO 5165	1998
Tankis 15 °C temperatūroje	kg/m^3	833	837	LST EN ISO 3675	1995
Distiliavimas:
– esant 50% temperatūros	°C	245	–	LST EN ISO 3405	1998
– esant 95% temperatūros	°C	345	350	LST EN ISO 3405	1998
– galutinė virimo temperatūra	°C	–	370	LST EN ISO 3405	1998
Pliūpsnio temperatūra	°C	55	–	LST EN 27719	1993
CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra)	°C	–	-5	LST EN 116	1981
Klampa 40°C temperatūroje	mm^2/s	2,5	3,5	LST EN ISO 3104	1996
Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis	%m/m	3,0	6,0	IP391*	1995
Sieros kiekis (^4)	mg/kg	–	300	pr. EN ISO/DIS 14596	1998
Vario korozija		–	1	LST EN ISO 2160	1995
Anglies likutis nustatytas Konradson metodu (10 % distiliavimo likučio)	%m/m		0,2	LST EN ISO 10370
Peleningumas	%m/m	–	0,01	LST EN ISO 6245	1995
Vandens kiekis	%m/m	–	0,05	LST EN ISO 12937	1995
Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius	mg KOH/g	–	0,02	ASTM D 974-95	1998
Atsparumas oksidacijai (^5)	mg/ml	–	0,025	LST EN ISO 12205	1996
(*) Šiuo metu yra kuriamas naujas ir geresnis policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymo metodas	%m/m			EN 12916	[2000]

(¹) Jei reikia apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės šiluminį naudingumo koeficientą, degalų kaloringumo vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę: Savitoji energija (kaloringumo vertė) (grynoji) = (46,423 – 8,792d₂ + 3,170d)

(1 – (x + y + s)) + 9,420s – 2,499x;

čia:

d = tankis esant 15 °C temperatūrai;

x = vandens masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100);

y = pelenų masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100);

s = sieros masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100).

(²) Specifikacijoje pateiktos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribas, buvo taikytos LST EN ISO 4259 (Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose) sąlygos, nustatant mažiausiąją vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino statistiniais sumetimais, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikėtų sužinoti, ar degalai atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos LST EN ISO 4259 sąlygos.

(³) Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau jei tarp degalų tiekėjo ir naudotojo kyla nesutarimai, tokiems ginčams spręsti galima taikyti LST EN ISO 4259 sąlygas, jei vietoj vieno nustatymo bus daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamai precizijai pasiekti.

(⁴) Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis bandymų degaluose. Be to, sieros kiekis etaloniniuose degaluose, naudojamuose transporto priemonei ar varikliui patvirtinti, pagal ribines vertes, nurodytas šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 punkto lentelės B eilutėje, turi būti ne didesnis kaip 50 ppm.

(⁵) Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė, greičiausiai, bus ribota. Apie laikymo sąlygas ir trukmę reikėtų teirautis tiekėjo.

1.2. Etaloniniai dyzelinių variklių degalai, naudojami varikliams išbandyti išmetamų teršalų kiekio, nustatyto I priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių B1, B2 arba C eilutėse, atžvilgiu:

Parametras	Vienetas	Ribos (^1)		Bandymo metodas
		mažiausia	didžiausia
Cetaninis skaičius (^2)		52,0	54,0	LST EN ISO 5165
Tankis esant 15°C	kg/m^3	833	837	LST EN ISO 3675
Distiliacija
– 50% taškas	°C	245 345	350	LST EN ISO 3405 LST EN ISO 3405 LST EN ISO 3405
– 95% taškas	°C		370
– virimo pabaigos temperatūra	°C
Pliūpsnio temperatūra	°C	55	–	LST EN 22719
Šaltojo filtravimo temperatūra (CFPP)	°C	–	-5	LST EN 116
Klampis esant 40°C	mm^2/s	2,3	3,3	LST EN ISO 3104
Policikliniai aromatinių angliavandenilių junginiai	%m/m	2,0	6,0	IP391
Sieros kiekis (^3)	mg/kg	–	10	ASTM D 5453
Vario plokštelės korozija		–	1 klasė	LST EN ISO 2160
Koksingasis likutis Konradsono metodu (produkto distiliavimo 10 % likučio)	%m/m		0,2	LST EN ISO 10370
Pelenų kiekis	%m/m	–	0,01	LST EN ISO 6245
Vandens kiekis	%m/m	–	0,02	LST EN ISO 12937
Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius	mg KOH/g	–	0,02	ASTM D 974
Atsparumas oksidacijai (^4)	mg/ml	–	0,025	LST EN ISO 12205
Tepumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant aukštadažnio slankiojamojo judesio įrangą (HFRR), skersmuo esant 60°C)	um		400	CEC F-06-A-96
Riebiųjų rūgščių metilo esteris (FAME)	draudžiamas

(¹) Šiose specifikacijose nurodytos vertės – tai „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo taikomos LST EN ISO 4259 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos; o nustatant mažiausią vertę, buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).

Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto LST EN ISO 4259 sąlygos.

(²) Cetaninio skaičiaus diapazonas neatitinka mažiausio 4R diapazono reikalavimų. Tačiau kilus ginčui tarp degalų tiekėjo ir naudotojo, jį galima spręsti taikant standarto LST EN ISO 4259 sąlygas, jei vietoj pavienių nustatymų atliekamas pakankamas skaičius matavimų reikiamam tikslumui pasiekti.

(³) Būtina pateikti tikrąjį degalų, kurie naudojami I tipo bandymui atlikti, sieros kiekį.

(⁴) Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, laikymo laikas tikriausiai bus ribotas. Tiekėjo reikėtų teirautis apie laikymo sąlygas ir trukmę.

1.3. Etanolis dyzeliniams varikliams (¹):

Charakteristikos	Vienetai	Ribos (^2)		Bandymų metodas (^3)
		mažiausioji	didžiausioji
Alkoholio masė	%m/m	92,4	–	ASTMD 5501
Kito alkoholio, išskyrus bendrame alkoholio kiekyje esantį etanolį, masė	%m/m		2	ADTMD5501
Tankis, esant 15°C	kg/m^3	795	815	ASTM D 4052
Peleningumas	%m/m		0,001	LST EN ISO 6245
Pliūpsnio temperatūra	°C	10		ISO 2719
Rūgštingumas, apskaičiuotas kaip acto rūgštis	%m/m	–	0,0025	ISO 1388-2
Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius	KOH mg/l	–	1
Spalva	Pagal skalę	–	10	ASTMD 1209
Sausasis likutis, esant 100°C	mg/kg		15	ISO 759
Vandens kiekis	%m/m		6,5	ISO 760
Aldehidai, apskaičiuoti kaip acto rūgštis	%m/m		0,0025	ISO 1388-4
Sieros kiekis	mg/kg	–	10	ASTM D 5453
Esteriai, apskaičiuoti kaip etilacetatas	%m/m	–	0,1	ASSTMD 1617

(¹) Į etanolį gali būti pridedama variklio gamintojo nustatyto cetaninį skaičių didinančio priedo. Didžiausiasis leistinas kiekis – 10 % m/m.

(²) Specifikacijoje pateiktos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribas, buvo taikytos LST EN ISO 4259 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir naudojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos; nustatant mažiausiąją vertę, buvo skaičiuojama pagal mažiausiąjį teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausiąją ir mažiausiąją vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino statistiniais sumetimais, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausioji vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikėtų sužinoti, ar degalai atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos LST EN ISO 4259 sąlygos.

(³) Lygiaverčiai ISO metodai bus patvirtinti, kai bus parengti visoms pirmiau išvardytoms savybėms patikrinti.

2. GAMTINĖS DUJOS

Europos rinkoje yra tokių dviejų sudėties diapazonų degalai:

– H diapazonas, kurio ypatingosios etaloninių degalų rūšys yra G_R ir G₂₃

– L diapazonas, kurio ypatingosios etaloninių degalų rūšys yra G₂₃ ir G₂₅.

Etaloninių degalų G_R, G₂₃ ir G₂₅ rūšių charakteristikos yra apibendrinamos toliau:

Etaloniniai degalai G_R

Charakteristikos	Vienetai	Bazinis kiekis	Ribos		Bandymų metodas
			mažiausioji	didžiausioji
Sudėtis:
Metanas		87	84	89
Etanas		13	11	15
Skirtumas (^1)	% mol	–	–	1	ISO 6974
Sieros kiekis	mg/m^3 (^2)	–	–	10	ISO 6326-5

(¹) Inertinės dujos +C2+.

(²) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101,3 kPa).

Etaloniniai degalai G₂₃

Charakteristikos	Vienetai	Bazinis kiekis	Ribos		Bandymų metodas
			mažiausioji	didžiausioji
Sudėtis:
Metanas		92,5	91,5	93,5
Skirtumas (^1)	% mol	–	–	1	ISO 6974
N2		7,5	6,5	8,5
Sieros kiekis	mg/m^3 (^2)	–	–	10	ISO 6326-5

(¹) Inertinės dujos.

(²) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101,3 kPa).

Etaloniniai degalai G₂₅

Charakteristikos	Vienetai	Bazinis kiekis	Ribos		Bandymų metodas
			mažiausioji	didžiausioji
Sudėtis:
Metanas		86	84	88
Skirtumas (^1)	% mol	–	–	1	ISO 6974
N2		14	12	16
Sieros kiekis	mg/m^3 (^2)	–	–	10	ISO 6326-5

(¹) Inertinės dujos.

(²) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101,3 kPa).

3. SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ, KURIOS NAUDOJAMOS KAIP ETALONINIAI DEGALAI, TECHNINIAI DUOMENYS

A. Suskystintų naftos dujų, kurios naudojamos kaip etaloniniai degalai variklius bandant išmetamų teršalų kiekio, nustatyto I priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių a eilutėje, atžvilgiu techniniai duomenys:

Parametras	Vienetas	A degalai	B degalai	Bandymo metodas
Sudėtis:				LST EN 27941
C3 kiekis	tūrio %	50 ±2	85 ±2
C4 kiekis	tūrio %	likutis	likutis
<C3, >C4	tūrio %	ne daugiau nei 2	ne daugiau nei 2
Alkenai	tūrio %	ne daugiau nei 12	ne daugiau nei 14
Garinimo likutis	mg/kg	ne daugiau nei 50	ne daugiau nei 50	LST EN ISO 13757
Vanduo esant 0°C		be vandens	be vandens	vizuali patikra
Bendras sieros kiekis	mg/kg	ne daugiau nei 50	ne daugiau nei 50	LST EN 24260
Vandenilio sulfidas		Nėra	Nėra	LST EN ISO 8819
Vario plokštelės korozijos metodas	klasifikavimas	1 klasė	1 klasė	LST EN ISO 6251 (^1)
Kvapniosios medžiagos		charakteristikos	charakteristikos
Variklinis oktano skaičius		ne mažesnis nei 92,5	ne mažesnis nei 92,5	LST EN 589 B priedas
(^1) Šiuo metodu gali nepavykti patikimai nustatyti, ar yra korozinių medžiagų, jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitokių chemikalų, galinčių sumažinti korozinį ėminio poveikį vario plokštelei. Dėl to draudžiama tuos komponentus dėti vien tam, kad būtų daroma įtaka bandymo metodui.

B. Suskystintų naftos dujų, kurios naudojamos kaip etaloniniai degalai variklius bandant išmetamų teršalų kiekio, nustatyto i priedo 6.2.1 skirsnyje pateikiamų lentelių BĮ, B2 arba C eilutėse, atžvilgiu, techniniai duomenys:

Parametras	Vienetas	A degalai	B degalai	Bandymo metodas
Sudėtis:				LST EN 27941
C3 kiekis	tūrio %	50 ±2	85 ±2
C4 kiekis	tūrio %	likutis	likutis
< C3, > C4	tūrio %	ne daugiau nei 2	ne daugiau nei 2
Alkenai	tūrio %	ne daugiau nei 12	ne daugiau nei 14
Garinimo likutis	mg/kg	ne daugiau nei 50	ne daugiau nei 50	LST EN ISO 13757
Vanduo esant 0°C		be vandens	Netaikomas	vizuali patikra
Bendras sieros kiekis	mg/kg	ne daugiau nei 10	ne daugiau nei 10	LST EN 24260
Vandenilio sulfidas		Nėra	Nėra	LST EN ISO 8819
Vario plokštelės korozijos metodas	Klasifikavimas	1 klasė	1 klasė	LSTENISO6251(^1)
Kvapiosios medžiagos		charakteristikos	charakteristikos
Variklinis oktano skaičius		ne mažesnis nei 92,5	ne mažesnis nei 92,5	LST EN 589 B priedas
(^1) Šiuo metodu gali nepavykti patikimai nustatyti, ar yra korozinių medžiagų, jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitokių chemikalų, galinčių sumažinti korozinį ėminio poveikį vario plokštelei. Dėl to draudžiama tuos komponentus dėti vien tam, kad būtų daroma įtaka bandymo metodui.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

5 priedas

ANALIZĖS IR ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMOS

1. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMAS

1.1. Įvadas:

Rekomenduojamos ėminių ėmimo ir analizės sistemos išsamiai apibūdintos 1.2 punkte ir 7 bei 8 paveiksluose. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai kartoti 7 ir 8 paveikslų schemas. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas tinkamu inžineriniu sprendimu.

7 paveikslas

Neapdorotų išmetamųjų dujų CO, CO₂, NOx, HC analizės sistemos schema, tik ESC

(pav.)

1.2. Analizinės sistemos aprašas:

Aprašytoji analizinė sistema dujiniams teršalams nustatyti neapdorotose (7 paveikslas, tik ESC) ar praskiestose (8 paveikslas, ETC ir ESC) išmetamosiose dujose, kuri naudoja:

– HFID analizatorių angliavandenilių kiekiui matuoti,

– NDIR analizatorių anglies monoksido ir anglies dioksido kiekiui matuoti,

– HCLD ar lygiavertį analizatorių azoto oksidų kiekiui matuoti.

Ėminiai visų komponentų analizei gali būti imami vienu ėminių ėmimo zondu ar dviem labai arti vienas nuo kito įrengtais ėminių ėmimo zondais, viduje ėminiai paskirstomi tarp įvairių analizatorių. Būtina tikrinti, kad išmetamųjų teršalų komponentai nesikondensuotų (įskaitant vandenį ir sieros rūgštį) jokiame analizės sistemos taške.

8 paveikslas

Praskiestų išmetamųjų dujų CO, CO₂, NOx, HC analizės sistemos schema, ETC, ESC pasirinktinai

(pav.)

1.2.1. 7 ir 8 paveiksluose pavaizduoti komponentai:

EP: išmetimo vamzdis

Išmetamųjų teršalų ėmimo zondas (tik 7 paveiksle):

Rekomenduojamas tiesus, daugiaskylis uždaro galo zondas iš nerūdijančio plieno. Vidinis skersmuo turi būti ne didesnis kaip vidinis ėminių ėmimo linijos skersmuo. Zondo sienelių storis turi būti ne didesnis kaip 1 mm. Turi būti ne mažiau kaip trys skylės trijose skirtingose radialinėse plokštumose, per kurias galėtų tekėti maždaug tas pat srautas. Zondas savo pločiu turi užimti bent 80 % išmetimo vamzdžio skersmens. Galima naudoti vieną ar du ėminių ėmimo zondus.

SP2: HC ėminio ėmimo praskiestose išmetamosiose dujose zondas (tik 8 paveiksle):

Zondas turi:

– būti apibrėžtas kaip pirmoji 254–762 mm ilgio šildomosios ėminių ėmimo linijos HSL1 dalis,

– turėti bent 5 mm vidinį skersmenį,

– būti įrengtas toje praskiedimo tunelio DT (žr. 2.3 punkto 20 paveikslą) vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišomos (t. y. maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį),

– būti pakankamai toli (spinduliu) nuo kitų zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų kokių nors srovių ar sūkurių įtakos,

– būti šildomas, kad dujų srauto temperatūra prie zondo išleidimo angos padidėtų iki 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C).

SP3: CO, CO₂, NOx ėminio ėmimo praskiestose išmetamosiose dujose zondas (tik 8 paveiksle):

Zondas turi:

– būti toje pat plokštumoje kaip ir SP 2,

– būti pakankamai toli (spinduliu) nuo kitos zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų kokių nors srovių ar sūkurių įtakos,

– būti izoliuotas per visą jo ilgį ir šildomas iki ne mažesnės kaip 328 K (55 °C) temperatūros, kad nesikondensuotų vanduo.

HSL1: šildoma ėminių ėmimo linija:

Ėminių ėmimo linija ėminys nuo atskiro zondo patenka į padalijimo tašką (-us) ir HC analizatorių.

Ėminių ėmimo linija turi:

– ne mažesnį kaip 5 mm ir ne didesnį kaip 13,5 mm vidinį skersmenį,

– būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE (politetrafluoretilenas),

– palaikyti 463 K ± 10 K (190 °C ± 1 °C) temperatūrą, matuojamą kiekvienoje atskirai kontroliuojamoje šildomoje dalyje, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra ne didesnė kaip 463 K (190 °C),

– palaikyti didesnę kaip 453 K (180 °C) sienelių temperatūrą, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra didesnė kaip 463 K (190 °C),

– prieš pat šildomą filtrą F2 ir HFID palaikyti 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C) dujų temperatūrą.

HSL2: šildoma NOx ėminių ėmimo linija:

Ėminių ėmimo linija turi:

– palaikyti 328-473 K (55–200 °C) sienelių temperatūrą iki pat konverterio C, jei naudojama aušinimo vonia, ir iki pat analizatoriaus, jei aušinimo vonia nenaudojama,

– būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE.

SL: CO ir CO₂ ėminių ėmimo linija:

Linija turi būti pagaminta iš PTFE ar nerūdijančio plieno. Ji gali būti šildoma ir nešildoma.

BK: fono ėminių ėmimo maišas (pasirinktinai; tik 8 paveiksle):

Imti ėminius, kuriuose nustatomos fono koncentracijos.

BG: ėminių ėmimo maišas (pasirinktinai; 8 paveiksle, tik CO ir CO2 ėminiams):

Imti ėminius, kuriuose nustatomos koncentracijos.

F1: šildomas priešfiltris (pasirinktinai):

Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1.

F2: šildomas filtras:

Filtras turi šalinti bet kokias kietąsias daleles iš dujų ėminio prieš jam patenkant į analizatorių. Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1. Prireikus filtras turi būti pakeistas.

P: šildomas ėminių ėmimo siurblys:

Siurblys turi būti pašildomas iki HSL1 temperatūros.

HC – šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) angliavandeniliams nustatyti. Temperatūra turi būti palaikoma nuo 453 K iki 473 K (nuo 180 °C iki 200 °C).

CO, CO₂

NDIR analizatoriai anglies monoksidui ir anglies dioksidui nustatyti (gali būti naudojami skiedimo santykiui nustatyti matuojant kietųjų dalelių kiekį).

NO – CLD ar HCLD analizatorius azoto oksidams nustatyti. Jei naudojamas HCLD, jo temperatūra turi būti palaikoma nuo 328 K iki 473 K (nuo 55 °C iki 200 °C).

C: konverteris:

Konverteris turi būti naudojamas NO₂ kataliziškai redukuoti iki NO prieš analizę CLD ar HCLD.

B: aušinimo vonia (neprivaloma):

Vandeniui iš išmetamųjų dujų ėminio atšaldyti ir kondensuoti. Vonios temperatūra palaikoma nuo 273 K iki 277 K (nuo 0 °C iki 4 °C) ledu arba šaldant. Ji neprivaloma, jei analizatoriuje nėra vandens garų, kaip nustatyta 3 priedo 5 priedėlio 1.9.1 ir 1.9.2 punktuose. Jei vanduo pašalinamas jį kondensuojant, tai vandens gaudyklėje arba pasroviui nuo jos turi būti kontroliuojama ėminio dujų temperatūra ar rasos taško temperatūra. Ėminio dujų temperatūra ar rasos taško temperatūra turi būti ne didesnė kaip 280 K (7 °C). Negalima vandens šalinti cheminėmis džiovinimo priemonėmis.

T1, T2, T3: temperatūros jutiklis:

Dujų srauto temperatūrai kontroliuoti.

T4: temperatūros jutiklis:

NO₂-NO konverterio temperatūrai kontroliuoti.

T5: temperatūros jutiklis:

Aušinimo vonios temperatūrai kontroliuoti.

G1, G2, G3: manometras:

Slėgiui ėminio ėmimo linijose matuoti.

R1, R2: slėgio reguliatorius:

Atitinkamai degalų ir oro, tiekiamų HFID, slėgiui reguliuoti.

R3, R4, R5: slėgio reguliatorius:

Reguliuoti slėgiui ėminio ėmimo linijose ir srautui į analizatorius.

FL1, FL2, FL3: debitmatis:

Srautui aplenkiamojoje grandinėje kontroliuoti.

FL4 – FL6: debitmatis (pasirinktinai):

Srautui per analizatorius reguliuoti.

V1 – V5: selektorinis vožtuvas:

Tinkami vožtuvai ėminiui imti ir patikros bei nulinės vertės nustatymo dujoms į analizatorius tiekti.

V6, V7: solenoidinis vožtuvas;

NO₂-NO konverteriui aplenkti.

V8: adatinis vožtuvas:

Balansuoti srautui tarp NO₂-NO konverterio C ir aplenkiamosios grandinės.

V9, V10: adatinis vožtuvas:

Srautams į analizatorius reguliuoti.

V11, V12: svirtinis vožtuvas (pasirinktinai):

Kondensatui iš vonios B išleisti.

1.3. NMHC analizė (tik NG naudojantiems dujiniams varikliams):

1.3.1. Dujų chromatografinis metodas (GC, 9 paveikslas):

Taikant GC metodą, mažo žinomo tūrio ėminys įpurškiamas į analizės kolonėlę, kuria jis yra nešamas inertinių nešančiųjų dujų. Kolonėlėje įvairūs komponentai atskiriami pagal jų virimo temperatūrą, todėl iš kolonėlės jie yra išplaunami skirtingu laiku. Toliau jie pereina detektorių, kurio atsako elektros signalo dydis priklauso nuo komponento koncentracijos. Kadangi tai nėra nepertraukiamos analizės metodas, jis gali būti taikomas tik kartu su ėminio ėmimo į maišą metodu, aprašytu 3 priedo 4 priedėlio 3.4.2 punkte.

NMHC analizei turi būti naudojamas automatinis GC su FID. Išmetamosios dujos surenkamos ėminių ėmimo maiše, iš kurio paimta dalis dujų įpurškiama į GC. Ėminys Porapak kolonėlėje atskiriamas į dvi dalis (CH₄/oras/CO ir NMHC/CO₂/H₂O). Kolonėlėje su molekuliniu sietu CH₄ atskiriamas nuo oro ir CO ir patenka į FID, kuriuo matuojama jo koncentracija. Visas ciklas nuo vieno ėminio įpurškimo iki kito ėminio įpurškimo gali trukti 30 s. Norint nustatyti NMHC, CH₄ koncentracija turi būti atimta iš visų HC koncentracijos (žr. 3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktą).

Tipinė GC įranga, surinkta serijinei CH₄ analizei daryti, pateikta 9 paveiksle. Galima taikyti kitus GC metodus, kurie paremti tinkamu inžineriniu sprendimu.

9 paveikslas

Metano analizės proceso schema (GC metodas)

(pav.)

9 paveiksle pavaizduoti komponentai:

PC: kolonėlė su Porapak tipo adsorbentu:

Turi būti naudojama 610 mm ilgio * 2,16 mm vidinio skersmens kolonėlė, užpildyta Porapak N, 180/300 mium (50/80 akutės), kuri prieš pradedant analizę bent 12 val. turi būti kondicionuojama nešančiosiomis dujomis 423 K (150 °C) temperatūroje.

MSC: kolonėlė su molekuliniu sietu:

Turi būti naudojama 13X tipo, 250/350 mium (45/60 akutės), 1220 mm ilgio * 2,16 mm vidinio skersmens kolonėlė, kuri prieš pradedant analizę bent 12 val. turi būti kondicionuojama nešančiosiomis dujomis 423 K (150 °C) temperatūroje.

OV: krosnis:

Palaikyti kolonėlių ir vožtuvų pastovią temperatūrą, reikalingą analizatorius darbui, ir kondicionuoti kolonėles 423 K (150 °C) temperatūroje.

SLP: ėminio kilpelė:

Pakankamo ilgio vamzdelis iš nerūdijančio plieno, maždaug 1 cm³ tūriui gauti.

P: siurblys:

Ėminiui į dujų chromatografą tiekti.

D: džiovintuvas:

Turi būti naudojamas džiovintuvas su molekuliniu sietu vandeniui ir kitoms priemaišoms, kurių galėtų būti nešančiosiose dujose, šalinti.

HC

Liepsnos jonizacinis detektorius (FID) metano koncentracijai matuoti.

V1: ėminio įpurškimo vožtuvas:

Iš ėminio ėmimo maišo per SL, pavaizduotai 8 paveiksle, paimtam ėminiui įpurkšti. Jo neveikusis tūris turi būti mažas, jis turi nepraleisti dujų ir pakelti temperatūrą iki 423 K (150 °C).

V3: selektorinis vožtuvas:

Pasirinkti tarp patikros dujų ir ėminio įleidimo bei srauto uždarymo.

V2, V4, V5, V6, V7, V8: adatinis vožtuvas:

Srautų parametrams sistemoje nustatyti.

R1, R2, R3: slėgio reguliatorius;

Atitinkamai degalų (= nešančiųjų dujų), ėminio ir oro srautui reguliuoti.

FC: srauto kapiliaras:

Oro srautui į FID kontroliuoti.

G1, G2, G3: manometras:

Kontroliuoti atitinkamai degalų (= nešančiųjų dujų), ėminio ir oro srautui.

F1, F2, F3, F4, F5: filtras:

Sukepinto metalo filtrai, kurie siurblį ar prietaisą saugo nuo metalo nuodegų patekimo.

FL1: debitmatis:

Ėminio srautui aplenkiamojoje grandinėje matuoti.

1.3.2. Metano atskyriklio metodas (NMC, 10 paveikslas):

Atskyriklyje visi angliavandeniliai, išskyrus CH₄, oksiduojami į CO₂ ir H₂O, taigi ėminiui perėjus NMC, FID detektorius aptinka tik CH₄. Jei taikomas ėminio ėmimo į maišą metodas, SL turi būti įrengta srauto nukreipimo sistema (žr. 1.2 punkto 8 paveikslą), kuria srautas gali būti pakaitomis leidžiamas per metano atskyriklį ar jį aplenkiant, kaip tai pavaizduota 10 paveikslo viršutinėje dalyje. Matuojant NMHC, abi vertės (HC ir CH₄) turi būti FID išmatuotos ir užregistruotos. Jei taikomas integravimo metodas, HSL1 (žr. 1.2 punkto 8 paveikslą) lygiagrečiai nuolatiniam FID turi būti įrengtas NMC, nuosekliai sujungtas su antruoju FID (žr. 1.2 punkto 8 paveikslą), kaip tai pavaizduota 10 paveikslo apatinėje dalyje. Matuojant NMHC, abi vertes (HC ir CH4) FID turi išmatuoti ir užrašyti.

Prieš pradedant darbą 600 K (327 °C) ar didesnėje temperatūroje turi būti nustatytas atskyriklio katalizinis poveikis CH₄ ir C₂H₆, kai vandens kiekis yra būdingas išmetamųjų teršalų srautų sąlygoms. Bandymui paimtame išmetamųjų dujų sraute turi būti žinomi rasos taško temperatūra ir O₂ lygis. Turi būti užrašomas santykinis FID atsakas į CH₄ koncentraciją (žr. 3 priedo 5 priedėlio 1.8.2 punktą):

10 paveikslas

Metano analizės proceso naudojant metano atskyriklį (NMC) schema

(pav.)

10 paveiksle pavaizduoti komponentai

NMC: metano atskyriklis:

Skirtas visiems angliavandeniliams, išskyrus metaną, oksiduoti.

HC:

Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) HC ir CH₄ koncentracijoms matuoti. Temperatūra turi būti palaikoma nuo 453 K iki 473 K (nuo 180 °C iki 200 °C).

V1: selektorinis vožtuvas:

Pasirinkti tarp ėminio, nulinės vertės nustatymo ir patikros dujų. V1 yra identiškas 8 paveikslo V2.

V2, V3: solenoidinis vožtuvas:

Aplenkti NMC.

V4: adatinis vožtuvas:

Balansuoti srautui tarp NMC ir aplenkiamosios grandinės.

R1: slėgio reguliatorius:

Reguliuoti slėgiui ėminio ėmimo linijoje ir srautui į HFID. R1 yra identiškas 8 paveikslo R3.

FL1: debitmatis:

Ėminio srautui aplenkiamojoje grandinėje matuoti. FL1 yra identiškas 8 paveikslo FL1.

2. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ PRASKIEDIMAS IR KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIO NUSTATYMAS

2.1. Įvadas:

Rekomenduojamos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos išsamiai apibūdintos 2.2, 2.3 bei 2.4 punktuose ir 11–22 paveiksluose. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai laikytis šių paveikslų. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas tinkamu inžineriniu sprendimu.

2.2. Srauto dalies praskiedimo sistema:

Praskiedimo sistema yra pavaizduota 11–19 paveiksluose, joje taikomas išmetamųjų teršalų srauto dalies praskiedimas. Išmetamųjų teršalų srauto padalijimas ir vėlesnis praskiedimo procesas gali būti vykdomas skirtingų tipų praskiedimo sistemose. Norint vėliau surinkti kietąsias daleles, visas praskiestų išmetamųjų teršalų srautas ar tik jo dalis leidžiami į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (2.4 punkto 21 paveikslas). Pirmasis metodas vadinamas viso ėminių ėmimo tipu, antrasis metodas – dalies ėminio ėmimo tipu.

Skiedimo santykio apskaičiavimas priklauso nuo taikomos sistemos tipo. Rekomenduojami šie tipai:

Izokinetinės sistemos (11, 12 paveikslai):

Taikant šias sistemas, srautas, kuris patenka į tiekimo vamzdį, nustatomas pagal viso išmetamųjų dujų srauto greitį ir/arba slėgį, todėl per ėminio ėmimo zondą turi tekėti nesutrikdytas ir vienodas išmetamųjų teršalų srautas. Tai paprastai pasiekiama išmetimo vamzdžio tiesiojoje dalyje prieš zondą įrengiant rezonatorių. Tokiu atveju padalijimo santykis apskaičiuojamas pagal lengvai išmatuojamus dydžius, pvz., pagal vamzdžių skersmenį. Pažymėtina, kad izokinetinis metodas taikomas tik srauto režimams suderinti, o ne dalelėms pagal jų dydį paskirstyti. Šis paskirstymas paprastai nėra būtinas, nes dalelės yra per daug mažos, kad galėtų sekti paskui dujų srautus.

Srauto reguliavimo sistemos, kai matuojama koncentracija (13–17 paveikslai):

Taikant šias sistemas, ėminys paimamas iš viso išmetamųjų dujų srauto, reguliuojant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetamųjų teršalų srautą. Skiedimo santykis nustatomas pagal bandymo dujų, pvz., CO₂ ar NOx, paprastai esančių variklio išmetamosiose dujose, koncentraciją. Matuojama koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, o koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose gali būti išmatuota tiesiogiai arba nustatyta pagal degalų srautą ir anglies balanso lygtį, jei yra žinoma degalų sudėtis. Sistemos gali būti kontroliuojamos pagal apskaičiuotą skiedimo santykį (13, 14 paveikslai) ar pagal srautą į tiekimo vamzdį (12, 13, 14 paveikslai).

Srauto reguliavimo sistemos, kai matuojamas srautas (18, 19 paveikslai):

Taikant šias sistemas, ėminys paimamas iš viso išmetamųjų teršalų srauto, nustatant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetamųjų teršalų srautą. Skiedimo santykis nustatomas pagal dviejų srautų skirtumą. Būtina tiksliai kalibruoti debitmačius vieną pagal kitą, kadangi santykinis dviejų srautų dydis didesniems skiedimo santykiams (15 ir didesniems) gali duoti dideles paklaidas. Srautas reguliuojamas labai nesudėtingu būdu, praskiestų išmetamųjų dujų debitą laikant pastoviu ir prireikus keičiant praskiedimo oro srautą.

Taikant dalies srauto praskiedimo sistemas, būtina kreipti dėmesį į tai, kad būtų išvengta potencialių problemų dėl kietųjų dalelių nuostolio tiekimo vamzdyje, užtikrinant, kad iš variklio išmetamųjų teršalų srauto būtų paimtas tipinis ėminys ir kad tiksliai būtų nustatytas padalijimo santykis. Aprašytose sistemose kreipiamas dėmesys į šias labai svarbias vietas.

11 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai yra imama dalis ėminio (SB reguliavimas)

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos tiekimo vamzdžiu TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, naudojant izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Naudojant diferencinio slėgio relę DPT, išmatuojamas slėgių skirtumas tarp slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įtekėjimo angoje. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC, kuris taip reguliuoja siurbiamąją orapūtę SB, kad zondo gale būtų nulinis slėgių skirtumas. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra vienodi, ir srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (padalijimas). Padalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir padalijimo santykio vertes.

12 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai yra imama dalis ėminio (PB reguliavimas)

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos tiekimo vamzdžiu TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, naudojant izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Naudojant diferencinio slėgio relę DPT, išmatuojamas slėgių skirtumas tarp slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įtekėjimo angoje. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC1, kuris taip reguliuoja pučiamąją orapūtę SB, kad zondo gale būtų nulinis slėgių skirtumas. Šiam tikslui mažas kiekis praskiedimo oro, kurio srautas jau buvo išmatuotas srauto matavimo įtaisu FM1, nukreipiamas į TT per pneumatinę droseliavimo sklendę. Šiomis sąlygomis dujų greitis EP ir ISP yra vienodas, srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (padalijimas). Padalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oras siurbiamąja orapūte siurbiamas per DT, ir srauto greitis DT įtekėjimo angoje matuojamas FM1. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir padalijimo santykio vertes.

13 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra matuojama CO₂ ar NOx koncentracija imant dalį ėminio

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA neapdorotose ir praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama bandymo dujų (CO₂ arNOx) koncentracija. Šie signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2, kuris reguliuoja pučiamąją orapūtę PB ar siurbiamąją orapūtę SB, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų padalijimas ir skiedimo santykis. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandymo dujų koncentraciją neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore.

14 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai matuojama CO₂ koncentracija, taikomas anglies kiekio balansas ir imamas visas ėminys

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama CO₂ koncentracija. CO₂ ir degalų srauto G_FUEL signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2 ar į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto reguliatorių FC3 (žr. 21 paveikslą). FC2 reguliuoja pučiamąją orapūtę PB, FC3 – ėminių ėmimo siurblį P (žr. 21 paveikslą), taip nustatydami srautą į sistemą ir iš jos, kad DT būtų galima palaikyti norimą išmetamųjų dujų padalijimą ir skiedimo santykį. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal CO₂ koncentraciją ir G_FUEL, taikant anglies balanso prielaidą.

15 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra vienas Venturi, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT dėl neigiamo slėgio, kurį Venturi VN sukuria praskiedimo tunelyje. Dujų srautas per TT priklauso nuo kinetinės energijos mainų Venturi zonoje ir dėl to priklauso nuo dujų absoliučios temperatūros TT ištekėjimo angoje. Vadinasi, išmetamųjų dujų padalijimas tam tikram srautui tunelyje nėra pastovus, ir skiedimo santykis, esant mažai apkrovai, yra šiek tiek mažesnis, nei esant didelei apkrovai. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandymo dujų (CO₂ ar NOx) koncentracija neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, ir taip išmatuotų verčių pagrindu apskaičiuojamas skiedimo santykis.

16 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra du Venturi ar dvi diafragmos, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu, kuriame yra diafragmų ar Venturi vamzdžių rinkinys. Pirmasis (FD1) yra įrengtas EP, antrasis (FD2) – TT. Papildomai reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai (PCV1 ir PCV2), kurie palaikytų pastovų išmetamųjų dujų srauto padalijimą, reguliuodami priešslėgį EP ir slėgį DT. PCV1 yra pasroviui nuo SP EP, PCV2 yra tarp pučiamosios orapūtės PB ir DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandymo dujų (CO₂ ar NOx) koncentracija neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, ir taip išmatuotų verčių pagrindu apskaičiuojamas skiedimo santykis. Ji yra būtina tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą ir gali būti panaudota nustatyti PCV1 ir PCV2, kad jie tiksliai dalytų srautą. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandymo dujų koncentraciją.

17 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra daugiavamzdis daliklis, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu FD3, kurį sudaro keletas vienodų matmenų (tokio pat skersmens, ilgio ir kreivio spindulio) vamzdžių, įrengtų EP. Išmetamosios dujos per vieną iš šių vamzdžių leidžiamos į DT, ir išmetamosios dujos per kitus vamzdžius leidžiamos per slopinamąją kamerą DC. Taigi išmetamųjų dujų padalijimą nustato bendras vamzdžių skaičius. Pastovaus padalijimo kontrolė reikalauja, kad tarp DC ir TT išleidimo angos slėgis, matuojamas diferencinio slėgio rele DPT, būtų lygus nuliui. Nulinis slėgio skirtumas pasiekiamas į DT prie TT išleidimo angos įpurškiant šviežio oro. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandymo dujų (CO₂ ar NOx) koncentracija neapdorotose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore. Ji yra būtina tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą ir gali būti naudojama įpurškiamam šviežio oro srautui reguliuoti, kad būtų tiksliai kontroliuojamas padalijimas. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandymo dujų koncentraciją.

18 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imamas visas ėminys

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Visas srautas per tunelį reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3 ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ėminio ėmimo siurbliu P (žr. 18 paveikslą). Norint gauti norimą išmetamųjų dujų srauto padalijimą, praskiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC2, kuris gali kaip valdymo signalus naudoti G_EXHW, G_AIRW ar G_FUEL. Ėminio srautas į DT yra skirtumas tarp viso srauto ir praskiedimo oro srauto. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu FM3 (žr. 21 paveikslą). Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.

19 paveikslas

Dalies srauto praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imama dalis ėminio

(pav.)

Neapdorotos išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų padalijimas ir srautas į DT yra kontroliuojami srauto reguliatoriumi FC2, kuris nustato atitinkamai pučiamosios orapūtės PB ir siurbiamosios orapūtės SB srautus (ar greičius). Tai yra įmanoma, nes ėminys, paimtas kietųjų dalelių ėminio ėmimo sistema, grąžinamas į DT. FC2 kaip valdymo signalus galima naudoti G_EXHW, G_AIRW ar G_FUEL. Praskiedimo oro srautas yra matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas -srauto matavimo įtaisu FM2. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.

2.2.1. 11–19 paveiksluose pavaizduoti komponentai:

EP: išmetimo vamzdis:

Išmetimo vamzdis gali būti izoliuotas. Rekomenduojamas išmetimo vamzdžio storio ir skersmens santykis yra 0,015 ar mažesnis, kad būtų mažesnė šiluminė inercija. Lanksčiosios vamzdžio dalys turi būti ne ilgesnės, kaip 12 kartų didesnio už vamzdžio skersmenį ilgio. Sulenkimų turi būti kiek įmanoma mažiau, kad būtų sumažintas nusėdimas dėl inercijos. Jei sistema turi bandomojo stendo duslintuvą, duslintuvas taip pat gali būti izoliuotas.

Jei sistema izokinetinė, tai bent per 6 skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jos išmetimo vamzdis turi būti be alkūnių, posūkių ir staigių skersmens pokyčių. Dujų greitis ėminių ėmimo zonoje turi būti didesnis kaip 10 m/s, išskyrus tuščiosios eigos režimą. Išmetamųjų dujų slėgio svyravimai vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 500 Pa. Visos priemonės, skirtos slėgio svyravimams sumažinti, išskyrus ant važiuoklės įrengiamą išmetimo sistemą (įskaitant duslintuvą ir papildomo apdorojimo įtaisus), turi nekeisti variklio darbo ir nebūti kietųjų dalelių nusėdimo priežastimi.

Sistemoms be izokinetinio ėminių ėmimo zondo tiesųjį vamzdį rekomenduojama turėti per 6 skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jo.

SP: ėminių ėmimo zondas (10, 14, 15, 16, 18, 19 paveikslai):

Vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 4 mm. Išmetimo vamzdžio ir zondo skersmens santykis turi būti ne mažesnis kaip 4. Zondas turi būti atviru galu prieš srovę nukreiptas vamzdis, esantis vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija, ar dauginių skylių zondas, kaip apibūdinta SP1 1.2.1 punkte 5 paveiksle.

ISP: izokinetinio ėminių ėmimo zondas (11, 12 paveikslai):

Izokinetinio ėminių ėmimo zondas turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija toje jo vietoje, kuri atitinka EP punkte aprašytas sąlygas, ir turėti konstrukciją, užtikrinančią proporcingąjį neapdorotų išmetamųjų dujų srauto ėminį. Vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm.

Izokinetiniam išmetamųjų teršalų srauto padalijimui būtina turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp EP ir ISP palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tokie pat, o masės srautas per ISP sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. ISP turi būti sujungtas su diferencinio slėgio rele DPT. Nulinis slėgių tarp EP ir ISP skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.

FD1, FD2: srauto daliklis (16 paveikslas):

Norint gauti proporcingąjį natūralių išmetamųjų dujų ėminį, atitinkamai išmetimo vamzdyje EP ir tiekimo vamzdyje TT įrengiamas Venturi vamzdžių ar diafragmų rinkinys. Reikia turėti reguliavimo sistemą, sudarytą iš dviejų slėgio reguliavimo vožtuvų PCV1 ir PCV2, kad srautas būtų proporcingai padalytas kontroliuojant slėgį EP ir DT.

FD3: srauto daliklis (17 paveikslas):

Išmetamųjų dujų proporcingajam ėminiui gauti, išmetimo vamzdyje EP įrengiamas vamzdžių rinkinys (dauginių vamzdžių blokas). Vienu iš vamzdžių išmetamosios dujos tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, kitais vamzdžiais išmetamosios dujos patenka į slopinimo kamerą DC. Turi būti vienodi vamzdžių matmenys (tas pat skersmuo, ilgis, kreivio spindulys), kadangi išmetamųjų dujų srauto padalijimas priklauso nuo bendrojo vamzdžių skaičiaus. Norint srautą proporcingai padalyti, reikia turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp dauginių vamzdžių bloko įleidimo angos į DC ir vamzdžio išleidimo angos į TT palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir FD3 yra proporcingi, ir srautas į TT sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. Šie du taškai turi būti sujungti su diferencinio slėgio rele DPT. Nulinis slėgių tarp EP ir ISP skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.

EGA: išmetamųjų dujų analizatorius (13, 14, 15, 16, 17 paveikslai):

Gali būti naudojami CO₂ ar NOx analizatoriai (taikant anglies balanso metodą – tik CO₂ analizatorius). Analizatoriai turi būti kalibruojami kaip ir išmetamųjų dujų analizatoriai. Koncentracijos skirtumui nustatyti galima naudoti vieną analizatorių arba kelis. Matavimo sistemų tikslumas turi būti toks, kad G_{EDFW, i} būtų nustatomas ± 4 % tikslumu.

TT: tiekimo vamzdis (11-19 paveikslai):

Tiekimo vamzdis:

– turi būti kiek įmanoma trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 5 m,

– turėti ne mažesnį kaip ėminių zondo skersmenį, tačiau ne didesnį kaip 25 mm,

– turi būti išvestas į praskiedimo tunelį vienoje su jo vidurio linija ašyje ir pakreiptas pasroviui.

Jei vamzdis ne ilgesnis kaip 1 m, jis turi būti izoliuotas medžiaga, kurios didžiausiasis šiluminis laidumas būtų 0,05 W/ (m * K), ir kurios radialinis izoliuojančio sluoksnio storis atitiktų zondo skersmenį. Jei vamzdis ilgesnis kaip 1 m, jis turi būti izoliuojamas ir šildomas, kad sienelių temperatūra būtų ne mažesnė kaip 523 K (250°C).

DPT: diferencinio slėgio relė (11, 12, 17 paveikslai):

Diferencinio slėgio relė turi turėti ± 500 Pa arba mažesnį diapazoną.

FC1: srauto reguliatorius (11, 12, 17 paveikslai):

Izokinetinėse sistemose (11, 12 paveikslai) srauto reguliatorius yra būtinas palaikyti nuliniam slėgių skirtumui tarp EP ir ISP. Nustatyti reguliatorių galima:

a) kiekvienam režimui reguliuojant siurbiamosios orapūtės SB greitį ar srautą ir palaikant pastovų pučiamosios orapūtės PB greitį ar srautą (11 paveikslas), ar

b) reguliuojant siurbiamąją orapūtę SB iki praskiestų išmetamųjų dujų pastovaus masės srauto ir kontroliuojant pučiamosios orapūtės PB srautą, kartu ir išmetamųjų dujų ėminio srautą tiekimo vamzdžio TT galo srityje (12 paveikslas).

Jei naudojama slėgio kontrolės sistema, reguliavimo kontūro liekamoji paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 3 Pa. Slėgio svyravimai praskiedimo tunelyje vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 250 Pa.

Išmetamųjų dujų srautą proporcingai padalijant dauginių vamzdžių sistemoje (17 paveikslas), srauto reguliatorius reikalingas palaikyti nuliniam slėgių skirtumui tarp dauginių vamzdžių bloko išleidimo angos ir TT išleidimo angos. Nustatoma reguliuojant TT ištekėjimo angoje į DT įpurškiamo šviežio oro srautą.

PCV1, PCV2: slėgio reguliavimo vožtuvas (16 paveikslas):

Proporcingam srauto padalijimui dviejų Venturi/dviejų diafragmų sistemoje reikia turėti du slėgio reguliavimo vožtuvus, kurių vienas reguliuotų priešslėgį EP, kitas – slėgį DT. Vožtuvai EP turi būti įrengti pasroviui nuo SP ir tarp PB ir DT.

DC: slopinimo kamera (17 paveikslas):

Dauginių vamzdžių bloko ištekėjimo angoje turi būti įrengta slopinimo kamera, kuri mažintų slėgio svyravimus išmetimo vamzdyje EP.

VN: Venturi (15 paveikslas):

Venturi praskiedimo tunelyje DT yra įrengtas tam, kad tiekimo vamzdžio TT išleidimo angos srityje būtų sukurtas neigiamas slėgis. Dujų srautas per TT nustatomas pagal kinetinės energijos mainus Venturi zonoje ir iš esmės yra proporcingas pučiamosios orapūtės PB srautui, tokiu būdu užtikrinamas pastovus skiedimo santykis. Kadangi mainus kinetine energija veikia temperatūra TT ištekėjimo angoje ir slėgio tarp EP ir DT skirtumas, tikrasis skiedimo santykis esant mažai apkrovai yra šiek tiek mažesnis, palyginti su didele apkrova.

FC2: srauto reguliatorius (13, 14, 18, 19 paveikslai, pasirinktinai):

Gali būti naudojamas srauto reguliatorius, kuris reguliuotų pučiamosios orapūtės PB ir (arba) siurbiamosios orapūtės SB srautą. Jį galima jungti prie išmetamųjų dujų srauto, įsiurbiamojo oro ar degalų srauto signalų ir/arba prie CO₂ ar NOx diferencinių signalų. Tiekiant suslėgtąjį orą (18 paveikslas), FC2 tiesiogiai reguliuoja oro srautą.

FM1: srauto matavimo įtaisas (11, 12, 18, 19 paveikslai):

Dujų skaitiklis ar kitas prietaisas praskiedimo oro srautui matuoti. FM1 nėra būtinas, jei pučiamoji orapūtė PB yra sukalibruota srautui matuoti.

FM2: srauto matavimo įtaisas (19 paveikslas):

Dujų skaitiklis ar kitas prietaisas praskiestų išmetamųjų dujų debitui matuoti. FM2 nėra būtinas, jei siurbiamoji orapūtė SB yra sukalibruota srautui matuoti.

PB: pučiamoji orapūtė (11, 12, 13, 14, 15, 16, 19 paveikslai):

Praskiedimo oro srautui reguliuoti PB gali būti prijungta prie srauto reguliatorių FC1 ar FC2.

PB nereikalinga, jei naudojama droselinė sklendė. Sukalibruota PB gali būti naudojama praskiedimo oro srautui matuoti.

SB: siurbiamoji orapūtė (11, 12, 13, 16, 17, 19 paveikslai):

Tik dalies ėminio ėmimo sistemoms. Sukalibruota SB gali būti naudojama praskiestų išmetamųjų dujų debitui matuoti.

DAF: praskiedimo oro filtras (11-19 paveikslai):

Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir praleisti pro aktyvuotąsias anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių lygiui nustatyti turi būti imamas laikantis tinkamos inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.

DT: praskiedimo tunelis (11-19 paveikslai):

Praskiedimo tunelis:

– turi būti pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras galėtų visiškai susimaišyti turbulentinio srauto sąlygomis,

– turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno ir tokių matmenų:

– sienelių storio ir skersmens santykis ne didesnis kaip 0,025, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm,

– vardinis storis ne mažesnis kaip 1,5 mm, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo ne didesnis kaip 75 mm,

– skersmuo turi būti bent 75 mm, jei taikomas dalies ėminio ėmimo metodas,

– rekomenduojamas skersmuo galėtų būti bent 25 mm, jei taikomas viso ėminio ėmimo metodas,

– prieš išmetamųjų dujų tiekimą į praskiedimo tunelį gali būti šildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, taikant tiesioginį šildymą ar išankstinį pašildymą praskiedimo oru, jei praskiedimo oro temperatūra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

– gali būti izoliuotas.

Variklio išmetamieji teršalai turi būti gerai sumaišyti su praskiedimo oru. Pradedant eksploatuoti dalies ėminio ėmimo sistemą, sumaišymo kokybė turi būti tikrinama darant tunelio CO₂ profiliavimą, varikliui dirbant (bent keturiuose vienodu atstumu išdėstytuose matavimo taškuose). Jei būtina, galima naudoti maišymo diafragmą.

Pastaba: Jei apie praskiedimo tunelį DT aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų praskiedimo tunelio sienų. Todėl rekomenduojama tunelį šildyti ir/arba izoliuoti, neviršijant anksčiau nurodytų ribų.

Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., sukamąjį ventiliatorių, ir aušinama tol, kol aušinimo terpės temperatūra nebus mažesnė kaip 293 K (20°C).

HE: šilumokaitis (16, 17 paveikslai):

Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad įsiurbiamosios orapūtės SB įtekėjimo angoje būtų galima palaikyti temperatūrą, lygią bandymo metu naudojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K.

2.3. Viso srauto praskiedimo sistema

20 paveiksle pavaizduota praskiedimo sistema pagrįsta viso išmetamųjų teršalų srauto praskiedimu, taikant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (Constant Volume Sampling) koncepciją. Turi būti išmatuotas visas išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro mišinio tūris. Galima naudoti PDP ar CFV sistemą.

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (2.4 punktas ir 21 bei 22 paveikslai), kurioje surenkamos kietosios dalelės. Jei tai daroma tiesiogiai, toks būdas vadinamas viengubu praskiedimu. Jei ėminys antrinio praskiedimo tunelyje dar kartą skiedžiamas, tai vadinama dvigubu praskiedimu. Šis metodas yra naudingas, jei filtro paviršiaus temperatūra po vieno praskiedimo neatitinka jai keliamų reikalavimų. Nors būdama iš dalies praskiedimo sistema, dvigubo praskiedimo sistema, aprašyta 2.4 punkte ir 22 paveiksle, apibūdinta kaip kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos modifikacija, kadangi dauguma jos ir tipinės ėminių ėmimo sistemos dalių yra tokios pat.

20 paveikslas

Viso srauto praskiedimo sistema

(pav.)

Visas neapdorotų išmetamųjų dujų srautas praskiedimo tunelyje DT maišomas su praskiedimo oru. Praskiestų išmetamųjų dujų debitas matuojamas tūriniu siurbliu PDP (Positive Displacement Pump) ar ribinio srauto Venturi CFV (Critical Flow Venturi). Proporcingam kietųjų dalelių ėminiui imti ar srautui nustatyti gali būti naudojamas šilumokaitis HE ar elektroninis srauto kompensavimas EFC (Electronic Flow Compensation). Kadangi kietųjų dalelių masė nustatoma visame praskiestųjų išmetamųjų dujų sraute, apskaičiuoti skiedimo santykio nereikia.

2.3.1. 20 paveiksle pavaizduoti komponentai:

EP: išmetimo vamzdis:

Išmetimo vamzdžio ilgis nuo variklio išmetimo kolektoriaus išleidimo angos, turbokompresoriaus išleidimo angos ar nuo papildomo apdorojimo įtaiso iki praskiedimo tunelio turi būti ne didesnis kaip 10 m. Jei išmetamojo vamzdžio ilgis pasroviui nuo išmetimo kolektoriaus, turbokompresoriaus išleidimo angos ar nuo papildomo apdorojimo įtaiso yra didesnis kaip 4 m, tuomet visi vamzdžiai, ilgesni kaip 4 m, turi būti izoliuoti, išskyrus linijoje įrengtą dūmų matuoklį, jei jis naudojamas. Radialinis izoliacijos storis turi būti bent 25 mm. Izoliavimo medžiagos šiluminio laidumo, išmatuoto esant 673 K (400 °C), vertė turi būti ne didesnė kaip 0,1 W/ (m * K). Norint, kad išmetimo vamzdžio terminė inercija būtų mažesnė, rekomenduojama naudoti išmetimo vamzdžius, kurių storio ir skersmens santykis būtų ne didesnis kaip 0,015. Lanksčiosios vamzdžio dalys turi būti ne ilgesnės kaip 12 kartų didesnio už vamzdžio skersmenį ilgio.

PDP: tūrinis siurblys:

PDP matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą pagal siurblio apsisukimų skaičių ir siurblio našumą. PDP ar praskiedimo oro tiekimo sistema turi dirbtinai nemažinti išmetimo sistemos priešslėgio. Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant PDP sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus PDP ±1,5 kPa, kai variklio sukimosi dažnio ir apkrovos sąlygos yra vienodos. Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 6 K, kai netaikomas srauto kompensavimas. Srauto kompensavimą galima taikyti tik tuo atveju, kai temperatūra PDP įtekėjimo angoje yra ne didesnė, kaip 323 K (50 °C).

CFV: ribinio srauto Venturi:

CFV matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą, jį palaikydamas soties sąlygomis (kritinis srautas). Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant CFVP sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus CFV ±1,5 kPa, kai variklio sukimosi dažnio ir apkrovos sąlygos yra vienodos. Dujų mišinio temperatūra prieš pat CFV turi būti lygi, darant bandymą, matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.

HE: šilumokaitis (pasirinktinai, jei taikomas EFC):

Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad galėtų užtikrinti reikalaujamų ribų, kurios nurodytos anksčiau, temperatūrą.

EFC: elektroninis srauto kompensavimas (pasirinktinai, jei naudojamas HE):

Jei PDP ar CFV įtekėjimo angoje temperatūra nėra palaikoma pagal anksčiau nurodytas ribas, tai nepertraukiamam srauto matavimui ir proporcingojo ėminių ėmimo kietųjų dalelių sistemoje kontrolei reikalinga srauto kompensavimo sistema. Šiuo tikslu nepertraukiami matuojamo srauto signalai naudojami atitinkamai koreguoti ėminio srautui per kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos kietųjų dalelių filtrus (žr. 2.4 punktą ir 21, 22 paveikslus).

DT: praskiedimo tunelis:

Praskiedimo tunelis:

– turi būti gana mažo skersmens, kad jame galėtų susidaryti turbulentinis srautas (Reynoldso skaičius didesnis kaip 4000), ir pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras visiškai susimaišytų; galima naudoti maišymo diafragmą,

– turi būti bent 460 mm skersmens, jei tai viengubo praskiedimo sistema,

– turi būti bent 210 mm skersmens, jei tai dvigubo praskiedimo sistema,

– gali būti izoliuotas.

Variklio išmetamieji teršalai turi būti nukreipti pasroviui toje vietoje, kur jie patenka į praskiedimo tunelį, ir gerai sumaišyti.

Taikant viengubą praskiedimą, ėminys iš praskiedimo tunelio tiekiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (2.4 punkto 21 paveikslas). PDP ar CFV pralaidumas turi būti pakankamas, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C).

Jei taikomas dvigubas praskiedimas, ėminys iš praskiedimo tunelio yra tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį, kuriame jis papildomai skiedžiamas ir po to leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus (2.4 punkto 22 paveikslas). PDP ar CFV pralaidumas turi būti pakankamas, kad ėminių ėmimo zonoje praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų ne didesnė kaip 464 K (191 °C). Antrinio praskiedimo sistema turi tiekti pakankamą antrinio praskiedimo oro kiekį, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą dvigubai praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C).

DAF: praskiedimo oro filtras:

Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir perleisti per aktyvuotąsias anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių lygiui nustatyti turi būti imamas laikantis tinkamos inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.

PSP: kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondas:

Zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis, ir:

– turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos būtų gerai sumaišyti, t. y. praskiedimo tunelio (DT) vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

– vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,

– gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės, kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

– gali būti izoliuotas.

2.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema reikalinga kietosioms dalelėms ant kietųjų dalelių filtro rinkti. Viso ėminio ėmimo ir dalies srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus leidžiamas visas praskiestų išmetamųjų teršalų ėminys, praskiedimo (2.2 punkto 14, 18 paveikslai) ir ėminio ėmimo sistema paprastai sudaro vientisą bloką. Dalies ėminio ėmimo ir dalies srauto ar viso srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus perleidžiama tik dalis praskiesto išmetamųjų teršalų srauto, praskiedimo (2.2 punkto 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19 paveikslai; 2.3 punkto 20 paveikslas) ir ėminio ėmimo sistemos paprastai sudaro atskirus blokus.

Šiame Tvarkos apraše viso srauto praskiedimo sistemos dvigubo praskiedimo sistema (22 paveikslas) laikoma tam tikra tipinės kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos, pavaizduotos 21 paveiksle, modifikacija. Dvigubo praskiedimo sistemą sudaro visos svarbiausios kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos dalys, pvz., filtro laikikliai ir ėminių ėmimo siurblys, ir ji dar turi tam tikrų praskiedimo sistemos ypatumų, pvz., praskiedimo oro tiekimas ir antrinis praskiedimo tunelis. Rekomenduojama ėminio siurblio neišjungti visą bandymo laiką, kad reguliavimo kontūrai nebūtų kokiu nors būdu veikiami. Taikant vieno filtro metodą, reikia naudoti aplenkimo sistemą, kad ėminys per jo ėmimo filtrą galėtų būti nukreiptas norimu laiku. Šio jungimo įtaka reguliavimo kontūrams turi būti kiek įmanoma sumažinta.

21 paveikslas

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema

(pav.)

Ėminio ėmimo siurblys P per kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT ima praskiestų išmetamųjų dujų ėminį iš dalies srauto ar viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT. Ėminys praleidžiamas pro filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 20 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

22 paveikslas

Dvigubo praskiedimo sistema (tik viso srauto sistema)

(pav.)

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys iš viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį SDT, kuriame ėminys skiedžiamas dar kartą. Toliau ėminys perleidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Praskiedimo oro srautas paprastai yra pastovus, tuo tarpu ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 20 paveikslą), visas praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

2.4.1. 21 ir 22 paveiksluose pavaizduoti komponentai:

PTT: kietųjų dalelių tiekimo vamzdis (21, 22 paveikslai):

Kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio ilgis turi būti ne didesnis kaip 1020 mm ir turi būti sumažintas, jei įmanoma.

Atitinkamais atvejais (t. y. dalies srauto praskiedimo dalies ėminio ėmimo sistemoms ir viso srauto praskiedimo sistemoms) turi būti įtrauktas ėminio ėmimo zondo (atitinkamai SP, ISP, PSP, žr. 2.2 ir 2.3 punktus) ilgis.

Matmenys taikomi:

– dalies srauto praskiedimo, kai imama dalis ėminio, tipui ir viso srauto viengubo praskiedimo sistemai nuo zondo (atitinkamai SP, ISP, PSP) viršaus iki filtro laikiklio,

– dalies srauto praskiedimo, kai imamas visas ėminys, tipui nuo praskiedimo tunelio galo iki filtro laikiklio,

– viso srauto dvigubo praskiedimo sistemai nuo zondo (PSP) viršaus iki praskiedimo tunelio.

Tiekimo vamzdis:

– gali būti tiesiogiai šildomas arba praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52°C),

– gali būti izoliuotas.

SDT: antrinio praskiedimo tunelis (22 paveikslas):

Antrinio praskiedimo tunelio skersmuo turi būti bent 75 mm ir jis turi būti pakankamo ilgio, kad dvigubai praskiesto ėminio buvimo tunelyje trukmė būtų bent 0,25 s. Pirminio filtro laikiklis FH turi būti įrengtas ne toliau kaip 300 mm nuo antrinio praskiedimo tunelio SDT išleidžiamosios angos.

Antrinio praskiedimo tunelis:

– gali būti tiesiogiai šildomas arba praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės, kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

– gali būti izoliuotas.

FH: filtro laikiklis (-iai) (21, 22 paveikslai):

Pirminis ir atsarginis filtrai gali būti viename korpuse ar atskiruose korpusuose. Turi atitikti III priedo 4 priedėlio 4.1.3 punkto reikalavimus.

Filtro laikiklis (-iai):

– gali būti tiesiogiai šildomas (-i) ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas (-i) iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

– gali būti izoliuotas (-i).

P: ėminių ėmimo siurblys (21, 22 paveikslai):

Jei netaikomas srauto koregavimas FC3, kietųjų dalelių ėminio ėmimo siurblys turi būti pakankamai toli nuo tunelio, kad būtų palaikoma pastovi (± 3 K) įleidžiamų dujų temperatūra.

DP: praskiedimo oro siurblys (22 paveikslas):

Praskiedimo oro siurblys turi būti tokioje vietoje, kad tiekiamo antrinio praskiedimo oro temperatūra būtų 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C), jei praskiedimo oras nėra iš anksto šildomas.

FC3: srauto reguliatorius (21, 22 paveikslai):

Srauto reguliatorius reikalingas kietųjų dalelių srautui kompensuoti dėl temperatūros ir priešslėgio svyravimų ėminio kelyje, jei nėra kitų priemonių. Srauto reguliatorius yra būtinas, jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 20 paveikslą).

FM3: srauto matavimo įtaisas (21, 22 paveikslai):

Dujų skaitiklis ar prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas pakankamai toli nuo ėminio ėmimo siurblio P, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų pastovi (± 3 K), jei netaikomas srauto koregavimas su FC3.

FM4: srauto matavimo įtaisas (22 paveikslas):

Dujų skaitiklis ar prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas taip, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų 298K±5K(25 °C±5 °C).

BV: rutulinis vožtuvas (pasirinktinai):

Rutulinio vožtuvo vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT vidinis skersmuo, o jungimo laikas – trumpesnis kaip 0,5 sekundės.

Pastaba: Jei apie PSP, PTT, SDT ir FH aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų šių dalių sienelių. Todėl rekomenduojama šias dalis šildyti ir/arba izoliuoti pagal atitinkamuose aprašuose nurodytas ribas. Be to, rekomenduojama, kad imant ėminį temperatūra prieš filtrą būtų ne mažesnė kaip 293 K (20 °C).

Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., sukamąjį ventiliatorių, ir aušinama tol, kol aušinamos terpės temperatūra bus mažesnė kaip 293 K (20 °C).

3. DŪMINGUMO NUSTATYMAS

3.1. Įvadas:

3.2. bei 3.3 punktuose ir 23 bei 24 paveiksluose išsamiai apibūdintos rekomenduojamos dūmų matuoklių sistemos. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai laikytis 23 ir 24 paveikslų. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti, galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas tinkamu inžineriniu sprendimu.

Matavimo principas yra toks: šviesa sklinda per tiriamų dūmų tam tikro ilgio sluoksnį ir terpės neskaidrumo savybėms įvertinti matuojama krintančios šviesos, kuri pasiekia imtuvą, dalis. Kaip dūmingumas matuojamas, priklauso nuo aparatūros konstrukcijos, irtai galima daryti išmetimo vamzdyje (linijinis viso srauto dūmų matuoklis), išmetimo vamzdžio gale (galinis viso srauto dūmų matuoklis) ar imant ėminį iš išmetimo vamzdžio (dalies srauto dūmų matuoklis). Prietaiso gamintojas turi pateikti dūmų matuoklio optinio kelio ilgį, kad pagal neskaidrumo signalo vertę būtų galima nustatyti šviesos sugerties koeficientą.

3.2. Viso srauto dūmų matuoklis:

Galima naudoti dviejų pagrindinių tipų viso srauto dūmų matuoklius (23 paveikslas). Jei tai linijinis dūmų matuoklis, matuojamas viso išmetamųjų dujų kamuolio neskaidrumas. Šio tipo dūmų matuoklių tikrasis optinio kelio ilgis priklauso nuo dūmų matuoklio konstrukcijos.

Jei tai galinis dūmų matuoklis, viso išmetamųjų teršalų kamuolio neskaidrumas matuojamas kamuoliui išeinant iš išmetimo vamzdžio. Šio tipo dūmų matuoklių tikrasis optinio kelio ilgis priklauso nuo išmetimo vamzdžio konstrukcijos ir atstumo tarp išmetimo vamzdžio galo ir dūmų matuoklio.

23 paveikslas

Viso srauto dūmų matuoklis

(pav.)

3.2.1. 23 paveiksle pavaizduoti komponentai:

EP: išmetimo vamzdis:

Jei tai linijinis dūmų matuoklis, išmetimo vamzdžio skersmuo turi būti vienodas dalyje, kurios ilgis būtų 3 vamzdžio skersmens ilgiai prieš matavimo zoną ir už jos. Jei skersmuo matavimo zonoje yra didesnis kaip išmetimo vamzdžio skersmuo, rekomenduojamas prieš matavimo zoną palaipsniui siaurėjantis išmetimo vamzdis.

Jei tai galinis dūmų matuoklis, paskutinės 0,6 m ilgio vamzdžio dalies skerspjūvis turi būti apvalus ir neturėti alkūnių ir užlenkimų. Išmetimo vamzdžio galas turi būti tiesiai nupjautas. Dūmų matuoklis turi būti įrengtas per dūmų kamuolio vidurį 25 ± 5 mm atstumu nuo išmetimo vamzdžio galo.

OPL: optinio kelio ilgis:

Dūmų aptemdyto optinio kelio nuo dūmų matuoklio šviesos šaltinio iki imtuvo ilgis, prireikus, pataisytas nevienalytiškumo dėl tankio gradiento ir pakraščio reiškinio įtakai pašalinti. Optinio kelio ilgį turi pateikti prietaiso gamintojas, atsižvelgdamas į bet kokias priemones nuo aprūkimo (pvz., prapūtimo oras). Jei optinio kelio ilgis nežinomas, jis turi būti nustatytas pagal LST ISO 11614 11.6.5 punktą. Norint teisingai nustatyti optinio kelio ilgį, išmetamųjų dujų greitis turi būti ne mažesnis kaip 20 m/s.

LS: šviesos šaltinis:

Kaip šviesos šaltinis naudojama kaitinimo lempa, kurios spalvos temperatūra yra diapazone nuo 2800 K iki 3250 K, ar žalią šviesą skleidžiantis šviesos diodas (LED), kurio didžiausiasis šviesos našumas būtų diapazone nuo 550 nm iki 570 nm. Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.

LD: šviesos detektorius:

Kaip detektorius naudojamas fotoelementas ar fotodiodas (prireikus turintis filtrą). Jei šviesos šaltinis yra kaitinamoji lempa, imtuvo didžiausiasis spektrinis atsakas turi būti panašus į žmogaus akies fotopiko kreivę (didžiausiasis atsakas diapazone nuo 550 nm iki 570 nm, ir trumpesnėms kaip 430 nm bei ilgesnėms kaip 680 nm ilgio bangoms yra mažesnis kaip 4 % šio didžiausiojo atsako vertės). Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.

CL: kolimavimo lęšis:

Išeinanti šviesa turi būti kolimuota į šviesos pluoštą, kurio skersmuo būtų ne didesnis kaip 30 mm. Šviesos pluošto spinduliai turi būti lygiagretūs su 3° leistinuoju nuokrypiu nuo optinės ašies.

T1: temperatūros jutiklis (pasirinktinai):

Bandymo metu galima sekti išmetamųjų dujų temperatūrą.

3.3. Dalies srauto dūmų matuoklis:

Jei tai dalies srauto dūmų matuoklis (24 paveikslas), tipinis išmetamųjų dujų ėminys paimamas iš išmetimo vamzdžio ir per tiekimo vamzdį leidžiamas į matavimo kamerą. Šio tipo dūmų matuoklių efektyvusis optinio kelio ilgis yra dūmų matuoklio konstrukcijos funkcija. Atsako trukmės vertės, nurodytos kitame punkte, taikomos minimaliam srautui per dūmų matuoklį, kaip nurodo prietaiso gamintojas.

24 paveikslas

Dalies srauto dūmų matuoklis

(pav.)

3.3.1. 24 paveiksle pavaizduoti komponentai:

EP: išmetimo vamzdis:

Išmetimo vamzdis turi būti tiesus bent 6 vamzdžio skersmenų atstumu prieš zondo viršų ir 3 skersmenų atstumu pasroviui nuo jo.

SP: ėminių ėmimo zondas:

Zondas turi būti atviru galu prieš srovę nukreiptas vamzdis, esantis vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija arba arti jos. Tarpas tarp zondo ir išmetimo vamzdžio sienelės turi būti bent 5 mm. Zondo skersmuo turi užtikrinti tipinio ėminio ėmimą ir pakankamą srautą per dūmų matuoklį.

TT: tiekimo vamzdis:

Tiekimo vamzdžio:

– ilgis turi būti kiek įmanoma mažesnis, kad matavimo kameros įtekėjimo angoje būtų užtikrinta 373 ± 30 K (100 °C ± 30 °C) išmetamųjų dujų temperatūra,

– sienelių temperatūra turi būti pakankamai aukštesnė nei išmetamųjų dujų rasos taško temperatūra, kad vandens garai nesikondensuotų,

– skersmuo per visą vamzdžio ilgį turi būti toks pat, kaip ėminių ėmimo zondo skersmuo,

– atsako trukmė turi būti mažesnė kaip 0,05 s esant mažiausiajam srautui per prietaisą, kaip nustatyta III priedo 4 priedėlio 5.2.4 punkte,

– turi nedaryti didelės įtakos didžiausiajai dūmingumo vertei.

FM: srauto matavimo įtaisas:

Srauto matavimo įtaisas teisingam debitui į matavimo kamerą nustatyti. Didžiausiąjį ir mažiausiąjį debitą turi nurodyti prietaiso gamintojas, ir jis turi būti toks, kad atitiktų TT atsako trukmės reikalavimus ir optinio kelio ilgio specifikacijas. Srauto matavimo įtaisas gali būti šalia ėminių ėmimo siurblio, jei jis naudojamas.

MC: matavimo kamera:

Matavimo kameros vidaus paviršius turi būti neatspindintis arba turėti lygiavertes optines savybes. Dėl vidaus atspindžių ar dėl šviesos sklaidos atsiradusios pašalinės šviesos kritimas į detektorių turi būti kiek įmanoma sumažintas.

Dujų slėgis matavimo kameroje turi nesiskirti nuo atmosferinio slėgio daugiau kaip 0,75 kPa. Jei tai yra neįmanoma dėl konstrukcijos, dūmų matuoklio rodmenų vertės turi būti perskaičiuotos į vertes, atitinkančias atmosferinį slėgį.

Matavimo kameros sienelių temperatūra turi būti palaikoma ± 5 K tikslumu nuo 343 K (70 °C) iki 373 K (100 °C), tačiau bet kuriuo atveju ji turi būti pakankamai aukščiau išmetamųjų dujų rasos taško temperatūros, kad būtų išvengta vandens garų kondensacijos. Matavimo kamera turi turėti atitinkamus temperatūros matavimo įtaisus.

OPL: optinio kelio ilgis:

Dūmų aptemdyto optinio kelio nuo dūmų matuoklio šviesos šaltinio iki imtuvo ilgis, prireikus – su pataisyta nevienalytiškumo dėl tankio gradientų ir pakraščio reiškinio įtakai pašalinti. Optinio kelio ilgį turi pateikti prietaiso gamintojas, atsižvelgdamas į bet kokias priemones nuo aprūkimo (pvz., prapūtimo oras). Jei optinio kelio ilgis nežinomas, jis turi būti nustatytas pagal LST ISO 11614 11.6.5 punktą.

LS: šviesos šaltinis:

Kaip šviesos šaltinis naudojama kaitinimo lempa, kurios spalvos temperatūra yra diapazone nuo 2800 K iki 3250 K, arba žalią šviesą skleidžiantis šviesos diodas (LED), kurio didžiausias šviesos našumas būtų diapazone nuo 550 nm iki 570 nm. Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.

LD: šviesos detektorius:

Kaip detektorius naudojamas fotoelementas ar fotodiodas (prireikus turintis filtrą). Jei šviesos šaltinis yra kaitinamoji lempa, imtuvo didžiausiasis spektrinis atsakas turi būti panašus į žmogaus akies fotopiko kreivę (didžiausiasis atsakas diapazone nuo 550 nm iki 570 nm, ir trumpesnėms kaip 430 nm bei ilgesnėms kaip 680 nm ilgio bangoms yra mažesnis kaip 4 % šio didžiausiojo atsako vertės). Šviesos detektorius nuo aprūkimo turi būti apsaugotas tokiomis priemonėmis, kurių įtaka optinio kelio ilgiui būtų ne didesnė, nei leidžia gamintojo specifikacijos.

CL: kolimavimo lęšis:

Išeinanti šviesa turi būti kolimuota į šviesos pluoštą, kurio skersmuo būtų ne didesnis kaip 30 mm. Šviesos pluošto spinduliai turi būti lygiagretūs su 3° leistinuoju nuokrypiu nuo optinės ašies.

T1: temperatūros jutiklis:

Kontroliuoti išmetamųjų dujų temperatūrą matavimo kameros įtekėjimo angoje.

P: ėminio ėmimo siurblys (pasirinktinai):

Pasroviui nuo matavimo kameros galima įrengti ėminio ėmimo siurblį, kuriuo ėminys būtų siurbiamas pro matavimo kamerą.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

6 priedas

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Pranešimas apie transporto priemonės/atskiro techninio vieneto (variklio tipo/variklių šeimos/ komponento (¹) tipo pagal šį teisės aktą:

– tipo patvirtinimą (¹),

– tipo patvirtinimo pratęsimą (¹);

– EB tipo patvirtinimo Nr. Pratęsimo Nr.

I PUNKTAS:

0. Bendrieji duomenys:

0.1. Transporto priemonės/atskiro techninio vieneto/komponento markė (¹):

0.2. Transporto priemonės/atskiro techninio vieneto/komponento (¹):

0.3. Gamintojo tipo kodas, paženklintas ant transporto priemonės/atskiro techninio vieneto/komponento (¹):

0.4. Transporto priemonės kategorija:

0.5. Variklio kategorija: dyzelinis/ varomas NG /varomas LPG /varomas etanoliu (¹):

0.6. Gamintojo pavadinimas ir adresas:

0.7. Gamintojo įgalioto atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas:

II PUNKTAS:

1. Trumpas aprašas (jei taikytina): žr. I priedą:

2. Techninis skyrius, atsakingas už bandymų darymą:

3. Bandymų ataskaitos data:

4. Bandymų ataskaitos numeris:

5. Tipo patvirtinimo pratęsimo priežastis(-ys) (jei taikytina):

6. Pastabos (jei yra), (žr. I priedą):

7. Vieta:

8. Data:

9. Parašas:

10. Pridedamas sąrašas dokumentų, papildančių tipo patvirtinimo bylą, saugomą administraciniame skyriuje, suteikusiame tipo patvirtinimą, kurį paprašius galima gauti.

__________________

(¹) Išbraukti tai, kas netinka.

______________

6 priedo

1 priedėlis

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATO Nr... DĖL TRANSPORTO PRIEMONĖS /ATSKIRO TECHNINIO VIENETO /KOMPONENTO (¹) TIPO PATVIRTINIMO

1. TRUMPAS APRAŠAS

1.1. Informacija, kurią reikia pateikti dėl transporto priemonės su įrengtu varikliu tipo patvirtinimo:

1.1.1. Variklio markė (įmonės pavadinimas):

1.1.2. Tipas ir komercinis aprašas (nurodyti bet kurį variantą):

1.1.3. Gamintojo kodas, paženklintas ant variklio:

1.1.4. Transporto priemonės kategorija (jei taikytina):

1.1.5. Variklio kategorija: dyzelinis/varomas NG/varomas LPG/varomas etanoliu (¹)

1.1.6. Gamintojo pavadinimas ir adresas:

1.1.7. Gamintojo įgalioto atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas:

1.2. Jei 1.1 nurodyta, kad variklis gavo tipo patvirtinimą, kaip atskiras techninis vienetas:

1.2.1. Variklio/variklių šeimos (¹) tipo patvirtinimo numeris:

1.2.2. Variklio valdymo agregato (VEVĮ) programinės įrangos kalibravimo numeris:

1.3. Informacija, kurią reikia pateikti dėl variklio/variklių šeimos (¹) kaip atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimo (sąlygos, kurių reikia laikytis variklį įrengiant transporto priemonėje):

1.3.1. Didžiausiasis ir/arba mažiausiasis slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje: kPa

1.3.2. Didžiausiasis leistinas priešslėgis:                                     kPa;

1.3.3. Išmetimo sistemos tūris:                                                    cm³;

1.3.4. Variklio darbui reikalingos pagalbinės įrangos sunaudojama galia:

1.3.4.1. Tuščioji eiga: kW; Mažas sukimosi dažnis kW; Didelis sukimosi dažnis: kW;

Sukimosi dažnis A: kW; Sukimosi dažnis B: kW; S Sukimosi dažnis C: kW;

Etaloninis sukimosi dažnis: kW;

1.3.5. Naudojimo apribojimai (jei yra):

1.4. Variklio/pirminio variklio išmetamųjų teršalų kiekis (¹):

1.4.1. ESC bandymas:

Charakteristikų blogėjimo faktorius (CHBF): apskaičiuotas/nustatytas (¹):

Charakteristikų blogėjimo faktoriaus ir išmetamųjų teršalų kiekio vertės atliekant ESC bandymą nurodomos toliau pateiktoje lentelėje:

ESC bandymas:
DF:	CO	THC	NOX	PT
Išmetamųjų teršalų kiekis	CO g/kWh	THC g/kWh	NOX g/kWh	PT g/kWh
Išmatuota:
Apskaičiuota taikant charakteristikų blogėjimo faktorių:

1.4.2. ELR bandymas:

dūmingumo vertė:..... m^-1

1.4.3. ETC bandymas:

Charakteristikų blogėjimo faktorius (CHBF): apskaičiuotas/nustatytas (¹):

ESC bandymas:
DF:	CO	NMHC	CH4	NOx	PT
Išmetamųjų teršalų kiekis	co g/kWh	NMHCg/kWh (i)	CH4 g/kWh (i)	NOx g/kWh	PT g/kWh (^1)
Išmatuota taikant regeneravimo procesą:
Išmatuota taikant regeneravimo procesą:
Išmatuota/perskaičiuota naudoj ant svorinius koeficientus:
Apskaičiuota taikant charakteristikų blogėjimo faktorių:

(¹) Tai, kas nereikalinga, išbraukti.

______________

6 priedo

2 priedėlis

SU TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMA DIAGNOSTIKOS SISTEMA (TPĮDS) SUSIJUSI INFORMACIJA

Kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 2 priedo 5 priedėlyje, šiame priedėlyje numatytą informaciją pateikia transporto priemonės gamintojas, kad būtų galima gaminti transporto priemonei įrengiamai diagnostikos sistemai (TPĮDS) tinkamas atsargines arba techninės priežiūros dalis ir diagnostikos įrankius bei bandymo įrangą. Transporto priemonės gamintojas neprivalo pateikti pirmiau minėtos informacijos, jeigu ta informacija saugoma intelektinės nuosavybės teise, arba jeigu ji laikoma gamintojo arba pirminės įrangos gamintojų (OEM) tiekėjo(-ų) praktine patirtimi.

Jeigu pateikiamas prašymas, galimybė naudotis šiuo priedėliu nediskriminuojant suteikiama kiekvienam suinteresuotam sudedamosios dalies, diagnostikos įrankių arba bandymo įrangos gamintojui.

Laikantis 2 priedo 5 priedėlio 1.3.3 skirsnio nuostatų, šiame skirsnyje numatoma informacija turi būti tapati su numatytąja pirmiau minėtame priedėlyje.

1. Pradinio kondicionavimo ciklų, kurie taikomi transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, tipo ir jų skaičiaus aprašymas.

2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) patvirtinimo bandymų ciklo, taikomo transporto priemonei suteikiant pirminį tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į sudedamąją dalį, kurią kontroliuoja TPĮDS sistema, tipo aprašymas.

3. Išsamus dokumentas, apibūdinantis visas sudedamąsias dalis, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategiją bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimą (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant registruojamus atitinkamus antrinius parametrus visų sudedamųjų dalių, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS). Visų naudojamų TPĮDS išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno paaiškinimą), siejamų su dujinių teršalų išmetimu susijusiomis atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR), sąrašas.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

7 priedas

SKAIČIAVIMO METODIKOS PAVYZDYS

1. ESC BANDYMAS

1.1. Išmetamieji dujiniai teršalai:

Atskirų režimų rezultatams apskaičiuoti reikalingi matavimo duomenys yra pateikiami toliau. Šiame pavyzdyje CO ir NOx koncentracija yra matuojama sausose dujose, HC – drėgnose dujose. HC koncentracija pateikta propano ekvivalentu (C3), o norint gauti C1 ekvivalentišką kiekį, reikia dauginti iš 3. Kitų režimų skaičiavimo metodika yra tokia pati.

P (kW)	Ta (K)	Ha (g/kg)	GEXII (kg)	GAIRW (kg)	GFUEL (kg)	HC (ppm)	CO (ppm)	NOx (ppm)
82,9	294,8	7,81	563,38	545,29	18,09	6,3	41,2	495

Drėgnio pataisos koeficiento KW, r apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.2 punktas):

Drėgnų dujų koncentracijos apskaičiavimas:

CO = 41,2 * 0,9239 = 38,1 ppm;

NOx = 495 * 0,9239 = 457 ppm.

NOx drėgnio pataisos koeficiento KH, D apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.3 punktas):

A = 0,309 * 18,09/541,06 – 0,0266 = -0,0163;

B = – 0,209 * 18,09/541,06 + 0,00954 = 0,0026;

Išmetamųjų teršalų savitųjų masės srautų apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.4 punktas):

NOx = 0,001587 x 457 x 0,9625 x 563,38 = 393,27 g/h;

CO = 0,000966 x 38,1 x 563,38 = 20,735 g/h;

HC = 0,000479 x 6,3 x 3 x 563,38 = 5,100 g/h

Išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 4.5 punktas):

Toliau pateikiamas CO apskaičiavimo pavyzdys; kitų komponentų apskaičiavimo metodika yra tokia pati.

Išmetamųjų teršalų savitųjų masės srautų vertės atskirais režimais yra dauginamos iš atitinkamų svorinių koeficientų, kaip nurodyta III priedo 1 priedėlio 2.7.1 punkte, ir sumuojamos, kad būtų gautas viso ciklo vidutinis išmetamųjų teršalų masės srautas:

CO = (6,7 x 0,15) + (24,6 x 0,08) + (20,5 x 0,10) + (20,7 x 0,10) + (20,6 x 0,05) + (15,0 x 0,05) + (19,7 x 0,05) + (74,5 x 0,09) + (31,5 x 0,10) + (81,9 x 0,08) + (34,8 x 0,05) + (30,8 x 0,05) + (27,3 x 0,05)

= 30,91 g/h

Atskirų režimų variklio galios vertė dauginama iš atitinkamų svorinių koeficientų, kaip nurodyta III priedo 1 priedėlio 2.7.1 punkte, ir sumuojama, kad būtų gauta vidutinė ciklo galia:

P(n) = (0,1 x 0,15) + (96,8 x 0,08) + (55,2 x 0,10) + (82,9 x 0,10) + (46,8 x 0,05) + (70,1 x 0,05) + (23,0 x 0,05) + (114,3 x 0,09) + (27,0 x 0,10) + (122,0 x 0,08) + (28,6 x 0,05) + (87,4 x 0,05) + (57,9 x 0,05)

= 60,006 kW

NOx išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas atsitiktinai pasirinktame taške (3 priedo 1 priedėlio 4.6.1 punktas): Tarkime, kad atsitiktinai pasirinktame taške buvo nustatytos šios vertės:

nz = 1600 min^-1;

Mz = 495 Nm;

NOx mass. z = 487,9 g/h (apskaičiuota pagal pirmiau pateiktas formules);

P(n)z = 83 kW;

NOx, z = 487,9/83 = 5,878 g/kWh.

Išmetamųjų teršalų kiekio vertės nustatymas pagal bandymo ciklo duomenis (3 priedo 1 priedėlio 4.6.2 punktas):

Tarkime, kad darant ESC bandymą atsitiktinai pasirinktame taške aplinkinių režimų vertės yra šios:

nRT	nSU	ER	ES	ET	EU	MR	MS	MT	MU
1368	1785	5,943	5,565	5,889	4,973	515	460	681	610

E_TU = 5,889 + (4,973-5,889) x (1600-1368)/(1785-1368) = 5,377 g/kWh

E_RS = 5,943 + (5,565-5,943) x (1600-1368)/(1785-1368) = 5,732 g/kWh

M_TU = 681 + (601-681) x (1600-1368)/(1785-1368) = 641,3 Nm

M_RS = 515 + (460-515) x (1600-1368)/(1785-1368) = 484,3 Nm

E_Z = 5,732 + (5,377-5,732) x (495-484,3)/(641,3-484,3) = 5,708 g/kWh

NOx išmetamųjų teršalų kiekio verčių palyginimas (3 priedo 1 priedėlio 4.6.3 punktas):

NO_{x diff} = 100 x (5,878-5,708)/5,708 = 2,98 %

1.2. Išmetamosios kietosios dalelės:

Kietųjų dalelių kiekio matavimas pagrįstas kietųjų dalelių rinkimo visą ciklą principu, tačiau ėminio masė ir srautas (M_SAM ir G_EDF) nustatomi atskirais režimais. G_EDF apskaičiavimas priklauso nuo taikytos sistemos. Toliau pateiktuose pavyzdžiuose taikoma CO₂ kiekio matavimo sistema bei taikomas anglies balanso metodas ir srauto matavimo sistema. Taikant viso srauto praskiedimo sistemą, CVS įranga G_EDF matuoja tiesiogiai.

G_EDF apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.2.3 ir 5.2.4 punktai):

Tarkime, kad ketvirtam režimui gauti tokie matavimo duomenys. Apskaičiavimo metodika kitiems režimams yra tokia pati.

GEXII (kg/h)	GFUEL (kg/h)	GDILW (kg/h)	GTOTW (kg/h)	CO2D (%)	CO2A (%)
334,02	10,76	5,4435	6,0	0,657	0,040

a) anglies balanso metodas:

 kg/h

b) srauto matavimo metodas:

G_EDFW = 334,02 x 10,78 = 3600,7 kg/h

Masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.4 punktas):

Atskirų režimų G_EDFW srauto vertės dauginamos iš atitinkamų svorinių koeficientų, kaip nurodyta 3 priedo 1 priedėlio 2.7.1 punkte, ir sumuojamos, kad būtų gauta viso ciklo vidutinė G_EDF vertė. Ėminio masė M_SAM gaunama sudėjus atskirų režimų ėminio mases:

M_SAM = 0,226 + 0,122 + 0,151 + 0,152 + 0,076 + 0,076 + 0,076 + 0,136 + 0,151 + 0,121 + 0,076 + 0,076 + 0,075 = 1,515 kg;

Tarkime, kad kietųjų dalelių ant filtrų masė lygi 2,5 mg, tuomet:

 g/h

Fono koncentracijos pataisa (pasirinktinai);

Tarkime, kad matuojant fono koncentraciją, gautos šios vertės. Praskiedimo koeficientas DF apskaičiuojamas taip pat, kaip šio priedo 3.1 punkte, ir čia nepateiktas.

M_d = 0,1 mg; M_DIL = 1,5 kg;

Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.5 punktas):

jei taikoma fono koncentracijos pataisa: vid PT = (5,726/60,006) = 0,095 g/kWh;

Tikrojo svorinio koeficiento apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 5.6 punktas):

Imkime vertes, anksčiau apskaičiuotas ketvirtam režimui, tuomet:

WF_{E, i} = (0,152 * 3604,6/1,515 * 3600,7) = 0,1004;

Ši vertė atitinka reikalaujamą vertę 0,10 ± 0,003.

2. ELR BANDYMAS

Kadangi Europos teisės aktuose dėl išmetamųjų teršalų filtravimas Besselio filtru yra visiškai nauja vidurkinimo metodika, toliau pateikiamas Besselio filtro aiškinimas, Besselio algoritmo sudarymo pavyzdys ir galutinės dūmingumo vertės apskaičiavimo pavyzdys. Besselio algoritmo konstantos priklauso tik nuo dūmų matuoklio konstrukcijos ir duomenų rinkimo sistemos ėminių ėmimo dažnio. Rekomenduojama, kad dūmų matuoklio gamintojas pateiktų galutines Besselio filtro konstantas skirtingiems ėminių ėmimo dažniams ir kad naudotojas taikytų šias konstantas, kurdamas Besselio algoritmą ir apskaičiuodamas dūmingumo vertes.

2.1. Bendros pastabos apie Besselio filtrą:

Dėl aukštadažnių iškraipymų neapdoroto neskaidrumo signalo registruotuvo kreivė paprastai būna labai išsklaidyta. Norint pašalinti šiuos aukštadažnius iškraipymus, darant ELR bandymą reikia naudoti Besselio filtrą. Pats Besselio filtras yra rekursinis antrojo laipsnio žemo dažnio filtras, užtikrinantis greičiausią signalo didėjimą be jo perviršio. Tariant, kad tikruoju laiku iš išmetimo vamzdžio išeina neapdorotų išmetamųjų teršalų šleifas, kiekvienas dūmų matuoklis pateikia vėluojančią ir skirtingai išmatuotą neskaidrumo registravimo kreivę. Vėlavimo trukmė ir išmatuoto neskaidrumo vertės dydis visų pirma priklauso nuo dūmų matuoklio matavimo kameros geometrijos, įskaitant išmetamųjų teršalų ėminio ėmimo linijas, ir nuo laiko, per kurį dūmų matuoklio elektronika galėtų signalą apdoroti. Vertės, kurios apibūdina šiuos du reiškinius, vadinamos fizikine ir elektrine atsako trukme ir apibūdina atskirą kiekvieno tipo dūmų matuoklio filtrą.

Besselio filtro taikymo tikslas – užtikrinti vienodą visos dūmų matuoklio sistemos filtravimo charakteristiką, kurią sudaro:

– dūmų matuoklio fizikinio atsako trukmė (t_p),

– dūmų matuoklio elektrinio atsako trukmė (t_e),

– naudoto Besselio filtro atsako trukmė (t_F).

Bendroji sistemos atsako trukmė t_Aver pateikiama lygtimi:

Kad būtų gauta ta pati dūmingumo vertė, ši atsako trukmė turi būti vienoda visoms dūmų matuoklių rūšims. Taigi Besselio filtras turi būti sukurtas taip, kad filtro atsako trukmė (t_F) kartu su konkrečių dūmų matuoklių fizikinio atsako trukme (t_p) ir elektrinio atsako trukme (t_e) sudarytų reikiamą bendrąją atsako trukmę (t_Aver). Kadangi tp ir te yra kiekvieno konkretaus dūmų matuoklio būdingos vertės, o tAver pagal šį Tvarkos aprašą turi būti lygi 1,0 s, te galima apskaičiuoti šiuo būdu:

Pagal apibrėžimą filtro atsako trukmė t_F yra filtruoto išvesties signalo didėjimo nuo 10% iki 90% laiptinio įvesties signalo vertės trukmė. Taigi Besselio filtro ribinis dažnis iteruojamas tol, kol Besselio filtro atsako trukmė atitinka reikiamą signalo didėjimo trukmę.

A paveikslas

Laiptinio įvesties signalo ir filtruoto išvesties signalo registruotuvo kreivės:

A paveiksle pavaizduotos laiptinio įvesties signalo ir Besselio filtru filtruoto išvesties signalo registruotuvo kreivės, taip pat pažymėta Besselio filtro atsako trukmė (t_F).

Galutinio Besselio filtro algoritmo kūrimas yra daugiapakopis procesas, kuriam baigti reikia kelių iteracijos ciklų. Iteracijos eigos schema pateikta toliau:

2.2. Besselio algoritmo apskaičiavimas:

Šiame pavyzdyje Besselio algoritmas kuriamas keliomis pakopomis pagal anksčiau pateiktą iteracijos metodiką, kuri grindžiama 3 priedo 1 priedėlio 6.1 punktu.

Tarkime, kad dūmų matuoklis ir duomenų rinkimo sistema turi šias charakteristikas:

– fizikinio atsako trukmė tp, 0,15 s,

– elektrinio atsako trukmė te 0,05 s,

– bendroji atsako trukmė tAver 1,00 s (nustatyta pagal šį Tvarkos aprašą),

– ėminių ėmimo dažnis 150 Hz.

1 pakopa. Reikiama Besselio filtro atsako trukmė t_F:

2 pakopa. Ribinio dažnio įvertinimas ir Besselio konstantų E, K pirmajam iteracijos procesui apskaičiavimas:

Taip gaunamas Besselio algoritmas:

Y_i = Y_i-1 + 7,07948 E-5 * (S_i + 2 x S_i-1 + S_i-2 – 4 x Y_i-2) + 0,970783 x (Y_i-1 – Y_i-2)

čia:

S_i atitinka įvesties signalo vertes (0 arba 1), o Y_i atitinka filtruoto išvesties signalo vertes.

3 pakopa. Besselio filtro taikymas laiptiniam įvesties signalui:

Besselio filtro atsako trukmė t_F yra apibrėžiama kaip filtruoto išvesties signalo didėjimo nuo 10% iki 90% laiptinio įvesties signalo vertės trukmė. Norint nustatyti išvesties signalo 10% (t₁₀) ir 90% (t₉₀) laiką, laiptinis signalas Besselio filtru filtruojamas imant ankstesnes fc, E ir K vertes.

Pirmosios ir antrosios iteracijos skaitmeniniai indeksai, laikas, laiptinio įvesties signalo vertės ir gautos filtruoto išvesties signalo vertės pateiktos B lentelėje. Taškai apie t₁₀ ir t₉₀ pažymėti paryškintu šriftu.

Pagal B lentelę, pirmuoju iteravimu 10 % vertė gaunama tarp skaitmeninių indeksų 30 ir 31, o 90% vertė gaunama tarp skaitmeninių indeksų 191 ir 192. Norint apskaičiuoti t_F, iter, t₁₀ ir t₉₀ tikslios vertės apskaičiuojamos tiesiniu interpoliavimu tarp gretimų matavimo taškų pagal šias lygtis:

t₁₀ = t_lower+ Δt * (0,1 – out_lower)/(out_upper – out_lower);

t₉₀ = t_lower + Δt * (0,9 – out_lower)/(out_upper – out_lower);

čia:

out_upper ir out_lower atitinkamai yra Besselio filtru filtruoto išvesties signalo gretimi taškai, o t_lower – gretimo laiko taško laikas, kaip pažymėta B lentelėje.

t₁₀= 0,200000 + 0,006667 * (0,1 – 0,099208) / (0,104794 – 0,099208) = 0,200945 s;

t₉₀ = 0,273333 + 0,006667 * (0,9 – 0,899147) / (0,901168 – 0,899147) = 1,276147 s;

4 pakopa. Pirmojo iteracijos ciklo filtro atsako trukmė:

t_{F, iter}= 1,276147 – 0,200945 = 1,075202 s;

5 pakopa. Skirtumas tarp reikiamos ir pirmajame iteracijos cikle gautos filtro atsako trukmės:

Δ = (1,075202 – 0,987421) / 0,987421 = 0,081641;

6 pakopa. Iteracijos kriterijų tikrinimas:

Reikia, kad būtų |Δ| < 0,01. Kadangi 0,081641 > 0,01, iteracijos kriterijai neįvykdyti ir reikia pradėti antrąjį iteracijos ciklą. Šiam iteracijos ciklui nauja ribinio dažnio vertė pagal fc ir Δ vertes apskaičiuojama taip:

f_{c, new} = 0,318152 * (1 + 0,081641) = 0,344126 Hz.

Šis naujas ribinis dažnis naudojamas antrajame iteracijos cikle, vėl pradedant nuo 2 pakopos. Iteracija turi būti kartojama tol, kol įvykdomi iteracijos kriterijai. Per pirmąją ir antrąją iteraciją gautos vertės apibendrinamos A lentelėje.

A lentelė

Pirmosios ir antrosios iteracijos vertės

Parametras		1 iteracija	2 iteracija
fc	(Hz)	0,318152	0,344126
E	(-)	7,07948 E-5	8,272777 E-5
K	(-)	0,970783	0,968410
t10	(s)	0,200945	0,185523
t90	(s)	1,276147	1,179562
tF, iter	(s)	1,075202	0,994039
Δ	(-)	0,081641	0,006657
fc, new	(Hz)	0,344126	0,346417

7 pakopa. Galutinis Besselio algoritmas:

Kai tik iteracijos kriterijai įvykdyti, pagal 2 pakopą apskaičiuojamos galutinės Besselio filtro konstantos ir galutinis Besselio algoritmas. Šiame pavyzdyje iteracijos kriterijai buvo įvykdyti po antrosios iteracijos (ΔDe = 0,006657 ≤ 0,01). Tuomet suvidurkintoms dūmingumo vertėms gauti naudojamas galutinis algoritmas (žr. toliau, 2.3 punktą).

Yi = Yi-1 + 8,272777 x 10-5 x (S_i+2 x S_i-1 + S_i-2-4 x Y_i-2)+ 0,968410 x (Y_i-1 – Y_i-2)

B lentelė

Pirmojo ir antrojo pasikartojimo ciklo laiptinio įvesties signalo ir Besselio filtru filtruoto išvesties signalo vertės

i indeksas (-)	Laikas (s)	Laiptinis įvesties signalas si (-)	Filtruotas išvesties signalas Yi (-)
			1 iteracija	2 iteracija
-2	-0,013333	0	0,000000	0,000000
-1	-0,006667	0	0,000000	0,000000
0	0,000000		0,000071	0,000083
1	0,006667		0,000352	0,000411
2	0,013333		0,000908	0,001060
3	0,020000		0,001731	0,002019
4	0,026667		0,002813	0,003278
5	0,033333		0,004145	0,004828
~	~	~	~	~
24	0,160000		0,067877	0,077876
25	0,166667		0,072816	0,083476
26	0,173333		0,077874	0,089205
27	0,180000		0,083047	0,095056
28	0,186667		0,088331	0,101024
29	0,193333		0,093719	0,107102
30	0,200000		0,099208	0,113286
31	0,206667		0,104794	0,119570
32	0,213333		0,110471	0,125949
33	0,220000		0,116236	0,132418
34	0,226667		0,122085	0,138972
35	0,233333		0,128013	0,145605
36	0,240000	1	0,134016	0,152314
37	0,246667	1	0,140091	0,159094
~	~	~	~	~
175	1,166667	1	0,862416	0,895701
176	1,173333	1	0,864968	0,897941
177	1,180000	1	0,867484	0,900145
178	1,186667	1	0,869964	0,902312
179	1,193333	1	0,872410	0,904445
180	1,200000	1	0,874821	0,906542
181	1,206667	1	0,877197	0,908605
182	1,213333	1	0,879540	0,910633
183	1,220000	1	0,881849	0,912628
184	1,226667	1	0,884125	0,914589
185	1,2333333	1	0,886367	0,916517
186	1,240000	1	0,888577	0,918412
187	1,246667	1	0.890755	0,920276
188	1,253333	1	0,892900	0,922107
189	1,260000	1	0,895014	0,923907
190	1,266667	1	0,897096	0,925676
191	1,273333	1	0,899147	0,927414
192	1,280000	1	0,901168	0,929121
193	1,286667	1	0,903158	0,930799
194	1,293333	1	0,905117	0,932448
195	1,300000	1	0,907047	0,934067
-	-	-	-	-

2.3. Dūmingumo verčių apskaičiavimas:

Toliau pateikiamoje schemoje pavaizduota galutinės dūmingumo vertės nustatymo eiga.

B paveiksle pavaizduotos ELR bandymo pirmosios apkrovos pakopos matuojamo neapdoroto neskaidrumo signalo ir nefiltruota bei filtruota šviesos sugerties koeficiento (k vertė) registruotuvo kreivės ir pažymėta filtruoto k registruotuvo signalo didžiausia vertė Y_{max1, A} (viršūnės vertė). C lentelėje atitinkamai yra pateiktos i indekso skaitmeninės vertės, laikas (ėminių ėmimo dažnis 150 Hz), neapdorotas dūmingumas, nefiltruota k ir filtruota k vertės. Buvo filtruojama naudojant šio priedo 2.2 punkte sukurto Besselio algoritmo konstantas. Dėl didelio duomenų kiekio lentelėje pateiktos dūmingumo kreivės dalys apie registruotuvo kreivės pradžią ir viršūnę.

B paveikslas

Išmatuoto neskaidrumo N, nefiltruotos dūmingumo k vertės ir filtruotos dūmingumo k vertės registruotuvo kreivės

(pav.)

Viršūnės vertė (i = 272) yra apskaičiuojama, taikant C lentelės duomenis. Visos kitos atskiros dūmingumo vertės yra apskaičiuojamos tokiu pat būdu. Algoritmas paleidžiamas S_-1 S_-2, Y_-1 ir Y_-2 vertes prilyginant nuliui.

LA (m)	0,430
Index i	272
N (%)	16,783
S271 (m^-1)	0,427392
S270 (m^-1)	0,427532
Y271 (m^-1)	0,542383
Y270 (m^-1)	0,542337

k vertės apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 6.3.1 punktas):

k = -(1/0,430) x ln (1 – (16,783/100)) = 0,427252 m^-1;

Šioje lygtyje ši vertė atitinka S₂₇₂.

Besselio suvidurkinta dūmingumo apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 6.3.2 punktas):

Toliau pateiktoje lygtyje naudojamos ankstesnio 2.2 punkto Besselio konstantos. Tikroji anksčiau apskaičiuota nefiltruota k vertė atitinka S₂₇₂ (S_i).

S₂₇₁ (S_i-1) ir S₂₇₀ (S_i-2) yra dvi pirmesnės nefiltruotos k vertės, Y₂₇₁ (Y_i-1) ir Y₂₇₀ (Y_i-2) yra dvi pirmesnės filtruotos k vertės.

Y₂₇₂ = 0,542383 + 8,272777 x 10^-5 x (0,427252 + 2 x 0,427392 + 0,427532-4 x 0,542337) + 0,968410 x (0,542383 – 0,542337) = 0,542389 m^-1;

Ši vertė atitinka Y_{max1, A} toliau pateiktoje lygtyje.

Galutinės dūmingumo vertės apskaičiavimas (3 priedo 1 priedėlio 6.3.3 punktas):

Iš kiekvienos dūmingumo kreivės tolesniam apskaičiavimui imama didžiausia filtruota k vertė.

Tarkime, kad turime šias vertes:

Sukimosi dažnis	Ymax (m^-1)
	1 ciklas	2 ciklas	2 ciklas
A	0,5424	0,5435	0,5587
B	0,5596	0,5400	0,5389
C	0,4912	0,5207	0,5177

SV_A= (0,5424 + 0,5435 + 0,5587)/3 = 0,5482 m^-1;

SV_B = (0,5596 + 0,5400 + 0,5389)/3 = 0,5462 m^-1;

SV_C = (0,4912 + 0,5207 + 0,5177)/3 = 0,5099 m^-1;

SV = (0,43 * 0,5482) + (0,56 * 0,5462) + (0,01 * 0,5099) = 0,5467 m^-1.

Ciklo pripažinimo galiojančiu tikrinimas (3 priedo 1 priedėlio 3.4 punktas):

Prieš apskaičiuojant, SV ciklas turi būti pripažintas galiojančiu, apskaičiuojant trijų ciklų santykinius standartinius dūmingumo nuokrypius kiekvienam sukimosi dažniui.

Sukimosi dažnis	Vidutinė SV vertė (m^-1)	Absoliutus standartinis nuokrypis (m^-1)	Santykinis standartinis nuokrypis (%)
A	0,5482	0,0091	1,7
B	0,5462	0,0116	2,1
C	0,5099	0,0162	3,2

Šiame pavyzdyje kiekvienas sukimosi dažnis atitinka 15% pripažinimo tinkamu kriterijaus.

C lentelė

Neskaidrumo N vertės, nefiltruotos ir filtruotos k vertės apkrovos pakopos pradžioje

i indeksas (-)	Laikas (s)	Neskaidrumas N (%)	Nefiltruota k vertė (m^-1)	Filtruota k vertė (m^-1)
-2	0,000000	0,000000	0,000000	0,000000
-1	0,000000	0,000000	0,000000	0,000000
0	0,000000	0,000000	0,000000	0,000000
1	0,006667	0,020000	0,000465	0,0200
2	0,013333	0,020000	0,000465	0,02000
3	0,020000	0,020000	0,000465	0,0200000
4	0,026667	0,0200	0,000465	0,000001
5	0,033333	0,020000	0,000465	0,000002
6	0,040000	0,020000	0,000465	00000,02
7	0,046667	0,020000	0,000465	0,000003
8	0,053333	0,020000	0,000465	0000,0004
9	0,060000	0,020000	0,000465	0,000465
10	0,066667	0,020000	0,000465	0,00046
11	0,073333	0,020000	0,000465	0,000008
12	0,080000	0,020000	0,000465	0,000009
13	0,086667	0,020000	0,000465	0,000011
14	0,093333	0,020000	0,000465	0,000012
15	0,100000	0,192000	0,004469	0000,004
16	0,106667	0,212000	0,004935	0,000018
17	0,113333	0,212000	0,004935	0,000022
18	0,120000	0,212000	0,004935	0,000028
19	0,126667	0,343000	0,007990	0,000036
20	0,133333	0,566000	0,013200	0,000047
21	0,140000	0,889000	0,020767	0,000061
22	0,146667	0,929000	0,021706	0,000082
23	0,153333	0,929000	0,021706	0,000109
24	0,160000	1,263000	0,029559	0,000143
25	0,166667	1,455000	0,034086	0,000185
26	0,173333	1,697000	0,039804	0,000237
27	0,180000	2,030000	0,047695	0,000301
28	0,186667	2,081000	0,048906	0,000378
29	0,193333	2,081000	0,048906	0,000469
30	0,200000	2,424000	0,057067	0,000573
31	0,206667	2,475000	0,058282	0,000693
32	0,213333	2,475000	0,058282	0,000827
33	0,220000	2,808000	0,066237	0,000977
34	0,226667	3,010000	0,071075	0,001144
35	0,233333	3,253000	0,076909	0,001328
36	0,240000	3,606000	0,085410	0,001533
37	0,246667	3,960000	0,093966	0,001758
38	0,253333	4,455000	0,105983	0,002007
39	0,260000	4,818000	0,114836	0,002283
40	0,266667	5,020000	0,119776	0,002587

Neskaidrumo N vertės, nefiltruotos ir filtruotos k vertės apie Y_{max1, A} (= aukščiausia vertė, pažymėta paryškintu šriftu)

i indeksas (-)	Laikas (s)	Neskaidrumas N (%)	Nefiltruota k vertė (m^-1)	Filtruota k vertė (m^-1)
259	1,726667	17,182000	0,438429	0,538856
260	1,733333	16,949000	0,431896	0,539423
261	1,740000	16,788000	0,427392	0,539936
262	1,746667	16,798000	0,427671	0,540396
263	1,753333	16,788000	0,427392	0,540805
264	1,760000	16,798000	0,427671	0,541163
265	1,766667	16,798000	0,427671	0,541473
266	1,773333	16,788000	0,427392	0,541735
267	1,780000	16,788000	0,427392	0,541951
268	1,786667	16,798000	0,427671	0,542123
269	1,793333	16,798000	0,427671	0,542251
270	1,800000	16,793000	0,427532	0,542337
271	1,806667	16,788000	0,427392	0,542383
272	1,813333	16,783000	0,427252	0,542389
273	1,820000	16,780000	0,427168	0,542357
274	1,826667	16,798000	0,427671	0,542288
275	1,833333	16,778000	0,427112	0,542183
276	1,840000	16,808000	0,427951	0,542043
277	1,846667	16,768000	0,426833	0,541870
278	1,853333	16,010000	0,405750	0,541662
279	1,860000	16,010000	0,405750	0,541418
280	1,866667	16,000000	0,405473	0,541136
281	1,873333	16,010000	0,405750	0,540819
282	1,880000	16,000000	0,405473	0,540466
283	1,886667	16,010000	0,405750	0,540080
284	1,893333	16,394000	0,416406	0,539663
285	1,900000	16,394000	0,416406	0,539216
286	1,906667	16,404000	0,416685	0,538744
287	1,913333	16,394000	0,416406	0,538245
288	1,920000	16,394000	0,416406	0,537722
289	1,926667	16,384000	0,416128	0,537175
290	1,933333	16,010000	0,405750	0,536604
291	1,940000	16,010000	0,405750	0,536009
292	1,946667	16,000000	0,405473	0,535389
293	1,953333	16,010000	0,405750	0,534745
294	1,960000	16,212000	0,411349	0,534079
295	1,966667	16,394000	0,416406	0,533394
296	1,973333	16,394000	0,416406	0,532691
297	1,980000	16,192000	0,410794	0,531971
298	1,986667	16,000000	0,405473	0,531233
299	1,993333	16,000000	0,405473	0,530477
300	2,000000	16,000000	0,405473	0,529704

3. ETC BANDYMAS

3.1. Išmetamieji dujiniai teršalai (dyzeliniai varikliai):

Tarkime, kad PDP-CVS sistemai gauti šie rezultatai:

V0 (m^3/aps)	0,1776
Np (aps)	23 073
PB (kPa)	98,0
p1 (kPa)	2,3
T (K)	322,5
Ha (g/kg)	12,8
NOxconce (ppm)	53,7
NOxconcd (ppm)	0,4
COconce (ppm)	38,9
COconcd (ppm)	1,0
HCconce (ppm)	9,00
HCconcd (ppm)	3,02
CO2, conce (%)	0,723
Wact (kWh)	62,72

Praskiestų išmetamųjų dujų debito nustatymas (3 priedo 2 priedėlio 4.1 punktas):

M_T0TW = 1,293 x 0,1776 x 23073 x (98,0 – 2,3) x 273/(101,3 x 322,5) = 4237,2kg

NOx korekcijos koeficiento apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.2 punktas):

Koncentracijų su fono koncentracijos pataisa apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1.1 punktas):

Tarkime, kad dyzelinių degalų sudėtis yra C₁H_1,8:

NOx conc = 53,7-0,4 x(1 – (1/18,69)) = 53,3 ppm;

COconc = 38,9-1,0 x (1 – (1/18,69)) = 37,9 ppm;

HCconc = 9,00-3,02 x (1 – (1/18,69))= 6,14 ppm.

Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktas):

NOx mass = 0,001587 x 53,3 x 1,039 x 4237,2 = 372,391 g;

COmass = 0,000966 * 37,9 * 4237,2 = 155,129 g;

HCmass = 0,000479 * 6,14 * 4237,2 = 12,462 g.

Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.4 punktas):

3.2. Išmetamosios kietosios dalelės (dyzeliniai varikliai):

Tarkime, kad PDP-CVS sistemai, kai yra taikomas dvigubas praskiedimas, gauti šie rezultatai:

MT0TW (kg)	4 237,2
Mf, p (mg)	3,030
Mf, b (mg)	0,044
MT0T (kg)	2,159
MSEC (kg)	0,909
Md (mg)	0,341
MDIL (kg)	1,245
DF	18,69
Wact (kWh)	62,72

Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 5.1 punktas):

Išmetamųjų teršalų masės, kai taikoma fono koncentracijos pataisa, apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 5.1 punktas):

Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 2priedėlio 5.2. punktas)

 = 9,32/62,72 = 0,149 g/kWh, jei padaryta fono pataisa.

3.3. Išmetamieji dujiniai teršalai (NG naudojantis variklis):

Tarkime, kad PDP-CVS sistemai, kai taikomas dvigubas praskiedimas, gauti šie rezultatai:

MT0TW (kg)	4 237,2
Ha (g/kg)	12,8
NOxconce (ppm)	17,2
NOxconcd (ppm)	0,4
COconce (ppm)	44,3
COconcd (ppm)	1,0
HCconce (ppm)	27,0
HCconcd (ppm)	3,02
CH4conce (ppm)	18,0
CH4concd (ppm)	1,7
CO2, conce (%)	0,723
Wact (kWh)	62,72

NOx korekcijos koeficiento apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.2 punktas):

NMHC koncentracijos apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktas):

a) GC metodas:

NMHCconce = 27,0 – 18,0 = 9,0 ppm;

b) NMC metodas:

Tarkime, kad efektyvumas pagal metaną yra 0,04 ir efektyvumas pagal etaną – 0,98 (žr. 3 priedo 5 priedėlio 1.8.4 punktą):

Koncentracijų su fono koncentracijos pataisa apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1.1 punktas):

Tarkime, kad naudojami G20 etaloniniai degalai (100 % metanas), kurio sudėtis C₁H₄:

NMHC teršalams fono koncentracija yra skirtumas tarp HC concd ir CH₄ concd;

NOx conc = 17,2 – 0,4 x (1 – (1/13,01) = 16,8 ppm;

COconc = 44,3 – 1,0 x (1 – (1/13,01) = 43,4 ppm;

NMHCconc = 8,4 – 1,32 x (1 – (1/13,01) = 7,2 ppm;

CH₄ conc = 18,0 – 1,7 x (1 – (1/13,01) = 16,4 ppm.

Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.3.1 punktas):

NOx mass = 0,001587 x 16,8 x 1,074 x 4237,2 = 121,330 g;

COmass = 0,000966 x 43,4 x 4237,2 = 177,642 g;

NMHCmass = 0,000502 x 7,2 x 4237,2 = 15,315 g;

CH₄ mass = 0,000554 x 16,4 x 4237,2 = 38,498 g.

Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas (3 priedo 2 priedėlio 4.4 punktas):

4. λ-POSLINKIO KOEFICIENTAS (Sλ)

4.1. λ-poslinkio koeficiento (S_λ) (¹) apskaičiavimas

čia:

S_λ = λla-poslinkio koeficientas;

inert % = inertinių dujų (t. y. N₂, CO₂, He ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;

O₂* = deguonies pradinis kiekis degaluose, % tūrio;

n ir m = nurodo degalų angliavandenilius atspindinčios vidutinės C_nH_m formulės indeksus, t. y.:

čia:

CH₄ = metano kiekis degaluose, % tūrio;

C₂ = visų C₂ angliavandenilių (pvz., C₂H₆, C₂H₄ ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;

C₃ = visų C₃ angliavandenilių (pvz., C₃H₈, C₃H₆ ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;

C₄ = visų C₄ angliavandenilių (pvz., C₄H₁₀, C₄H₈ ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;

C₅ = visų C₅ angliavandenilių (pvz., C₅H₁₂, C₅H₁₀ ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio;

skiediklis = skiedimo dujų (t. y. N₂, CO₂, He ir t. t.) kiekis degaluose, % tūrio.

(¹) Stoichiometric Air/Fuel ratios of automotive fuels – SAE J1829, June 1987. John B. Heywood, Internal combustion engine fundamentais, McGraw-Hill, 1988, Chapter 3.4 „Combustion stoichiometry“ (pp. 68-72).

4.2. λ -poslinkio koeficiento (S_λ) apskaičiavimo pavyzdžiai:

1 pavyzdys: G₂₅: CH₄ = 86 %, N₂ = 14 % (tūrio):

2 pavyzdys:

GR: CH₄ = 87 %, C₂H₆ = 13 % (tūrio):

3 pavyzdys:

USA: CH₄ = 89 %, C₂H₆ = 4,5 %, C₃H₈ = 2,3 %, C₆H₁₄ = 0,2 %, O₂ = 0,6 %, N₂ = 4 %;

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

8 priedas

SAVITIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU DEGALAMS ETANOLĮ NAUDOJANČIAIS DYZELINIAIS VARIKLIAIS

Jei dyzeliniai varikliai yra varomi etanoliu, šio Tvarkos aprašo 3 priede nurodytų bandymo metodų pastraipos, lygtys ir koeficientai iš dalies pakeičiami taip:

3 priedo 1 priedėlyje:

4.2. Pataisa sausoms/drėgnoms dujoms:

4.3. NOx kiekio pataisos dėl drėgnio ir temperatūros:

čia:

A = 0,181 G_FUEL/G_AIRD – 0,0266;

B = – 0,123 G_FUEL/G_AIRD + 0,00954;

T_a = oro temperatūra, K;

H_a = įsiurbiamo oro drėgnis, g vandens vienam kg sauso oro.

4.4. Išmetamųjų teršalų masės srautų apskaičiavimas:

Išmetamųjų teršalų masės srautai (g/h) kiekvienu režimu apskaičiuojami taip, darant prielaidą, kad išmetamųjų dujų tankis 273 K (0 °C) ir 101,3 kPa lygus 1,272 kg/m³:

1) NOx mass = 0,001613 x NOx conc x K_{H, D} x G_{EXH W};

2) COx mass = 0,000982 x COconc x G_{EXH W};

3) HCmass = 0,000809 x HCconc x K_{H, D} x G_{EXH W};

čia:

NOx conc, COconc, HCconc (¹) yra vidutinės koncentracijos (ppm) nepraskiestose išmetamosiose dujose, kaip nustatyta 4.1 punkte.

Jei pasirinktinai dujinių teršalų kiekis nustatomas viso srauto praskiedimo sistemoje, taikomos šios formulės:

1) NOx mass = 0,001587 x NOx conc x K_{H, D} x G_{TOT W};

2) COx mass = 0,000966 x COconc x G_{TOT W};

3) HCmass = 0,000795 x HCconc x G_{TOT W};

čia:

NOx conc, COconc, HCconc (¹) yra kiekvienam režimui nustatytos su pataisa fonui vidutinės koncentracijos (ppm) praskiestose išmetamosiose dujose, kaip nustatyta 3 priedo 2 priedėlio 4.3.1.1 punkte.

3 priedo 2 priedėlyje:

2 priedėlio 3.1, 3.4, 3.8.3. ir 5 punktai netaikomi tik dyzeliniams varikliams. Jie taip pat taikomi ir etanolį degalams naudojantiems varikliams.

4.2. Bandymo sąlygos turi būti tokios, kad oro temperatūra ir drėgnis variklio įsiurbimo sistemoje būtų kaip įprastomis sąlygomis bandymo metu. Įprastas kiekis turėtų būti 6 ± 0,5 g vandens vienam kg sauso oro, esant temperatūros intervalui 298 ± 3 K. Šiose ribose daugiau nebereikia NOx pataisos. Jei nesilaikoma šių sąlygų, bandymas negalioja.

4.3. Išmetamųjų teršalų masės srauto apskaičiavimas:

4.3.1 Sistemos su pastovios masės srautu:

Sistemoms su šilumokaičiu teršalų masė (g/per bandymą) turi būti nustatyta pagal šias lygtis:

1) NOx mass = 0,001587 x NOx conc x K_{h, d} x M_{TOT W} (degalams etanolį naudojantys varikliai);

2) COx mass = 0,000966 x COconc x M_{T0T W} (degalams etanolį naudojantys varikliai);

3) HCmass = 0,000794 x HCconc x M_{T0T W} (degalams etanolį naudojantys varikliai);

čia:

NOx conc, COconc, HCconc (¹), NMHCconc = vidutinė ciklo koncentracija su pataisa fonui, gauta integravimo būdu (privalomas NOx ir HC) ar matuojant dujų rinkimo maiše, ppm;

M_TOTW = vieno ciklo bendra praskiestų išmetamųjų dujų masė (žr. 4.1 punktą), kg.

4.3.1.1. Koncentracijų su fono koncentracijos pataisa nustatymas:

Norint gauti tikrąsias teršalų koncentracijas turi būti iš išmatuotos koncentracijos atimta vidutinė dujinių teršalų fono koncentracija praskiedimo ore. Vidutinės fono koncentracijų vertės gali būti nustatytos taikant ėminio rinkimo maiše metodą ar nepertraukiamu matavimu ir integravimu. Turi būti taikoma ši formulė:

conc = conc_e – conc_d x (1 – 1/DF);

čia:

conc = atitinkamo teršalo koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose atėmus atitinkamo teršalo kiekį praskiedimo ore, ppm;

conc_e = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;

conc_d = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;

DF = praskiedimo koeficientas.

Praskiedimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šias lygtis:

čia:

CO₂conce = CO₂, conce – CO₂ koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, % tūrio;

HCconce = HC koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm C1;

COconce = CO koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;

F_S = stechiometrinis koeficientas.

Koncentracijos vertės, išmatuotos sausoms dujoms, drėgnoms dujoms, turi būti perskaičiuotos pagal 3 priedo 1 priedėlio 4.2 punktą.

________________

(¹) Grindžiama C1 ekvivalentu

Stechiometriniai koeficientai apskaičiuojami pagal šią lygtį:

Pagal kitą metodą, jei sudėtis yra nežinoma, galima taikyti šiuos stechiometrinius koeficientus:

F_S (etanolis) = 12,3.

4.3.2. Sistemos su srauto kompensavimu:

Sistemoms be šilumokaičio teršalų masė (g/per bandymą) turi būti nustatyta apskaičiuojant momentines išmetamųjų teršalų mases ir momentines vertes integruojant visam ciklui. Be to, momentinei koncentracijos vertei turi būti taikoma pataisa fono koncentracijai. Turi būti taikomos šios formulės:

čia:

conc_e = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose, ppm;

conc_d = atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore, ppm;

M_{TOTW, i} = momentinė praskiestų išmetamųjų dujų koncentracija (žr. 4.1 punktą), kg;

M_TOTW = bendra vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė (žr. 4.1 punktą), kg;

DF = praskiedimo koeficientas, apibrėžtas 4.3.1.1 punkte.

4.4. Išmetamųjų teršalų savitojo kiekio apskaičiavimas: Išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) atskiriems komponentams apskaičiuojamas pagal formules:

čia:

W_act = ciklo tikrasis padarytas darbas, apibrėžtas 3.9.2 punkte, kWh.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

9 priedas

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMŲ BANDYMO ATLIKIMO TVARKA

1. ĮVADAS

Šiame priede išsamiai aprašoma variklių šeimos, kuri turi būti išbandyta pagal bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, siekiant nustatyti charakteristikų blogėjimo faktorius, parinkimo tvarka. Šie charakteristikų blogėjimo faktoriai taikomi išmatuotam variklių, kurie periodiškai tikrinami, siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamo variklio išmetamųjų teršalų kiekis per patvarumo laikotarpį, numatytą variklį turinčiai transporto priemonei, tebeatitiktų šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skirsnyje nustatytąjį išmetamųjų teršalų kiekį.

Šiame priede, be to, išsamiai aprašoma su išmetamaisiais teršalais susijusi ir nesusijusi techninė priežiūra, skirta varikliams, kuriems yra numatyta bandymo programa per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį. Ši techninė priežiūra taikoma eksploatuojamiems varikliams ir apie jos rezultatus pranešama naujų didelio galingumo variklių savininkams.

2. VARIKLIŲ, KURIE NAUDOJAMI CHARAKTERISTIKŲ BLOGĖJIMO FAKTORIAMS NUSTATYTI PER VARIKLIO EKSPLOATAVIMO LAIKĄ PARINKIMAS

2.1. Varikliai parenkami iš šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8.1 skirsnyje apibrėžtos variklių šeimos, ir su jais atliekamas išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymas, kad būtų apibrėžti eksploatavimo trukmei būdingi charakteristikų blogėjimo faktoriai.

2.2. Skirtingų šeimų variklius galima kitaip jungti į šeimas, atsižvelgiant į naudojamą išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą. Siekiant, kad turinčius skirtingą cilindrų skaičių ir skirtingos cilindrų išdėstymo konfigūracijos variklius, kurių vienodos techninės specifikacijos ir kurių vienodai įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, būtų galima įtraukti į tą pačią variklių, turinčių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, šeimą, gamintojas patvirtinimo institucijai turi pateikti duomenis, įrodančius, jog tų variklių išmetamas teršalų kiekis yra panašus.

2.3. Variklio gamintojas pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8.2 skirsnyje nustatytus variklių parinkimo kriterijus išrenka išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimą atitinkantį vieną variklį, su kuriuo pagal šio priedo 3.2 skirsnyje apibrėžtą bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį atliekamas bandymas, ir, prieš pradedant bet kokius bandymus, apie tai praneša tipo tvirtinimo institucijai.

2.3.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nusprendžia, kad išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu atvejį geriau atitiktų ne pasirinktas bandymui, o kitas variklis, tada išbandytiną variklį kartu pasirenka tipo tvirtinimo institucija ir variklio gamintojas.

3. VARIKLIO EKSPLOATAVIMO LAIKUI TAIKOMŲ CHARAKTERISTIKŲ BLOGĖJIMO FAKTORIŲ NUSTATYMAS

3.1. Bendroji dalis:

Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai taikomi charakteristikų blogėjimo faktoriai nustatomi, atsižvelgiant į pasirinktus variklius ir taikant nuvažiuotų kilometrų skaičiaus ir eksploatavimo trukmės nustatymo procedūrą, apimančią atliekant ESC ir ETC bandymus, periodiškai matuojamą dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetamą kiekį.

3.2. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa:

Bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį galima vykdyti gamintojo nuožiūra: vykdant eksploatuojamos transporto priemonės, turinčios pasirinktą pirminį variklį, bandymo programą arba vykdant prie dinamometro prijungto variklio bandymo programą;

3.2.1. Eksploatuojamos transporto priemonės ir prie dinamometro prijungto variklio bandymo programa;

3.2.1.1. Gamintojas, atsižvelgdamas į gerą inžinerijos praktiką, nustato važiavimui pasirenkamo atstumo pobūdį ir dydį bei eksploatuojamiems varikliams taikomą bandymo programą;

3.2.1.2. Gamintojas numato, kada atliekant ESC ir ETC bandymus bus nustatomas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių teršalų kiekis;

3.2.1.3. Visiems išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos varikliams taikoma vienoda eksploatavimo programa;

3.2.1.4. Gamintojui pateikus prašymą ir sutikus tipo tvirtinimo institucijai, kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitą bandymo ciklą atlikti tik bandymo programos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį pradžioje ir pabaigoje;

3.2.1.5. Nevienodas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemas turinčių variklių šeimoms galima taikyti skirtingas eksploatavimo programas;

3.2.1.6. Eksploatavimo programos gali būti trumpesnės nei eksploatavimo laikas, jeigu bandymo taškų skaičius yra pakankamas, kad pagal 3.5.2 skirsnį būtų galima tinkamai ekstrapoliuoti bandymo rezultatus. Bet kokiu atveju, laikas tarp bandymų neturi būti trumpesnis, nei nurodytasis 3.2.1.8 skirsnio lentelėje;

3.2.1.7. Gamintojas turi nurodyti taikomą koreliaciją tarp trumpiausio eksploatavimo tarpsnio (nuvažiuotas atstumas) ir variklio bandymo dinamometru trukmės, pvz., degalų sunaudojimo koreliaciją, transporto priemonės greičio ir variklio sūkių skaičiaus koreliaciją ir t. t.;

3.2.1.8. Trumpiausias eksploatavimo tarpsnis:

Transporto priemonės, kuriai įmontuojamas variklis, kategorija	Trumpiausias eksploatavimo tarpsnis	Eksploatavimo laikas (šio Tvarkos aprašo skyrius ar punktas)
N1 kategorijos transporto priemonės	100000 km	IV skyrius
N1 kategorijos transporto priemonės	125 000 km	IV skyrius
N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė nei 16 tonų	125 000 km	IV skyrius
N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė didesnė nei 16 tonų	167000 km	IV skyrius
M2 kategorijos transporto priemonės	100000 km	IV skyrius
M3 kategorijos I, II, A ir B klasių transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė nei 7,5 tonos	125 000 km	IV skyrius
M3 kategorijos III ir B klasių transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė didesnė nei 7,5 tonos	167000 km	IV skyrius

3.2.1.9. Eksploatuojamos transporto priemonės bandymo programa turi būti išsamiai aprašyta paraiškoje suteikti tipo patvirtinimą ir tipo tvirtinimo institucijai įteikiama prieš bandymų pradžią;

3.2.2. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nusprendžia, kad darant ESC ir ETC bandymus turi būti atlikti papildomi matavimai tarp taškų, kuriuos pasirenka gamintojas, tvirtinimo institucija apie tai praneša gamintojui. Persvarstytą eksploatuojamos transporto priemonės bandymo programą arba su prie dinamometro prijungtu varikliu vykdomą bandymų programą parengia gamintojas ir suderina su tipo tvirtinimo institucija.

3.3. Variklio bandymas:

3.3.1. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžia:

3.3.1.1. Kiekvienai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai gamintojas nustato variklio darbo trukmę, po kurios stabilizuojamas papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemos veikimas. Jeigu paprašo tvirtinimo institucija, gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis buvo nustatyta pirmiau minėta trukmė. Pasirinktinai papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemą gamintojas gali stabilizuoti, leisdamas varikliui dirbti 125 valandas;

3.3.1.2. 3.3.1.1 skirsnyje nustatytas stabilizavimo laikas – tai per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžia;

3.3.2. Per eksploatavimo tarpsnį atliekamas bandymas:

3.3.2.1. Užbaigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa, kaip aprašyta pirmiau minėtame 3.2 skirsnyje. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą tam tikrais laiko tarpais, kurių dažnumą nustato gamintojas ir, jeigu būtina, pagal 3.2.2 skirsnį parenka tipo tvirtinimo institucija, turi būti matuojamas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekis, atliekant ESC ir ETC bandymus. Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo sutarta, kad kiekviename bandymo taške atliekamas tik vienas bandymo ciklas (ESC arba ETC), kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) turi būti atliekamas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje;

3.3.2.2. Variklio techninė priežiūra per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą atliekama pagal 4 skirsnį;

3.3.2.3. Nenumatytą variklio arba transporto priemonės techninę priežiūrą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą galima atlikti, jeigu, pvz., transporto priemonei įrengta diagnostikos sistema (TPĮDS) nustato triktį, dėl kurios įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR).

3.4. Ataskaitų teikimas:

3.4.1. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdytą bandymo programą atliktų išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo visų bandymų (ESC ir ETC) rezultatai turi būti prieinami tipo tvirtinimo institucijai. Jeigu koks nors išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymas paskelbiamas negaliojančiu, gamintojas paaiškina, kodėl bandymas buvo paskelbtas negaliojančiu. Šiuo atveju per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, per kurį vykdoma bandymo programa, kitą šimtą valandų turi būti atlikti išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymai (darant ESC ir ETC bandymus);

3.4.2. Jeigu gamintojas, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdydamas bandymo programą, su varikliu atlieka bandymus charakteristikų blogėjimo faktoriams nustatyti, gamintojas dokumentuose turi užregistruoti visą informaciją apie per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdytą bandymo programą, su varikliu atliktus visus išmetamųjų teršalų nustatymo bandymus ir jam taikytus techninės priežiūros darbus. Pirmiau minėta informacija ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą atliktų išmetamųjų teršalų nustatymo bandymų rezultatai pateikiami tvirtinimo institucijai.

3.5. Charakteristikų blogėjimo faktorių nustatymas:

3.5.1. Atsižvelgiant į visų bandymų rezultatus, atliekama visų teršalų, kiekviename bandymo taške išmatuotų darant ESC ir ETC bandymus, kurie buvo atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą, „geriausios sutapties“ regresijos analizė. Kiekvieno teršalo nustatymo bandymo rezultatai turi būti nurodyti tokiu pačiu dešimtainės trupmenos skilčių skaičiumi, kaip to teršalo ribinės vertės, pateiktos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse, ir prie to dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus pridedamas vienas papildomas skaičius. Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo susitarta, kad kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, regresijos analizė atliekama remiantis bandymų, kurie buvo padaryti bandymų ciklą vykdant kiekviename bandymo taške, rezultatais;

3.5.2. Remdamasis regresijos analize, gamintojas, ekstrapoliuodamas regresijos lygtį, kaip nustatyta 3.5.1 skirsnyje, apskaičiuoja numatomą kiekvieno teršalo kiekį per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir variklio eksploatavimo laikui, kuris taikomas bandomam varikliui;

3.5.3. Jei tai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos neturintys varikliai, kiekvienam teršalui taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius – tai skirtumas tarp skaičiuojamojo išmetamųjų teršalų kiekio per eksploatavimo laiką ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje išmatuoto jų kiekio.

Jei tai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą turintys varikliai, kiekvienam teršalui taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius – tai skaičiuojamojo išmetamųjų teršalų kiekio per eksploatavimo laiką ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje išmatuoto jų kiekio santykis.

Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo susitarta, kad kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, bandymo ciklo, kuris buvo atliktas kiekviename bandymo taške, apskaičiuotas charakteristikų blogėjimo faktorius taip pat taikomas kitam bandymo ciklui, jei abiejų bandymo ciklų verčių, išmatuotų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, santykis yra panašus;

3.5.4. Atliekant atitinkamus bandymo ciklus, kiekvienam teršalui taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius užregistruojamas šio Tvarkos aprašo VI priedo 1 priedėlio 1.5 skirsnyje.

3.6. Variklio gamintojai gali rinktis: ar charakteristikų blogėjimo faktorius jie nustato per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa, ar taiko toliau pateikiamus charakteristikų blogėjimo faktorius:

Variklio tipas	Bandymo ciklas	CO	HC	NMHC	CH4	NOx	PM
Dyzelinis variklis (^a)	ESC	1,1	1,05	–	–	1,05	1,1
	ETC	1,1	1,05	–	–	1,05	1,1
Dujinis variklis (^a)	ETC	1,1	1,05	1,05	1,2	1,05	–
(^a) Komisija, jeigu būtina, ir atsižvelgdama į valstybių narių pateiktą informaciją, gali siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 kovo 24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše numatyta tvarka persvarstyti šioje lentelėje nurodytus charakteristikų blogėjimo faktorius.

3.6.1. Gamintojas gali pasirinkti, kad varikliui arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deriniui nustatyti charakteristikų blogėjimo faktoriai būtų taip pat taikomi varikliams arba variklių/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų deriniams, kurie nepriklauso tai pačiai pagal 2.1 skirsnį nustatytai variklio šeimos kategorijai. Šiais atvejais gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad bazinio variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio ir variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio, kuriam ketinama pradėti taikyti kito variklio charakteristikų blogėjimo faktorius, techninės specifikacijos ir montavimo transporto priemonėje reikalavimai yra vienodi ir kad to variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio išmetamųjų teršalų kiekis yra panašus.

3.7. Produkcijos atitikties patikrinimas:

3.7.1. Produkcijos patikrinimas išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu atliekamas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 9 skirsnį;

3.7.2. Gamintojas, suteikiant tipo patvirtinimą, gali pasirinkti, kad tuo pat metu prieš bet kokią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą būtų matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis. Gamintojas, pasirinkęs pirmiau minėtą būdą, gali nustatyti vieną varikliui, o kitą papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai taikomą nustatytų reikalavimų neatitinkantį charakteristikų blogėjimo faktorių, kurį gamintojas gali naudoti kaip pagalbinį gamybinės linijos gale atliekamam patikrinimui;

3.7.3. Suteikiant tipo patvirtinimą, į šio Tvarkos aprašo 6 priedo 1 priedėlio 1.4 skirsnį įrašomi tik iš 3.6.1 skirsnio gamintojo paimti arba gamintojo pagal 3.5 skirsnį nustatyti charakteristikų blogėjimo faktoriai.

4. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Per bandymo programą, kuri vykdoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, atliekami variklių techninės priežiūros darbai ir tinkamas bet kokio aktyvikio, kurį privaloma naudoti nustatant charakteristikų blogėjimo faktorius, naudojimas laikomas susijusiu su išmetamųjų teršalų kiekiu, arba su juo nesusijusiu, ir tuos darbus bei aktyviklio naudojimą galima laikyti numatytu ar nenumatytu. Tam tikri su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję techninės priežiūros darbai taip pat laikomi kritiniais su išmetamųjų teršalų kiekiui susijusiais techninės priežiūros darbais.

4.1. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusi numatyta techninė priežiūra:

4.1.1. Šiame skirsnyje apibrėžiami su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai, užtikrinantys, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą ir į tą priežiūrą įtraukti naujų sunkiųjų transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių variklių savininkams įteikiamus techninės priežiūros nurodymus;

4.1.2. Visi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai, užtikrinantys, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą, turi būti atliekami vienodais arba lygiaverčiais laiko tarpais, nurodytais gamintojo sunkiosios transporto priemonės ir sunkiosios transporto priemonės variklio savininkui parengtuose techninės priežiūros nurodymuose. Techninės priežiūros darbų tvarkaraštį galima atnaujinti, jeigu tai padaryti privaloma, atsižvelgiant į per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą ir jeigu jokia techninės priežiūros operacija nėra išbraukiama iš tų darbų sąrašo po to, kai ji buvo taikyta bandomam varikliui;

4.1.3. Bet koks su išmetamųjų teršalų kiekiu susijęs variklių techninės priežiūros darbas turi būti privalomas atlikti, siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamas variklis atitiktų nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio normatyvus. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi pateikti duomenis, įrodančius, kad visi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai techniniu atžvilgiu yra būtini;

4.1.4. Variklio gamintojas pateikia toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo ir techninės priežiūros (jeigu būtina) nurodymus:

– išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos filtrų ir aušintuvų,

– karterio dujų ventiliavimo vožtuvo,

– degalų purkštuvo antgalių (tik valymo),

– degalų purkštuvų,

– turbininio kompresoriaus,

– variklio elektroninio kontrolės agregato ir susijusių jutiklių bei vykdymo elementų,

– kietųjų dalelių sistemos filtrų (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),

– išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos, įskaitant visus susijusius valdymo vožtuvus ir vamzdynus,

– bet kokios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.

4.1.5. Atliekant techninės priežiūros darbus, toliau išvardytos sudedamosios dalys laikomos kritinėmis su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusiomis dalimis:

– bet kokia papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema,

– variklio elektroninis kontrolės agregatas ir susiję jo jutikliai bei paleidikliai,

– išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistema, įskaitant visus susijusius filtrus, aušintuvus, valdymo vožtuvus ir vamzdynus,

– karterio dujų ventiliavimo vožtuvas.

4.1.6. Dėl visų kritinių su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių numatytų techninės priežiūros darbų neturi būti jokių pagrįstų abejonių, kad tų darbų neprivaloma atlikti per eksploatavimą. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai įrodo, kad minėtus techninės priežiūros darbus privaloma atlikti per eksploatavimą, ir tie įrodymai pateikiami prieš pradedant atlikti tuos techninės priežiūros darbus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą;

4.1.7. Kritinės su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalys, kurioms atliekami techninės priežiūros darbai ir kurios atitinka bet kokią 4.1.7.1–4.1.7.4 skirsniuose nustatytą sąlygą, laikomos dalimis, kurių techninę priežiūrą pagrįstai privaloma atlikti per eksploatavimą;

4.1.7.1. Pateikiami duomenys, patvirtinantys išmetamųjų teršalų kiekio ir transporto priemonės eksploatavimo parametrų ryšį ta prasme, kad jeigu išmetamųjų teršalų kiekis padidėja dėl to, jog nebuvo atlikti techninės priežiūros darbai, transporto priemonės eksploatavimo parametrų vertės pasikeistų taip, kad nebūtų priimtinos tipiniam važiavimui;

4.1.7.2. Pateikiami tyrimo duomenys, įrodantys, kad, jei pasikliautinumo lygmuo yra 80 %, 80 % variklių, kuriems įmontuota pirmiau minėta kritinė sudedamoji dalis, nustatytu periodiškumu tai daliai per eksploatavimą jau buvo atlikta techninė priežiūra;

4.1.7.3. Transporto priemonės prietaisų skydelyje, laikantis šio Tvarkos aprašo 4 priedo 4.7 skirsnio reikalavimų, turi būti įmontuojamas rodytuvas, vairuotojui signalizuojantis, kad būtina atlikti techninės priežiūros darbus. Šis rodytuvas įjungiamas nuvažiavus atitinkamą atstumą arba sugedus sudedamajai daliai. Rodytuvas tebeturi būti įjungtas tol, kol variklis dirba, ir neturi būti išjungiamas, kol neatliekami techninės priežiūros darbai. Atliekant techninės priežiūros darbus, turi būti numatytas privalomas prietaiso nustatymo į pradinę padėtį etapas. Sistema neturi būti suprojektuota taip, kad išsijungtų, pasibaigus atitinkamam variklio eksploatavimo laikui arba vėliau;

4.1.7.4. Bet koks kitas metodas, kuris, tipo tvirtinimo institucijos nuomone, pagrįstai užtikrina, kad eksploatuojant būtų atliekami kritiniai techninės priežiūros darbai.

4.2. Numatytų techninės priežiūros darbų pakeitimai:

4.2.1. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi pateikti prašymą patvirtinti visus naujus numatytus techninės priežiūros darbus, kuriuos jis ketina atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, vykdydamas bandymo programą, ir rekomenduoti tuos darbus sunkiųjų transporto priemonių ir joms skirtų variklių savininkams. Gamintojas taip pat pateikia savo rekomendacijas dėl naujų siūlomų numatytų techninės priežiūros darbų kategorijos (t. y. susiję su išmetamųjų teršalų kiekiu, nesusiję, kritiniai arba nekritiniai) ir su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių techninės priežiūros darbų, ilgiausio įmanomo laikotarpio tarp atliktinų techninės priežiūros darbų. Su prašymu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys būtinybę atlikti naujus numatytus techninės priežiūros darbus ir laikotarpius tarp atliktinų techninės priežiūros darbų.

4.3. Su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusiję numatyti techninės priežiūros darbai:

4.3.1. Su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusijusius numatytus techninės priežiūros darbus, kurie yra pagrįsti ir techniniu atžvilgiu privalomi (pvz., tepalo keitimą, tepalo filtro, degalų filtro, oro filtro keitimą, techninę aušinimo sistemos priežiūrą, tuščiosios eigos variklio sūkių skaičiaus reguliavimą, reguliatoriaus nustatymą, variklio sukamojo momento, vožtuvo tarpo, purkštuvo tarpo, įpurškimo trukmės ir bet kokios diržinės pavaros reguliavimą ir t. t.), galima atlikti varikliams arba pasirinktoms transporto priemonėms per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, vykdant bandymo programą taip dažnai, kaip savininkui yra rekomendavęs gamintojas (pvz., ne tokiais laiko tarpais, kurie yra rekomenduojami eksploatuojant ypač sunkiomis sąlygomis);

4.4. Variklių, kurie buvo pasirinkti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymo programai, techninė priežiūra:

4.4.1. Variklių, kurie buvo pasirinkti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymo programai, sudedamųjų dalių remontas, išskyrus variklį, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemą arba degalų tiekimo sistemą, atliekamas tik tada, jeigu dalis sugenda arba sutrinka variklio veikimas;

4.4.2. Įrangos, prietaisų arba įrankių negalima naudoti sudedamųjų variklio dalių veikimo sutrikimui, netinkamam jų sureguliavimui arba sugedusioms sudedamosioms dalims nustatyti, jeigu lygiavertė įranga, prietaisai arba įrankiai nebūtų prieinami prekybos įmonėms ir kitoms remonto dirbtuvėms, ir

– nebūtų naudojami tų sudedamųjų dalių numatytai techninei priežiūrai,

ir

– vėliau nebūtų naudojami variklio veikimo sutrikimui identifikuoti.

4.5. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję nenumatyti kritiniai techninės priežiūros darbai:

4.5.1. Privalomojo aktyviklio naudojimas – tai su išmetamųjų teršalų kiekiu susijęs nenumatytas kritinis techninės priežiūros darbas, užtikrinantis, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą, ir kuris įtraukiamas į gamintojų parengiamus ir naujų sunkiųjų transporto priemonių arba joms skirtų variklių savininkams perduodamus techninės priežiūros nurodymus.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

10 priedas

EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ/VARIKLIŲ ATITIKTIS

1. BENDROJI DALIS

1.1. Remiantis tipo patvirtinimais, suteiktais atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, privaloma imtis priemonių, kad būtų patvirtintas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisų veiksmingumas per transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai techniškai prižiūrimų ir naudojamų eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis);

1.2. Taikant šį Tvarkos aprašą, tos priemonės turi būti tikrinamos per laikotarpį, atitinkantį šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtą transporto priemonių arba variklių, kurių tipas buvo patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1, B2 arba C eilutę, atitinkamą eksploatavimo trukmę;

1.3. Eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis nustatoma remiantis informacija, kurią gamintojas yra pateikęs tipo tvirtinimo institucijai, tikrinančiai tam tikro diapazono tipinių transporto priemonių arba variklių, kuriems gamintojas yra gavęs tipo patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kiekį.

Šio priedo 1 paveiksle pateikiama eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitikties tikrinimo tvarkos schema.

2. TIKRINIMO PROCEDŪROS

2.1. Tipo tvirtinimo institucija eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį nustato pagal bet kokią atitinkamą gamintojo turimą informaciją, taikydama tvarką, panašią į apibrėžtąją LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Tvarkos apraše.

Vietoj pirmiau minėto atitikties nustatymo, galima rinktis eksploatuojamos transporto priemonės/variklio priežiūros ataskaitas, kurias pateikia gamintojas, tipo tvirtinimo institucijos atliekamą techninį patikrinimą ir (arba) informaciją apie valstybės narės atliktą techninį patikrinimą. Taikytinos procedūros nurodytos 3 skirsnyje.

3. TIKRINIMO PROCEDŪROS

3.1. Eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį nustato tipo tvirtinimą suteikianti institucija, atsižvelgdama į gamintojo pateiktą informaciją. Gamintojo parengta eksploatuojamos transporto priemonės/variklio kontrolės ataskaita turėtų būti pagrįsta eksploatuojamų transporto priemonių/variklių bandymais, kuriems atlikti naudojami patikrinti ir tinkami bandymo protokolai. Pirmiau minėta informacija (eksploatuojamos transporto priemonės/variklio kontrolės ataskaita) turi apimti toliau nurodomus dalykus (žr. 3.1.1–3.1.13 skirsnius) (čia išvardyti ne visi dalykai):

3.1.1. gamintojo pavadinimas ir adresas;

3.1.2. gamintojo įgaliotojo atstovo, kuris atstovauja toms sritims, kurioms taikoma gamintojo informacija, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas;

3.1.3. variklių modelio (-ių) pavadinimas (-ai), kuris (-ie) įtraukiami į gamintojo informaciją;

3.1.4. jeigu būtina, variklio tipų, kuriems taikomi gamintojo informacijos reikalavimai, sąrašas, t. y. variklio išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos šeima;

3.1.5. transporto priemonės atpažinimo numerio (VIN) kodai, kurie taikomi transporto priemonėms, turinčioms tikrintiną variklį.

1 paveikslas

Eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitikties nustatymas – nustatymo tvarka

3.1.6. Tipo patvirtinimų, taikomų eksploatuojamos variklių šeimos variklio tipams, skaičius, įskaitant, jeigu būtina, visų galiojimo pratęsimo skaičių ir įgaliotojo atstovo atliktų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos modifikavimų/gamintojo pranešimų apie transporto priemonės defektus (transporto priemonės pertvarkymų, kad ji atitiktų pirminius reikalavimus), skaičių:

3.1.7. išsami informacija apie tų tipų patvirtinimų, išduotų varikliams, kuriuos apima gamintojo pateikiama informacija, galiojimo pratęsimus, įgaliotojo atstovo atliktų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos modifikavimus/gamintojo pranešimus apie transporto priemonės defektus (jeigu paprašo tipo tvirtinimo institucija);

3.1.8. laikas, per kurį buvo surinkta gamintojo pateikiama informacija;

3.1.9. variklio gamybos laikotarpis, kurį apima gamintojo pateikiama informacija (pvz., „per 2005 kalendorinius metus pagamintos transporto priemonės ir varikliai“);

3.1.10. tvarka, kurią gamintojas taiko, nustatydamas eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį, įskaitant:

3.1.10.1. pranešimo apie transporto priemonės arba variklio buvimo vietą metodas;

3.1.10.2. transporto priemonės arba variklio pasirinkimo arba atmetimo kriterijai;

3.1.10.3. programai naudojamų bandymų tipai ir procedūros;

3.1.10.4. kriterijai, pagal kuriuos gamintojas pasirenka/atmeta eksploatuojamų transporto priemonių arba variklių šeimą;

3.1.10.5. geografinis (-iai) rajonas (-ai), iš kurio (-ių) gamintojas surinko informaciją;

3.1.10.6. imties dydis ir taikytas imčių ėmimo planas.

3.1.11. Tvarkos, kurią gamintojas taikė nustatydamas eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį, taikymo rezultatai, įskaitant:

3.1.11.1. Programai pasirinktų variklių identifikavimas (išbandytų arba ne). Siekiant identifikuoti nurodoma:

– modelio pavadinimas,

– transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN),

– variklio identifikavimo numeris,

– transporto priemonės, kuriai įmontuotas patikrintinas variklis, registravimo numeris,

– pagaminimo data,

– eksploatavimo regionas (jeigu žinomas),

– transporto priemonės eksploatavimo tipas (jeigu žinomas), t. y. miesto transportas, tolimieji pervežimai ir t. t.

3.1.11.2. Priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) transporto priemonė arba variklis buvo išbraukti iš imties (pvz., transporto priemonė buvo eksploatuojama trumpiau nei metus, netinkamas su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių techninės priežiūros darbų atlikimas, įrodymai, kad buvo naudoti degalai, kurių sieros kiekis viršija nustatytąjį įprastomis sąlygomis eksploatuojant transporto priemonę, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įranga neatitinka suteikiant tipo patvirtinimą taikytų reikalavimų). Atmetimo priežastis turi būti pagrindžiama (pvz., nurodomas techninės priežiūros reikalavimų nevykdymo pobūdis ir t. t.). Transporto priemonė neturėtų būti iš imties išbraukiama dėl to, kad pernelyg dažnai buvo taikyta papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija;

3.1.11.3. Išsami informacija apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusį kiekvieno į imtį įtraukto variklio einamąjį remontą ir techninę priežiūrą (įskaitant visus transporto priemonės pertvarkymus, kad ji atitiktų pirminius reikalavimus);

3.1.11.4. Išsami informacija apie kiekvienam į imtį įtrauktam varikliui atliktą remontą (jeigu žinoma);

3.1.11.5. Bandymo duomenys, įskaitant:

a) bandymo atlikimo datą;

b) bandymo atlikimo vietą;

c) jeigu būtina, išbandytiną variklį turinčios transporto priemonės kilometražo skaitiklio rodmenis;

d) bandymo degalų specifikacijas (pvz., etaloniniai bandymui naudojami degalai arba rinkoje perkami degalai);

e) bandymo sąlygas (temperatūrą, drėgnumą, dinamometro inercinę masę);

f) nustatomuosius dinamometro parametrus (pvz., galios parametrus);

g) išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo, kuris buvo padarytas atliekant ESC, ETC ir ELR bandymus pagal šio priedo 4 skirsnį, rezultatus. Bandymas turi būti atliekamas su ne mažiau nei penkiais varikliais;

h) Vietoj pirmiau minėtame g punkte nurodyto bandymo galima atlikti bandymus naudojant kitą protokolą. Pirmiau minėto bandymo patikimumą, kontroliuojant tinkamumą eksploatuoti, nustato ir pagrindžia gamintojas kartu su tipo patvirtinimo procesu (šio Tvarkos aprašo I priedo 3 ir 4 skirsniai);

3.1.12. Transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) rodmenų registravimas:

3.1.13. Įrašai apie sunaudojamojo aktyviklio naudojimo patirtį. Įrašuose turėtų būti išsamiai aprašyta (tačiau ne vien toliau išvardyti dalykai) gamintojo patirtis pilant, iš naujo pripilant aktyviklio ir jį naudojant bei aktyviklio pripylimo tvarka ir ypač sukamojo momento ribotuvo įjungimo dažnumas bei kitų defektų nustatymo atvejai, veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimas ir su sunaudojamojo aktyviklio trūkumu susiję užregistruoti gedimo kodai;

3.1.13.1. Gamintojas pateikia ataskaitas apie eksploatavimą ir defektus. Gamintojas praneša apie gautų reikalavimų pasinaudoti garantijos sąlygomis skaičių ir tų reikalavimų pobūdį bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo/išjungimo rodmenis, eksploatuojant transporto priemonę ir su sunaudojamojo aktyviklio trūkumu susijusių trikties kodų registravimą bei variklio sukamojo momento ribotuvo įjungimą/išjungimą (žr. šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.5 skirsnį);

3.2. Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, siekiant užtikrinti, kad eksploatavimo galią įprastomis sąlygomis būtų galima įvertinti per tinkamą šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtą patvarumo laikotarpį/eksploatavimo laiką ir tokiu būdu, kuris atitiktų geografinį gamintojo prekybos rinkų pasiskirstymą;

3.3. Gamintojas gali pageidauti, kad jam būtų leista vykdyti mažesnio skaičiaus, nei nurodytasis 3.1.11.5 skirsnio g punkte eksploatuojamų variklių/transporto priemonių kontrolę, ir ją vykdyti pagal 3.1.11.5 skirsnio h punkte apibrėžtą tvarką. Pirmiau minėtas pageidavimas galėtų būti grindžiamas tuo, kad tam tikros (-ų) variklių šeimos (-ų) variklių, kuriems taikoma ataskaita, yra nedaug. Dėl sąlygų turėtų būti iš anksto susitarta su tipo tvirtinimo institucija.

3.4. Tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgdama į šiame skirsnyje nurodytą kontrolės ataskaitą, turi nutarti:

– ar eksploatuojamo tipo variklio arba variklių šeimos atitiktis nepažeidžia taikomų reikalavimų ir nesiimti jokių kitų veiksmų,

– ar gamintojo pateiktų duomenų pakanka, kad būtų galima nuspręsti ir gamintojo prašyti pateikti papildomos informacijos ir (arba) bandymo duomenų. Jeigu pateikiamas prašymas ir atsižvelgiant į variklio tipo patvirtinimą, tie papildomi bandymo duomenys – tai ESC, ELR ir ETC bandymų rezultatai arba bet kokios kitos įrodymais pagrįstos procedūros pagal 3.1.11.5 skirsnio h punktą,

– kad eksploatuojamo tipo variklio arba variklių šeimos atitiktis pažeidžia taikomus reikalavimus ir imtis priemonių, jog su iš variklių šeimos atrinkta imtimi pagal šio priedo 5 skirsnį būtų atlikti patvirtinamieji bandymai;

3.5 Taikant šiame skirsnyje aprašytą tvarką, galima atlikti kontrolinius bandymus ir pateikti apie juos ataskaitą. Galima registruoti informaciją apie įsigijimą, techninę priežiūrą ir gamintojo dalyvavimą, taikant priemones. Taip pat galima naudoti kitokius išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo protokolus pagal 3.1.11.5 skirsnio h punktą;

3.6. Tipo tvirtinimo institucija gali remtis kontroliniais bandymais, kuriuos atliko ir apie kuriuos ataskaitą pateikė ES valstybė, priimdama sprendimus pagal 3.4. skirsnį;

3.7. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai ir ES valstybei (-ėms) turėtų pranešti, kurioje vietoje yra eksploatuojami atitinkami varikliai/transporto priemonės, jeigu gamintojas ketintų savanoriškai taikyti ištaisomojo pobūdžio priemones. Gamintojas pateikti ataskaitą ir sprendimą taikyti priemones turi priimti vienu metu bei nurodydamas išsamią informaciją apie priemones, aprašydamas variklių/transporto priemonių, kurioms būtų taikomos priemonės, grupes ir reguliariai turi pateikti ataskaitas, pradėjus kampaniją. Galima naudoti šio priedo 7 skirsnyje nurodytus taikytinus duomenis.

4. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ NUSTATYMO BANDYMAI

4.1. Su varikliu, pasirinktu iš variklių šeimos, per ESC ir ETC bandymo ciklus atliekamas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių nustatymo bandymas, o per ELR bandymo ciklą – dūmų išmetimo bandymas. Variklis turi atitikti įprastą šio tipo varikliui numatomą eksploatavimą, ir jis paimamas iš įprastu būdu eksploatuotos transporto priemonės. Variklis/transporto priemonė turi būti įsigyjama, jo/jos tikrinimas ir atkuriamasis remontas atliekamas, naudojant 3 skirsnyje nurodytą protokolą, ir visos pirmiau minėtos priemonės pagrindžiamos dokumentais.

Varikliui turi būti taikomas 2 priedo 4 skirsnyje nurodytas techninės priežiūros darbų atlikimo tvarkaraštis;

4.2. Atliekant ESC, ETC ir ELR bandymus, nustatyti išmetamųjų teršalų kiekiai turi būti nurodyti tokiu pačiu dešimtainės trupmenos skilčių skaičiumi, kaip to teršalo ribinės vertės, pateiktos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse ir prie to dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus pridedamas vienas papildomas skaičius.

5. PATVIRTINAMIEJI BANDYMAI

5.1. Patvirtinamieji bandymai atliekami, siekiant patvirtinti, kad variklių šeima yra tinkama eksploatuoti, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį.

5.1.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nepritaria gamintojų atliekamos eksploatuojamo variklio/transporto priemonės kontrolės pagal 3.4 skirsnį arba pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad eksploatuojamas variklis/transporto priemonė pažeidžia atitikties reikalavimus, pvz., pagal 3.5 skirsnį, tipo tvirtinimo institucija gali įsakyti gamintojui atlikti patvirtinamąjį bandymą. Tipo tvirtinimo institucija nagrinėja gamintojo pateiktą patvirtinamojo bandymo ataskaitą;

5.1.2. Tipo tvirtinimo institucija gali atlikti patvirtinamuosius bandymus:

5.2. Patvirtinamasis bandymas turėtų būti atliekamas, darant ESC, ETC ir ELR bandymus, kaip nurodyta 4 skirsnyje. Išbandytini tipiniai varikliai turėtų būti išmontuoti iš transporto priemonės, kuri buvo eksploatuota įprastomis sąlygomis, ir išbandomi. Gamintojas, iš anksto susitaręs su tipo tvirtinimo institucija, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sudedamąsias dalis gali išbandyti, jas išmontavęs iš eksploatuojamos transporto priemonės ir įmontavęs tinkamai eksploatuotam (-iems) tipiniam (-iams) varikliui (-iams). Kiekvienai bandymų serijai pasirenkamas tas pats išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sudedamųjų dalių rinkinys. Pateikiamos pasirinkimą pagrindžiančios priežastys.

5.3. Laikoma, kad bandymo rezultatai neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu su visą variklių šeimą reprezentuojančiais dviem ar daugiau variklių atliktų bandymų bet kokiems išmetamiesiems dujiniams teršalams nustatyti, ribinė vertė gerokai viršija nurodytąsias šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skirsnyje.

6. TAIKYTINOS PRIEMONĖS

6.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nepritaria gamintojo pateiktai informacijai arba bandymo duomenims, ir pagal 5 skirsnį atlikusi patvirtinamuosius variklio bandymus, arba atsižvelgdama į ES valstybės (6.3 skirsnis) atliktus patvirtinamuosius bandymus yra įsitikinusi, kad tam tikro tipo variklis neatitinka šių nuostatų reikalavimų, tipo tvirtinimo institucija turi prašyti gamintojo pateikti ištaisomųjų priemonių planą neatitikčiai pašalinti;

6.2. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ištaisomosios priemonės pradedamos taikyti eksploatuojamiems varikliams, priklausantiems tam pačiam variklio tipui, kurį gali ištikti tie patys gedimai.

Gamintojo pateiktą ištaisomųjų priemonių planą, kad jis galiotų, turi patvirtinti tipo tvirtinimo institucija. Gamintojas atsakingas už patvirtinto ištaisomojo pobūdžio priemonių plano vykdymą.

Tipo tvirtinimo institucija savo sprendimą visoms valstybėms narėms turi pranešti per 30 dienų. ES valstybės gali prašyti, kad tas pats ištaisomojo pobūdžio priemonių planas būtų taikomas visiems jų teritorijoje įregistruotiems to paties tipo varikliams;

6.3. Jeigu valstybė narė nustato, kad variklio tipas neatitinka taikomų šio priedo reikalavimų, ji nedelsdama apie tai turi pranešti ES valstybei, kuri pagal LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymą Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) suteikė pirminį tipo patvirtinimą.

Tada pagal minėtą LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymą Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), pirminį tipo patvirtinimą suteikusios ES valstybės kompetentinga institucija gamintojui praneša, kad variklio tipas neatitinka tų nuostatų reikalavimų ir kad gamintojas turi imtis tam tikrų priemonių. Gamintojas per du mėnesius nuo to pranešimo gavimo dienos institucijai įteikia priemonių, skirtų defektams pašalinti, planą, kuris iš esmės turėtų atitikti 7 skirsnio reikalavimus. Per du mėnesius pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija tariasi su gamintoju, siekdama užtikrinti, kad būtų susitarta dėl priemonių plano ir jo įgyvendinimo. Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija nustato, kad susitarti nepavyks, pradedama taikyti tvarka pagal LR susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 įsakymą Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477).

7. IŠTAISOMOJO POBŪDŽIO PRIEMONIŲ PLANAS

7.1. Ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo 6.1 skirsnyje nurodyto pranešimo dienos tipo tvirtinimo institucijai turi būti įteiktas pagal 6.1 skirsnį privalomasis ištaisomojo pobūdžio priemonių planas. Tipo tvirtinimo institucija per 30 darbo dienų turi paskelbti, ar ištaisomojo pobūdžio priemonių planui ji pritaria, ar ne. Tačiau jeigu gamintojas, patenkindamas kompetentingos tipo tvirtinimo institucijos reikalavimą, gali įrodyti, kad, norint pateikti ištaisomojo pobūdžio priemonių planą, neatitikčiai ištirti reikia daugiau laiko, tas laikas yra pratęsiamas;

7.2. Ištaisomojo pobūdžio priemonės turi būti taikomos visiems varikliams, kuriems gali būti nustatytas tas pats gedimas. Turi būti svarstoma būtinybė iš dalies pakeisti tipo tvirtinimo dokumentus;

7.3. Gamintojas turi pateikti visų pranešimų dėl ištaisomojo pobūdžio priemonių plano kopijas, taip pat turi laikyti gamintojo pranešimų apie transporto priemonės defektus kampanijos ataskaitą ir tipo tvirtinimo institucijai reguliariai teikti to plano būklės ataskaitas;

7.4. Į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą turi būti įtraukti 7.4.1–7.4.11 skirsniuose nurodyti reikalavimai. Gamintojas ištaisomojo pobūdžio priemonių planui turi paskirti vienintelį identifikavimo pavadinimą arba numerį;

7.4.1. Į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą įtraukiamas kiekvieno variklio tipo aprašymas;

7.4.2. Konkretaus modifikavimo, pertvarkymo, remonto, pataisymo, sureguliavimo arba kitų pakeitimų, kurie turi būti padaryti tam, kad varikliai atitiktų nustatytus reikalavimus, įskaitant trumpą duomenų ir techninių tyrimų santrauką, patvirtinančią gamintojo sprendimą imtis tam tikrų priemonių, kurių turi būti imtasi neatitikčiai pašalinti, aprašymas;

7.4.3. Metodo, kuriuo gamintojas variklio arba transporto priemonės savininkus informuoja apie ištaisomojo pobūdžio priemones, aprašymas;

7.4.4. Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo, jeigu jie yra nustatyti, kuriuos gamintojas reikalauja taikyti, kad būtų galima atlikti remontą pagal ištaisomojo pobūdžio priemonių planą, aprašymas ir paaiškinimas priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kokią nors pirmiau minėtą sąlygą. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos neabejotinai nėra susijusios su neatitiktimi ir ištaisomojo pobūdžio priemonėmis;

7.4.5. Tvarkos, kurios turi laikytis variklio savininkai, kad būtų pašalinta neatitiktis, aprašymas. Tame aprašyme turi būti nurodyta data, po kurios galima taikyti ištaisomojo pobūdžio priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodyta vieta, kurioje tą remontą galima atlikti. Remontas turi būti atliktas tinkamai, per pagrįstą laiką nuo transporto priemonės pristatymo;

7.4.6. Transporto priemonės savininkui pateiktos informacijos kopija;

7.4.7. Trumpas sistemos, kurią gamintojas taiko užtikrindamas tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą, kad būtų galima įgyvendinti ištaisomojo pobūdžio priemones, aprašymas. Turi būti nurodyta, kada sudedamosios dalys arba sistemos būtų pradėtos tinkamai tiekti, kad būtų galima pradėti kampaniją;

7.4.8. Visų nurodymų, kurie turi būti perduoti remontą atliksiantiems asmenims, kopija;

7.4.9. Siūlomų ištaisomojo pobūdžio priemonių poveikio, kurį jos padarytų kiekvieno tipo variklio, kuriam tos ištaisomojo pobūdžio priemonės taikomos, išmetamų teršalų kiekiui, degalų sunaudojimui, bendrosioms transporto priemonės vairavimo charakteristikoms ir jo saugai, aprašymas ir tas išvadas pagrindžiantys duomenys bei techniniai tyrimai ir t. t.;

7.4.10. Bet kokia kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kuriuos tipo tvirtinimo institucija pagrįstai gali laikyti privalomais, siekiant įvertinti ištaisomojo pobūdžio priemonių planą;

7.4.11. Jeigu į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą yra įtrauktas gamintojo pranešimas apie transporto priemonės defektus, tipo tvirtinimo institucijai turi būti įteiktas remonto registravimo metodo aprašymas. Jeigu taikoma žymens lentelė, turi būti pateiktas jos pavyzdys.

7.5. Gamintojo galima prašyti su sudedamosiomis dalimis ir varikliais, kuriuose siūlomas pakeitimas, modifikavimas jau pritaikytas arba kurie suremontuoti, atlikti atitinkamai parengtus ir privalomuosius bandymus, kad būtų įrodyta, jog pakeitimas, remontas arba modifikavimas yra veiksmingi;

7.6. Gamintojas yra atsakingas už kiekvieno variklio ir transporto priemonės, dėl kurios yra gautas gamintojo pranešimas apie variklio ar transporto priemonės defektus, bei suremontuoto variklio arba transporto priemonės ir remontą atlikusių dirbtuvių įrašų tvarkymą. Tipo tvirtinimo institucijos prašymu jai turi būti pateikti 5 metų ištaisomojo pobūdžio priemonių plano įgyvendinimo įrašai;

7.7. Informacija apie remontą ir (arba) modifikavimą ar naujos įrangos įmontavimą įrašoma sertifikate, kurį variklio savininkui pateikia gamintojas.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

11 priedas

TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS (TPĮDS) SISTEMOS

1. ĮVADAS

Šiame priede aprašomos transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos, skirtos variklinių transporto priemonių išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, nuostatos.

2. ŠIO PRIEDO SĄVOKOS PERKELTOS Į TVARKOS APRAŠO II SKYRIŲ.

3. REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

3.1. Bendrieji reikalavimai:

3.1.1. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įmontuotos taip, kad per visą variklio eksploatavimo laiką būtų tinkamos veikimo sutrikimui identifikuoti. Tvirtinimo institucija, siekdama užtikrinti, kad pirmiau minėto reikalavimo būtų laikomasi, turi numatyti, kad variklių, kurie buvo naudojami ilgiau nei šio Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatytas atitinkamas patvarumo (ilgaamžiškumo) laikotarpis, transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) eksploatacinės charakteristikos gali skirtis tiek, jog kurį laiką nebūtų laikomasi šio Tvarkos aprašo V skyriaus 20 punkte pateiktoje lentelėje nurodytų TPĮDS privalomųjų ribinių verčių, kol TPĮDS sistema pradėtų transporto priemonės vairuotojui signalizuoti apie gedimą;

3.1.2. Kiekvieną kartą paleidžiant variklį, turi būti atliekama diagnostinių patikrų seka ir užbaigiama bent viena seka, jeigu buvo laikomasi privalomųjų bandymo sąlygų. Šios sąlygos turi būti pasirenkamos taip, kad visos jos galiotų esant važiavimo sąlygoms, kurios nurodytos šio priedo 1 priedėlio 2 skirsnyje;

3.1.2.1. Nereikalaujama, kad gamintojai sudedamąją dalį/sistemą įjungtų tik transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) funkcinei kontrolei atlikti, jeigu taikomos transporto priemonės eksploatavimo sąlygos ir jeigu ta sistema paprastai neturėtų būti įjungta (pvz., deNOx sistemai skirto aktyviklio talpyklos šildytuvo arba kombinuotojo deNOx ir kietųjų dalelių filtro įjungimas, jei ši sistema paprastai nebūtų įjungiama);

3.1.3. Transporto priemonei įrengiamai diagnostikos sistemai (TPĮDS) gali priklausyti įtaisai, matuojantys, priimantys su eksploataciniais parametrais susijusius signalus ir užtikrinantys atsaką (pvz., transporto priemonės greitį, variklio sūkių skaičių, įjungtą pavarą, temperatūrą, įsiurbiamo oro slėgį arba bet kokį kitą parametrą), kad būtų galima nustatyti veikimo sutrikimus ir sumažinti riziką, jog galėtų būti signalizuojama apie tariamą veikimo sutrikimą. Tais įtaisais negali būti išderinimo įtaisai;

Bandymų ciklų specialieji apibrėžimai

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-577, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 135-5118 (2006-12-12), i. k. 106301MISAK00D1-577

3.1.4. Prieiga prie transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS), reikalinga tikrinant variklį, atliekant jo diagnostiką, einamąjį remontą arba jį remontuojant, neturi būti ribojama ir užtikrinama standartinėmis priemonėmis. Visi su išmetamaisiais dujiniais teršalais susiję trikties kodai turi atitikti aprašytuosius šio priedo 6.8.5 skirsnyje.

3.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) reikalavimai, 1 etapas:

3.2.1. Atsižvelgiant į šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 punkte nustatytas datas, visų dyzelinių variklių ir dyzelinius variklius turinčių transporto priemonių TPĮDS turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo padidėjęs išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nurodytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes;

3.2.2. Jeigu transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka 1 etapo reikalavimus, ji turi kontroliuoti:

3.2.2.1. visišką deginių filtro katalizatoriaus pašalinimą, jeigu jis įmontuotas atskirame korpuse (deginių filtras katalizatorius gali būti deNOX sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru);

3.2.2.2. deNOx sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu ši sistema įrengta, atsižvelgiant tik į išmetamų NOx kiekį;

3.2.2.3. kietųjų dalelių filtro darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu šis filtras įrengtas, atsižvelgiant tik į išmetamų kietųjų dalelių kiekį;

3.2.2.4. kombinuotos deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos, jeigu ji įrengta, darbo veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NOx ir kietųjų dalelių kiekį.

3.2.3. Didelis veikimo sutrikimas:

3.2.3.1. Dyzeliniams varikliams įrengiamos TPĮDS pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus reikalavimus gali būti skirtos kontroliuoti ne atitinkamas TPĮDS sistemai nustatytas ribines vertes atsižvelgiant į 3.2.2.1–3.2.2.4 skirsnius, o didelius toliau nurodytų sudedamųjų dalių veikimo sutrikimus:

– deginių filtro katalizatoriaus, jeigu jis įmontuotas kaip atskiras agregatas, kuris gali būti deNOx sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru,

– deNOx sistemos, jeigu ji įrengta,

– kietųjų dalelių filtro, jeigu jis įrengtas,

– kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos.

3.2.3.2. Jeigu varikliui įrengta deNOx sistema, didelio veikimo sutrikimo pavyzdžiai – tai visiškas sistemos pašalinimas arba jos pakeitimas tariama sistema (abiem atvejais – tai numatytasis veikimo sutrikimas), deNOx sistemai reikalingo aktyviklio trūkumas, selektyviosios katalizinės redukcijos bet kokios elektrinės sudedamosios dalies gedimas, deNOx sistemos bet kokios sudedamosios dalies elektros elemento (t. y. jutiklių ir paleidiklių, dozavimo prietaiso) gedimas, įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą, aktyviklio dozavimo sistemos gedimą (pvz., oro tiekimo triktis, užsikišusi tūta, dozavimo siurblio gedimas);

3.2.3.3. Jei varikliui įrengtas kietųjų dalelių filtras, didelis veikimo sutrikimas – tai filtro filtruojamojo elemento išsilydymas arba filtro užsikimšimas, dėl kurio slėgio skirtumo diapazono vertės ima skirtis tiek, kad skirtumas neatitinka gamintojo nurodytojo, bet kokios kietųjų dalelių filtro sudedamosios dalies elektrinio elemento (t. y. jutiklių ir paleidiklių, dozavimo prietaiso) gedimas, bet koks, jeigu taikoma, aktyviklio dozavimo sistemos gedimas (užsikišusi tūta, dozavimo siurblio gedimas);

3.2.4. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nereikia kontroliuoti, jeigu tų dalių arba sistemų veikimui iš esmės sutrikus ar jas pašalinus, išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės neviršija nustatytųjų TPĮDS sistemai pagal pirmo etapo reikalavimus, pateiktus šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. lentelėje (teršalų kiekis matuojamas per šio priedo 1 priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytus ciklus). Ši nuostata netaikoma nei išmetamųjų dujų recirkuliavimo prietaisui (EGR), deNOx sistemai, kietųjų dalelių filtrui arba kombinuotajai deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemai, nei sudedamajai daliai arba sistemai, kuri kontroliuojama didelio veikimo sutrikimo atžvilgiu.

3.3. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) reikalavimai, 2 etapas:

3.3.1. Atsižvelgiant į šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 18 p. nustatytas datas, visų dyzelinių arba dujinių variklių ar dyzelinius arba dujinius variklius turinčių transporto priemonių TPĮDS turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba variklio sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo padidėjęs išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. nurodytoje lentelėje pateiktas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes.

Transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi apimti ryšio sąsają (aparatinė įranga ir pranešimai) tarp variklio elektroninio valdymo agregato (-ų) ir bet kokios kitos galios pavaros arba transporto priemonės valdymo agregato, jeigu informacija, kuria yra keičiamasi, turi įtakos, kad išmetamų teršalų kiekis būtų kontroliuojamas pagal nustatytus reikalavimus. Transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi tikrinti variklio elektroninio valdymo agregato ir priemonės, užtikrinančios sąsają su kitomis sudedamosiomis transporto priemonės dalimis (pvz., ryšio magistralės), vientisumą;

3.3.2. Jeigu transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka 2 etapo reikalavimus, ji turi kontroliuoti:

3.3.2.1. deginių filtro katalizatoriaus darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu jis įrengtas atskirame korpuse (deginių filtras katalizatorius gali būti NOx sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru);

3.3.2.2. deNOx sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu ši sistema įrengta, atsižvelgiant tik į išmetamų NOx kiekį;

3.3.2.3. kietųjų dalelių filtro darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu šis filtras įrengtas, atsižvelgiant tik į išmetamų kietųjų dalelių kiekį;

3.3.2.4. kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos, jeigu ji įrengta, darbo veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant į išmetamą NOx ir kietųjų dalelių kiekį;

3.3.2.5. variklio elektroninio valdymo agregato ir bet kokios kitos galios pavaros arba transporto priemonės elektrinės arba elektroninės sistemos (pvz., elektroninio transmisijos kontrolės agregato) sąsają elektrinio vientisumo atžvilgiu.

3.3.3. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nereikia kontroliuoti, jeigu tų dalių arba sistemų veikimui iš esmės sutrikus ar jas pašalinus, išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės neviršija nustatytųjų TPĮDS sistemai pagal antro etapo reikalavimus, pateiktus šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. nurodytoje lentelėje (teršalų kiekis matuojamas per šio priedo 1 priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytus ciklus). Ši nuostata netaikoma išmetamųjų dujų recirkuliavimui (EGR), deNOx sistemai, kietųjų dalelių filtrui arba kombinuotajai deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemai.

3.4. 1 ir 2 etapo reikalavimai:

3.4.1. Jeigu transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) atitinka 1 ir 2 etapų reikalavimus, ji turi kontroliuoti:

3.4.1.1. elektroninius degalų įpurškimo sistemos elementus, degalų kiekio ir degalų įpurškimo valdymo paleidiklio grandinės vientisumą (t. y. atvirosios grandinės arba trumpojo jungimo grandinės) ir bendrą veikimo sutrikimą;

3.4.1.2. visas kitas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusias variklio arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamąsias dalis arba sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu ir kurioms sugedus pro išmetimo vamzdį išmetamų dujinių teršalų kiekis viršytų šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes.

Tos kitos sudedamosios dalys arba sistemos – tai bent išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) sistema, sistemos arba sudedamosios dalys oro masės srautui, oro tūriniam srautui (ir temperatūrai), pripūtimo slėgiui ir įleidimo kolektoriaus slėgiui kontroliuoti bei valdyti (ir atitinkami šiuos procesus taikyti leidžiantys jutikliai), deNOx sistemos jutikliai bei paleidikliai ir elektroninėmis priemonėmis įjungto kietųjų dalelių filtro jutikliai bei paleidikliai;

3.4.1.3. bet kokia kita su išmetamų teršalų kiekiu susijusi variklio arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis arba sistema, sujungta su elektroniniu valdymo prietaisu, turi būti kontroliuojama, ar išlaikomas jos elektrinės jungties vientisumas, jeigu pirmiau minėta sudedamoji dalis arba sistema nekontroliuojama kaip nors kitaip;

3.4.1.4. jei tai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, kuriai būtinas sunaudojamasis aktyviklis, turintis variklis, transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi kontroliuoti:

– ar netrūksta kokio nors iš privalomųjų aktyviklių,

– ar privalomojo aktyviklio kokybė atitinka specifikacijas, kurias gamintojas yra nustatęs šio Tvarkos aprašo 2priede,

– aktyviklio naudojimą ir dozavimą

pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.4 skirsnį.

3.5. Transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) eksploatavimas ir laikinas tam tikrų šia sistema vykdomų kontrolės funkcijų išjungimas:

3.5.1. Transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) turi būti suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonėje įrengta taip, kad ta sistema, kol taikomos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.5.4. skirsnyje apibrėžtos sąlygos, atitiktų šio priedo reikalavimus.

Jeigu įprastų eksploatavimo sąlygų nesilaikoma, dėl išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos gali iš dalies sumažėti TPĮDS sistemos darbo veiksmingumas, t. y. šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nurodytos ribinės vertės gali būti viršijamos tol, kol TPĮDS sistema apie gedimą pradeda signalizuoti transporto priemonės vairuotojui.

Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) neturi būti išjungiama, jeigu nesilaikoma vienos arba daugiau toliau nurodytų išjungimo sąlygų:

3.5.1.1. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima išjungti, jeigu jos tinkamumui kontroliuoti turi įtakos žemi degalų lygiai. Dėl šios priežasties išjungti pirmiau minėtą sistemą leidžiama tada, jeigu degalų bake degalų yra mažiau nei 20 % vardinės bako talpos;

3.5.1.2. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti taikant papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją, kaip aprašyta šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.5.1 skirsnyje.

3.5.1.3. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti, jeigu pradedama taikyti saugaus eksploatavimo arba veikimo avariniu režimu strategija;

3.5.1.4. Jei tai transporto priemonės, suprojektuotos taip, kad jos būtų pritaikytos galios ėmimo įrenginiams įrengti, TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima išjungti tik tada, jeigu jos išjungiamos veikiant galios ėmimo įrenginiui ir transporto priemonei stovint;

3.5.1.5. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis ir kurios įrengtos už variklio, galima laikinai išjungti išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemai taikant periodinio regeneravimo procesą (t. y. kietųjų dalelių filtrą, deNOx sistemą arba kombinuotąją deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemą);

3.5.1.6. TPĮDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti, jeigu nesilaikoma šio Tvarkos aprašo I priedo 6.1.5.4 skirsnyje apibrėžtų naudojimo sąlygų ir jeigu tą išjungimą galima pagrįsti TPĮDS vykdomos kontrolės apribojimu (įskaitant modeliavimą).

3.5.2. Neprivaloma numatyti nuostatos, kad TPĮDS kontrolės sistema įvertintų ne pagal nustatytus reikalavimus veikiančias sudedamąsias dalis, jeigu tas dalis įvertinant galėtų kilti pavojus saugai arba dėl to galėtų sugesti sudedamoji dalis.

3.6. Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimas:

3.6.1. TPĮDS sistemai turi būti įrengtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), kurį transporto priemonės vairuotojas galėtų lengvai matyti. Išskyrus šio priedo 3.6.2 skirsnyje nurodytą atvejį, veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) (t. y. simboliu arba lempute) turi būti signalizuojama tik apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusį gedimą, išskyrus, jeigu vairuotojui reikia signalizuoti apie avarinį paleidimą arba veikimą avariniu režimu. Su saugumu susijusiems pranešimams teikiama visiška pirmenybė. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) turi būti matomas visomis galimomis apšvietimo sąlygomis. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) yra įjungiamas, jame turi būti matomas standarto LST ISO 2575 (¹) reikalavimus atitinkantis simbolis (t. y. prietaisų skydelio signalinė lemputė arba prietaisų skydelio rodytuve pateikiamas simbolis). Transporto priemonėje neturi būti įrengiamas daugiau nei vienas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR). Leidžiama pateikti atskirąją specialią informaciją (pvz., su stabdžių sistema, užsisegtu saugos diržu, tepalo slėgiu, einamojo remonto reikalavimais susijusią informaciją arba nurodančią, kad deNOx sistemai trūksta privalomojo aktyviklio). Veikimo sutrikimo rodytuvuose (VSR) draudžiama naudoti raudoną spalvą;

3.6.2. Veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) galima vairuotojui signalizuoti, kad privaloma atlikti neatidėliotinus techninės priežiūros darbus. Be pirmiau minėto signalo, atitinkamą signalą apie tai, kad neatidėliotinai privaloma vykdyti techninės priežiūros reikalavimus, taip pat galima pateikti prietaisų skydelio rodytuve;

3.6.3. Jei tai strategijos, kurias taikant, kad būtų įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), reikia atlikti ne vien pradinio kondicionavimo ciklą, gamintojas turi pateikti duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, kuriuo tinkamai įrodoma, jog kontrolės sistema yra ganėtinai veiksminga ir laiku nustato sudedamosios dalies darbo veiksmingumo sumažėjimą. Neleidžiama naudoti strategijų, kurioms, kad būtų įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), vidutiniškai reikia taikyti daugiau nei dešimt TPĮDS arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklų;

3.6.4. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas kiekvieną kartą, kai variklio valdymo agregatas persijungia veikti išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimu. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas, jeigu TPĮDS sistemos būklė yra tokia, kad ta sistema neatitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimų;

3.6.5. Jei daroma nuoroda į šį skirsnį taip pat turi būti įjungiamas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir, be to, taip pat turėtų būti įjungiamas atskirasis įspėjimo režimas, pvz., pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) arba įsižiebia atitiktį standartui LST ISO 2575 (²) patvirtinantis simbolis, t. y. įjungiamas ne tik veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR);

3.6.6. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas, jeigu transporto priemonės uždegimo jungiklio raktas prieš paleidžiant variklį arba pradedant prasukinėti alkūninį veleną yra pasukamas į padėtį „degimas įjungtas“, ir išjungiamas per 10 sekundžių nuo variklio paleidimo, jeigu iki to nebuvo nustatyta jokio gedimo.

3.7. Trikties kodo laikymas:

TPĮDS sistema turi registruoti trikties kodą (-us), apibūdinantį (-čius) išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistemos būklę. Turi būti laikomi visų nustatytų ir patvirtintų veikimo sutrikimų, dėl kurių buvo įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), trikties kodai, turintys identifikuoti, kokios sistemos arba sudedamosios dalies veikimas yra sutrikęs. Turėtų būti laikomas atskirasis kodas, nurodantis tikėtiną veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo būklę (pvz., rodytuvas „įjungiamas“, „išjungiamas“).

Pagal nustatytus reikalavimus dirbančioms išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms ir išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, kurias siekiant išsamiai įvertinti reikalingas ilgesnis variklio veikimas, identifikuoti turi būti naudojami atskirieji būklę apibūdinantys kodai. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas ištikus gedimui arba ėmus taikyti išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimus, turi būti laikomas tikėtiną veikimo sutrikimo sritį identifikuojantis kodas. Trikties kodas taip pat turi būti laikomas šio priedo 3.4.1.1 ir 3.4.1.3 skirsniuose nurodytais atvejais.

3.7.1. Jeigu kontrolė netaikoma dešimčiai bandomojo važiavimo ciklų dėl to, kad transporto priemonė tebeeksploatuojama atitinkančiomis nustatytąsias šio priedo 3.5.1.2 punkte sąlygomis, kontrolės sistemą į būklę „parengta“ galima perjungti neužbaigus kontrolės proceso;

3.7.2. Variklio darbo valandų su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) skaičių bet kada turi būti įmanoma sužinoti naudojant nuosekliojo prievado ryšio kanalo standartinę jungtį pagal šio priedo 6.8 skirsnyje pateiktas specifikacijas.

3.8. Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) išjungimas:

3.8.1. Veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR) galima išjungti po trijų nuoseklių važiavimo ciklų arba 24 variklio darbo valandų, jeigu veikimo sutrikimo rodytuvus (VSR) įjungianti kontrolės sistema gedimo nebenustatė ir jeigu nebuvo nustatytas kitas gedimas, kuris veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR) galėtų įjungti nepriklausomai;

3.8.2. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas dėl to, kad trūksta deNOx sistemai reikalingo aktyviklio ar dėl kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos arba dėl naudojamo gamintojų nustatytų specifikacijų neatitinkančio aktyviklio, pripylus aktyviklio arba talpykloje esantį skystį pakeitus privalomąsias specifikacijas atitinkančiu aktyvikliu, veikimo sutrikimo rodytuvą (VSR) galima perjungti į ankstesnę būklę;

3.8.3. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas dėl to, kad varikliui dirbant išmetamų NOx kiekis kontroliuojamas ne pagal nustatytus reikalavimus, arba dėl netinkamo aktyviklio naudojimo arba dėl sutrikusios dozavimo veiklos, veikimo sutrikimo rodytuvą galima perjungti į ankstesnę įjungimo būklę, jeigu nebetaikomos šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.3, 6.5.4 ir 6.5.7 skirsniuose nustatytos sąlygos.

3.9. Trikties kodo ištrynimas:

3.9.1. TPĮDS sistema gali ištrinti trikties kodą ir variklio darbo valandų skaičių bei per triktį užregistruotus variklio darbo sąlygų parametrus, jeigu ta pati triktis iš naujo neužregistruojama per bent 40 variklio pašildymo ciklų arba 100 variklio darbo valandų (taikomas pirmiau nustatomas įvykis), išskyrus 3.9.2 skirsnyje nurodytus atvejus;

3.9.2. Nuo 2006 m. lapkričio 9 d. (naujiems tipo patvirtinimams) ir nuo 2007 m. spalio 1 d. (visiems registravimo atvejams), jei trikties kodas generuojamas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5.3 arba 6.5.4 skirsnius, TPĮDS sistema rodmenį apie trikties kodą ir variklio darbo valandų skaičių su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) turi išlaikyti bent 400 dienų arba 9 600 variklio darbo valandų.

Bet koks pirmiau minėtas trikties kodas ir atitinkamas variklio darbo su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) valandų skaičius neturi būti ištrinamas, naudojant išorinius diagnostikos arba kitokius prietaisus, kaip nurodyta šio priedo 6.8.3 skirsnyje.

4. SU TPĮDS SISTEMŲ TIPO PATVIRTINIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI

4.1. Suteikiant tipo patvirtinimą, su TPĮDS sistema bandymas atliekamas pagal šio priedo 1 priedėlyje nurodytas procedūras.

TPĮDS sistemos patvirtinimo bandymai atliekami su tipiniu variklių šeimos varikliu (žr. šio Tvarkos aprašo I priedo 8 skirsnį) arba, jeigu šie bandymai neatliekami, tipo tvirtinimo institucijai įteikiama TPĮDS sistemą turinčių variklių šeimos pirminės TPĮDS sistemos bandymo ataskaita.

4.1.1. Jei tai 3.2 skirsnyje nurodyta pirmo etapo TPĮDS, ji turi:

4.1.1.1. signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu išmetamų dujinių teršalų kiekis dėl to gedimo viršytų šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes, arba

4.1.1.2. jeigu taikoma, signalizuoti apie visus didelius papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimo sutrikimus;

4.1.2. Jei tai 3.3 skirsnyje nurodyta 2 etapo TPĮDS, ji turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu išmetamų dujinių teršalų kiekis dėl to gedimo viršytų šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes;

4.1.3. Jei tai 1 etapo TPĮDS ir 2 etapo TPĮDS sistemos, TPĮDS turi signalizuoti apie bet kokio privalomojo aktyviklio, kuris reikalingas papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimui, trūkumą.

4.2. Įrengimo reikalavimai:

4.2.1. Transporto priemonėje įrengiant TPĮDS sistemą turintį variklį, laikomasi transporto priemonės įrangai taikomų šio priedo nuostatų:

– 3.6.1, 3.6.2 ir 3.6.5 skirsnių nuostatos, taikomos veikimo sutrikimo rodytuvui (VSR) ir, jeigu būtina, papildomiems įspėjimo režimams,

– jeigu taikoma, 6.8.3.1 skirsnio nuostatos dėl transporto priemonei įrengiamos diagnostikos įrangos agregato,

– 6.8.6 skirsnio nuostatos dėl sietuvo ryšio.

4.3. Tipo patvirtinimo defektinei TPĮDS sistemai suteikimas:

4.3.1. Gamintojas institucijos gali prašyti, kad TPĮDS būtų priimta jai suteikti tipo patvirtinimą net tada, jeigu jai buvo nustatytas vienas arba daugiau defektų, dėl kurių ta sistema ne visiškai atitinka specialius šio priedo reikalavimus;

4.3.2. Institucija, svarstydama prašymą, nustato, ar įmanoma laikytis šio priedo reikalavimų, arba toks reikalavimas būtų nepagrįstas.

Institucija atsižvelgia į gamintojo pateiktus duomenis, išsamiai apibūdinančius šiuos veiksnius (toliau išvardijami ne visi veiksniai): techninį pagrįstumą, pasirengimo trukmę ir gamybos ciklus, įskaitant variklių konstrukcijos ir atnaujintos kompiuterių programinės įrangos įdiegimo ir jos taikymo nutraukimo trukmę, atsižvelgiant į kurią sukurta TPĮDS būtų tinkamesnė laikytis šio Tvarkos aprašo reikalavimų, ir ar gamintojas įrodė, kad ėmėsi tinkamų pastangų laikytis šio Tvarkos aprašo reikalavimų;

4.3.3. Institucija nepriima jokių prašymų dėl defektinių sistemų, jeigu tie prašymai susiję su sistemomis, kurioms neįrengiami privalomieji kontrolės prietaisai;

4.3.4. Institucija nepriima jokių su defektinėmis sistemomis susijusių prašymų, jeigu nesilaikoma šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytų TPĮDS sistemai taikomų ribinių verčių;

4.3.5. Nustatant identifikuotus defektus, su 1 etapo TPĮDS susiję defektai, atsižvelgiant į šio priedo 3.2.2.1, 3.2.2.2, 3.2.2.3, 3.2.2.4 ir 3.4.1.1 skirsnius, ir su 2 etapo TPĮDS sistema susiję defektai, atsižvelgiant į šio priedo 3.3.2.1, 3.3.2.2, 3.3.2.3, 3.3.2.4 ir 3.4.1.1 skirsnius, identifikuojami pirmiausia;

4.3.6. Prieš suteikiant tipo patvirtinimą arba jį suteikiant, neleidžiama taikyti jokio defekto, atsižvelgiant į 3.2.3 ir 6 skirsnių reikalavimus, išskyrus šio priedo 6.8.5 poskyrį.

4.3.7. Leidimo taikyti defektą trukmė:

4.3.7.1. Defektą galima taikyti du metus nuo variklio tipo arba transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jos variklį, dienos, jeigu neįmanoma patikimai įrodyti, kad defektui pašalinti būtų privaloma iš esmės modifikuoti variklį ir kad tam būtų reikalingas papildomas ilgesnis nei dvejų metų laikas. Šiuo atveju defektą galima taikyti ne ilgiau nei trejus metus;

4.3.7.2. Gamintojas gali prašyti, kad pirminio tipo tvirtinimo institucija suteiktų leidimą defektą taikyti atgaline data, jeigu tas defektas nustatomas jau suteikus pirminį tipo patvirtinimą. Šiuo atveju defektą galima taikyti du metus nuo pranešimo apie defektą įteikimo tipo tvirtinimo institucijai dienos, jeigu negalima patikimai įrodyti, kad defektui pašalinti būtų privaloma iš esmės modifikuoti variklį ir kad tam būtų reikalingas papildomas ilgesnis nei dvejų metų laikas. Šiuo atveju defektą galima taikyti ne ilgiau nei trejus metus.

4.3.7.3. Institucija apie savo sprendimą leisti taikyti defektą praneša visoms kitų valstybių narių institucijoms pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo atitinkamo straipsnio reikalavimus.

5. PRIEIGA PRIE TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS (TPĮDS) INFORMACIJOS

5.1. Atsarginės dalys, diagnostikos prietaisai ir bandymo įranga:

5.1.1. Su paraiškomis suteikti tipo patvirtinimą arba iš dalies keisti tipo patvirtinimą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo atitinkamus straipsnius, pateikiama su TPĮDS susijusi informacija. Ši susijusi informacija turi leisti atsarginių ir modifikuotų atsarginių sudedamųjų dalių gamintojams užtikrinti, kad jų gaminamos dalys būtų tinkamos TPĮDS sistemai, t. y. kad būtų galima eksploatuoti be gedimų ir kad transporto priemonės naudotojui netektų šalinti gedimų. Be to, ta susijusi informacija turi leisti diagnostikos prietaisų ir bandymo įrangos gamintojams gaminti prietaisus ir įrangą, tinkamą veiksmingai ir tiksliai išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos diagnozei atlikti;

5.1.2. Tipo patvirtinimo institucijos, jeigu įteikiamas prašymas, EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlį, kuriame nurodoma su TPĮDS susijusi informacija, nediskriminuodamos pateikia visiems suinteresuotiems sudedamųjų dalių, diagnostikos prietaisų arba bandymo įrangos gamintojams;

5.1.2.1. Jei tai atsarginės arba einamojo remonto sudedamosios dalys, informacijos galima prašyti tik apie tas sudedamąsias dalis, kurioms taikomas EB tipo patvirtinimas arba kurios yra sistemos, kuriai taikomas EB tipo patvirtinimas, sudedamosios dalys;

5.1.2.2. Prašant pateikti informacijos, turi būti tiksliai nurodomas variklio modelio tipas/variklio modelio tipas, atsižvelgiant į variklio šeimą, apie kurį prašoma informacijos. Prašyme turi būti patvirtinta, kad informacija reikalinga atsarginėms arba modifikuotoms sudedamosioms dalims ar diagnostikos prietaisams arba bandymo įrangai gaminti.

5.2. Remontui būtina informacija:

5.2.1. Ne vėliau nei per tris mėnesius nuo to laiko, kai gamintojas kiekvienam įgaliotajam prekiautojui arba remonto dirbtuvėms Bendrijoje pateikia remontui būtiną informaciją, gamintojas užtikrina, kad informacija (įskaitant visus vėlesnius pakeitimus ir papildymus) būtų prieinama už pagrįstą ir nediskriminacinį mokestį;

5.2.2. Gamintojas, jeigu būtina, už mokestį taip pat turi pateikti techninę informaciją, reikalingą variklinėms transporto priemonėms remontuoti arba jų techninei priežiūrai atlikti, jeigu ta informacija nesaugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu nelaikoma esmine, slapta praktine patirtimi, kuri yra tinkamai identifikuota. Reikalingos techninės informacijos šiuo atveju neturi būti be reikalo draudžiama skelbti.

Šia informacija leidžiama naudotis visiems asmenims, atliekantiems einamąjį transporto priemonių remontą ar techninę priežiūrą, jas remontuojantiems arba bandantiems, teikiantiems avarinę pagalbą arba gaminantiems ar parduodantiems atsargines ir modifikuotas atsargines sudedamąsias dalis, diagnostikos prietaisus ir bandymo įrangą;

5.2.3. Jeigu šių nuostatų nesilaikoma, tvirtinimo institucija imasi atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta, kad remontui reikalinga informacija būtų prieinama pagal tipui patvirtinti ir eksploatuojamoms transporto priemonėms patikrinti nustatytą metodiką.

6. DIAGNOSTIKOS SIGNALAI

6.1. Nustačius pirmą kiekvienos sudedamosios dalies arba sistemos veikimo sutrikimą, į kompiuterio atmintį turi būti įrašyti per triktį užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai. Užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai (čia išvardyti ne visi privalomieji parametrai) – tai apskaičiuotoji variklio apkrovos vertė, variklio sūkių skaičius, aušinimo skysčio temperatūra, slėgis įsiurbimo kolektoriuje (jeigu kolektorius įrengtas) ir trikties, dėl kurios duomenys buvo įrašyti, kodas. Gamintojas turi pasirinkti tuos per triktį užregistruotinus variklio darbo sąlygų parametrus, kurie būtų naudingiausi veiksmingai atliekant remontą;

6.2. Privaloma įrašyti tik vieną variklio darbo sąlygų parametrų rinkinį. Gamintojai gali pasirinkti, kad į kompiuterio atmintį būtų įrašomi papildomi variklio darbo sąlygų parametrai, jeigu bent privalomuosius variklio darbo sąlygų parametrus galima nuskaityti 6.8.3 ir 6.8.4 skirsnių specifikacijas atitinkančiu universaliuoju rodmenų nuskaitymo įtaisu. Jei trikties kodas, dėl kurio buvo privaloma įrašyti variklio darbo sąlygų parametrus, ištrinamas pagal šio priedo 3.9 skirsnį, įrašytus variklio darbo sąlygų parametrus taip pat galima ištrinti;

6.3. Jeigu prieinami ir jeigu įteikiamas prašymas, per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį duomenų prievadą turi būti prieinami ne tik per triktį užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai, bet ir toliau nurodomi signalai (jeigu informacija yra prieinama transporto priemonėje įrengtam kompiuteriui ir jeigu ją galima nustatyti, remiantis transporto priemonėje įrengtam kompiuteriui prieinama informacija): diagnostinių trikties kodų, variklio aušinimo skysčio temperatūros, įpurškimo reguliavimo, įsiurbiamo oro temperatūros, oro slėgio kolektoriuje, oro srauto, variklio sūkių skaičiaus, pedalo padėties jutiklio išėjimo vertės, apskaičiuotosios variklio apkrovos vertės, transporto priemonės greičio ir degalų slėgio.

Signalai turi būti pateikti standartiniais vienetais pagal 6.8 skirsnyje pateiktas specifikacijas. Tikrieji signalai turi būti aiškiai identifikuoti atskirai nuo nustatomos vertės ir veikimo avariniu režimu signalų;

6.4. Jei tai bet kokia išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema, su kuria, ją įrengus transporto priemonėje, atliekami specialūs įvertinimo bandymai, atskirieji būklės arba parengties kodai turi būti laikomi kompiuterio atmintyje, kad būtų galima identifikuoti pagal nustatytus reikalavimus veikiančias išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemas ir tas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemas, kurioms reikalinga ilgesnė variklio darbo trukmė, kad būtų galima atlikti tinkamą diagnostinį patikrinimą. Neprivaloma laikyti tų kontrolės prietaisų parengties kodų, kuriuos galima laikyti nepertraukiamai veikiančiais kontrolės prietaisais. Parengties kodai niekada neturėtų būti nustatomi į „neparengtas“ būklę, jeigu įjungtas uždegimas, arba jeigu jis išjungtas. Jeigu, atliekant einamojo remonto procedūras, parengties kodai nustatomi į būklę „neparengtas“, ši būklė turi būti taikoma visiems, o ne pavieniams kodams;

6.5. TPĮDS sistemos reikalavimai, atsižvelgiant į kuriuos transporto priemonei buvo išduotas sertifikatas (t. y. pirmo arba antro etapo TPĮDS), ir pagrindinės išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos, kurią kontroliuoja 6.8.4 skirsnio reikalavimus atitinkanti TPĮDS, reikalavimai turi būti prieinami standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuosekliuoju prievadu pagal 6.8. skirsnyje nurodytas specifikacijas;

6.6. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo skaičius, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo 2 ir 6 prieduose, turi būti prieinamas per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį prievadą. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo skaičius turi būti pateikiamas standartinio formato;

6.7. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) pateikiamas per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį prievadą. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) pateikiamas standartinio formato;

6.8. Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės diagnostikos sistema turi būti tinkama standartinei ir neapribotai prieigai užtikrinti ir ji turi atitikti LST ISO 15765 arba SAE J1939 reikalavimus, kaip nustatyta toliau pateikiamuose skirsniuose:

6.8.1. 6.8.2–6.8.5 skirsniuose turi būti taikomas LST ISO 15765 arba SAE J1939 standartas;

6.8.2. Transporto priemonės ryšį su išoriniu diagnostikos prietaisu užtikrinanti jungtis turi atitikti LST ISO 15765-4 standarto arba panašius SAE J1939 serijos standartų straipsnius;

6.8.3. Bandymo įranga ir diagnostikos prietaisai, kurie reikalingi ryšiui su TPĮDS sistemomis užtikrinti, turi atitikti LST ISO 15031-4 standarto arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnyje nustatytus funkcijų reikalavimus arba už juos griežtesnius reikalavimus;

6.8.3.1. Transporto priemonėje įrengiamą diagnostikos įrenginį, pvz., prietaisų skydelyje įrengiamą rodytuvą, užtikrinantį prieigą prie TPĮDS sistemos informacijos, naudoti leidžiama, tačiau tas rodytuvas teturi būti prieigą prie TPĮDS sistemos informacijos užtikrinančios standartinės diagnostikos jungties priedas.

6.8.4. Diagnostikos duomenys (kaip nustatyta šiame skirsnyje) ir dvikryptė valdymo informacija turi būti teikiama LST ISO 15031-5 standarte arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnyje aprašytu formatu ir vienetais bei tie duomenys ir informacija turi būti prieinama naudojant diagnostikos prietaisus, atitinkančius LST ISO 15031-5 standarto arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnio reikalavimus.

Gamintojas nacionalinei standartizavimo institucijai perduoda su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., parametrų identifikatorių, TPĮDS sistemos kontrolės prietaiso Id's, Bandymo Id's, kurie nenustatyti LST ISO 15031-5 standarte, tačiau susiję su šiuo Tvarkos aprašu;

6.8.5. Jeigu užregistruojama triktis, gamintojas ją turi identifikuoti tinkamiausiu gedimo kodu, atitinkančiu nurodytuosius LST ISO 15031-6 standarto 6.3 skirsnyje (su išmetamųjų teršalų sistema susijusios diagnostikos sistemos gedimų kodai). Jeigu pirmiau minėtas identifikavimas neįmanomas, gamintojas gali naudoti LST ISO 15031-6 standarto 5.3 ir 5.6 skirsniuose nurodytus gedimų kodus. Trikties kodai turi būti laisvai prieinami standartine diagnostikos įranga, atitinkančia šio priedo 6.8.3 skirsnio nuostatas.

Gamintojas nacionalinei standartizavimo institucijai perduoda su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., parametrų identifikatorių, TPĮDS sistemos kontrolės prietaiso Id's, Bandymo Id's, kurie nenustatyti LST ISO 15031-5 standarte, tačiau susiję su šiuo Tvarkos aprašu.

Pasirinktinai gamintojas triktį gali identifikuoti tinkamiausiu trikties kodu, atitinkančiu nurodytuosius SAE J2012 arba SAE J1939-73;

6.8.6. Transporto priemonės ir diagnostikos prietaiso sietuvo jungtis turi būti standartinė ir turi atitikti visus LST ISO 15031-3 standarto arba SAE J1939-13 reikalavimus.

Jei tai N₂, N₃, M₂, ir M₃ kategorijų transporto priemonės, jungtuvą galima įrengti tinkamoje vietoje šalia vairuotojo sėdynės, įskaitant kabinos grindis, o ne pirmiau minėtuose standartuose aprašytoje vietoje, jeigu laikomasi kitų LST ISO 15031-3 standarto reikalavimų. Šiuo atveju jungtuvas turėtų būti prieinamas ne transporto priemonėje esančiam asmeniui ir jungtuvas neturėtų trukdyti patekti į vairuotojo sėdynę.

Dėl įrengimo vietos, kuri aptarnaujantiems pareigūnams yra lengvai prieinama, tačiau apsaugota, kad jos nebūtų galima atsitiktinai apgadinti įprastomis eksploatavimo sąlygomis, turi būti susitarta su patvirtinimo institucija.

______________

11 priedo 1 priedėlis

TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS (TPĮDS) PATVIRTINIMO BANDYMAI

1. ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašoma varikliui įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) veikimo tikrinimo procedūra, kurią taikant modeliuojamas atitinkamų su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusių sistemų, naudojamų varikliui arba išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemai valdyti, gedimas. Priedėlyje taip pat pateikiamos TPĮDS sistemų patvarumo nustatymo procedūros.

1.1. Defektinės sudedamosios dalys/sistemos:

Gamintojas, siekdamas įrodyti, kad išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema arba sudedamoji dalis, dėl kurios gedimo teršalų išmetimas pro išmetimo vamzdį galėtų padidėti taip, jog būtų viršijamos atitinkamos TPĮDS sistemai taikomos ribinės vertės, kontroliuojama veiksmingai, turi pristatyti defektines sudedamąsias dalis ir (arba) elektros prietaisus, kurie būtų naudojami modeliuojant gedimus.

Dėl tų defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų išmetamųjų dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytųjų TPĮDS sistemai taikomų ribinių verčių neturi viršyti daugiau nei 20 %.

Jeigu tipo patvirtinimas TPĮDS sistemai suteikiamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti matuojamas per ESC bandymo ciklą (žr. šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlį). Jeigu tipo patvirtinimas TPĮDS sistemai suteikiamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 18 p., išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti matuojamas per ETC bandymo ciklą (žr. šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlį);

1.1.1. Jeigu nustatoma, kad, varikliui įrengus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, neįmanoma atlikti lyginimo su TPĮDS sistemai taikomomis ribinėmis vertėmis (pvz., dėl to, kad nesilaikoma ETC bandymo ciklo duomenų statistinio patikimumo tikrinimo sąlygų), tos sudedamosios dalies arba prietaiso gedimą galima laikyti tinkamu, jeigu dėl to susitariama su tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgiant į gamintojo nurodomus su techniniais dalykais susijusius argumentus;

1.1.2. Jeigu atliekant bandymą, varikliui įrengus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, neįmanoma užtikrinti visiškos (net iš dalies) apkrovos kreivės (ji nustatoma varikliui dirbant pagal nustatytus reikalavimus), tos sudedamosios dalies arba prietaiso gedimą galima laikyti tinkamu, jeigu dėl to susitariama su tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgiant į gamintojo nurodomus su techniniais dalykais susijusius argumentus;

1.1.3. Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, keliais specialiais atvejais galima nenaudoti (pvz., jeigu įjungiamas avarinio veikimo režimas, jeigu su varikliu negalima atlikti jokio bandymo arba jeigu užstringa išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos vožtuvai). Šią išlygą dokumentais pagrindžia gamintojas. Dėl jos tariamasi su technine tarnyba.

1.2. Bandymo principas:

Jeigu bandymas su varikliu atliekamas jam įmontavus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, TPĮDS sistema patvirtinama, jeigu įjungiamas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR). TPĮDS taip pat patvirtinama, jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įsijungia esant žemesnėms nei TPĮDS sistemai nustatytosios ribinės vertės.

Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, neprivaloma naudoti specialiu šio priedėlio 6.3.1.6 ir 6.3.1.7 skirsniuose aprašytu gedimo režimų atveju ir taip pat kontroliuojant didelį veikimo sutrikimą.

1.2.1. Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPĮDS sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, galima nenaudoti keliais specialiais atvejais (pvz., jeigu pradedama taikyti veikimo avariniu režimu strategija, jeigu su varikliu negalima atlikti jokio bandymo, arba jeigu užstringa išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos vožtuvai). Šią išlygą dokumentais pagrindžia gamintojas. Dėl jos tariamasi su technine tarnyba.

2. BANDYMO APRAŠYMAS

2.1. TPĮDS sistemų patikra atliekama tokiais etapais:

– modeliuojamas variklio valdymo sudedamosios dalies arba išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veikimo sutrikimas, kaip aprašyta šio priedėlio 1.1 skirsnyje,

– pradinis TPĮDS sistemos, kuriai per 6.2 skirsnyje nurodytą pradinio kondicionavimo ciklą buvo sumodeliuotas veikimo sutrikimas, kondicionavimas,

– variklio, kuriam per 6.1 skirsnyje nurodytą TPĮDS sistemos bandymą buvo sumodeliuotas veikimo sutrikimas, eksploatavimas,

– nustatoma, ar TPĮDS įsijungia, esant sumodeliuotam veikimo sutrikimui ir ar apie veikimo sutrikimą tinkamai signalizuojama;

2.1.1. Jeigu veikimo sutrikimas turi įtakos variklio galiai (pvz., galios kreivei), TPĮDS sistemos bandymo ciklas tebelieka sutrumpinta ESC bandymo ciklo versija, kuri naudojama nustatyti išmetamųjų dujinių teršalų kiekį varikliui dirbant be pirmiau minėto veikimo sutrikimo.

2.2. Arba gamintojo prašymu sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių veikimo sutrikimą galima sumodeliuoti elektroninėmis priemonėmis pagal 6 skirsnio reikalavimus.

2.3. Gamintojai gali prašyti, kad kontrolė būtų atliekama ne per 6.1 skirsnyje nurodytą TPĮDS sistemos bandymo ciklą, jeigu institucijai galima įrodyti, jog kontrolę atliekant tada, kai taikomos TPĮDS sistemos bandymo ciklui galiojančios sąlygos, įprastu būdu eksploatuojant transporto priemonę būtų taikomos ribojamosios kontrolės sąlygos.

3. BANDYMO VARIKLIS IR DEGALAI

3.1. Variklis:

Bandymo variklis turi atitikti šio Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlyje nustatytas specifikacijas.

3.2. Degalai:

Bandymui turi būti naudojami atitinkami šio Tvarkos aprašo 4 priede aprašyti etaloniniai degalai.

4. BANDYMO SĄLYGOS

Bandymo sąlygos turi atitikti šiame Tvarkos apraše aprašyto išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo reikalavimus.

5. BANDYMO ĮRANGA

Variklio dinamometras turi atitikti šio Tvarkos aprašo 3 priedo reikalavimus.

6. TPĮDS SISTEMOS BANDYMO CIKLAS

6.1. TPĮDS sistemos bandymo ciklas – tai sutrumpintas ESC bandymo ciklas. Atskiri veikimo režimai taikomi ta pačia tvarka kaip atliekant ESC bandymo ciklą, plg. apibrėžimą šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlyje.

Variklis kiekvienu režimu turi dirbti ne ilgiau nei 60 sekundžių, variklio sūkių skaičius ir apkrova turi nusistovėti per pirmąsias 20 sekundžių. Nurodytas sūkių skaičius turi būti išlaikomas ±50 sūkių min^-1 tikslumu, o nurodytas sukamasis momentas – ±2 % didžiausio sukamojo momento esant bet kokiam sūkių skaičiui.

Atliekant TPĮDS sistemos bandymo ciklą, neprivaloma matuoti išmetamųjų dujinių teršalų.

6.2. Pradinio kondicionavimo ciklas:

6.2.1. Sumodeliavus vieną iš 6.3 skirsnyje nustatytų gedimo režimų, varikliui ir jam įrengtai TPĮDS sistemai taikomas pradinio kondicionavimo ciklas;

6.2.2. Gamintojui pateikus prašymą ir pritarus tipo tvirtinimo institucijai, galima paeiliui atlikti devynis TPĮDS sistemos bandymo ciklus.

6.3. TPĮDS sistemos bandymas:

6.3.1. Dyzeliniai varikliai ir dyzelinius variklius turinčios transporto priemonės:

6.3.1.1. Užbaigus pradinį kondicionavimą pagal 6.2 skirsnį, bandymo varikliui taikomas šio priedėlio 6.1 skirsnyje aprašytas TPĮDS sistemos bandymo ciklas. Dar neužbaigus pirmiau minėto bandymo, sutrikimo rodytuvas (VSR) turi būti įjungiamas, jeigu susiklosto kokios nors iš 6.3.1.2–6.3.1.7 skirsniuose nustatytų sąlygų. Techninė tarnyba tas sąlygas gali pakeisti pagal 6.3.1.7 skirsnį. Bendras išbandytinų veikimo sutrikimų skaičius suteikiant tipo patvirtinimą, jei tai skirtingos sistemos ir sudedamosios dalys, neturi būti didesnis nei keturi.

Jeigu suteikiant tipo patvirtinimą bandymas atliekamas su TPĮDS sistemą turinčių variklių šeima, sudaryta iš ne tai pačiai šeimai priklausančių variklių, tipo tvirtinimo institucija išbandytinų veikimo sutrikimų skaičių padidina ne daugiau nei keturis kartus, palyginti su TPĮDS sistemą turinčių variklių šeimą sudarančiu variklių šeimų skaičiumi. Tipo tvirtinimo institucija gali nutarti bet kada nutraukti bandymą, nors nebuvo atlikti bandymai su visais pirmiau minėtais veikimo sutrikimais;

6.3.1.2. Jeigu deginių filtras katalizatorius įrengtas atskirame korpuse, kuris gali būti deNOx sistemos arba dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtro dalimi ar nebūti susijęs su ta sistema arba filtru, deginių filtrą katalizatorių galima pakeisti nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančiu arba defektiniu deginių filtru katalizatoriumi, arba tą veikimo sutrikimą sumodeliuoti elektroninėmis priemonėmis;

6.3.1.3. Jeigu įrengta deNOx sistema (įskaitant visus jutiklius, kurie susiję su šia sistema) pakeičiama nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančia arba defektine deNOx sistema, arba nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančios arba defektinės deNOx sistemos veikimas sumodeliuojamas elektroninėmis priemonėmis, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS deNOx sistemai taikomas ribines vertes.

Jeigu variklio tipas, atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę, patvirtinamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., atliekant bandymą su deNOx sistema nustatoma, ar pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:

– visiškai pašalinus sistemą arba ją pakeitus tariama sistema,

– trūkstant bet kokio iš deNOx sistemai privalomojo aktyviklio,

– sugedus deNOx sistemos elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą,

– sugedus deNOx sistemos aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., jeigu nutrūksta oro tiekimas, užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys,

– sugedus sistemai;

6.3.1.4. Jeigu įrengtas, visiškai pašalinamas kietųjų dalelių filtras arba pakeičiamas kietųjų dalelių filtru, kurio darbo veiksmingumas neatitinka nustatytųjų reikalavimų, tada išmetamųjų teršalų kiekis viršija šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas TPĮDS sistemai taikomas kietųjų dalelių ribines vertes.

Jeigu variklio tipas, atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę, patvirtinamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., atliekant bandymą su kietųjų dalelių filtru, nustatoma, ar pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:

– visiškai pašalinus kietųjų dalelių filtrą arba jį pakeitus tariamu kietųjų dalelių filtru,

– visiškai susilydžius kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui,

– visiškai sutrukus kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui,

– sugedus kietųjų dalelių filtro elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui),

– sugedus, jeigu taikoma, kietųjų dalelių filtro aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys),

– užsikišus kietųjų dalelių filtrui, jeigu slėgio skirtumo diapazonas dėl to neatitinka gamintojo nurodyto slėgio skirtumo diapazono;

6.3.1.5. Jeigu įrengta deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotoji sistema (įskaitant visus jutiklius, kurie susiję su prietaisu) pakeičiama nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančia arba defektine sistema arba nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančios arba defektinės sistemos veikimas sumodeliuojamas elektroninėmis priemonėmis, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti TPĮDS sistemos deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotajai sistemai taikomas šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.

Jeigu variklio tipas, atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę, patvirtinamas pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 16 p., atliekant bandymą su deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotąja sistema, nustatoma, ar veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) pradeda mirksėti esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:

– visiškai pašalinus sistemą arba ją pakeitus tariama sistema,

– trūkstant bet kokio iš deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotajai sistemai privalomojo aktyviklio,

– sugedus deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotosios sistemos elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą,

– sugedus deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotosios sistemos aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., jeigu nutrūksta oro tiekimas, užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys),

– sugedus NOx filtrų sistemai,

– visiškai susilydžius kietųjų dalelių filtro filtruojamajam elementui,

– visiškai sutrukus kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui,

– užsikišus kietųjų dalelių filtrui, jeigu slėgio skirtumo diapazonas dėl to neatitinka gamintojo nurodyto slėgio skirtumo diapazono.

6.3.1.6. Atjungiami visi degalų sistemos degalų įpurškimo valdymo ir įpurškiamų degalų kiekio valdymo paleidikliai, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti TPĮDS sistemai taikomas visas šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.

6.3.1.7. Atjungiamos visos su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios variklio sudedamosios dalys, kurios yra sujungtos su kompiuteriu, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti visas šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyriaus 20 p. pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.

6.3.1.8. Gamintojas, laikydamasis 6.3.1.6 ir 6.3.1.7 skirsnių reikalavimų bei gavęs tvirtinimo institucijos sutikimą, gali imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų įrodyta, jog TPĮDS sistema signalizuos apie triktį, jeigu atliktas atjungimas.

______________

Transporto priemonių su uždegimo

suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų

bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto

priemonių su priverstinio uždegimo varikliais,

degalams naudojančių gamtines dujas ir

suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių

teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos

aprašo

12 priedas

PATVIRTINIMO SERTIFIKATO NUMERAVIMO SISTEMA

1. Numeris yra sudarytas iš simboliu * atskirtų penkių skirsnių:

Pirmas skirsnis: mažoji raidė „e“, po kurios nurodoma(-os) patvirtinimą suteikiančios valstybės narės skiriamasis numeris:

1 Vokietija;

2 Prancūzija;

3 Italija;

4 Nyderlandai;

5 Švedija;

6 Belgija;

7 Vengrija;

8 Čekijos Respublika;

9 Ispanija;

11 Jungtinė Karalystė;

12 Austrija;

13 Liuksemburgas;

17 Suomija;

18 Danija;

19 Rumunija;

20 Lenkija;

21 Portugalija;

23 Graikija;

24 Airija;

26 Slovėnija;

27 Slovakija;

29 Estija;

32 Latvija;

34 Bulgarija;

36 Lietuva;

49 Kipras;

50 Malta.

Antras skirsnis: teisės akto (direktyvos) numeris;

Trečias skirsnis: paskutinio(-ės) pakeičiančio(-ios) teisės akto (direktyvos), kuris taikomas patvirtinimui, numeris. Kadangi teisės aktu (direktyva) nustatomos skirtingos įgyvendinimo datos ir įvairūs techniniai standartai, eilės tvarka turi būti pridedama abėcėlės raidė pagal toliau 4 skirsnyje pateikiamą lentelę. Ši raidė nurodo reikalavimų, pagal kuriuos buvo suteiktas tipo patvirtinimas, taikymo skirtingas datas;

Ketvirtas skirsnis: iš keturių paeiliui didėjančių skaitmenų sudarytas numeris (jeigu taikoma, numeris pradedamas nuliais), nurodantis pagrindinį patvirtinimo numerį. Seka pradedama skaičiumi 0001;

Penktas skirsnis: iš dviejų paeiliui didėjančių skaitmenų sudarytas numeris (pradinis skaitmuo yra nulis, jeigu taikoma), nurodantis pratęsimą. Seka kiekvienam pagrindiniam patvirtinimo numeriui pradedama nuo 01.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-65, 2007-01-30, Žin., 2007, Nr. 16-590 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-65

Nr. D1-100, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-893 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-100

2. Trečiojo patvirtinimo (kol kas be pratęsimo), kurio I etapo TPĮDS sistemai taikymo data yra B1 ir kurį suteikė Jungtinė Karalystė, pavyzdys taikant šį ir kitus šio Tvarkos aprašo priedus (arba – direktyvas 2005/78/EB ir 2005/55/EB):

e11*2005/55*2005/78B*0003*00;

3. Ketvirtojo patvirtinimo, kurio antro etapo TPĮDS sistemai taikymo data yra B2, antrojo pratęsimo, kurį suteikė Vokietija, pavyzdys taikant šio Tvarkos aprašo 1–12 priedus (arba – direktyvas 2005/55/EB ir 2006/51/EB):

e1*2005/55*2006/51P*0004*02;

4. Lentelė, kurioje nurodoma, kokias raides naudoti pagal skirtingas įgyvendinimo datas, nustatytas šiame Tvarkos apraše:

Raidė	Eilutė (^l)	I etapo TPĮDS (^ll)	II etapo TPĮDS	Patvarumas ir eksploatavimas	NOx kontrolė (^lll)
A	A	–	–	–	–
B	B1(2005)	TAIP	–	TAIP	–
C	B1(2005)	TAIP	–	TAIP	TAIP
D	B2(2008)	TAIP	–	TAIP	–
E	B2(2008)	TAIP	–	TAIP	TAIP
F	B2(2008)	–	TAIP	TAIP	–
G	B2(2008)	–	TAIP	TAIP	TAIP
H	C	TAIP	–	TAIP	–
I	C	TAIP	–	TAIP	TAIP
J	C	–	TAIP	TAIP	–
K	C	–	TAIP	TAIP	TAIP

(^l) Pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo I priedo 6 skirsnio I lentelę;

(^ll) Pagal šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo V skyrių dujiniams varikliams dėl TPĮDS sistemos I etapo taikoma išlyga;

(^lll) Pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 6.5 skirsnį.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-577, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 135-5118 (2006-12-12), i. k. 106301MISAK00D1-577

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-449 "Dėl Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-65, 2007-01-30, Žin., 2007, Nr. 16-590 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-65

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-449 "Dėl Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-100, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-893 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-100

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-449 "Dėl Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo ir aplinkos ministro 2007 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. D1-65 pripažinimo netekusiu galios

---

⁽¹⁾ Išbraukti tai, kas netinka.

¹ Simbolio skaičiai yra F01 arba F22.

² Simbolio skaičius F24.