Suvestinė redakcija nuo 2012-02-01 iki 2015-02-02
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 114-5184, i. k. 1032080ISAK00ĮV-436
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO INDIVIDUALAUS APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2003 m. lapkričio 21 d. Nr. ĮV-436
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 3.2 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO INDIVIDUALUS APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas (toliau –Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Trakų istorinio nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Trakų istoriniame nacionaliniame parke reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos įstatymai: Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Trakų istoriniame nacionaliniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.
3. Kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių, kultūros paminklų), esančių Trakų istoriniame nacionaliniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių, kultūros paminklų) apsaugos reglamentai ar specialiojo teritorinio planavimo dokumentai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomos, remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Laukinės augalijos įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais, pagal šių objektų gamtotvarkos projektus ar specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:
apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Apžvalgos aikštelėje gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai bei kita įranga (pėsčiųjų, dviračių, žirgų takai, mašinų stovėjimo ar sustojimo aikštelės).
atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), kai kuriais atvejais mašinų stovėjimo ar sustojimo aikštelės.
buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais archyviniais dokumentais, moksliniais tyrimais ar teismo sprendimu.
elingas – jachtoms, valtims laikyti skirtas statinys be patalpų, skirtų apgyvendinti, maitinti ar pramogoms, įrengtas ant vandens telkinio kranto ar vandens telkinio akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu.
prieplauka – rekreacinio prioriteto zonoje esančių vandens telkinių pakrantėse (mažojo pramoginio ar keleivinio laivo maršruto trasoje) projektuojamas ir statomas statinys vandens telkinio akvatorijoje ir krante.
istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki dabar.
kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankyti kultūros ir gamtos paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai ir objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos ir kt.), architektūriniai akcentai (stogastulpiai, koplytstulpiai ir kt.), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai, tilteliai ir kt.
pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirgų turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su kultūros ir/ar gamtos paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje yra rekreaciniai įrenginiai, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, laužavietė, tualetas.
rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai ir pan.).
stovyklavietė – poilsiui su nakvyne bei aktyviam poilsiui organizuoti skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, laužavietė, tualetas. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti.
tradicinė architektūra – Trakų miestui ar jo daliai, Trakų apymiesčio vietovei ar kaimui būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra.
visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybių poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
vizuali (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinantys statiniai, esantys vertingose ir vaizdingose teritorijose (neišvaizdūs, kraštovaizdyje nederančio architektūrinio stiliaus), ir želdiniai, užstojantys gamtos ir kultūros paveldo objektus.
III. TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
6. Trakų istorinio nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
6.1. konservacinio prioriteto zona – Trakų Salos ir Pusiasalio pilių bei Senųjų Trakų piliavietės kultūriniai rezervatai ir Trakų senamiesčio urbanistinis, Senųjų Trakų archeologinis, Užutrakio kraštovaizdžio architektūros, Varnikėlių, Serapiniškių, Senųjų Trakų kaimo architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės aukštupio hidrografiniai, Varnikų botaninis-zoologinis, Plomėnų ornitologinis draustiniai;
6.2. ekologinės apsaugos prioriteto zona – II kategorijos (ekosistemų apsaugos) ir III kategorijos (apsauginiai) miškai bei kultūros kompleksų vizualios apsaugos teritorijos, vandens telkinių apsaugos, pakelių ir reljefo apsaugos zonos;
6.3. rekreacinio prioriteto zona – II kategorijos (rekreaciniai) miškai, rekreacinės Akmenos, Balčio, Bernardinų (Lukos), Bitiškių, Galvės, Kulpio, Sasonės, Skaisčio, Širmuko, Totoriškių ir kitų ežerų akvatorijos, išskyrus Plomėnų ežerą, paplūdimiai, rekreacijos įstaigų teritorijos;
6.4. ūkinio prioriteto zona – IV kategorijos (ūkiniai) miškai, planavimo schemoje numatytos komunalinės ir gamybinės teritorijos Trakų mieste, Jovariškių, Kariotiškių, Senųjų Trakų, Varnikų kaimuose;
7. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus ar specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI, TAIKOMI visose Trakų istoriniO NACIONALINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE
9. Bet kokia veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke, susijusi su teritorijų tvarkymu (grunto kasimas, tvenkinių įrengimas, įvairios statybos, tvorų tvėrimas ir pan.), gamtos išteklių naudojimu ar kita (tarp jų ir rekreacinė) veikla, turi būti derinama su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
10. Statiniai Trakų istoriniame nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
10.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, kultūrinių ir gamtinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
10.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio, hidrologinio tinklo elementus;
11. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
12. Pavieniai ūkininko ūkio pastatai (ne sodyboje), vasarnamiai, pirtys (ne sodyboje) ir kiti statiniai Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje nestatomi.
13. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis šio Reglamento 10 punkte išdėstytų reikalavimų ir apribojimų, nustatytų kituose teisės aktuose. Ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti projektuojami ir tuo atveju, kai buvusiose vietose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, vėliau susiformavusių vertingų želdinių ir kitų svarbių priežasčių.
14. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
15. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei nesukeliant vizualios ir fizinės aplinkos taršos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje numatytus naudoti automobilių turizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, šalikelėse esantys akmenynai ir kt.).
16. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis. Rekomenduojama projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles numatyti ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius.
17. Trakų istorinio nacionalinio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirgų turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
18. Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esančiose namų valdose, įvertinant kraštovaizdžio bei kultūros ir gamtos paveldo apsaugos reikalavimus:
18.1. galima statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus bei jų priklausinius laikantis statybos techninių reglamentų, teritorinio planavimo dokumentų ir šio Reglamento reikalavimų;
18.2. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu, priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas;
18.3. nauji gyvenamieji namai statomi vieno aukšto (galima įrengti mansardą), ne aukštesni kaip 7,0–7,5 m (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip). Gyvenamojo namo aukštis iki karnizo – 2,5–2,7 m, iki kraigo – 7,0–7,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo). Gyvenamojo namo priklausinys, ūkinis pastatas ne aukštesnis kaip 6,0 m (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatoma kitaip). Priklausinio aukštis iki karnizo 2,5 m, iki kraigo – 6,0 m;
18.4. kai žemės sklypo plotas yra iki 900 m2 ploto, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2005 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), 9 priedo reikalavimus. Kitais atvejais sklypo užstatymo plotas negali viršyti 300 m2. Gyvenamojo namo užstatymo plotas negali viršyti 120 m2, o didžiausio iš priklausinių 96 m2 (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip). Šios nuostatos netaikomos esamoms ar buvusioms sodyboms, kurių užstatymo plotas yra (buvo) didesnis, bet jis atliekant statybos darbus negali būti didinamas;
Punkto pakeitimai:
Nr. ĮV-54, 2012-01-24, Žin., 2012, Nr. 14-624 (2012-01-31), i. k. 1122080ISAK000ĮV-54
18.5. gyvenamojo namo stogo šlaito kampas turi būti 40–42o, priklausinių – stogo šlaito kampas 38–40o, stogo forma dvišlaitė;
18.6. pastatų stoguose gali būti naudojami sutapdinti su stogo plokštuma stoglangiai (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip);
18.7. stogo dangai naudojamos neryškių spalvų (rudos, juodos, pilkos), tradicinės, regionui būdingos medžiagos – lakštinė skarda, mediniai gontai, malksnos ar skiedros, šiaudai (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip);
18.8. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos (medis, akmuo, tinkas ir kt.) laikantis tradicinių medžiagos apdirbimo technologijų (pjauti rąstai, tradicinių formų ir profilių apdailos dailylentės ir kt.);
19. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
19.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių ir paskirtį. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos medžiagos ir formos; neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, pelkių, miško sklypų, apžvalgos aikštelių ir privažiavimų bei priėjimų prie jų, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos lankymą;
19.2. konservacinio prioriteto zonoje tvoros negali būti aukštesnės nei 1,2 m, tveriamos medinės, ažūrinės (lentelių, virbų, tašelių ir kt.), be cokolio;
19.3. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
19.4. vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne platesni kaip 1,5 m pločio ir ne didesni kaip 30 m² ploto;
19.5. valtys Trakų istorinio nacionalinio parko ežeruose laikomos pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patvirtintas valčių laikymo taisykles;
19.6. reklamos skydai, stulpai ir kita reklaminė įranga ir jų pastatymas derinami su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija; užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba. Kitomis kalbomis reklama gali būti skelbiama įstatymų nustatyta tvarka;
19.7. draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti prie medžių, kultūros ir gamtos paveldo objektų, įrengti juos kultūros ir gamtos paveldo objektų vizualios apsaugos zonose. Įrengiami reklaminiai įrenginiai neturi teršti ar kenkti kultūros ir gamtos paveldo objektų apžvalgai;
20. Apleistus buvusių žemės ūkio įmonių pastatus, ypač ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, apžvalgos aikštelių (regyklų) bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualiojoje aplinkoje, reikalaujama griauti arba rekonstruoti į atitinkančius Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
21. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje bei kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
22. Draudžiama statyti rekreacinio prioriteto zonoje esančiuose vandens telkiniuose ant vandens ir vandens telkinių dugne statinius ar įrenginius, nesusijusius su organizuotu poilsiu, išskyrus hidrotechnikos ar priešgaisrinių įrenginių įrengimą pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, jų remontą ar rekonstrukciją, atliekamą suderinus su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
23. Rekreacinio prioriteto zonoje esančiuose vandens telkiniuose ar jų dugne gali būti įrengiami organizuotam poilsiui skirti įrenginiai ar pramogoms skirtos teritorijos, įvykdžius visus aplinkos, vandens telkinio ir augalijos bei gyvūnijos apsaugos ir lankytojų saugumo reikalavimus bei parengus teritorijų planavimo dokumentus.
24. Nardyti galima tik Trakų istorinio nacionalinio parko Akmenos ežere. Kituose ežeruose nardyti ar teikti nardymo ar nardymo mokymo paslaugas galima tik pagal parengtą programą ir tik tam skirtose ar numatytose vietose, suderintose su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
25. Trakų istorinio nacionalinio parko ežerų salose draudžiama ganyti gyvulius, stovyklauti, o lankymas ir poilsiavimas leidžiamas tik suderinus su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Ežerų salose draudžiama lankytis paukščių perėjimo metu nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d.
26. Medžioklių organizatoriai privalo derinti su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija medžioklių tvarką Plomėnų ornitologiniame draustinyje, Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje, paežerėse, turistinėse trasose ir maršrutuose, pažintiniuose takuose, svarbiose Trakų istorinio nacionalinio parko kultūros, gamtos ir rekreacinėse teritorijose.
27. Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje draudžiama įrengti vėjo energijos generavimo įrenginius ar jų kompleksus ir saulės energijos akumuliavimo įrenginius pastatų stoguose.
28. Išnaudotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus siūloma rekultivuoti taikant priemones, atitinkančias Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo tikslus (įveisiant miškus, atkuriant pievų ir pelkių bendrijas), kultūros vertybių ir biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.
29. Draudžiama ardyti bebrų namus ir užtvankas, skruzdėlynus, kirsti drevėtus medžius, ardyti lizdus ar kitaip naikinti laukinių gyvūnų bei paukščių buveines, išskyrus atvejus, kai jų veikla kenkia žmonių gyvenimui.
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE)
31. Trakų istorinio nacionalinio parko Salos ir Pusiasalio pilių bei Senųjų Trakų kultūriniuose rezervatuose statyba ir kita ūkinė veikla, nesusijusi su šių kultūrinių rezervatų steigimo ir veiklos tikslais, yra draudžiama.
32. Rengiant planavimo dokumentus urbanistiniu, architektūriniu bei etnografiniu požiūriu vertingų Trakų senamiesčio bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą teritorijose, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, aikščių plano, gatvių tinklo, vertingų kultūros ar gamtos elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems. Trakų senamiestis tvarkomas remiantis Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio reglamentu ar specialiojo teritorinio planavimo dokumentais. Daugiaaukščiai pastatai modifikuojami nedidinant jų aukštingumo.
33. Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
33.1. esamose ir buvusiose sodybose, kitos paskirties žemėje projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes, kultūros paminklus) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusios (iki 1940 m.) statybos pobūdį, pastatyti miškų priešgaisrinio stebėjimo arba apžvalgos bokštus;
33.2. neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių įstaigų, rekreacinių pastatų ir kompleksų;
33.3. draustiniuose esančias sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant etnografines tradicijas;
33.4. draustiniuose, kultūros ir gamtos paveldo objektų ar saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, trukdančių apžvelgti paveldo objektus nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualią (regimąją) taršą;
34. Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose, kultūros kompleksų vizualios apsaugos zonose draudžiama įrengti vėjo energijos generavimo įrenginius ar jų kompleksus ir saulės energijos akumuliavimo įrenginius pastatų stoguose ir prie pastatų išorinių sienų.
35. Trakų istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžio, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškuose (II kategorijos ekosistemų apsaugos) iškirstos biržės paliekamos savaime atželti.
36. Plomėnų ornitologinio draustinio ir ežero lankymas nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiamas.
37. Renginiai (sporto varžybos, koncertai, spektakliai, stovyklos ir pan.), organizuojami Trakų istorinio nacionalinio parko konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje, turi būti derinami su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Renginių metu gali būti naudojami antžeminiai laikini pastatai.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE
38. Esamose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie paviršinio vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų ne aukštesnius kaip 7,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
39. Vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 30 m². Viename žemės sklype galima įrengti vieną tiltelį ar lieptelį.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE
41. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima mažinti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo.
42. Rekreacinio prioriteto zonose negalima projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių.
43. Rekreacinio prioriteto zonose išskiriamos ekstensyvaus ir intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijos:
43.1. ekstensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose galimi tik rekreaciniai įrenginiai, skirti trumpalaikiam (be nakvynės) poilsiui ir pažintiniam turizmui;
44. Rekreaciniams pastatams, įrenginiams taikomi šie reikalavimai:
44.1. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 7,5 m rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes ar kultūros paminklus) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštus;
45. Teritorijose ir objektuose, skirtuose rekreacijai (visuomenės poreikiams), būtinas tos teritorijos ar objekto ribų ženklinimas, informacija apie teritorijos ar objekto savininką ir prižiūrintį fizinį ar juridinį asmenį ir priklausomai nuo teritorijos ar objekto pobūdžio gali būti statomi (pagal suderintus projektus) mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, įrengiama rekreacinė įranga.
46. Rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių teritorijos savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.
47. Turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Trakų istorinio nacionalinio parko objektus, pirmenybę teikiant ekologiškai švarioms transporto priemonėms (dviračiams, bemotorėms vandens priemonėms, keliavimui pėsčiomis, žirgais) bei realizuojant Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą.
48. Pagal galimybes formuojamos atskiros (automobilių, vandens, dviratininkų, pėsčiųjų, žirgų, povandeninio) turizmo sistemos.
50. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos:
50.2. naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės: kraštotvarkiniai kirtimai, sodų, gėlynų įrengimas ir kt.;
51. Vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos rekreacijai ir kuriama rekreacinė infrastruktūra pagal parengtus detaliuosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus:
51.2. intensyvaus rekreacinio naudojimo vandens telkinių pakrantėse gali būti projektuojamos ir statomos mažųjų pramoginių ar keleivinio laivo keleiviams aptarnauti skirtos ne didesnės nei 80 m² prieplaukos. Tai stacionari ar plaukiojanti (debarkaderis) mažojo pramoginio ar keleivinio laivo priplaukimo, švartavimosi, stovėjimo, išplaukimo vieta, bet ne didesnė nei 80 m² ploto ir nesudaranti vizualios vandens telkinio pakrantės taršos;
51.3. elingas projektuojamas ir statomas tik rekreacinio prioriteto zonoje esančių vandens telkinių pakrantėse tik prie rekreacinių ar sporto įstaigų teritorijų ar jose. Elingas gali būti projektuojamas pagal saugomų valčių ar jachtų skaičių, tačiau nesudarant vizualios (regimosios) vandens telkinio taršos. Bet kuriuo atveju pirmenybė teikiama jachtų, valčių ir kitų laivų saugojimui naudojant tradicinės konstrukcijos kilblokus;
51.4. draudžiamas vandens motociklų, motorinių valčių ir katerių plaukiojimas rekreaciniuose vandens telkiniuose, išskyrus irklavimo sporto tikslams skirtą Galvės ežero akvatorijos dalį, kur motorinės vandens transporto priemonės gali būti naudojamos irklavimo sporto treniruočių ir varžybų metu. Šios akvatorijos naudojimo tvarką nustato specialusis teritorijų planavimo dokumentas.
52. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti pritaikant visuomenės poreikiams (sodinant miškus, veisiant miško parkus su atrakcionais).
53. Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinio prioriteto, gyvenamosiose ir ūkinio prioriteto zonose, tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems, trumpalaikiams renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE
54. Kaimų, gyvenviečių plėtra vykdoma pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytus jų reglamentus. Urbanistiniai, architektūriniai ir inžinerinės įrangos klausimai sprendžiami rengiant detaliuosius planus ir pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamojo prioriteto zonai.
55. Trakų miesto plėtra vykdoma pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytą reglamentą.
56. Trakų istorinio nacionalinio parko gyvenamosiose zonose gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai su priklausiniais, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šio reglamento sąlygų:
56.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje, projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusios (iki 1940 m.) statybos pobūdį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą;
56.2. Trakų miesto kvartaluose (Naujasodyje, Žaizdriuose) pastatai gali būti statomi iki 2 aukštų su mansardomis;
56.3. visose Trakų istorinio nacionalinio parko gyvenvietėse gali būti įrengiami šiuolaikinį technikos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių bei kiemų paviršiaus danga. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE
57. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
58. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose galima statyti ryšio, priešgaisrinius stebėjimo bokštus bei miško ūkio ir žemės ūkio veiklai reikalingus statinius vietose, numatytose Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ar pagal ją parengtuose kituose teritorinio planavimo dokumentuose.
X. SKATINAMA VEIKLA
59. Trakų istoriniame nacionaliniame parke skatinama:
59.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
59.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius numelioruotus intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
59.5. kultūros ir gamtos paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
59.6. kultūros ir gamtos paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant sudominti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Trakų istorinio nacionalinio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
59.7. apžvalgos aikštelių ar įrenginių įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
59.8. pažintinio turizmo organizavimas, pirmenybę teikiant dviračių, pėsčiųjų, vandens ir žirgų turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui;
59.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kurios nustatytos planavimo schemoje ar kituose specialiuosiuose planuose;
59.12. etnokultūros, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Trakų istorinio nacionalinio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. ĮV-54, 2012-01-24, Žin., 2012, Nr. 14-624 (2012-01-31), i. k. 1122080ISAK000ĮV-54
Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. ĮV-436 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo