Suvestinė redakcija nuo 2003-07-09

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 112-4970, i. k. 1021010ISTA0IX-1162

TAR pastaba. Tuo atveju, kai šis Įstatymas numato nuteistam asmeniui palankesnes bausmės skyrimo, pakeitimo ir sutrumpinimo taisykles negu šiuo Įstatymu pakeistas įstatymas, o asmeniui jau buvo pritaikytas pakeistasis įstatymas, naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę paduoti pakartotinius prašymus ar teikimus. Tokie prašymai ir teikimai nagrinėjami naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10-1 straipsniu bei 14 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO KODEKSO, PATVIRTINTO 2000 M. RUGSĖJO 26 D. ĮSTATYMU NR. VIII-1968, BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO, PATVIRTINTO 2002 M. KOVO 14 D. ĮSTATYMU NR. IX-785, IR BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO,
PATVIRTINTO 2002 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSTATYMU NR. IX-994,
ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKOS

Į S T A T Y M A S

2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162

Vilnius

1 straipsnis. Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimas

Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Bausmių vykdymo kodeksas – Bausmių vykdymo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994 (Žin., 2002, Nr. 73-3084).

2. Naujasis Baudžiamasis kodeksas – Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (Žin., 2000, Nr. 89-2741).

3. Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas – Baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785 (Žin., 2002, Nr. 37-1341).

4. Pataisos darbų kodeksas – Pataisos darbų kodeksas, patvirtintas 1971 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. VIII-7 (Žin., 1971, Nr. 20-142), su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gegužės 1 d.

5. Senasis Baudžiamasis kodeksas – Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 1961 m. birželio 26 d. įstatymu (Žin., 1961, Nr. 18-147), su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gegužės 1 d.

6. Senasis Baudžiamojo proceso kodeksas – Baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas 1961 m. birželio 26 d. įstatymu (Žin., 1961, Nr. 18-148), su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gegužės 1 d.

3 straipsnis. Kitų įstatymų ir teisės aktų galiojimas

1. Kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki naujojo Baudžiamojo kodekso, naujojo Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja naujiesiems kodeksams.

2. Įsigaliojus naujiesiems kodeksams, jei nėra jų įgyvendinimą užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, užtikrinę senojo Baudžiamojo kodekso, senojo Baudžiamojo proceso kodekso bei Pataisos darbų kodekso nuostatų įgyvendinimą.

4 straipsnis. Nusikalstamų veikų perkvalifikavimas

1. Jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

2. Jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau naujajame Baudžiamajame kodekse už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, tai jis atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

3. Jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius ir už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, asmuo atsako pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, atsakomybę už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nustatantį tik tuo atveju, kai yra toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas. Jei tyrimo metu nukentėjusiojo skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo nebuvo ir jis negautas šio Įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka, byla nutraukiama remiantis naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

4. Jeigu baudžiamoji byla iškelta dėl veikos, padarytos iki 2003 m. gegužės 1 d., tačiau pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą ši veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tokia byla nutraukiama remiantis naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

5. Jeigu asmuo, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suėję keturiolika, bet nesuėję šešiolika metų, iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, už kurią pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 2 dalį jis atsako tik nuo šešiolikos metų, baudžiamasis procesas tokiam asmeniui nutraukiamas remiantis naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

6. Jeigu nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę, ir yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar jo vykdymo senatis, baudžiamasis procesas tokią veiką padariusiam asmeniui nutraukiamas remiantis naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

5 straipsnis. Nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka

1. Baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Nusikalstamas veikas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka.

2. Asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

3. Jeigu pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą veikos nusikalstamumas panaikinamas, procesas nutraukiamas:

1) ikiteisminio tyrimo metu – prokuroro nutarimu pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą;

2) bylos nagrinėjimo teisme metu – savo žinioje bylą turinčio teismo nutartimi pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

6 straipsnis. Nusikalstamos veikos perkvalifikavimas ir bausmės skyrimas ribotai pakaltinamu pripažintam asmeniui

Jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., remiantis naujojo Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 1 dalimi pripažįstamas ribotai pakaltinamu, teismas jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoja pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį ir bausmę jam skiria arba nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia remdamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis.

7 straipsnis. Bausmių, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio bei priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nepilnamečiams ypatumai

Jeigu nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė asmuo, kuriam jos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taip pat kuriam naujojo Baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais buvo suėję aštuoniolika, bet nesuėję dvidešimt vieneri metai, jam taikomos naujojo Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos.

8 straipsnis. Nusikalstamos veikos perkvalifikavimas ir bausmės skyrimas asmeniui už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

Jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teismas jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoja pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį ir bausmę skiria arba asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia remdamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio nuostatomis.

9 straipsnis. Asmens pripažinimas recidyvistu arba pavojingu recidyvistu

1. Įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, asmuo dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, gali būti pripažintas recidyvistu arba pavojingu recidyvistu tik tuo atveju, jeigu šioms veikoms taikytinos naujojo Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Asmenys, pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Šiuo atveju asmuo, pripažintas pavojingu recidyvistu, pavojingo recidyvisto statuso netenka pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 5 dalį.

10 straipsnis. Bausmės vykdymo tęstinumas, jos pakeitimas, suderinimas ir bausmės skyrimas, kai nusikalstama veika pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą neperkvalifikuojama

1. Iki 2003 m. gegužės 1 d. paskirtos bausmės vykdomos, kol bus įvykdytos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.

2. Kai asmeniui už nusikalstamą veiką, padarytą iki 2003 m. gegužės 1 d., paskirta pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė ir ta veika pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą neperkvalifikuojama, neatlikta šios bausmės dalis jam pakeičiama naujojo Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant įmokos dydį, atsižvelgiama į atliktos pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės dalį ir gali būti netaikomas minimalus naujojo Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje nustatytas įmokos dydis.

3. Kai asmeniui už nusikalstamą veiką, padarytą iki 2003 m. gegužės 1 d., paskirta turto konfiskavimo bausmė ir ta veika pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą neperkvalifikuojama, ši bausmė suderinama su naujojo Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais.

4. Šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos.

5. Kai asmuo už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus, skiriamos senajame Baudžiamajame kodekse nustatytos bausmės. Jei tokiu atveju asmeniui paskiriama pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė pakeičiama naujojo Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jei tokiu atveju asmeniui paskiriama bauda, ši bausmė suderinama su naujojo Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje nustatytais baudos dydžiais. Jei tokiu atveju asmeniui paskiriama turto konfiskavimo bausmė, ji suderinama su naujojo Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais. Jei tokiu atveju asmeniui paskiriamos kelios pagrindinės ir (ar) papildomos bausmės, paskirta galutinė bausmė suderinama su naujojo Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio reikalavimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

10¹ straipsnis. Bausmės skyrimas perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą

1. Jeigu nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuojama pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą, skiriamos naujajame Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės ir taikomos jų skyrimo taisyklės. Jeigu už pakartotines nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., bausmė skiriama pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje nustatytas taisykles, galutinė bausmė negali būti griežtesnė už senojo Baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už pakartotines veikas, sankcijoje numatytą maksimalią bausmę.

2. Jeigu viena ar daugiau nusikalstamų veikų padarytos iki 2003 m. gegužės 1 d., o kita ar daugiau jų padarytos po 2003 m. gegužės 1 d., taikomos naujajame Baudžiamajame kodekse nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės.

3. Kai asmuo už nusikalstamą veiką, padarytą iki 2003 m. gegužės 1 d., atlieka laisvės atėmimo bausmę, o naujasis Baudžiamasis kodeksas už tą veiką numato su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą ir skiriama naujajame Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Tokiu atveju į paskirtą bausmę įskaitoma atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytas vienos bausmės keitimo kitomis bausmėmis taisykles. Kai asmeniui skiriama bausmė, kuri pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 65 straipsnį į laisvės atėmimo bausmę nekeičiama, atsižvelgiama į atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkamai švelninama paskirta bausmė arba asmuo atleidžiamas nuo bausmės atlikimo.

4. Jeigu asmeniui už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., galutinė bausmė buvo paskirta pagal senojo Baudžiamojo kodekso 42 arba 43 straipsnių taisykles, o naujajame Baudžiamajame kodekse už tokias veikas numatytos švelnesnės bausmės, nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos ir galutinė bausmė paskiriama pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 63 arba 64 straipsniuose nustatytas taisykles. Tokiu atveju galutinė bausmė negali būti griežtesnė už nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Papildyta straipsniu:

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

11 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas

Asmenims, kuriems pataisos darbų be laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas pagal senojo Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, nustatyti įpareigojimai po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo vykdomi iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Galutinį sprendimą pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui teismas priima vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi.

12 straipsnis. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikymas

Asmenims, pagal senojo Baudžiamojo kodekso 53¹ straipsnį atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, ir per vienerius metus po susitaikymo padariusiems nusikalstamą veiką, įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, taikomos naujojo Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 ar 4 dalies nuostatos.

13 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės senaties taikymas

1. Asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 ir 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1498, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1736 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1498

2. Dėl asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., teistumo ir jo išnykimo, teistumo laiko sutrumpinimo ar teistumo panaikinimo sprendžiama vadovaujantis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir 97 straipsnių taisyklėmis.

14 straipsnis. Neteko galios nuo 2003-07-09

Straipsnio naikinimas:

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin. 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

15 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais

Šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis.

16 straipsnis. Pataisos įstaigas atitinkančios institucijos ir jų pavadinimų keitimo tvarka

1. Pataisos darbų kodekso 12 straipsnyje nustatytų rūšių pataisos darbų įstaigos, 22 straipsnyje nustatytos pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės bei 78 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos pataisos darbų įstaigos gydymo teisėmis ir laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos prilygsta Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnyje nustatytų rūšių pataisos įstaigoms:

1) pataisos darbų kolonijos – pataisos namams;

2) kalėjimai – kalėjimams;

3) auklėjimo darbų kolonijos – nepilnamečių pataisos namams;

4) pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės – atviroms kolonijoms;

5) pataisos darbų įstaigos gydymo teisėmis – gydymo-pataisos namams;

6) laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos – laisvės atėmimo vietų ligoninėms.

2. Vyriausybė terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų, kurios po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo tęs veiklą, pavadinimus pakeičia per vieną mėnesį nuo naujojo Baudžiamojo kodekso, naujojo Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo dienos.

3. Teisingumo ministras per vieną mėnesį nuo naujojo Baudžiamojo kodekso, naujojo Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo dienos pakeičia prie pataisos darbų kolonijų veikiančių valstybės įmonių, kurios po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo tęs veiklą, pavadinimus.

17 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms tvarka

1. Pataisos namų, gydymo-pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo priskiria nuteistuosius Bausmių vykdymo kodekso 72, 76, 78 ir 84 straipsniuose numatytoms grupėms.

2. Nuteistųjų priskyrimas grupėms įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų protokolais.

3. Iki to laiko, kai pataisos namuose bus sudarytos sąlygos atskirai laikyti paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms priskirtus nuteistuosius, o nepilnamečių pataisos namuose bus sudarytos sąlygos atskirai laikyti paprastajai ir lengvajai grupėms priskirtus nuteistuosius, šie nuteistieji laikomi kartu, tačiau laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų atskiro arba izoliuoto nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

18 straipsnis. Atskiro arba izoliuoto nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose tvarka

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyti atskiro arba izoliuoto nuteistųjų laikymo reikalavimai taikomi įsteigus šiuos reikalavimus atitinkančias pataisos įstaigas arba veikiančiose pataisos įstaigose įrengus izoliuotus skyrius (kameras).

19 straipsnis. Asmenų, kuriems paskirtas areštas, laikymo tvarka

1. Asmenys, kuriems paskirtas areštas, iki bus įsteigtos areštinės, arešto bausmę atlieka kardomojo kalinimo vietoje (tardymo izoliatoriuje) arba Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nustatytose pataisos įstaigose.

2. Asmenys, kuriems paskirtas areštas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įstaigose laikomi joms įstatymų nustatyta tvarka, tačiau laikantis Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies ir 51-61 straipsnių reikalavimų.

20 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo turėtos teisės į pasimatymus ir pašto arba perduodamus siuntinius tęstinumas

1. Nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo vietose ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo buvo suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai paskatinimo tvarka pagal Pataisos darbų kodekso 67 straipsnį arba suteikus pagerintas laikymo sąlygas pagal Pataisos darbų kodekso 23–25 ir 32 straipsnius ir kurie šiais pasimatymais nepasinaudojo, išlieka teisė jais pasinaudoti per vienerius metus po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo.

2. Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo vietose ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo turėjo teisę pagal Pataisos darbų kodekso 23–25, 32, 34, 37 ir 38 straipsnius gauti per vienerius metus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, nenumatytus šio straipsnio 1 dalyje, ir jų negavo, turi teisę tokius pasimatymus gauti per vienerius metus po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo.

3. Nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo vietose ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo buvo suteikta teisė į papildomus pašto arba perduodamus siuntinius paskatinimo tvarka pagal Pataisos darbų kodekso 67 straipsnį ir kurie jų negavo, išlieka teisė juos gauti per tris mėnesius po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo.

4. Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo vietose ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo turėjo teisę pagal Pataisos darbų kodekso 23–25, 32, 37 ir 38 straipsnius gauti pašto arba perduodamus siuntinius, nenumatytus šio straipsnio 3 dalyje, ir jų negavo, turi teisę tokius siuntinius gauti per tris mėnesius po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo.

21 straipsnis. Nuteistųjų pasinaudojimo teise į ilgalaikius pasimatymus nepilnamečių pataisos namuose tvarka

1. Bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nuteistieji pradeda naudotis teise į ilgalaikius pasimatymus, numatytus Bausmių vykdymo kodekso 79 ir 80 straipsniuose, po to, kai šiose pataisos įstaigose sudaromos reikiamos sąlygos ilgalaikiams pasimatymams. Terminą, per kurį turi būti sudarytos sąlygos ilgalaikiams pasimatymams, nustato Vyriausybė.

2. Iki nepilnamečių pataisos namuose bus sudarytos reikiamos sąlygos ilgalaikiams pasimatymams, nuteistiesiems nepilnamečiams, turintiems teisę į ilgalaikį pasimatymą, šis pasimatymas pakeičiamas į du trumpalaikius pasimatymus.

22 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisės išvykti be sargybos arba be palydovo tęstinumas

1. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė išvykti be sargybos arba be palydovo už laisvės atėmimo vietos ribų, įgyta ir neprarasta pagal Pataisos darbų kodekso 80 ir 81 straipsnius, išlieka ir po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji, kurie pažeidžia nustatyto režimo reikalavimus, elgesio taisykles arba kurių darbo sąlygos pasikeičia, netenka teisės Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka išvykti be sargybos arba be palydovo.

23 straipsnis. Nuteistųjų drausminės atsakomybės taikymas

1. Paskirtas bausmes atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo, po šio Kodekso įsigaliojimo atsako drausmine tvarka pagal Bausmių vykdymo kodeksą.

2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vadovaujantis Pataisos darbų kodekso 69 straipsnio 2 dalimi perkelti bausmės atlikti iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ne ilgiau kaip trejiems metams, kad likusį bausmės laiką atliktų pataisos darbų kolonijoje, jeigu jie, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodeksui, kalėjime atliko ne mažiau kaip šešis mėnesius teismo nutartimi paskirtos nuobaudos, kalėjimo direktoriaus nutarimu per dešimt dienų perkeliami į pataisos įstaigą, iš kurios buvo perkelti nuobaudos atlikti.

24 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymas

1. Asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų pagal senojo Baudžiamojo kodekso 54² ar 54³ straipsnį, nustatyti įpareigojimai, pareigos ir draudimai vykdomi ir po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo, kol pasibaigs paskirtos bausmės laikas.

2. Jeigu asmuo, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal senojo Baudžiamojo kodekso 54³ straipsnį, per paskirtos bausmės laiką po naujojo Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo neatlygina likusios nusikaltimu padarytos materialinės žalos dalies, teismas šį asmenį pasiunčia atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

3. Jeigu asmuo, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal senojo Baudžiamojo kodekso 54² ar 54³ straipsnį, per neatliktos bausmės dalies laiką po naujojo Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas šiam asmeniui bausmę skiria vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisyklėmis.

25 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl anksčiau gautų pareiškimų ir pranešimų

Dėl pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus, jeigu jie buvo gauti iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo ir dėl jų nebuvo priimtas sprendimas iškelti baudžiamąją bylą ar atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, sprendimas pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą.

26 straipsnis. Pradėtų kvotos ir parengtinio tardymo užbaigimas

1. Visų baudžiamųjų bylų, nesvarbu, ar jose buvo atliekama kvota ar parengtinis tardymas, tyrimas tęsiamas ir sprendimai priimami pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, jei šis Įstatymas nenustato kitaip. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą atlikti tyrimo veiksmai nekartojami, jei prokuroras nenusprendžia kitaip. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.

2. Parengtinio tyrimo pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą metu priimti sprendimai (nutarimai, nutartys ir kiti) turi teisinę galią ir po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo, jei šis Įstatymas nenustato kitaip.

27 straipsnis. Pranešimo apie įtarimą įteikimas

Asmenys, buvę įtariamaisiais arba kaltinamaisiais pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo ikiteisminio tyrimo metu laikomi įtariamaisiais ir turi įtariamojo teises bei pareigas pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą. Asmenims, buvusiems įtariamaisiais pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, per pirmą apklausą po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo turi būti įteiktas naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Kaltinamiesiems šis pranešimas įteikiamas tik tuo atveju, jeigu yra naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos arba jeigu nusikalstama veika perkvalifikuota pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą.

28 straipsnis. Procesinių prievartos priemonių taikymo tęsimas

1. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą paskirtų kardomųjų priemonių taikymas tęsiamas ir po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo.

2. Asmuo, kuriam kardomoji priemonė – namų areštas paskirta pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo ikiteisminio tyrimo metu turi teisę kreiptis su skundu į ikiteisminio tyrimo teisėją, o vėlesnėse proceso stadijose – į bylą savo žinioje turintį teismą dėl šios kardomosios priemonės taikymo nutraukimo. Skundas nagrinėjamas ir sprendimai priimami naujojo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Prokurorai užtikrina, kad asmenų, kuriems iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo buvo paskirtas suėmimas ir kurių bylos neperduotos į teismą, nusikalstamos veikos būtų perkvalifikuojamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo. Prokuroras privalo nedelsdamas kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo teisėją (apygardos teismą) dėl suimtojo paleidimo į laisvę, jei nustato, kad po nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ar dėl kitų priežasčių taikyti suėmimą pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą nėra pagrindų ir sąlygų. Bylose, kurios perduotos į teismą ir kuriose kaltinamieji yra suimti, dėl suėmimo, paskirto pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, tolesnio taikymo per keturiolika dienų privalo nuspręsti savo žinioje bylą turintis teismas.

4. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą paskirtų kardomųjų priemonių taikymo terminai pratęsiami ir skundai (tiek dėl šių priemonių pratęsimo, tiek dėl kitų su kardomųjų priemonių taikymu susijusių klausimų) paduodami ir nagrinėjami pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą.

5. Kitos pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą paskirtos prievartos priemonės taikomos iki paskirto jų taikymo termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, prievartos priemonės taikymas gali būti tęsiamas pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

29 straipsnis. Proceso atnaujinimas parengtinio tyrimo metu sustabdytose ir nutrauktose bylose

1. Įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, laikoma, kad visų bylų, kurių parengtinis tardymas buvo sustabdytas, ikiteisminis tyrimas tęsiamas nepriėmus atskiro sprendimo dėl proceso atnaujinimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nusprendęs pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą sustabdytoje byloje atlikti proceso veiksmus pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, apie tai turi raštu pranešti prokurorui.

2. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą parengtinio tyrimo metu nutrauktos bylos gali būti atnaujintos paaiškėjus, kad nutraukti bylą pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą nebuvo pagrindo. Sprendimą dėl nutrauktos bylos atnaujinimo priima prokuroras. Jeigu baudžiamoji byla buvo nutraukta teisėjo (teismo) sutikimu, prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą bylą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

30 straipsnis. Proceso nutraukimas dėl pernelyg ilgos parengtinio tyrimo trukmės

Naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai tame straipsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis dėl proceso nutraukimo praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo.

31 straipsnis. Susipažinimo su bylos medžiaga tvarka

Jei įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui jau yra pradėta proceso dalyvių supažindinimo su baudžiamosios bylos medžiaga pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą procedūra, ši procedūra užbaigiama ir įvykdomi visi senojo Baudžiamojo proceso kodekso 225–229 straipsniuose numatyti reikalavimai. Jeigu tokia procedūra nepradėta, proceso dalyviai su byla susipažįsta pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles.

32 straipsnis. Kaltinamojo akto surašymas

Po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo užbaigiant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis aktas rašomas pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, išskyrus tai, kad tris mėnesius nuo naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo kaltinamuosius aktus privalo surašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai (buvę tardytojai), jei byla pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso 143 straipsnį buvo tardyminga vidaus reikalų sistemos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos tardytojams ir jei prokuroras nenusprendžia pats surašyti kaltinamąjį aktą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytą kaltinamąjį aktą privalo patvirtinti prokuroras.

33 straipsnis. Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu

Jeigu po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo prokuroras nusprendžia procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 418 ir 419 straipsnius surašo pareiškimą ir procesas vyksta pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus pirmojo skirsnio reikalavimus.

34 straipsnis. Proceso užbaigimas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindais

Jeigu po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo nustatomi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai, ikiteisminis tyrimas užbaigiamas vienu iš naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 397 straipsnio 1 dalyje nurodytų prokuroro nutarimų ir procesas vyksta pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso XXIX skyriaus reikalavimus.

35 straipsnis. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą surinktos informacijos panaudojimas baudžiamajame procese

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą surinkta informacija, kuri baudžiamojoje byloje gali turėti įrodomosios reikšmės, po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo gali būti procese naudojama, jei ta informacija užfiksuota dokumente, kuris atitinka naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 95 straipsnyje nurodyto dokumento požymius, ir to dokumento rūšis yra numatyta naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 96 straipsnyje.

36 straipsnis. Teismingumo taisyklių taikymas ir bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje

1. Byloms, kurios teismui su kaltinamąja išvada buvo atsiųstos (perduotos) iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo, taikomos senajame Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės.

2. Įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, teisme esančios bylos, kurių atidavimo teismui klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, o jau atiduotų teismui bylų perdavimo teismui klausimas iš naujo nesprendžiamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1498, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1736 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1498

37 straipsnis. Atidavimo teismui stadijoje priimtų nutarčių apskundimas

Iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo atidavimo teismui stadijoje priimtos nutartys, kurias pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą buvo galima skųsti, gali būti apskųstos per senajame Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus terminus. Tokie skundai nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles. Skundai nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles ir tuo atveju, kai skundai dėl atidavimo teismui stadijoje priimtų nutarčių buvo paduoti, bet neišnagrinėti iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo.

38 straipsnis. Grąžintų tyrimui papildyti bylų perdavimas į teismą

Atidavimo teismui ar teisminio nagrinėjimo stadijoje grąžintos tyrimui papildyti bylos vėl į teismą perduodamos naujojo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kai prokuroras (arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas šio Įstatymo 32 straipsnyje numatytu atveju) surašo kaltinamąjį aktą pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu arba nutarimą dėl galimybės taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

39 straipsnis. Bylų, kuriose nuosprendžiai buvo panaikinti perduodant bylą iš naujo tirti, tyrimas ir perdavimas į teismą

Bylos, kuriose nuosprendžiai buvo panaikinti perduodant bylą iš naujo tirti, tiriamos ir į teismą perduodamos pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, kai prokuroras (arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas šio Įstatymo 32 straipsnyje numatytu atveju) surašo kaltinamąjį aktą pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu arba nutarimą dėl galimybės taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

40 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme užbaigimas

1. Bylos, kurių nagrinėjimas teisme įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui jau pradėtas, baigiamos nagrinėti pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, jei nagrinėjantis bylą teismas, išklausęs bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones, nepriima nutarties baigti bylos nagrinėjimą teisme pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, tačiau nuosprendžiai ir nutartys nutraukti procesą priimamos naujajame Baudžiamojo proceso kodekse numatytais pagrindais ir jų turinys turi atitikti naujojo Baudžiamojo proceso kodekso normas. Jei neįmanoma surašyti motyvuoto nuosprendžio ar nutarties taip, kad jie atitiktų naujojo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą ir šį tyrimą atlikti pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais procesas vyksta pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles.

41 straipsnis. Apeliacinių ir kasacinių skundų padavimas bei nagrinėjimas

Po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo apeliaciniai ir kasaciniai skundai paduodami tik pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles. Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą paduotų skundų priimtinumas patikrinamas pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą, tačiau skundai nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą. Skundai nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą ir tuo atveju, kai apeliaciniai ir kasaciniai procesai buvo pradėti pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą.

42 straipsnis. Procesų dėl bylų atnaujinimo užbaigimas

Pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso XII skyrių pradėti procesai dėl proceso atnaujinimo užbaigiami pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, tačiau kai priimamas sprendimas procesą atnaujinti, toliau procesas vyksta pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles.

43 straipsnis. Sumarinio proceso tvarka iškeltų bylų užbaigimas

Iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo sumarinio proceso tvarka iškeltų baudžiamųjų bylų procesas baigiamas pagal senojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles. Tokių bylų nagrinėjimo teisme metu pagal prasmę taikomos šio Įstatymo 36 straipsnio nuostatos. Jeigu tokiose bylose priimamas sprendimas perduoti bylą tyrimui (tardymui) atlikti, toliau procesas vyksta pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso taisykles.

44 straipsnis. Proceso dėl veikų, už kurias asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas, tęsimo tvarka

Jeigu pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikuojama nusikalstama veika, už kurią asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, procesas yra tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, ar prokuroras. Ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo veikos perkvalifikavimo prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi išsiaiškinti ir tai pažymėti protokole, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas reikalauja tęsti procesą, jei šie asmenys anksčiau nebuvo padavę skundo (pareiškimo). Įrašas protokole apie reikalavimą tęsti procesą prilygsta tokiam skundui (pareiškimui). Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jei to nutarimu pareikalauja prokuroras. Prokuroro nutarimas reikalingas ir tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas prokuroro iniciatyva.

45 straipsnis. Neteko galios nuo 2003-07-09

Straipsnio naikinimas:

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin. 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638

46 straipsnis. Kvotos ir tardymo padalinių pertvarkymas į ikiteisminio tyrimo įstaigas

1. Iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo būsimosios ikiteisminio tyrimo įstaigos atlieka tarnybos organizavimo pakeitimus, kurie užtikrina kvotos ir tardymo padalinių inkorporavimą į jų sudėtį.

2. Kvotėjai ir tardytojai po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo jų sutikimu tampa ikiteisminio tyrimo pareigūnais.

3. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Karo policijos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos vadovai iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo privalo atlikti asmenų, tinkamų eiti ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas, atestaciją. Šių įstaigų, padalinių ir pareigų, kurias einantiems asmenims suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą, sąrašai pateikiami Generalinei prokuratūrai.

47 straipsnis. Kodeksų pripažinimas netekusiais galios

1. Įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, netenka galios senasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 1961, Nr. 18-147, Nr. 19-164; 1962, Nr. 9-69, Nr. 11-97, Nr. 15-137, Nr. 21-172, Nr. 36-320; 1965, Nr. 8-69; 1966, Nr. 3-20, Nr. 14-96, Nr. 24-181, Nr. 30-219, 220, Nr. 33-239; 1967, Nr. 6-40, Nr. 18-164; 1969, Nr. 6-60, Nr. 15-133, Nr. 30-277, Nr. 36-343; 1970, Nr. 30-240; 1971, Nr. 20-160; 1972, Nr. 21-159; 1973, Nr. 12-108, Nr. 15-132, 133, Nr. 36-331; 1974, Nr. 6-43, Nr. 21-206, Nr. 36-369; 1975, Nr. 24-236, Nr. 30-300; 1976, Nr. 28-247, Nr. 30-273; 1977, Nr. 9-107, Nr. 21-276; 1978, Nr. 5-50; 1980, Nr. 6-70, Nr. 21-297, 298; 1981, Nr. 36-448, 449; 1982, Nr. 14-128, Nr. 34-366, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1985, Nr. 8-73, Nr. 18-207, Nr. 33-370, Nr. 34-376; 1986, Nr. 18-184, Nr. 24-256; 1987, Nr. 21-261, 263; 1988, Nr. 5-37, Nr. 11-76, Nr. 14-111; 1989, Nr. 4-16, 17, 18, Nr. 13-116, Nr. 35-501; 1990, Nr. 19-495, Nr. 23-564, Nr. 31-740; 1991, Nr. 6-162, Nr. 8-214, Nr. 36-975; 1993, 5-90, Nr. 26-597, Nr. 59-1142, Nr. 72-1344; 1994, Nr. 14-227, Nr. 60-1182, Nr. 92-1799, Nr. 96-1879; 1995, Nr. 3-39, Nr. 11-232, Nr. 48-1163, Nr. 52-1275, Nr. 55-1385, Nr. 59-1477, Nr. 61-1529, Nr. 86-1941, Nr. 104-2325; 1996, Nr. 9-217, Nr. 58-1372, Nr. 67-1597, Nr. 71-1712, Nr. 73-1748, Nr. 92-2142, 2150, Nr. 93-2186; 1997, Nr. 5-71, Nr. 12-229, Nr. 20-451, Nr. 41-993, Nr. 45-1104, Nr. 64-1508, Nr. 65-1534, Nr. 66-1614, Nr. 69-1733, Nr. 97-2445, Nr. 108-2737, Nr. 112-2826; 1998, Nr. 17-397, Nr. 42-1140, Nr. 49-1327, Nr. 51-1396, Nr. 57-1580, Nr. 61-1734, Nr. 67-1937, Nr. 112-3103, Nr. 115-3238; 1999, Nr. 1-2, Nr. 43-1359, Nr. 60-1947, Nr. 66-2112, 2113, Nr. 106-3059; 2000, Nr. 22-553, Nr. 30-826, Nr. 38-1054, Nr. 54-1559, Nr. 56-1647, 78-2363, Nr. 81-2444; 2001, Nr. 31-1011, Nr. 34-1123, Nr. 64-2332, Nr. 71-2522, Nr. 91-3188, Nr. 99-3523; 2002, Nr. 13-471, Nr. 15-555, Nr. 38-1356, Nr. 73-3098) ir kiti pakeitimai ir papildymai iki 2003 m. gegužės 1 d.

2. Įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, netenka galios senasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1962, Nr. 9-69, Nr. 11-97, Nr. 15-137; 1963, Nr. 17-139; 1965, Nr. 8-69; 1966, Nr. 3-21, Nr. 14-97, Nr. 24-181, Nr. 30-219, 221; 1967, Nr. 30-275; 1969, Nr. 24-212, Nr. 30-277; 1970, Nr. 24-178; 1972, Nr. 21-160; 1974, Nr. 30-311, Nr. 36-369; 1975, Nr. 3-22, Nr. 30-300; 1976, Nr. 30-273; 1977, Nr. 6-68, Nr. 9-107; 1978, Nr. 5-49; 1980, Nr. 21-297, 298; 1981, Nr. 36-448; 1983, Nr. 34-364; 1984, Nr. 34-391; 1985, Nr. 7-61, Nr. 33-370; 1986, Nr. 16-156; 1988, Nr. 5-37; 1989, Nr. 4-16; 1990, Nr. 23-555, Nr. 30-714, Nr. 33-803, Nr. 36-866; 1991, Nr. 6-162, Nr. 8-214, Nr. 33-891, Nr. 36-975; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597; 1994, Nr. 51-949, Nr. 60-1182, Nr. 71-1337, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 18-407, Nr. 57-1421, Nr. 36-886, Nr. 55-1352, Nr. 104-2325; 1996, Nr. 53-1248, Nr. 67-1605, Nr. 81-1930; Nr. 116-2699; 1997, Nr. 28-664, Nr. 45-1105, Nr. 64-1503, Nr. 69-1730, Nr. 97-2447, Nr. 104-2621, Nr. 118-3042; 1998, Nr. 17-398, Nr. 44-1196, Nr. 42-1141, Nr. 50-1350, Nr. 51-1397, Nr. 57-1581, 1583, Nr. 59-1654, Nr. 67-1938, Nr. 112-3104, Nr. 115-3234; 1999, Nr. 1-3, Nr. 1-6, Nr. 11-244, Nr. 66-2114, Nr. 101-2898, Nr. 113-3288; 2000, Nr. 20-490, Nr. 38-1055, Nr. 41-1163, Nr. 86-2616, Nr. 92-2867; 2001, Nr. 4-85, Nr. 10-258, Nr. 34-1124, Nr. 71-2520, Nr. 82-2830, Nr. 112-4072; 2002, Nr. 15-556, Nr. 31-1128, Nr. 33-1251, Nr. 40-1465, Nr. 73-3096) ir kiti pakeitimai bei papildymai iki 2003 m. gegužės 1 d. Proceso veiksmai gali būti atliekami ir sprendimai gali būti priimami pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą tik tiek, kiek tai nustatyta šiame Įstatyme.

3. Įsigaliojus Bausmių vykdymo kodeksui, netenka galios Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas (Žin., 1971, Nr. 20-142; 1973, Nr. 31-195; 1977, Nr. 9-107, Nr. 35-455; 1983, Nr. 18-129; 1984, Nr. 7-67; 1985, Nr. 33-308; 1986, Nr. 19-198; 1987, Nr. 33-391; 1988, Nr. 29-260; 1990, Nr. 23-554; 1991, Nr. 8-214, Nr. 36-975; 1993, Nr. 56-1078; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 92-1799; 1997, Nr. 30-706, Nr. 35-455, Nr. 67-1663, Nr. 109-2755, Nr. 118-3046; 1998, Nr. 16-380; 1999, Nr. 1-4, Nr. 56-1810; 2000, Nr. 19-457, Nr. 56-1646; 2001, Nr. 34-1127, Nr. 62-2229, Nr. 73-3100) ir kiti pakeitimai bei papildymai iki 2003 m. gegužės 1 d.

48 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, generaliniam prokurorui, Teismų tarybai ir apylinkių teismų pirmininkams

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2003 m. gegužės 1 d. patvirtina:

1) nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos tvarką;

2) priemonių, sudarysiančių sąlygas teisėsaugos institucijoms ir teismams sklandžiai pradėti taikyti naujojo Baudžiamojo kodekso, naujojo Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus, planą bei lėšas, būtinas jam įgyvendinti.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia teisės akto projektą dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir naujojo Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų suderinimo.

3. Generalinis prokuroras, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2003 m. gegužės 1 d. patvirtina:

1) ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką;

2) proceso dokumentų (blankų) pavyzdžius;

3) proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu rekomendacijas;

4) kardomosiomis priemonėmis (išskyrus suėmimą) nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės tvarkos rekomendacijas;

5) fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų atspaudų, pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo tvarkos rekomendacijas.

4. Generalinis prokuroras iki 2003 m. gegužės 1 d. patvirtina:

1) anonimiškumo suteikimo liudytojui ar nukentėjusiajam bei šio sprendimo procesinio įforminimo rekomendacijas;

2) ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 213 straipsnį (kai yra padarytos kelios skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos) rekomendacijas;

3) baigus ikiteisminį tyrimą (naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnis) pateikiamos ataskaitos surašymo rekomendacijas;

4) kaltinamojo akto surašymo rekomendacijas;

5) proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu rekomendacijas;

6) proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka rekomendacijas;

7) naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo rekomendacijas;

8) nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms rekomendacijas;

9) ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarką.

5. Teismų taryba iki 2003 m. gegužės 1 d. patvirtina:

1) bylos kopijų ir išrašų darymo tvarkos rekomendacijas;

2) nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų informavimo apie procesą per spaudą tvarkos rekomendacijas;

3) kitas Teismų tarybos numatytas rekomendacijas.

6. Apylinkių teismų pirmininkai, suderinę su apygardų teismų pirmininkais, iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo paskiria teisėjus, kurie atliks ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas (ikiteisminio tyrimo teisėjams nedraudžiama atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjo funkcijas), bei imasi priemonių, kad ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijos būtų atliekamos ir ne darbo dienomis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1498, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1736 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1498

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1638, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3071 (2003-07-09), i. k. 1031010ISTA0IX-1638