Suvestinė redakcija nuo 2012-12-30 iki 2015-01-14
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 76-3020, i. k. 1082050ISAK001K-223
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 17-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 27 Nr. 1K-223
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 123-5586; 2007, Nr. 68-2654) 3 straipsnio 5 dalimi:
1. Tvirtinu 17-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (pridedama).
2. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k. 1082050ISAK001K-444
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. birželio 27 d.
įsakymu Nr. 1K-223
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2009 m. gruodžio 11 d.
įsakymo Nr. 1K-444 redakcija)
17-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „FINANSINIS TURTAS IR FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 17-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – šis standartas) tikslas – nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, įskaitant ir atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių, pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinių ataskaitų rinkinyje (toliau – finansinės ataskaitos) tvarką.
2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Šį standartą viešojo sektoriaus subjektai turi taikyti registruodami apskaitoje ir rodydami finansinėse ataskaitose finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, išskyrus:
3.1. investicijas į asocijuotuosius subjektus, kurioms taikomas 14-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“;
3.2. investicijas į kontroliuojamus subjektus, kurioms taikomas 15-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“;
3.3. pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis gautinas sumas ir įsipareigojimus, kurių apskaitai taikomas 19-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“;
3.4. atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, finansinių garantijų įsipareigojimų sutartis, kurių apskaitai taikomas 18-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“;
3.5. teises ir įsipareigojimus pagal išmokų darbuotojams planus, kurių apskaitai taikomas 24-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Su darbo santykiais susijusios išmokos“;
4. Daugumą ūkinių operacijų, susijusių su paskolomis, vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka ir šį standartą finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų apskaitai ir pateikimui finansinėse ataskaitose taiko tik valstybės iždas, kiti išteklių fondai ir savivaldybės.
5. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Aktyvioji rinka – rinka, atitinkanti visus šiuos kriterijus: prekiaujama vienarūšiu turtu; bet kuriuo metu yra pirkėjų (pardavėjų), ketinančių pirkti ar parduoti turtą; informacija apie parduodamo turto rinkos kainas yra prieinama visuomenei.
Amortizuota finansinio turto savikaina – finansinio turto įsigijimo savikaina atėmus atgautą už šį turtą sumokėtos pagrindinės sumos dalį, pripažinus įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumo sukauptą amortizacijos sumą ir atėmus to turto nuvertėjimo nuostolius.
Amortizuota finansinio įsipareigojimo savikaina – finansinio įsipareigojimo įsigijimo savikaina, atėmus vykdant šį įsipareigojimą sumokėtą pagrindinės sumos dalį ir pripažinus įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumo sukauptą amortizacijos sumą.
Apsidraudimo priemonė – finansinė priemonė, kurią naudojant yra tikimasi, kad jos tikroji vertė ar iš jos gaunami pinigų srautai visiškai kompensuos draudžiamojo objekto tikrosios vertės ar jo sukuriamų pinigų srautų pokyčius ar didžiąją jų dalį.
Apsikeitimo sandoris – sandoris, kuriuo dvi šalys susitaria apsikeisti pinigų srautais, siekdamos apsidrausti nuo valiutos kursų, palūkanų normų kitimo ar kitos rizikos.
Apskaičiuotų palūkanų norma (diskonto norma) – palūkanų norma, kurią taikant pinigų srautai, susiję su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, diskontuojami visą to turto ar įsipareigojimo turėjimo laiką arba iki kito jo perkainojimo dienos.
Finansinis įsipareigojimas – įsipareigojimas perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą kitai šaliai arba pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau nepalankiomis sąlygomis.
Finansinė priemonė – sandoris, pagal kurį viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavą kapitalą.
Finansinis turtas – turtas, kuris yra pinigai ir pinigų ekvivalentai; sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą šioje apibrėžtyje nurodytą turtą iš kito subjekto.
Finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai – suma, kuria finansinio turto balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti perleidžiant ar naudojant finansinį turtą.
Finansinio turto amortizacijos suma – apskaičiuotų palūkanų metodu nustatyta gautinų palūkanų suma, rodanti finansinio turto balansinės vertės prieaugį per tam tikrą laikotarpį.
Finansinio įsipareigojimo amortizacijos suma – apskaičiuotų palūkanų metodu nustatyta mokėtinų palūkanų suma, rodanti finansinio įsipareigojimo balansinės vertės prieaugį per tam tikrą laikotarpį.
Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas – finansinis turtas, kurį ketinama ir galima laikyti iki nustatyto išpirkimo termino, gaunant fiksuotas arba galimas nustatyti įmokas, išskyrus parduoti laikomą finansinį turtą, paskolas ir gautinas sumas.
Ilgalaikis finansinis turtas – finansinis turtas, naudojamas ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
Ilgalaikis finansinis įsipareigojimas – finansinis įsipareigojimas, kurį privaloma įvykdyti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
Išankstinis sandoris – sandoris, kuriuo susitariama už nustatytą kainą tam tikru laiku ateityje pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.
Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurios vertė priklauso nuo vienos ar kelių kitų finansinių priemonių.
Nominalioji vertybinio popieriaus vertė – išleidžiant vertybinį popierių vertybinių popierių emitento nurodoma jo vertė, kuri yra pastovi iki sprendimo ją pakeisti.
Palūkanų normos rizika – rizika, kai galimi nuostoliai dėl palūkanų normos svyravimo.
Parduoti laikomas finansinis turtas – finansinis turtas, kuris buvo įsigytas parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, ir kitas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ar paskolų ir gautinų sumų.
Pasirinkimo sandoris – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą.
Pinigai – pinigai, esantys kasoje, bankų sąskaitose ir pervesti, bet dar negauti pinigai.
Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į tam tikras pinigų sumas ir kurių vertės pokyčio rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nepriskiriamos prie pinigų ekvivalentų.
Trumpalaikis finansinis įsipareigojimas – finansinis įsipareigojimas, kurį privaloma įvykdyti per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
Trumpalaikis finansinis turtas – finansinis turtas, kurį tikimasi parduoti arba panaudoti per 12 mėnesių nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
Valiutos kurso rizika – rizika, kad finansinio turto ar įsipareigojimo tikroji vertė pasikeis dėl valiutos kurso pasikeitimo.
6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370; 2010, Nr. 67-3341), Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-627), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-626) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
II. FINANSINIO TURTO GRUPAVIMAS
7. Finansinis turtas skirstomas į:
7.1. ilgalaikį finansinį turtą, kuris skirstomas į:
7.2. trumpalaikį finansinį turtą, kuris skirstomas į:
8. Pinigai ir jų ekvivalentai priskiriami prie trumpalaikio turto, tačiau, jei pinigų ir jų ekvivalentų naudojimo arba disponavimo jais laikas apribojamas ilgiau nei 12 mėnesių skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos, jie turi būti priskiriami prie ilgalaikio finansinio turto: pavyzdžiui, ilgalaikiai indėliai, pinigai, kuriais viešojo sektoriaus subjektas negali laikinai disponuoti ilgiau nei 12 mėnesių.
9. Finansinio turto priskyrimas prie pinigų ekvivalentų yra nustatomas finansinio turto įsigijimo momentu. Pinigų ekvivalentų pavyzdžiai yra iždo vekseliai, atpirkimo sandoriai, indėlių sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kitos priemonės, kuriomis prekiaujama finansinių priemonių rinkoje (terminas iki 3 mėnesių) ir kurios atitinka šiame standarte pateiktą pinigų ekvivalentų sąvokos apibrėžimą.
10. Siekiant įvertinti finansinis turtas skirstomas į tris grupes:
11. Prie parduoti laikomo finansinio turto priskiriamos obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai, kuriuos viešojo sektoriaus subjektas įsigyja prekybos tikslais, ir įsigytos kitų subjektų akcijos, dalininkų įnašai į viešąsias įstaigas, įnašai į tarptautines organizacijas. Prie parduoti laikomo finansinio turto taip pat priskiriamas ilgalaikis finansinis turtas, kurį viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia parduoti.
12. Finansinis turtas priskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto tik tada, kai jį įsigijęs viešojo sektoriaus subjektas ketina ir sugebės jį laikyti iki išpirkimo termino. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto pavyzdžiai gali būti obligacijos su nustatyta išpirkimo data, jei obligacijų turintis viešojo sektoriaus subjektas ketina jas laikyti iki išpirkimo termino ar atgauti iš esmės visą jų balansinę vertę.
14. Finansinis turtas nepriskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, jei:
III. PIRMINIS FINANSINIO TURTO PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS
15. Finansinis turtas apskaitoje pripažįstamas tik tada, kai viešojo sektoriaus subjektas gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Pinigai ir kitas finansinis turtas, numatytas gauti pagal planuojamus sandorius, gautus garantinius ir laidavimo raštus, turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo.
16. Pirmą kartą pripažindamas finansinį turtą, išskyrus finansinį turtą, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio įsigijimo metu nebuvo išleista pinigų, viešojo sektoriaus subjektas turi įvertinti jį įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina už jį suma arba kito perduoto turto vertė. Tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos neįtraukiamos į finansinio turto įsigijimo savikainą ir pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo sudarytas sandoris, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Finansinis turtas, kuris paskesnio įvertinimo metu vertinamas amortizuota savikaina ir kurio įsigijimo metu nebuvo išleista pinigų, ir pirminio pripažinimo metu vertinamas amortizuota savikaina, kuri apskaičiuojama, kaip nurodyta šio standarto 25 punkte.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas įsigijo ne nuosavybės vertybinių popierių už 1 000 000 litų. Sandorio tarpininkams už paslaugas buvo sumokėta 10 000 litų. Pirminio pripažinimo metu registruojama 1 000 000 litų finansinio turto vertė ir registruojamos 10 000 litų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Viešojo sektoriaus subjektas suteikė paslaugų už 100 000 Lt, kurie pagal atsiskaitymo už paslaugas sutartį bus sumokėti po 2 metų. Viešojo sektoriaus subjektas registruoja gautinas sumas ir pajamas už suteiktas paslaugas amortizuota savikaina (826 821 Lt) ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje amortizuotos savikainos ir įsigijimo vertės skirtumo dalimi didina gautinų sumų vertę bei registruoja finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17. Pagal mainų sandorį gautas finansinis turtas pirminio pripažinimo metu yra registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro mainų sutartyje nustatyta vertė. Jeigu mainų sutartyje vertė nenurodyta ir mainais gauto turto įsigijimo savikainos negalima nustatyti, ji yra lygi perleisto turto tikrajai vertei.
18. Su finansinio turto mainais susijusios išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.
19. Prie finansinio turto priskiriami tik išankstiniai mokėjimai už finansinį turtą. Viešojo sektoriaus subjekto supirkti paties išleisti vertybiniai popieriai mažina jo įsipareigojimus ir prie jo finansinio turto nepriskiriami.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
IV. PASKESNIS FINANSINIO TURTO ĮVERTINIMAS
20. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, finansinis turtas turi būti iš naujo įvertinamas taip:
20.3. iki išpirkimo termino laikomas trumpalaikis finansinis turtas – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius;
21. Parduoti laikomo finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis kainomis, paskelbtomis aktyviojoje rinkoje paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Jeigu yra reikšmingų aplinkybių, dėl kurių vertybinių popierių rinkoje skelbiama kaina negali būti naudojama tikrajai finansinio turto vertei nustatyti (pavyzdžiui, reikšmingai pasikeitė ekonominės sąlygos nuo paskutinio sandorio sudarymo arba skelbiama kaina yra nustatyta pagal vienkartinio sandorio kainą, kuri reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių sandorių kainos), tikroji vertė gali būti nustatoma šio standarto 22 punkte nurodytais būdais.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas turi įsigijęs 1 000 investicinio fondo vienetų, kurių skelbiama kaina 20X5 m. gruodžio 31 d. sudarė 4,59 lito už vienetą. Kadangi investicinio fondo veikla yra neterminuota, fondo vienetai yra priskiriami parduoti laikomam finansiniam turtui. Rengiant 20X5 m. finansines ataskaitas, finansinės būklės ataskaitoje investicijos į investicinio fondo vienetus registruojamos 4 590 litų verte.
22. Jeigu finansiniu turtu aktyviojoje rinkoje neprekiaujama, jo tikroji vertė gali būti nustatoma pagal:
22.1. eksperto pateiktą pagrįstą įvertinimą, kuriame nurodyta tam tikro viešojo sektoriaus subjekto finansinio turto vertė, arba
22.2. komercinius ar kitus pasiūlymus, gautus iš kelių pirkėjų, pageidaujančių įsigyti finansinio turto, arba
22.3. žiniasklaidoje ar kitose informavimo priemonėse skelbiamą tokio pat ar panašaus finansinio turto vertę, arba
22.4. aukcionų ar kitų viešųjų pardavimų metu skelbiamą tokio pat ar panašaus finansinio turto vertę, arba
23. Investicijos į vertybinius popierius, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir kurių tikrosios vertės negalima nustatyti šio standarto 21 ir 22 punktuose nurodytais būdais, dalininkų įnašai į viešąsias įstaigas (kurios nėra kontroliuojami ar asocijuotieji subjektai), įnašai į tarptautines organizacijas įvertinami įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
24. Po vienų metų gautinos sumos vertinamos amortizuota savikaina (neatsižvelgiant į tai, ar viešojo sektoriaus subjektas ketina jas laikyti iki atsiskaitymo termino). Kai palūkanų norma yra nustatyta teisės aktuose, taikoma teisės aktuose nustatyta palūkanų norma.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
25. Paprastai po vienų metų gautinų sumų amortizuota savikaina apskaičiuojama paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną taikant pirminio pripažinimo metu buvusią rinkos palūkanų normą, kuri vėlesniais laikotarpiais laikoma apskaičiuotų palūkanų norma, išskyrus šio standarto 28 punkte nurodytą atvejį.
Amortizuota savikaina skaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą:
AS = PS1 / (1+r) + PS2 / (1+r)2 + ... + PSn / (1+r)n, kur
AS – amortizuota savikaina;
PS 1 ... PS n – 1-ojo – n-ojo laikotarpio grynieji būsimieji pinigų srautai;
r – nustatyta laikotarpio apskaičiuotų palūkanų norma pirminio pripažinimo metu;
1 ... n – laikotarpiai (metai arba mėnesiai), kurių grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas įsigijo 5 metų trukmės 1 000 000 litų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, už kuriuos bus mokamas 1 proc. metinių palūkanų. Emitentas galėtų gauti tos pačios trukmės paskolą iš bankų už 5 proc. metinių palūkanų. Ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuota savikaina yra apskaičiuojama:
AS = 10 000 / (1+0,05) 1 + 10 000 / (1+0,05) 2 + 10 000 / (1+0,05) 3 +10 000 / (1+0,05) 4 +1 010 000 / (1+0,05) 5 = 826 821 Lt.
Finansinio turto įsigijimo savikainos (1 000 000 Lt) ir amortizuotos savikainos (826 821 Lt) 173 179 litų skirtumas yra pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis paskolos suteikimo laikotarpiu. Daugiau finansinio turto amortizuotos savikainos nustatymo ir apskaitos pavyzdžių yra pateikta šio standarto 2 priede.
26. Iki išpirkimo termino laikomo ilgalaikio finansinio turto ir po vienų metų gautinų sumų įsigijimo ir amortizuotos savikainos skirtumas yra pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos pajamų (sąnaudų) straipsnyje.
27. Apskaičiuotų palūkanų normai nustatyti viešojo sektoriaus subjektas gali naudoti, pavyzdžiui:
27.1. subjekto, kuriam suteikta paskola, gautų analogiškos trukmės paskolų ir išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanų normą;
27.2. palūkanų normas, kuriomis viešojo sektoriaus subjektas galėtų gauti paskolą, suteiktos paskolos laikotarpiui;
28. Viešojo sektoriaus subjektai, atsižvelgdami į aplinkybes, apskaičiuotų palūkanų normai nustatyti gali vadovautis ir kitais kriterijais, nei nustatyti šio standarto 27 punkte.
29. Jeigu suteiktos paskolos ar įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių sutartyje numatytos palūkanų normos yra kintamos ir jos reikšmingai pasikeičia, amortizuota savikaina paskutinę ataskaitinio laikotarpio (tarpinio ar metinio) dieną yra perskaičiuojama pritaikius naują, t. y. pasikeitusią, apskaičiuotų palūkanų normą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
30. Jei taikoma apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai, finansinio turto amortizuota savikaina yra lygi jo įsigijimo savikainai.
31. Pasikeitus subjekto planams ar galimybėms naudoti finansinį turtą, šis turtas gali būti priskiriamas prie kitos šio standarto 20 punkte nurodytos finansinio turto grupės. Perkėlimas į naują finansinio turto grupę apskaitoje registruojamas kaip buvusio turto nurašymas ir naujo turto įsigijimas perkėlimo į kitą grupę dieną. Toks finansinis turtas turi būti iš naujo įvertintas pagal tai finansinio turto grupei taikomus paskesnio įvertinimo reikalavimus. Finansinio turto balansinės vertės skirtumas dėl jo priskyrimo kitai finansinio turto grupei pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.
32. Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės padidėjimo sumos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos pajamoms (vertybinių popierių perkainojimo pelnui), o tikrosios vertės sumažėjimo sumos – finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms (vertybinių popierių perkainojimo nuostoliams).
33. Finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, amortizacijos suma, tenkanti ataskaitiniam laikotarpiui, priskiriama finansinės ir investicinės veiklos pajamoms. Amortizacijos suma, tenkančia ataskaitiniam laikotarpiui, didinamos finansinės ir investicinės veiklos (palūkanų) pajamos ir finansinio turto vertė, o gautos palūkanos apskaitoje registruojamos mažinant finansinio turto ir didinant pinigų balansinę vertę (2 priedas).
34. Jeigu pasikeičia finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, pinigų srautų sumos arba laikotarpiai, amortizuota savikaina yra apskaičiuojama remiantis naujai nustatytais pinigų srautais. Amortizuotos savikainos pokytis dėl pasikeitusių pinigų srautų sumų arba laikotarpių yra priskiriamas ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamoms arba sąnaudoms.
V. FINANSINIO TURTO NUVERTĖJIMAS
36. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną atgauti už tą finansinį turtą sumą. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (tarpinio ar metinio) dieną viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti, ar yra požymių, kad finansinio turto (ar panašaus finansinio turto vienetų grupės) balansinė vertė gali būti sumažėjusi. Jei pasirodo, kad tokių požymių esama, turi būti nustatyta už tą turtą (ar panašaus finansinio turto vienetų grupę) tikėtina atgauti suma. Nuostolio dėl finansinio turto nuvertėjimo dydį rodo to finansinio turto balansinės vertės ir už jį atgautinos sumos skirtumas, kuris registruojamas, kaip nustatyta šio standarto 39 punkte. Šis standartas netaikomas išankstinių apmokėjimų ir pinigų nuvertėjimui, kuris registruojamas apskaitoje ir rodomas finansinėse ataskaitose pagal 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ reikalavimus.
37. Požymių pavyzdžiai, kad finansinis turtas gali būti nuvertėjęs:
37.1. yra žinoma, kad vertybinių popierių emitentas turi didelių finansinių sunkumų ar yra didelė tikimybė, kad emitentas bankrutuos;
37.2. dėl vertybinių popierių emitento finansinių sunkumų aktyviojoje rinkoje yra apribota prekyba emitento nuosavybės vertybiniais popieriais;
37.3. nesilaikoma sutarties sąlygų, pavyzdžiui, laiku nesumokamos skolos arba nevykdomi įsipareigojimai, susiję su palūkanų ar paskolos grąžinimu;
37.4. dėl ekonominių ar teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, viešojo sektoriaus subjektas suteikė skolininkui nuolaidų, kurių priešingu atveju nebūtų suteikęs;
38. Viešojo sektoriaus subjektas gali nustatyti ir kitus požymius, negu nurodyti šio standarto 37 punkte, rodančius, kad finansinis turtas gali būti nuvertėjęs.
39. Finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai apskaitoje turi būti registruojami apskaičiuota nuvertėjimo suma mažinant turto balansinę vertę ir ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas, išskyrus gautinų sumų nuvertėjimo nuostolius, kurie yra priskiriami pagrindinės ar kitos veiklos sąnaudoms.
40. Jei paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną turima informacija apie finansinio turto tikrąją vertę, finansinio turto nuvertėjimas gali būti registruojamas ne didesnis už to turto tikrąją vertę.
41. Jei paskola ar kitos gautinos sumos garantuotos įkeitimu ir yra tikėtina, kad atsiskaityta bus įkeistu turtu, nuvertėjimą finansinio turto savininkas vertina remdamasis užstato tikrąja verte.
42. Finansinio turto, kuris neregistruojamas tikrąja verte todėl, kad jo tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, balansinė vertė paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną turėtų būti patikrinta, t. y. ar yra šio turto nuvertėjimo požymių. Tai gali būti atliekama remiantis tikėtinų grynųjų pinigų įplaukų diskontuota verte.
43. Jei per kitą ataskaitinį laikotarpį finansinio turto nuvertėjimo ar abejotinos skolos suma sumažėja, finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai turi būti sumažinami arba panaikinami. Finansinio turto nuvertėjimo sumos neturi viršyti įsigijimo savikainos pirminio pripažinimo metu ar amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas. Finansinio turto nuvertėjimo nuostolių naikinama suma gali būti mažesnė už anksčiau pripažintus to turto nuvertėjimo nuostolius arba lygi jiems. Nuvertėjimo nuostolių panaikinimas apskaitoje registruojamas mažinant veiklos arba finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas priklausomai nuo to, kokioms sąnaudoms buvo priskirti nuvertėjimo nuostoliai.
VI. FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SKIRSTYMAS
44. Finansiniai įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.
44.1. Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai skirstomi į:
44.2. Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai skirstomi į:
VII. PIRMINIS FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRIPAŽINIMAS IR VERTINIMAS
45. Finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai viešojo sektoriaus subjektas prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Įsipareigojimai pagal nepradėtus vykdyti sandorius nepripažįstami finansiniais įsipareigojimais, kol jie neatitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimo.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo po tam tikro laiko pirkti paslaugas iš kito subjekto. Sutarties sudarymo metu įsipareigojimas neregistruojamas, kadangi sutartis nepradėta vykdyti.
46. Pirmą kartą pripažindamas finansinį įsipareigojimą, išskyrus finansinį įsipareigojimą, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio atsiradimo metu nebuvo gauta pinigų, viešojo sektoriaus subjektas turi įvertinti jį įsigijimo savikaina. Su sandorių sudarymu susijusios išlaidos turi būti pripažįstamos pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos susidaro. Finansinis įsipareigojimas, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio atsiradimo metu nebuvo gauta pinigų, ir pirminio pripažinimo metu vertinamas amortizuota savikaina.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas sudarė su banku paskolos sutartį, pagal kurią buvo gauta 500 000 litų paskola. Administracinis sutarties sudarymo mokestis sudaro 5 000 litų. Pagal šią sutartį, gavus paskolą, apskaitoje registruojamas 500 000 litų įsipareigojimas, o 5 000 litų administracinis mokestis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio kitos veiklos sąnaudomis. Viešojo sektoriaus subjektas išsimokėtinai įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą, už kurį atsiskaityti turės po 2 metų. Viešojo sektoriaus subjektas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruoja ilgalaikį materialųjį turtą ir mokėtinas sumas vertėmis, lygiomis amortizuotai savikainai, ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje amortizuotos savikainos ir įsigijimo vertės skirtumo dalimi didina mokėtinas sumas bei pripažįsta finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
47. Sudarius mainų sandorį mainais gautas finansinis įsipareigojimas apskaitoje registruojamas įsipareigojimo savikaina, kuri nustatoma pagal mainų sutartyje nurodytą vertę. Jei mainais gauto įsipareigojimo vertė nenurodyta mainų sutartyje, įsipareigojimo įsigijimo savikaina yra lygi mainais atiduoto įsipareigojimo tikrajai vertei.
48. Suteikta garantija pripažįstama finansiniu įsipareigojimu, kai atsiranda sutartyje numatytos aplinkybės arba sąlygos, kuriomis tenkinami įsipareigojimo pripažinimo kriterijai, ir paaiškėja, kad garantinius įsipareigojimus reikės vykdyti. Iki finansinio įsipareigojimo pripažinimo dienos suteiktos garantijos apskaitoje registruojamos pagal 18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ reikalavimus.
VIII. PASKESNIS FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVERTINIMAS
49. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas finansiniai įsipareigojimai (išskyrus trumpalaikius, kurie nesusiję su rinkos kainomis) turi būti iš naujo įvertinami:
50. Finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su rinkos kainomis, priskiriami įsipareigojimai, kurių vertės kitimas yra susijęs su tam tikro turto tikrosios vertės arba rinkos indekso kitimu. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su rinkos kainomis, tikroji vertė nustatoma remiantis atitinkamo turto kainomis arba rinkos indekso vertėmis, paskelbtomis aktyviojoje rinkoje paskutinę ataskaitinio laikotarpio (tarpinio ir metinio) dieną.
51. Iš išplatintų obligacijų kylantys finansiniai įsipareigojimai yra įvertinami tik amortizuota savikaina.
52. Kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (gautų paskolų, išleistų obligacijų, išduotų vekselių) amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą, buvusią paskolos gavimo momentu:
AS = PS 1 / (1+r) 1 + PS 2 / (1+r) 2 + ... + PS n / (1+r) n, kur
AS – amortizuota paskolos savikaina;
PS 1 ... PS n – 1-ojo – n-ojo laikotarpio grynieji būsimieji pinigų srautai;
r – apskaičiuotų palūkanų norma;
1 ... n – laikotarpiai, kurių grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami.
Pavyzdys. Valstybės iždas išleido ir išplatino 3 metų trukmės 1 000 000 litų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, už kuriuos bus mokama 3 proc. metinių palūkanų. Palūkanų norma, už kurią valstybė skolinasi 3 metų laikotarpiui, yra 5 proc. Kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo išplatinti mokant mažesnes palūkanas negu to paties laikotarpio rinkos palūkanų norma, finansinio įsipareigojimo, atsirandančio iš išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, amortizuota savikaina yra mažesnė už gautas pinigines įplaukas. Ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuota savikaina apskaičiuojama apskaičiuotų palūkanų norma laikant 5 proc.:
AS = 30 000 / (1+0,05) 1 + 30 000 / (1+0,05) 2 + 1 030 000 / (1+0,05) 3 = 945 535 Lt.
Valstybės iždas apskaitoje registruoja 1 000 000 litų vertės gautas pinigines įplaukas, 945 535 litų vertės finansinį įsipareigojimą ir 54 465 litų skirtumą pripažįsta finansinės ir investicinės veiklos pajamomis.
53. Paprastai apskaičiuotų palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į rinkoje taikomas paskolų palūkanų normas, kuriomis viešojo sektoriaus subjektas galėtų gauti paskolą suteiktos paskolos laikotarpiui. Priklausomai nuo viešojo sektoriaus subjektų specifikos, nustatydami apskaičiuotų palūkanų normą, viešojo sektoriaus subjektai gali vadovautis ir kitais kriterijais. Jeigu paskolos ar išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, paskolos amortizuota savikaina sutampa su įsigijimo savikaina.
54. Laikoma, kad išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra išplatinami aukciono ar kitu viešuoju būdu.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas aukcionu išplatina 2 metų trukmės 500 000 litų vertės ne nuosavybės vertybinių popierių. Vertybiniai popieriai yra išplatinami dalimis taikant skirtingas metinių palūkanų normas. Tačiau, kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra platinami viešuoju būdu, pasiūlytos palūkanų normos atitinka rinkos palūkanų normą. Gavus lėšas už išleistus vertybinius popierius, apskaitoje yra registruojamas 500 000 litų ilgalaikis finansinis įsipareigojimas.
55. Finansinio įsipareigojimo įsigijimo savikainos ir amortizuotos savikainos skirtumas, t. y. finansinio įsipareigojimo amortizacijos suma, apskaitoje pripažįstama kaip finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos). Jeigu finansinis įsipareigojimas yra prisiimamas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis, viešojo sektoriaus subjektas apskaitoje registruoja finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
Pavyzdys. 20X0 m. gruodžio mėn. viešojo sektoriaus subjektas iš banko gauna 300 000 litų 5 metų paskolą, už kurią mokama 5 proc. metinių palūkanų. Paskolai grąžinti yra suteikta valstybės garantija. Už suteiktą valstybės garantiją viešojo sektoriaus subjektas sumoka 3 proc. paskolos sumos. Jeigu garantija nebūtų suteikta, metinė palūkanų norma būtų 7 proc. Rengiant finansines ataskaitas, paskolos amortizuota savikaina pritaikius 5 proc. palūkanų normą sudaro 300 000 litų, o pritaikius rinkos palūkanų normą (7 proc.) – 275 399 litus. Gautu 24 601 lito skirtumu mažinama finansinio įsipareigojimo vertė, ir pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Už garantiją sumokėta suma (9 000 Lt) pripažįstama 20X0 m. gruodžio mėn. finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.
56. Jeigu gautų paskolų ar išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanų normos yra kintamos ir jos reikšmingai pasikeičia, prisiimtų finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina yra perskaičiuojama pritaikius naują, t. y. pasikeitusią, palūkanų normą.
57. Suteiktą garantiją pripažinus finansiniu įsipareigojimu, iki garantijos galiojimo pabaigos įsipareigojimas įvertinamas tikrąja verte, o jeigu tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, – atidėjinio, sudaryto garantijai padengti, suma, tačiau ji negali viršyti garantijos sutartyje nustatytos sumos.
58. Finansinių įsipareigojimų, apskaitoje registruojamų tikrąja verte, tikrosios vertės padidėjimo sumos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, o sumažėjimo sumos – finansinės ir investicinės veiklos pajamoms.
59. Finansinio įsipareigojimo, įvertinto amortizuota savikaina, amortizacijos suma, tenkanti ataskaitiniam laikotarpiui, priskiriama finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms (palūkanų sąnaudoms).
60. Visos administracinės išlaidos, susijusios su finansinių įsipareigojimų sąlygų pasikeitimu, turi būti pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį pasikeitė sąlygos.
Pavyzdys. Savivaldybė susitarė su banku atidėti paskolos grąžinimo terminą 6 mėnesiams. Už sutarties pakeitimą bankui yra mokamas administracinis mokestis, kuris pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.
IX. FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NURAŠYMAS
61. Viešojo sektoriaus subjektas iš apskaitos registrų finansinį turtą (ar jo dalį) nurašo tik tada, kai jis netenka teisės to finansinio turto (ar jo dalies) kontroliuoti. Viešojo sektoriaus subjektas netenka teisės kontroliuoti finansinio turto tada, kai jis gauna visą sutartyje numatytą naudą, baigiasi teisių galiojimo laikas arba subjektas perleidžia šias teises kitoms šalims. Kai viešojo sektoriaus subjektas perduoda finansinį turtą (gautinas sumas) išieškoti AB Turto bankui pagal sutartį, kuria perleidžiama reikalavimo teisė į gautinas sumas, šis finansinis turtas nurašomas iš perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitos, pripažįstant gautinas sumas iš AB Turto banko, lygias tikėtino atgauti finansinio turto (gautinų sumų) sumai ir gautinų sumų iš AB Turto banko skirtumą pripažįstant sąnaudomis. Visais atvejais atsižvelgiama į finansinio turto perdavimo sutarčių sąlygas.
62. Gautinų sumų (skolų) perleidimo sandoris laikomas finansinio turto pardavimu ir gautinos sumos iš karto nurašomos iš apskaitos registrų, jei:
62.1. viešojo sektoriaus subjektas, perleisdamas skolas, perduoda visą su jų gavimu susijusią riziką ir nėra numatyta atgalinio skolų atpirkimo;
62.2. perleidžiamos skolos gali būti patikimai įvertintos (abejotinos skolos, nuolaidos, skolų išieškojimo sąnaudos ir pan.);
63. Jeigu perleistų gautinų sumų balansinė vertė skiriasi nuo gauto atlygio tikrosios vertės, šis skirtumas yra priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos pajamoms, jeigu atlygio suma didesnė už perleisto finansinio turto balansinę vertę, arba finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, jeigu atlygio suma mažesnė už perleisto turto balansinę vertę.
Pavyzdys. Savivaldybė viešojo konkurso būdu už 20 000 litų perleidžia reikalavimo teisę į 30 000 litų balansinės vertės gautiną sumą. Gavus atlygį už perleistą reikalavimo teisę, apskaitoje registruojami 20 000 litų gauti pinigai ir nurašomas 30 000 litų finansinis turtas (gautinos sumos). Gauto ir perleisto finansinio turto 10 000 litų skirtumas priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.
64. Jei gautinų sumų ar kito finansinio turto perleidimo sandoris neatitinka šio standarto 62 punkto reikalavimų, t. y. numatytas atgalinis skolų arba finansinio turto atpirkimas arba nėra perleidžiama visa su turto atgavimu susijusi rizika, toks sandoris apskaitoje laikomas paskolos gavimu įkeičiant finansinį turtą. Dėl to atsiranda įsipareigojimas turtą atpirkti ir tokia ūkinė operacija yra analogiška paskolos gavimui už užstatą.
Pavyzdys. Savivaldybė sudaro atpirkimo sandorį, pagal kurį už 1 000 000 litų perleidžia teisę į 10 proc. savivaldybei priklausančios įmonės akcijų, o po tam tikro laiko perleistą teisę į akcijas savivaldybė išpirks. Kadangi iš esmės savivaldybė gavo paskolą už užstatą (t. y. už investicijas į subjektų nuosavybės vertybinius popierius), apskaitoje registruojamos gautos piniginės įplaukos ir finansinis įsipareigojimas paskolą suteikusiam subjektui, nenurašant investicijos į įmonės akcijas.
65. Viešojo sektoriaus subjektas iš apskaitos registrų finansinį įsipareigojimą ar jo dalį nurašo tik tada, kai įsipareigojimas įvykdomas, yra panaikinamas ar nustoja galioti.
66. Jei paskolos gavėjas ir paskolos davėjas keičia paskolos sutartį į kitą, kurios sutartinės sąlygos iš esmės skiriasi, senoji paskola yra nurašoma iš apskaitos registrų ir užregistruojama nauja paskola.
Pavyzdys. Miesto savivaldybė 20X1 metais sudarė paskolos sutartį su banku, pagal kurią gavo 1 000 000 litų 5 metų trukmės paskolą, už kurią bus mokama 5 proc. fiksuotų metinių palūkanų. 20X3 metais palūkanų normos rinkoje sumažėjo ir paskolos sutartis buvo pakeista, padidinant paskolos sumą iki 1 500 000 litų ir nurodant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 20X9 metai, o mokamos metinės palūkanos sudaro 3 proc. Pirminio pripažinimo metu apskaitoje buvo registruojamos 1 000 000 litų piniginės įplaukos ir finansinis įsipareigojimas. Pakeitus paskolos sutartį, apskaitoje nurašomas 1 000 000 litų finansinis įsipareigojimas, registruojamos papildomos 500 000 litų piniginės įplaukos ir 1 500 000 litų finansinis įsipareigojimas. Naujai užregistruotas finansinis įsipareigojimas atitinka pakeistoje paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą.
X. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA
68. Pagrindinės išvestinių finansinių priemonių savybės:
68.1. išvestinei finansinei priemonei palyginti su kitomis sandorių rūšimis reikia labai mažų arba apskritai nereikia pradinių investicijų;
69. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandančio finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo vertė kinta dėl prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, valiutos kurso ar palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo, kredito indekso ar dėl panašaus nuo subjekto nepriklausomo kintamojo.
70. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra dažniausiai susieti su akcijų, obligacijų, valiutų, žaliavų ir kitų objektų pirkimo–pardavimo sandoriais. Išvestinių finansinių priemonių pavyzdžiai:
71. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantį finansinį turtą arba finansinį įsipareigojimą viešojo sektoriaus subjektas turi registruoti apskaitoje, kai pagal sutartį įgyja teisę gauti turtą arba prisiima įsipareigojimą atsiskaityti turtu.
72. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas pirmą kartą apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
73. Su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, atsirandančiu iš išvestinės finansinės priemonės, susijusios sandorio sudarymo išlaidos priskiriamos pirminio pripažinimo laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.
Pavyzdys. 20X1 m. viešojo sektoriaus subjektas, sumokėjęs 10 000 litų, įsigyja teisę įsigyti 1 000 000 JAV dolerių už 2 500 000 litų. Sutarties (sandorio) sudarymo išlaidos sudarė 2 000 litų. Pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas 10 000 litų vertės finansinis turtas ir 2 000 litų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
74. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną iš išvestinių finansinių priemonių atsirandantis finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas turi būti vertinami ir rodomi finansinėse ataskaitose tikrąja verte, išskyrus tuos atvejus, kai jų tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta. Nustatant tikrąją vertę, galimos sandorio vykdymo išlaidos nėra įtraukiamos, šios išlaidos bus pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir registruojamos apskaitoje tada, kai bus padarytos.
75. Finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų iš išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį nustatytas.
XI. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMAS
77. Iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo tikroji vertė nustatoma pasirinktu periodiškumu, bet ne rečiau kaip paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną.
78. Išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė gali būti nustatoma šiais būdais:
78.2. jeigu tokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis aktyviojoje rinkoje neprekiaujama, tikroji jų vertė gali būti nustatoma remiantis kitais tikrosios vertės nustatymo būdais, tarp jų ir pinigų srautų metodu. Tikrosios vertės skaičiavimai taikant pinigų srautų metodą rodomi šio standarto 80 punkte.
79. Išvestinės finansinės priemonės tikrąją vertę nustatant pagal aktyviojoje rinkoje skelbiamą jos rinkos kainą, naudojama aktyviojoje rinkoje skelbiama paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos kaina. Jei aktyviosios rinkos kaina nėra žinoma, tikrajai vertei nustatyti gali būti naudojama paskutinio analogiško sudaryto sandorio kaina, jeigu ekonominės aplinkybės nuo sandorio sudarymo dienos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos nėra reikšmingai pasikeitusios.
80. Taikant pinigų srautų metodą išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė yra apskaičiuojama pagal formulę:
TV = (PS1 – PS2 ) / (1+r) n, kur:
PS1 – pinigų srautai, panaudojus išvestinę finansinę priemonę (pasirinkimo teisę);
PS2 – pinigų srautai, nepanaudojus išvestinės finansinės priemonės (pasirinkimo teisės);
r – apskaičiuotų palūkanų (diskonto) norma;
n – laikotarpis, kurio grynieji būsimieji pinigų srautai yra skaičiuojami.
Pinigų srautų metodo taikymo pavyzdys pateiktas šio standarto 3 priede.
81. Jeigu yra galimybė nepanaudoti išvestinės finansinės priemonės ir jeigu pinigų srautai, nepanaudojus išvestinės finansinės priemonės, yra palankesni, negu ją panaudojant, išvestinės finansinės priemonės vertė yra lygi nuliui.
82. Apskaičiuotų palūkanų normai nustatyti viešojo sektoriaus subjektas gali naudoti, pavyzdžiui:
82.1. rinkoje taikomas to paties laikotarpio palūkanų normas, kuriomis viešojo sektoriaus subjektas galėtų gauti paskolą;
XII. IŠ IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ATSIRANDANČIO FINANSINIO TURTO NUVERTĖJIMAS IR NURAŠYMAS
83. Jei iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, viešojo sektoriaus subjektas, sudarydamas finansines ataskaitas, turi patikrinti, ar to turto balansinė vertė neviršija tikėtinos už tą turtą gauti sumos.
84. Jei iš išvestinės finansinės priemonės atsiradusio finansinio turto balansinė vertė reikšmingai viršys sumą, kurią tikimasi gauti už tą turtą, ar išvestinės finansinės priemonės panaudojimo teikiamą potencialią naudą, tai šio turto balansinė vertė turi būti sumažinama iki tos tikėtinos gautinos sumos arba naudos vertės.
XIII. INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
86. Šio standarto 87–96 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikiama žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas), atsižvelgiant į tai, ar viešojo sektoriaus subjektas turi finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų, t. y. viešojo sektoriaus subjektas neturi pateikti informacijos apie finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei jų neturi.
87. Viešojo sektoriaus subjektas aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie taikomą apskaitos politiką ir metodus, siekiant valdyti arba mažinti šią finansinę riziką:
87.2. likvidumo riziką, t. y. riziką, kad viešojo sektoriaus subjektas negalės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų;
87.3. kredito riziką, t. y. riziką, kai kita sandorio šalis gali tapti nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų ir dėl to viešojo sektoriaus subjektas patirs nuostolių;
88. Aiškinamajame rašte dėl išvestinių finansinių priemonių turi būti pateikta ši informacija:
88.1. Rizikos, kuriai sumažinti naudojama kiekviena išvestinė finansinė priemonė, rūšis (tikslas);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
88.3. iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų aprašymas ir jų tikroji vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
88.4. iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės pasikeitimo pajamos ir sąnaudos;
88.5. Neteko galios nuo 2011-02-06
Punkto naikinimas:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin. 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
88.5. išvestinių finansinių priemonių, kurios naudojamos finansinei rizikai valdyti, aprašymas, kuriame turi būti:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
88.5.1. nurodyti laikotarpiai, kada teisės ir įsipareigojimai pagal išvestinę finansinę priemonę planuojami įvykdyti;
89. Viešojo sektoriaus subjektas turi pateikti informaciją apie tikrąja verte apskaitoje registruojamo finansinio turto pokytį per ataskaitinį laikotarpį naudodamas formą, nustatytą šio standarto 4 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
90. Jeigu dalis parduoti laikomo finansinio turto yra apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina, aiškinamajame rašte turi būti nurodytos priežastys, kodėl tikroji vertė nėra nustatoma.
91. Viešojo sektoriaus subjektas savo atskirų (nekonsoliduotųjų) finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie suteiktų paskolų grąžinimo terminus, gaunamas palūkanas, paskolų valiutas ir gautus užstatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
92. Viešojo sektoriaus subjektas turi pateikti šią informaciją apie iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą: apie jo pokytį per ataskaitinį laikotarpį naudodamas formą, nustatytą šio standarto 5 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
93. Viešojo sektoriaus subjektas turi pateikti informaciją apie po vienų metų gautinų sumų įsigijimo savikainą ir balansinę vertę pagal grąžinimo laikotarpius paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną naudodamas privalomą formą, pateiktą šio standarto 6 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
94. Viešojo sektoriaus subjektas turi nurodyti finansinio turto, išreikšto užsienio valiutomis, balansines vertes paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną pagal reikšmingas finansinio turto rūšis ir užsienio valiutą.
95. Be to, viešojo sektoriaus subjektas turi pateikti šią informaciją apie:
95.1. per vienus metus gautinų sumų įsigijimo savikainą, nuvertėjimą ir balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir atskirai nurodyti tą pačią informaciją apie gautinas sumas iš viešojo sektoriaus subjektų ir kontroliuojamų ir asocijuotųjų ne viešojo sektoriaus subjektų naudodamas formą, nustatytą šio standarto 7 priede;
95.3. pinigus ir pinigų ekvivalentus naudodamas formą, nustatytą šio standarto 8 priede, kartu nurodyti pinigų, gautų kaip biudžeto asignavimai, likučių susidarymo priežastis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
96. Viešojo sektoriaus subjektas turi pateikti šią informaciją apie finansinius įsipareigojimus:
96.2. apie gautas paskolas ir išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną pagal įsipareigojimų įvykdymo terminus naudodamas formą, nustatytą šio standarto 10 priede;
96.3. apie paskolų įvykdymo terminus ir palūkanų normas pagal šio standarto 11 priede nustatytą formą;
96.4. savo atskirų (nekonsoliduotųjų) finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ataskaitinio laikotarpio pabaigoje negrąžintų finansinių įsipareigojimų palūkanų svertinius vidurkius;
96.5. apie finansinius įsipareigojimus, kylančius iš garantijų sutarčių, ir nurodyti jų balansinę vertę ir galimybes atgauti sumas, kurios bus išleistos garantiniams įsipareigojimams vykdyti;
96.6. kai kurių mokėtinų sumų balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir atskirai nurodyti tą pačią informaciją apie mokėtinas sumas viešojo sektoriaus subjektams ir kontroliuojamiems bei asocijuotiesiems ne viešojo sektoriaus subjektams naudodamas formą, nustatytą šio standarto 12 priede;
96.7. apie finansinių įsipareigojimų dalį nacionaline ir užsienio valiutomis, įskaitant mokėtinas sumas, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, gautas paskolas, finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus, naudodamas šio standarto 13 priede nustatytą formą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“
1 priedas
FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PIRMINIO IR PASKESNIO ĮVERTINIMO SCHEMA
Finansinio turto įvertinimo schema
| Finansinio turto grupės pavadinimas |
Pirminis įvertinimas |
Paskesnis įvertinimas |
| Parduoti laikomas finansinis turtas |
Įsigijimo savikaina |
Tikrąja verte* |
| Iki išpirkimo termino laikomas ilgalaikis finansinis turtas |
Amortizuota savikaina |
|
| Iki išpirkimo termino laikomas trumpalaikis finansinis turtas |
Įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius |
|
| Ilgalaikės paskolos ir gautinos sumos |
Amortizuota savikaina |
|
| Trumpalaikės paskolos ir gautinos sumos |
Įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius |
* Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, kuriais nėra prekiaujama aktyviojoje rinkoje, paskesnio įvertinimo metu apskaitoje turi būti registruojamos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Finansinių įsipareigojimų įvertinimo schema
| Finansinių įsipareigojimų pavadinimas |
Pirminis įvertinimas |
Paskesnis įvertinimas |
| Finansiniai įsipareigojimai, susiję su rinkos kainomis |
Įsigijimo savikaina |
Tikrąja verte |
| Iš suteiktų garantijų kilę įsipareigojimai |
Tikrąja verte** |
|
| Kiti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai |
Amortizuota savikaina |
|
| Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai |
Įsigijimo savikaina |
** Jeigu tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, iš suteiktų garantijų kilę įsipareigojimai įvertinami atidėjinio, sudaryto garantijai padengti, suma, tačiau ji negali viršyti garantiniame rašte nurodytos sumos.
Iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir įsipareigojimų vertinimas
Pirminis pripažinimas – įsigijimo savikaina;
paskesnis vertinimas – tikrąja verte.***
*** Jeigu išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, iš tos priemonės atsiradęs finansinis turtas ar įsipareigojimas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, atėmus turto nuvertėjimo sumą.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“
2 priedas
FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ AMORTIZUOTOS SAVIKAINOS NUSTATYMO IR APSKAITOS PAVYZDŽIAI
1 pavyzdys
20X0 m. gruodžio mėn. viešojo sektoriaus subjektas už 10 000 litų įsigyja 5 metų trukmės 10 000 litų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie bus išperkami 20X5 metų pabaigoje ir už kuriuos mokama 3 proc. fiksuotų metinių palūkanų, t. y. 300 Lt kasmet (10 000 * 3% = 300 litų). Emitento analogiško laikotarpio trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių metinė palūkanų norma sudaro 5 proc. Ne nuosavybės vertybinius popierius numatoma laikyti iki išpirkimo termino.
Amortizuota vertybinių popierių savikaina yra apskaičiuojama pagal formulę:
Išsprendus lygtį, nustatyta ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuota savikaina 20X0 m. gruodžio 31 d. yra 9 134 litai.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
litais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B (A*0,05) |
C |
D |
| 20?1 |
9 134 |
457 |
300 |
9 291 |
| 20?2 |
9 291 |
465 |
300 |
9 456 |
| 20?3 |
9 456 |
473 |
300 |
9 628 |
| 20?4 |
9 628 |
481 |
300 |
9 810 |
| 20?5 |
9 810 |
490 |
10 300 |
- |
20X0 m. gruodžio mėn., įsigijęs ne nuosavybės vertybinių popierių, viešojo sektoriaus subjektas apskaitoje registruoja 10 000 litų sumažėjimą ir 10 000 litų vertės investicijas į ne nuosavybės vertybinius popierius. 20X0 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas įvertinamas taikant amortizuotą savikainą – 866 litais (10 000 – 9 134 = 866) mažinama investicija į ne nuosavybės vertybinius popierius ir pripažįstamos 866 litų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
Kadangi 20X0 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas buvo pripažintas taikant amortizuotą savikainą, paskesnio įvertinimo metu nebereikia atlikti perskaičiavimų, o apskaičiuotų palūkanų norma kitais laikotarpiais sutampa su rinkos palūkanų norma pirminio pripažinimo metu.
20?1 metais registruojamos 457 litų amortizacijos pajamos didinant investicijų į ne nuosavybės vertybinius popierius balansinę vertę, o gautos 300 litų įplaukos apskaitoje registruojamos mažinant investicijų į ne nuosavybės vertybinius popierius balansinę vertę. Paskesniais metais atliekamos analogiškos apskaitos operacijos.
Viešojo sektoriaus subjektas, ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, 20X0 m. gruodžio mėn. analogiškai apskaitoje registruoja 10 000 litų įplaukas ir 10 000 litų skolos įsipareigojimus. 20X0 m. gruodžio 31 d. 866 litų skirtumas (10 000 – 9 134 = 866) yra registruojamas mažinant skolos įsipareigojimų balansinę vertę ir ta pačia suma didinant finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
20?1 metais registruojamos 457 litų amortizacijos sąnaudos, didinant skolos įsipareigojimų balansinę vertę, o sumokėta 300 litų suma apskaitoje registruojama mažinant skolos įsipareigojimų balansinę vertę. Paskesniais metais atliekamos analogiškos apskaitos operacijos.
2 pavyzdys
20X2 m. sausio mėn. savivaldybė kitam viešojo sektoriaus subjektui suteikia 3 metų trukmės 100 000 litų beprocentę paskolą. Paskolos gavėjas neturi analogiškų paskolos trukmės įsipareigojimų. Analogiškos trukmės paskolų rinkos vidutinė metinė palūkanų norma yra 4 proc.
Finansinio turto amortizuota savikaina yra apskaičiuojama:
.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
litais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal rinkos palūkanų normą (4 proc.) |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B (A*0,04) |
C |
D |
| 20?2 |
88 900 |
3 556 |
– |
92 456 |
| 20?3 |
92 456 |
3 698 |
– |
96 154 |
| 20?4 |
96 154 |
3 846 |
100 000 |
- |
20X2 m. sausio mėn. savivaldybė registruoja 100 000 litų vertės finansinį turtą ir 100 000 litų pinigų sumažėjimą.
2002 m. sausio 31 d. 11 100 litų vertės skirtumas (100 000 – 88 900 = 11 100) yra registruojamas kaip finansinio turto sumažėjimas ir finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
20?2–20?4 metais veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose yra rodomos atitinkamai 3 556 litų, 3 698 litų ir 3 846 litų finansinės ir investicinės veiklos pajamos ta pačia suma didinant suteiktos paskolos balansinę vertę.
3 pavyzdys
20X1 m. sausio mėn. pradžioje viešojo sektoriaus subjektas už 4 900 litų vertybinių popierių rinkoje įsigyja 5 metų trukmės 5 000 litų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie bus išperkami 20X5 metų pabaigoje ir už kuriuos bus mokama 5 proc. fiksuotų metinių palūkanų, t. y. 250 Lt kasmet (5 000 * 5% = 250 litų). Kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti viešuoju būdu, laikoma, kad mokama palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą. Ne nuosavybės vertybinius popierius yra numatoma laikyti iki išpirkimo termino, todėl jie yra įvertinami amortizuota savikaina.
Apskaičiuotų palūkanų norma (toliau – AP) yra apskaičiuojama išsprendus lygtį:
4 900 = (250 / (1 + AP)^1) + (250 / (1 + AP)^2) + (250 / (1 + AP)^3) + (250 / (1 + AP)^4) + (5 250 / (1 + AP)^5).
Išsprendus lygtį, nustatoma apskaičiuotų palūkanų norma: AP = 5,5 proc.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
litais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą (5,5 proc.) |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B-C) |
|
|
A |
B (A*0,055) |
C |
D |
| 20?1 |
4 900 |
268 |
250 |
4 918 |
| 20?2 |
4 918 |
269 |
250 |
4 937 |
| 20?3 |
4 937 |
270 |
250 |
4 957 |
| 20?4 |
4 957 |
271 |
250 |
4 978 |
| 20?5 |
4 978 |
272 |
5 250 |
- |
20X1 metais pirminio pripažinimo metu viešojo sektoriaus subjektas registruoja 4 900 litų vertės finansinį turtą ir ta pačia suma registruoja pinigų likučio sumažėjimą.
20?1–20?5 metais veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose yra rodomos atitinkamai 268 litų, 269 litų, 270 litų, 271 lito ir 272 litų palūkanų pajamos ir ta pačia suma didinama įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė.
20?1–20?5 metais gautos piniginės įplaukos yra rodomos finansinės būklės ataskaitoje didinant pinigų likutį, ta pačia suma mažinant įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinę vertę. 20?5 metais atgavus visą ne nuosavybės vertybinių popierių 5 000 litų nominaliąją vertę, balansinė ne nuosavybės vertybinių popierių vertė yra lygi 0, t. y. finansinis turtas nurašomas iš apskaitos registrų.
4 pavyzdys
Šiame pavyzdyje galioja visos šio standarto 2 priedo 3 pavyzdyje nurodytos sąlygos, išskyrus vertybinių popierių pirkimo kainą. 5 000 litų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra įsigyjami už 5 200 litų, t. y. sumokama 200 litų premija. Kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti viešuoju būdu, laikoma, kad mokamų palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą. Ne nuosavybės vertybinius popierius yra numatoma laikyti iki išpirkimo termino, todėl būsimaisiais laikotarpiais jie yra įvertinami amortizuota savikaina.
Apskaičiuotų palūkanų norma (toliau – AP) yra apskaičiuojama išsprendus lygtį:
5 200 = (250 / (1 + AP)^1) + (250 / (1 + AP)^2) + (250 / (1 + AP)^3) + (250 / (1 + AP)^4) + (5 250 / (1 + AP)^5).
Išsprendus lygtį, nustatoma apskaičiuotų palūkanų norma: AP = 4,1 proc.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
litais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą (4,1 proc.) |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B |
C |
D |
| 20?1 |
5 200 |
213 |
250 |
5 163 |
| 20?2 |
5 163 |
212 |
250 |
5 125 |
| 20?3 |
5 125 |
210 |
250 |
5 085 |
| 20?4 |
5 085 |
208 |
250 |
5 043 |
| 20?5 |
5 043 |
207 |
5 250 |
- |
20X1 metais pirminio pripažinimo metu viešojo sektoriaus subjektas registruoja 5 200 litų vertės finansinį turtą ir ta pačia suma registruoja pinigų likučio sumažėjimą.
20?1–20?5 metais veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose yra rodomos atitinkamai 213 litų, 212 litų, 210 litų, 208 litų ir 207 litų palūkanų pajamos ir ta pačia suma didinama įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė.
20?1–20?5 metais gautos piniginės įplaukos yra rodomos finansinės būklės ataskaitoje: didinamas pinigų likutis ir ta pačia suma mažinama įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė. 20?5 metais atgavus visą ne nuosavybės vertybinių popierių 5 000 litų nominaliąją vertę, balansinė ne nuosavybės vertybinių popierių vertė yra lygi 0 ir skola yra nurašoma iš apskaitos registrų.
5 pavyzdys
Jeigu nominalioji suteiktų paskolų arba gautų paskolų ir įsigytų arba išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vertė sutampa su jų pirmine įsigijimo savikaina (t. y. ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra įsigyjami už jų nominaliąją vertę) ir sutartyje nurodyta palūkanų norma pirminio pripažinimo metu yra lygi rinkos palūkanų normai, jų amortizuota savikaina taip pat yra lygi įsigijimo savikainai, atėmus atgautą arba sumokėtą dalį.
20X0 m. viešojo sektoriaus subjektas už 5 000 litų įsigyja 3 metų trukmės 5 000 litų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie bus išperkami 20X3 metų pabaigoje ir už kuriuos mokama 5 proc. fiksuotų metinių palūkanų, t. y. 250 Lt kasmet (5 000 * 5% = 250 litų). Kadangi ne nuosavybės vertybinius popierius yra numatoma laikyti iki išpirkimo termino, todėl jie yra įvertinami amortizuota savikaina.
Apskaičiuotų palūkanų norma yra apskaičiuojama išsprendus lygtį:
5 000 = (250 / (1 + AP)^1) + (250 / (1 + AP)^2) + (5 250 / (1 + AP)^3).
Išsprendus lygtį, nustatoma apskaičiuotų palūkanų norma: AP = 5 proc., kuri sutampa su sutartyje nurodyta palūkanų norma.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, amortizacijos sumą ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
litais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B (A*0,05) |
C |
D |
| 20?0 |
– |
– |
– |
5 000 |
| 20?1 |
5 000 |
250 |
250 |
5 000 |
| 20?2 |
5 000 |
250 |
250 |
5 000 |
| 20?3 |
5 000 |
250 |
5 250 |
– |
Kadangi amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą kiekvienais metais sutampa su gautomis palūkanomis, o amortizuotos savikainos suma atitinka įsigijimo savikainos sumą, gaunamos palūkanos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pajamomis ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje ir ta pačia suma finansinės būklės ataskaitoje didinamas pinigų likutis.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“
3 priedas
PINIGŲ SRAUTŲ METODO TAIKYMAS APSKAIČIUOJANT IŠ IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS ATSIRANDANČIO FINANSINIO TURTO AR FINANSINIO ĮSIPAREIGOJIMO VERTĘ
Valstybės iždas 20X2 m. pabaigoje už 10 000 litų įsigijo pasirinkimo teisę 20X5 metais įsigyti 100 000 JAV dolerių už 250 000 litų. Toks sandoris yra išvestinė finansinė priemonė, kurį sudarius valstybės iždo apskaitoje registruojama 10 000 litų lėšų sumažėjimas ir 10 000 litų vertės finansinis turtas iš išvestinės finansinės priemonės. Rengiant 20X3 m. finansines ataskaitas, JAV dolerio kursas pakilo iki 2,75 lito už 1 JAV dolerį. Finansinio turto, atsirandančio iš pasirinkimo pirkti sandorio, tikroji vertė 20X3 m. gruodžio 31 d., kai apskaičiuotų palūkanų norma 5 proc., yra apskaičiuojama taip:
(–250 000 – (–100 000 x 2,75)) / (1 + 0,05) 3 = 21 596.
Pakilus JAV dolerio kursui, įsigyta pasirinkimo teisė suteikė galimybę įsigyti užsienio valiutos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis, ir finansinio turto, atsirandančio iš pasirinkimo pirkti sandorio, vertė išaugo. 11 596 litų pasirinkimo sandorio vertės padidėjimas yra registruojamas didinant iš pasirinkimo sandorio atsirandančio finansinio turto balansinę vertę ir pripažįstant finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
20X4 m. gruodžio 31 d. JAV dolerio kursas sumažėjo iki 2,4 lito už 1 JAV dolerį. Esant tokiam kursui, neverta pasinaudoti pasirinkimo teise ir įsigyti JAV dolerių po 2,5 lito. Todėl, rengiant 20X4 m. finansines ataskaitas, iš pasirinkimo pirkti sandorio atsirandančio finansinio turto balansinė vertė sumažėja iki 0 ir pripažįstamos 21 596 lito finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos ir finansinio turto sumažėjimas.
20X5 m. rugsėjo 30 d. JAV dolerio kursas pakilo iki 2,6 lito už 1 JAV dolerį. Esant tokiam kursui, pasinaudota pasirinkimo teise ir valstybės iždas 100 000 JAV dolerių įsigijo už 250 000 litų. Įsigytas finansinis turtas (JAV doleriai) pirminio pripažinimo metu registruojamas įsigijimo verte (250 000 litų). Kadangi pagal 20X5 m. rugsėjo 30 d. galiojantį JAV dolerio kursą įsigyto turto vertė yra lygi 260 000 litų, rengiant 20X5 m. rugsėjo 30 d. tarpines finansines ataskaitas registruojamos 10 000 litų finansinės ir investicinės veiklos pajamos dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo.
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
4 priedas
(Informacijos apie parduoti laikomo finansinio turto pokyčius per 20XX m. laikotarpį pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
PARDUOTI LAIKOMO FINANSINIO TURTO POKYČIAI PER 20XX M. LAIKOTARPĮ
| Eil. Nr. |
Finansinio turto pavadinimas |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
Įsigyta |
Parduota (balansine verte pardavimo momentu) |
Perkelta į (iš) kitas finansinio turto grupes |
Nuvertėjimas |
Nurašyta (balansine verte nurašymo momentu)* |
Tikrosios vertės pokytis |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 1. |
Ilgalaikis finansinis turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Finansinis turtas iš išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Kitas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Trumpalaikis finansinis turtas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Ne nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Finansinis turtas iš išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Kitas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
* Šioje skiltyje rodomas ir perduotas parduoti laikomas finansinis turtas.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
5 priedas
(Informacijos apie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ir suteiktų paskolų pokytį per 20XX m. laikotarpį pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
IKI IŠPIRKIMO TERMINO LAIKOMO FINANSINIO TURTO IR SUTEIKTŲ PASKOLŲ POKYČIAI PER 20XX M. LAIKOTARPĮ
| Eil. Nr. |
Finansinio turto pavadinimas |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
Per ataskaitinį laikotarpį |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
||||||||
| įsigyta (įsigijimo savikaina) |
parduota (balansine verte pardavimo momentu) |
perkelta į (iš) kitą finansinio turto grupę |
amortizacijos** suma |
valiutos kurso pokyčio įtaka |
piniginės įplaukos |
nurašyta |
nuvertėjimas |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
|
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
| 1. |
Ilgalaikis finansinis turtas ir suteiktos paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
|
Suteiktos paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
|
Obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
|
Vekseliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
|
Kiti ne nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
|
Ilgalaikiai terminuotieji indėliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Trumpalaikis finansinis turtas ir suteiktos paskolos* |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
|
Suteiktos paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
|
Obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
|
Vekseliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.4. |
|
Kiti ne nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.5. |
|
Trumpalaikiai terminuotieji indėliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* Nurodoma ir ilgalaikio finansinio turto, ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalis.
** Amortizacijos suma apima skirtumą tarp finansinio turto įsigijimo savikainos ir amortizuotos savikainos pirminio finansinio turto pripažinimo metu, ir amortizacijos sumos pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“
6 priedas
(Informacijos apie po vienų metų gautinas sumas pagal grąžinimo laikotarpius pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
PO VIENŲ METŲ GAUTINOS SUMOS PAGAL GRĄŽINIMO LAIKOTARPIUS IR JŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS
| Eil. Nr. |
Grąžinimo terminas |
Įsigijimo savikaina |
Balansinė vertė |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 1. |
Suteiktų paskolų: |
|
|
|
| 1.1. |
|
Per vienus metus * |
|
|
| 1.2. |
|
Nuo vienų iki penkerių metų |
|
|
| 1.3. |
|
Po penkerių metų |
|
|
| 2. |
Kitų ilgalaikių gautinų sumų: |
|
|
|
| 2.1. |
|
Per vienus metus * |
|
|
| 2.2. |
|
Nuo vienų iki penkerių metų |
|
|
| 2.3. |
|
Po penkerių metų |
|
|
| 3. |
Iš viso |
|
|
|
* Nurodoma einamųjų metų dalis
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
7 priedas
(Informacijos apie per vienus metus gautinas sumas, pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
INFORMACIJA APIE PER VIENUS METUS GAUTINAS SUMAS
| Eil. Nr. |
Straipsnio pavadinimas |
Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena |
Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena |
|||||
| iš viso |
tarp jų iš viešojo sektoriaus subjektų |
tarp jų iš kontroliuojamų ir asocijuotųjų ne viešojo sektoriaus subjektų |
iš viso |
tarp jų iš viešojo sektoriaus subjektų |
tarp jų iš kontroliuojamų ir asocijuotųjų ne viešojo sektoriaus subjektų |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
| 1. |
Per vienus metus gautinų sumų įsigijimo savikaina, iš viso (1.1+1.2+1.3+1.4+1.5+1.6) |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Gautinos finansavimo sumos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Gautini mokesčiai ir socialinės įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2.1. |
|
Gautini mokesčiai |
|
|
|
|
|
|
| 1.2.2. |
|
Gautinos socialinės įmokos |
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Gautinos sumos už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
|
Gautinos sumos už turto naudojimą |
|
|
|
|
|
|
| 1.3.2. |
|
Gautinos sumos už parduotas prekes |
|
|
|
|
|
|
| 1.3.3. |
|
Gautinos sumos už suteiktas paslaugas |
|
|
|
|
|
|
| 1.3.4. |
|
Gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą |
|
|
|
|
|
|
| 1.3.5. |
|
Kitos |
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Gautinos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Sukauptos gautinos sumos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5.1. |
|
Iš biudžeto |
|
|
|
|
|
|
| 1.5.2. |
|
Kitos |
|
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Kitos gautinos sumos |
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Per vienus metus gautinų sumų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Per vienus metus gautinų sumų balansinė vertė (1-2) |
|
|
|
|
|
|
|
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
8 priedas
(Informacijos apie pinigus ir pinigų ekvivalentus pateikimo žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
INFORMACIJA APIE PINIGUS IR PINIGŲ EKVIVALENTUS
| Eil. Nr. |
Straipsnio pavadinimas |
Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena |
Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena |
||
| iš viso |
biudžeto asignavimai |
iš viso |
biudžeto asignavimai |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1. |
Pinigai iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos finansinę paramą) (1.1+1.2+1.3+1.4–1.5+1.6) |
|
|
|
|
| 1.1. |
Pinigai bankų sąskaitose |
|
|
|
|
| 1.2. |
Pinigai kasoje |
|
|
|
|
| 1.3. |
Pinigai kelyje |
|
|
|
|
| 1.4. |
Pinigai įšaldytose sąskaitose |
|
|
|
|
| 1.5. |
Pinigų įšaldytose sąskaitose nuvertėjimas |
|
|
|
|
| 1.6. |
Pinigų ekvivalentai |
|
|
|
|
| 2. |
Pinigai iš savivaldybės biudžeto (2.1+2.2+2.3+2.4–2.5+2.6) |
|
|
|
|
| 2.1. |
Pinigai bankų sąskaitose |
|
|
|
|
| 2.2. |
Pinigai kasoje |
|
|
|
|
| 2.3. |
Pinigai kelyje |
|
|
|
|
| 2.4. |
Pinigai įšaldytose sąskaitose |
|
|
|
|
| 2.5. |
Pinigų įšaldytose sąskaitose nuvertėjimas |
|
|
|
|
| 2.6. |
Pinigų ekvivalentai |
|
|
|
|
| 3. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai iš kitų šaltinių (3.1+3.2+3.3+3.4–3.5+3.6+3.7) |
|
|
|
|
| 3.1. |
Pinigai bankų sąskaitose |
|
|
|
|
| 3.2. |
Pinigai kasoje |
|
|
|
|
| 3.3. |
Pinigai kelyje |
|
|
|
|
| 3.4. |
Pinigai įšaldytose sąskaitose |
|
|
|
|
| 3.5. |
Pinigų įšaldytose sąskaitose nuvertėjimas |
|
|
|
|
| 3.6. |
Indėliai, kurių terminas neviršija trijų mėnesių |
|
|
|
|
| 3.7. |
Kiti pinigų ekvivalentai |
|
|
|
|
| 4. |
Iš viso pinigų ir pinigų ekvivalentų (1+2+3) |
|
|
|
|
| 5. |
Iš jų išteklių fondų lėšos |
|
|
|
|
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
9 priedas
(Informacijos apie finansinių įsipareigojimų, apskaitoje registruojamų amortizuota savikaina, pokyčio per 20XX m. pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS PER 20XX M.
| Eil. Nr. |
Finansinių įsipareigojimų pavadinimas |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
Per ataskaitinį laikotarpį |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|||||
| prisiimti įsipareigoji-mai (įsigijimo savikaina) |
finansinių įsipareigojimų pergrupavimas |
amortizacijos suma* |
valiutos kurso pokyčio įtaka |
įvykdyti įsipareigojimai (grąžintos skolos, sumokėtos palūkanos, išpirkti vertybiniai popieriai) |
nurašyti įsipareigojimai |
||||
| 1 |
2 |
3 |
|
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 1. |
Ilgalaikiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Išleistos obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Išleisti iždo vekseliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Gautos paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Kiti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Trumpalaikiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Išleistos obligacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Išleisti iždo vekseliai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Gautos paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.5. |
Kiti įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
* Amortizacijos suma apima skirtumą tarp finansinio turto įsigijimo savikainos ir amortizuotos savikainos pirminio finansinio turto pripažinimo metu ir amortizacijos sumos pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“
10 priedas
(Informacijos apie gautas paskolas ir išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
GAUTOS PASKOLOS IR IŠLEISTI NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PAGAL GRĄŽINIMO IR IŠPIRKIMO LAIKOTARPIUS 20XX M. X MĖN. XX D.
| Eil. Nr. |
Išpirkimo arba grąžinimo terminas |
Nominalioji finansinių įsipareigojimų vertė |
Balansinė finansinių įsipareigojimų vertė |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Vieni metai |
|
|
| 2. |
Nuo vienų iki dvejų metų |
|
|
| 3. |
Nuo dvejų iki trejų metų |
|
|
| 4. |
Nuo trejų iki ketverių metų |
|
|
| 5. |
Nuo ketverių iki penkerių metų |
|
|
| 6. |
Ilgesnis kaip penkeri metai |
|
|
| 7. |
Iš viso |
|
|
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“
11 priedas
(Informacijos apie paskolas pagal įvykdymo terminus ir palūkanų normas pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
INFORMACIJA APIE PASKOLŲ ĮVYKDYMO TERMINUS IR PALŪKANŲ NORMAS
| Eil. Nr. |
Paskolos grąžinimo terminas |
Įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
||
| beprocentės paskolos |
paskolos su fiksuota palūkanų norma |
paskolos su kintama palūkanų norma |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
Per vienus metus: |
|
|
|
| 1.1. |
Trumpalaikės paskolos |
|
|
|
| 1.2. |
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis |
|
|
|
| 2. |
Nuo vienų iki penkerių metų |
|
|
|
| 3. |
Po penkerių metų |
|
|
|
| 4. |
Iš viso paskolų (1+2+3) |
|
|
|
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
12 priedas
(Informacijos apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
INFORMACIJA APIE KAI KURIAS TRUMPALAIKES MOKĖTINAS SUMAS
| Eil. Nr. |
Straipsnio pavadinimas |
Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena |
Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena |
|||||
| iš viso |
tarp jų viešojo sektoriaus subjektams |
tarp jų kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems ne viešojo sektoriaus subjektams |
iš viso |
tarp jų viešojo sektoriaus subjektams |
tarp jų kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems ne viešojo sektoriaus subjektams |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
| 1. |
Mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumos |
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Tiekėjams mokėtinos sumos |
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Sukauptos mokėtinos sumos |
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
|
Sukauptos finansavimo sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
|
Sukauptos atostoginių sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
| 3.3. |
|
Kitos sukauptos sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
| 3.4. |
|
Kitos sukauptos mokėtinos sumos |
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
|
Mokėtini veiklos mokesčiai |
|
|
|
|
|
|
| 4.2. |
|
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
|
|
|
| 4.3. |
|
Kitos mokėtinos sumos |
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Kai kurių trumpalaikių mokėtinų sumų balansinė vertė (1+2+3+4) |
|
|
|
|
|
|
|
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
13 priedas
(Informacijos apie įsipareigojimus pagal jų įvykdymo valiutą pateikimo žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
INFORMACIJA APIE ĮSIPAREIGOJIMŲ DALĮ (ĮSKAITANT FINANSINĖS NUOMOS (LIZINGO) ĮSIPAREIGOJIMUS) NACIONALINE IR UŽSIENIO VALIUTOMIS
| Eil. Nr. |
Įsipareigojimų dalis valiuta |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Nacionaline |
|
|
| 2. |
Eurais |
|
|
| 3. |
JAV doleriais |
|
|
| 4. |
Kitomis |
|
|
| 5. |
Iš viso |
|
|
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k. 1082050ISAK001K-444
Dėl kai kurių finansų ministro įsakymų, kuriais patvirtinti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai, pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-444, 2009-12-11, Žin., 2009, Nr. 149-6697 (2009-12-17), i. k. 1092050ISAK001K-444
Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1K-223 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-038, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-704 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-038
Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1K-223 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-443, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7874 (2012-12-29), i. k. 1122050ISAK001K-443
Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1K-223 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo