Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.29)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1990, Nr.24-601
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. I-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
2.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. I-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
3.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. I-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
3,5,6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
12 STRAIPSNIO PAPILDYMO
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR
8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14,
15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1,
3, 5, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1426, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1460, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,
5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1482, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. balandžio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU IR 2, 3, 4, 5, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-265, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO
Į S T A T Y M A S
I. Mokesčio mokėtojai ir objektas
1 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokestį moka:
a) juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;
b) juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavusieji pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką ir biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas.
c) užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje, - šio įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas šio įstatymo II skyriuje nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių įmonių pelno mokesčio objektas yra visos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais.
Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), pelno mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamos pajamos. Šių valstybių (zonų) sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
II. Apmokestinamojo pelno nustatymas
3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas - realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau - bendrosios pajamos).
Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos bei kompensaciniai priedai. Parduodant materialųjį ilgalaikį turtą (nebaigtą statybą) pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudarys suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę. Bankrutavusios įmonės pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos.
Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą, investuotą turtą.
Į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neįskaitoma:
1) gauti dividendai ir palūkanos už obligacijas;
2) pajininkų iš kitų įmonių gauta pelno dalis;
3) iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;
4) steigėjų iš individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gauta pajamų (pelno) dalis;
5) sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu reglamentuotai labdarai ir paramai;
6) visų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) pajamos: aukos, pajamos už parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai, kultūrai ir švietimui;
7) gautos baudos ir delspinigiai;
8) ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.
Bendrosioms pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą skirtos Miško fondui sudaryti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-265, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.63-1473 (97.07.02)
4 straipsnis. Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytus gamybos ir cirkuliacijos kaštus, tenkančius realizuotai produkcijai, darbams ir paslaugoms, apskaičiuojamas pelnas.
Iš pelno atskaičius 6 straipsnyje nurodytas neapmokestinamąsias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas. Jeigu gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolius perkelti leidžiama ne ilgiau kaip trejus mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, negu nuostoliai susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai nebeperkeliami. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato finansų ministras.
Juridinių asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų už mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
4(1) straipsnis. Pinigines ir pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga,sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sarašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pinigines ir pinigines - daiktines loterijas rengiančios įmonės juridinių asmenų pelno mokestį moka šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
5 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, tenkančios realizuotai produkcijai:
1) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant komandiruočių;
2) ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus) nusidėvėjimo (amortizacijos) - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) sąnaudos darbo apmokėjimui;
4) socialinio draudimo sąnaudos;
5) draudimo įmokų, nustatytų Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, sąnaudos;
6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius ir kitas sankcijas;
7) palūkanos už paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų garantijų gavimu;
8) specialieji atidėjimai bankų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių (draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;
9) Ignalinos atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;
10) pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.
Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje dalyje.
Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis.
Įmonių sąnaudomis nelaikomos užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka jos nėra apmokestintos prie pajamų šaltinio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
6 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimamos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo numatytų labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių visos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdaros ir paramos tikslams.
Nustatant apmokestinamąjį pelną Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno 2 kartus atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos, skirtos labdarai ir paramai, viršijančios 40 procentų apmokestinamojo pelno, apmokestinamos bendra tvarka.
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar paramai, teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai tokia labdara ar parama teikiama per tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje.
Laisvųjų ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių pelno dalis, panaudota pagrindinėms priemonėms įsigyti, moksliniams tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat investicijoms zonoje, neapmokestinama.
Specialiųjų atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
III. Mokesčio tarifai
7 straipsnis. Mokesčio tarifai:
1) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 29 procentų tarifą;
2) apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą;
3) užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais - taikant 10 procentų tarifą;
4) užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 29 procentų tarifą. Šių valstybių (zonų) sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Investicija šiame įstatyme apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo materialaus ilgalaikio turto (nebaigtos statybos), buvusio mokestinio laikotarpio pabaigoje, įsigijimo savikainos atėmus naudojamo materialaus ilgalaikio turto (nebaigtos statybos), buvusio to laikotarpio pradžioje, įsigijimo savikainą bei atėmus per mokestinį laikotarpį panaudotas ilgalaikiui turtui įsigyti skolintas lėšas ir priskaičiuotą per tą laikotarpį nusidėvėjimo sumą. Parduodant šį materialųjį ilgalaikį turtą, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant to turto likutinės vertės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
IV. Mokesčio lengvatos
8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pelno mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.
Jeigu žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose mažesnė kaip 50%, visas pelnas apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.
Kūrybinių sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų) ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5% apmokestinamojo pelno.
Laisvųjų ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.
Jeigu įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d., tai jos pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai įmonės įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu. Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Jei įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., tai pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.
Įmonė, kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje dalyje numatytos mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.
Įmonių, kurių samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatyme, apmokestinamajam pelnui taikomas 50 procentų mažesnis pelno mokesčio tarifas. Kai mažųjų įmonių gamybinės veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 2/3 realizacinių pajamų, pelno mokesčio tarifas pirmuosius 2 metus nuo įmonės įsteigimo (įregistravimo) mažinamas 70 procentų.
Kredito unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio pirmuosius 2 veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2 metai nuo kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.
Organizacijų (įmonių), kurios pagal jų įsteigimą ir veiklą reglamentuojantį įstatymą ar Vyriausybės nutarimą yra ne pelno siekiančios organizacijos (įmonės), pelno mokesčio tarifas - 5 procentai.
9 straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:
Riboto darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio dalis tarp visų dirbančiųjų sumažinimas
Daugiau kaip 50% 100%
40-50% 75%
30-40% 50%
20-30% 25%
Kategorijas asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10 straipsnis.
[10 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Savivaldybių Tarybos turi teisę kai kuriems asmenims sumažinti mokesčio dydį arba iš viso juos atleisti konkrečiam laikotarpiui nuo pelno mokesčio, tačiau tai turi būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Dėl suteiktų lengvatų į valstybės biudžetą negautų pajamų kompensavimo tvarką nustato Finansų ministerija.
Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia lengvata.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo.
[10 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia lengvata.
Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
V. Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas
11 straipsnis.
[11 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys pelno mokestį apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą. Kai užsienio įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, tai pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kuris išmoka joms pajamas, ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.
Juridiniai asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių padalinių kitų savivaldybių teritorijose, apskaičiuotą pelno mokestį paskirsto proporcingai pagal jų teritorijose esančių nesavarankiškų struktūrinių padalinių dirbančiųjų skaičių atitinkamo periodo pabaigoje. Pelno mokesčio paskirstymo ir sumokėjimo tvarką nustato finansų ministras.
[11 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys pelno mokestį apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą. Kai užsienio įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, tai pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kuris išmoka joms pajamas, ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
Nr. VIII-290, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1442 (97.01.01)
Nr. VIII-387, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1745 (97.07.23)
12 straipsnis. Per metus mokami avansiniai mokėjimai, kurių dydis nustatomas naudojant išėmimo koeficientą. Šis koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais sumokėto pelno mokesčio sumos su tų metų realizavimo pajamomis. Finansų ministerijos numatytais atvejais išėmimo koeficientas gali būti apskaičiuotas kaip santykis už praėjusį ketvirtį apskaičiuotos pelno mokesčio sumos su to ketvirčio realizavimo pajamomis.
Išėmimo koeficientas nustatomas pagal mokėtojo pateiktą apskaičiavimą, suderinus tai su atitinkama valstybine mokesčių inspekcija Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Avansiniai mokėjimai skaičiuojami nuo faktinių realizavimo pajamų taikant išėmimo koeficientą. Apskaičiuotas įmokas mokėtojas perveda į biudžetą 3 kartus per mėnesį Finansų ministerijos nustatytais terminais ir tvarka.
Naujais mokestiniais metais iki vasario 10 dienos arba kitais terminais, nustatytais valstybinės mokesčių inspekcijos, avansiniams mokėjimams taikomas praėjusiais metais naudotas išėmimo koeficientas.
13 straipsnis. Mokėtojai, kurie didelę dalį pajamų gauna ne per bankus, avansinius mokėjimus moka suderinta su valstybinėmis mokesčių inspekcijomis tvarka.
14 straipsnis. Kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos ir, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 dienos mokėtojai valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Mokesčio apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato Finansų ministerija.
Jei mokesčio apyskaita rodo, kad per apyskaitinį laikotarpį mokesčio sumokėta mažiau negu priklauso, mokėtojas per 10 dienų po mokesčio apskaičiavimui pateikti nustatyto termino privalo papildomai apskaičiuotą sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą.
VI. Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą
15 straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis būtų teisingai apskaičiuotas.
Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, tai sumažinta mokesčio suma ir bauda išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis, dėl kurių mokėtojas laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo atidėjimo paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių, tai delspinigiai priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo.
Mokėjimo atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri buvo priskaičiuota iki Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.
17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas, traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
VII. Kitos nuostatos
18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos tarpvalstybinės sutarties nuostatos.
19 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo gauna pelną, apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš tokio juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą, lygią užsienio valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama suma negali viršyti tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio valstybėje gautoms pajamoms.
20 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokesčio lengvatos, nustatytos šio įstatymo 8 straipsnio penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, taikomos tais atvejais, kai įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas, arba įmonėje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-165, 97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-661 (97.03.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.
Nr. I-442