@D1=19900731;D2=19960711;D3=19960812

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19901005AA0642 ;} Nr. 1-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19910530AA1397 ;} Nr. 1-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19910627AA1516 ;} Nr. 1-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19920206AA2275 ;} Nr. 1-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

3,5,6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19930511AA0152 ;} Nr. 1-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19930713AA0212 ;} Nr. 1-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19931209AA0326 ;} Nr. 1-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

12 STRAIPSNIO PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19940217AA0395 ;} Nr. 1-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19940712AA0539 ;} Nr. 1-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

10.

Parlamentas, Įstatymas

{#19941215AA0705 ;} Nr. 1-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

11.

Parlamentas, Įstatymas

{#19950411AA0848 ;} Nr. 1-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

12.

Parlamentas, Įstatymas

{#19951228AA1159 ;} Nr. 1-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO

13.

Parlamentas, Įstatymas

{#19960328AA1255 ;} Nr. 1-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR

8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Parlamentas, Įstatymas

{#19960430AA1310 ;} Nr. 1-1310, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1105 (96.05.17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 14,

15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Parlamentas, Įstatymas

{#19960625AA1399 ;} Nr. 1-1399, 96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1463 (96.07.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1,

3, 5, 6, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Parlamentas, Įstatymas

{#19960702AA1426 ;} Nr. 1-1426, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1577 (96.07.12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Parlamentas, Įstatymas

{#19960710AA1460 ;} Nr. 1-1460, 96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1746 (96.07.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3,

5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Parlamentas, Įstatymas

{#19960711AA1482 ;} Nr. 1-1482, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 71-1715 (96.07.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d.

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

I. Mokesčio mokėtojai ir objektas

1 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokestį moka:

a) juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

b) juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet

gavusieji pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos

banką ir biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas.

2 straipsnis. Pelno mokestis imamas nuo apmokestinamojo

pelno, kuris apskaičiuojamas II skyriuje nustatyta tvarka.

II. Apmokestinamojo pelno nustatymas

3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas

- realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau -

bendrosios pajamos).

Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija,

kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos

paslaugos bei kompensaciniai priedai.

Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba,

realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant

pajamas, gautas už išnuomotą, investuotą turtą.

Į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį

pelną, neįskaitoma:

1) gauti dividendai ir palūkanos už obligacijas;

2) pajininkų iš kitų įmonių gauta pelno dalis;

3) iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos;

4) steigėjų iš individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių

bendrijų gauta pajamų (pelno) dalis;

5) sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymu reglamentuotai labdarai ir paramai;

6) visų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų

(aukštesniųjų valdymo institucijų) pajamos: aukos, pajamos už

parduotą labdaros būdu gautą turtą, jeigu jos skiriamos maldos

namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai,

kultūrai ir švietimui;

7) gautos baudos ir delspinigiai.

Bendrosioms pajamoms nepriskiriamos pajamos (lėšos), kurios

pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą skirtos Miško fondui

sudaryti.

4 straipsnis. Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje

nurodytus gamybos ir cirkuliacijos kaštus, tenkančius

realizuotai produkcijai, darbams ir paslaugoms, apskaičiuojamas

pelnas.

Iš pelno atskaičius 6 straipsnyje nurodytas

neapmokestinamąsias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas.

Juridinių asmenų, užsiimančių nekomercine veikla,

apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų už

mokamas priemones ir išlaidų šioms priemonėms vykdyti.

5 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų

įmonės pajamų atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos

kaštai bei įmonės išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai:

1) išlaidos, susijusios su materialinėmis ir joms

prilygintomis sąnaudomis, įskaitant komandiruočių išlaidas;

2) ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus)

nusidėvėjimo (amortizacijos) - Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

3) išlaidos darbo apmokėjimui;

4) įmokos socialiniam draudimui;

5) draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos

draudimo įstatymo;

6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos,

nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės

nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą,

palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas,

delspinigius ir kitas sankcijas;

7) palūkanos už paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų

garantijų gavimu;

8) specialieji atidėjimai bankų abejotiniems aktyvams ir

draudimo įmonių (draudikų) formuojami techniniai draudimo

atidėjimai, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą

bei perdraudimui tenkančią draudimo įmokų dalį;

9) Ignalinos atominės elektrinės papildomos išlaidos,

nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų,

nenumatytos šiame straipsnyje.

Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų

atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti

faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės išlaidos,

išvardintos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti

patvirtintas muitinės deklaracijomis.

6 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną iš 4

straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimamos

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo numatytų

labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei

jų įmonių visos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais

dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdaros ir paramos

tikslams.

Nustatant apmokestinamąjį pelną Lietuvos Respublikos

labdaros ir paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar

rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4

straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno 2 kartus

atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais

dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai,

bet ne daugiau kaip 40 procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos,

skirtos labdarai ir paramai, viršijančios 40 procentų

apmokestinamojo pelno, apmokestinamos bendra tvarka.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar

paramai, teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims,

išskyrus atvejus, kai tokia labdara ar parama teikiama per

tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes,

esančias užsienyje.

Laisvųjų ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių

pelno dalis, panaudota pagrindinėms priemonėms įsigyti,

moksliniams tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat

investicijoms zonoje, neapmokestinama.

Specialiųjų atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas

nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos

Vyriausybe.

Apskaičiuojant mažųjų įmonių apmokestinamąjį pelną, iš 4

straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimamos visos

mokslinių tyrimų, projektavimo, konstravimo darbų ir naujos

technikos diegimo išlaidos bei investicijos.

Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius

nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba.

III. Mokesčio tarifai

7 straipsnis. Mokesčio tarifai:

1) 10 procentų apmokestinamojo pelno, panaudoto

kapitalinėms investicijoms.

Kapitalinė investicija yra ilgalaikio turto (pastatų,

statinių, mašinų, technologinių įrenginių ir kitų pagrindinių

priemonių) ir nematerialaus ilgalaikio turto (technologinių

licencijų, patentų, prekių ženklų) įsigijimas ir išlaidos

nebaigtai statybai;

2) 29 procentai kito apmokestinamojo pelno.

IV. Mokesčio lengvatos

8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių

asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių

pelno mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.

Jeigu žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis

realizavimo pajamose mažesnė kaip 50%, visas pelnas

apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.

Kūrybinių sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių,

fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų,

rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų) ir jų įmonių bei

organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių

sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%

apmokestinamojo pelno.

Laisvųjų ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės

įregistravimo dienos moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus 5

metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio

investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos

įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip

vieno milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši

įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pelno

mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.

Jeigu įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio

kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d., tai jos

pelno dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai įmonės

įstatiniame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir

nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5

metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų

mažesniu pelno mokesčiu. Šiam terminui pasibaigus, užsienio

investicijai tenkanti pelno dalis 3 metus apmokestinama 50

procentų mažesniu pelno mokesčiu.

Jei įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio

kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m.

rugpjūčio 1 d., tai pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai,

6 metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pelno mokesčiu.

Įmonė, kurioje užsienio investuotojo (investuotojų)

užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi du milijonus JAV

dolerių, trejus metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio

ketvirčio, kurį pradėtas gauti pelnas, pradžios. Kitus trejus

metus ši įmonė moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Šioje

dalyje numatytos mokesčių lengvatos netaikomos įmonėms, kurios

verčiasi didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų

pajamos iš prekybos šiais produktais sudaro daugiau kaip 30

procentų jų realizacinių pajamų.

Įmonių, kurių samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos

mažųjų įmonių įstatyme, apmokestinamajam pelnui taikomas 50

procentų mažesnis pelno mokesčio tarifas. Kai mažųjų įmonių

gamybinės veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 2/3 realizacinių

pajamų, pelno mokesčio tarifas pirmuosius 2 metus nuo įmonės

įsteigimo (įregistravimo) mažinamas 70 procentų.

Kredito unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo

juridinių asmenų pelno mokesčio pirmuosius 2 veiklos metus,

skaičiuojant nuo įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka

dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba jeigu iki to laiko suėjo 2

metai nuo kredito unijos įregistravimo dienos, kredito unijos

pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų

pelno mokesčiu.

Organizacijų (įmonių), kurios pagal jų įsteigimą ir veiklą

reglamentuojantį įstatymą ar Vyriausybės nutarimą yra ne pelno

siekiančios organizacijos (įmonės), pelno mokesčio tarifas - 5

procentai.

9 straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių

pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų

ir kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina

apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio

dalis tarp visų dirbančiųjų sumažinimas

Daugiau kaip 50% 100%

40-50% 75%

30-40% 50%

20-30% 25%

Kategorijas asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo

dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų

apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Savivaldybių Tarybos turi teisę kai kuriems

asmenims sumažinti mokesčio dydį arba iš viso juos atleisti

konkrečiam laikotarpiui nuo pelno mokesčio, tačiau tai turi

būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Dėl suteiktų

lengvatų į valstybės biudžetą negautų pajamų kompensavimo

tvarką nustato Finansų ministerija.

Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi

teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia

lengvata.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus,

kuriems esant mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo

nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir

delspinigių mokėjimo.

V. Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas

11 straipsnis. Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja

ir sumoka jį į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros

įstatymo numatytą biudžetą.

Juridiniai asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių

padalinių kitų savivaldybių teritorijose, apskaičiuoto pelno

mokesčio dalį, priklausančią sumokėti į savivaldybės biudžetą,

paskirsto tarp savivaldybių proporcingai jų teritorijose

esančių nesavarankiškų struktūrinių padalinių dirbančiųjų

skaičiui atitinkamo periodo pabaigoje.

12 straipsnis. Per metus mokami avansiniai mokėjimai,

kurių dydis nustatomas naudojant išėmimo koeficientą. Šis

koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais

sumokėto pelno mokesčio sumos su tų metų realizavimo pajamomis.

Finansų ministerijos numatytais atvejais išėmimo koeficientas

gali būti apskaičiuotas kaip santykis už praėjusį ketvirtį

apskaičiuotos pelno mokesčio sumos su to ketvirčio realizavimo

pajamomis.

Išėmimo koeficientas nustatomas pagal mokėtojo pateiktą

apskaičiavimą, suderinus tai su atitinkama valstybine mokesčių

inspekcija Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Avansiniai mokėjimai skaičiuojami nuo faktinių realizavimo

pajamų taikant išėmimo koeficientą. Apskaičiuotas įmokas

mokėtojas perveda į biudžetą 3 kartus per mėnesį Finansų

ministerijos nustatytais terminais ir tvarka.

Naujais mokestiniais metais iki vasario 10 dienos arba

kitais terminais, nustatytais valstybinės mokesčių inspekcijos,

avansiniams mokėjimams taikomas praėjusiais metais naudotas

išėmimo koeficientas.

13 straipsnis. Mokėtojai, kurie didelę dalį pajamų gauna

ne per bankus, avansinius mokėjimus moka suderinta su

valstybinėmis mokesčių inspekcijomis tvarka.

14 straipsnis. Kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, iki kito

ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos ir, mokestiniams metams

pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 dienos mokėtojai

valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą

finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Mokesčio

apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato Finansų

ministerija.

Jei mokesčio apyskaita rodo, kad per apyskaitinį

laikotarpį mokesčio sumokėta mažiau negu priklauso, mokėtojas

per 10 dienų po mokesčio apskaičiavimui pateikti nustatyto

termino privalo papildomai apskaičiuotą sumą sumokėti į Lietuvos

Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą.

VI. Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio

apskaičiavimą ir sumokėjimą

15 straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis

būtų teisingai apskaičiuotas.

Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose

apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, tai

sumažinta mokesčio suma ir bauda išieškoma Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų

sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,

dėl kurių mokėtojas laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai

kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į

biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai

neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo

atidėjimo paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,

tai delspinigiai priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už

visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma

diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl

priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai,

kuri buvo priskaičiuota iki Vyriausybės nutarimo dėl

priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo

įsigaliojimo dienos.

17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas

žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,

traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. Kitos nuostatos

18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės

sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos

tarpvalstybinės sutarties nuostatos.

19 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo

gauna pelną, apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam

apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš

tokio juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą,

lygią užsienio valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama

suma negali viršyti tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto

mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio valstybėje gautoms

pajamoms.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.

Nr. I-442