@D1=19900731;D2=19960328;D3=19960422

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#90IDAA0642 ;} Nr. 1-642, 90.10.05, Žin., 1990, Nr. 30-715

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#91D]AA1397 ;} Nr. 1-1397, 91.05.30, Žin., 1991, Nr. 16-426

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#91EZAA1516 ;} Nr. 1-1516, 91.06.27, Žin., 1991, Nr. 20-520

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#92AEAA2275 ;} Nr. 1-2275, 92.02.06, Žin., 1992, Nr. 6-110

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

3,5,6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#93DJAA0152 ;} Nr. 1-152, 93.05.11, Žin., 1993, Nr. 16-404 (93.05.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#93FLAA0212 ;} Nr. 1-212, 93.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-682 (93.07.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#93KHAA0326 ;} Nr. 1-326, 93.12.09, Žin., 1993, Nr. 70-1306 (93.12.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

12 STRAIPSNIO PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#94APAA0395 ;} Nr. 1-395, 94.02.17, Žin., 1994, Nr. 15-251 (94.02.25)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#94FKAA0539 ;} Nr. 1-539, 94.07.12, Žin., 1994, Nr. 55-1052 (94.07.20)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

10.

Parlamentas, Įstatymas

{#94KNAA0705 ;} Nr. 1-705, 94.12.15, Žin., 1994, Nr. 100-1999 (94.12.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

11.

Parlamentas, Įstatymas

{#95CJAA0848 ;} Nr. 1-848, 95.04.11, Žin., 1995, Nr. 34-813 (95.04.26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

12.

Parlamentas, Įstatymas

{#95K[AA1159 ;} Nr. 1-1159, 95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAPILDYMO

13.

Parlamentas, Įstatymas

{#96B[AA1255 ;} Nr. 1-1255, 96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-862 (96.04.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR

8 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

I. Mokesčio mokėtojai ir objektas

1 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokestį moka:

a) juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

b) juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet

gavusieji pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus

biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas.

2 straipsnis. Pelno mokestis imamas nuo apmokestinamojo

pelno, kuris apskaičiuojamas II skyriuje nustatyta tvarka.

II. Apmokestinamojo pelno nustatymas

3 straipsnis. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas -

realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (toliau -

bendrosios pajamos).

Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija,

kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos

paslaugos bei kompensaciniai priedai.

Nerealizacines pajamas sudaro gaunamos ekonominės sankcijos

ir kitos su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu

nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas, gautas už išnuomotą,

investuotą turtą.

Į nerealizacines pajamas, apskaičiuojant apmokestinamąjį

pelną, neįskaitoma:

1) gauti dividendai ir palūkanos už obligacijas;

2) pajininkų iš kitų įmonių gauta pelno dalis;

3) iš draudimo organizacijų gautos turto draudimo

atlyginimo sumos, neviršijančios prarasto turto likutinės

vertės;

4) steigėjų iš individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių

bendrijų gauta pajamų (pelno) dalis;

5) sumos, gautos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymu reglamentuotai labdarai ir paramai.

4 straipsnis. Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje

nurodytus gamybos ir cirkuliacijos kaštus, tenkančius

realizuotai produkcijai, darbams ir paslaugoms, apskaičiuojamas

pelnas.

Iš pelno atskaičius 6 straipsnyje nurodytas

neapmokestinamąsias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas.

Juridinių asmenų, užsiimančių nekomercine veikla,

apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip skirtumas tarp pajamų už

mokamas priemones ir išlaidų šioms priemonėms vykdyti.

5 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų

įmonės pajamų atimami šie faktiški gamybos ir cirkuliacijos

kaštai bei įmonės išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai:

1) išlaidos, susijusios su materialinėmis ir joms

prilygintomis sąnaudomis, įskaitant komandiruočių išlaidas;

2) ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus)

nusidėvėjimo (amortizacijos) - Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

3) išlaidos darbo apmokėjimui;

4) įmokos socialiniam draudimui;

5) privalomojo draudimo įmokos, neįskaitant draudimo įmokų

už įmonėje sukauptą valstybinį kapitalą;

6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos,

nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės

nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą,

palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas,

delspinigius ir kitas sankcijas;

7) palūkanos už paskolas ir įmokos, susijusios su paskolų

garantijų gavimu;

8) specialieji atidėjimai bankų abejotiniems aktyvams;

9) atskaitymai į miškų auginimo fondą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

10) Ignalinos atominės elektrinės papildomos išlaidos,

nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos

šiame straipsnyje.

Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų

atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti

faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės išlaidos,

išvardintos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Materialinių vertybių įsivežimas iš užsienio turi būti

patvirtintas muitinės deklaracijomis.

6 straipsnis. Nustatant apmokestinamąjį pelną iš 4

straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno atimamos Lietuvos

Respublikos labdaros ir paramos įstatymo numatytų labdaros

organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių

visos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais

dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdaros ir paramos

tikslams.

Nustatant apmokestinamąjį pelną Lietuvos Respublikos

labdaros ir paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar

rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4

straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno 2 kartus atimamos

faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais

patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne

daugiau kaip 40 procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos, skirtos

labdarai ir paramai, viršijančios 40 procentų apmokestinamojo

pelno, apmokestinamos bendra tvarka.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma labdarai ar

paramai, teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims,

išskyrus atvejus, kai tokia labdara ar parama teikiama per

tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes,

esančias užsienyje.

Laisvųjų ekonominių zonų įmonių ir zonų valdymo bendrovių

pelno dalis, panaudota pagrindinėms priemonėms įsigyti,

moksliniams tyrimams bei naujoms technologijoms diegti, taip pat

investicijoms zonoje, neapmokestinama.

Specialiųjų atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normas

nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos

Vyriausybe.

III. Mokesčio tarifai

7 straipsnis. Mokesčio tarifai:

1) 10% apmokestinamojo pelno, panaudoto kapitalinėms

investicijoms.

Kapitalinė investicija yra ilgalaikio turto (pastatų,

statinių, mašinų, technologinių įrenginių ir kitų pagrindinių

priemonių) ir nematerialaus ilgalaikio turto (technologinių

licencijų, patentų, prekių ženklų) įsigijimas ir išlaidos

nebaigtai statybai;

2) 29% kito apmokestinamojo pelno.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė prioritetinėms ūkio šakoms

gali nustatyti mažesnius apmokestinamojo pelno mokesčio

tarifus.

IV. Mokesčio lengvatos

8 straipsnis. Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių

asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių

pelno mokesčio tarifas - 10% apmokestinamojo pelno.

Jeigu žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis

realizavimo pajamose mažesnė kaip 50%, visas pelnas

apmokestinamas pagal 7 straipsnyje nustatytus tarifus.

Kūrybinių sąjungų (architektų, dailininkų, dizainerių,

fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, mokslininkų,

rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų) ir jų įmonių bei

organizacijų, kurios ne mažiau kaip 29% pelno panaudoja kūrybinių

sąjungų poreikiams, juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas - 5%

apmokestinamojo pelno.

Laisvųjų ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo įmonės

įregistravimo dienos moka 80% mažesnį pelno mokestį, kitus 5

metus moka 50% mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio

investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30% zonos

įmonės įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip

vieno milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, ši

įmonė 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos nemoka pelno

mokesčio, o kitus 10 metų moka 50% mažesnį pelno mokestį.

9 straipsnis. Įmonės, kurių realizavimo pajamos už pačių

pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų

ir kuriose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina

apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto darbingumo dirbančiųjų Apskaičiuoto pelno mokesčio

dalis tarp visų dirbančiųjų sumažinimas

Daugiau kaip 50% 100%

40-50% 75%

30-40% 50%

20-30% 25%

Kategorijas asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo

dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų

apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Savivaldybių Tarybos turi teisę kai kuriems

asmenims sumažinti mokesčio dydį arba iš viso juos atleisti

konkrečiam laikotarpiui nuo pelno mokesčio, tačiau tai turi

būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Dėl suteiktų

lengvatų į valstybės biudžetą negautų pajamų kompensavimo

tvarką nustato Finansų ministerija.

Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi

teisę į kelias mokesčio lengvatas, teikiama tik didžiausia

lengvata.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus,

kuriems esant mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo

nesumokėtų mokesčių, taip pat dėl to priskaičiuotų baudų ir

delspinigių mokėjimo.

V. Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas

11 straipsnis. Mokėtojas pelno mokestį pats apskaičiuoja

ir sumoka jį į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros

įstatymo numatytą biudžetą.

Juridiniai asmenys, turintys nesavarankiškų struktūrinių

padalinių kitų savivaldybių teritorijose, apskaičiuoto pelno

mokesčio dalį, priklausančią sumokėti į savivaldybės biudžetą,

paskirsto tarp savivaldybių proporcingai jų teritorijose

esančių nesavarankiškų struktūrinių padalinių dirbančiųjų

skaičiui atitinkamo periodo pabaigoje.

12 straipsnis. Per metus mokami avansiniai mokėjimai,

kurių dydis nustatomas naudojant išėmimo koeficientą. Šis

koeficientas apskaičiuojamas kaip santykis praėjusiais metais

sumokėto pelno mokesčio sumos su tų metų realizavimo pajamomis.

Finansų ministerijos numatytais atvejais išėmimo koeficientas

gali būti apskaičiuotas kaip santykis už praėjusį ketvirtį

apskaičiuotos pelno mokesčio sumos su to ketvirčio realizavimo

pajamomis.

Išėmimo koeficientas nustatomas pagal mokėtojo pateiktą

apskaičiavimą, suderinus tai su atitinkama valstybine mokesčių

inspekcija Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Avansiniai mokėjimai skaičiuojami nuo faktinių realizavimo

pajamų taikant išėmimo koeficientą. Apskaičiuotas įmokas

mokėtojas perveda į biudžetą 3 kartus per mėnesį Finansų

ministerijos nustatytais terminais ir tvarka.

Naujais mokestiniais metais iki vasario 10 dienos arba

kitais terminais, nustatytais valstybinės mokesčių inspekcijos,

avansiniams mokėjimams taikomas praėjusiais metais naudotas

išėmimo koeficientas.

13 straipsnis. Mokėtojai, kurie didelę dalį pajamų gauna

ne per bankus, avansinius mokėjimus moka suderinta su

valstybinėmis mokesčių inspekcijomis tvarka.

14 straipsnis. Kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, iki kito

ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos ir, mokestiniams metams

pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 dienos mokėtojai

valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą

finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Mokesčio

apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato Finansų

ministerija.

Jei mokesčio apyskaita rodo, kad per apyskaitinį laikotarpį

sumokėta mažiau negu priklauso, mokėtojas per 10 dienų po

mokesčio apskaičiavimui pateikti nustatyto termino privalo

papildomai apskaičiuotą sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos

biudžetinės sandaros įstatymo numatytą biudžetą, o

permokamokėtojo pageidavimu grąžinama arba užskaitoma eilinėms

įmokoms į biudžetą padengti.

VI. Atsakomybė už teisingą pelno mokesčio

apskaičiavimą ir sumokėjimą

15 straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno mokestis

būtų teisingai apskaičiuotas.

Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose

apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, į

Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą

biudžetą išieškoma nuo sumažinto apmokestinamojo pelno

apskaičiuota pelno mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda.

Nuo sumažinto apmokestinamojo pelno apskaičiuota pelno

mokesčio suma ir bauda sumokama per penkias dienas po pažeidimo

nustatymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į padarytų

pažeidimų priežastis, gali savo nutarimu kai kuriems mokėtojams

pratęsti šiame straipsnyje nustatytą baudų mokėjimo į biudžetą

terminą.

16 straipsnis. Mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų

sumokėtas laiku. Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną

pavėluotą dieną imami 0,3% delspinigiai. Laiku nesumokėtas

įmokas į biudžetą valstybinė mokesčių inspekcija išieško ne

ginčo tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į priežastis,

dėl kurių mokėtojas laiku neatsiskaitė su biudžetu, gali kai

kuriems mokėtojams atidėti priskaičiuotų delspinigių mokėjimo į

biudžetą terminą. Atidėjimo laikotarpiu delspinigiai

neskaičiuojami. Jeigu mokėtojas iki delspinigių mokėjimo

atidėjimo paskutinės dienos nesumoka priskaičiuotų delspinigių,

tai delspinigiai priskaičiuojami ir sumokami į biudžetą ir už

visą atidėjimo laikotarpį. Mokėjimo atidėjimo pradžia laikoma

diena, kurią įsigaliojo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl

priskaičiuotų delspinigių atidėjimo termino nustatymo.

Mokėjimo atidėjimo terminas taikomas delspinigių sumai, kuri

buvo priskaičiuota iki Vyriausybės nutarimo dėl priskaičiuotų

delspinigių atidėjimo termino nustatymo įsigaliojimo dienos.

17 straipsnis. Mokėtojo pareigūnai, pateikę neteisingas

žinias, dėl kurių mokestis buvo neteisingai apskaičiuotas,

traukiami atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

VII. Kitos nuostatos

18 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos tarpvalstybinės

sutarties nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymo, apmokestinant pelną taikomos

tarpvalstybinės sutarties nuostatos.

19 straipsnis. Kai Lietuvos Respublikos juridinis asmuo

gauna pelną, apmokestinamą užsienyje, ir nėra sutarties dvigubam

apmokestinimui išvengti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

jos pavedimu Finansų ministerijos nustatyta tvarka galima iš

tokio juridinio asmens apskaičiuoto pelno mokesčio atimti sumą,

lygią užsienio valstybėje sumokėtam pelno mokesčiui. Ši atimama

suma negali viršyti tos Lietuvos Respublikoje apskaičiuoto

mokesčio dalies, kuri priskiriama užsienio valstybėje gautoms

pajamoms.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. liepos 31 d.

Nr. I-442