Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2021-06-07
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 80-3956, i. k. 1110STTISAK0002-215
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
Dėl Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašo ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo
2011 m. birželio 28 d. Nr. 2-215
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 2-162, 2018-12-31, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-21993
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 49 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo, Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ nuostatomis:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
Nr. 2-162, 2018-12-31, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-21993
1. Tvirtinu:
1.1. Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašą (pridedama).
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-162, 2018-12-31, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-21993
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 2-45 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 44-1471).
3. Pavedu:
3.1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Bendrajam skyriui paskelbti šį įsakymą oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.
4. Nustatau, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje pradėti ir nebaigti gautos neigiamos informacijos patikrinimai ar tarnybinių nusižengimų tyrimai nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos tęsiami Neigiamos informacijos apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų galimai padarytus teisės aktų pažeidimus tikrinimo tvarkos aprašo arba Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus
2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215
(Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d.
įsakymo Nr. 2-162 redakcija)
informacijos apie pažeidimus LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gautos informacijos apie galimus pažeidimus, kuriuos padarė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, (toliau – darbuotojai) pirminio patikrinimo iki pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą tvarką, taip pat darbuotojų darbo pareigų pažeidimų tyrimo tvarką.
2. Aprašo tikslas – apibrėžti pagrindus ir taisykles, kuriomis vadovaujantis galima išsamiai ir nešališkai ištirti gautą neigiamą informaciją apie STT pareigūnus, darbuotojus, pateikti išsamią ir objektyviai įvertintą informaciją STT direktoriui. Šis Aprašas papildo, tačiau nepakeičia Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, nuostatų, todėl vykdant aprašo nuostatas visų pirma turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatų.
3. Šiame Apraše vartojami terminai:
3.1. Informacija apie pažeidimus STT (toliau – neigiama informacija) – pranešėjo ar kito asmens skundas, pareiškimas, pranešimas, visuomenės informavimo priemonių paskelbta ar kitu būdu gauta informacija apie STT pareigūnų galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, kai teisės aktą pažeidęs pareigūnas nežinomas ar nenustatytas arba kai tokios informacijos nepakanka pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat gauta ar kitais pagrindais turima informacija apie STT darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, taip pat informacija apie pažeidimą STT (1 priedas), kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme.
3.2. Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuri pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą asmenis pripažįsta pranešėjais, priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus.
3.3. Konfidencialumas – STT veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad neigiamą informaciją pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytus atvejus.
3.4. Pažeidimas – STT galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su STT.
3.5. Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia neigiamą informaciją, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.
3.6. Asmuo – asmuo, kuris pateikia neigiamos informacijos, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), tačiau jis kompetentingos institucijos nėra pripažintas pranešėju.
3.7. Vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas (toliau – STT vidinis kanalas) – informacijos apie pažeidimus STT teikimo priemone pateiktas 1 priede nurodytas pranešimas vienu iš žemiau nurodytų būdų:
3.8. Kompetentingas subjektas – STT Saugumo skyrius, kuris vykdo šias funkcijas:
3.8.3. bendradarbiauja su įstaigų darbuotojais, padaliniais, kompetentingomis institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją;
3.8.4. renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių ir jų nagrinėjimo rezultatus;
3.8.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ nustatytas funkcijas.
II SKYRIUS
NEIGIAMOS INFORMACIJOS TEIKIMO BŪDAI IR TVARKYMAS
4. asmenys, turintys neigiamos informacijos, pranešimą (1 priedas) gali pateikti STT vidiniu kanalu arba kitais jiems priimtinais būdais arba tiesiogiai kreipiantis į kompetentingą instituciją.
5. STT vidiniu kanalu gautus pranešimus registruoja STT Administravimo valdybos Bendrojo skyriaus pareigūnas ar darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos apsaugą, o administruoja STT Saugumo viršininkas, kuris, esant šio aprašo 14 punkte nurodytam sprendimui, užrašydamas rezoliuciją, paveda STT Saugumo skyriaus darbuotojui įvertinti, ar informacija atitinka pranešimo turinio reikalavimus ir yra teikiama dėl pažeidimų vieno iš žemiau esančių kriterijų:
5.3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
6. Asmuo, teikiantis neigiamą informaciją vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, požymius.
7. STT Saugumo skyriaus pareigūnas informaciją pateikusį asmenį nedelsdamas informuoja apie informacijos gavimo faktą, jei asmuo išreiškia valią būti informuotu.
8. Jei gauta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad:
8.1. yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, kuris nesusijęs su STT pareigūnais ar darbuotojais, STT Saugumo skyriaus darbuotojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos, persiunčia (išskyrus šio tvarkos aprašo 8.2 punkte nustatytą atvejį) gautą informaciją apie galimus pažeidimus įgaliotai tirti institucijai ir (arba) Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, be asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, sutikimo ir apie tai informuoja šį asmenį;
8.2. yra rengiama, daroma ar padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, kuris apibrėžtas Asmenų, kurie kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pareiškimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto STT direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 2-86, 5.1 punkte, STT Saugumo skyriaus viršininkas, užrašydamas rezoliuciją, perduoda tokio pobūdžio informaciją STT Administravimo valdybos viršininkui toliau informaciją vertinti;
9. STT Saugumo skyriaus darbuotojas per penkias darbo dienas po informacijos apie pažeidimą gavimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti motyvuotas.
10. Asmuo, pateikęs neigiamą informaciją, dėl jam galimo ar daromo neigiamo poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su STT Saugumo skyriaus darbuotojais dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, gali pranešimu tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jo pripažinimo pranešėju. Jei neigiamą informaciją pateikęs asmuo pripažįstamas pranešėju, nagrinėjant jo pateiktą informaciją, be šio aprašo nuostatų yra taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatos.
11. STT Saugumo skyriaus darbuotojas, baigęs tikrinti neigiamą informaciją apie STT pažeidimą, nedelsdamas raštu informuoja neigiamą informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, STT Saugumo skyriaus darbuotojas informuoja neigiamą informaciją pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems asmenims taikytą ar taikytiną atsakomybę.
12. Jei neigiamą informaciją pateikęs asmuo negavo atsakymo arba STT nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą neigiamą informaciją, jis, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą.
IIi SKYRIUS
NEIGIAMOS INFORMACIJOS TIKRINIMO ATLIKIMO TVARKA
13. Pagrindas pradėti neigiamos informacijos tikrinimą – STT vidiniu kanalu ar kitais būdais gauta neigiama informacija.
14. Sprendimą pradėti neigiamos informacijos tikrinimą priima STT direktorius ir užrašydamas rezoliuciją paveda STT Saugumo skyriaus viršininkui organizuoti tikrinimą. Šiuo atveju STT Saugumo skyriaus viršininkas gali atlikti neigiamos informacijos tikrinimą pats arba pavesti jį atlikti STT Saugumo skyriaus pareigūnui, arba teikti STT direktoriui prašymą dėl komisijos sudarymo ir siūlymus dėl jos sudėties.
15. Esant tarnybiniam būtinumui, neigiamai informacijai patikrinti STT direktorius, užrašydamas rezoliuciją, sudaro komisiją iš ne mažiau kaip 3 narių, iš kurių nors vienas turi būti STT Saugumo skyriaus pareigūnas.
16. Neigiamos informacijos tikrinimas turi būti atliktas per 30 kalendorinių dienų. Dėl svarbių aplinkybių (didelė patikrinimo apimtis, negauta visos reikiamos informacijos ir kt.) neigiamos informacijos tikrinimo terminą STT Saugumo skyriaus viršininkas gali pratęsti 15 kalendorinių dienų. Sprendimą pratęsti neigiamos informacijos tikrinimo terminą ilgesniam laikui priima STT direktorius.
17. Atsižvelgiant į neigiamos informacijos pobūdį, tiriamas veikas, veikų padarymo ir kitas aplinkybes, neigiamos informacijos tikrinimai gali būti sujungiami ar išskiriami į atskirus neigiamos informacijos tikrinimus. Sprendimą sujungti ar išskirti neigiamos informacijos tikrinimus priima STT Saugumo skyriaus viršininkas. Tokiu atveju informacijos tikrinimo terminus atskiru pavedimu nustato STT direktorius.
18. STT direktoriaus sprendimu neigiamos informacijos tikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu:
18.1. dėl gautos informacijos jau buvo atliktas neigiamos informacijos tikrinimas ar tarnybinio nusižengimo tyrimas ir priimtas sprendimas, o gautoje informacijoje nėra jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos, ar įtikinamų argumentų, jog priimtas sprendimas yra neteisingas;
19. Tikrintojas, atlikdamas neigiamos informacijos tikrinimą, turi teisę:
19.5. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su dokumentais, susijusiais su tikrinama informacija, ir gauti jų kopijas;
19.6. tirdamas vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimą priimti su tyrimo atlikimu susijusius sprendimus, kurie yra privalomi visiems STT pareigūnams ir (ar) darbuotojams ir padaliniams.
20. Tikrintojui draudžiama atlikti neigiamos informacijos tikrinimą, jei tai sudaro prielaidas galimam interesų konfliktui kilti. Tikrintojas apie galimą interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti STT Saugumo skyriaus viršininką, o šis STT direktorių. Tokiu atveju STT direktorius skiria kitą tikrintoją, kuris tęsia informacijos tikrinimą.
IV SKYRIUS
NEIGIAMOS INFORMACIJOS TIKRINIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
21. Neigiamos informacijos tikrinimas baigiamas surašius neigiamos informacijos patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurią vizuoja STT Saugumo skyriaus viršininkas, o tvirtina STT direktorius.
22. Išvadoje konstatavus, kad STT pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių, STT direktorius paveda STT Saugumo skyriaus viršininkui ar komisijai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.
23. Išvadoje konstatavus, kad STT darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba, kad per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, STT direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsniu, sprendžia dėl darbo sutarties su juo nutraukimo.
24. Aiškinantis, ar STT darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba, ar jo padarytas darbo pareigų pažeidimas yra antras toks pat darbo pareigų pažeidimas per pastaruosius dvylika mėnesių, privaloma pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbuotojas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos buvo įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
25. Išvadoje konstatavus, kad STT darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, padarytas darbo pareigų pažeidimas nėra šiurkštus, darbuotojas per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos turi būti įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
26. Sprendžiant dėl darbo sutarties su STT darbuotoju nutraukimo, atsižvelgiama į pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.
27. Sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Šio Aprašo nuostatos mutatis mutandis (analogiškai) ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį taikomos ir tuo atveju, jei gauta ar kitais pagrindais turima informacija yra susijusi su STT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimai padarytais darbo pareigų pažeidimais.
30. Neigiama informacija ir jos tikrinimo medžiaga ir išvada saugomos STT Administravimo valdybos Bendrajame skyriuje, specialiai tam skirtoje byloje.
Priedo pakeitimai:
Nr. 2-162, 2018-12-31, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-21993
Informacijos apie pažeidimus Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje
tikrinimo tvarkos aprašo
1 priedas
(Pranešimo apie pažeidimą STT forma)
PRANEŠIMAS APIE PAŽEIDIMĄ STT[1]
20 ___ m. ______________ ___ d.
____________________________
(vieta)
| Asmens, pranešančio apie pažeidimą, duomenys |
||
| Vardas ir pavardė |
|
|
| Asmens kodas |
|
|
| Darbovietė (su įstaiga siejantys ar sieję tarnybos, darbo ar sutartiniai santykiai) |
|
|
| Pareigos |
|
|
| Telefono Nr. (pastabos dėl susisiekimo) |
|
|
| Asmeninis el. paštas arba gyvenamosios vietos adresas |
|
|
| Informacija apie pažeidimą |
||
| 1. Apie kokį pažeidimą pranešate? Kokio pobūdžio tai pažeidimas?
|
||
| 2. Kas padarė šį pažeidimą? Kokie galėjo būti asmens motyvai darant pažeidimą?
|
||
| 3. Pažeidimo padarymo vieta, laikas
|
||
| Duomenys apie pažeidimą padariusį asmenį ar asmenis |
||
| Vardas ir pavardė |
|
|
| Darbovietė |
|
|
| Pareigos |
|
|
| 4. Ar yra kitų asmenų, kurie dalyvavo ar galėjo dalyvauti darant pažeidimą? Jei taip, nurodykite, kas jie.
|
||
| 5. Ar yra kitų pažeidimo liudininkų? Jei taip, pateikite jų kontaktinius duomenis.
|
||
| Duomenys apie pažeidimo liudininką ar liudininkus |
||
| Vardas ir pavardė |
|
|
| Pareigos |
|
|
| Darbovietė |
|
|
| Telefono Nr. |
|
|
| El. paštas |
|
|
| 6. Kada pažeidimas buvo padarytas ir kada apie jį sužinojote arba jį pastebėjote?
|
||
| 7. Kokius pažeidimą pagrindžiančius duomenis, galinčius padėti atlikti pažeidimo tyrimą, galėtumėte pateikti? Nurodykite pridedamus rašytinius ar kitus duomenis apie pažeidimą.
|
||
| 8. Ar apie šį pažeidimą jau esate kam nors pranešęs? Jei pranešėte, kam buvo pranešta ir ar gavote atsakymą? Jei gavote atsakymą, nurodykite jo esmę.
|
||
| 9. Papildomos pastabos ir komentarai.
|
||
|
Patvirtinu, kad esu susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos teikimą, o mano teikiama informacija yra teisinga.
|
||
| Data |
Parašas
|
|
Papildyta priedu:
Nr. 2-162, 2018-12-31, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-21993
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos direktoriaus
2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215
TARNYBINIŲ NUSIŽENGIMŲ TYRIMO IR TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNAMS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.
2. Aprašo tikslas – nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis galima greitai, išsamiai ir nešališkai ištirti STT pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos.
3. Aprašo nuostatos gali būti taikomos ir tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STT įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5, 8, 11 ar 13 punktų nuostatas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
4. Pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą – STT pareigūno veika, turinti įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo požymių ar STT įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 8, 11 ar 13 punktuose nurodytų požymių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
5. Pagrindas STT pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas.
6. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
6.1. Tarnybinis nusižengimas – STT įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimas arba pareigūno pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl paties pareigūno kaltės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
6.2. Tikrintojas – tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas ar tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti komisija (toliau – komisija).
6.3. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena – tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados patvirtinimo diena.
6.4. Neteko galios nuo 2016-01-15
Punkto naikinimas:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo principai:
7.2. Parenkant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, tarnybinį nusižengimą padariusio STT pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo sukeltas pasekmes, taip pat galiojančias tarnybines nuobaudas.
II. TARNYBINIO NUSIŽENGIMO TYRIMAS
8. STT direktorius, gavęs duomenų apie konkretaus STT pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, priima sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir užrašydamas rezoliuciją paveda:
8.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimą organizuoti STT Saugumo skyriaus viršininkui. Šiuo atveju STT Saugumo skyriaus viršininkas gali atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pats, pavesti pavaldžiam pareigūnui jį atlikti arba teikti STT direktoriui siūlymą dėl komisijos sudarymo ir jos sudėties.
9. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių, kurių nors vienas turi būti STT Saugumo skyriaus pareigūnas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
10. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas per 30 kalendorinių dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra negali būti baigta, tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą STT direktorius gali pratęsti dar 15 kalendorinių dienų.
11. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą neįskaitomas laikotarpis, kai STT pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų arba buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ar stažuotę užsienyje.
12. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
12.1. nustačius, kad dėl gautos informacijos apie STT pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą jau buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir priimtas sprendimas;
12.2. nustačius, jog skundžiami pareigūno priimti procesiniai sprendimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą;
12.3. suėjus šio Aprašo 33 punkte nustatytiems tarnybinių nuobaudų skyrimo terminams.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
13. Jei atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą paaiškėja, kad STT pareigūno galimai padarytas tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teisena. Jei atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atskirti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) teisenos eigą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
14. Tarnybinio nusižengimo tyrimą tikrintojo prašymu sustabdo ir atnaujina STT direktorius užrašydamas rezoliuciją. Sustabdžius tarnybinio nusižengimo tyrimą, Aprašo 10 punkte nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminas neskaičiuojamas.
15. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustačius STT pareigūno galimai padaryto ir su tiriama veikla nesusijusio tarnybinio nusižengimo požymių ar kito STT pareigūno galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių, laikantis šio Aprašo reikalavimų pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
16. Atsižvelgiant į tiriamas veikas, veikų padarymo ir kitas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo tyrimai gali būti sujungiami arba išskiriami į atskirus tarnybinio nusižengimo tyrimus. Sprendimą sujungti tarnybinių nusižengimų tyrimus ar tarnybinio nusižengimo tyrimą išskirti į atskirus tarnybinio nusižengimo tyrimus priima STT direktorius, atsižvelgdamas į tikrintojo tarnybiniame pranešime nurodytus argumentus.
17. Tikrintojas per 3 darbo dienas nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios pateikia STT pareigūnui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas) (1 priedas) ir pasirašytinai supažindina STT pareigūną su jo teisėmis ir pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo turiniu. Su pranešimo turiniu supažindinamas ir tiesioginis pareigūno, kuriam šis pranešimas įteiktas, vadovas.
17.1. STT pareigūnui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, atsisakius pasirašytinai susipažinti su pranešimu, surašomas aktas (2 priedas), kurį pasirašo tikrintojas ir du kiti tarnybos pareigūnai arba komisija. Pareigūno atsisakymas pasirašytinai susipažinti su pranešimu neturi įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimo eigai ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai.
17.2. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas su pareigūno, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, parašu arba aktas, kurį pasirašo STT pareigūnas, įgaliotas supažindinti su pranešimu, ir kiti du STT pareigūnai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas tikrintojui. Nesant galimybių laiku pristatyti minėtų dokumentų, šie perduodami elektroninių ryšių priemonėmis (elektronine dokumentų tvarkymo sistema, faksu, elektroniniu paštu ar pan.), o dokumentų originalai nedelsiant išsiunčiami paštu.
18. STT pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą tikrintojui.
19. Jeigu STT pareigūnas per Aprašo 18 punkte nustatytą terminą paaiškinimo raštu nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo tikrintojas ir du kiti STT pareigūnai arba komisija.
20. Tikrintojui draudžiama atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei tai sudaro prielaidas galimam interesų konfliktui kilti. Tikrintojas apie galimą interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti STT direktorių ir nusišalinti nuo tolesnio tarnybinio nusižengimo tyrimo. Tokiu atveju STT direktorius skiria kitą tikrintoją, kuris tęsia tarnybinio nusižengimo tyrimą.
21. Tikrintojas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, turi teisę:
21.1. Vykti į tarnybinio nusižengimo padarymo vietą, apžiūros metu fotografuoti, filmuoti ir sudaryti schemas.
21.3. Teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su dokumentais, susijusiais su tarnybinio nusižengimo tyrimu, ir gauti jų kopijas.
21.6. Teikti motyvuotą prašymą dėl STT pareigūno, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, nušalinimo nuo pareigų.
22. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu STT pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę:
22.3. Prašyti tikrintojo, komisijos ar jos nario nušalinimo. Tokį prašymą STT pareigūnas pateikia STT direktoriui, kuris, atsižvelgęs į pateiktus argumentus ir aplinkybes, priima sprendimą tenkinti arba netenkinti prašymą. STT direktorius, nusprendęs tenkinti prašymą, paveda tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti kitam STT pareigūnui, pakeičia visos komisijos sudėtį ar vieną iš jos narių.
22.4. Pasibaigus tarnybinio nusižengimo tyrimui, susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga (su įslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos dalimi STT pareigūnas gali susipažinti tik turėdamas teisę dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo žyma žymima informacija), daryti reikalingų dokumentų kopijas.
III. NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ TARNYBINIO NUSIŽENGIMO TYRIMO METU
23. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą STT įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais, STT direktorius, STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojas turi teisę nušalinti STT pareigūną, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, nuo pareigų. STT pareigūnas nuo pareigų nušalinimas STT direktoriaus įsakymu, STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo ar pavaduotojo potvarkiu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
24. Sprendimą nušalinti nuo pareigų STT direktorius ar jo pavaduotojai gali priimti savo iniciatyva arba gavę motyvuotą tikrintojo prašymą. STT pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, su šiuo sprendimu nedelsiant supažindinamas pasirašytinai, o jam atsisakius pasirašyti – surašomas aktas (2 priedas).
25. Nušalintas nuo pareigų STT pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, visus jam patikėtus dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias turėjo eidamas tarnybines pareigas, tiesioginiam vadovui ar įgaliotam STT pareigūnui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
IV. TARNYBINIO NUSIŽENGIMO TYRIMO IŠVADA
26. Tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašius motyvuotą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, pateikiamas pareigūno veikos teisinis įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje nurodoma: pažeista teisės norma, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, aplinkybės, kaltės rūšis ir laipsnis, tarnybinio nusižengimo neigiamos pasekmės (jei tokios buvo), duomenys apie pareigūno tarnybą ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis.
27. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nebaigus tarnybinio nusižengimo tyrimo, surašoma išvada, kurioje nurodomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys, išskyrus pasiūlymus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.
28. Jei atliekant tarnybinį nusižengimą STT pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, STT direktorius, tvirtindamas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, išsprendžia nušalinimo nuo pareigų atšaukimo ir grąžinimo į pareigas bei apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį klausimą, vadovaudamasis STT įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
29. STT pareigūnas, dėl kurio buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada ir tyrimo medžiaga (su įslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos dalimi gali susipažinti STT pareigūnas, turintis teisę dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija) gali susipažinti STT Bendrajame skyriuje.
V. TARNYBINĖS NUOBAUDOS SKYRIMAS
30. STT direktorius, atsižvelgdamas į motyvuotą išvadą ir vadovaudamasis Aprašo 7 punkto nuostatomis, priima vieną iš šių sprendimų:
31. Prieš priimdamas sprendimą STT direktorius gali pavesti patikslinti atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą papildomais duomenimis, jei nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios nėra suėję terminai, nustatyti Aprašo 10 punkte.
32. Tarnybinė nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai STT pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų arba buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ar stažuotę užsienyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
33. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas STT įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
VI. TARNYBINĖS NUOBAUDOS GALIOJIMAS
36. STT pareigūnas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, jei po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieneri metai.
37. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti skiriamas STT įstatymo nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
38. STT pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) tiesioginio vadovo siūlymu STT direktorius įsakymu gali panaikinti ankščiau laiko, bet praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo jos skyrimo, jei per šį laikotarpį STT pareigūnas pavyzdingai ėjo savo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje. Tarnybinė nuobauda taip pat gali būti panaikinta, jei pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Duomenys apie atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir STT pareigūnui skirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į pareigūno tarnybos bylą.
Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos
1 priedas
(Pareigūno pareigos, vardas ir pavardė)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
PRANEŠIMAS APIE TARNYBINĮ NUSIŽENGIMĄ
(Data) Nr. __________
(Dokumento sudarymo vieta)
Pranešame, kad yra duomenų, jog Jūs galimai padarėte tarnybinį nusižengimą –
___________________________________________________________________________
(nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Jūs turite teisę ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą tikrintojui.
Taip pat informuojame, kad Jūs turite teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir duomenis; apskųsti neteisėtus tikrintojo veiksmus, prašyti nušalinti tikrintoją, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą susipažinti su išvada ir medžiaga (su įslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos dalimi gali susipažinti STT pareigūnas, turintis teisę dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija), daryti reikalingų dokumentų kopijas, turite kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas teises.
(Pranešimą pateikusio pareigūno pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
| Susipažinau: (Pareigūno vardas ir pavardė) (Parašas) |
|
Susipažinau: (Tiesioginio vadovo vardas ir pavardė) (Parašas) |
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių
nuobaudų skyrimo
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos pareigūnams tvarkos
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
AKTAS
______________ Nr. _____________
(data)
____________________
(parengimo vieta)
Pažymima, kad __________________________________________________________
(pareigūno vardas ir pavardė, atsisakymo susipažinti aplinkybės)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Aktą surašę asmenys:
______________________________
(parašas, vardo raidė ir pavardė)
______________________________
(parašas, vardo raidė ir pavardė)
______________________________
(parašas, vardo raidė ir pavardė)
_________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 2-14, 2016-01-13, paskelbta TAR 2016-01-14, i. k. 2016-00614
Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2-215 „Dėl Neigiamos informacijos apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tikrinimo tvarkos aprašo ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 2-48, 2018-01-29, paskelbta TAR 2018-01-30, i. k. 2018-01355
Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2-215 „Dėl Neigiamos informacijos apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tikrinimo tvarkos aprašo ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 2-162, 2018-12-31, paskelbta TAR 2018-12-31, i. k. 2018-21993
Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2-215 „Dėl Neigiamos informacijos apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tikrinimo tvarkos aprašo ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
[1] Forma, išskyrus pavadinimą, atitinka Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priedą.