Suvestinė redakcija nuo 2009-08-12 iki 2019-08-06
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 109-4909, i. k. 103110MISAK00B1-892
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL AFRIKINIO KIAULIŲ MARO KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. lapkričio 10 d. Nr. B1-892
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą:
2. Pavedu:
2.2. įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui).
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d.
įsakymu Nr. B1-892
AFRIKINIO KIAULIŲ MARO KONTROLĖS REIKALAVIMAI
Preambule. Neteko galios nuo 2009-08-12
Preambulės naikinimas:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin. 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Vartojamos sąvokos:
Kiaulė – Suidae šeimos gyvūnas, įskaitant šernus (laukines kiaules).
Šernas (laukinė kiaulė) – kiaulė, kuri nelaikoma arba neauginama ūkyje.
Ūkis (laikymo vieta) – žemės ūkio paskirties arba kitos patalpos, kuriose nuolat ar laikinai auginamos arba laikomos kiaulės. Į šią sąvoką neįeina skerdyklos, transporto priemonės ir aptvertos teritorijos, kuriose laikomi ir gali būti medžiojami šernai; šios aptvertos teritorijos turi būti tokio dydžio ir taip įrengtos, kad jose nebūtų galima taikyti 9.1 punkte nurodytų priemonių.
Diagnozavimo vadovas – teisės aktas, nustatantis afrikinio kiaulių maro diagnozavimo tvarką, mėginių ėmimo metodus ir ligos patvirtinimo kriterijus.
Kiaulė, įtariama, kad užsikrėtusi afrikinio kiaulių maro virusu – kiaulė ar kiaulės skerdena, kuri pagal klinikinius požymius arba patologinius anatominius pokyčius, arba pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus gali būti užsikrėtusi afrikiniu kiaulių maru.
Afrikinio kiaulių maro atvejis arba afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusi kiaulė – kiaulė arba kiaulės skerdena, kuriai oficialiai patvirtinti afrikinio kiaulių maro klinikiniai požymiai arba patologiniai anatominiai pokyčiai, arba kuriai liga yra oficialiai patvirtinta pagal laboratorinius tyrimus, atliktus remiantis diagnozavimo vadovu.
Afrikinio kiaulių maro protrūkis – vienas arba daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų, nustatytų ūkyje.
Pirminis protrūkis – ligos protrūkis, epizootiškai nesusijęs su ankstesniu ligos protrūkiu tame pačiame šalies regione, arba ligos protrūkis kitame tos pačios šalies regione.
Užkrėsta teritorija – teritorija, kurioje šernams patvirtinus vieną afrikinio kiaulių maro atvejį taikomos ligos likvidavimo priemonės.
Pirminis šernų afrikinio kiaulių maro atvejis – afrikinio kiaulių maro atvejis, šernams nustatytas teritorijoje, kurioje netaikytos jokios priemonės.
Sąlyčio ūkis – ūkis, į kurį afrikinio kiaulių maro virusas galėjo patekti dėl jo buvimo vietos, asmenų, kiaulių, transporto priemonių judėjimo arba kitais būdais.
Savininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba asmenys, turintys kiaulių nuosavybės teisę arba šiuos gyvulius įpareigoti laikyti už finansinį atlygį arba veltui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas veterinarijos gydytojas.
Perdirbimas – Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2003, Nr. 9-330) 4 punkte nustatytų pavojingų medžiagų apdorojimo būdas afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo pavojui išvengti.
Žudymas – bet koks veiksmas, sukeliantis gyvūno, neskirto žmonių maistui, mirtį.
Skerdimas – gyvūno, kurio mėsa bus naudojama žmonių maistui, mirtis dėl nukraujavimo.
Viruso (užkrato) nešiotojas – Ornithodorus erraticus rūšies erkė.
II SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS
I SKIRSNIS
PRANEŠIMAS APIE AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ
3. VMVT turi užtikrinti, kad apie afrikinio kiaulių maro atsiradimą arba jo įtarimą būtų pranešta VMVT.
4. Nepažeisdama Pranešimo apie gyvūnų ligų protrūkius Lietuvos Respublikoje taisyklių, VMVT, pasitvirtinus afrikiniam kiaulių marui, turi:
4.1. laikydamasi 69–72 punktų nuostatų, pranešti apie ligą Europos Komisijai bei kitoms Europos Sąjungos (toliau – ES) šalims ir suteikti informaciją apie:
II SKIRSNIS
PRIEMONĖS ŪKYJE ĮTARUS AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ
5. Jeigu ūkyje yra viena arba daugiau kiaulių, kurios įtariamos, kad užsikrėtusios afrikinio kiaulių maro virusu, VMVT turi užtikrinti, kad būtų atlikti oficialūs tyrimai ligai patvirtinti arba paneigti, kaip nurodyta diagnozavimo vadove. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi patikrinti Gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimų (Žin., 2003, Nr. 56-2523) 4–10 punktuose nurodytą registravimo žurnalą ir kiaulių identifikavimo ženklus.
6. Jei VMVT mano, kad ūkyje neįmanoma paneigti afrikinio kiaulių maro, ji turi nedelsdama skirti ūkiui oficialią priežiūrą ir duoti nurodymą:
6.1. suskaičiuoti visas ūkyje esančias įvairių kategorijų kiaules ir sudaryti visų kategorijų susirgusių, nugaišusių arba įtariamų, kad užsikrėtusios, kiaulių sąrašą; sąrašas atnaujinamas įtraukiant įtarimo laikotarpiu gimusias ir nugaišusias kiaules; sąraše nurodyta informacija pateikiama pagal VMVT prašymą ir gali būti tikrinama valstybinio veterinarijos gydytojo kiekvieno apsilankymo metu;
6.3. kiaulių neįvežti į ūkį ir neišvežti iš jo; VMVT gali, esant reikalui, uždrausti išvežti iš ūkio kitus gyvūnus ir reikalauti, kad būtų imtasi reikiamų graužikų bei vabzdžių naikinimo priemonių;
6.5. be VMVT leidimo neišvežti iš ūkio mėsos, kiaulienos produktų, spermos, kiaušialąsčių arba embrionų, pašaro, indų, medžiagų arba atliekų, per kurias galima perduoti afrikinį kiaulių marą; mėsa, kiaulienos produktai, sperma, kiaušialąstės arba embrionai negali būti išvežti iš ūkio ir parduoti ES vidaus rinkoje;
6.8. naudoti reikiamas dezinfekavimo priemones įėjimo į pastatus, kuriuose laikomos kiaulės, į pačius ūkius bei išėjimo iš jų vietose; kiekvienam į kiaulių ūkį atvykstančiam arba iš jo išvykstančiam asmeniui taikyti reikiamas higienos priemones, mažinančias afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo pavojų; be to, visas iš ūkio išvykstančias transporto priemones kruopščiai dezinfekuoti;
7. Dėl susidariusios epidemiologinės situacijos VMVT gali:
7.1. 6 punkte nurodytame ūkyje taikyti 8–9 punktuose nurodytas priemones; tačiau VMVT, manydama, kad tai leidžia sąlygos, šias priemones gali taikyti tik toms kiaulėms, kurios įtariamos, kad užsikrėtusios afrikinio kiaulių maro virusu, ar kurios yra jo nešiotojos, ir tai ūkio daliai, kurioje jos buvo laikomos, jeigu tos kiaulės buvo laikomos ir šeriamos visiškai atskirai nuo kitų ūkio kiaulių; bet kokiu atveju, nužudžius kiaules, iš jų paimamas pakankamas kiekis mėginių, kad pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus būtų galima patvirtinti arba paneigti afrikinio kiaulių maro virusą;
III SKIRSNIS
PRIEMONĖS ŪKYJE PATVIRTINUS AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ
9. Kai patvirtinama, kad ūkio kiaulės yra užsikrėtusios afrikiniu kiaulių maru, VMVT turi užtikrinti, kad būtų vykdomos 6 punkte nurodytos priemonės, ir nurodo:
9.1. valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint nedelsiant nužudyti visas ūkyje esančias kiaules taip, kad jų vežimo arba žudymo metu būtų išvengta afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo pavojaus;
9.2. žudant kiaules pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus, paimti iš jų pakankamą mėginių kiekį, kad būtų galima nustatyti, kaip afrikinio kiaulių maro virusas pateko į ūkį ir kiek laiko iki pranešimo apie ligą jis galėjo jame būti;
9.3. valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint sunaikinti gaišenas arba nužudytų kiaulių skerdenas;
9.4. jei įmanoma, atsekti nuo galimo ligos patekimo į ūkį laikotarpio iki oficialių priemonių taikymo laikotarpio paskerstų kiaulių mėsą ir ją sunaikinti valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint;
9.5. nustatyti ir valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint sunaikinti kiaulių spermą, kiaušialąstes arba embrionus, surinktus ūkyje nuo galimo ligos patekimo į ūkį laikotarpio iki oficialių priemonių taikymo laikotarpio, ir taip išvengti afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo pavojaus;
9.6. sunaikinti visas medžiagas ir atliekas, kurios gali būti užkrėstos, pavyzdžiui, pašarus; visos vienkartinio naudojimo medžiagos, kurios gali būti užkrėstos, ypač tos, kurios naudojamos žudant kiaules, turi būti sunaikintos; šie veiksmai atliekami pagal valstybinio veterinarijos gydytojo nurodymus;
9.7. likvidavus kiaules, pastatus, kuriuose jos buvo laikomos, taip pat kiaules arba jų skerdenas gabenusias transporto priemones, įrenginius, kurie gali būti užkrėsti, išvalyti, o prireikus – apdoroti insekticidais, dezinfekuoti ir kitaip apdoroti pagal 31 punkte nurodytus reikalavimus;
9.8. taikyti diagnozavimo vadove nurodytą laboratorinio tyrimo tvarką pirminio ligos protrūkio metu išskirtam afrikinio kiaulių maro viruso genetiniam tipui nustatyti;
10. Kai patvirtinamas ligos protrūkis laboratorijoje, zoologijos sode, laukinės gyvūnijos parke arba aptvertoje teritorijoje, kur kiaulės laikomos moksliniams tikslams arba siekiant išsaugoti jų rūšis ar retas veisles, VMVT gali nuspręsti netaikyti 9.1 ir 9.5 punktų nuostatų. Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama Europos Komisijai. Visais atvejais Europos Komisija kartu su VMVT tuoj pat išnagrinėja padėtį ir kuo greičiau aptaria ją Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete. Prireikus 68 punkte nustatyta tvarka patvirtinamos ligos plitimo prevencijos priemonės.
IV SKIRSNIS
PRIEMONĖS PATVIRTINUS AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ SKIRTINGUOSE ŪKIO VEIKLOS PADALINIUOSE
11. Patvirtinus afrikinį kiaulių marą ūkyje, kuris susideda iš dviejų arba daugiau atskirų veiklos padalinių, VMVT gali leisti netaikyti 9.1 punkto reikalavimų ūkio veiklos padaliniui, kuriame laikomos sveikos kiaulės, jei valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtina, kad ūkio veiklos padalinių struktūra, dydis bei atstumas tarp jų ir juose atliekami veiksmai leidžia užtikrinti padaliniuose visiškai atskiras kiaulių laikymo bei šėrimo sąlygas, kad virusas negalėtų išplisti iš vieno veiklos padalinio į kitą.
12. Jei taikoma 11 punkte nurodyta išimtis, VMVT, atsižvelgdama į gyvūnų sveikatos garantijas, kurias ji gali suteikti, turi parengti išsamias išimties taikymo taisykles.
13. Jei VMVT taiko 11 punkte nurodytą išimtį, ji turi apie tai nedelsiant pranešti Europos Komisijai. Europos Komisija turi nedelsdama ištirti susidariusią padėtį ir kuo greičiau aptarti ją Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete. Prireikus 68 punkte nustatyta tvarka patvirtinamos ligos plitimo prevencijos priemonės.
V SKIRSNIS
PRIEMONĖS SĄLYČIO ŪKIUOSE
14. Ūkiai turi būti pripažįstami sąlyčio ūkiais, jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato arba remdamasis epidemiologinio tyrimo rezultatais mano, kad afrikinis kiaulių maras galėjo patekti į 5–10 punktuose nurodytus ūkius iš kitų ūkių arba iš 5–10 punktuose nurodytų ūkių į kitus ūkius. Kol nebus oficialiai paneigtas įtarimas dėl afrikinio kiaulių maro, tokiuose ūkiuose taikomos 5–8 punktuose nurodytos priemonės.
15. Jei reikalauja epidemiologinė situacija, 14 punkte nurodytuose sąlyčio ūkiuose VMVT turi taikyti 9.1 punkte nurodytas priemones. Jei kiaulės žudomos, norint patvirtinti arba paneigti afrikinio kiaulių maro protrūkį šiuose ūkiuose, kiaulėms turi būti paimtas pakankamas kiekis mėginių tyrimui pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus.
VI SKIRSNIS
EPIDEMIOLOGINIS TYRIMAS
16. VMVT turi užtikrinti, kad būtų atliekamas epidemiologinis tyrimas dėl afrikinio kiaulių maro įtarimų pagal klausimynus, parengtus atsižvelgiant į 58–60 punktuose nurodytus neatidėliotinų priemonių planus. Atliekant tyrimą turi būti nustatyta:
16.1. laikas, kurį afrikinio kiaulių maro virusas galėjo būti ūkyje iki šios ligos įtarimo arba pranešimo apie ją;
16.2. iš kur afrikinis kiaulių maras galėjo atsirasti ūkyje (galima kilmė) ir kokių kitų ūkių kiaulės galėjo užsikrėsti nuo to paties šaltinio;
16.3. asmenų, transporto priemonių, kiaulių, skerdenų, spermos, mėsos arba kitų medžiagų, dėl kurių virusas galėjo patekti į tiriamą ūkį arba iš jo, judėjimas;
VII SKIRSNIS
APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONŲ NUSTATYMAS
18. Kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkio kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, VMVT aplink ligos protrūkio vietą nustato apsaugos zoną, kurios spindulys nuo protrūkio centro turi būti ne mažesnis kaip 3 kilometrai, o ši zona įeina į priežiūros zoną, kurios spindulys – ne mažesnis kaip 10 kilometrų nuo protrūkio centro. Šiose zonose atitinkamai taikomos 22–30 punktuose nurodytos priemonės.
19. Nustatydama zonas, VMVT turi atsižvelgti į:
19.4. kiaulių judėjimo bei prekybos jomis būdus ir skerdyklų tinkamumą bei skerdenų perdirbimo sąlygas;
20. Jei į zoną įeina kelių ES šalių teritorijų dalys, šių valstybių kompetentingos institucijos zonas nustato bendradarbiaudamos.
21. VMVT, siekdama užtikrinti, kad visi apsaugos ir priežiūros zonose esantys asmenys gerai žinotų pagal 22–30 punktų nuostatas galiojančius apribojimus, turi imtis visų būtinų priemonių, įskaitant gerai matomų ženklų, įspėjamųjų skelbimų ir visuomenės informavimo priemonių naudojimą, ir taikyti priemones, kurios, jos nuomone, užtikrintų tinkamą šių priemonių įgyvendinimą.
VIII SKIRSNIS
PRIEMONĖS APSAUGOS ZONOJE
22. VMVT turi užtikrinti, kad apsaugos zonoje būtų taikomos šios priemonės:
22.1. kuo skubiau surašomi visi ūkiai; nustačius apsaugos zoną, ne vėliau kaip per septynias dienas šiuose ūkiuose turi apsilankyti valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atlieka kiaulių klinikinį tyrimą, patikrina Gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimuose nurodytą registravimo žurnalą ir kiaulių identifikavimo ženklus;
22.2. draudžiamas kiaulių judėjimas ir vežimas viešaisiais arba privačiais keliais, išskyrus atvejus, kai tai būtina, ūkių aptarnavimo kelius, nebent VMVT leidžia 22.6 punkte nurodytą judėjimą; šis draudimas netaikomas, jei kiaulės keliais arba geležinkeliais vežamos tranzitu jų neiškraunant arba nesustojant; be to, 68 punkte nustatyta tvarka gali būti leidžiama taikyti išlygą dėl skubiai skerstinų kiaulių atgabenimo iš ne apsaugos zonos į apsaugos zonoje esančią skerdyklą;
22.3. sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės bei įrenginiai, skirti užkrėstoms kiaulėms arba kitiems gyvūnams arba medžiagoms (pvz.: skerdenoms, pašarams, mėšlui, pakratams ir kt.) vežti, remiantis 31 punktu, kuo greičiau po užkrėtimo išvalomi, išdezinfekuojami, o prireikus – apdorojami insekticidais ir kitomis priemonėmis; nė vienas kiaules vežęs sunkvežimis ar kita transporto priemonė negali išvykti iš zonos neišvalyti, neišdezinfekuoti ir po to VMVT nepatikrinti bei negavę jos leidimo;
22.5. apie visas ūkyje nugaišusias arba susirgusias kiaules nedelsiant pranešama VMVT, kuri diagnozavimo vadove nustatyta tvarka atlieka reikiamus tyrimus;
22.6. uždraudžiama išvežti kiaules iš ūkio, kuriame jos laikomos, kol nepraėjo bent 40 dienų nuo užkrėstų ūkių pirminio valymo, dezinfekavimo, o prireikus – ir apdorojimo insekticidais pabaigos; po 40 dienų VMVT, laikydamasi 68 punkto reikalavimų, gali leisti kiaules iš tokio ūkio išvežti tiesiai į:
22.6.1. VMVT paskirtą skerdyklą (pageidautina, kad ji būtų apsaugos ar priežiūros zonoje), kad joje kiaulės būtų nedelsiant paskerstos,
22.6.2. perdirbimo įmonę arba kitą tinkamą vietą, kurioje kiaulės nedelsiant nužudomos ir jų skerdenos sunaikinamos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint,
22.7. kuilių sperma, kiaušialąstės ar embrionai iš apsaugos zonoje esančių ūkių negali būti išvežami;
23. Jei 22 punkte nustatyti draudimai taikomi ilgiau kaip 40 dienų dėl vėlesnių ligos protrūkių ir gyvūnų gerovės bei kitų problemų, kylančių laikant kiaules, VMVT, laikydamasi 68 punkte nustatytų reikalavimų ir gavusi pagrįstą savininko prašymą, gali leisti išvežti kiaules iš apsaugos zonoje esančio ūkio tiesiai į:
23.1. VMVT paskirtą skerdyklą (pageidautina, kad ji būtų apsaugos ar priežiūros zonoje), kad kiaulės būtų nedelsiant paskerstos;
23.2. perdirbimo įmonę arba tinkamą vietą, kurioje kiaulės nedelsiant nužudomos ir jų skerdenos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint sunaikinamos;
24. 23 punkte minimu atveju VMVT leidžia išvežti iš apsaugos zonoje esančio ūkio kiaules, jeigu:
24.1. valstybinis veterinarijos gydytojas diagnozavimo vadove nustatyta tvarka atliko ūkyje esančių kiaulių, ypač tų, kurios bus išvežtos, klinikinį tyrimą, įskaitant jų kūno temperatūros matavimą, patikrino Gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimuose nurodytą registravimo žurnalą ir kiaulių identifikavimo ženklus;
24.2. atlikus 24.1 punkte nurodytus patikrinimus ir tyrimus afrikinis kiaulių maras nenustatytas, o kiaulių identifikavimas ir registravimas atitinka Gyvulių identifikavimo ir registravimo reikalavimus;
24.4. transporto priemonė ir įrenginiai, kuriais buvo vežamos kiaulės, nedelsiant išvalomos ir išdezinfekuojamos pagal 31 punkto nuostatas;
24.5. kiaules būtina paskersti arba nužudyti; tuomet pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus joms turi būti paimtas pakankamas mėginių kiekis, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti afrikinio kiaulių maro virusą ūkyje;
24.6. kiaules būtina vežti į skerdyklą; tuomet:
24.6.1. už skerdyklą atsakingai kompetentingai institucijai pranešama apie ketinimą atsiųsti kiaules, o ji už siuntimą atsakingai kompetentingai institucijai praneša apie kiaulių atvežimą,
24.6.3. paskirtoje skerdykloje atliekant priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą atsižvelgiama į bet kokius afrikinio kiaulių maro požymius,
24.6.4. šviežia šių kiaulių mėsa perdirbama arba paženklinama Gyvūnų šviežios mėsos prekybos su Europos Sąjungos šalimis veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 3-90) nurodytu specialiu ženklu ir po to atskirai perdirbama pagal Veterinarijos reikalavimus mėsos gaminiams (Žin., 2002, Nr. 70-2966). Tai turi būti padaryta VMVT paskirtoje įmonėje. Į šią įmonę siunčiama mėsa turi būti užplombuota prieš išsiuntimą ir likti užplombuota, kol bus atvežta.
25. Šiame skirsnyje nurodytos priemonės taikomos bent jau tol, kol:
25.1. užkrėstuose ūkiuose atliekamas valymas, dezinfekcija ir prireikus – apdorojimas insekticidais;
25.2. pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus atliekami visų ūkių kiaulių klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai, kad būtų nustatytas galimas afrikinio kiaulių maro virusas. Tyrimai neatliekami, kol nepraėjo 45 dienos po to, kai užkrėstuose ūkiuose buvo atlikti pirminio valymo, dezinfekavimo, o prireikus – apdorojimo insekticidais darbai.
IX SKIRSNIS
PRIEMONĖS PRIEŽIŪROS ZONOJE
27. VMVT turi užtikrinti, kad priežiūros zonoje būtų taikomos šios priemonės:
27.2. draudžiamas kiaulių judėjimas ir vežimas viešaisiais arba privačiais keliais, išskyrus, kai tai būtina, ūkių aptarnavimo kelius, nebent tai leistų VMVT; šis draudimas netaikomas, jei kiaulės keliais arba geležinkeliais vežamos tranzitu jų neiškraunant ar nesustojant arba jei skerstinos kiaulės skubiai vežamos iš ne priežiūros zonos į priežiūros zonoje esančią skerdyklą;
27.3. sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės bei įrenginiai, skirti užkrėstoms kiaulėms, kitiems gyvūnams arba medžiagoms (pvz.: skerdenoms, pašarams, mėšlui, pakratams ir kt.) vežti, remiantis 31 punktu, kuo greičiau po užkrėtimo išvalomi, išdezinfekuojami, prireikus – apdorojami insekticidais ir kitomis priemonėmis; nė vienas kiaules vežęs sunkvežimis ar kita transporto priemonė negali išvykti iš zonos neišvalyti ir neišdezinfekuoti;
27.4. kitų naminių gyvūnų per pirmąsias septynias dienas po priežiūros zonos nustatymo be VMVT leidimo negalima nei įvežti į ūkį, nei iš jo išvežti;
27.5. apie visas ūkyje nugaišusias arba susirgusias kiaules nedelsiant pranešama VMVT, kuri diagnozavimo vadovo nustatyta tvarka atlieka reikiamus tyrimus;
27.6. negalima išvežti kiaulių iš ūkio, kuriame jos laikomos, kol nepraėjo bent 30 dienų nuo užkrėstų ūkių pirminio valymo, dezinfekavimo, o prireikus – ir apdorojimo insekticidais; po 30 dienų VMVT, laikydamasi 68 punkto reikalavimų, gali leisti kiaules iš tokio ūkio išvežti tiesiai į:
27.6.1. VMVT paskirtą skerdyklą (pageidautina, kad ji būtų apsaugos ar priežiūros zonoje), kad kiaulės joje būtų nedelsiant paskerstos,
27.6.2. perdirbimo įmonę arba kitą tinkamą vietą, kurioje kiaulės nedelsiant nužudomos ir jų skerdenos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint sunaikinamos,
27.6.3. išskirtiniais atvejais – į kitas apsaugos arba priežiūros zonoje esančias patalpas; jei VMVT taiko šią išimtį, ji nedelsdama turi pranešti apie tai Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniam komitetui; jeigu kiaules reikia vežti į skerdyklą, VMVT, atsižvelgusi į pagrįstą savininko prašymą, gali leisti 68 punkte nustatyta tvarka taikyti 24.5 ir 24.6.4 punktų išimtis, ypač dėl tokių kiaulių mėsos ženklinimo ir jos tolesnio naudojimo bei apdorotų produktų paskirties;
27.7. kiaulių sperma, kiaušialąstės ar embrionai iš priežiūros zonoje esančių ūkių negali būti išvežti;
28. Jei 27 punkte nustatyti draudimai taikomi ilgiau kaip 40 dienų dėl vėlesnių ligos protrūkių ir gyvūnų gerovės bei kitų problemų, kylančių laikant kiaules, VMVT, laikydamasi 68 punkto nuostatų ir gavusi pagrįstą savininko prašymą, gali leisti išvežti kiaules iš priežiūros zonoje esančio ūkio tiesiai į:
28.1. VMVT paskirtą skerdyklą (pageidautina, kad ji būtų apsaugos ar priežiūros zonoje), kad kiaulės joje būtų nedelsiant paskerstos;
28.2. perdirbimo įmonę arba kitą tinkamą vietą, kurioje kiaulės nedelsiant nužudomos, o jų skerdenos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint sunaikinamos;
29. Priemonės priežiūros zonoje turi būti taikomos bent jau tol, kol:
29.2. pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus atliekami visų ūkių kiaulių klinikiniai ir, jei būtina, laboratoriniai tyrimai, kad būtų nustatytas galimas afrikinio kiaulių maro virusas. Tyrimai neatliekami, kol nepraėjo 40 dienų po to, kai užkrėstuose ūkiuose buvo atlikti pirminio valymo, dezinfekavimo ir prireikus – apdorojimo insekticidais darbai.
30. Tačiau, taikant išimtis 27.6, 28 ir 29 punktams, 27.6 punkte nustatytas 30 dienų laikotarpis ir 28–29 punktuose nustatyti 40 dienų laikotarpis gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 21 ir 30 dienų, jei VMVT pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus vykdė intensyvią mėginių ėmimo ir tyrimų programą, leidusią paneigti afrikinį kiaulių marą ūkyje.
X SKIRSNIS
VALYMAS, DEZINFEKAVIMAS IR APDOROJIMAS INSEKTICIDAIS
31. VMVT turi užtikrinti, kad:
31.1. būtų oficialiai patvirtintos naudotinos dezinfekavimo bei vabzdžių naikinimo priemonės ir jų koncentracija;
XI SKIRSNIS
KIAULIŲ BANDOS ATKŪRIMAS PASIBAIGUS LIGOS PROTRŪKIAMS
32. Naujos kiaulės į 9–10 punktuose nurodytus ūkius turi būti įvežamos laikantis 33–35 punktų nuostatų ne anksčiau kaip praėjus bent 40 dienų nuo ūkių valymo, dezinfekavimo, o prireikus – ir apdorojimo insekticidais darbų pabaigos.
33. Įvežant naujas kiaules, turi būti atsižvelgta į ūkininkavimo konkrečiame ūkyje tipą ir atitikimą 34–35 punktuose nurodytus reikalavimus.
34. Ūkiuose, kuriuose liga atsirado ne per viruso nešiotojus, turi būti taikomos šios priemonės:
34.1. į atviro tipo ūkius (ūkius, kuriuose kiaulės laikomos lauke) pirmiausia įvežamos kontrolinės (kurioms taikomas karantinas) kiaulės, kurios patikrintos ir kurioms afrikinio kiaulių maro viruso antikūnų nenustatyta arba kurios yra iš tų ūkių, kuriuose nebuvo taikomi jokie su afrikiniu kiaulių maru susiję apribojimai; laikantis VMVT reikalavimų, kontrolinės kiaulės paskirstomos po visą užkrėstą ūkį, o po 45 dienų iš jų paimami mėginiai ir pagal diagnozavimo vadovą atliekami tyrimai antikūnams nustatyti; kontrolinių kiaulių iš ūkio negalima išvežti tol, kol negauti neigiami serologinio tyrimo rezultatai; jei nė vienai kiaulei nesusidarė antikūnai prieš afrikinio kiaulių maro virusą, visa kiaulių banda gali būti atkurta;
34.2. kai praktikuojami kiti kiaulių auginimo būdai, kiaulės įvežamos laikantis 34.1 punkte numatytų reikalavimų arba iš karto įvežama visa nauja kiaulių banda, tačiau su sąlyga, kad:
34.2.1. visos kiaulės įvežamos per 20 dienų iš ūkių, kuriuose nebuvo taikomi jokie su afrikiniu kiaulių maru susiję apribojimai,
34.2.2. atkurtos bandos kiaulėms atliekamas serologinis tyrimas pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus; šiam tyrimui reikalingi mėginiai imami ne anksčiau kaip po 45 dienų nuo paskutinių kiaulių atvežimo,
35. Ūkiuose, kuriuose liga atsirado per viruso nešiotojus, kiaulių auginimas turi būti nutrauktas bent jau šešerius metus, nebent:
35.1. valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint būtų sėkmingai atlikti specialūs darbai, skirti viruso nešiotojams sunaikinti patalpose ir vietose, kuriose kiaulės būtų laikomos arba galėtų liestis su viruso nešiotoju;
35.2. būtų į rodyta, kad nėra viruso nešiotojo, kuris galėtų kelti afrikinio kiaulių maro perdavimo pavojų; tuomet taikomos 34.1 punkte nustatytos priemonės; tačiau neleidžiama išvežti kiaulių iš ūkių, kurių kiaulių banda visiškai atkurta, tol, kol nebus gauti pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus atlikto afrikinio kiaulių maro serologinio tyrimo, kuriam mėginiai paimti ne anksčiau kaip po 60 dienų nuo paskutinių kiaulių atvežimo, neigiami rezultatai.
36. Jei liga atsirado ne per viruso nešiotojus ir jei nuo ūkyje atliktų valymo bei dezinfekavimo darbų pabaigos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, VMVT, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, gali leisti taikyti išimtį 34 punktui.
XII SKIRSNIS
PRIEMONĖS AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ ĮTARUS ARBA NUSTAČIUS SKERDYKLOJE
ARBA TRANSPORTO PRIEMONĖJE
38. Jei įtariama, kad afrikiniu kiaulių maru yra užkrėsta skerdykla arba transporto priemonė, VMVT turi užtikrinti, kad diagnozavimo vadovo nustatyta tvarka nedelsiant būtų pradėtas oficialus tyrimas šiai ligai patvirtini arba paneigti.
39. Jei skerdykloje arba transporto priemonėje nustatomas afrikinis kiaulių maras, VMVT turi užtikrinti, kad:
39.1. visi skerdykloje arba transporto priemonėje esantys ligai jautrūs gyvūnai būtų nedelsiant nužudyti;
39.2. valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint būtų sunaikintos galimai užkrėstų arba užsikrėtusių kiaulių skerdenos ir šalutiniai gyvūniniai produktai;
39.3. prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui 31 punkte nustatyta tvarka būtų valomi, dezinfekuojami, o prireikus – apdorojami insekticidais pastatai bei įrenginiai, įskaitant transporto priemones;
39.5. išskirtam afrikinio kiaulių maro virusui būtų taikoma diagnozavimo vadove nustatyta laboratorinio tyrimo tvarka viruso genetiniam tipui nustatyti;
39.6. 14–15 punktuose nurodytos priemonės būtų taikomos ūkyje, į kurį užkrėstos kiaulės arba skerdenos buvo atvežtos, ir kituose sąlyčio ūkiuose; užkrėstų kiaulių bei skerdenų kilmės ūkiui taikomos 9.1 punkte nurodytos priemonės;
XIII SKIRSNIS
PRIEMONĖS ĮTARUS ARBA PATVIRTINUS AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ ŠERNAMS
40. VMVT, gavusi informacijos apie įtariamą šernų užsikrėtimą maru, turi nedelsdama imtis visų būtinų priemonių ligai patvirtinti arba paneigti, apie tai pranešti kiaulių savininkams bei medžiotojams ir ištirti, įskaitant laboratorinius tyrimus, visus nušautus arba rastus nugaišusius šernus.
41. Kai tik patvirtinamas pirminis šernų afrikinio kiaulių maro atvejis, VMVT, siekdama sustabdyti ligos plitimą, turi nedelsdama:
41.1. iš veterinarijos gydytojų, medžiotojų, laukinę fauną tyrinėjančių biologų ir epidemiologų sudaryti ekspertų grupę, kuri turi padėti VMVT:
41.1.1. pagal 45.2 punkto nuostatas tirti epidemiologinę situaciją ir nustatyti užkrėstą teritoriją,
41.1.2. užkrėstoje teritorijoje kartu su 41.2 ir 41.3 punktuose nurodytomis priemonėmis pradėti taikyti kitas reikiamas priemones; šios priemonės gali apimtį uždraudimą medžioti ir šerti šernus,
41.1.3. parengti ligos likvidavimo planą, kuris, remiantis 43–47 punktų nuostatomis, turi būti pateiktas Europos Komisijai,
41.2. skirti oficialią priežiūrą užkrėstoje teritorijoje esantiems kiaulių ūkiams ir nurodyti:
41.2.1. atlikti visų kategorijų kiaulių oficialią registraciją visuose ūkiuose (kiaulių sąrašą atnaujina savininkas); sąraše nurodyta informacija pateikiama VMVT pagal prašymą ir gali būti tikrinama kiekvienos apžiūros metu; atviro tipo kiaulių ūkiuose pirmoji registracija gali būti apytikslė,
41.2.2. visas ūkio kiaules laikyti joms skirtose patalpose arba kitoje vietoje, kur jos galėtų būti atskirtos nuo šernų; šernai neturi prieiti prie medžiagų, kurios vėliau gali patekti ūkio kiaulėms,
41.2.3. kiaulių neįvežti į ūkį ar iš jo neišvežti, išskyrus atvejus, kai tai leidžia VMVT, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją,
41.2.4. dezinfekuoti, o prireikus – ir apdoroti insekticidais pastatų, kuriuose laikomos kiaulės, įėjimus bei išėjimus ir pačius pastatus,
41.2.5. visiems su šernais turintiems sąlytį asmenims taikyti reikiamas higienos priemones, kad būtų sumažintas afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo pavojus,
41.2.6. tirti visas nugaišusias arba nesveikas ūkio kiaules, turinčias afrikinio kiaulių maro požymių,
41.2.7. užtikrinti, kad į kiaulių ūkį nepatektų nušautų arba rastų nugaišusių šernų dalys, taip pat medžiagos bei įranga, kurie galėjo būti užkrėsti afrikinio kiaulių maro virusu,
41.3. imtis priemonių, kad valstybinis veterinarijos gydytojas nustatytoje užkrėstoje teritorijoje patikrintų visus nušautus arba rastus nugaišusius šernus ir pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus ištirtų dėl afrikinio kiaulių maro; visų gyvūnų, kurių tyrimų rezultatai yra teigiami, skerdenos sunaikinamos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint; jei tyrimo rezultatai dėl afrikinio kiaulių maro neigiami, VMVT turi taikyti Sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2003, Nr. 55-2483) nustatytas priemones; šernų dalys, kurios nėra skirtos žmonių maistui, sunaikinamos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint;
XIV SKIRSNIS
ŠERNŲ AFRIKINIO KIAULIŲ MARO LIKVIDAVIMO PLANAI
43. Nepažeisdama 40–42 punktuose nurodytų priemonių, VMVT per 90 dienų nuo šernams nustatyto pirminio afrikinio kiaulių maro atvejo patvirtinimo pateikia Europos Komisijai rašytinį ligos likvidavimo nustatytoje užkrėstoje teritorijoje priemonių ir toje teritorijoje esantiems ūkiams taikytinų priemonių planą. Europos Komisija šį planą išnagrinėja, kad nustatytų, ar jis padės pasiekti norimų tikslų. Prireikus planas ir jo pakeitimai patvirtinami 68 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į epidemiologinės situacijos pokyčius, planas vėliau gali būti iš dalies keičiamas arba papildomas. Jei šie plano pakeitimai susiję su užkrėstos teritorijos pakeitimu, VMVT turi užtikrinti, kad apie šiuos pakeitimus būtų nedelsiant pranešta Europos Komisijai ir kitoms ES šalims. Jei keičiamos kitos plano nuostatos, pakeistą planą VMVT pateikia Europos Komisijai nagrinėti ir tvirtinti 68 punkte nustatyta tvarka.
44. Kai 43 punkte nurodytame plane nustatytos priemonės patvirtinamos, jos pakeičia 40–42 punktuose nustatytas pirmines priemones nuo tos dienos, kurią Europos Komisija nustatė jas tvirtindama.
45. 43 punkte nurodytame plane turi būti ši informacija:
45.1. epidemiologinių tyrimų ir kontrolės priemonių, taikytų remiantis 40–42 punktų nuostatomis, rezultatai ir geografinis ligos išplitimas;
45.2. nurodyta užkrėsta šalies teritorija; nustatydama užkrėstą teritoriją, VMVT atsižvelgia į:
45.3. apie glaudų biologų, medžiotojų, medžiotojų organizacijų, laukinės gyvūnijos bei augmenijos apsaugos tarnybų ir veterinarijos tarnybų bendradarbiavimo organizavimą (gyvūnų ir žmonių sveikata);
45.4. apie kampanijų, skirtų medžiotojams geriau susipažinti su priemonėmis, kuriomis jie turi pasinaudoti laikydamiesi ligos likvidavimo plano, vykdymą;
45.5. apie priemones, siekiant nustatyti šernų užkrėstumą, tiriant sumedžiotus arba rastus nugaišusius šernus, atliekant laboratorinius tyrimus, įskaitant epidemiologinius tyrimus pagal amžiaus grupes;
45.7. sumedžiotų arba rastų nugaišusių šernų pašalinimo būdai:
45.7.2. valstybinio veterinarijos gydytojo atliekamas patikrinimas ir diagnozavimo vadove nustatyti laboratoriniai tyrimai; visų gyvūnų, kurių tyrimo rezultatai yra teigiami, skerdenos sunaikinamos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint; jei tyrimo rezultatai dėl afrikinio kiaulių maro yra neigiami, VMVT turi taikyti Sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimuose nustatytas priemones; maistui neskirtos šernų dalys sunaikinamos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint;
45.8. apie epidemiologinį kiekvieno sumedžioto arba rasto nugaišusio šerno tyrimą; atliekant šį tyrimą, turi būti užpildomas apklausos lapas, kuriame yra informacija apie:
45.9. priežiūros programos ir prevencijos priemonės, taikomos nustatytoje užkrėstoje teritorijoje, o prireikus – aplink ją esančiuose ūkiuose, įskaitant gyvūnų vežimą bei judėjimą toje teritorijoje reglamentuojančias priemones; turėtų būti uždrausta į ES vidaus rinką iš užkrėstos teritorijos išvežti kiaules, jų spermą, embrionus arba kiaušialąstes ir gali būti laikinai uždrausta auginti ar veisti kiaules ir steigti naujus ūkius;
45.11. institucija, kuriai pavesta prižiūrėti ir koordinuoti už plano įgyvendinimą atsakingų tarnybų darbą;
46. Ligos stebėsenos priemonės įgyvendinamos praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinio nustatytoje užkrėstoje teritorijoje esantiems šernams patvirtinto afrikinio kiaulių maro atvejo; šios stebėsenos priemonės turi būti taikomos dar bent 12 mėnesių ir turi apimti bent jau reikalavimus, nurodytus 45.5, 45.7 ir 45.8 punktuose.
47. Kas šešis mėnesius Europos Komisijai ir kitoms ES šalims turi būti pateikiama apibrėžtos teritorijos epidemiologinės situacijos ir ligos likvidavimo plano vykdymo ataskaita. Išsamesnės taisyklės dėl informacijos, kurią VMVT turėtų teikti šiuo klausimu, gali būti priimtos 68 punkte nustatyta tvarka.
XV SKIRSNIS
APSAUGOS NUO AFRIKINIO KIAULIŲ MARO VIRUSO NEŠIOTOJŲ PRIEMONĖS
48. Jei ūkyje, kuriame patvirtintas afrikinio kiaulių maras, gali būti viruso nešiotojų arba jie įtariami, VMVT turi užtikrinti, kad:
48.1. būtų atliktas fizinis užkrėsto pastato ir šalia jo esančios aplinkos patikrinimas, o prireikus – būtų naudojamos gaudyklės, nurodytos 77–78 punktuose, siekiant nustatyti, ar nėra viruso nešiotojų;
48.2. kai patvirtinama, kad viruso nešiotojų yra:
48.2.1. būtų atliekami reikiami laboratoriniai tyrimai, kad būtų patvirtinta arba paneigta, jog viruso nešiotojai yra apsikrėtę afrikinio kiaulių maro virusu,
49. VMVT turi pateikti Europos Komisijai ir kitoms ES šalims Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniame komitete informaciją apie 48 punkto įgyvendinimą.
XVI SKIRSNIS
DIAGNOZAVIMO TVARKA IR BIOLOGINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
51. VMVT turi užtikrinti, kad:
51.1. afrikinio kiaulių maro diagnozavimo tvarka, mėginių ėmimas ir laboratoriniai tyrimai, kurių tikslas – nustatyti afrikinį kiaulių marą, atitiktų diagnozavimo vadovo reikalavimus;
51.2. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas būtų atsakingas už standartų ir diagnozavimo metodų derinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
52. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas turi bendradarbiauti su ES afrikinio kiaulių maro kontroline laboratorija, kuri nurodyta 81 punkte.
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
53. Siekiant užtikrinti vienodas afrikinio kiaulių maro diagnostikos procedūras ir atitinkamus diferencinius diagnostinius tyrimus, atliekamus norint atskirti afrikinio kiaulių maro virusą nuo kitų maro virusų, per šešis mėnesius nuo šių Reikalavimų įsigaliojimo 68 punkte nustatyta tvarka patvirtinamas afrikinio kiaulių maro diagnozavimo vadovas, kuriame nustatomi šie reikalavimai:
53.1. minimalūs biologinės saugos reikalavimai ir kokybės standartai, kurių turi laikytis afrikinio kiaulių maro diagnozavimo laboratorijos ir kurių turi būti laikomasi vežant mėginius;
53.2. kriterijai ir tvarka, kurių būtina laikytis atliekant klinikinius arba patologinius anatominius tyrimus dėl afrikinio kiaulių maro patvirtinimo arba paneigimo;
53.3. kriterijai ir tvarka, kurių būtina laikytis imant iš gyvų kiaulių arba jų skerdenų mėginius laboratoriniams tyrimams dėl afrikinio kiaulių maro patvirtinimo arba paneigimo, įskaitant mėginių serologiniams ir virusologiniams tyrimams, atliekamiems laikantis šiuose Reikalavimuose nustatytų priemonių, ėmimo metodus;
53.4. laboratoriniai tyrimai, kuriuos būtina atlikti norint nustatyti afrikinį kiaulių marą, įskaitant šių laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo kriterijus;
54. Kad būtų užtikrintos gyvūnų sveikatai apsaugoti tinkamos biologinės saugos sąlygos, tyrimams, diagnozavimui ar gamybai skirtas afrikinio kiaulių maro virusas, jo genomas, antigenai ir vakcinos turi būti naudojami tik VMVT patvirtintose vietose, įstaigose ar laboratorijose. Šių patvirtintų vietų, įstaigų ar laboratorijų sąrašas turi būti pateikiamas Europos Komisijai ir nuolat atnaujinamas.
XVII SKIRSNIS
AFRIKINIO KIAULIŲ MARO VAKCINOS NAUDOJIMAS
XVIII SKIRSNIS
EUROPOS SĄJUNGOS TAIKOMOS KONTROLĖS PRIEMONĖS
57. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus vietoje, jei to reikia, siekiant užtikrinti vienodą šių Reikalavimų taikymą. VMVT turi teikti ekspertams visokeriopą pagalbą, kad šie galėtų atlikti savo pareigas. Atliktų patikrinimų rezultatus Europos Komisija turi perduoti VMVT. Šio punkto taikymo taisyklės, ypač tos, kurios reglamentuoja bendradarbiavimo su nacionalinėmis institucijomis tvarką, turi būti patvirtintos 68 punkte nustatyta tvarka.
XIX SKIRSNIS
NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANAS
58. VMVT, atsižvelgdama į vietos veiksnius, galinčius turėti įtakos afrikinio kiaulių maro plitimui, pvz., kiaulių skaičių, turi parengti neatidėliotinų priemonių planą, nustatantį nacionalines priemones, taikytinas afrikinio kiaulių maro protrūkio atveju. Šiame plane turi būti nurodytos patalpos, įrenginiai, darbuotojai ir visos kitos priemonės, kurios reikalingos norint greitai ir veiksmingai likviduoti ligos protrūkį.
59. Neatidėliotinų priemonių plano rengimo kriterijai ir reikalavimai turi būti tokie, kokie nurodyti 82 punkte. Atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro specifiką ir ligos kontrolės priemonių tobulėjimą, šie kriterijai ir reikalavimai gali būti 68 punkte nustatyta tvarka iš dalies keičiami ar papildomi.
60. Europos Komisija turi išnagrinėti planą, kad nustatytų, ar juo bus galima pasiekti pageidaujamą tikslą, bei pasiūlyti VMVT padaryti būtinus pakeitimus, ypač tuos, kurie užtikrintų šio plano darną su kitų ES šalių planais. Šis planas, prireikus pakeistas, tvirtinamas 68 punkto nustatyta tvarka. Vėliau šis planas, atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį, 68 punkto nustatyta tvarka gali būti iš dalies keičiamas arba papildomas. Bet kuriuo atveju VMVT kas penkerius metus 68 punkto nustatyta tvarka planą atnaujina ir perduoda Europos Komisijai tvirtinti.
XX SKIRSNIS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖS CENTRAI IR EKSPERTŲ GRUPĖS
61. VMVT turi užtikrinti, kad afrikinio kiaulių maro protrūkio atveju būtų nedelsiant įkurtas nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras.
62. Nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras turi vadovauti 63 punkte nurodytų vietinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų darbui ir juos kontroliuoti. Jis yra atsakingas už:
62.2. užtikrinimą, kad vietiniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai skubiai ir veiksmingai priemones įgyvendintų;
62.3. darbuotojų ir kitų reikalingų išteklių paskirstymą vietiniams užkrečiamųjų ligų kontrolės centrams;
62.4. informacijos tiekimą Europos Komisijai, kitoms ES šalims, VMVT pavaldžioms institucijoms, nacionalinėms valdžios institucijoms ir žemės ūkio bei prekybos įstaigoms;
63. VMVT turi užtikrinti, kad afrikinio kiaulių maro protrūkio atveju būtų nedelsiant įkurti visapusiškai veiksmingi vietiniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai.
64. Kai kurios nacionalinio užkrečiamųjų ligų kontrolės centro funkcijos gali būti perduotos vietiniam užkrečiamųjų ligų kontrolės centrui, veikiančiam administraciniu lygmeniu, kaip nurodyta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies p punkte, arba kitu lygmeniu, jei tai neprieštarauja nacionalinio užkrečiamųjų ligų kontrolės centro tikslams.
65. VMVT turi sudaryti nuolatines ekspertų grupes, kad būtų palaikomas tinkamas profesionalumo lygis, reikalingas VMVT užtikrinant pasirengimą įveikti ligą. Ligos protrūkio atveju ekspertų grupė turi padėti VMVT:
66. VMVT turi užtikrinti, kad nacionalinis bei vietiniai užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai ir ekspertų grupės turėtų darbuotojus, patalpas ir įrangą, įskaitant būtinas ryšio sistemas ir aiškią bei veiksmingą vadovavimo ir valdymo tvarką, kad būtų užtikrintas greitas šiuose Reikalavimuose nustatytų ligos kontrolės priemonių įgyvendinimas. 82 punkte nurodytame neatidėliotinų priemonių plane turi būti pateikta išsami informacija apie nacionalinio bei vietinių užkrečiamųjų ligų kontrolės centrų ir ekspertų grupės darbuotojus, patalpas, įrangą, vadovavimo ir valdymo tvarką.
III SKYRIUS
PRANEŠIMAS APIE LIGĄ IR KITA EPIDEMIOLOGINĖ INFORMACIJA, KURIĄ VMVT TURI TEIKTI PATVIRTINUS AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ
69. VMVT, naudodama gyvūnų ligų pranešimo sistemą (toliau – ADNS), nustatytą Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėmis (Žin., 2001, Nr. 96-3411), per 24 valandas nuo kiekvieno pirminio protrūkio, pirminio šernams nustatyto ligos atvejo arba ligos atvejo skerdykloje ar transporto priemonėje patvirtinimo turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms ES šalims šiuos duomenis:
69.9. kam patvirtinta liga: šernams ar kiaulėms, laikomoms ūkyje, pristatytoms į skerdyklą, vežamoms transporto priemone;
70. VMVT, nustačius pirminius protrūkius arba ligos atvejus skerdyklose ar transporto priemonėse, be 69 punkte nurodytų duomenų, Europos Komisijai ir kitoms ES šalims turi pateikti šią informaciją:
70.1. ligai jautrių kiaulių, esančių protrūkio židinyje, skerdykloje ar transporto priemonėje, skaičių;
70.3. sergamumo šia liga procentą pagal kiaulių kategorijas ir kiaulių, kurioms patvirtintas afrikinis kiaulių maras, skaičių;
71. Antrinio ligos protrūkio atveju 69–70 punktuose nurodyta informacija Europos Komisijai ir kitoms ES šalims turi būti pateikta per laiką, kuris nustatytas Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse.
72. VMVT turi užtikrinti, kad pagal 69–71 punktus pateikus informaciją apie afrikinio kiaulių maro protrūkį arba atvejį ūkyje, skerdykloje ar transporto priemonėje, Europos Komisijai ir ES šalims būtų kuo greičiau perduota rašytinė ataskaita, kurioje būtų nurodyta ši informacija:
72.1. kiaulių nužudymo ūkyje, skerdykloje arba transporto priemonėje ir jų skerdenų sunaikinimo data;
72.3. jei taikyta 11 punkte nurodyta išimtis – nužudytų ir sunaikintų kiaulių skaičius ir vėliau ketinamų paskersti kiaulių skaičius bei nustatytas jų paskerdimo terminas;
72.5. informacija apie kontrolės sistemą, sukurtą siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendintos 22–30 punktuose nustatytos gyvūnų judėjimo kontrolės priemonės;
72.6. pirminio protrūkio arba afrikinio kiaulių maro skerdykloje ar transporto priemonėje atvejais – protrūkį arba atskirą susirgimą sukėlusio viruso genetinis tipas;
72.7. tais atvejais, kai kiaulės buvo nužudytos sąlyčio ūkiuose arba ūkiuose, kuriuose yra kiaulių, įtariamų, kad užsikrėtusios afrikinio kiaulių maro virusu:
72.7.1. kiaulių nužudymo data ir kiekviename ūkyje nužudytų kiekvienos kategorijos kiaulių skaičius,
72.7.2. afrikinio kiaulių maro protrūkio ar atvejo ir kiekvieno sąlyčio ūkio epidemiologinis ryšys arba priežastys, paskatinusios kiekviename įtariamame ūkyje įtarti afrikinį kiaulių marą,
72.7.3. laboratorinių tyrimų, atliktų paėmus iš dar ūkiuose esančių kiaulių ir jau nužudytų kiaulių mėginius, rezultatai,
IV SKYRIUS
VALYMO, DEZINFEKAVIMO IR APDOROJIMO INSEKTICIDAIS PRINCIPAI IR TVARKA
73. Bendrieji principai ir tvarka:
73.1. valymo ir dezinfekavimo, o prireikus – ir graužikų bei vabzdžių naikinimo oficialiai patvirtintomis medžiagomis darbai turi būti atliekami valstybinam veterinarijos gydytojui prižiūrint;
73.2. naudotinus dezinfekantus ir jų koncentracijas turi oficialiai patvirtinti VMVT, kad būtų garantuotas afrikinio kiaulių maro viruso sunaikinimas;
73.3. prieš naudojimą būtinai patikrinamas dezinfekantų aktyvumas, kadangi dėl ilgo laikymo kai kurių dezinfekantų aktyvumas gali būti sumažėjęs;
73.4. dezinfekantai, insekticidai ir dezinfekavimo bei apdorojimo insekticidais darbai turi būti parenkami atsižvelgiant į dezinfekuojamų bei apdorojamų patalpų, transporto priemonių ir objektų pobūdį;
73.5. riebalų šalinimo medžiagų, dezinfekantų ir insekticidų naudojimo sąlygos turi užtikrinti, kad nesumažės jų veiksmingumas; ypač būtina laikytis gamintojo nurodytų techninių parametrų, pvz., spaudimo, minimalios temperatūros ir reikalingo sąlyčio laiko;
73.6. dezinfekuojama taip:
73.6.2. žemė, grindys, nuožulniosios plokštumos ir sienos rūpestingai nugrandomos ir nuvalomos bei nuplaunamos šepečiu; aparatūra ar įranga prieš tai išnešami arba, jei įmanoma, išmontuojami, kad netrukdytų valyti ir dezinfekuoti,
73.7. jei plaunama skysčiais stipria srove, būtina žiūrėti, kad anksčiau nuvalytos vietos vėl neužsiterštų;
73.8. aparatūra, įranga, reikmenys arba perskyros, kurie gali būti užkrėsti, turi būti išvalomi, išdezinfekuojami arba sunaikinami;
74. Specialiosios užkrėstų ūkių valymo ir dezinfekavimo nuostatos:
74.1. pirminis valymas ir dezinfekavimas:
74.1.1. žudant gyvūnus privaloma imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta afrikinio kiaulių maro viruso plitimo arba jis būtų sumažintas; į šias priemones įeina laikinos dezinfekavimo įrangos įrengimas, aprūpinimas apsauginiais darbo drabužiais bei dušais, panaudotos įrangos, instrumentų ir patalpų nukenksminimas ir laikinas ventiliavimo sistemos sustabdymas išjungiant energiją,
74.1.3. jei skerdenas būtina išvežti iš ūkio sunaikinti, jos turi būti vežamos uždarais ir nuotekų nepraleidžiančiais konteineriais,
74.1.4. kai tik kiaulių skerdenos išvežtos sunaikinti, ūkio dalys, kuriose šie gyvūnai buvo laikomi, ir visos kitų pastatų, kiemų ir kitų objektų dalys, užkrėstos žudant gyvūnus ar atliekant patologinį anatominį tyrimą, turi būti išpurkštos dezinfekantais, kurie pagal 31 punktą patvirtinti naudoti,
74.1.5. visi audiniai arba kraujas, išsklidę ar išsipylę skerdžiant, atliekant patologinį anatominį tyrimą, ar tuo atveju, kai yra labai užkrėsti pastatai, kiemai, indai ir pan., turi būti kruopščiai surinkti ir sunaikinti kartu su skerdenomis,
74.2. baigiamasis valymas ir dezinfekavimas:
74.2.1. mėšlas ir panaudoti pakratai turi būti pašalinti ir apdoroti taip, kaip nurodyta 75.1 punkte,
74.2.2. riebalai ir nešvarumai turi būti nuo visų paviršių nuvalomi riebalų šalinimo medžiagomis, o paviršiai – nuplaunami vandeniu,
75. Užkrėstų pakratų, mėšlo ir srutų dezinfekavimas:
75.1. mėšlas ir panaudoti pakratai turi būti sukrauti į krūvas taip, kad perkaistų, apipurkšti dezinfekantu ir ne mažiau kaip 42 dienas taip laikomi arba sudeginami ar užkasami;
V SKYRIUS
VIRUSO NEŠIOTOJŲ PAIEŠKOS
77. Viruso (užkrato) nešiotojų turi būti ieškoma tose laikymo vietose, kur kiaulės gyvena bei ilsisi ir aplink jas. Paprastai viruso (užkrato) nešiotojai aptinkami senuose pastatuose, pavėsyje, kur aukšta temperatūra ir didelė drėgmė. Geriausia jų ieškoti vėlų pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kai viruso (užkrato) nešiotojai yra aktyviausi.
78. Naudojami du viruso nešiotojų paieškos būdai:
78.1. viruso (užkrato) nešiotojų ieškoma dirvoje, smėlyje arba dulkėse, išimtose šepečiu arba kokiu kitu tinkamu įrankiu iš plyšių tarp akmenų (kai plotas grįstas akmenimis), iš sienų plyšių ar įtrūkimų po plytelėmis arba iš patalpų grunto; žemę ir smėlį reikėtų gerai išsijoti; jaunoms lervoms aptikti gali būti naudojamas didinamasis stiklas;
78.2. viruso (užkrato) nešiotojų ieškoma naudojant CO2 gaudykles; gaudyklės turi būti kelioms valandoms paliktos kiaulių garde, pageidautina naktį, dieną jos statomos pavėsyje. Gaudyklės turi būti sukonstruotos taip, kad viruso (užkrato) nešiotojai prie CO2 šaltinio priartėtų taip arti, kad jau nebegalėtų sugrįžti į savo buveinę.
VI SKYRIUS
NACIONALINIS MAISTO IR VETERINARIJOS RIZIKOS VERTINIMO INSTITUTAS IR JO ATSAKOMYBĖ
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
79. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas turi užtikrinti, kad laboratoriniai tyrimai afrikiniam kiaulių marui aptikti ir išskirto viruso genetiniam tipui nustatyti būtų atliekami pagal diagnozavimo vadovo reikalavimus. Šiam tikslui ji gali sudaryti atskiras sutartis su ES afrikinio kiaulių maro kontroline laboratorija ir ES šalių afrikinio kiaulių maro kontrolinėmis laboratorijomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
80. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra atsakingas už afrikinio kiaulių maro diagnozavimo laboratorijose taikomų standartų ir diagnozavimo metodų derinimą. Šiam tikslui jis:
80.4. saugo afrikinio kiaulių maro virusus, išskirtus šalyje patvirtintų ligos atvejų ir protrūkių metu.
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
VII SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS AFRIKINIO KIAULIŲ MARO KONTROLINĖ LABORATORIJA
VIII SKYRIUS
NEATIDĖLIOTINŲ PRIEMONIŲ PLANUi TAIKOMI KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI
82. VMVT turi užtikrinti, kad neatidėliotinų priemonių planas atitiktų šiuos kriterijus ir reikalavimus:
82.1. jame turi būti nuostata, užtikrinanti teisinius įgaliojimus, būtinus neatidėliotinų priemonių planui įgyvendinti ir suteikiančius galimybę greitai ir veiksmingai likviduoti ligą;
82.2. juose turi būti numatyti būdai, kaip pasinaudoti nepaprastosios padėties atvejams skirtais fondais, biudžeto ir kitomis finansinėmis lėšomis, kad būtų galima visapusiškai kovoti su afrikinio kiaulių maro epizootija;
82.3. jame turi būti nustatyta vadovavimo tvarka, užtikrinanti greitą ir veiksmingą sprendimų dėl epizootijos priėmimo tvarką; prireikus šiam procesui turėtų vadovauti grupė, atsakinga už vadovavimą visoms kovos prieš epizootiją strategijoms; VMVT direktorius turi būti šios grupės narys ir palaikyti sprendimų priėmimo grupės ir 61–67 punktuose numatyto nacionalinio užkrečiamųjų ligų kontrolės centro ryšius;
82.4. jame turi būti numatyti reikiami ištekliai, kuriuos būtų galima panaudoti greitai bei veiksmingai kampanijai užtikrinti, įskaitant laboratorijos darbuotojus, įrangą ir infrastruktūrą;
82.5. jame turi būti visapusiškas ir išsamus visų procedūrų, nurodymų ir priemonių, kurios taikomos afrikinio kiaulių maro protrūkio atvejais, praktinis aprašas;
82.6. valstybiniai veterinarijos gydytojai privalo periodiškai dalyvauti:
82.6.1. mokymuose, skirtuose pažinti afrikinio kiaulių maro klinikinius požymius, taikytinas epidemiologinės priežiūros ir ligos kontrolės priemones,
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-353, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 96-4087 (2009-08-11), i. k. 109110MISAK00B1-353
Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. B1-892 "Dėl Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo