Suvestinė redakcija nuo 1999-10-13 iki 2000-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 62-1776, i. k. 0981010ISTAVIII-807
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ANTIDEMPINGO
Į S T A T Y M A S
1998 m. birželio 23 d. Nr. VIII-807
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos
1. Dempingas – prekės pardavimas Lietuvos rinkoje už kainą, mažesnę nei panašios prekės kaina eksportuojančios šalies rinkoje.
2. Prekė dempingo kaina – prekė, kurios eksporto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kaina yra mažesnė nei panašios prekės normalioji vertė.
3. Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita.
4. Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita.
5. Panaši prekė – identiška prekė arba prekė, visais atžvilgiais panaši į svarstomą prekę, eksportuojamą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Jeigu identiškos prekės nėra, – kita prekė, kuri pasižymi panašiomis charakteristikomis.
6. Normalioji vertė – panašios prekės vertė (pagal kurią nustatomas dempingas), apskaičiuota pagal įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančioje šalyje nepriklausomų vartotojų sumokėtą ar priklausančią sumokėti kainą. Jeigu panaši prekė negaminama eksportuojančioje šalyje arba gaminama tik eksportui, normalioji vertė gali būti nustatoma pagal prekių, kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis, eksporto kainas arba prie gamybos sąnaudų prekės kilmės valstybėje pridedant pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelno normą. Nustatant normaliąją vertę, įvertinami prekybos sąlygų eksportuojančioje šalyje ir Lietuvoje skirtumai.
7. Eksporto kaina – kaina, faktiškai sumokėta ar priklausanti sumokėti už panašią prekę parduodant ją eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Jeigu eksporto kainos nėra arba jei Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai kyla įtarimas, kad eksporto kaina yra nepatikima (dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies saitų ar kompensacinio susitarimo), eksporto kaina gali būti nustatyta pagal kainą, už kurią importuota prekė perparduota pirmam nepriklausomam pirkėjui. Jeigu prekė neperparduota nepriklausomam pirkėjui arba neperparduota tomis sąlygomis, kokiomis buvo importuota, eksporto kaina gali būti nustatyta bet kokiu kitu priimtinu būdu.
8. Eksportuojanti šalis – prekę eksportuojanti prekės kilmės šalis arba tarpinė šalis. Tačiau tarpinė šalis nelaikoma eksportuojančia šalimi, kai prekė tik pervežama per ją arba kai prekė negaminama toje šalyje, arba jei panašiai prekei toje šalyje negalima nustatyti normaliosios vertės.
10. Žala – dėl dempingo susidaranti materialinė žala vietiniams gamintojams, materialinės žalos vietiniams gamintojams grėsmė arba reali kliūtis įkurti panašios prekės vietinę gamybą.
11. Vietiniai gamintojai – panašias prekes gaminančių Lietuvos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendras panašių prekių gamybos kiekis sudaro didžiąją visos tokių prekių gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dalį, kaip yra nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje. Jeigu Lietuvos gamintojai yra susiję su dempingo kaina įtariamos prekės eksportuotojais ar importuotojais arba patys yra dempingo kaina įtariamos prekės importuotojai, tai nustatant, ar tam tikros gamintojų grupės prekių gamybos kiekis sudaro didžiąją visos tokių prekių gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dalį, šios grupės gamintojų gamybos kiekis neįskaičiuojamas. Šiais atvejais jiems netaikoma ir „vietinių gamintojų“ sąvoka. Išimtiniais atvejais, svarstant panašios prekės gamybą, Lietuvos Respublikos muitų teritorija gali būti padalyta į dvi ar daugiau rinkų. Kiekvienoje iš šių rinkų esantys panašios prekės gamintojai atskirai gali būti traktuojami kaip vietiniai gamintojai, jeigu:
1) tam tikroje rinkoje esantys gamintojai parduoda joje ne mažiau kaip 80 procentų savo pagamintų panašių prekių;
12. Antidempingo muitas – muitas, taikytinas kiekvienai dempingo kaina parduodamai prekei, kurią išleidus laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, daroma žala vietiniams gamintojams.
13. Laikinosios antidempingo priemonės – laikinieji muitai už importuojamas prekes, laikinųjų muitų sumokėjimo užtikrinimas.
14. Laikinasis muitas – muitas, kuris gali būti taikomas dempingo kaina įtariamai prekei prieš priimant galutinį nutarimą dėl antidempingo muito taikymo.
15. Suinteresuotosios šalys vykdant antidempingo procedūras yra:
1) panašios prekės Lietuvos gamintojai (tarp jų ir galimi) arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra panašios prekės Lietuvos gamintojai;
2) dempingo kaina įtariamos prekės eksportuotojai, užsienio šalies gamintojai ar importuotojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra šios prekės užsienio gamintojai, eksportuotojai arba importuotojai;
16. Eksportuotojas – eksportuojančioje šalyje esantis ūkio subjektas, parduodantis panašią prekę Lietuvos fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar kitam ūkio subjektui, neturinčiam juridinio asmens teisių, arba sudaręs su kuriuo nors iš jų kitą tokios prekės tiekimo sandorį.
3 straipsnis. Dempingo tyrimo tvarkos nustatymas
4 straipsnis. Įstatymą vykdančios valstybės institucijos
1. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba vykdo tyrimus dempingui ir žalai nustatyti, priima sprendimus dėl tyrimo masto apribojimo bei atlieka atrankas, vykdo antidempingo muitų bei įsipareigojimų dėl kainų peržiūras, rengia ir teikia Konkurencijos tarybai pasiūlymus priimti nutarimus dėl tyrimo vykdymo, dėl laikinųjų antidempingo priemonių taikymo, įsipareigojimų dėl kainų priėmimo, pratęsimo, pakeitimo ar nutraukimo, dėl tyrimo sustabdymo, dėl antidempingo muitų bei įsipareigojimų dėl kainų peržiūrų vykdymo, taip pat dėl antidempingo muitų taikymo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo bei permokėto antidempingo muito grąžinimo.
2. Konkurencijos taryba priima nutarimus: vykdyti tyrimus dempingui ir žalai nustatyti; taikyti laikinąsias antidempingo priemones; priimti ar nepriimti, peržiūrėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti įsipareigojimus dėl kainų; sustabdyti tyrimą; taikyti ar netaikyti antidempingo muitus, vykdyti jų peržiūrą, pratęsti jų taikymą, juos pakeisti ar panaikinti bei grąžinti permokėtus antidempingo muitus.
ANTRASIS SKIRSNIS
DEMPINGO ĮRODYMAS
5 straipsnis. Tyrimo inicijavimas
1. Tyrimas nustatyti dempingą, jo mastą ir poveikį pradedamas, kai Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba vietinių gamintojų vardu gauna raštišką prašymą. Prašymo turinys turi atitikti šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus.
2. Pateikti prašymą vietinių gamintojų vardu gali fizinis ar juridinis asmuo, ar kitas ūkio subjektas, neturintis juridinio asmens teisių.
6 straipsnis. Prašymas ištirti dempingą
1. Prašyme ištirti dempingą turi būti išdėstyti dempingo, žalos ir jų priežastinio ryšio įrodymai. Šie įrodymai yra būtini, kad būtų priimtas nutarimas vykdyti tyrimą. Prašyme turi būti pateikta ši informacija (jei ją įmanoma laikyti prieinama prašymo pateikėjui):
1) prašymo pateikėjo vardas, pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas ir buveinės adresas) ir šio subjekto panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekis natūrine ir vertine išraiškomis;
2) kai prašymo pateikėjo gamybos kiekis yra mažesnis nei numatyta 7 straipsnio 4 dalyje, nurodoma, kurių vietinių gamintojų vardu pateikiamas prašymas, bei pateikiamas žinomų panašios prekės Lietuvos gamintojų (ar panašios prekės gamintojų asociacijų Lietuvoje) sąrašas. Šiame sąraše nurodomas kiekvieno iš šių gamintojų panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekis natūrine ir vertine išraiškomis;
4) dempingo kaina įtariamos prekės kilmės šalių ar šią prekę eksportuojančių šalių pavadinimai, taip pat visų žinomų šios prekės užsienio gamintojų ar eksportuotojų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei importuotojų sąrašai;
5) duomenys, reikalingi normaliajai vertei nustatyti pagal dempingo kaina įtariamos prekės pardavimo kainas jos kilmės ir (ar) eksportuojančių šalių rinkose, arba, kai prekės normalioji vertė, prašymo pateikėjo nuomone, nustatytina kitais šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytais būdais, – duomenys, reikalingi normaliajai vertei nustatyti atitinkamu būdu;
2. Kol nėra nuspręsta vykdyti tyrimą, prašymas ištirti dempingą turi būti laikomas paslaptyje, išskyrus pranešimą pagal šio straipsnio 3 dalį.
7 straipsnis. Prašymo nagrinėjimas
1. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, gavusi prašymą ištirti dempingą, per 30 kalendorinių dienų nuo šio prašymo gavimo ištiria, ar teisinga prašyme pateikta informacija, ar ji atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir pateikia siūlymus Konkurencijos tarybai prašymą patenkinti arba atmesti.
2. Jei prašymą pateikusio fizinio ar juridinio asmens, ar kito ūkio subjekto, neturinčio juridinio asmens teisių, panašios prekės gamybos kiekis yra mažesnis nei numatyta šio straipsnio 4 dalyje, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo šio prašymo gavimo raštu apklausia panašios prekės vietinius gamintojus, ar jie pritaria šiam prašymui.
3. Tyrimas nepradedamas, jeigu išnagrinėjus prašymą ir apklausus vietos gamintojus nustatoma, kad:
1) prašymas pateiktas ne vietinių gamintojų vardu, nes pagal šio straipsnio 4 dalies sąlygas jam pritaria per mažai vietinių gamintojų;
4. Prašymas laikomas pateiktu vietinių gamintojų vardu, jeigu jam pritariančių vietinių gamintojų panašios prekės gamybos kiekis sudaro daugiau kaip 50 procentų tokios prekės pagaminto kiekio tų vietinių gamintojų, kurie yra išreiškę savo pritarimą ar nepritarimą dėl tyrimo atlikimo, o prašymui pritariančių vietinių gamintojų panašios prekės gamybos kiekis sudaro 25 ir daugiau procentų viso vietinių gamintojų pagaminto panašios prekės kiekio.
5. Dempingo skirtumas yra nereikšmingas, jei jis yra mažesnis kaip 2 procentai svarstomos prekės eksporto kainos. Dempingo kaina įtariamos prekės importo kiekis laikomas nereikšmingu, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) svarstomos prekės importas iš vienos šalies sudaro mažiau kaip 3 procentus viso panašios prekės importo į Lietuvą kiekio, išskyrus, kai panašios prekės importo kiekis atskirai sudaro mažiau kaip 3 procentus, o iš visų užsienio šalių kartu – daugiau kaip 7 procentus viso panašios prekės importo į Lietuvą kiekio;
8 straipsnis. Nutarimo vykdyti tyrimą priėmimas
1. Konkurencijos taryba, gavusi Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos pasiūlymą patenkinti ar atmesti pateiktą prašymą ir išnagrinėjusi jo pagrįstumą, priima atitinkamą nutarimą. Nutarimas turi būti priimtas per 45 kalendorines dienas nuo prašymo ištirti dempingą pateikimo Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai.
2. Jei prašymas ištirti dempingą atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir netenkinama nė viena iš 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, Konkurencijos taryba priima nutarimą vykdyti tyrimą. Priešingu atveju prašymas atmetamas.
3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą vykdyti tyrimą, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti „Valstybės žiniose“ ir pranešti žinomoms suinteresuotosioms šalims bei prašymo ištirti dempingą pateikėjams, o prašymo tekstą pateikti visiems žinomiems svarstomos prekės eksportuotojams bei eksportuojančių šalių vyriausybėms. Jei dėl eksportuotojų gausumo prašymo tekstą sunku pateikti, jis gali būti pateiktas tik eksportuojančių šalių vyriausybėms ar atitinkamoms prekybos ir verslo asociacijoms.
4. Dėl tyrimo neturi būti stabdomos ar ribojamos dempingo kaina įtariamos prekės importo procedūros.
9 straipsnis. Tyrimo trukmė
10 straipsnis. Tyrimo eiga
1. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą vykdyti tyrimą, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba visoms žinomoms tyrimu suinteresuotosioms šalims pateikia klausimynus, kokios informacijos reikia tyrimui.
2. Klausimynus gavusioms suinteresuotosioms šalims turi būti suteikta ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo klausimyno gavimo dienos) atsakymams pateikti. Laikoma, kad eksportuotojas klausimyną gauna per 1 savaitę nuo jo išsiuntimo ar perdavimo atitinkamos eksportuojančios šalies diplomatinei atstovybei. Jei klausimyną gavusi suinteresuotoji šalis nurodo ypatingas aplinkybes, dėl kurių negali laiku pateikti atsakymų, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, atsižvelgdama į tyrimui skirtą laiką, gali pratęsti atsakymui skirtą terminą.
3. Tyrimo metu paprastai vadovaujamasi informacija, apimančia ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį iki nutarimo vykdyti tyrimą priėmimo. Informacija, susijusi su laikotarpiu po nutarimo vykdyti tyrimą priėmimo, nesvarstoma.
4. Tyrimo metu vadovaujamasi tik raštu pateikta informacija, todėl suinteresuotosios šalys, norinčios, kad būtų atsižvelgta į žodžiu pateiktus paaiškinimus, turi juos pateikti ir raštu.
5. Jeigu prašymo vykdyti tyrimą pateikėjo ir eksportuotojo informacija yra prieštaringa ar kitais panašiais atvejais Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba gali kreiptis į šalių, susijusių su atliekamu tyrimu, vyriausybes dėl tyrimo vykdymo jų teritorijoje ir, gavusi jų bei su tyrimu susijusių įmonių sutikimą, tyrimą vykdyti. Tyrimo vykdymo kitos šalies teritorijoje procedūras pagal šio įstatymo 3 straipsnį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
6. Jei suinteresuotoji šalis atsisako pateikti reikalingą informaciją, pateikia informaciją pavėluotai arba pateikia tik jos dalį, arba nustatoma, kad suinteresuotoji šalis pateikė neteisingą informaciją, priimant nutarimus neteisinga informacija atmetama ir vadovaujamasi pateikta informacijos dalimi bei Antidempingo įstatymą vykdančių institucijų turimais įrodymais. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi raštu įspėti suinteresuotąsias šalis apie informacijos nepateikimo arba pavėluoto pateikimo ir neteisingos informacijos pateikimo pasekmes. Tačiau, jei suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra netikslumų, bet juos galima patikrinti, ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų ją naudoti, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.
7. Informacijos nepateikimas, kai reikalaujama ją pateikti kompiuterinėse laikmenose, nelaikomas vengimu pateikti informaciją, jei suinteresuotoji šalis įrodo, kad informacijos pateikimas reikalaujama forma sudarytų didelių papildomų sunkumų ar išlaidų.
8. Jei įrodymai ar informacija nepriimami, juos pateikusiai suinteresuotajai šaliai turi būti praneštos nepriėmimo priežastys ir sudarytos sąlygos per pranešime nurodytą laiką pateikti paaiškinimus. Jei šie paaiškinimai laikomi nepakankamais, įrodymų ar informacijos nepriėmimo priežastys turi būti nurodytos 36 straipsnio 2 dalyje išvardytuose nutarimuose.
9. Jei nutarimai yra pagrįsti šio straipsnio 6 dalies nuostatomis, naudojama informacija pagal galimybes turi būti patikrinta, palyginta su informacija, gauta iš kitų prieinamų nepriklausomų šaltinių ar iš kitų suinteresuotųjų šalių.
10. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymus, gali gauti kitų suinteresuotųjų šalių pateiktą su tyrimu susijusią ir tyrimui naudojamą informaciją, įskaitant prašymo ištirti dempingą tekstą. Šia informacija turi būti naudojamasi laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų informacijos konfidencialumo reikalavimų. Suinteresuotosios šalys gali teikti paaiškinimus dėl pateiktos informacijos, tačiau atsižvelgiama tik į įrodymais pagrįstus paaiškinimus.
11. Suinteresuotąsias šalis, pateikusias prašymus raštu, privalo išklausyti tyrimą vykdančios institucijos.
12. Jei suinteresuotosios šalys pageidauja, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba organizuoja suinteresuotųjų šalių, turinčių priešingus interesus, konsultacijas. Konsultacijų metu šalys gali pasikeisti nuomonėmis ir pateikti savo argumentus, tačiau dalyvauti šiose konsultacijose jos neprivalo.
13. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi teisę gauti iš Lietuvos valstybės valdymo ir savivaldos institucijų bei ūkio subjektų, susijusių su vykdomu tyrimu, informaciją, ūkinės ir finansinės veiklos dokumentus, vadovų ir kitų darbuotojų raštiškus paaiškinimus, reikalingus tyrimui vykdyti.
11 straipsnis. Reikalavimas nustatyti dempingo skirtumą
12 straipsnis. Tyrimo masto apribojimas
1. Kai eksportuotojų, importuotojų skaičius, svarstomos prekės tipų ar sandorių, kurių objektas yra ši prekė, skaičius yra toks didelis, kad dempingo skirtumą nustatyti atskirai kiekvienam žinomam eksportuotojui netikslinga, Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos sprendimu tyrimas gali būti apribojamas.
2. Tyrimas gali būti apribojamas šiais būdais:
1) nagrinėjamos pagrįstos, per tyrimo laikotarpį aprėpiamos eksportuotojų, importuotojų, prekių tipų ar sandorių atrankos;
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos eksportuotojų, importuotojų prekių ar sandorių atrankos turi būti statistiškai pagrįstos atrankos metu turima informacija. Sprendimą dėl atrankų priima Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba. Pirmenybė teikiama atrankoms, atliekamoms konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis, kurios per tris savaites nuo tyrimo pradžios praneša apie save ir pateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima atlikti tipiškas atrankas, bei išreiškia savo sutikimą dėl šių atrankų.
4. Jei eksportuotojai, nebuvę atrinkti tyrimo pradžioje, pateikia reikalingą informaciją tokiu laiku, kad ją galima nagrinėti tyrimo metu, jiems turi būti nustatytas individualus dempingo skirtumas, išskyrus, jei dėl šių eksportuotojų gausumo atskirų atvejų tyrimai labai apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku baigti.
13 straipsnis. Galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimas
1. Prieš Konkurencijos tarybai priimant galutinį nutarimą, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba šio įstatymo 37 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalyse nustatyta tvarka turi sudaryti galimybę visoms suinteresuotosioms šalims gauti informaciją apie esminius faktus, pagal kuriuos bus sprendžiama, ar taikyti antidempingo muitą, ar netaikyti.
2. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimais ir Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos išnagrinėta tyrimo metu surinkta informacija bei pateiktais siūlymais, priima galutinį nutarimą taikyti antidempingo muitą ar jo netaikyti bei nustato muito dydį.
14 straipsnis. Tyrimo baigimas
Tyrimas baigiamas, kai:
1) yra patvirtintas dempingo skirtumas, žala ir jų priežastinis ryšys, priimtas galutinis nutarimas taikyti antidempingo muitą ir nustatytas šio muito dydis;
2) atsižvelgiant į dempingo skirtumą ir žalą bei į Lietuvos valstybės interesus, priimtas galutinis nutarimas netaikyti antidempingo muito;
3) Konkurencijos taryba priima galutinį nutarimą netaikyti antidempingo muito, jeigu tyrimo metu nustatyta, kad dempingo skirtumo ar žalos nėra, arba jei dempingo skirtumas ar prekės dempingo kaina importo kiekis yra nereikšmingi, kaip tai apibrėžta šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje;
TREČIASIS SKIRSNIS
LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS IR JŲ TAIKYMAS
15 straipsnis. Laikinųjų muitų taikymo sąlygos
Tyrimo metu dempingo kaina įtariamos prekės importui gali būti taikomas laikinasis muitas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
1) apie tyrimo vykdymą buvo paskelbta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir suinteresuotosioms šalims buvo suteiktos galimybės pateikti informaciją bei paaiškinimus;
16 straipsnis. Nutarimo taikyti laikinąjį muitą priėmimas
2. Laikinojo muito dydis neturi viršyti preliminariai nustatyto dempingo skirtumo ir turi būti mažesnis už jį, jei šis mažesnis muito dydis yra pakankamas, kad pašalintų žalą vietiniams gamintojams.
3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą taikyti laikinąjį muitą, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi apie tai paskelbti šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Laikinųjų muitų taikymas
1. Laikinasis muitas gali būti taikomas 6 mėnesius. Konkurencijos tarybos nutarimu laikinojo muito taikymas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams, jei dempingo kaina įtariamos prekės eksportuotojai su tuo sutinka ir jų eksportuojamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tokių prekių kiekis sudaro ne mažiau kaip 1/2 bendro šių prekių importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekio. Jeigu eksportuotojas sutinka, laikinasis muitas gali būti iš karto įvestas 9 mėnesiams.
18 straipsnis. Laikinųjų muitų sumokėjimo užtikrinimas
Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą taikyti laikinąjį muitą, panašios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, tik kai yra sumokėtas laikinasis muitas arba kai muitinei yra pateikta garantija, jog laikinasis muitas bus sumokėtas. Garantija pateikiama Lietuvos Respublikos muitinės kodekso nustatyta tvarka. Garantijos dydį nustato muitinė. Laikinasis muitas turi būti sumokėtas arba išieškotas Lietuvos Respublikos muitinės kodekso nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ĮSIPAREIGOJIMŲ DĖL KAINOS PRIĖMIMO PROCEDŪROS
19 straipsnis. Įsipareigojimų dėl kainos priėmimas
1. Tyrimų metu kiekvienas dempingo kaina įtariamos prekės eksportuotojas gali savo iniciatyva arba Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos siūlymu įsipareigoti padidinti kainą arba nutraukti šios prekės eksportą. Tačiau eksportuotojas neprivalo priimti įsipareigojimo dėl kainos.
2. Pagal 1 dalyje nurodytą įsipareigojimą kaina turi būti padidinama suma, ne didesne negu reikia dempingo skirtumui pašalinti, bet mažesne negu dempingo skirtumas, jei tokio padidinimo pakanka, kad būtų pašalinta žala vietiniams gamintojams.
3. Eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos negali būti priimtas, jei nėra preliminariai ar galutinai nustatyta, kad yra dempingas ir žala vietiniams gamintojams.
4. Jei eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos yra pateikiamas pasibaigus šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytam laikotarpiui, jis nepriimamas, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba dėl ypatingų aplinkybių, susidariusių Lietuvos ekonomikoje ar eksportuotojui, nusprendžia įsipareigojimą priimti.
5. Siūlomo įsipareigojimo dėl kainos Konkurencijos taryba gali nepriimti, jeigu įsipareigojimo priėmimą laiko nepraktišku dėl per didelio esamų ar galimų eksportuotojų skaičiaus ar dėl bet kurių kitų priežasčių, įskaitant valstybės vykdomą politiką. Tokiais atvejais, jei įmanoma, eksportuotojui turi būti praneštos įsipareigojimo nepriėmimo priežastys ir sudaryta galimybė dėl jų pateikti pastabas. Į šias pastabas Konkurencijos taryba atsižvelgti neprivalo.
20 straipsnis. Veiksmai, priėmus įsipareigojimą dėl kainos
1. Jei priėmusi įsipareigojimą dėl kainos Konkurencijos taryba nustato, kad šio įsipareigojimo pakanka pašalinti preliminariai ar galutinai nustatytą žalą vietiniams gamintojams, jos nutarimu tyrimas sustabdomas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
2. Eksportuotojo prašymu arba Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimas gali būti nesustabdomas, net jeigu priimtas eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos. Jeigu atsižvelgiant į turimos informacijos ribotumą Konkurencijos tarybai kyla įtarimas, kad priimtas įsipareigojimas dėl kainos nepakankamas dempingui ar žalai pašalinti, ji gali priimti nutarimą nestabdyti tyrimo.
4. Šio straipsnio 2 dalies atveju, kai įsipareigojimas dėl kainos buvo priimtas preliminariai nustačius dempingo skirtumą, o atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad dempingo ar žalos nėra, ir Konkurencijos taryba taip pat padarė tokią išvadą, eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos netenka galios. Tačiau jei nustatoma, kad dempingo ar žalos pašalinimą sąlygojo priimtas įsipareigojimas dėl kainos, arba jeigu galutinai yra nustatytas dempingas ir žala, šis įsipareigojimas turi būti paliktas galioti.
21 straipsnis. Įsipareigojimo dėl kainos laikymosi priežiūra
Konkurencijos tarybai priėmus eksportuotojo įsipareigojimą dėl kainos, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad eksportuotojas jos nustatytais terminais teiktų informaciją apie prisiimto įsipareigojimo vykdymą ir leistų jai tikrinti su tuo susijusius duomenis bei dokumentus. Šių reikalavimų nevykdymas yra tapatus įsipareigojimo pažeidimui.
22 straipsnis. Įsipareigojimo dėl kainos nesilaikymas
1. Įsipareigojimo dėl kainos pažeidimo arba atsiėmimo atveju, jei tyrimas nebuvo sustabdytas priėmus tokį įsipareigojimą, bet buvo užbaigtas ir buvo galutinai nustatytas dempingas, žala ir jų priežastinis ryšys, vadovaujantis šio įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatomis priimamas nutarimas taikyti antidempingo muitą. Prieš taikant antidempingo muitą eksportuotojui turi būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, išskyrus atvejį, kai jis pats atsiėmė įsipareigojimą dėl kainos.
2. Įsipareigojimo dėl kainos pažeidimo arba atsiėmimo atveju, jei tyrimas buvo sustabdytas priėmus tokį įsipareigojimą, vadovaujantis turima informacija bei šio įstatymo 15 straipsnio, 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 17 ir 18 straipsnių nuostatomis, gali būti nedelsiant pritaikytos laikinosios antidempingo priemonės ir tyrimas atnaujintas.
3. Įsipareigojimo dėl kainos pažeidimo arba atsiėmimo atveju antidempingo muitas gali būti taikomas prekėms, kurios yra išleistos laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ne daugiau kaip 90 kalendorinių dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios pagal šio straipsnio 2 dalį, bet ir ne anksčiau, negu buvo pažeistas arba atsiimtas įsipareigojimas.
23 straipsnis. Įsipareigojimo dėl kainos galiojimas
Priimtas įsipareigojimas dėl kainos turi veikti tik tol, kol jis būtinas dempingui, darančiam žalą vietiniams gamintojams, pašalinti, bet ne ilgiau kaip 5 metus nuo nutarimo priimti įsipareigojimą įsigaliojimo dienos arba, jeigu po to buvo vykdytos peržiūros (pagal šio įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas), nuo paskutinės peržiūros, kurios metu nustatyta, kad įsipareigojimas dėl kainos būtinas dempingui ir žalai pašalinti, baigimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas.
PENKTASIS SKIRSNIS
ANTIDEMPINGO MUITAS IR JO TAIKYMAS
24 straipsnis. Antidempingo muito taikymas
1. Jeigu tyrimo metu galutinai nustatyta, kad yra dempingas ir žala vietiniams gamintojams ir antidempingo muito taikymas atitinka Lietuvos valstybės interesus, Konkurencijos taryba priima nutarimą taikyti antidempingo muitą. Šis nutarimas, Ūkio ministerijai pritarus, įsigalioja kitą dieną po paskelbimo „Valstybės žiniose“. Nutarime pateikiama 36 straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija.
2. Nustatant, ar antidempingo muito taikymas atitinka Lietuvos valstybės interesus, turi būti įvertinti visi skirtingi interesai, įskaitant vietinių gamintojų ir prekės vartotojų interesus. Juos galima vertinti tik tuomet, jei visiems šioje dalyje nurodytiems ūkio subjektams buvo sudarytos galimybės pateikti savo nuomonę per nutarime vykdyti tyrimą nurodytą laikotarpį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų pašalintas dempingo poveikis rinkai ir atkurta sąžininga konkurencija.
3. Antidempingo muitas taikomas visiems eksportuotojams, kurių prekės dempingo kaina importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją daro žalą vietiniams gamintojams, išskyrus tuos eksportuotojus, kurių įsipareigojimai dėl kainų buvo priimti vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsniu.
4. Kai pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalį panašios prekės vietiniais gamintojais laikomi gamintojai, esantys tam tikroje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalyje, antidempingo muitas gali būti taikomas, jei tyrimo metu eksportuotojams buvo sudarytos galimybės įsipareigoti padidinti kainas arba nutraukti prekės dempingo kaina eksportą į tą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį. Jeigu eksportuotojas laiku nepasiūlo tinkamo įsipareigojimo dėl kainos arba nesilaiko prisiimto įsipareigojimo (kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse), prekės dempingo kaina importui į visą Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gali būti taikomas antidempingo muitas, o šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – laikinasis muitas.
25 straipsnis. Antidempingo muito dydis
1. Antidempingo muito dydis individualiai kiekvienam eksportuotojui nustatomas nutarime taikyti antidempingo muitą. Jeigu eksportuojančioje šalyje eksportuotojų yra keletas ir muito dydį nustatyti kiekvienam eksportuotojui netikslinga, muito dydis nutarime taikyti antidempingo muitą nustatomas eksportuojančiai valstybei.
2. Antidempingo muito dydis turi būti nustatytas toks, kokio reikia vietiniams gamintojams padarytai žalai pašalinti, bet ne didesnis už tyrimo metu galutinai nustatytą dempingo skirtumą.
3. Jei tyrimas buvo apribotas vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu, eksportuotojams, kurių eksporto atvejai tyrimo metu nebuvo nagrinėti ir kuriems nebuvo nustatyti individualūs dempingo skirtumai, antidempingo muitas neturi viršyti dempingo skirtumų aritmetinio svertinio vidurkio, apskaičiuoto pagal tyrimo duomenis. Šiuo atveju į nereikšmingus (pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą) dempingo skirtumus ir skirtumus, nustatytus esant šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje apibrėžtoms aplinkybėms, neturi būti atsižvelgiama. Eksportuotojams, kurių prekėms pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį buvo nustatytas individualus dempingo skirtumas, turi būti nustatytas ir individualus muito dydis, išskyrus atvejus, kai muito dydis nustatomas eksportuojančiai šaliai.
26 straipsnis. Peržiūros individualiems dempingo skirtumams nustatyti tyrimo metu neeksportavusiems subjektams
1. Jei prekei taikomas antidempingo muitas, individualiems dempingo skirtumams nustatyti nagrinėtoje eksportuojančioje šalyje esantiems eksportuotojams, kurie tyrimo metu neeksportavo šios prekės į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi atlikti peržiūras šių eksportuotojų atžvilgiu. Peržiūra atliekama Konkurencijos tarybos nutarimu, jei šie eksportuotojai įrodo, kad nėra susiję su toje šalyje esančiais eksportuotojais ar gamintojais, kuriems buvo taikomas antidempingo muitas, ir eksportavo prekę į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją pasibaigus tyrimui, arba jei jie gali įrodyti, kad turi neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą eksportuoti didelį svarstomos prekės kiekį į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
3. Peržiūros procedūroms ir įrodymams turi būti taikomi šio įstatymo 7, 8, 10, 11, 13 ir 14 straipsniuose nustatyti tyrimų vykdymo reikalavimai, jeigu šis straipsnis nenustato kitaip.
4. Peržiūros metu antidempingo muitas netaikomas prekei, importuojamai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų eksportuotojų.
5. Konkurencijos taryba gali pareikalauti, kad importuotojai, įvežantys prekes iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų eksportuotojų, pateiktų muitinei garantiją, jog šis muitas bus sumokėtas nustačius, kad šie eksportuotojai parduoda prekę dempingo kaina ir šiam importui taikomas antidempingo muitas už praėjusį laikotarpį, prasidedantį nuo peržiūros pradžios.
27 straipsnis. Antidempingo muito taikymo pradžia
28 straipsnis. Antidempingo muito taikymas už praėjusį laikotarpį
1. Antidempingo muitas gali būti taikomas panašioms prekėms, importuotoms laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu, patvirtinant arba pakeičiant laikinojo muito dydį, jei toks buvo taikomas ir yra galutinai nustatyta, kad buvo padaryta žala, arba galutinai nustatyta žalos grėsmė ir tik pritaikius laikinąsias priemones jos buvo išvengta. Ši dalis neturi riboti šio straipsnio 5 dalies taikymo.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju antidempingo muitas, tenkantis laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiui, yra nustatomas didesnis nei sumokėtas ar mokėtinas laikinasis muitas, mokėti skirtumą neturi būti reikalaujama. Jeigu antidempingo muitas yra mažesnis už taikytą laikinąjį muitą, jis turi būti perskaičiuotas, o permokėtos lėšos turi būti grąžintos.
3. Jeigu antidempingo muitas nenustatomas, jis netaikomas ir laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiui.
4. Jeigu antidempingo muitas laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiui netaikomas, šiuo laikotarpiu sumokėtas laikinasis muitas turi būti grąžintas, o muitinei pateiktos garantijos turi būti atsisakyta (piniginis užstatas turi būti grąžintas, o visi laidavimo dokumentai, susiję su laikinųjų priemonių taikymu, anuliuoti). Sumokėtam laikinajam muitui grąžinti taikoma 29 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
5. Antidempingo muitas gali būti taikomas prekėms, kurios buvo išleistos laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ne daugiau kaip 90 kalendorinių dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, bet ne anksčiau tyrimo pradžios, jei nustatoma, kad tenkinamos visos šios sąlygos:
1) Lietuvoje ar kitoje šalyje svarstomų eksportuotojų atžvilgiu buvo atliekamas dempingo tyrimas, kuriuo nustatyta, kad eksportuotojai vykdo žalą darantį dempingą arba kad importuotojas žinojo ar turėjo žinoti, jog eksportuotojas vykdo dempingą, kuris gali padaryti žalą;
2) yra nustatytas didelis importo augimas, kuris, atsižvelgiant į importo kiekį, laiką ir kitas aplinkybes (tokias, kaip greitas importuotos prekės atsargų kaupimas), gali gerokai sumažinti numatomo taikyti antidempingo muito ištaisantį poveikį;
29 straipsnis. Antidempingo muito grąžinimas
1. Importuotojas gali reikalauti grąžinti jo sumokėtą antidempingo muitą ar jo dalį, jei dempingo skirtumas, kurio pagrindu buvo taikomas antidempingo muitas, buvo likviduotas arba sumažėjo.
2. Reikalaudamas grąžinti sumokėtą muitą, viršijantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dempingo skirtumą, importuotojas turi pateikti prašymą Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai. Prašymas turi būti pateiktas per 6 mėnesius nuo dienos, kai buvo nuspręsta taikyti antidempingo muitą laikinųjų priemonių taikymo laikotarpiu, arba nuo dienos, kai pasibaigė taikyto antidempingo muito galiojimo laikas.
3. Kartu su prašymu grąžinti muitą turi būti pateikta:
2) įrodymai, susiję su eksportuotojo, kuriam taikomas muitas, svarstomos prekės normaliąja verte ir eksporto kaina nagrinėjamu laikotarpiu;
3) jeigu importuotojas nėra susijęs su eksportuotoju ir negali tuojau pat gauti šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos informacijos arba jeigu eksportuotojas nenori perduoti šios informacijos importuotojui, – eksportuotojo patvirtinimas, kad dempingo skirtumas buvo sumažintas arba jo neliko ir kad su tuo susiję įrodymai bus pateikti Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai.
4. Prie prašymo turi būti pridėtos muitinės deklaracijos ir kiti dokumentai, susiję su grąžintino antidempingo muito dydžio apskaičiavimu ir mokėjimu.
5. Jei per 2 mėnesius nuo prašymo grąžinti muitą pateikimo dienos eksportuotojas nepateikia patvirtinimo, kad dempingo skirtumas buvo sumažintas arba jo neliko, ir su tuo susijusių įrodymų, importuotojo prašymas atmetamas.
6. Konkurencijos taryba turi nuspręsti, ar prašymą patenkinti ir antidempingo muitą ar jo dalį grąžinti. Jei nuspręsta antidempingo muitą ar jo dalį grąžinti, Konkurencijos taryba turi nustatyti gražinamą sumą.
7. Konkurencijos taryba gali nuspręsti vykdyti tarpinę peržiūrą, pagal kurios rezultatus priimamas nutarimas grąžinti ar negrąžinti antidempingo muitą. Šiai peržiūrai vykdyti taikomos šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytos peržiūros procedūros.
8. Ar grąžinti antidempingo muitą, Konkurencijos taryba turi nuspręsti per 12 mėnesių nuo prašymo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, pateikimo dienos. Priklausanti grąžinti suma turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo nutarimo ją grąžinti įsigaliojimo dienos.
9. Antidempingo muitą iš surinktų muitų ir mokesčių įplaukų grąžina teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra įregistruotas ūkio subjektas. Antidempingo muitui grąžinti gali būti panaudotos ir kitų teritorinių muitinių surinktos muitų ir mokesčių įplaukos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Antidempingo muito galiojimas
Antidempingo muitas turi būti taikomas tik tol, kol jis yra būtinas dempingui, sukeliančiam žalą vietiniams gamintojams, kompensuoti, bet ne ilgiau kaip 5 metus nuo nutarimo taikyti šį muitą įsigaliojimo dienos, arba, jeigu pagal šio įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas po to buvo vykdytos peržiūros, nuo paskutinės antidempingo muito taikymo peržiūros, kurios metu nustatyta, kad antidempingo muitas būtinas dempingui kompensuoti ir jo žalai pašalinti, baigimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ANTIDEMPINGO MUITO TAIKYMO IR ĮSIPAREIGOJIMO DĖL KAINOS PERŽIŪROS
31 straipsnis. Antidempingo muito taikymo ir įsipareigojimo dėl kainos peržiūros inicijavimas
1. Antidempingo muito taikymas ir įsipareigojimas dėl kainos peržiūrimi:
1) baigiantis antidempingo muito taikymo ar įsipareigojimo dėl kainos galiojimo 5 metų terminui, nustatytam pagal šio įstatymo 23 ir 30 straipsnius, Konkurencijos tarybos iniciatyva arba vietinių gamintojų prašymu, motyvuotu tuo, kad antidempingo muito ar įsipareigojimo dėl kainos panaikinimas sąlygos dempingo ir žalos tęsimąsi ar atsiradimą iš naujo, ir reikalaujančiu pratęsti jų taikymą ar galiojimą;
2) vietinių gamintojų prašymu, motyvuotu tuo, kad taikomo antidempingo muito dydžio ar priimto įsipareigojimo dėl kainos nepakanka žalai pašalinti. Šis prašymas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo nutarimo taikyti antidempingo muitą ar priimti įsipareigojimą dėl kainos įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atvejį;
3) prekės eksportuotojų ar importuotojų prašymu, motyvuotu tuo, kad antidempingo muitas ar įsipareigojimas dėl kainos jau nebūtini dempingo skirtumui kompensuoti ar pašalinti ir žalai pašalinti, arba teigiančiu, kad antidempingo muito ar įsipareigojimo dėl kainos dydis turi būti sumažintas. Šis prašymas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo nutarimo taikyti antidempingo muitą ar priimti įsipareigojimą dėl kainos įsigaliojimo dienos;
4) Konkurencijos tarybos iniciatyva, motyvuota tuo, kad taikomo antidempingo muito dydžio ar įsipareigojimo dėl kainos nepakanka žalai pašalinti arba kad nustatyto dydžio antidempingo muitas ar įsipareigojimas dėl kainos jau nebūtini;
5) vietinių gamintojų prašymu, motyvuotu tuo, kad antidempingo muito taikymas ar įsipareigojimo dėl kainos priėmimas nesukėlė prekės pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainų padidėjimo arba šių kainų padidėjimas buvo nepakankamas. Šis prašymas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo nutarimo taikyti antidempingo muitą ar priimti įsipareigojimą dėl kainos įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju peržiūros trukmė neturi viršyti 6 mėnesių.
2. Vietinių gamintojų prašymas peržiūrėti antidempingo muito taikymą ar įsipareigojimą dėl kainos turi būti pateiktas ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius, kai turi baigtis 5 metų antidempingo muito taikymo ar įsipareigojimo dėl kainos galiojimo terminas.
3. Prašymas peržiūrėti antidempingo muito taikymą ar įsipareigojimą dėl kainos turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
4. Nutarimą vykdyti antidempingo muito taikymo ir įsipareigojimo dėl kainos peržiūrą Konkurencijos taryba turi priimti ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius, kai turi baigtis 5 metų antidempingo muito taikymo ar įsipareigojimo dėl kainos galiojimo terminas.
5. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, likus ne daugiau kaip 12 ir ne mažiau kaip 8 mėnesiams iki antidempingo muito taikymo ar įsipareigojimo dėl kainos galiojimo 5 metų termino pabaigos, apie tai, kad artėja šio termino pabaiga, turi paskelbti „Valstybės žiniose“. Jei antidempingo muito taikymo ar įsipareigojimo dėl kainos galiojimo terminas nepratęsiamas, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi taip pat apie tai paskelbti „Valstybės žiniose“ bei pranešti visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims.
32 straipsnis. Antidempingo muito taikymo ir įsipareigojimo dėl kainos peržiūros procedūros
1. Antidempingo muito taikymo ir įsipareigojimo dėl kainos peržiūros procedūroms ir įrodymams turi būti taikomi šio įstatymo 7, 8, 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių reikalavimai, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
2. Antidempingo muito taikymo ar įsipareigojimo dėl kainos peržiūros trukmė neturi viršyti 12 mėnesių, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.
3. Antidempingo muito ar įsipareigojimo dėl kainos dydis turi likti nepakeistas iki peržiūros pabaigos. Jei pagal šio įstatymo 23 ar 30 straipsnių nuostatas antidempingo muito taikymas ar įsipareigojimo dėl kainos galiojimas turėtų baigtis peržiūros metu, šios priemonės turi būti taikomos iki atliekamos peržiūros pabaigos. Tačiau tai neriboja galimybės pagal 23 ir 30 straipsnių nuostatas ir toliau taikyti šias priemones arba šio straipsnio 6 dalies nuostatą, jei peržiūros metu būtų nustatyta, kad antidempingo muito ar įsipareigojimo dėl kainos taikymas yra būtinas, jog būtų kompensuotas ar pašalintas dempingo skirtumas ir pašalinta žala vietiniams gamintojams.
4. Jei atlikus peržiūrą nustatyta, kad netaikant antidempingo muito ar atleidus eksportuotoją nuo įsipareigojimo dėl kainos nebus būtinybės kompensuoti ar pašalinti dempingo skirtumą arba dempingas nepadarys žalos vietiniams gamintojams, antidempingo muito dydis ir (ar) įsipareigojimo dėl kainos dydis turi būti sumažintas iki nulio ir taikomas iki šių priemonių galiojimo pabaigos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 23 ir 30 straipsniuose.
5. Jei atlikus peržiūrą nustatyta, kad sumažinus antidempingo muito ar įsipareigojimo dėl kainos dydį nebus būtinybės kompensuoti ar pašalinti dempingo skirtumą arba dempingas nepadarys žalos vietiniams gamintojams, antidempingo muito ar įsipareigojimo dėl kainos dydis turi būti atitinkamai sumažintas.
6. Jei atlikus peržiūrą nustatyta, kad priimto įsipareigojimo dėl kainos nepakanka žalai pašalinti, gali būti priimtas papildomas eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos arba pradėtas taikyti antidempingo muitas, o jeigu taikomo antidempingo muito nepakanka žalai pašalinti, jis gali būti padidintas nepažeidžiant šio įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
NUSTATYTO ANTIDEMPINGO MUITO IŠVENGIMAS
33 straipsnis. Nustatyto antidempingo muito išvengimo atvejai
1. Nustatyto antidempingo muito išvengiama, kai yra tenkinamos abi šios sąlygos:
1) pastebimi prekybos tarp trečiųjų šalių ir Lietuvos būdą keičiantys praktika, procesas ar veiksmai, kuriems nėra kitos pakankamos priežasties ar ekonominio pagrindimo, kaip antidempingo muito taikymas;
2. Gaminio surinkimo operacijos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ar trečiojoje šalyje laikomos antidempingo muito išvengimo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) operacijos prasidėjo ar labai jų pagausėjo prasidėjus dempingo tyrimams arba prieš pat pradedant tyrimus, o surinkimo komponentai yra įvežami iš valstybių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, ir, šį įstatymą vykdančių institucijų nuomone, šių operacijų pradžią galima sieti su tyrimų pradžia;
2) žalą pašalinantis antidempingo muito poveikis yra mažinamas didinant surinktos panašios prekės kiekį ar mažinant kainas ir yra akivaizdus dempingas palyginti su anksčiau nustatyta prekės, kuriai įvestas antidempingo muitas, normaliąja verte;
3. Jei įvežtų komponentų surinkimo ar užbaigimo operacijos (operacijos, kurių reikia iš esmės pagamintam gaminiui užbaigti) pridėtinė vertė sudaro daugiau kaip 25 procentus gamybos išlaidų, laikoma, jog antidempingo muito neišvengiama, nors ir būtų tenkinamos visos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
34 straipsnis. Veiksmai, esant nustatyto antidempingo muito išvengimo atvejams
1. Kai antidempingo muito yra išvengiama, šis muitas gali būti imtas taikyti panašių prekių ar jų komponentų importui iš trečiųjų šalių.
2. Antidempingo muito išvengimo atveju tyrimas dėl antidempingo muito taikymo trečiosioms šalims gali būti pradėtas, kai Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba gauna vietinių gamintojų vardu pateiktą prašymą. Šiame prašyme turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad yra tenkinamos šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurių pagrindu Konkurencijos taryba nusprendžia vykdyti tyrimą.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NUTARIMŲ dėl antidempingo priemonių apskundimas
35 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
1. Jei suinteresuotoji šalis nesutinka su Konkurencijos tarybos priimtais nutarimais dėl antidempingo muito taikymo ar netaikymo ir su nutarimais priimti įsipareigojimą dėl kainos ar su nutarimais, priimtais atlikus peržiūras pagal šio įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas, arba nesutinka su šį įstatymą vykdančių institucijų veiksmais, susijusiais su šių nutarimų priėmimu, ji gali kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Nesutikusi su šios komisijos sprendimu, suinteresuotoji šalis gali jį apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. VIII-1339, 1999-09-28, Žin., 1999, Nr. 85-2513 (1999-10-13), i. k. 0991010ISTAIII-1339
2. Jeigu prieš priimdama nutarimą Konkurencijos taryba atmetė suinteresuotosios šalies pareikštas pretenzijas arba į jas neatsakė, arba jeigu suinteresuotoji šalis prieš priimant nutarimą nebuvo informuota, kaip tai numatyta šio įstatymo devintajame skirsnyje, suinteresuotoji šalis turi teisę šiuos veiksmus apskųsti.
3. Jei suinteresuotosios šalies pretenzijos buvo atmestos, apskųsti galima per 2 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos galutinio nutarimo įsigaliojimo dienos, o jei suinteresuotoji šalis nebuvo tinkamai informuota, apskųsti galima per 6 mėnesius nuo galutinio nutarimo įsigaliojimo dienos.
4. Apskundimas Aukštesniajam administraciniam teismui nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo, jei Aukštesnysis administracinis teismas nenustato kitaip.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. VIII-1339, 1999-09-28, Žin., 1999, Nr. 85-2513 (1999-10-13), i. k. 0991010ISTAIII-1339
DEVINTASIS SKIRSNIS
INFORMAVIMAS
36 straipsnis. Nutarimų paskelbimas
1. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi viešai paskelbti Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus.
2. „Valstybės žiniose“ skelbiami šie Konkurencijos tarybos nutarimai:
5) taikyti antidempingo muitą, įskaitant antidempingo muito taikymą už praėjusį laikotarpį, ar jo netaikyti;
7) pratęsti antidempingo muito taikymo ir įsipareigojimo dėl kainos galiojimo terminą po peržiūros, nustatyti naują šių priemonių dydį arba nutraukti šių priemonių taikymą;
3. Konkurencijos tarybai nusprendus vykdyti tyrimą arba vykdyti antidempingo muito taikymo ir įsipareigojimo dėl kainų peržiūrą, apie tai turi būti paskelbta „Valstybės žiniose“ ir pateikta ši informacija:
4) įtarimo, kad yra dempingas (prašyme ištirti dempingą), arba įtarimo, kad yra pasikeitęs dempingo mastas, įrodymai (prašyme dėl peržiūros);
4. Nutarime taikyti laikinąjį muitą, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo reikalavimus, turi būti:
2) detalus prekės aprašymas, kad pagal Kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą būtų galima ją klasifikuoti, ir prekės kodas pagal šią nomenklatūrą;
3) nurodytas dempingo skirtumas ir metodikos, kuria naudojantis nustatoma eksporto kaina, prekės normalioji vertė bei dempingo skirtumas, pasirinkimo paaiškinimas;
5. Nutarime priimti įsipareigojimą dėl kainos arba atsisakyti jį priimti, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo reikalavimus, turi būti pateikta visa svarbi informacija apie faktus, teisės aktų nuostatas bei priežastis, kuriais remiantis buvo priimtas šis nutarimas. Jei nutarimu priimti įsipareigojimą dėl kainos tyrimas yra baigiamas, šiame nutarime, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo reikalavimus, turi būti pateikta visa šio straipsnio 4 dalyje nustatyta informacija, nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, pagrindimas ir nuoroda į viešai prieinamą dokumentą, kuriame yra išdėstyta priimto įsipareigojimo dėl kainos nekonfidencialioji dalis. Šis dokumentas turi būti laikomas Valstybinėje konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyboje.
6. Nutarime taikyti antidempingo muitą, įskaitant antidempingo muito taikymą už praėjusį laikotarpį, nustatomas antidempingo muito skaičiavimo metodas, muito dydis ir kiti būtini parametrai bei pateikiama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta informacija ir nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, pagrindimas, o jei buvo siūlytas eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos, – šio įsipareigojimo priėmimo ar atmetimo priežastys.
7. Nutarime baigti tyrimą, kai priimtas galutinis nutarimas netaikyti antidempingo muito (atsižvelgiant į dempingą ir žalą vietiniams gamintojams bei į Lietuvos valstybės interesus), vadovaujantis informacijos konfidencialumo reikalavimais, turi būti pateikta visa svarbi informacija apie faktus, teisės nuostatas bei priežastis, kurių pagrindu buvo priimtas nutarimas, o jei buvo siūlomas eksportuotojo įsipareigojimas dėl kainos, – jo priėmimo ar atmetimo priežastys.
8. Šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytame nutarime turi būti pateikta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta informacija bei nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, pagrindimas.
37 straipsnis. Pagrindinių faktų ir motyvų atskleidimas suinteresuotosioms šalims
1. Suinteresuotosios šalys gali reikalauti pateikti joms išsamią informaciją apie pagrindinius faktus bei motyvus, kurių pagrindu nustatytos laikinosios priemonės. Į šiuos reikalavimus atsakoma, jei jie gaunami raštu per 15 kalendorinių dienų po laikinųjų priemonių nustatymo. Atsakyti į šiuos reikalavimus Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po laikinųjų priemonių nustatymo.
2. Suinteresuotosios šalys gali reikalauti galutinio pranešimo apie svarbiausius faktus bei motyvus, kurių pagrindu ketinama taikyti antidempingo muitą arba nutraukti tyrimą ir netaikyti antidempingo muito.
3. Reikalavimas pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą turi būti pateiktas raštu Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai. Jei yra taikomas laikinasis muitas, reikalavimas dėl pranešimo turi būti gautas ne vėliau kaip per 1 mėnesį po nutarimo taikyti šį muitą įsigaliojimo dienos. Jei laikinasis muitas netaikomas, suinteresuotosioms šalims turi būti suteikiama galimybė gauti galutinį pranešimą per Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos nustatytą laiką.
4. Galutinis pranešimas turi būti pateikiamas raštu ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki nutarimo taikyti antidempingo muitą arba nutraukti tyrimą, jeigu nepriimtas nutarimas taikyti antidempingo muitą. Pateikiant galutinį pranešimą, būtina atsižvelgti į konfidencialios informacijos saugumo reikalavimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas išdėstymui tų faktų ir motyvų, kurie skiriasi nuo faktų ir motyvų, panaudotų laikinosioms priemonėms nustatyti.
5. Jei Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba galutinio pranešimo pateikimo metu negali skelbti tam tikrų faktų ar motyvų, šie faktai ar motyvai turi būti pranešti nedelsiant, kai atsiranda galimybė. Nuo pranešimo pateikimo nepriklauso jokie tolesni šį įstatymą vykdančių institucijų nutarimai, tačiau tais atvejais, kai nutarimai yra pagrįsti kokiais nors kitais faktais bei motyvais nei atskleistieji galutiniame pranešime, apie šiuos faktus bei motyvus turi būti nedelsiant pranešta.
38 straipsnis. Informacijos konfidencialumas
1. Visa informacija, kuri yra konfidenciali (pavyzdžiui, jei jos atskleidimas suteiktų didelį pranašumą konkurentams ar turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją pateikusiam subjektui ar asmeniui, iš kurio tas subjektas informaciją įsigijo) arba kurios konfidencialumo prašo ją pateikusios suinteresuotosios šalys, šį įstatymą vykdančių institucijų yra laikoma konfidencialia. Šį įstatymą vykdančios institucijos, gavusios konfidencialią informaciją, negali jos atskleisti be informacijos teikėjo leidimo.
2. Suinteresuotosios šalys, teikdamos konfidencialią informaciją šį įstatymą vykdančioms institucijoms, kartu privalo pateikti nekonfidencialias šios informacijos santraukas. Santraukos turi būti detalios ir aiškiai atspindėti pateiktos informacijos prasmę. Jeigu šį įstatymą vykdančios institucijos atstovai ar kitos tyrimuose dalyvaujančios suinteresuotosios šalys pareiškia, kad pateikta santrauka neatskleidžia konfidencialios informacijos prasmės, informaciją teikęs subjektas privalo pateikti raštišką priežasčių išaiškinimą, kodėl negalima parengti tinkamos santraukos.
3. Jeigu prašymas dėl informacijos konfidencialumo, šį įstatymą vykdančių institucijų nuomone, yra nepagrįstas ir informacijos teikėjas nesutinka, kad ji būtų viešai atskleista (apibendrinta ar santraukos forma), įstatymą vykdanti institucija neturi atsižvelgti į tokią informaciją. Tačiau jeigu yra kitų šaltinių, patvirtinančių informacijos teisingumą, į ją atsižvelgiama. Pats prašymas laikyti informaciją konfidencialia neturi būti atmestas.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
Antidempingo priemonės trečiosios ŠALIES naudai
39 straipsnis. Prašymas dėl antidempingo priemonių trečiosios šalies naudai
1. Prašymą antidempingo priemones panaudoti trečiosios šalies naudai, kad būtų apginti jos gamintojai, gali pateikti trečiosios šalies valstybinė institucija.
2. Šiame prašyme turi būti pateikta informacija apie kainas, iš kurios būtų matyti, kad importuojamos prekės yra dempingo kainomis, bei detali informacija, rodanti, kad įtariamas dempingas daro žalą prašymą teikiančios trečiosios šalies vietiniams gamintojams. Antidempingo veiksmų trečiosios šalies naudai gali būti imamasi, jei šios šalies vyriausybė teikia visą reikalingą informaciją ir pagalbą šį įstatymą vykdančioms institucijoms.
40 straipsnis. Prašymo dėl antidempingo priemonių trečiosios šalies naudai svarstymas
Svarstydamos prašymą taikyti antidempingo priemones trečiosios šalies naudai, šį įstatymą vykdančios institucijos turi išnagrinėti įtariamo dempingo poveikį svarstomiems trečiosios šalies vietiniams gamintojams. Žala turi būti vertinama atsižvelgiant ne vien tik į įtariamo dempingo poveikį svarstomam trečiosios šalies vietinių gamintojų eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar visam šių vietinių gamintojų eksportui.
41 straipsnis. Nutarimas imtis antidempingo priemonių trečiosios šalies naudai
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42 straipsnis. Tarptautinės sutartys
43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Neteko galios nuo 1999-10-13
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. VIII-1339, 1999-09-28, Žin. 1999, Nr. 85-2513 (1999-10-13), i. k. 0991010ISTAIII-1339
3. Neteko galios nuo 1999-10-13
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. VIII-1339, 1999-09-28, Žin. 1999, Nr. 85-2513 (1999-10-13), i. k. 0991010ISTAIII-1339
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1339, 1999-09-28, Žin., 1999, Nr. 85-2513 (1999-10-13), i. k. 0991010ISTAIII-1339
Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 35 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymas