Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr.12-312
Neoficialus įstatymo tekstas:
Pakeitimai:
1.
Nr.I-2020; 1991.11.21.; Žin., 1991, Nr.34-935;
2.
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1287, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.41-985 (96.05.08)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ ĮSTATYMO 8 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-285, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1592 (97.07.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. spalio 1 d.
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas reglamentuoja kolektyvinio susitarimo ir kolektyvinės sutarties sudarymo ir vykdymo organizacinius ir teisinius pagrindus.
I SKIRSNIS
KOLEKTYVINIS SUSITARIMAS
1 straipsnis. Kolektyvinio susitarimo šalys
Kolektyvinio susitarimo šalys yra profesinės sąjungos, jų susivienijimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, darbdaviai, jų organizacijos ar susivienijimai.
Kolektyvinis susitarimas gali būti sudaromas tarp profesinių sąjungų, jų susivienijimų ir ūkinių asociacijų, sąjungų, koncernų ir kitokių susivienijimų valdymo organų.
2 straipsnis. Kolektyvinio susitarimo turinys
Kolektyvinis susitarimas sudaromas dėl darbuotojų, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos ar jų susivienijimai, užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo, darbo apmokėjimo, saugos darbe ekonominių ir socialinių priemonių bei papildomų garantijų.
3 straipsnis. Kolektyvinio susitarimo sąlygų nustatymas
Kolektyvinio susitarimo turinį, sudarymo, pateikimo, papildymo tvarką, galiojimo terminus ir kitus su tuo susijusius klausimus nustato šalys abipusiu susitarimu.
4 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų registracija
Kolektyvinius susitarimus, kuriuos sudaro šio įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos šalys, specifinės paskirties įmonės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktame sąraše, ir Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 10 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti subjektai, pareikštine tvarka registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Kolektyvinį susitarimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per 10 dienų nuo jo pasirašymo pateikia profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.
5 straipsnis. Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio
susitarimo sudarymo ar vykdymo
Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.
II SKIRSNIS
KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
6 straipsnis. Kolektyvinė sutartis.
Kolektyvinė sutartis yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio (arba jų susivienijimų, organizacijų) dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511.
7 straipsnis. Kolektyvinės sutarties šalių atstovai
Kolektyvinės sutarties šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susitarimu sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė), ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.
Kolektyvinės sutarties, sudaromos profesiniu pagrindu, šalių atstovai yra atitinkamos profesijos profsajungos organizacija ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.
Profesinėms sąjungoms nesutarus dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, ginčas sprendžiamas visuotiniame įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) slaptu balsavimu.
Teisę sudaryti kolektyvinę sutartį turi profesinė sąjunga, gavusi daugiausiai balsų.
Susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų, o konferencijoje - ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų.
Straipsnio pakeitimai:
I-2020; 1991.11.21.; Žin., 1991, Nr.34-935;
I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511.
8 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sudarymo sfera
Kolektyvinė sutartis sudaroma įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau tekste - įmonėse), kuriose su darbuotojais sudaromos darbo sutartys nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir nuo to, ar įmonė yra juridinis asmuo, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančiose bendrose su kitomis valstybėmis įmonėse bei užsienio valstybių įmonėse.
Kolektyvinė sutartis sudaroma įmonėse nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, o darbuotojų reikalavimu - taip pat ir įmonių filialuose.
Naujai įsteigtoje įmonėje kolektyvinė sutartis sudaroma po įmonės įregistravimo, laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos.
Kolektyvinės sutartys nesudaromos su valstybės ir savivaldybių valdininkais, nustatytais Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
Nr. I-1287, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.41-985 (96.05.08)
9 straipsnis. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija)
Darbuotojų kolektyvo susirinkimą (konferenciją) dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, pakeitimo ar papildymo turi teisę sušaukti profsąjunga, esant kelioms profsąjungoms - jungtinė profsąjungų atstovybė, pateikusi raštišką pareiškimą, taip pat darbdavys.
Susirinkimas (konferencija) šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo raštiško pareiškimo įteikimo darbdaviui (įmonės valdymo organui).
Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė kolektyvo darbuotojų, o konferencijoje - ne mažiau kaip 2/3 delegatų.
Jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas darbuotojų (delegatų) skaičius, tai per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis darbuotojų susirinkimas (konferencija). Šis susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu nepriklausomai nuo dalyvavusių darbuotojų (delegatų) skaičiaus.
Sprendimai priimami kolektyvo susirinkimo (konferencijos) nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu, susirinkime - balsų dauguma, o konferencijoje - 2/3 balsų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
10 straipsnis. Kolektyvinės sutarties taikymas
Kolektyvinė sutartis privaloma ją sudarančioms šalims, taip pat darbdavio teisių perėmėjui. Darbdavio teisių perėmėjui kolektyvinė sutartis galioja iki naujos sutarties sudarymo.
Darbdavys, prieš priimdamas asmenį į darbą, privalo jį supažindinti su kolektyvine sutartimi. Sudarius su šiuo asmeniu darbo sutartį, kolektyvinės sutarties nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems šios įmonės darbuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
Nr. I-1287, 96.04.17, Žin., 1996, Nr.41-985 (96.05.08)
III SKIRSNIS
KOLEKTYVINĖS SUTARTIES TURINYS
11 straipsnis. Kolektyvinės sutarties turinys
Kolektyvinėje sutartyje nustatomos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę.
Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato papildomas palyginti su Lietuvos Respublikos įstatymais darbo ir socialines buitines garantijas bei lengvatas arba tas sąlygas ir nuostatas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nesureguliuotos ir įmonėms suteikta teisė pačioms tai spręsti.
Kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma:
darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;
darbo apmokėjimo ir organizavimo sąlygos (tarifinių altygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo užmokesčio indeksavimo, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų ir formų, uždarbio išmokėjimo tvarkos bei atskaitymų ir kitos nuostatos);
darbo ir poilsio laiko sąlygos;
įsipareigojimai dėl saugių darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, jeigu darbo sąlygos neatitinka įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose nustatytų reikalvimų;
specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos bei su tuo susijusios garantijos ir lengvatos;
kitos šalims svarbios ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrų su kitomis valstybėmis įmonių ir užsienio valstybių įmonių kolektyvinių sutarčių turinys nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įmonės steigimo dokumentais.
12 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sąlygų, bloginan-
čių darbuotojų padėtį, negaliojimas
Kolektyvinės sutarties sąlygos, nuostatos ir įsipareigojimai, kurie pablogina darbuotojų padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir darbo sutartys, negalioja.
13 straipsnis. Kolektyvinės sutarties struktūra
Kolektyvinės sutarties šalys nustato jos struktūrą, skyrius bei priedus.
IV SKIRSNIS
KOLEKTYVINĖS SUTARTIES SUDARYMAS
14 straipsnis. Derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo
Teisė vesti derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo suteikiama abiejų šalių atstovams (šio įstatymo 2 straipsnis).
Kolektyvinės sutarties projekto rengimo ir derybų vedimo tvarką nustato šalių atstovai bendru susitarimu ir tai įformina protokole.
Iki derybų pradžios šalių atstovai surenka darbuotojų pasiūlymus, reikiamą informaciją apie įmonės ekonominę finansinę ir socialinę padėtį bei darbo sąlygas. Šią informaciją privalo pateikti darbdavys ir darbuotojų atstovai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
15 straipsnis. Derybų terminai
Šalių atstovai vienos iš jų reikalavimu privalo pradėti derybas kolektyvinei sutarčiai sudaryti. Derybos prasideda per 10 dienų arba per kitą šalių sutartą laikotarpį.
Kai yra sudaryta kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus 2 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
16 straipsnis. Kolektyvinės sutarties projekto rengimas, svarstymas
ir pasirašymas
Kolektyvinės sutarties šalių atstovai rengia kolektyvinės sutarties projektą atsižvelgdami į darbuotojų pasiūlymus ir derybų susitarimus.
Projektas turi būti aptartas šalių atstovų nustatyta tvarka darbuotojų grupėse (struktūriniuose padaliniuose) ir po to pateiktas svarstyti darbuotojų kolektyvo susirinkimui (konferencijai).
Jei kolektyvinės sutarties projektui nepritarta, šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per 15 dienų pakartotinai pateikia darbuotojų kolektyvo susirinkimui (konferencijai) svarstyti.
Kolektyvo susirinkimui (konferencijai) pritarus kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per 3 dienas kolektyvinę sutartį pasirašo.
17 straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas
Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dieno.
18 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė
[18 straipsnio redakcija iki 1997 m. spalio 1 d.]
Kolektyvinė sutartis galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.
Kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė nustatoma kolektyvinėje sutartyje, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
[18 straipsnio redakcija nuo 1997 m. spalio 1 d.]
Kolektyvinė sutartis galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.
Kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė nustatoma kolektyvinėje sutartyje, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Kolektyvinė sutartis nustoja galioti įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus neteisminę bankroto procedūrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-285, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1592 (97.07.11)
19 straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai
Kolektyvinę sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo šalių atstovai kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
V SKIRSNIS
KOLEKTYVINĖS SUTARTIES VYKDYMAS IR KONTROLĖ
20 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymas
Šalių įsipareigojimų vykdymo tvarka, terminai ir sąlygos nustatomi kolektyvinėje sutartyje.
21 straipsnis. Informacija apie kolektyvinės sutarties
įsipareigojimų ir nuostatų vykdymą
Jeigu kolektyvinės sutarties vykdymu suinteresuoti darbuotojai pageidauja, informaciją jiems ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia darbdavys kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
Kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymo kontrolės teisės suteikiamos šalių atstovams, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotiems organams.
Kolektyvinės sutarties šalių atstovai ne rečiau kaip kartą per pusę metų atsiskaito darbuotojų kolektyvui, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai šalių susitarimu nustatomi kolektyvinėje sutartyje.
23 straipsnis. Nesutarimų ir ginčų, kylančių sudarant ir vykdant
kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka
Šalių nesutarimai ir ginčai kylantys vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta kolektyvinių ginčų (konfliktų) sprendimo tvarka.
Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavių dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami teismine tvarka.
24 straipsnis. Atsakomybė už kolektyvinės sutarties sudarymo tvarkos
pažeidimą ir kolektyvinės sutarties nevykdymą
Šalių atstovai, pažeidę šio įstatymo nustatytą kolektyvinių sutarčių ar kolektyvinių susitarimų sudarymo tvarką, ir asmenys, kalti dėl kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo nevykdymo, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
25 straipsnis. Darbdavio ar jo įgalioto asmens atsakomybė už vengimą
ar atsisakymą sudaryti kolektyvinį susitarimą ar sutartį
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo už vengimą ar atsisakymą sudaryti kolektyvinį susitarimą ar kolektyvinę sutartį atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
26 straipsnis. Draudimas streikuoti
Kolektyvinio susitarimo ar kolektyvinės sutarties galiojimo metu, jeigu darbdavys kolektyvinę sutartį ar kolektyvinį susitarimą vykdo, streikuoti draudžiama.
Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos netaikomos likus dviems mėnesiams iki kolektyvinio susitarimo ar kolektyvinės sutarties galiojimo termino pabaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-417; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-511;
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. balandžio 4 d. Nr. I-1201