Suvestinė redakcija nuo 2002-08-31 iki 2004-01-15
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 63-2301, i. k. 101301MISAK00000352
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ INVENTORIZACIJOS, VALSTYBINĖS MIŠKŲ APSKAITOS, MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO, DERINIMO IR TVIRTINIMO, MIŠKOTVARKOS DUOMENŲ CENTRALIZUOTO KAUPIMO, TVARKYMO IR PATEIKIMO MIŠKŲ SAVININKAMS BEI VALDYTOJAMS TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. liepos 2 d. Nr. 352
Vilnius
1. Tvirtinu Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarką.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352
VALSTYBINĖS MIŠKŲ INVENTORIZACIJOS, VALSTYBINĖS MIŠKŲ APSKAITOS, MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO, DERINIMO IR TVIRTINIMO, MIŠKOTVARKOS DUOMENŲ CENTRALIZUOTO KAUPIMO, TVARKYMO IR PATEIKIMO MIŠKŲ SAVININKAMS BEI VALDYTOJAMS TVARKA
I. Bendroji dalis
1. Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų valstybinės miškų inventorizacijos vykdymą ir kontrolę, nustato valstybinės miškų apskaitos objektą ir terminus, reglamentuoja miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir įgyvendinimo kontrolę, miškotvarkos duomenų centralizuotą kaupimą, tvarkymą ir pateikimą miškų savininkams ir valdytojams, taip pat šių darbų užsakovų, vykdytojų ir informacijos vartotojų santykius.
Pagrindinės sąvokos
2. Valstybinė miškų inventorizacija – tai duomenų apie miškų kokybinius ir kiekybinius rodiklius surinkimas, siekiant atlikti valstybinę miškų apskaitą, kontroliuoti miškų būklę, parengti Lietuvos miškų žemėlapius. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama inventorizuojant visas miškų valdas (sklypinė miškų inventorizacija) arba atrankos metodu (nacionalinė miškų inventorizacija).
3. Nacionalinė miškų inventorizacija (NMI) – visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą, leidžianti turėti žinomo tikslumo miškų būklės rodiklius šalies ir administracinių vienetų ar jų junginių (apskričių, rajonų grupių) lygmenyje. Jos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai.
4. Sklypinė miškų inventorizacija (SMI) – miško valdų inventorizacija, suskirstant jas inventorizaciniais vienetais (kvartalais, miško sklypais), nustatant kiekvienam sklypui taksacinius rodiklius, charakterizuojančius medynų, miško ir kitų žemių gamtinę bei ūkinę būklę.
5. Valstybinė miškų apskaita – valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu gautų, apdorotų ir susistemintų kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma, leidžianti įvertinti gamtinę ir ūkinę miškų būklę, racionaliai valdyti miškų išteklius, juos tausoti, naudoti, atkurti ir organizuoti racionalų miškų ūkį šalies ir valstybinių miškų valdytojų lygmenyje.
6. Miškotvarkos duomenų informacinė sistema – vieninga valstybinės miškų apskaitos, valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių statistinių bei informacinių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo, teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta miškų ūkio valstybinio valdymo sprendimų priėmimui ir miško ūkinės veiklos organizavimui.
7. Miškotvarkos projektas – tai teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai.
8. Miškų tvarkymo schema – tai tam tikram regionui ar miškų valdytojui parengtas miškotvarkos projektas, kuriame, remiantis miškų suskirstymu į grupes bei pogrupius, jų pasiskirstymu pagal nuosavybės formas, saugomų teritorijų buvimu ir atsižvelgiant į bendrąsias socialines, ekonomines bei ekologines sąlygas, nustatoma bendra miško žemių naudojimo politika ir jų tvarkymo koncepcija.
9. Vidinės miškotvarkos projektas – atskiros valstybinės ar privačios valdos miškų konkretus tvarkymo projektas, apimantis SMI duomenų, miško valdoje vykdytos ūkinės veiklos ir ankstesnių miškotvarkos projektų įgyvendinimo analizę, naujų miškų ūkio priemonių pagrindimą ir suprojektavimą, atsižvelgiant į šios analizės rezultatus ir miškų tvarkymo schemų reikalavimus. Vidinės miškotvarkos projektą sudaro SMI duomenys, projektinė dalis ir kita medžiaga, kurią numato Lietuvos miškotvarkos taisyklės.
10. Miškų inventorizacija, neturinti valstybinės miškų inventorizacijos statuso – privačių miško valdų inventorizacija SMI metodu, atliekama miško savininkų iniciatyva ir lėšomis, norint parengti atskirus miško valdų miškotvarkos projektus. Šios inventorizacijos duomenys įgauna valstybinės miškų inventorizacijos duomenų statusą, tik patvirtinus individualius miškotvarkos projektus ir įvedus šiuos duomenis į miškotvarkos duomenų bazes.
II. Valstybinė miškų inventorizacija
Inventorizacijos objektai
12. Sklypinės miškų inventorizacijos (toliau – SMI) objektai yra miškų valdos ar jų junginiai. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose inventorizuojama miško ir valstybinė ne miško žemė. Privačiose valdose inventorizuojama tik miško žemė. SMI duomenų pagrindu atliekama valstybinė miškų apskaita, rengiami miškotvarkos projektai.
Inventorizacijos vykdytojai, jų teisės ir pareigos
14. Valstybinę miškų inventorizaciją vykdo Valstybinis miškotvarkos institutas, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.
15. Valstybinės miškų inventorizacijos vykdytojai ar jų įgalioti darbuotojai turi teisę įeiti į visas miško valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti iš miškų valdytojų, savininkų, Valstybinio miškotvarkos instituto, agrarinės reformos tarnybų, kitų institucijų.
Inventorizacijos darbų planavimas ir periodiškumas
17. Valstybinės miškų inventorizacijos perspektyvinius planus rengia Aplinkos ministerija ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
18. Valstybinė SMI susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas – 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisias metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė SMI atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. SMI pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai.
19. Miškų inventorizacija, neturinti valstybinės inventorizacijos statuso, atliekama be paruošiamųjų darbų vienu etapu, inventorizacijos trukmę nustatant sutartiniais pagrindais.
Teisiniai inventorizacijos darbų pagrindai
21. Valstybinės miškų inventorizacijos teisinius pagrindus nusako Miškų įstatymas, Aplinkos ministerijos patvirtintos Lietuvos miškotvarkos taisyklės ir Nacionalinės miškų inventorizacijos nuostatai, ši Tvarka.
Inventorizacijos darbų finansavimas ir kontrolė
24. Miškų inventorizacijos, neturinčios valstybinės inventorizacijos statuso, darbus sutartiniais pagrindais finansuoja šių darbų užsakovai.
III. VALSTYBINĖ MIŠKŲ APSKAITA
Valstybinės miškų apskaitos objektas ir vykdytojai
29. Valstybinės miškų apskaitos vykdytojai turi teisę gauti reikalingą informaciją iš valstybinės miškų inventorizacijos vykdytojų, miškų valdytojų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinių miškų kontrolės padalinių.
Valstybinės miškų apskaitos terminai
31. Valstybinė miškų apskaita atliekama:
- kiekvienų metų sausio 1 d. būklei – kasmetinė miškų apskaita;
- kas 5 metai – išplėstinė miškų apskaita.
IV. MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
Bendrosios nuostatos
36. Miškotvarkos projektas yra miško ūkio organizavimo pagrindas. Miškotvarkos projektai rengiami visoms miško valdoms.
39. Miškotvarkos projektus rengia fiziniai ir juridiniai asmenys. Miškotvarkos projektų autoriais gali būti atestuoti ir turintys išduotą atestatą specialistai. Atestavimo tvarką ir atestato formą nustato Aplinkos ministerija. Miškotvarkos projektų rengėjai turi teisę gauti duomenis iš centralizuotos miškotvarkos duomenų bazės ir iš visų miškų valdytojų, kuriems rengiami miškotvarkos projektai. Miškotvarkos projektų autoriai atsako už miškotvarkos projektų, inventorizacijos, ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybę.
40. Miškotvarkos projektai rengiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintų Lietuvos miškotvarkos taisyklių ir Miškotvarkos projektų programų reikalavimus.
41. Miškotvarkos projektų rengimas valstybės miškuose finansuojamas valstybės lėšomis, privačiuose miškuose – miškų savininkų lėšomis.
42. Vidinės miškotvarkos projektai galioja 10 metų (vykmetį), jeigu jų tvirtinimo metu nenustatytas kitoks galiojimo laikas. Esant reikalui, Aplinkos ministerija gali projekto galiojimo trukmę sumažinti ar prailginti iki 5 metų.
Miškotvarkos projektų valstybiniuose miškuose rengimas, derinimas ir tvirtinimas
44. Miškotvarkos projekto rengimas susideda iš paruošiamųjų darbų, projekto rengimo, derinimo ir pateikimo tvirtinti. Paruošiamieji darbai pradedami, baigus aerofotografavimo darbus, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
45. Rengiant miškotvarkos projektus, organizuojami trys miškotvarkos pasitarimai, kuriuose dalyvauja miškų valdytojai, Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, saugomų teritorijų tarnybų atstovai, miškotvarkos projektų rengėjai arba jų atstovai, projektų autoriai, o antrajame ir trečiajame miškotvarkos pasitarimuose – dar ir projektų recenzentai. Šiuos pasitarimus organizuoja Aplinkos ministerija.
46. Pirmasis miškotvarkos pasitarimas rengiamas, užbaigus paruošiamuosius darbus, bet ne vėliau kaip iki balandžio 15 d. Jame svarstomi klausimai, susiję su kai kurių tvarkomų objektų miškotvarkos darbų ypatumais, teritorijų planavimu, pagal įvairius teisės aktus tvarkytinais ypač vertingais bei saugomų teritorijų miškais, ir kiti. Pirmajam miškotvarkos pasitarimui miškotvarkos projektų rengėjai parengia tvarkomų objektų miškų tvarkymo schemas, kuriuose nurodomas miškų pasiskirstymas pagal nuosavybę ir valdytojus, numatomas miškų priskyrimas grupėms ir kategorijoms, pažymimos esamos ir projektuojamos saugomos teritorijos bei saugomi objektai. Miškų tvarkymo schemų aiškinamuosiuose raštuose numatomos miško naudojimo strateginės kryptys, rekomendacijos miškų ūkio veiklos vystymo bei miškingumo reguliavimo klausimais. Protokoliniu pasitarimo sprendimu priimamas nutarimas dėl miškų tvarkymo schemų suderinimo ir jų pateikimo tvirtinti. Šio protokolo pagrindu miškų tvarkymo schemas per 10 darbo dienų tvirtina aplinkos ministras.
47. Pirmajame miškotvarkos pasitarime tvirtinami miškotvarkos projektų recenzentai ir projektų autoriai.
48. Antrasis miškotvarkos pasitarimas rengiamas pabaigus SMI lauko darbus ir atlikus pagrindinius projektinius skaičiavimus, bet ne vėliau kaip iki balandžio 15 d. Prieš antrąjį miškotvarkos pasitarimą (ne vėliau kaip prieš dvi savaites) projektų autorių parengti aiškinamieji raštai pateikiami Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai, miškų valdytojams ir miškotvarkos projektų recenzentams.
49. Antrojo miškotvarkos pasitarimo metu apsvarstomos miško kirtimų bei atkūrimo apimtys, gali būti koreguojamos miškų tvarkymo schemos. Pagrindinių kirtimų apimtys skaičiuojamos pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pasitarimo metu priimti sprendimai įforminami protokolu, kuris laikomas suderinimo dokumentu.
50. Projektų autoriai parengtus miškotvarkos projektus pateikia Aplinkos ministerijai tvirtinti iki spalio 1 d.
51. Aplinkos ministerija parengtiems valstybinių miškų miškotvarkos projektams apsvarstyti rengia III miškotvarkos pasitarimą. Protokoliniu pasitarimo sprendimu priimamas nutarimas dėl vidinės miškotvarkos projektų suderinimo ir jų pateikimo tvirtinti. Šio protokolo pagrindu miškotvarkos projektus per 10 darbo dienų tvirtina aplinkos ministras.
52. Dėl stichinių nelaimių (audrų, gaisrų, ligų, kenkėjų) bei kitų priežasčių miškuose įvykus dideliems pakitimams, miškotvarkos projektus valstybinių miškų valdytojų užsakymu tikslina miškotvarkos projektų rengėjai. Miškotvarkos projektų pakeitimus tvirtina Aplinkos ministerija šios Tvarkos 50 ir 51 punktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
Privačių miškų miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas
53. Privačių miškų miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šia Tvarka, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, regiono miškų tvarkymo schemomis bei kitais miškotvarkos darbus ir miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.
54. Miškotvarkos projektai rengiami privačioms miško valdoms, kurių nuosavybė įteisinta, įregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje ir vietoje pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis. Privačioms miško valdoms rengiami tik vidinės miškotvarkos projektai.
55. Pagrindas miškotvarkos projektui rengti yra užsakovo sutartis su projekto rengėju. Užsakovu gali būti miško savininkas arba savininkų grupė.
56. Projekto autorius supažindina savininką (ar jo įgaliotą atstovą) su esamais miško valdos ankstesnės inventorizacijos duomenimis, miškų tvarkymo schemomis, projekto rengimo ir derinimo tvarka, išklauso savininko pageidavimų.
57. Parengtus miškotvarkos projektus derina Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai. Kai projektai rengiami valdoms, esančioms saugomose teritorijose, juos derina ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Kai projektai rengiami valdoms, esančioms valstybiniuose parkuose ar valstybinių rezervatų apsaugos zonose, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai turi gauti išvadas dėl miškotvarkos projekto derinimo iš valstybinio parko direkcijos ar valstybinio rezervato direkcijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
58. Derinti pateikti projektai registruojami miškotvarkos projektų registravimo žurnale, kurio formą tvirtina Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Derinant projektus, derintojai tikrina:
58.1. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai pagal esamą miškotvarkos medžiagą arba, kilus neaiškumams, natūroje – suprojektuotų ūkinių priemonių suderinamumą su ūkinėmis priemonėmis, suprojektuotomis kaimyninėse valdose, taksacinių rodiklių (medyno rūšinės sudėties, vyraujančios medžių rūšies amžiaus, medynų skalsumo) nustatymo ir suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumą.
58.2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai – suprojektuotų ūkinių priemonių atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
59. Parengtus miškotvarkos projektus derinti su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniais miškų kontrolės padaliniais ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais pristato projektų rengėjai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
60. Per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo, miškotvarkos projektai suderinami arba projektų autoriams turi būti pranešamos priežastys, dėl kurių miškotvarkos projektai nederinami ir kas turi būti taisoma.
61. Miškotvarkos projektų derinimo metu padaryti nežymūs pataisymai įforminami atskiru įrašu, įrašomi nauji duomenys ir pasirašoma prie atliktų taisymų bei nurodoma taisymų data.
62. Suderinti miškotvarkos projektai pateikiami tvirtinti Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
63. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija per 5 darbo dienas nuo miškotvarkos projektų pateikimo patikrina suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumą ir juos patvirtina arba praneša projektų autoriams priežastis, dėl kurių miškotvarkos projektai netvirtinami.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
64. Miškotvarkos projektus tvirtina Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
65. Patvirtinti miškotvarkos projektai užregistruojami. Miškotvarkos projektas įsigalioja, jį užregistravus ir suteikus atitinkamą numerį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
66. Patvirtinti ir užregistruoti miškotvarkos projektai pateikiami miško valdos savininkui, projektą derinusioms institucijoms ir Valstybiniam miškotvarkos institutui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
67. Derinti pateiktų ir užregistruotų miškotvarkos projektų registarvimo žurnale bei patvirtintų ir įregistruotų miškotvarkos projektų kokybę tikrina Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (saugomose teritorijose), Aplinkos ministerijos įgalioti darbuotojai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
68. Jei kontrolės metu miškotvarkos projektai įvertinami blogai, juos pripažinti negaliojančiais gali miškotvarkos projektus tvirtinanti institucija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
69. Galiojantys miškotvarkos projektai gali būti koreguojami tik tada, kai pasikeitė ūkinių priemonių vykdymą ir projektavimą reglamentuojantys teisės aktai arba po stichinių nelaimių būtina koreguoti suprojektuotas ūkines priemones. Tuo atveju, jei medynai pakito dėl juose vykdytos ūkinės veiklos, projekto koreguoti negalima. Bet koks patvirtintų ir įregistruotų miškotvarkos projektų koregavimas turi būti derinamas ir tvirtinamas 54–63 punktuose nustatyta tvarka, prie registracijos numerių prirašomi koregavimą liudijantys indeksai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
V. MIŠKOTVARKOS DUOMENŲ CENTRALIZUOTAS KAUPIMAS, TVARKYMAS IR PATEIKIMAS MIŠKŲ SAVININKAMS BEI VALDYTOJAMS
Miškotvarkos duomenų informacinė sistema
71. Aplinkos ministerija organizuoja miškotvarkos duomenų informacinę sistemą, užtikrinančią miškotvarkos duomenų kaupimą, tvarkymą ir pateikimą vartotojams. Ją sudaro centrinė duomenų bazė, veikianti Valstybiniame miškotvarkos institute, ir paskirstytosios duomenų bazės, veikiančios miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose. Valstybinis miškotvarkos institutas užtikrina duomenų bazių tvarkymą ir programinį aprūpinimą.
73. Duomenų bazių struktūrą ir formavimo tvarką, taip pat reikalavimus pirminiams dokumentams nustato Lietuvos miškotvarkos taisyklės.
Duomenų bazių naudojimas ir informacijos teikimas
75. Valstybinis miškotvarkos institutas valstybinės miškų inventorizacijos ir valstybinės miškų apskaitos duomenis jų vartotojams pateikia tokia apimtimi ir taip sugrupuotus, kaip tai numatyta Lietuvos miškotvarkos taisyklėse, Valstybinės miškų apskaitos nuostatuose.
76. Miškų savininkams ir valdytojams, taip pat jų įgaliotiems asmenims informacija apie jų miškų valdas teikiama nemokamai. Kitiems suinteresuotiems juridiniams ar fiziniams asmenims informacija teikiama pagal atskiras duomenų pateikimo sutartis, kuriose numatoma duomenų perdavimo tvarka, apimtys ir kitos sąlygos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. 442, 2002-08-12, Žin., 2002, Nr. 84-3665 (2002-08-30), i. k. 102301MISAK00000442
Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos pakeitimo