Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 41-2030, i. k. 11311RRISAK001V-608
LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2013 m. balandžio 15 d. Nr. 1V-608
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktu ir įgyvendindamas 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugos kokybės gerinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 71) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL 2008 L 52, p. 3):
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1V-803, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13536
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriaus
2013 m. balandžio 15 d.
įsakymu Nr. 1V-608
(Lietuvos Respublikos ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriaus
2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 1V-803
redakcija)
UNIVERSALIOSIOS PAŠTO PASLAUGOS NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – paslauga) teikimo nuostolių apskaičiavimo bendruosius reikalavimus, paslaugos, kurios paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo tvarką, paslaugos teikimo nuostolių apskaičiavimo ir informacijos pateikimo reikalavimus.
2. Taisyklės taikomos teikėjui, kuris Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 310 „Dėl Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl Nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, (toliau – Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklės) nustatyta tvarka pateikia prašymą kompensuoti praėjusių vienų finansinių metų (toliau – praėjęs ataskaitinis laikotarpis) paslaugos teikimo nuostolius.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Ekonomiškai naudinga vietovė – nepelninga vietovė, kurioje ilgo laikotarpio pajamos, gautos už visas teikėjo teikiamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, viršijo sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, todėl paslaugą teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.
3.2. Ekonomiškai naudingi naudotojai – paslaugos naudotojai (toliau – naudotojai), esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems teikdamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, per ilgą laikotarpį teikėjas gavo daugiau pajamų, nei patyrė sąnaudų.
3.3. Ekonomiškai nenaudinga vietovė – nepelninga vietovė, kurioje per ilgą laikotarpį buvo patirtas mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, teikimo nuostolis, todėl teikėjas neteiktų paslaugos, jei nebūtų įpareigotas ją teikti.
3.4. Ekonomiškai nenaudingi naudotojai – naudotojai, esantys ekonomiškai naudingoje vietovėje, kuriems teikdamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, per ilgą laikotarpį teikėjas patyrė daugiau sąnaudų, nei gavo pajamų.
3.5. Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value) – prognozavimo metodais nustatytas per ilgą laikotarpį galimų gauti pajamų už suteiktinas paslaugas ir galimų šių paslaugų teikimo sąnaudų skirtumas, diskontuotas vidutine svertine kapitalo kaina.
3.7. Nepelninga vietovė – geografinė vietovė, kurioje praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo sąnaudos, patirtos teikiant paslaugą, viršijo pajamas, gautas už suteiktą paslaugą.
3.8. Pelninga vietovė – geografinė vietovė, kurioje praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu teikėjo pajamos, gautos už suteiktą paslaugą, viršijo arba buvo lygios sąnaudoms, patirtoms teikiant paslaugą.
3.9. Savireklama – reklama, kai teikėjas, teikdamas paslaugą ir (ar) naudodamas su paslaugos teikimu susijusias priemones, reklamuoja pats save, savo dukterines bendroves, savo ir (ar) dukterinių bendrovių teikiamas mažmenines paslaugas, įskaitant pašto paslaugą. Savireklama siejama su nauda, kurią teikėjas ir (ar) jo dukterinė bendrovė gauna iš naudotojų dėl to, kad teikėjo taikytais rinkodaros ir rėmimo metodais naudotojų pasąmonėje sukurta nuomonė apie teikėją ir (ar) jo dukterines bendroves skatina juos pasirinkti būtent teikėjo ir (ar) jo dukterinių bendrovių teikiamą paslaugą.
3.10. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklėse ir Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-625 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės).
II SKYRIUS
PASLAUGOS teikimo NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Skaičiuojant paslaugos teikimo nuostolius, siekiama nustatyti tuos nuostolius, kuriuos teikėjas patyrė dėl to, jog yra įpareigotas teikti paslaugą, t. y. siekiama nustatyti paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nulemtų nuostolių dydį.
5. Siekiant apskaičiuoti paslaugos teikimo nuostolius pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą, turi būti nustatyta paslauga, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti. Kiekvienai struktūrinei schemos daliai atskirai turi būti apskaičiuotos pajamos, gautos už teikėjo suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, sąnaudos, patirtos teikiant šias paslaugas, ir suteiktų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, kiekis.
6. Teikėjas, siekdamas nustatyti paslaugą, kurios neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, privalo pajamas, gautas už teikėjo suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, sąnaudų apskaitos sistemoje apskaityti ir paskirstyti pagal geografines vietoves ir pagal naudotojus.
7. Teikėjas pajamas, gautas už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, sąnaudų apskaitos sistemoje privalo apskaityti ir paskirstyti pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus. Sąnaudų apskaitos sistemoje turi būti aiškiai identifikuojamos geografinės vietovės bei jose už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, gautos pajamos ir patirtos sąnaudos.
8. Paslaugos, kuri nebūtų teikiama, jei teikėjas nebūtų įpareigotas ją teikti, pajamos ir sąnaudos sąnaudų apskaitos sistemoje turi būti apskaitomos atskirai nuo kitos teikėjo teikiamos pašto paslaugos pajamų ir sąnaudų.
9. Skaičiuojant paslaugos teikimo nuostolius, turi būti įvertintos visos, t. y. tiek pelningai, tiek nuostolingai, teikiamos mažmeninės paslaugos, įskaitant paslaugą. Laikoma, kad mažmeninės paslaugos, įskaitant paslaugą, teikiamos:
9.1. pelningai, kai pajamos, gautos už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, viršijo sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas;
10. Į teikiamų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, sąnaudas turi būti įtraukiama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, apskaičiuota pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.
11. Teikėjas, skaičiuodamas paslaugos teikimo nuostolius, privalo išskirti pajamas ir sąnaudas pagal šias paslaugas:
12. Taisyklių 11 punkte nurodytos pašto siuntos ir (ar) siuntiniai turi būti apskaitomi pagal gavimo ir siuntimo faktą, registruotajai pašto siuntai nepriskirtos siuntos naudotojams turi būti priskirtos vadovaujantis priežastingumo principu.
13. Teikėjas privalo paslaugos teikimo nuostolius apskaičiuoti tokia tvarka:
13.2. apskaičiuoti paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, pajamas ir sąnaudas;
13.3. apskaičiuoti pajamų, gautų už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, ir sąnaudų, patirtų per praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, neigiamą skirtumą (toliau – skirtumas);
14. Teikėjas, skaičiuodamas NN ir RN, privalo taikyti ekonomiškai pagrįstus metodus ir (ar) modelius, remtis savo apskaitos sistemoje sukauptais duomenimis ir Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) ar kitų NN ir RN apskaičiuoti reikalingus duomenis kaupiančių institucijų duomenimis. Teikėjas, prognozuodamas ateities veiklos rodiklius, privalo vadovautis objektyvumo principu, pagal kurį per ataskaitinį laikotarpį gautas pajamas ir patirtas sąnaudas teikėjas turi apskaityti ir paskirstyti nešališkai ir vadovaudamasis priežastingumo principu.
III SKYRIUS
PASLAUGOS, KURIOS TEIKĖJAS NETEIKTŲ, JEI NEBŪTŲ ĮPAREIGOTAS JĄ TEIKTI, NUSTATYMO TVARKA
15. Teikėjas, atsižvelgdamas į Taisyklių 6 punkto nuostatas, privalo atskirai apskaityti praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamas, gautas už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudas, patirtas teikiant šias paslaugas, pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą.
16. Geografinė vietovė turi atitikti Lietuvos Respublikos apskritis, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, ar paslaugos teikimo vietas. Geografinė vietovė turi atitikti šiuos reikalavimus:
16.2. atitinkamo pašto infrastruktūros elemento ar kitos priemonės, aptarnaujančios naudotojus, diegimui ar (arba) panaikinimui reikalingas atskiras investicinis sprendimas;
17. Siekiant identifikuoti paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, teikėjas privalo Taisyklių 11 punkte nurodytas paslaugas už kiekvieną praėjusį ataskaitinį laikotarpį išskirti į:
18. Teikėjas nepelningoje vietovėje teikiamą paslaugą privalo išskirti į:
19. Ekonomiškai naudinga ir ekonomiškai nenaudinga vietovės yra nustatomos atsižvelgiant į visų teikėjo pajamų, gautų už suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas, skirtumą ir įvertinus ilgo laikotarpio poveikį, t. y. apskaičiavus teikiamų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, grynąją dabartinę vertę (toliau – NPV).
20. Ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiama paslauga turi būti identifikuojama pagal atskirus naudotojus, t. y. paslaugos, suteiktos atskiriems naudotojams, pajamas ir sąnaudas.
21. Teikėjas, vertindamas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą paslaugą, privalo vertinti visas toje geografinėje vietovėje teikėjo teikiamas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą.
22. Teikėjas ekonomiškai naudingoje vietovėje teikiamą paslaugą privalo išskirti į:
23. Ekonomiškai nenaudingiems naudotojams teikiama paslauga turi būti identifikuojama pagal paslaugą, suteiktą atskiriems naudotojams, t. y. vertinamos visos teikėjo pajamos, gautos už atskiriems naudotojams suteiktas mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugą, ir sąnaudos, patirtos atskiriems naudotojams teikiant šias paslaugas.
24. Teikėjas turi apskaičiuoti praėjusio ataskaitinio laikotarpio paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, vienetų skaičių, bendrą pajamų, gautų už šią suteiktą paslaugą, sumą ir sąnaudų, patirtų teikiant šią paslaugą, sumą.
25. Nustatant NPV, turi būti prognozuojamos visų teikėjo suteiktinų mažmeninių paslaugų, įskaitant paslaugą, pajamos ir patirtinos sąnaudos. Paslaugos pajamos ir sąnaudos turi būti išskirtos pagal kiekvieną Taisyklių 11 punkte išskirtą paslaugą. Prognozės turi būti atliekamos objektyviai, nešališkai, vadovaujantis priežastingumo principu ir ekonomiškai pagrįstais prognozavimo metodais, kurių taikymą turi raštu patvirtinti teikėjo vadovas.
26. Nustatant NPV, kiekvieno prognozuojamo ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų skirtumas diskontuojamas vidutine svertine kapitalo kaina, pastarąją apskaičiuojant pagal Sąnaudų apskaitos taisyklių reikalavimus.
27. Jei NPV didesnė už nulį (0), laikoma, kad teikėjas paslaugą teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti.
IV SKYRIUS
PASLAUGOS TEIKIMO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMAS
29. Teikėjas turi skaičiuoti paslaugos teikimo nuostolius pagal šią formulę:
kur:
PN – paslaugos teikimo nuostoliai;
(Pi – (PPi + PENi)) – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;
Pi – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį suteiktą paslaugą;
(PPi + PENi) – pajamos, kurias uždirbtų teikėjas, net jei nebūtų įpareigotas teikti paslaugą;
PPi – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pelningoje vietovėje suteiktą paslaugą;
PENi – pajamos, gautos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį ekonomiškai naudingoje vietovėje ekonomiškai naudingiems naudotojams suteiktą paslaugą;
(Si – (SPi + SENi)) – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti;
Si – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą;
(SPi + SENi) – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą, kurią teikėjas teiktų, net jei nebūtų įpareigotas ją teikti;
SPi – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą pelningoje vietovėje;
SENi – sąnaudos, patirtos praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikiant paslaugą ekonomiškai naudingoje vietovėje ekonomiškai naudingiems naudotojams;
N – NN ir RN suma, išreiškiama pinigine verte.
30. Skaičiuojant NN ir RN dydį, turi būti įvertintos bent šios NN ir RN rūšys:
30.1. buvimo visur nauda – nauda, kurią teikėjas gauna turėdamas pašto tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; per šį pašto tinklą visi naudotojai gali naudotis teikėjo teikiama pašto paslauga ir pasiekti bet kurį adresatą;
30.2. naudotojų duomenų bazės nauda – nauda, gauta atlygintinai teikiant adresų ir pašto indeksų duomenų bazės duomenis, naudojamus teikiant paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir (arba) nauda, gauta teikiant su šios duomenų bazės naudojimu susijusias paslaugas;
30.3. reklamos nauda – pajamos, gautos iš teikėjo kitiems asmenims arba savo dukterinėms bendrovėms teikiamos reklamos, skelbiamos ant viešam naudojimui skirtų pašto dėžučių, kitų pašto infrastruktūros objektų ar paslaugos teikimo vietose, ir (arba) pajamos, gautos už reklamą paslaugos teikimo metu;
30.4. reputacijos nauda – savireklamos teikiama nauda, kai teikėjas, teikdamas paslaugą ar naudodamas paslaugos teikimo priemones, reklamuoja save, savo ar dukterinių bendrovių teikiamas paslaugas, tarp jų – pašto paslaugą; teikėjas gauna šią naudą dėl to, kad jo taikyti rinkodaros ir rėmimo metodai skatina naudotojus pasirinkti teikėjo teikiamas paslaugas; reputacijos naudos dydis turi būti siejamas su rinkodaros ir rėmimo išlaidomis, kuriomis būtų siekiama gauti tokią pačią naudą, jeigu įpareigojimo teikti paslaugą nebūtų;
30.5. mokesčių lengvatų nauda – ekonominė nauda, kurią teikėjas gauna dėl teisės aktuose numatytų paslaugos ir (ar) tiesiogiai su paslaugos teikimu susijusių tiekiamų prekių ir (ar) paslaugų apmokestinimo išimčių ir (ar) lengvatų (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvata);
31. Kiekviena NN ir RN rūšis, ją įvertinus pagal Taisyklių 30 punktą, turi būti išreiškiama pinigine verte.
V SKYRIUS
INFORMACIJOS PATEIKIMAS
33. Teikėjas, Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikdamas prašymą kompensuoti praėjusio ataskaitinio laikotarpio paslaugos teikimo nuostolius, kartu su prašymu turi pateikti:
33.1. praėjusio ataskaitinio laikotarpio paslaugos teikimo nuostolių (išskyrus NN ir RN įvertinimą) apskaičiavimo ataskaitą pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą;
33.2. objektyviais kriterijais pagrįstus paaiškinimus, kurių naudotojų ar jų grupių jis neaptarnautų, kurios paslaugos neteiktų, kuri geografinė vietovė nebūtų aptarnaujama, jeigu teikėjas nebūtų įpareigotas teikti paslaugą, įskaitant tokios paslaugos nustatymo algoritmo aprašymą (taikytų metodų ir (ar) modelių aprašus su prielaidomis ir informacijos šaltiniais, pajamų ir sąnaudų skaičiavimų rezultatus ir skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus) pagal Taisyklių 1 priede pateiktą schemą;
33.3. apie kiekvieną geografinę vietovę pagal kiekvieną Taisyklių 11 punkte nurodytą paslaugą pateikti tokią informaciją:
33.3.1. paslaugos, kurios teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, vienetų skaičių, pajamas, gautas teikiant šią paslaugą, sąnaudas, patirtas teikiant šią paslaugą, ir investicijų grąžą;
33.4. paslaugos teikimo nuostolių apskaičiavimo aprašymą (detalūs skaičiavimai, logika, formulės ir panašiai);
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-803, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13536
Universaliosios pašto paslaugos
nuostolių apskaičiavimo taisyklių
1 priedas
UNIVERSALIOSIOS PAŠTO Paslaugos, kurios Teikėjas neteiktų, jei nebūtų įpareigotas ją teikti, nustatymo schema
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-803, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13536
Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių
2 priedas
Praėjusio Ataskaitinio laikotarpio UNIVERSALIOSIOS PAŠTO paslaugos teikimo Nuostolių (išskyrus Nematerialios naudos ir rinkos naudos įvertinimą) apskaičiavimo ataskaita
Universalioji pašto paslauga
|
Vienetai |
Pajamos |
Sąnaudos |
|
||||||
Pajamos, gautos už suteiktą universaliąją pašto paslaugą, iš viso, Eur (Pi) |
Pajamos, gautos už suteiktą universaliąją pašto paslaugą pelningoje vietovėje, iš viso, Eur (PPi) |
Pajamos, gautos už suteiktą universaliąją pašto paslaugą ekonomiškai naudingoje vietovėje, ekonomiškai naudingiems naudotojams iš viso, Eur (PENi) |
Pajamų rezultatas, Eur: (Pi – (PPi+(PENi)) (1) |
Sąnaudos, patirtos teikiant konkrečią universaliąją pašto paslaugą, iš viso, Eur (Si) |
Sąnaudos, patirtos teikiant universaliąją pašto paslaugą pelningoje vietovėje, iš viso, Eur (SPi) |
Sąnaudos, patirtos teikiant universaliąją pašto paslaugą ekonomiškai naudingoje vietovėje ekonomiškai naudingiems naudotojams, iš viso, Eur (SENi) |
Sąnaudų rezultatas, Eur: (Si – (SPi+(SENi)), (2) |
Nuostoliai (išskyrus nematerialią naudą ir rinkos naudą), iš viso, Eur (3): (3) = (1) – (2) |
||
Iki 2 kilogramų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iki 10 kilogramų pašto siuntinių surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iki 20 kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-803, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13536
Universaliosios pašto paslaugos
nuostolių apskaičiavimo taisyklių
3 priedas
Nematerialios naudos ir rinkos naudos įvertinimo ataskaita
Nematerialios naudos ir rinkos naudos rūšis |
Nematerialios naudos ir rinkos naudos vertė, Eur |
Reklamos nauda |
|
Naudotojų duomenų bazės nauda |
|
Buvimo visur nauda |
|
Reputacijos nauda |
|
Mokesčių lengvatų nauda |
|
Iš anksto apmokėtų pašto mokos ženklų nauda |
|
Filatelijos nauda |
|
Kita nemateriali nauda ir rinkos nauda |
|
Nemateriali nauda ir rinkos nauda, iš viso: |
|
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-803, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13536
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Įsakymas
Nr. 1V-803, 2017-08-21, paskelbta TAR 2017-08-22, i. k. 2017-13536
Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 1V-608 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo