PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 488
redakcija)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingi atsitikimai darbe) ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais ar nedraudžiamaisiais įvykiais tvarką, nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) išmokų: ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui (toliau – apdraustasis) mirus, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus (toliau kartu – nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos) skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

3. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8 ir 10 dalyse.

Punkto pakeitimai:

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

II SKYRIUS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PRIPAŽINIMAS

DRAUDŽIAMAISIAIS ĮVYKIAIS

4. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, esant Įstatymo 6 straipsnio 1–6 dalyse nurodytoms sąlygoms, dirbant tarnybinių komandiruočių laiku, t. y. vykdant darbdavio užduotį (-is) paskirties vietoje, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos metu, taip pat esant komandiruotėje – kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.

5. Nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu jie įvyko Įstatymo 7 straipsnyje numatytomis sąlygomis, o įvykio (-ių) aplinkybės įrodomos šia tvarka:

5.1. jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo nusikalstamos veikos ir jos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos procesiniai dokumentai, teismo nuosprendžiai, nutartys ar kiti teismo procesiniai dokumentai. Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (apdraustąjį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga pripažįstami draudžiamuoju įvykiu. Administracinis nusižengimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas vadovaujantis administracinį nusižengimą tiriančios institucijos surašytais administracinių nusižengimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais;

5.2. jeigu apdraustasis sąmoningai siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, įskaitant savižudybę ar pasikėsinimą į savo gyvybę ar sveikatą, ir tai įrodoma vadovaujantis teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvada;

5.3. jeigu apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu, ir tai nustatoma vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros ar medicinos ekspertizės įstaigų išvadomis, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ar ūmi profesinė liga pasireiškė dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė kiti sveikatos sutrikimai;

5.4. jeigu apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais) ir tai įrodoma tyrimo metu, pateikiant teisiškai reikšmingus įrodymus;

5.5. kai prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi vadovaujantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvadomis.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

6. Lėtinės profesinės ligos pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais, kai nustatoma, kad asmenys, kuriems nustatyta profesinė liga, įsigaliojus Įstatymui, t. y. po 2000 m. sausio 1 d., buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

7. Pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą nedraudžiamuoju įvykiu pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės).

Jeigu neblaivumas ar apsvaigimas nenustatytas Taisyklėse nustatyta tvarka, šis faktas įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o jeigu tyrimo nėra, – pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus, taip pat vadovaujantis darbdavio sudarytos komisijos ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada.

8. Nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai įforminti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka arba, jeigu įvykis yra įvykęs pareigūnams, kariams ar asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pareigūnų, karių ar asmenų, atliekančių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Profesinės ligos turi būti ištirtos ir pripažintos profesinėmis ligomis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai), nustatyta tvarka.

10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teritorinio skyriaus specialistai (atstovai) turi teisę dalyvauti tiriant sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, ūmias profesines ligas, jei gauna darbdavio (draudėjo) pranešimus apie įvykius; taip pat turi teisę dalyvauti tiriant lėtines profesines ligas, jei gauna Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) teritorinio skyriaus kvietimą.

Tais atvejais, kai Fondo valdybos teritorinis skyrius gauna Nuostatų 14 punkte nurodytus papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudžiamuoju įvykiu, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl papildomo tyrimo atlikimo (kreipiantis nurodomas asmens, dėl kurio prašoma atlikti papildomą tyrimą, vardas, pavardė ir gimimo data), o atliekant papildomą tyrimą privalo jame dalyvauti. Fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistai (atstovai) dėl ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos nustatymu, tyrimu (diagnozės patvirtinimu ar paneigimu), taip pat su sprendimais dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ir papildomo tyrimo, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, dalyvauti jos posėdžiuose, kuriuose sprendžiami ginčytini klausimai, ir dalyvauti atliekant profesinės ligos tyrimą.

Jeigu Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, jie raštu išdėsto ir pateikia tyrėjui nesutikimo motyvus. Nesutikimo motyvai pridedami prie nelaimingo atsitikimo darbe akto ar profesinės ligos priežasčių tyrimo akto ir yra tyrimo medžiagos sudedamoji dalis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

11. Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais klausimus nagrinėja Fondo valdybos teritorinis skyrius, kuriame vykdoma draudėjo (įmonės, įstaigos, institucijos ar organizacijos, kurioje dirba (dirbo) ar tarnauja (tarnavo) apdraustasis) apskaita, o profesinių ligų – Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų, karių ar asmenų, atliekančių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių apskaita vykdoma Fondo valdybos Vilniaus skyriuje, naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze (toliau kartu – pareigūnai ar kariai), nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais klausimus nagrinėja ir sprendimus dėl Įstatyme numatytų išmokų jiems skyrimo ir mokėjimo priima Fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

12. Vykdydamas nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos patvirtinimo aktus ar institucijos, kurioje nukentėjusysis tarnauja (tarnavo), pateiktas šios institucijos nustatytos formos tyrimo komisijos išvadas (toliau – išvada), aktus ir gautus kitus Nuostatų 14 punkte nurodytus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką ir kitas nelaimingam atsitikimui pripažinti draudžiamuoju įvykiu būtinas aplinkybes. Fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų (duomenų), pagal įvykio aplinkybes būtinų nelaimingam atsitikimui darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu (kreipiantis nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir teiktini dokumentai (duomenys).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

13. Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1 ar N-2), išvadą arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus, nurodytus Nuostatų 14 punkte, arba kai šie aktai ir (ar) kiti dokumentai (duomenys) gaunami iš Valstybinės darbo inspekcijos pagal duomenų teikimo sutartį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

14. Vykdant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1 ar N-2), išvada arba profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos patvirtinimo aktu, taip pat vertinami kiti prie aktų pridėti ar papildomai gauti dokumentai (duomenys):

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

14.1. darbo laiko apskaitos žiniaraštis;

14.2. darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir kita;

14.3. pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas);

14.4. darbdavio (draudėjo) įsakymas dėl komandiruotės;

14.5. įvykio schema;

14.6. liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes;

14.7. pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą;

14.8. dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra duomenų apie apdraustojo asmens neblaivumą ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų;

14.9. teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius nusižengimus tiriančių institucijų;

14.10. profesinės rizikos įvertinimo dokumentai;

14.11. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

14.12. atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada;

14.13. kiti dokumentai (duomenys), kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos priežastį.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

15. Fondo valdybos teritorinis skyrius, vykdydamas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, privalo nustatyti, ar:

15.1. įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje dirba (dirbo) ar tarnauja (tarnavo) apdraustasis, apskaita yra (buvo) vykdoma Fondo valdybos teritoriniame skyriuje tą dieną (tuo laikotarpiu), kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar buvo nustatyta ūmi profesinė liga;

15.2. draudėjas moka ar privalo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas (išskyrus tuos atvejus, kai nurodytų įmokų mokėjimo terminai dar nepraėję arba kai šias įmokas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojai);

15.3. asmuo įrašytas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą arba draudėjas yra pateikęs Fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimą apie asmens, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, valstybinio socialinio draudimo pradžią.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

16. Nuostatų 10–14 punktai netaikomi, jei nelaimingi atsitikimai darbe įvyko ar profesinės ligos nustatytos pareigūnams ar kariams, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą privalomai draudžiamiems nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kurie vykdo ar vykdė veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Tokiais atvejais išvadą pateikia institucija, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas ar karys. Išvada pateikiama Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Išvadoje turi būti nurodytos visos Įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytos sąlygos ir aplinkybės, turinčios reikšmės nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažįstant draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu, pareigūno ar kario vardas, pavardė, gimimo data.

Pareigūno ar kario nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūra pradedama, kai institucija, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas ar karys, pateikia išvadą. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą, vadovaujamasi tik išvada. Kiti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimu susiję dokumentai nepateikiami. Jeigu išvadoje trūksta informacijos sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu priimti, nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nagrinėjantis Fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipiasi į nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą tyrusį subjektą su motyvuotu prašymu suteikti papildomos informacijos, pagal įvykio aplinkybes būtinos nelaimingam atsitikimui darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu (kreipiantis nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir konkretūs teiktini dokumentai (duomenys)). Prašoma informacija pateikiama, jeigu ji gali būti pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

17. Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu, kuriame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, nuorašas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS) arba kopija išsiunčiama registruotu paštu:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

17.1. apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, ir jo darbdaviui (profesinės ligos atveju – paskutiniam darbdaviui, pas kurį dirbusio apdraustojo darbo sąlygos lėmė profesinę ligą);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

17.2. apdraustajam mirus:

17.2.1. sutuoktiniui (-ei) ir kitiems šeimos nariams, nurodytiems Įstatymo 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 dalyje, kurių giminystę patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenys;

17.2.2. asmenims, kurie, teikdami prašymus skirti vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikė dokumentus (civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus ar civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus, archyvų pažymas ar kitus), įrodančius santuokos ar giminystės ryšį su apdraustuoju ir galinčius patvirtinti jų teisę į vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus;

17.2.3. kitiems asmenims, kurie nurodyti kaip apdraustojo šeimos nariai asmenų pateiktuose prašymuose skirti vienkartinę ar periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus;

17.2.4. apdraustojo darbdaviui.

III SKYRIUS

LIGOS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE AR PROFESINĖS LIGOS IŠMOKA

18. Teisę gauti ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoką (toliau – ligos išmoka) turi apdraustieji, nurodyti Įstatymo 4 straipsnyje, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamas (išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 23 ir 24 punktuose). Teisę gauti ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į jų turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Teisę gauti ligos išmoką turi ir asmenys, kurie draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, už juos mokant įmokas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

19. Tais atvejais, kai asmens teisė į ligos išmoką atsirado jo laikinojo nedarbingumo metu ir asmuo turi teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, mokama ligos išmoka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

20. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, iki bus priimtas sprendimas dėl jo pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu, ligos išmoka mokama Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka perskaičiuojama pagal Nuostatų 21, 22, 26–29 punktus ir išmokamas ligos išmokos skirtumas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1362, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21862

21. Ligos išmoka skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo (draudimo) laikotarpiu, įskaitant ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykusius atleidimo iš darbo dieną.

22. Ligos išmoka mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė). Ligos išmoka mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu, išduotu vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1362, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21862

23. Ligos išmoka neskiriama, o paskirtos išmokos mokėjimas nutraukiamas, esant Įstatymo 17 straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir nustačius šias aplinkybes:

23.1. nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga nepripažinti draudžiamaisiais įvykiais;

23.2. nustatoma, kad apdraustasis, draudėjas ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis apie draudžiamąjį įvykį ar suklastotus dokumentus; taip pat tuo atveju, jeigu nepateikė visų reikiamų dokumentų;

23.3. apdraustasis nedarbingumo laikotarpiu dirbo (tarnavo, studijavo, atliko praktiką) ar dėl ligos neprarado darbo pajamų.

24. Asmeniui, be pateisinamų priežasčių pažeidusiam elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Pateisinamomis priežastimis laikoma: ūmus asmens sveikatos sutrikimas, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas, šeimos nario mirtis, ūmi liga, kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo pažeistos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Priežastys pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami ir (ar) gaunami jas patvirtinantys dokumentai ir (ar) duomenys.

Dokumentus su duomenimis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio nedarbingumo metu taisyklės pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikia institucija, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys. Vadovaujantis šiais dokumentais ir informacija, ligos išmoka Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

25. Jei asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, nustatytos iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo arba jei įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju (Nuostatų 23.1 papunktis), ligos išmoka mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

26. Kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo asmens pajamos, nurodytos Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Asmenų, kurie nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, draudžiamosiomis pajamomis laikomos sumos, nuo kurių už juos mokamos įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui iš valstybės biudžeto asignavimų.

27. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1362, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21862

28. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ligos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, 2 dydžių sumą dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

29. Jeigu apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, ligos išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

IV SKYRIUS

NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ IR PERIODINĖ KOMPENSACIJOS

30. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) iš naujo nustato, kad asmuo, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo ir jo darbingumo netekimo procentas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus dydžius, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

30¹. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu laikotarpiu, sumą dalijant iš 12.

Asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos netekto darbingumo periodinei kompensacijai apskaičiuoti (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 20 straipsnio 2 dalis) apskaičiuojamos šio asmens per paskutinius paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, pabaigos, turėtų draudžiamųjų pajamų sumą dalijant iš 12.

Papildyta punktu:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

31. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iš naujo nustato, kad asmens, turėjusio teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas sumažėjo (ne mažiau kaip iki 30 procentų) arba padidėjo, netekto darbingumo periodinė kompensacija perskaičiuojama nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos, nustatant naują darbingumo netekimo koeficientą (d).

32. Ne viso mėnesio netekto darbingumo periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

33. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį (už praėjusį mėnesį) iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo termino pabaigos.

34. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo dėl darbingumo lygio priežasčių – nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, netekto darbingumo periodinė kompensacija jam mokama vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

35. Jeigu asmens, gaunančio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, netektas darbingumas pakartotinai sumažėja (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis) iki Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų dydžių, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe ar nustatytą profesinę ligą mokama Nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

36. Jeigu asmens, gavusio netekto darbingumo periodinę ir vienkartinę kompensacijas (ar vienkartinės kompensacijos skirtumą), netektas darbingumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos išskaičiuojama išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį:

36.1. išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį apskaičiuojama vienkartinę kompensaciją (ar jos skirtumą) dalijant iš 24 mėnesių laikotarpio kalendorinių dienų ir dauginant iš likusio iki 24 mėnesių laikotarpio pabaigos kalendorinių dienų skaičiaus;

36.2. iš apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos kiekvieną mėnesį išskaičiuojama po 20 procentų periodinės kompensacijos, iki bus išskaičiuota išmokėtos vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis.

37. Asmeniui, nukentėjusiam dėl kelių įvykių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato darbingumo netekimo procentą dėl kiekvieno įvykio atskirai. Dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio skiriamos atskiros netekto darbingumo kompensacijos.

38. Jeigu darbingumo netekimo lygis buvo nustatytas teismo sprendimu, nustačius naują mažesnį darbingumo netekimo procentą, netekto darbingumo kompensacija atitinkamai sumažinama tik teismo tvarka. Nustačius naują didesnį darbingumo netekimo procentą dėl darbingumo lygio priežasčių – nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar profesinės ligos, netekto darbingumo kompensacija atitinkamai perskaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

PERIODINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS

39. Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi asmenys, nurodyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje.

40. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama kaip ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, laikant, kad netekta 100 procentų darbingumo (d = 1). Apskaičiuotas kompensacijos dydis dalijamas iš vienetu padidinto asmenų, turinčių teisę šią išmoką gauti, skaičiaus (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) ir gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, kaip nurodyta Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Ne viso mėnesio periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.

41. Pasikeitus asmenų, turinčių teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, skaičiui, išmokos dydis perskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado ši aplinkybė, pirmos dienos.

42. Mirusiojo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama jų mokymosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijų pagal nuolatinės formos studijų programas laikotarpiu.

43. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus gavėjai, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, privalo per 30 kalendorinių dienų nuo kiekvienų mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pradžios pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie jų mokymąsi, kurioje turi būti nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, patvirtinama, kad šis asmuo mokosi šioje švietimo įstaigoje, ir pateikiami duomenys apie mokslo trukmę ir formą (toliau – švietimo įstaigos išduota pažyma), išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi, nurodyti švietimo įstaigos išduotoje pažymoje, gaunami elektroniniu būdu Nuostatų 58 punkte nustatyta tvarka. Jeigu per šiame punkte nurodytą terminą tokia pažyma nepateikiama ir duomenys apie mokymąsi negaunami elektroniniu būdu, laikoma, kad šie gavėjai neatitinka periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sąlygų, nustatytų Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir šios išmokos mokėjimas jiems stabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo neatitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, pirmos dienos. Iš naujo atsiradus Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms ir asmeniui pateikus atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie jo mokymąsi arba duomenis apie mokymąsi (asmens vardą, pavardę, gimimo datą, patvirtinimą, kad asmuo mokosi šioje švietimo įstaigoje, duomenis apie mokslo trukmę ir formą) gavus elektroniniu būdu, išmokos mokėjimas atnaujinamas Įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje ir Nuostatų 62 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

44. Už laikotarpį nuo mokslo metų atitinkamoje švietimo įstaigoje pabaigos iki mokslo metų toje švietimo įstaigoje pradžios periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama mirusiojo vaikams, vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tęsia mokslą tais pačiais kalendoriniais metais ir per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų pradžios pateikia pažymą, patvirtinančią asmens mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį.

Mirusiojo vaikui, baigusiam bendrojo ugdymo programą ar jos dalį ir tais pačiais kalendoriniais metais pradėjusiam mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti pagal nuolatinės formos studijų programą, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus už vasaros atostogų laiką išmokama, jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų toje švietimo įstaigoje pradžios jis pateikia švietimo įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią mokymąsi švietimo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi, nurodyti švietimo įstaigos išduotoje pažymoje, gaunami elektroniniu būdu Nuostatų 58 punkte nustatyta tvarka. Nutraukus mokymąsi, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus baigiama mokėti Nuostatų 45 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

45. Kai mirusiojo vaikai nuo 18 iki 24 metų baigia ar nutraukia mokslą, jiems periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po mokymosi ar studijų pagal nurodytas programas baigimo ar nutraukimo mėnesio, pirmos dienos.

45¹. Mirusiojo sutuoktiniui (sutuoktinei) sudarius kitą santuoką, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po santuokos sudarymo mėnesio, pirmos dienos.

Papildyta punktu:

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

46. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama vaikui, vyresniam kaip 18 metų, kuris apdraustojo mirties dieną mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, jeigu jis pateikia švietimo įstaigos, kurioje mokosi, išduotą pažymą, patvirtinančią mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus išmokama nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos ir toliau mokama Nuostatuose nustatyta tvarka.

Jei asmuo, turintis teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl išmokos skyrimo kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių po to, kai ši išmoka buvo paskirta kitiems asmenims, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems periodinės draudimo išmokos gavėjams mokama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.

Jeigu teisę į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi tik vienas asmuo, kuris pradėjo mokytis ar studijuoti po apdraustojo mirties, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus jam pradedama mokėti nuo mokymosi ar studijų pradžios.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

VI SKYRIUS

VIENKARTINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS

47. Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri apskaičiuojama Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius.

Mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, kurie apdraustojo mirties dieną mokosi įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programas, iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui atitinkamos švietimo įstaigos išduotą pažymą apie mokymąsi, išskyrus atvejus, kai duomenys apie mokymąsi, nurodyti švietimo įstaigos išduotoje pažymoje, gaunami elektroniniu būdu Nuostatų 58 punkte nustatyta tvarka. Asmenų, kurie iki 18 metų buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), teisei į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus nustatyti duomenys apie neįgalumą (invalidumą) (asmens vardas, pavardė, nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis (invalidumo grupė), specialieji poreikiai, jo (jų) nustatymo termino pradžios ir pabaigos datos) gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį arba turi būti pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

48. Mirusiojo šeimos nariai, pateikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, Fondo valdybos teritorinį skyrių informuoja apie kitus jiems žinomus mirusiojo šeimos narius, draudžiamojo įvykio dieną turėjusius teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, nurodydami asmens vardą, pavardę, faktinės gyvenamosios vietos adresą. Jeigu asmenys patys nėra pateikę prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir šių asmenų giminystės ryšio ar santuokos su apdraustuoju nepatvirtina Gyventojų registro duomenys, Fondo valdybos teritorinis skyrius raštu arba elektroniniu būdu informuoja nurodytus asmenis apie galbūt egzistuojančią jų teisę į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį ir nurodo šios teisės įgyvendinimo sąlygas, nustatydami ne ilgesnį kaip 3 mėnesių nuo informavimo rašto išsiuntimo dienos terminą Gyventojų registro duomenims patikslinti arba Nuostatų 55 punkte nurodytiems dokumentams, patvirtinantiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

49. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tik tada, kai teisę į ją turinčių asmenų giminystės ryšį ar santuokos su apdraustuoju faktą patvirtina Gyventojų registro duomenys arba dokumentai, patvirtinantys teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

50. Mirusiojo šeimos narys gali atsisakyti jam priklausančios vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalies tik visų kitų šeimos narių naudai. Atsisakymas turi būti patvirtintas notaro. Tokiu atveju atsisakyta išmokos dalis lygiomis dalimis išdalijama likusiems mirusiojo šeimos nariams. Jeigu teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turintis mirusiojo šeimos narys per Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesikreipia dėl išmokos skyrimo ar jos neatsisako, jam priklausanti išmokos dalis kitiems teisę į išmoką turintiems šeimos nariams neskiriama ir lieka neišmokėta.

51. Teisė į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos, įgyvendinama šia tvarka:

51.1. Prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (-ų) gimimo.

51.2. Moteris, kuri laukiasi mirusiojo apdraustojo vaiko (-ų), iki vaiko (-ų) gimimo Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią jos nėštumą, taip informuodama Fondo valdybos teritorinį skyrių, kad į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduoja ir apdraustojo vaikas (-ai), gimsiantis (-ys) po jo mirties. Tokiu atveju atitinkama išmokos dalis paliekama būsimam (-iems) vaikui (-ams);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

51.3. Jeigu per Nuostatų 51.1 papunktyje nustatytą terminą nuo vaiko (-ų) gimimo dienos vaiko (-ų) vardu nepateikiamas prašymas (-ai) skirti vienkartinę draudimo išmoką ir suėjus šiam terminui Gyventojų registro duomenys nepatvirtina, kad per 300 dienų nuo apdraustojo mirties moteriai, teigusiai, kad ji laukiasi mirusiojo asmens vaiko (-ų), gimė vaikas (-ai), kurio (-ių) gimimo įraše tėvu yra įrašytas apdraustasis, palikta išmokos dalis lygiomis dalimis išmokama mirusiojo šeimos nariams, turintiems teisę į šią išmoką.

51.4. Vaikui (-ams), gimusiam (-iems) po apdraustojo mirties, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tuo atveju, jeigu vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas apdraustasis. Jeigu prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam (-iems) vaikui (-ams) negali būti tenkinamas dėl to, kad teisme nebaigta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, sprendimas dėl išmokos skyrimo ar padalijimo kitiems šeimos nariams priimamas nelaukiant atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo arba tėvystės nustatymo registravimo.

VII SKYRIUS

IŠMOKŲ SKYRIMAS, MOKĖJIMAS IR PERSKAIČIAVIMAS

52. Prašymą skirti Įstatyme nustatytas išmokas, išskyrus ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos išmoką, su Nuostatuose nurodytais dokumentais asmuo pateikia tam Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita, o išmokas dėl profesinės ligos – Fondo valdybos teritoriniam skyriui pagal asmens gyvenamąją vietą, deklaruotą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus pareigūnus ir karius (jie prašymus teikia Fondo valdybos Vilniaus skyriui). Asmuo prašymą dėl ligos išmokos gali pateikti bet kuriam Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Jeigu asmuo prašymą pateikia kitam Fondo valdybos teritoriniam skyriui, prašymas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas persiunčiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka atitinkamam Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Prašyme turi būti nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir išmokos, dėl kurios kreipiamasi, rūšis. Jeigu asmuo yra pateikęs prašymą pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos jam skiriama pagal tą patį prašymą. Prašymas gali būti teikiamas atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių (toliau – tiesiogiai), paštu arba per EGAS.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

53. Prie prašymo skirti ligos išmoką turi būti pateikti šie dokumentai arba juos išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:

53.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jei prašymas teikiamas ne per EGAS. Prašymą teikiant tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma); prašymą teikiant paštu, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

53.2. išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir draudėjo (-ų) pranešimas išmokai skirti (forma NP-SD2). Nurodyto pranešimo (forma NP-SD2) formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Fondo valdybos direktorius;

53.3. draudžiamąjį įvykį patvirtinantys dokumentai, nurodyti Nuostatų 14 punkte (jeigu jie nepateikti arba duomenys negauti iš Valstybinės darbo inspekcijos pagal duomenų teikimo sutartį).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

54. Prie prašymo skirti netekto darbingumo vienkartinę arba periodinę kompensaciją turi būti pateikti šie dokumentai arba dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:

54.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jei prašymas teikiamas ne per EGAS. Prašymą teikiant tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma); prašymą teikiant paštu, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

54.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma arba duomenys apie darbingumo netekimą, gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;

54.3. draudžiamąjį įvykį patvirtinantys dokumentai, nurodyti Nuostatų 14 punkte (jeigu jie nepateikti arba duomenys negauti iš Valstybinės darbo inspekcijos pagal duomenų teikimo sutartį).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

55. Prie prašymo skirti vienkartinę ir periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus turi būti pateikti šie dokumentai arba dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), konsulinio pareigūno, kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos:

55.1. į išmoką pretenduojančio asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jei prašymas pateikiamas ne per EGAS. Prašymą teikiant tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuris, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (dokumento kopija nedaroma); prašymą teikiant paštu, teikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

55.2. apdraustojo asmens mirties liudijimas arba kitas mirties faktą įrodantis dokumentas;

55.3. santuokos liudijimas arba kitas santuokos faktą įrodantis dokumentas, jeigu dėl išmokos kreipiasi mirusiojo sutuoktinis;

55.4. mirusiojo vaikų gimimo liudijimai arba kiti vaikų gimimo faktą įrodantys dokumentai;

55.5. švietimo įstaigų pažymos, jeigu mirusiojo vaikai, vyresni kaip 18 metų, mokosi (studijuoja), arba duomenys apie mokymąsi (studijas), gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;

55.6. teismų sprendimai, įrodantys į išmoką pretenduojančio asmens išlaikymo faktą;

55.7. mirusiojo gimimo liudijimas arba kitas gimimo faktą įrodantis dokumentas, jeigu dėl išmokos kreipiasi mirusiojo tėvas (įtėvis) arba motina (įmotė);

55.8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymėjimas, jeigu teisė gauti išmoką priklauso nuo asmens nedarbingumo ar dalinio darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo), arba šie duomenys, gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį;

55.9. draudžiamąjį įvykį patvirtinantys dokumentai, nurodyti Nuostatų 14 punkte (jeigu jie nepateikti arba duomenys negauti iš Valstybinės darbo inspekcijos pagal duomenų teikimo sutartį).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

56. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos pagal kiekvieno asmens, turinčio teisę gauti šias išmokas, atskirą prašymą.

57. Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos išmokos jų gavėjams, persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę ar gyvenantiems kitoje valstybėje, mokamos tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktai ar tarptautinės sutartys netaikomi, apdraustųjų asmenų šeimos nariai, gyvenantys trečiosiose šalyse ar persikėlę nuolat gyventi į trečiąją šalį ir turintys teisę į vienkartinę ir (ar) periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikia reikiamus dokumentus Nuostatų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

58. Jeigu Fondo valdybos teritorinis skyrius iš kitų institucijų ar įstaigų dokumentus ar duomenis gauna pagal duomenų teikimo sutartis arba iš valstybės, žinybinių registrų ir (ar) valstybės, savivaldybių informacinių sistemų, dokumentų pateikti nereikia.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

59. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią Fondo valdybos teritoriniame skyriuje gaunamas asmens prašymas skirti išmoką. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba gauti ne visi duomenys, kurių reikia išmokai skirti, ir prašymo skirti išmoką priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, Fondo valdybos teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos prašyme nurodytu būdu turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

60. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos skiriamos Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos pareigūnams ir kariams skiriamos Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

61. Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento (duomens) gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

62. Nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, sprendimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų (išskyrus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visos Nuostatuose nurodytos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų ar patvirtintų jų kopijų, reikalingų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokoms paskirti, gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos skyrimo turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo dėl darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo apskundimo termino pabaigos, o tuo atveju, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), – nuo Ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino pabaigos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą, nurodydama apskųsto sprendimo numerį ir datą. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai apie gautą skundą, nurodydama apskųsto sprendimo numerį ir datą. Sprendimas dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo sustabdymo, pratęsimo, atnaujinimo ir nutraukimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų apie aplinkybes, kurioms esant šios kompensacijos ar išmokos mokėjimas sustabdomas, pratęsiamas, atnaujinamas ar nutraukiamas, ar patvirtintų šių dokumentų kopijų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

63. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo diena laikoma diena, nuo kurios galioja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatytas darbingumo netekimo procentas. Nustatytas darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos galioja iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) nustatyto termino pabaigos.

64. Darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pasikeitimo diena laikoma diena, nuo kurios galioja pakartotinai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas darbingumo netekimo procentas.

65. Atsisakęs skirti išmoką, Fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui pateikia per EGAS arba išsiunčia registruotu paštu sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti išmoką priežastis ir informacija apie sprendimo apskundimo tvarką bei terminus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

66. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokamos už praėjusį mėnesį.

67. Asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, priklausančios išmokos (netekto darbingumo vienkartinė ir periodinė kompensacijos) skiriamos ir mokamos po paleidimo iš pataisos įstaigos.

68. Išmokų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

69. Išmokos pervedamos į asmenų, turinčių teisę į šias išmokas, asmenines sąskaitas kredito ar mokėjimo įstaigoje.

70. Neteko galios nuo 2022-02-12

Punkto naikinimas:

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

71. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5–7 dalimis.

Tais atvejais, kai yra paskirta ne viena netekto darbingumo periodinė kompensacija, nustatant mokėtinų išmokų dydžius, išmokos sumuojamos.

VIII SKYRIUS

PAREIGŪNAMS IR KARIAMS TAIKOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

72. Pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigūnams ir kariams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo išmokos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų) Fondo valdybos Vilniaus skyrius per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti socialinio draudimo išmoką priėmimo dienos raštu praneša institucijai, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), apie pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką, nurodydamas pareigūno (-ų) vardą (‑us), pavardę (-es), gimimo datą (-as), pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką. Kartu pateikiama informacija apie pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) iš institucijai, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja Fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Institucija, kurioje tarnauja pareigūnas (-ai) ar karys (-iai), gavusi šią informaciją, pareigūnui (-ams) ar kariui (-iams) skiria ir moka kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

73. Apdraustaisiais tapę atleisti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir nuo 2017 m. sausio 1 d. išleisti į atsargą profesinės karo tarnybos kariai vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, pateikia rašytinį laisvos formos prašymą dėl kompensuojamojo uždarbio dalies, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas, skyrimo ir mokėjimo, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, sąskaitą mokėjimo ar kredito įstaigoje, į kurią turėtų būti pervedama nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis. Gavusi šį prašymą, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė įstaiga ar krašto apsaugos sistemos institucija Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikia laisvos formos prašymą dėl informacijos apie mokėtiną kompensuojamojo uždarbio dalį ir paskirtas bei mokamas (išmokėtas) socialinio draudimo išmokas pagal Įstatymą gavimo, nurodydama asmens vardą, pavardę ir gimimo datą. Fondo valdybos Vilniaus skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos prašymo gavimo dienos raštu praneša šiai institucijai apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką, kartu pateikia informaciją apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui iš vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jis tarnavo paskiausiai, skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį. Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė įstaiga ar krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai, gavusios šią informaciją, atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui skiria ir moka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

IX SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS

74. Asmens duomenų, gautų įgyvendinant Nuostatus, tvarkymo tikslas – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimas draudžiamaisiais ar nedraudžiamaisiais įvykiais, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų mokėjimas ir lėšų, skiriamų šioms išmokoms mokėti, apskaita.

75. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

76. Įgyvendindami Nuostatus, duomenų valdytojai užtikrina, kad jų atliekamas asmens duomenų tvarkymas atitiktų Reglamento (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, nuostatas.

Papildyta skyriumi:

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 488, 2017-06-21, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10822

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1074, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4803 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001074

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 420, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 51-1706 (2005-04-21), i. k. 1051100NUTA00000420

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 895, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3744 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000895

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 297, 2006-03-27, Žin., 2006, Nr. 35-1250 (2006-03-30), i. k. 1061100NUTA00000297

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 906, 2006-09-19, Žin., 2006, Nr. 100-3871 (2006-09-21), i. k. 1061100NUTA00000906

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 265, 2008-03-26, Žin., 2008, Nr. 38-1385 (2008-04-03), i. k. 1081100NUTA00000265

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2008-04-29, Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30), i. k. 1081000NUTARG083013

Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 170, 2009-03-09, Žin., 2009, Nr. 30-1183 (2009-03-19), i. k. 1091100NUTA00000170

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 957, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4476 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000957

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1779, 2009-12-23, Žin., 2009, Nr. 158-7165 (2009-12-31), i. k. 1091100NUTA00001779

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 178, 2010-02-24, Žin., 2010, Nr. 24-1133 (2010-02-27), i. k. 1101100NUTA00000178

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 310, 2010-03-24, Žin., 2010, Nr. 36-1716 (2010-03-30), i. k. 1101100NUTA00000310

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 957 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" pakeitimo

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1504, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 160-7582 (2011-12-28), i. k. 1111100NUTA00001504

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1549, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7777 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001549

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 374, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2226 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000374

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

16.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 128-6529 (2013-12-14), i. k. 1131000NUTARG136529

Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 25 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 103.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 27 straipsnio 1 daliai

17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 683, 2015-07-01, paskelbta TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10725

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1346, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20848

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

19.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 895, 2016-09-07, paskelbta TAR 2016-09-07, i. k. 2016-23328

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 488, 2017-06-21, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10822

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

21.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 238, 2018-03-14, paskelbta TAR 2018-03-20, i. k. 2018-04211

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

22.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1362, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21862

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

23.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1138, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-20, i. k. 2020-21732

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

24.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 108, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-11, i. k. 2022-02520

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo