Įsakymas netenka galios 2003-05-08:
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-117, 2003-05-02, Žin., 2003, Nr. 43-1982 (2003-05-07), i. k. 1032050ISAK001K-117
Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2002-01-31 iki 2003-05-07
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 15-457, i. k. 1012050ISAK00000026
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ VIDAUS AUDITO VADOVO PATVIRTINIMO
2001 m. sausio 31 d. Nr. 26
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2764),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 26
VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ VIDAUS AUDITO VADOVAS
I SKYRIUS. VIDAUS AUDITAS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovas (toliau – audito vadovas) yra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323) veikiančių vidaus audito tarnybų (vidaus auditorių) metodiniai nurodymai, kaip atlikti vidaus auditą valstybės įmonėse ir įstaigose (toliau – valstybės įstaigos).
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
2. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
2 skirsnis. Neteko galios nuo 2001-06-09
Skirsnio naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
III SKIRSNIS. VIDAUS AUDITAS VALSTYBĖS ĮSTAIGOSE
5. Valstybės įstaigose už vidaus audito tarnybos darbą atsako vidaus audito tarnybos vadovas arba vidaus auditorius (toliau – vidaus audito tarnybos vadovas). Vidaus audito tarnybos vadovas organizuoja tarnybos darbą pagal sudarytą metinį planą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
6. Vidaus audito tarnyba gali būti skaidoma į vidaus audito grupes, kurias sudarytų vidaus audito grupės vadovas, vyresnieji auditoriai ir auditoriai. Vidaus audito grupės vadovas:
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
7. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
8. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
9. Pagrindinė auditoriaus, vyresniojo auditoriaus veikla:
9.1. dalyvauti rengiant vidaus audito planą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
9.2. nustatyti faktus, įskaitant pokalbius su vadovybe bei vykdytojais, nustatyti pagrindines kontrolės priemones ir sistemas, patikrinti, kaip įgyvendinamos nuostatos ir kaip laikomasi procedūrų;
9.4. pateikti Audito grupės vadovui informaciją apie nustatytus faktus ir informuoti apie valstybės įstaigos veiklos silpnąsias vietas;
9.5. rengti vidaus audito ataskaitų projektus;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
IV SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PROCESAS VALSTYBĖS ĮSTAIGOSE
10. Vidaus audito procesas yra vidaus audito planavimas, informacijos tikrinimas ir įvertinimas, rezultatų pateikimas ir poauditinė veikla.
11. Metinis vidaus audito planas – svarbus vidaus audito sistemos elementas, kuris padeda nustatyti vidaus audito tikslus, darbų apimtį, veiklos sritis. Tai yra detalus vidaus audito tarnybos planuojamos veiklos išdėstymas atsižvelgiant į sąlygų pasikeitimus, institucijos vadovo rekomendacijas. Jame turi būti numatyta ne tik atskiri auditai, bet ir specialios užduotys, pavyzdžiui, pagal sukauptą informaciją vidaus kontrolės ir rizikos įvertinimo tikslinimas, mokymasis bei kvalifikacijos kėlimas, tarnybos veiklos metinė ataskaita ir kita.
Metinis vidaus audito planas turi būti paremtas institucijos rizikos įvertinimu, kurios pagrindu nustatyti vidaus audito prioritetai siekiant institucijai keliamų tikslų. Darbuotojai atlikti vidaus auditą parenkami atsižvelgiant į kiekvieno atliekamo vidaus audito pobūdį ir sudėtingumą, atlikimo laiką ir turimus išteklius. Šį planą sudaro vidaus audito tarnybos vadovas ir vėliau gali jį koreguoti dėl institucijos vadovo pasiūlymų, prioritetų, programų, planų ir rizikos faktorių pasikeitimų.
Metiniame vidaus audito plane reikia nurodyti: audito objektą; paskutinio atlikto šio objekto audito datą; audito tikslus; audito atlikimo trukmę; audito vykdytojus bei reikiamus išteklius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin., 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
12. Vidaus auditoriai turi parengti kiekvieno vidaus audito darbo programą. Šios programos sudaromos remiantis vidaus audito metiniu planu ir turi būti patvirtintos vidaus audito tarnybos vadovo prieš pradedant auditą. Darbo programoje turi būti nurodyta: vidaus audito procedūros, susijusios su audito informacijos rinkimu, analizavimu, interpretavimu ir dokumentavimu; audito tikslai, apimtys atsižvelgiant į riziką; kaip, kada ir kam turi būti pateikti audito rezultatai. Kiekvienos programos pakeitimas turi būti patvirtintas vidaus audito tarnybos vadovo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
Nr. 22, 2002-01-23, Žin., 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
13. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
14. Informacijos tikrinimas ir įvertinimas – tai analitinių audito procedūrų taikymas vertinant informaciją.
15. Auditoriai, kad galėtų pateikti audito rezultatus, turi:
16. Auditoriai, analizuodami ir vertindami informaciją, taiko šias analitines audito procedūras:
17. Auditoriaus darbo dokumentų struktūra, turinys ir forma priklauso nuo ministerijų, apskričių viršininkų administracijų arba kitų valstybės įstaigų specifikos. Svarbiausi auditoriaus dokumentai:
V SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO ETAPAI
18. Vidaus auditas skirstomas į etapus:
18.1. pranešimas apie vidaus auditą (5 pavyzdys). Rekomenduotina, kad pavaldžioms valstybės įstaigoms (struktūriniams padaliniams), kuriose pagal ketvirčio vidaus audito planą bus atliekamas vidaus auditas, turi būti pranešta prieš 5-10 darbo dienų. Siunčiamą pranešimą patvirtina įstaigos vadovas. Pranešimą reikia išsiųsti todėl, kad būtų laiku pateikti apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai.
5 pavyzdys
„Dėl............................................................................................................. metų vidaus audito
(pavaldžios valstybės įstaigos / struktūrinio padalinio pavadinimas)
Numatoma atlikti jūsų įstaigos (struktūrinio padalinio) vidaus auditą nuo............ iki...............
Vidaus auditą atliks .............. (pavardės ir pareigos).
Siunčiame dokumentų, kurie bus tikrinami vidaus audito metu, pavadinimų preliminarų sąrašą. Prašome patvirtinti, kad gavote pranešimą.“
Pavaldžios valstybės įstaigos (struktūrinio padalinio) vadovas gali pateikti prašymą atidėti vidaus audito atlikimą. Jeigu tokio prašymo nebuvo gauta, o numatytą patikrinimo dieną atitinkami pareigūnai nepateikia reikiamų dokumentų, vidaus auditorius arba, jei yra, vidaus audito grupės vadovas (toliau – vidaus audito grupės vadovas) turi išsiaiškinti su tos įstaigos (struktūrinio padalinio) vadovu dokumentų nepateikimo priežastis, surašyti jas ir pranešti apie tai vidaus audito tarnybos vadovui. Vidaus audito grupės vadovas negali keisti patvirtinto plano, negavęs vidaus audito tarnybos vadovo patvirtinimo;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
18.2. dokumentų pateikimo.
Prieš pradėdama vidaus auditą įstaigoje, vidaus audito grupė turi turėti pagrindinę informaciją apie įstaigą, ankstesnių metų audito ataskaitas, kuriose išdėstytos vis dar aktualios pastabos, pastabų, kurios buvo laikomos įvykdytomis ir kurias vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu reikia patikrinti kito audito metu, sąrašą, patikrinimo metu pastebėtų neatitikimų, trūkumų arba kitokių pažeidimų (jeigu jų buvo) sąrašą arba kokių nors kitų svarbių dalykų, kuriuos reikia išnagrinėti, sąrašą, kitą informaciją, kurią vidaus audito grupei reikia išnagrinėti vietoje;
18.3. informavimas apie vidaus audito ataskaitos projektą. Vidaus audito grupės vadovas, atlikus visas nustatytas vidaus audito procedūras, vidaus audito ataskaitos projektą pateikia audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovui, kad jis pateiktų ataskaitos projekto vertinimą. Išnagrinėjusi gautą vidaus audito ataskaitos projekto vertinimą, vidaus audito grupė parengia vidaus audito ataskaitą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
18.4. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
VI SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO APIMTIS
19. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
20. Vidaus audito grupė turi išnagrinėti įstaigos dokumentus, kad susidarytų nuomonę, ar:
20.1. visi apskaitos dokumentai tvarkomi laikantis nustatytos tvarkos, ar visi įrašai daromi tiksliai ir teisingai;
20.2. mokėjimo procedūros atliekamos pagal nustatytas taisykles ir nurodymus, ar teisingi aritmetiniai skaičiavimai;
20.4. visi sandoriai įtraukiami į apskaitą laikantis tos klasifikacijos, pagal kurią jie turi būti tvarkomi;
20.5. laiku suskaičiuojami nebaigtų atsiskaitymų sumų likučiai ir imamasi atitinkamų priemonių, kad sąskaitos būtų apmokėtos;
20.8. teisingai išmokami avansai ir subsidijos, suteikiamos paskolos, ar tinkamai tvarkoma jų apskaita ir ar grąžinamos permokos;
20.9. laiku gaunami ir sutikrinami banko sąskaitų išrašai su mokėjimų pavedimais, ar laiku daromos pataisos;
20.11. laikomasi nurodymų pildant kasos knygą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, inventoriaus ir kitus apskaitos registrus;
21. Vidaus audito dažnumas paprastai priklauso nuo vidaus audito tarnybos dydžio ir nuo padalinių, kuriuose per metus reikia atlikti auditą, skaičiaus. Visos įstaigos turi būti patikrinamos kartą per metus. Auditą galima atlikti dažniau – tai priklauso nuo sandorių skaičiaus, išlaidų dydžio, įsiskolinimo būklės, bendrosios įstaigos apskaitos būklės ir kt.
22. Kad būtų galima kontroliuoti, ar audituojamose valstybės įstaigose nedaroma pastabose nurodytų pažeidimų, valstybės įstaigos vidaus audito tarnyba turi pildyti žurnalą. Kartą per ketvirtį patikrinama, kas daroma atsižvelgiant į pastabas ir ar imamasi reikiamų priemonių, kad padėtis būtų ištaisyta. Tikrinant reikia nustatyti, ar nekartojami minėti pažeidimai.
VII SKIRSNIS. BENDRI REIKALAVIMAI TIKRINIMAMS
23. Išsamiai tikrinant parinktų mėnesių sandorius ir įrašus turi būti patikrinami visi per tuos mėnesius sudaryti sandoriai – nuo sąskaitos gavimo iki sumokėjimo tiekėjams. Sandoriai tikrinami pagal tokius ranka pildomus registrus arba Navision rinkmenas, kurie pateikiami 6 pavyzdyje.
6 pavyzdys
| Ranka pildomi registrai |
NAVISION rinkmenos |
| Mokėjimo paraiška ir atitinkamos sąskaitos bei užsakymai |
Pirminio užsakymo paraiškos įrašai su atitinkamomis ranka rašytomis sąskaitomis- faktūromis bei pirkimo užsakymais |
| Žurnalas |
|
| Didžioji knyga |
|
| Mokėjimo paraiškų registras |
Mokėjimų atlikimo būklės įrašas |
| Kasos ir banko sąskaitos likučiai su atitinkamais dokumentais, gaunamais iš banko |
Kasos ir banko sąskaitos likučiai su atitinkamais dokumentais, gaunamais iš banko |
24. Tikrinant mokėjimo paraiškas, reikia įsitikinti, kad:
24.1. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
24.2. duomenys apie tiekėją, nurodomi pirkimo užsakyme ir atitinkamoje sąskaitoje-faktūroje, atitinka mokėjimo paraiškoje nurodomus duomenis;
24.4. jeigu pirkimo užsakymas (dokumentas) ir sąskaita-faktūra pateikiama atlikus mokėjimo procedūrą, tai sandoris įregistruojamas kaip išankstinio mokėjimo sandoris;
24.5. mokėjimo paraiškoje nurodoma ta pati suma, kaip ir atitinkamoje sąskaitoje-faktūroje, ir ji atitinka tiekėjui pateikto užsakymo sumą;
25. Tikrinant biudžeto išlaidų sąmatos paskirstymo įrašus, reikia įsitikinti, kad:
25.1. per metus atlikti biudžeto išlaidų sąmatos paskirstymo pakeitimai atitinka nustatytas procedūras ir neviršija Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų asignavimų. Norint tuo įsitikinti, reikia nagrinėti visus biudžeto paskirstymo pakeitimus (nurodytus ranka pildomame biudžeto paskirstymo registre arba Navision biudžeto įrašuose) ir iš įstaigų gautus rašytinius prašymus atlikti pakeitimus;
26. Tikrinant apskaitos įrašus, reikia įsitikinti, kad:
26.2. apskaitos registre užregistruojama sandorio klasifikacija sutampa su atitinkamoje mokėjimo paraiškoje nurodoma klasifikacija;
26.5. įrašai didžiojoje knygoje atitinka buhalterinės apskaitos registrų duomenis;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
26.6. bendra sandorių suma, nurodoma buhalterinėse knygose, sutampa su išskaidytomis tų sandorių sumomis;
26.7. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
26.8. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
VIII SKIRSNIS. TIKRINIMAI
27. Nagrinėjant įrašus, susijusius su išmokomis personalui, reikėtų patikrinti, ar:
27.1. darbuotojų darbo užmokestis ir kitos personalui mokėtinos sumos apskaičiuojamos teisingai, ar nesusidaro permokos;
27.3. darbuotojų, įtrauktų į atlyginimų žiniaraštį, skaičius atitinka patvirtintą etatų sąraše darbuotojų skaičių;
27.7. teisingai užregistruojamos socialinio draudimo įmokos darbuotojų socialinio draudimo pažymėjimuose, ar išmokos iš socialinio draudimo lėšų likučio atitinka teisės aktuose leistinas išmokas;
28. Tikrinant išmokas dėl komandiruočių turi būti tikrinamos komandiruočių apyskaitos ir nustatyta, ar:
28.3. kartu su avanso apyskaita pateikiami ir pateisinamieji dokumentai: sąskaitos, bilietai, viešbučio sąskaitos ir kt.;
28.5. apmokant komandiruočių avanso apyskaitas, komandiruotės išlaidos tinkamai užregistruojamos ir laiku grąžinami komandiruočių avansai;
29. Tikrinant pirkimus reikėtų nustatyti, ar:
29.3. pakviečiami konkurso dalyviai (viešojo konkurso dalyviai), jeigu tai būtina pagal Viešųjų pirkimų įstatymą;
29.4. teikiant panašių prekių, gaunamų iš skirtingų šaltinių, užsakymus, kiek įmanoma, paisoma taupumo;
29.5. prekės aprašymas ir kokybė, pateikiami konkursiniame pasiūlyme, sutampa su pateikiamais prekių užsakyme;
29.9. tinkamai užregistruojamos siūlomos kainos ir kiti konkursiniame pasiūlyme apibrėžti svarbūs dalykai: mokesčiai, muitai, pakavimo ir siuntimo mokesčiai, komisiniai, pateikimo grafikas, pateikimo būdas ir t. t.;
29.10. jeigu taikomos kintamosios kainos, ar nurodoma pagrindinė konkursinė norma ir formulė, taikytina skaičiuojant kitimą;
29.12. priimamas tinkamiausias pasiūlymas, o jeigu ne, ar nurodomos pagrįstos priežastys, dėl kurių atmetami pasiūlymai;
29.13. tiekėjo pavadinimas, nurodomas pirkimo sutartyje, atitinka pavadinimą, nurodomą priimtame pasiūlyme;
29.18. pirkimo užsakymo pataisos daromos laikantis nustatytos tvarkos ir ar jos nekeičia priimto pasiūlymo statuso, palyginti su kitais pasiūlymais;
30. Nagrinėjant tiekėjų sąskaitas, reikia įsitikinti, kad:
30.1. sandoris neapmokamas iš anksto be dokumento apie prekių gavimą, pasirašyto parduotuvės darbuotojo ir užsakymą pateikiančio pareigūno, išskyrus atvejus, kai leidžiama mokėti avansus;
31. Tikrinant įrašus, susijusius su avansais tiekėjams, reikia įsitikinti, kad:
32. Tikrinant išrašus iš sąskaitos banke, reikia įsitikinti, kad:
32.3. bendra likusių mokėjimų suma suderinama su padarytų mokėjimo pavedimų ir banko atliktų mokėjimo pavedimų sumomis;
32.6. laiku likviduojami neatitikimai tarp likučių, įrašytų įstaigos registruose ir išrašuose iš sąskaitos banke;
33. Tikrinant kasos knygą, reikia:
33.8. patikrinti, ar visi įrašai apie įplaukas ir išmokas padaromi iš karto, kai tik jos atsiranda, ir yra patvirtinami;
33.12. patikrinti, ar kiekvieną mėnesį pateikiama užbaigiamojo kasos likučio analizė ir ar į likutį neįtraukiami neišmokėti likučiai, atsiradę daugiau kaip prieš vieną mėnesį;
34. Tikrinant sandorius, kai atsiskaitoma avansu, reikia nustatyti, ar:
35. Tikrinant materialinių vertybių sąskaitas, reikia atkreipti dėmesį, ar:
35.3. materialinės vertybės buhalterijoje įtraukiamos į apskaitą kiekine ir sumine išraiška pagal pavadinimus ir atsakingus asmenis;
35.5. kiekvienam ilgalaikio turto vienetui suteikiamas inventoriaus numeris ir šis numeris pažymimas ant kiekvieno daikto;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
35.6. buhalterija sistemingai kontroliuoja sandėlyje esančių materialinių vertybių gavimą ir išdavimą bei sutikrina savo materialinių vertybių apskaitos įrašus su sandėlyje daromais įrašais;
35.7. bet koks pačios įmonės (įstaigos) pasigamintas turtas taip pat užregistruojamas sandėlio registre;
35.12. patikrintas asmenų, turinčių įgaliojimus gauti ir išduoti materialines vertybes, sąrašas ir yra jų parašų pavyzdžiai;
35.13. materialinės vertybės nurašomos jų įsigijimo kainomis arba vidutinėmis kainomis, jeigu jos įsigyjamos skirtingomis kainomis;
35.14. išduotos materialinės vertybės užregistruojamos apskaitos registruose, o likučiai susumuojami tada, kai įvyksta sandoris;
36. Tikrinant, kaip atliekama materialinių vertybių inventorizacija, reikia įsitikinti, kad:
36.1. visos sandėlyje esančios materialinės vertybės tinkamai įtraukiamos į inventorizacijos aprašus;
36.5. inventorizacija atliekama taip, kad atskleistų nereikalingų atsargų pirkimo atvejus, lėtą apyvartą arba užsigulėjusias vertybes, trūkumą arba perteklių;
36.6. taikoma adekvati ir tinkama inventorizacijos atlikimo procedūra, o tikrinimo metu rasti neatitikimai deramai išnagrinėjami ir sureguliuojami;
37. Nagrinėjant, kaip realizuojamos atsargos, reikia įsitikinti, kad:
37.1. imamasi priemonių nustatyti ir atskirti netinkamas, perteklines ir pasenusias atsargas, jos realizuojamos pagal nustatytas procedūras;
38. Turi būti tikrinamos paslaugų sutartys, kurias sudarė įstaiga nuo praėjusio vidaus audito, kad būtų įsitikinta, jog jas sudarant laikomasi visų nustatytų taisyklių ir sutarčių sudarymo procedūrų. Atliekamas dokumentinis darbų (paslaugų) tikrinimas. Tikrinant konkursų, surengtų sutartims dėl paslaugų sudaryti, procedūras, reikia įsitikinti, kad:
39. Nagrinėjant įrašus, susijusius su gamybos įrankiais ir įrenginiais, reikia įsitikinti, kad:
39.4. nuomos mokesčiai už paskolintus gamybos įrankius ir įrenginius tinkamai apskaičiuojami ir periodiškai gaunami;
40. Tikrinant atlyginimų mokėjimą, įformintą žiniaraščiais, reikia įsitikinti, kad:
41. Tikrinant atliktų darbų aktus, reikia įsitikinti, kad:
41.1. už visus atliktus darbus ir visas pateiktas medžiagas, reikalingas specialiems darbams, mokama remiantis dokumentuose užfiksuotais įvertinimais ir pagal taisykles;
41.4. atliktos mokėjimo procedūros patikrinamos, įrašai yra aritmetiškai teisingi, nurodytos normos teisingos ir atitinka sutartį, tiksliai apskaičiuojami kiekiai bei sumos;
42. Tikrinant atliekamus ir atliktus darbus, siekiama nustatyti, ar:
42.6. sąskaitose nurodomi kiekiai ir normos sutampa su nurodomais įvertinimo dokumentuose ir sutartyse;
42.7. kai iš anksto sumokama už atliktą, bet neįvertintą darbą, visa mokama suma neviršija sutartyje nurodomos sumos už įvertintą darbą;
42.9. patikrinami dokumentai apie sumokėjimą už medžiagas su nuorodomis į tiekimo kainas, nurodytas sutartyje;
42.12. jeigu sutartis atšaukiama arba anuliuojama, tai nėra naudinga rangovui ir nuostolinga įstaigai;
42.13. mokesčiai už atskirai suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, vandenį, elektrą ir kt., išieškomi iš rangovo;
43. Tikrinant įstaigos gautas tikslines lėšas, reikia nustatyti, ar:
43.3. jeigu tikslinės lėšos numatytos tam tikrai programai vykdyti, ar ta programa iš tikrųjų įgyvendinama;
43.4. tikslinių lėšų likutis nepanaudojamas ir negrąžinamas dėl pagrįstų ir teisėtų priežasčių ir ar šis likutis atitinka tą darbo arba programos dalį, kurią dar reikės atlikti;
43.5. programa, kuriai tikslinės lėšos buvo skirtos, yra įgyvendinta ir nedaroma nereikalingų išlaidų;
43.7. nedaroma nereikalingų, nenumatytų išlaidų, neįtraukiami nuostoliai dėl netinkamai saugomų vertybių;
43.10. turtas, kuris visas arba jo didelė dalis įsigyta iš tikslinių lėšų, be išankstinio Vyriausybės pritarimo nenaudojamas kitiems tikslams;
44. Tikrinant įstaigos mokėjimo pavedimus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar:
44.2. lėšų gavėjo pavadinimas, banko kodas ir banko sąskaita sutampa su atitinkamais mokėjimo pavedimo rekvizitais;
44.4. bendros atliktų mokėjimo pavedimų sumos teisingos ir sutampa su sumomis, nurodomomis sąskaitose;
45. Kai tikrinama įmonė (įstaiga) dalyvauja materialinių vertybių gamyboje, tikrinama, ar:
45.13. pardavimą skolon patvirtina kompetentingas asmuo ir ar skolininkų mokėjimai tikrinami periodiškai;
46. Be pirmiau paminėtų įrašų, vidaus audito grupė turi patikrinti ir pateikti savo pastabas dėl:
47. Atliekant įplaukų vidaus auditą valstybės įstaigoje, turi būti įvertinama, ar:
47.1. visos pajamos, kurias gauna įstaiga, yra teisingai ir tinkamai įvertinamos, pripažįstamos ir pervedamos į valstybės iždo sąskaitą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
IX SKIRSNIS. VIDAUS AUDITO REZULTATAI
48. Baigus vidaus auditą, parengiama atlikto vidaus audito ataskaita. Ataskaita turi būti objektyvi, aiški, glausta, konstruktyvi ir parengta laiku. Ataskaitoje išdėstyta faktinė medžiaga turi būti nešališka, informacija neiškraipyta. Faktai, išvados ir rekomendacijos turi būti pateikti be išankstinio nusistatymo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
49. Bendroji vidaus audito ataskaitos taisyklė – smulkių ir kasdien pasitaikančių klaidų, kurios gali būti arba buvo ištaisytos vietoje, ataskaitoje minėti nereikia. Tačiau joje reikėtų nurodyti neatitikimus, kurie, nors ir yra ištaisyti, bet yra gana svarbūs ir į juos turi būti atkreipiamas vadovybės dėmesys. Svarstant, ką įtraukti į vidaus audito ataskaitą, atsižvelgiama į auditoriaus pastebėtus didesnius trūkumus.
50. Auditoriaus teiginiai turėtų remtis aiškiais, dokumentais pagrįstais įrodymais. Nepakanka pacituoti nurodymą arba įsakymą, kuris buvo pažeistas, reikia aiškiai išdėstyti faktinį arba galimą tokio nuokrypio poveikį įstaigos veiklai.
51. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
52. Ataskaitų forma ir jų turinys gali skirtis priklausomai nuo įstaigos veiklos ir audito pobūdžio, tačiau būtina nurodyti audito tikslą, apimtį ir rezultatus. Vidaus audito ataskaita dalijama į dvi dalis: 1-oje dalyje pateikiamas po ankstesnio audito likusių nepašalintų prieštaravimų sąrašas, be to, galima nurodyti, ar tai planinis patikrinimas, ar atliktas pagal specialų nurodymą. Taip pat turi būti aprašyta audito esmė ir trukmė. 2-oje dalyje pateikiami audito rezultatai – audito metu nustatyti faktai, išvados ir rekomendacijos. Nustatant faktus, reikia remtis standartais, normomis, prognozėmis. Audito išvados, įtrauktos į audito ataskaitą, turi būti aiškiai išskirtos. Jos gali būti daromos dėl visos veiklos arba tik dėl specifinių audituotos veiklos aspektų. Rekomendacijos grindžiamos vidaus auditorių nustatytais faktais ir išvadomis. Jose nurodoma, kokių reikia imtis priemonių esamai padėčiai ištaisyti. Jos gali būti bendro pobūdžio arba konkrečios.
53. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
54. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
55. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
56. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
57. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
58. Vidaus audito tarnybos vadovas turi patikrinti iš vidaus audito grupės arba vidaus auditoriaus gautą vidaus audito ataskaitą ir įsitikinti, kad:
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
58.5. dėl kiekvienos pastabos nurodytos pakankamos priežastys, kuriomis remiantis galima laikyti, kad į pastabą atsižvelgta;
58.9. audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovas buvo susipažinęs su šios vidaus audito ataskaitos projektu;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
59. Neteko galios nuo 2001-06-09
Punkto naikinimas:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin. 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
60. Tikimasi, kad audituotas struktūrinis padalinys arba pavaldi įstaiga, gavusi vidaus audito ataskaitą, papunkčiui pateiks atsakymus, kaip šalinami trūkumai, ar atsižvelgiama į pateiktas rekomendacijas jos darbo reglamente nustatytais terminais. Tai turi būti kontroliuojama pildant kontrolės žurnalą (10 pavyzdys).
Jeigu iš įstaigos laiku negaunamas atsakymas, reikia jai priminti. Antrą kartą, jeigu tai būtina, galima priminti dar po mėnesio. Tačiau jeigu atsakymas negaunamas ir tada, priemonių turi imtis valstybės įstaigos vadovas, o Lietuvos Respublikos finansų ministerija turėtų būti informuojama apie tokį vėlavimą.
10 pavyzdys
Įstaigos pavadinimas ir tikslus adresas
| Ataskaitos numeris |
Tikrinimo laikotarpis |
Vidaus audito ataskaitos data |
Audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovo susipažinimo su ataskaita data |
Vidaus audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų bei rekomendacijų punktų numeriai |
Pašalintų pažeidimų ir priimtų rekomendacijų numeriai ir datos pagal ataskaitą |
Nepašalintų pažeidimų ir nepriimtų rekomendacijų punktų numeriai pagal ataskaitą |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
61. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
62. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
63. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
64. Vidaus audito ataskaitos gali būti atiduodamos į archyvą nuo audito užbaigimo datos praėjus penkeriems metams su sąlyga, kad:
64.2. užbaigtas Valstybės kontrolės atliekamas auditas, kurio metu tikrintas tas laikotarpis, kaip ir vidaus audito tarnybos atlikto audito metu;
64.3. praėjo vieneri metai nuo to laiko, kai vidaus audito ataskaitoje nurodyti pažeidimai buvo pašalinti;
X SKIRSNIS. POAUDITINĖ VEIKLA
65. Poauditinė veikla – procesas, kurio metu vidaus auditoriai nustato, ar pakanka tų veiksmų, kurių vadovybė ėmėsi audito ataskaitoje nurodytiems pažeidimams pašalinti, ar jie tinkami ir laiku atlikti. Vidaus audito tarnybos vadovas turi nustatyti poauditinės veiklos pobūdį, trukmę ir apimtį. Siekiant, kad poauditinė veikla būtų veiksminga, reikia gauti valstybės įstaigų vadovų atsakymus ir įvertinti jų veiksmus audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.
II SKYRIUS. PROGRAMŲ VYKDYMO VERTINIMAs
XI SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
67. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų (toliau – programos) vykdymo vertinimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys programų vykdymo vertinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
68. Šiame Audito vadovo skyriuje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. 112/50 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 47-1364) vartojamas sąvokas.
XII SKIRSNIS. PROGRAMOS PARINKIMAS VERTINTI
69. Kiekvienais biudžetiniais metais programos parinkimo vertinti procesas pradedamas nuo išorės ir vidaus veiksnių, susijusių su programa, analizės. Analizė turi būti atliekama vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
70. Analizuojant išorės ir vidaus veiksnius, reikia:
70.1. gerai susipažinti ir įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, atkreipiant ypatingą dėmesį į jų įtaką ir sąsają su institucijos programomis ir tikslais;
70.5. nustatyti, ar programų tikslai, uždaviniai, priemonės ir vertinimo kriterijai atitinka Strateginio planavimo metodikos nuostatas;
70.6. nustatyti, ar lėšos yra tinkamai paskirstytos tarp programų ir priemonių, ar programos atitinka organizacijai priskirtas funkcijas;
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
70.7. nustatyti, ar programos vertinimo kriterijai yra galiojantys, tikslūs, atitinka laiko reikalavimus, ar vertinimo kriterijai tiksliai, išsamiai ir suprantamai apibrėžia programos rezultatus, ar leidžia daryti palyginimus, ar atsižvelgiama į išlaidų apimtį, darbo krūvį, rezultatus ir gaunamą naudą.
71. Vidaus audito tarnybos turi užpildyti Programos parinkimo vertinti planą (13 pavyzdys), kuriame programos išdėstomos prioriteto tvarka pagal svarbą. Šiame plane pagrindžiamas programos parinkimas, vadovaujantis analizės rezultatais, gautais nagrinėjant išorės ir vidaus veiksnius pagal šiame skirsnyje nurodytus kriterijus bei analizuotinas nuostatas, taip pat nagrinėjant programos svarbą pagal kituose skirsniuose nurodytus kriterijus.
13 pavyzdys
Programos parinkimo vertinti planas
| Vertinimo eilės numeris |
Programos kodas |
Programos parinkimo vertinti pagrindimas |
| 1 |
2 |
3 |
|
|
|
|
72. Kriterijai, pagal kuriuos nagrinėjama programos svarba:
72.3. esami programos vykdymo kokybės ir aptarnavimo trūkumai (įsipareigojimų nevykdymo atvejai ir kt.);
73. Sudarius programos parinkimo vertinti planą, pradedama vertinti atitinkama programa pagal vertinimo etapus, nurodytus šio skyriaus XIII–XV skirsniuose. Vertinimo metu turi būti atsižvelgiama į įvairias programų vykdymo galimybes, t. y. tiriamos alternatyvios programos ieškant geriausių variantų. Be to, vertinimo pradžioje reikia atsižvelgti į keletą svarbių klausimų, susijusių su programų vykdymu:
73.1. kokie ištekliai (finansiniai, materialūs, intelekto) reikalingi ir kokie uždaviniai bei priemonės sudaro programą;
XIII SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO TAUPUMO NUSTATYMAS
74. Pradedant vertinti atitinkamos programos vykdymą, pirmiausia pagrindžiamas programos taupumas, t. y. nustatoma, ar programa buvo vykdoma mažiausiomis išlaidomis išlaikant reikiamą veiklos bei gaunamo rezultato kokybę.
75. Vidaus audito tarnybos, pagrįsdamos programų taupumą, turi nustatyti, ar:
75.1. ištekliai (finansiniai, materialūs, intelekto) programai vykdyti buvo teisingai parinkti kokybės ir kiekybės požiūriu;
76. Atsakymai į 75 punkte nurodytus klausimus kartu su galutine išvada pateikiami Programos vykdymo taupumo analizės ataskaitoje (14 pavyzdys). Ataskaitoje pateikti analizuotini veiksniai yra pavyzdiniai, kurie gali būti vidaus audito tarnybos papildomi atsižvelgiant į atitinkamos vertinamos programos specifiką. Galutinė vidaus audito tarnybos išvada turi būti trumpa ir konkreti.
14 pavyzdys
Programos vykdymo taupumo analizės ataskaita
| Programos pavadinimas |
|
|
| Analizuojamas veiksnys |
Vertinimo išvada |
|
| 1 |
2
|
|
| 1. Programai reikalingų pagrindinių išteklių įsigijimas, analizuojant kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu |
(atskirai pateikiama atitinkamo analizuojamo veiksnio vertinimo išvada bei kita, tarnybos nuomone, susijusi svarbi informacija) |
|
| 2. Išteklių panaudojimas |
|
|
| 3. Galimi alternatyvūs išlaidų deriniai, analizuojant ekonominiu požiūriu |
|
|
| 4. Galutinė tarnybos išvada (nurodoma ir pagrindžiama, ar programa buvo vykdoma taupiai) |
|
|
XIV SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO EFEKTYVUMO NUSTATYMAS
77. Vertindamos atitinkamos programos vykdymą, vidaus audito tarnybos turi pagrįsti programos vykdymo efektyvumą, t. y. įvertinti santykį tarp pasiektų rezultatų ir šiems rezultatams gauti panaudotų išteklių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
78. Siekdamos nustatyti programos efektyvumą priklausomai nuo programos specifikos, vidaus audito tarnybos, analizuodamos įvairius alternatyvius veiksnius, susijusius su atitinkamos programos vykdymu (toliau – alternatyvios programos), turi pasirinkti išlaidų analizės metodus iš pateiktų 1 priede. Atsižvelgdamos į programos specifiką, vidaus audito tarnybos gali naudoti papildomus (nenurodytus 1 priede) išlaidų analizės metodus, kurie turi būti aprašomi programų vykdymo efektyvumo analizės ataskaitoje (15 pavyzdys).
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
79. Vertinant programos efektyvumą, nagrinėjama, ar:
79.3. darbo metodai yra racionaliausi, t. y. ar įstaigos organizacinė struktūra, procedūros ir darbo metodai maksimaliai atitinka programos įgyvendinimą;
80. Programos vykdymo efektyvumo rodikliai kartu su galutine išvada pateikiami Programos vykdymo efektyvumo analizės ataskaitoje (15 pavyzdys). Ataskaitoje pateikti analizuotini veiksniai yra pavyzdiniai, kurie gali būti vidaus audito tarnybos papildomi atsižvelgiant į atitinkamos vertinamos programos specifiką ir į šiame skyriuje nurodytų klausimų aktualumą. Galutinė vidaus audito tarnybos išvada turi būti trumpa ir konkreti.
15 pavyzdys
Programos vykdymo efektyvumo analizės ataskaita
| Programos pavadinimas |
|
| Analizuojamas veiksnys |
Vertinimo išvada |
| 1 |
2 |
| 1. Naudojamo išlaidų analizės metodo rezultatai |
(atskirai pateikiama atitinkamo analizuojamo veiksnio vertinimo išvada bei kita, tarnybos nuomone, susijusi svarbi informacija) |
| 2. Sąlygos, lemiančios programos rezultatų didinimą ir išlaidų mažinimą |
|
| 3. Efektyvumo didinimo galimybės |
|
| 4. Darbo metodų racionalumas ir įtaka programos vykdymo efektyvumui |
|
| 5. Galutinė tarnybos išvada (nurodoma ir pagrindžiama, ar programa buvo vykdoma efektyviai) |
|
XV SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO REZULTATYVUMO NUSTATYMAS
81. Vertindamos atitinkamos programos vykdymą, vidaus audito tarnybos turi pagrįsti programos vykdymo rezultatyvumą, t. y. palyginti gaunamus rezultatus su programos uždaviniais bei tikslais.
82. Vidaus audito tarnyba, pagrįsdama programos vykdymo rezultatyvumą, turi nustatyti bei įvertinti, ar:
82.6. numatytos pakankamos kontrolės priemonės, užtikrinančios planuojamų rezultatų pasiekimą, ir parinkti tinkami vertinimo kriterijai rezultatams įvertinti;
82.7. programos vykdymas atitinka veiklos strategijos kryptis, planus, procedūras, galiojančius teisės aktus;
83. Programos vykdymo veiksmingumo rodikliai kartu su galutine išvada pateikiami Programos vykdymo rezultatyvumo analizės ataskaitoje (16 pavyzdys). Ataskaitoje pateikti analizuotini veiksniai yra pavyzdiniai, kurie gali būti vidaus audito tarnybos papildomi atsižvelgiant į atitinkamos vertinamos programos specifiką bei į šiame skyriuje išdėstytų klausimų aktualumą. Galutinė vidaus audito tarnybos išvada turi būti trumpa ir konkreti.
16 pavyzdys
Programos vykdymo rezultatyvumo analizės ataskaita
| Programos pavadinimas |
|
| Analizuojamas veiksnys |
Vertinimo išvada |
| 1 |
2 |
| 1. Rezultatų palyginimas su programos tikslu ir uždaviniais bei priemonėmis |
(atskirai pateikiama atitinkamo analizuojamo veiksnio vertinimo išvada bei kita, tarnybos nuomone, susijusi svarbi |
| 2. Programos tikslo pasiekimo vertinimas |
|
| 3. Bendras pasiekto rezultato vertinimas |
|
| 4. Galutinė tarnybos išvada (nurodoma ir pagrindžiama, ar programa buvo vykdoma rezultatyviai) |
|
XVI SKIRSNIS. PROGRAMOS VYKDYMO VERTINIMO ATASKAITA
84. Neteko galios nuo 2002-01-31
Punkto naikinimas:
Nr. 22, 2002-01-23, Žin. 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
85. Į programos vykdymo vertinimo ataskaitą įtraukiamos atitinkamų programų vykdymo taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimų išvados.
86. Programos vykdymo vertinimo ataskaita rengiama pagal IX skirsnyje pateiktas nuostatas. Pateikiama rekomenduotina programos vykdymo vertinimo ataskaitos forma (17 pavyzdys).
17 pavyzdys
Programos vykdymo vertinimo ataskaita
| Institucijos pavadinimas |
|
| Programos pavadinimas |
|
| Vertinimo periodas |
|
| 1. Santrauka |
Pateikiami svarbiausi ataskaitos klausimai, atsižvelgiant į programos specifiką. |
| 2. Įžanga |
Pateikiamos nuorodos į ankstesnius programos vertinimus arba tyrimus, nurodomos vertinimo priežastys, programos parinkimo vertinti kriterijai. |
| 3. Vertinimo organizavimas |
Apibūdinama, kaip buvo organizuotas vertinimo darbas, kad būtų aišku, kaip tarnyba gavo tam tikrus darbo rezultatus ir pateikė atitinkamas išvadas. Skyrius turi būti trumpas, pateikiama tik esminė informacija. |
| 4. Vertinamo objekto apibūdinimas |
Apimamos tokios sritys kaip programos istorija, tikslai, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, įstaigos organizacinė struktūra, vertinamo subjekto darbo rezultatai ir kt. Šio skyriaus paskirtis yra suteikti pagrindinę informaciją apie programą, kad būtų aiškus tolesnis ataskaitos tekstas. Informacija turi būti konkreti ir glausta. |
| 5. Vertinimo rezultatai |
Pateikiamos pastabos, gautos duomenų rinkimo metu (be tarnybos komentarų ir subjektyvios nuomonės). |
| 6. Vertinimo išvados taupumo efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais |
Tarnyba pateikia padarytas išvadas, remdamasi programų vykdymo taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo analizių ataskaitomis. Būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti, ar programa vykdoma taupiai, efektyviai ir rezultatyviai. |
| 7. Rekomendacijos |
Formuluojama, kokių tolesnių veiksmų turi būti imamasi. Veiksmų seka pateikiama prioriteto tvarka. |
| 8. Priedai |
Prieduose gali būti pateikiami detalūs naudotų metodų aprašymai bei kita, vidaus audito tarnybos požiūriu, svarbi informacija. |
______________
Punkto pakeitimai:
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
Valstybės įmonių ir įstaigų
vidaus audito vadovo
1 priedas
IŠLAIDŲ ANALIZĖS METODAI PROGRAMOS VYKDYMO EFEKTYVUMUI PAGRĮSTI
I. IŠLAIDŲ IR REZULTATO VERTĖS ANALIZĖ
1. Išlaidų ir rezultato vertės analizė atliekama lyginant alternatyvių programų išlaidas ir gaunamų rezultatų vertę. Programų išlaidos ir rezultatų vertė išreiškiama pinigais. Vykdant alternatyvias programas, siekiama vienodo tikslo. Šiuo metodu reikia nustatyti:
2. Programos, kurių šis santykis viršija vienetą, duoda vertę, t. y. rezultato vertė viršija išlaidas. Geriausias tas santykis, kuris yra didžiausias.
Pavyzdžiui, A atveju diskontuota rezultato vertė yra 135000 litų, o išlaidos – 100000 litų; B atveju atitinkamai – 98000 litų ir 91000 litų. Tuomet pagal išlaidų ir rezultato vertės analizę gaunamas santykis A atveju yra 1,35 (t. y. 1 litas išlaidų atitinka 1,35 lito rezultato vertės), o B atveju – 1,07. Didžiausias santykis nurodo, kad A atvejis yra geresnis.
|
|
A |
B |
| Rezultato vertė Išlaidos |
135000 100000 |
98000 91000 |
II. IŠLAIDŲ PAGAL PROGRAMOS ĮGYVENDINAMUMĄ ANALIZĖ
3. Programos įgyvendinamumas analizuojamas siekiant nustatyti pačią geriausią alternatyvią programą, įgyvendinamą turimais ištekliais. Šio metodo dėka atkrinta tos alternatyvios programos, kurių išlaidos viršija tam tikslui skirtas lėšas. Tam, kad vidaus auditorius galėtų patikrinti tam tikras alternatyvas, alternatyvių programų išlaidos turi būti nustatytos tiksliai.
III. IŠLAIDŲ PAGAL PROGRAMOS REZULTATO NAUDINGUMĄ ANALIZĖ
4. Atliekant išlaidų pagal programos naudingumą analizę, alternatyvios programos yra įvertinamos pagal jų išlaidas ir programos rezultato naudingumą. Šis metodas yra naudojamas, kai yra žinomos išlaidos, bet nėra rodiklių arba vertinimo kriterijų norimiems rezultatams apskaičiuoti. Ši analizė gali būti labai naudinga atliekant preliminarias valdymo analizes (pvz., priimant sprendimus dėl darbuotojų skaičiaus arba paslaugų sumažinimo).
Be išlaidų, reikia įvertinti kiekvienos alternatyvios programos vykdymo galimumą ir naudingumą. Galimumas išreiškiamas skaičiais nuo 0 iki 1 (pvz., vidutinis galimumas yra lygus 0,5). Kiekvienos alternatyvios programos rezultato naudingumas, nurodantis skaičių skalėje rezultatą, yra išreikštas skaičiais nuo 1 iki 10 (pvz., 2 yra pusė naudos, kai rezultatas yra lygus 4). Po analizės apskaičiuojamas numatomas rezultato naudingumas, kuris yra lygus alternatyvios programos vykdymo galimumo ir naudingumo išraiškų sandaugai. Išlaidos pagal programos rezultato naudingumą atitinka alternatyvios programos išlaidų ir numatomo programos rezultato naudingumo išraiškos santykį. Geriausia yra ta alternatyva, kurios šis santykis yra mažiausias.
Pavyzdyje yra pateikiama alternatyvių programų išlaidų pagal programos rezultato naudingumą analizė, kuri atliekama nežinant vertinimo kriterijų. Šiuo atveju yra žinoma tik kiekvienos alternatyvios programos išlaidos, norimi, bet neišmatuojami rezultatai ir problemos, kurias programa turi padėti išspręsti. Taip pat yra žinoma, kad kiekvienos alternatyvios programos galimumas pasiekti norimą rezultatą ir išspręsti problemą skiriasi, bet vertė yra vienoda. Numatomas kiekvienos programos rezultato naudingumas yra apskaičiuojamas dauginant skaičius, išreiškiančius jos galimumą ir naudingumą (pvz.: I alternatyvos atveju skaičiavimai yra [(0,8*8)] + [(0,5*10)] = 11,4). Išlaidų pagal programos rezultato naudingumą santykis yra alternatyvių programų išlaidos, padalytos iš numatomo rezultato naudingumo (pvz., I atveju 9600/11,4). Šiame pavyzdyje reikia atsižvelgti į I alternatyvą dėl mažiausio gaunamo išlaidų pagal programos rezultato naudingumą santykio.
|
|
ALTERNATYVOS |
|||
| I |
II |
III |
IV |
|
| Galimumas pasiekti rezultatą |
0,8 |
0,7 |
0,6 |
0,5 |
| Galimumas panaikinti problemą |
0,5 |
0,6 |
0,7 |
0,8 |
| Pasiekto programos rezultato naudingumas |
8 |
8 |
8 |
8 |
| Problemos sumažinimo naudingumas |
10 |
10 |
10 |
10 |
| Numatomo programos rezultato naudingumas |
11,4 |
11,6 |
11,8 |
12 |
| Išlaidos |
9600 |
23100 |
52500 |
82000 |
| Išlaidų pagal programos rezultato naudingumą santykis (I/N) |
842 |
1991 |
4449 |
6833 |
IV. VIENETO SAVIKAINOS ANALIZĖ
5. Vieneto savikainos analizė padeda palyginti alternatyvių programų atitinkamo rezultato vienetui panaudotas išlaidas ir naudojama tais atvejais, kai gaunamo rezultato negalima įvertinti pinigais. Vieneto savikaina yra apskaičiuojama programos išlaidas padalijant iš gauto rezultato arba darbo krūvio (pvz., išlaidos reikalingos vienam muitinės patikrinimui atlikti atitinkamoje Lietuvos dalyje). Vertinant alternatyvias programas, šis analizės metodas padeda išnagrinėti finansinius planuojamos veiklos privalumus ir trūkumus.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 161, 2001-06-06, Žin., 2001, Nr. 49-1719 (2001-06-08), i. k. 1012050ISAK00000161
Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 26 "Dėl Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovo patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 22, 2002-01-23, Žin., 2002, Nr. 10-378 (2002-01-30), i. k. 1022050ISAK00000022
Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 26 "Dėl Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovo patvirtinimo" dalinio pakeitimo