Suvestinė redakcija nuo 1993-08-28 iki 1993-09-30
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 36-1120, i. k. 0921100NUTA00000903
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS
1992 m. lapkričio 26 d. Nr. 903
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. I-1164 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo įsigaliojimo“ ir siekdama apmokestinti valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, bei sugrąžinti panaudotas šiems ištekliams tirti valstybės lėšas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Valstybinė geologijos tarnyba konsultuoja gamtos išteklių naudotojus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, skaičiavimo metodikos klausimais;
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas skaičiuoja indeksuotus mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifus.
Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifai indeksuojami kas 3 mėnesiai, taikant suvestinį gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesnio ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1992 metų gruodžio mėnesio kainomis. Jeigu neindeksuotu laikotarpiu kainų indeksas yra mažesnis kaip 1,1, mokesčių tarifai neindeksuojami, o jeigu kainų indeksas didesnis kaip 2,5, taikomas indeksavimo koeficientas 2,5.
Indeksuoti mokesčio tarifai įsigalioja nuo kiekvieno ketvirčio pradžios.
3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu iki 1992 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo instrukciją.
4. Neteko galios nuo 1993-04-01
Punkto naikinimas:
Nr. 201, 1993-03-26, Lietuvos aidas 1993, Nr. 61-0 (1993-04-01) ; Žin. 1993, Nr. 11-286 (1993-04-20), i. k. 0931100NUTA00000201
5. Pripažinti netekusiais galios nuo 1992 m. gruodžio 31 dienos:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifų“ (Žin., 1991, Nr. 16-439);
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 559 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 190 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 6-147).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 903
Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodika
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius susideda iš dviejų dalių: mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus ir mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą.
Mokesčiai kiekvienam naudingųjų iškasenų telkiniui apskaičiuojami pagal formulę:
Mn = Ž(B+V), kur (1)
Mn – mokestis už žaliavos kiekį, išgaunamą kiekviename naudingųjų iškasenų telkinyje (atskirame jo sklype, vandenvietėje);
Ž – išgautos (iškastos, išsiurbtos) žaliavos tūris arba kiekis (kubiniais metrais arba tonomis). Kai naudingojo klodo dangos uolienos arba kasybos (iškasenų perdirbimo) atliekos panaudojamos, iškastos žaliavos tūris arba kiekis (Ž) mažinamas 1/3 dangos ar šių atliekų tūriu arba kiekiu;
B – mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifas, nustatomas pagal šios metodikos 1 priedą. Šis mokesčio tarifas mažinamas:
1) 25 procentais, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko dalį geologinės žvalgybos darbų (detalią žvalgybą);
2) 50 procentų, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko visus geologinės žvalgybos darbus (parengiamąją ir detalią žvalgybą);
3) 80 procentų, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko visus geologinės paieškos ir žvalgybos darbus;
V – mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą tarifas.
Skaičiuojant šį mokestį (V), pirmiausia nustatomas bazinis koeficientas. Naudingųjų iškasenų santykinis kiekis (naftos atžvilgiu) Lietuvos žemės gelmėse yra pagrindas baziniams koeficientams nustatyti. Bazinis tarifas (R) nustatomas pagal šios metodikos 2 priedą, dauginant naftos vieneto kainą (F) iš mokesčio normatyvo 1,75 (VK) ir iš bazinio koeficiento (Nvk):
R=FxVKxNvk (2.1)
Požeminiam gėlam vandeniui Nvk keičiamas į zoninį eksploatacinių išteklių modulį (Emz), kuris yra nustatytas šios metodikos 3 priede (Lietuvos teritorijos požeminio vandens eksploatacinių išteklių modulių schema).
Bazinis tarifas (P) apskaičiuojamas pagal formulę:
P = F*VK*Emz (2.2)
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, tarifas tikslinamas atsižvelgiant į telkinio kasybos sąlygas ir naudingųjų iškasenų kokybę pagal šias formules (jų sudėtinių dalių reikšmės aiškinamos šios metodikos 4 priede):
a) kietosioms naudingosioms iškasenoms, eksploatuojamoms karjerais:
V = R+0,01R(+Kt+Kd-Kap+Kž5+Kž005+Ks016)+R*Kn+[R+0,01R(+Kt+Kd-Kap+Kž5+Kž005t+Ks016+
+R*Kn]*0,01(K1+Kg) (3)
b) požeminiam gėlam vandeniui:
V = (P+0,01P(+Kvn+Kvg+Kvp1+Kat)-0,03[P+0,01P(+Kvn+Kvg+Kvp1+Kat)] (4)
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius apskaičiuojami pagal Gargždų valstybinės naftos geologijos įmonės nustatytą naftos pardavimo kainą, kuri galioja ankstesnio už ataskaitinį ketvirčio paskutinio mėnesio 20 dieną.
Priedo pakeitimai:
Nr. 644, 1993-08-24, Žin., 1993, Nr. 41-858 (1993-08-27), i. k. 0931100NUTA00000644
Mokesčių už valstybinius gamtos
išteklius skaičiavimo metodikos
1 priedas
Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifai
| Išteklių pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tarifai (talonais) |
Zona |
| Dolomitai |
kub. metras |
0,48 |
|
| Klintys |
tona |
0,93 |
|
| Kreida |
„ |
0,23 |
|
| Molis cementui gaminti |
„ |
1,16 |
|
| Molis statybinei keramikai kub. metras |
|
3,79 |
perspektyvi |
| ir keramzitui gaminti |
„ |
5,81 |
neperspektyvi |
| Opoka |
tona |
1,16 |
|
| Smėlis stiklui gaminti |
„ |
5,45 |
|
| Statybinis smėlis ir žvyras pagal telkinių dydį, mln. kub. metrų: |
|
|
|
| mažiau kaip 0,5 |
kub. metras |
1,61 |
perspektyvi |
| „ |
„ |
2,08 |
neperspektyvi |
| 0,5-1,5 |
„ |
1,34 |
perspektyvi |
| „ |
„ |
1,48 |
neperspektyvi |
| 1,5-5 |
„ |
1,02 |
perspektyvi |
| „ |
„ |
1,2 |
neperspektyvi |
| 5-10 |
„ |
0,71 |
perspektyvi |
| „ |
„ |
1 |
neperspektyvi |
| daugiau kaip 10 |
„ |
0,58 |
perspektyvi |
| „ |
„ |
0,72 |
neperspektyvi |
| Statybinis gruntas |
„ |
0,22 |
|
| Durpės, sapropelis |
tona |
2,22 |
|
| Požeminis gėlas vanduo: |
|
|
|
| buitiniams poreikiams* |
kub. metras |
0,22 |
|
| gamybos poreikiams |
„ |
1,11 |
|
| Mineralinis vanduo |
„ |
0,78 |
|
| Paviršinis vanduo: |
|
|
|
| pramonei ir žemės ūkiui |
„ |
0,11 |
|
| kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti ir žuvininkystei |
„ |
0,01 |
|
| Ignalinos atominei elektrinei aušinti |
„ |
0,03 |
|
| Hidroenergetikai** |
„ |
0,0005 |
|
*Neapmokestinamas gruntinio vandens naudojimas, išskyrus vandenvietes.
**Neapmokestinamas mažos, vietinės reikšmės hidroelektrinės.
______________
Mokesčių už valstybinius gamtos
išteklius skaičiavimo metodikos
2 priedas
Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą baziniai koeficientai
| Naudingosios iškasenos |
Bazinis koeficientas (Nvk) |
Lyginamasis koeficientas tūrio masei apskaičiuoti |
| Anhidritas, gipsas |
0,002 |
2,95 |
| Dolomitai |
0,021 |
|
| Durpės |
0,017 |
0,18 |
| Geležies rūda |
0,212 |
4,25 |
| Gintaras |
1667 |
1,05 |
| Glaukonitinis smėlis |
0,03 |
- |
| Granitas |
0,044 |
- |
| Klintys cementui gaminti |
0,1056 |
2 |
| Klintys klintiniams miltams ir kalkėms gaminti |
0,064 |
2 |
| Kreida |
0,081 |
1,55 |
| Mineralinis vanduo |
* |
- |
| Molis |
0,014 |
2,5 |
| Opoka |
0,059 |
2,05 |
| Požeminis gėlas vanduo |
0,003 |
- |
| Sapropelis |
0,089 |
- |
| Smėlis moliui liesinti |
0,0168 |
- |
| Smėlis stiklui gaminti |
0,524 |
1,63 |
| Statybinis gruntas |
* |
- |
| Valgomoji druska |
0,031 |
2,2 |
| Žemės gelmių šiluma |
0,005* |
- |
| Žvyras, statybinis smėlis |
0,009 |
- |
* Mokestis neimamas už mineralinį vandenį, nes jis vartojamas gydymui ir profilaktikai, taip pat už statybinį gruntą bei žemės gelmių šilumą.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 290, 1993-04-29, Žin., 1993, Nr. 15-390 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000290
Mokesčių už valstybinius gamtos
išteklius skaičiavimo metodikos
3 priedas
Lietuvos teritorijos požeminio vandens eksploatacinių išteklių modulių schema nepateikiama (grafikas).
______________
Mokesčių už valstybinius gamtos
išteklius skaičiavimo metodikos
4 priedas
Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą bazinių tarifų priklausomai nuo gamtos sąlygų tikslinimo koeficientai
| Parametras |
Koeficientas |
Ženklas |
Skaičiavimas |
Kintamųjų reikšmės |
|
|
VISOS KIETOSIOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS
|
|
||||
| Telkinio dydis |
Kt, % |
+ |
|
Xt – išžvalgytieji telkinio ištekliai, tūkst. kub. m |
|
|
|
Kt, % |
- |
kai Xt < 253 tūkst. kub. m, tai Kt = 25 % |
|
|
| Dangos uolienų storis eksploatuojant telkinius karjerais |
Kd, % |
|
Xd – vidutinis telkinio dangos storis, m; n – kiek kartų konkretaus telkinio dangos storis yra didesnis už 1,5 |
||
|
|
Kd, % |
+ |
kai Xd < 0,5 m, tai Kd = 30 %
|
|
|
| Išgaunamų iš ploto vieneto išteklių kiekis |
Kn |
+ |
|
Xn – vidutinis telkinio naudingojo klodo storis, m |
|
|
|
Kn |
- |
|
|
|
| Hidrogeologinės sąlygos |
Kap, % |
- |
|
Xap – vandeniu užlieto naudingojo klodo storis žvalgybos metu, m |
|
| Landšaftas |
Kl, % |
+ |
kai suformuojamas naujo tipo landšaftas – 50 % |
|
|
|
|
Kg, % |
+ |
kai telkinys yra gamtiniame karkase arba saugomų teritorijų ir objektų apsaugos zonoje – 50 % |
|
|
|
Žvyro telkiniai
|
|
||||
| Žvirgždo frakcijos kiekis |
Kž5, % |
+ |
Kž5 = (Xž5 – 39) x 3, kai Xž5 > 39 % |
Xž5 – frakcijos > 5 mm vidutinis kiekis, % |
|
|
|
Kž5, % |
- |
Kž5 = (20 – Xž5) x 3, kai Xž5 |
|
|
| Molingų-aleuritingų dalelių kiekis |
Kž005,% |
- |
Kž005 = (Xž005 – 5) x 10, kai Xž005 > 5 % |
Xž005 – frakcijos kiekis, % |
|
|
|
Kž005,% |
+ |
Kž005=(2,4 – Xž005) x 10, kai Xž005 |
||
| Statybinio smėlio telkiniai |
|
||||
| Frakcijos, smulkesnės už 0,16(0,14) mm, kiekis |
Ks016,% |
- |
Ks016 = (Xs016 – 23,5) x 3, kai Xs016 > 23,5 |
Xs016 – frakcijos vidutinis kiekis, % |
|
| Ks016,% |
+ |
Ks016 = (12,9 – Xs016) x 3, kai Xs016 < 12,9 |
|||
|
POŽEMINIS GĖLAS VANDUO
|
|
||||
| Požeminio vandens eksploatacinių išteklių moduliai |
<0,001 |
|
bazinis Emz = 0,0012, Nvk |
Emz – požeminio vandens zoninis mokesčio tarifas(pagal schemą) |
|
| 0,001-0,01 |
|
bazinis Emz = 0,0018, Nvk |
|
||
| 0,01-0,05 |
|
bazinis Emz = 0,0024, Nvk |
|
||
| 0,05-20 |
|
bazinis Emz = 0,003, Nvk |
|
||
| 30-50 |
|
bazinis Emz = 0,0036, Nvk |
|
||
| 100-300 |
|
bazinis Emz = 0,0042, Nvk |
|
||
| >1000 |
|
bazinis Emz = 0,0048, Nvk |
|
||
| Gręžinio (kaptažinio įrenginio) našumas |
Kvn, % |
+ |
|
Xvn – gręžinio įrenginio) našumas, tūkst. kub. m per parą |
|
| Kvn, % |
- |
|
|
||
| Eksploatuojamo vandeningo horizonto vidutinis gylis, m |
Kvg |
+ |
|
Vandeningo horizonto vidutinis gylis, m |
|
| Kvg |
- |
|
|
||
| Vandenvietės plotas, ha |
Kvpl, % |
- |
|
Xvpl – vandenvietės plotas, ha |
|
| Kvpl, % |
+ |
|
|||
| Vandens tiekimo vidutinis atstumas, km |
Kat, % |
+ |
|
Xat – vidutinis atstumas iki vartotojo, km |
|
| Kat, % |
- |
|
|
||
| Vandens kokybė |
Kvk, % |
- |
kai reikia vandenį suminkštinti, iš jo geležį ar kitus cheminius komponentus, galutinis apskaičiuotas tarifas mažinamas 30 procentų. |
|
|
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 201, 1993-03-26, Lietuvos aidas, 1993, Nr. 61-0 (1993-04-01); Žin., 1993, Nr. 11-286 (1993-04-20), i. k. 0931100NUTA00000201
Dėl valstybinės ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų rinkliavų į biudžetą tarifų indeksavimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 290, 1993-04-29, Žin., 1993, Nr. 15-390 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000290
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 903 dalinio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 644, 1993-08-24, Žin., 1993, Nr. 41-858 (1993-08-27), i. k. 0931100NUTA00000644
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 903 dalinio pakeitimo