Suvestinė redakcija nuo 1993-04-01 iki 1993-04-28

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 36-1120, i. k. 0921100NUTA00000903

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL MOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS

1992 m. lapkričio 26 d. Nr. 903

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. I-1164 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo įsigaliojimo“ ir siekdama apmokestinti valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, bei sugrąžinti panaudotas šiems ištekliams tirti valstybės lėšas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Valstybinė geologijos tarnyba konsultuoja gamtos išteklių naudotojus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, skaičiavimo metodikos klausimais;

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas skaičiuoja indeksuotus mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifus.

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifai indeksuojami kas 3 mėnesiai, taikant suvestinį gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesnio ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1992 metų gruodžio mėnesio kainomis. Jeigu neindeksuotu laikotarpiu kainų indeksas yra mažesnis kaip 1,1, mokesčių tarifai neindeksuojami, o jeigu kainų indeksas didesnis kaip 2,5, taikomas indeksavimo koeficientas 2,5.

Indeksuoti mokesčio tarifai įsigalioja nuo kiekvieno ketvirčio pradžios.

3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu iki 1992 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo instrukciją.

4. Neteko galios nuo 1993-04-01

Punkto naikinimas:

Nr. 201, 1993-03-26, Lietuvos aidas 1993, Nr. 61-0 (1993-04-01) ; Žin. 1993, Nr. 11-286 (1993-04-20), i. k. 0931100NUTA00000201

5. Pripažinti netekusiais galios nuo 1992 m. gruodžio 31 dienos:

5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifų“ (Žin., 1991, Nr. 16-439);

5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 559 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 190 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 6-147).

6. Šis nutarimas įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 dienos.

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas                                                                                              Aleksandras Abišala

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 903

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodika

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius susideda iš dviejų dalių: mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus ir mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą.

Mokesčiai kiekvienam naudingųjų iškasenų telkiniui apskaičiuojami pagal formulę:

Mn = Ž(B+V), kur (1)

Mn – mokestis už žaliavos kiekį, išgaunamą kiekviename naudingųjų iškasenų telkinyje (atskirame jo sklype, vandenvietėje);

Ž – išgautos (iškastos, išsiurbtos) žaliavos tūris arba kiekis (kubiniais metrais arba tonomis). Kai naudingojo klodo dangos uolienos arba kasybos (iškasenų perdirbimo) atliekos panaudojamos, iškastos žaliavos tūris arba kiekis (Ž) mažinamas 1/3 dangos ar šių atliekų tūriu arba kiekiu;

B – mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifas, nustatomas pagal šios metodikos 1 priedą. Šis mokesčio tarifas mažinamas:

1) 25 procentais, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko dalį geologinės žvalgybos darbų (detalią žvalgybą);

2) 50 procentų, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko visus geologinės žvalgybos darbus (parengiamąją ir detalią žvalgybą);

3) 80 procentų, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko visus geologinės paieškos ir žvalgybos darbus;

V – mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą tarifas.

Skaičiuojant šį mokestį (V), pirmiausia nustatomas bazinis koeficientas. Naudingųjų iškasenų santykinis kiekis (naftos atžvilgiu) Lietuvos žemės gelmėse yra pagrindas baziniams koeficientams nustatyti. Bazinis tarifas (R) nustatomas pagal šios metodikos 2 priedą, dauginant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą naftos vieneto kainą (F) iš patvirtinto mokesčio už valstybinį kapitalą normatyvo (VK) ir iš bazinio koeficiento (Nvk):

R = F*VK*Nvk (2.1)

Požeminiam gėlam vandeniui Nvk keičiamas į zoninį eksploatacinių išteklių modulį (Emz), kuris yra nustatytas šios metodikos 3 priede (Lietuvos teritorijos požeminio vandens eksploatacinių išteklių modulių schema).

Bazinis tarifas (P) apskaičiuojamas pagal formulę:

P = F*VK*Emz (2.2)

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, tarifas tikslinamas atsižvelgiant į telkinio kasybos sąlygas ir naudingųjų iškasenų kokybę pagal šias formules (jų sudėtinių dalių reikšmės aiškinamos šios metodikos 4 priede):

a) kietosioms naudingosioms iškasenoms, eksploatuojamoms karjerais:

V = R+0,01R(+Kt+Kd-Kap+Kž5+Kž005+Ks016)+R*Kn+[R+0,01R(+Kt+Kd-Kap+Kž5+Kž005t+Ks016+

+R*Kn]*0,01(K1+Kg) (3)

b) požeminiam gėlam vandeniui:

V = (P+0,01P(+Kvn+Kvg+Kvp1+Kat)-0,03[P+0,01P(+Kvn+Kvg+Kvp1+Kat)] (4)

______________

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

1 priedas

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifai

Išteklių pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarifai (talonais)	Zona
Dolomitai	kub. metras	0,48
Klintys	tona	0,93
Kreida	„	0,23
Molis cementui gaminti	„	1,16
Molis statybinei keramikai kub. metras		3,79	perspektyvi
ir keramzitui gaminti	„	5,81	neperspektyvi
Opoka	tona	1,16
Smėlis stiklui gaminti	„	5,45
Statybinis smėlis ir žvyras pagal telkinių dydį, mln. kub. metrų:
mažiau kaip 0,5	kub. metras	1,61	perspektyvi
„	„	2,08	neperspektyvi
0,5-1,5	„	1,34	perspektyvi
„	„	1,48	neperspektyvi
1,5-5	„	1,02	perspektyvi
„	„	1,2	neperspektyvi
5-10	„	0,71	perspektyvi
„	„	1	neperspektyvi
daugiau kaip 10	„	0,58	perspektyvi
„	„	0,72	neperspektyvi
Statybinis gruntas	„	0,22
Durpės, sapropelis	tona	2,22
Požeminis gėlas vanduo:
buitiniams poreikiams*	kub. metras	0,22
gamybos poreikiams	„	1,11
Mineralinis vanduo	„	0,78
Paviršinis vanduo:
pramonei ir žemės ūkiui	„	0,11
kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti ir žuvininkystei	„	0,01
Ignalinos atominei elektrinei aušinti	„	0,03
Hidroenergetikai**	„	0,0005

*Neapmokestinamas gruntinio vandens naudojimas, išskyrus vandenvietes.

**Neapmokestinamas mažos, vietinės reikšmės hidroelektrinės.

______________

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

2 priedas

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą baziniai koeficientai

Naudingosios iškasenos	Bazinis koeficientas (Nvk)	Lyginamasis koeficientas tūrio masei apskaičiuoti
Anhidritas, gipsas	0,002	2,95
Dolomitai	0,021
Durpės	0,017	0,18
Geležies rūda	0,212	4,25
Gintaras	1667	1,05
Glaukonitinis smėlis	0,03	-
Granitas	0,044	-
Klintys cementui gaminti	0,1056	2
Klintys kalkėms gaminti	0,064	2
Kreida	0,081	1,55
Mineralinis vanduo	*	-
Molis cementui gaminti	0,016	2,5
Molis keramzitui gaminti	0,2285	-
Molis statybinei keramikai gaminti	0,119	-
Opoka	0,059	2,05
Požeminis gėlas vanduo	0,003	-
Sapropelis	0,089	-
Smėlis moliui liesinti	0,0168	-
Smėlis stiklui gaminti	0,524	1,63
Statybinis gruntas	*	-
Valgomoji druska	0,031	2,2
Žemės gelmių šiluma	0,005*	-
Žvyras, statybinis smėlis	0,009	-

* Mokestis neimamas už mineralinį vandenį, nes jis vartojamas gydymui ir profilaktikai, taip pat už statybinį gruntą bei žemės gelmių šilumą.

______________

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

3 priedas

Lietuvos teritorijos požeminio vandens eksploatacinių išteklių modulių schema nepateikiama (grafikas).

______________

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

4 priedas

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą bazinių tarifų priklausomai nuo gamtos sąlygų tikslinimo koeficientai

Parametras	Koeficientas	Ženklas	Skaičiavimas	Kintamųjų reikšmės
VISOS KIETOSIOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS
Telkinio dydis	Kt, %	+	, kai Xt > 1636	Xt – išžvalgytieji telkinio ištekliai, tūkst. kub. m
	Kt, %	-	kai Xt < 253 tūkst. kub. m, tai Kt = 25 %
Dangos uolienų storis eksploatuojant telkinius karjerais	Kd, %		x n, , kai Xd > 1,5 m	Xd – vidutinis telkinio dangos storis, m; n – kiek kartų konkretaus telkinio dangos storis yra didesnis už 1,5
	Kd, %	+	kai Xd < 0,5 m, tai Kd = 30 %
Išgaunamų iš ploto vieneto išteklių kiekis	Kn	+	, kai Xn > 8,7 m	Xn – vidutinis telkinio naudingojo klodo storis, m
	Kn	-	, kai Xn < 4,3 m
Hidrogeologinės sąlygos	Kap, %	-	x 10, kai Xap > 2,3 m	Xap – vandeniu užlieto naudingojo klodo storis žvalgybos metu, m
Landšaftas	Kl, %	+	kai suformuojamas naujo tipo landšaftas – 50 %
	Kg, %	+	kai telkinys yra gamtiniame karkase arba saugomų teritorijų ir objektų apsaugos zonoje – 50 %
Žvyro telkiniai
Žvirgždo frakcijos kiekis	Kž5, %	+	Kž5 = (Xž5 – 39) x 3, kai Xž5 > 39 %	Xž5 – frakcijos > 5 mm vidutinis kiekis, %
	Kž5, %	-	Kž5 = (20 – Xž5) x 3, kai Xž5
Molingų-aleuritingų dalelių kiekis	Kž005,%	-	Kž005 = (Xž005 – 5) x 10, kai Xž005 > 5 %	Xž005 – frakcijos kiekis, %
	Kž005,%	+	Kž005=(2,4 – Xž005) x 10, kai Xž005
Statybinio smėlio telkiniai
Frakcijos, smulkesnės už 0,16(0,14) mm, kiekis	Ks016,%	-	Ks016 = (Xs016 – 23,5) x 3, kai Xs016 > 23,5	Xs016 – frakcijos vidutinis kiekis, %
	Ks016,%	+	Ks016 = (12,9 – Xs016) x 3, kai Xs016 < 12,9
POŽEMINIS GĖLAS VANDUO
Požeminio vandens eksploatacinių išteklių moduliai	<0,001		bazinis Emz = 0,0012, Nvk	Emz – požeminio vandens zoninis mokesčio tarifas(pagal schemą)
	0,001-0,01		bazinis Emz = 0,0018, Nvk
	0,01-0,05		bazinis Emz = 0,0024, Nvk
	0,05-20		bazinis Emz = 0,003, Nvk
	30-50		bazinis Emz = 0,0036, Nvk
	100-300		bazinis Emz = 0,0042, Nvk
	>1000		bazinis Emz = 0,0048, Nvk
Gręžinio (kaptažinio įrenginio) našumas	Kvn, %	+	, kai Xvn > 1,75 tūkst. kub. m/par.	Xvn – gręžinio įrenginio) našumas, tūkst. kub. m per parą
	Kvn, %	-	, kai Xvn < 0,71 tūkst. kub. m/par.
Eksploatuojamo vandeningo horizonto vidutinis gylis, m	Kvg	+	, kai Xvg < 40,5 m	Vandeningo horizonto vidutinis gylis, m
	Kvg	-	, kai Xvg > 150 m
Vandenvietės plotas, ha	Kvpl, %	-	x 10, kai Xvpl > 37 ha	Xvpl – vandenvietės plotas, ha
	Kvpl, %	+	x 10, kai Xvpl < 6 ha
Vandens tiekimo vidutinis atstumas, km	Kat, %	+	x 10, kai kai Xat < 1 km	Xat – vidutinis atstumas iki vartotojo, km
	Kat, %	-	, kai Xat > 6 km
Vandens kokybė	Kvk, %	-	kai reikia vandenį suminkštinti, iš jo geležį ar kitus cheminius komponentus, galutinis apskaičiuotas tarifas mažinamas 30 procentų.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 201, 1993-03-26, Lietuvos aidas, 1993, Nr. 61-0 (1993-04-01); Žin., 1993, Nr. 11-286 (1993-04-20), i. k. 0931100NUTA00000201

Dėl valstybinės ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų rinkliavų į biudžetą tarifų indeksavimo