Įsakymas netenka galios 2000-03-18:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 89, 2000-03-08, Žin., 2000, Nr. 23-593 (2000-03-17), i. k. 100301MISAK00000089

Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14-2000 ir LAND 15-2000 patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 1998-01-10 iki 2000-03-17

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 32-802, i. k. 0963010ISAK00000048

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ LAND 14-1996, LAND 15-1996 TVIRTINIMO

 

1996 m. kovo 22 d. Nr. 48

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, taip pat Europos Sąjungos direktyvomis,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus:

1.1. LAND 14-1996 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies viendeginio ir angliavandenilių kiekis išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai“;

1.2. LAND 15-1996 „Automobiliai su Dyzelio varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai“.

2. Privalomą angliavandenilių kontrolę autotransporto išmetamosiose dujose pradėti nuo 2000 m. sausio 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 248, 1997-12-31, Žin., 1998, Nr. 3-63 (1998-01-09), i. k. 0973010ISAK00000248

 

3. LAND 14-1996 ir LAND 15 -1996 paskelbti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.

4. Normatyvinius dokumentus GOST 17.2.2.03 – 87 ir GOST 21393 – 75 pripažinti netekusiais galios.

 

 

 

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministro

1996 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 48

 

SUDERINTA

su Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerija

 

ĮSIGALIOJA

nuo 1996 m. kovo 22 d.

 

AUTOMOBILIAI SU OTTO VARIKLIAIS.

ANGLIES VIENDEGINIO IR ANGLIAVANDENILIŲ KIEKIS IŠMETAMOSIOSE

DUJOSE

 

NORMOS IR MATAVIMO METODAI

 

LAND 14-1996

 

Normatyvą parengė Uždaroji akcinė bendrovė „Transporto studijos“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais 1994 m. rugsėjo 9 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 842, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.

Standartas GOST 17.2.2.03-87 „Gamtos apsauga. Atmosfera. Anglies viendeginio ir angliavandenilių kiekio matavimo metodai ir normatyvai automobilių su benzininiais varikliais išmetamosiose dujose“ nuo 1996 m. kovo 22 d. negalioja.

1. Taikymo sritis

1.1. Šis standartas taikomas Lietuvos Respublikoje naudojamiems automobiliams su keturtakčiais stūmokliniais Otto varikliais (toliau – varikliais). Standartas nustato anglies viendeginio (CO) ir angliavandenilių (CH) (toliau – kenksmingų medžiagų) išmetamosiose automobilių variklių dujose normas ir matavimo metodus.

1.2. Standartas netaikomas automobiliams, kurių gamintojo nustatytas maksimalus greitis neviršija 50 km/h.

2. Nuorodos

2.1. Europos ekonominės komisijos (EEK) direktyva 92/55.

2.2. ISO 3929-76 Road vehicles. Determination of exhaust carbon monoxide concentration at idle speed.

2.3. ISO 3930-93. Road vehicles. Measurement equipment for exhaust gas emissions during inspection or maintenance. Technical specifications.

3. Terminai ir apibrėžimai

Šiame standarte pavartoti terminai:

3.1. Automobilis – bet kokia energijos šaltinio varoma kelių transporto priemonė, turinti keturis arba daugiau ratų, važiuojanti ne bėgiais ir naudojama:

– žmonėms ir (arba) kroviniams vežti;

– vilkti kelių transporto priemones, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti;

– specialiesiems darbams.

Šis terminas taip pat apima trirates kelių transporto priemones, kurių maksimali leistinoji bendroji masė viršija 400 kg.

3.2. Keturtaktis stūmoklinis Otto variklis – įtaisas, kuriame kibirkšties uždegtų skystų arba dujinių degalų šiluminę energiją stūmoklinis-švaistiklinis mechanizmas paverčia mechanine. Vienas variklio darbo ciklas atliekamas per keturias pilnas stūmoklio eigas.

4. Techniniai reikalavimai

4.1. Bendrieji reikalavimai

4.1.1. Kenksmingų medžiagų kiekis turi būti nustatomas:

a) valstybinės techninės apžiūros metu;

b) automobilių aptarnavimo ir remonto įmonėse, kai reguliuojami arba remontuojami sistemos arba mazgai, turintys įtakos kenksmingų medžiagų kiekiui išmetamosiose dujose;

c) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų bei norminių aktų numatytais atvejais.

4.1.2. Kenksmingų medžiagų kiekio matavimai turi būti atliekami laikantis šio standarto 4.2 poskyrio reikalavimų.

4.1.3. Matavimo prietaisai turi atitikti šio standarto 4.3 poskyryje nurodytus reikalavimus.

4.1.4. Kenksmingų medžiagų kiekis turi neviršyti šio standarto 4.4 poskyryje nustatytų normų.

4.2. Kenksmingų medžiagų kiekio matavimo tvarka

4.2.1. Atliekant kenksmingų medžiagų kiekio matavimus, automobilio variklio aušinimo skysčio (alyvos) temperatūra turi atitikti gamintojo nurodytą darbinę temperatūrą, paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta.

4.2.2. Automobilio dujų išmetimo sistema turi būti sandari, joje privalo būti visi gamintojo numatyti elementai.

4.2.3. Kenksmingų medžiagų kiekis matuojamas varikliui dirbant tuščiąja eiga (be apkrovos), esant minimaliam gamintojo nurodytam variklio alkūninio veleno kampiniam dažniui (toliau – apsisukimų dažniui).

4.2.4. Automobiliams, kurių išmetimo sistemose yra įrengti trijų pakopų išmetamųjų dujų neutralizatoriai su lambda kontrole, papildomai matuojamas kenksmingų medžiagų kiekis, kai variklis dirba tuščiąja eiga, esant ne mažesniam kaip 2000 min-1 apsisukimų dažniui.

4.2.5. Matavimai atliekami tokia tvarka:

a) dujų analizatorius paruošiamas matavimams pagal gamintojo pateiktą instrukciją;

b) dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo;

c) paleidžiamas variklis;

d) apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15...20 s;

e) apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 s išmatuojamas kenksmingų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose;

f) automobiliams, kurių išmetimo sistemoje yra įrengti trijų pakopų neutralizatoriai su lambda kontrole, papildomai matuojamas kenksmingų medžiagų kiekis ir lambda parodymai, esant ne mažesniam kaip 2000 min-1 apsisukimų dažniui, varikliui dirbant nusistovėjusiu režimu;

g) automobiliams, kurie turi keletą išmetimo sistemos atvamzdžių, matavimai atliekami kiekviename atvamzdyje atskirai. Galutinis rezultatas yra maksimali gautoji matavimų reikšmė.

4.3. Reikalavimai matavimo prietaisams

4.3.1. Matavimo prietaisai turi būti įtraukti į Lietuvos metrologijos tarnybos matavimo prietaisų registrą ir turėti galiojantį valstybinės patikros sertifikatą.

4.3.2. Anglies viendeginio ir angliavandenilių kiekiui atidirbusiose dujose nustatyti turi būti taikomi nenutrūkstamo veikimo dujų analizatoriai, veikiantys infraraudonosios spektroskopijos principu. Jų metrologinės charakteristikos turi būti tokios:

a) pagrindinė absoliuti matavimo paklaida ne didesnė kaip ę 5 proc. viršutiniame kiekvieno matavimo diapazono lygyje;

b) laiko konstanta – ne daugiau kaip 60 s.

4.3.3. Anglies viendeginio kiekiui matuoti dujų analizatoriaus skalė turi būti sugraduota nuo 0 proc. iki 5 proc. arba nuo 0 proc. iki 10 proc. anglies viendeginio procentais binariniame dujų mišinyje (anglies viendeginio kiekis ore arba azote).

4.3.4. Angliavandenilių kiekiui matuoti dujų analizatoriaus skalė turi būti sugraduota nuo 0 mln-1 (ppm) iki 1000 mln-1 (ppm) arba nuo 0 mln-1 (ppm) iki 10000 mln-1 (ppm) tūrio vienetais milijone heksano dalių (mln-1) binariniame dujų mišinyje (propano kiekis azote).

4.3.5. Tachometro, kuriuo nustatomas apsisukimų dažnis, matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip ę 2,5 proc. viršutiniame matavimo diapazono lygyje. Tachometro skalė privalo turėti du diapazonus: nuo 0 min-1 iki 1000 min-1 ir nuo 0 min-1 iki 10000 min-1.

4.3.6. Lambda matavimai turi būti atliekami naudojantis elektrocheminiu sensoriumi.

4.3.7. Leidžiama naudotis dujų analizatoriais, atitinkančiais šio standarto 4.3.2–4.3.4 punktuose numatytus reikalavimus.

4.4. Kenksmingų medžiagų normos

4.4.1. Kenksmingų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus, tačiau neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų reikšmių.

 

1 lentelė

 

Kenksmingų medžiagų normos

 

Eil.

Nr.

Automobiliai

Anglies viendeginio Angliavandenilių

 

(CO) kiekis,

tūrio proc

(CH) kiekis, mln-1

 

1. Pagaminti iki 1986 09 30

4

1200

2. Pagaminti po 1986 10 01

3

600

3. Turintys trijų pakopų neutralizatorius:

 

 

– esant minimaliam apsisukimų dažniui

0.5

100

– esant ne mažesniam kaip 2000 min-1 apsisukimų dažniui #

0.3

100

 

# varikliui dirbant šiuo režimu, privalomas lambda dydžio matavimas, kuris turi būti 1 ę 0.03 arba atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus.

 

4.5. Saugos reikalavimai

4.5.1. Atliekant matavimus, turi būti imamasi saugos priemonių, kad automobilis nepajudėtų iš vietos.

4.5.2. Kenksmingų medžiagų matavimui skirtose patalpose turi būti įrengta ventiliacija, atitinkanti galiojančias higienos normas.

4.5.3. Atliekant matavimus, turi būti laikomasi galiojančių bendrųjų darbų saugos reikalavimų.

______________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministro

1996 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 48

 

SUDERINTA

su Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerija

 

ĮSIGALIOJA

nuo 1996 m. kovo 22 d.

 

AUTOMOBILIAI SU DYZELIO VARIKLIAIS.

IŠMETAMŲJŲ DUJŲ DŪMINGUMAS

 

NORMOS IR MATAVIMO METODAI

 

LAND 15-1996

 

Normatyvą parengė Uždaroji akcinė bendrovė „Transporto studijos“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais 1994 m. rugsėjo 9 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 842, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.

Standartas GOST 21393-75 „Automobiliai su Dyzelio varikliais. Atidirbusių dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. Saugumo reikalavimai“ nuo 1996 m. kovo 22 d. negalioja.

1. Taikymo sritis

1.1. Šis standartas taikomas naudojamiems Lietuvos Respublikoje automobiliams su Dyzelio varikliais (toliau – varikliais). Standartas nustato automobilių Dyzelio variklių dūmingumo (toliau – dūmingumo) normas bei matavimo metodus.

2. Nuorodos

2.1. Europos ekonominės komisijos (EEK) direktyva 92/55.

2.2. ISO 3173-74. Road vehicles. Apparatus for measurement of the capacity of exhaust gas from diesel engines operating under steady state conditions.

2.3. ISO 7644-88. Road vehicles. Measurement of capacity of exhaust gas from compression ignition (diesel) engines. Lug-down test.

2.4. ISO/TR 9310-87. Road vehicles. Smoke measurement of compression-ignition (diesel) engines. Survey of short in-service tests.

3. Terminai ir apibrėžimai

Šiame standarte pavartoti terminai:

3.1. Automobilis – bet kokia energijos šaltinio varoma kelių transporto priemonė, turinti keturis arba daugiau ratų, važiuojanti ne bėgiais ir naudojama:

– žmonėms ir (arba) kroviniams vežti;

– vilkti kelių transporto priemones, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti;

– specialiesiems darbams.

Šis terminas taip pat apima trirates kelių transporto priemones, kurių maksimali leistinoji bendroji masė viršija 400 kg.

3.2. Dyzelio variklis – įtaisas, kuriame suslėgtu variklio cilindruose oru uždegus degalus gauta šiluminė energija stūmoklinio-švaistiklinio mechanizmo paverčiama mechanine.

4. Techniniai reikalavimai

4.1. Bendrieji reikalavimai

4.1.1. Dūmingumas turi būti nustatomas:

a) valstybinės techninės apžiūros metu;

b) automobilių aptarnavimo ir remonto įmonėse, kai reguliuojami arba remontuojami sistemos arba mazgai, turintys įtakos dūmingumui;

c) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų bei norminių aktų numatytais atvejais.

4.1.2. Dūmingumo matavimai turi būti atliekami laikantis šio standarto 4.2 poskyrio reikalavimų.

4.1.3. Matavimo prietaisai turi atitikti šio standarto 4.3 poskyryje nurodytus reikalavimus.

4.1.4. Dūmingumas turi neviršyti šio standarto 4.4 poskyryje nustatytų normų.

4.2. Dūmingumo matavimo tvarka

4.2.1. Matuojant dūmingumą, automobilio variklio aušinimo skysčio (alyvos) temperatūra turi atitikti gamintojo nurodytą darbinę temperatūrą.

4.2.2. Automobilio dujų išmetimo sistema turi būti sandari, joje privalo būti visi gamintojo numatyti elementai.

4.2.3. Dūmingumas matuojamas varikliui dirbant laisvo pagreitėjimo režimu. Matavimai atliekami tokia tvarka:

a) dūmomatis paruošiamas matavimams pagal gamintojo pateiktą naudojimosi instrukciją;

b) prietaiso dūmingumui matuoti daviklis (zondas) prijungiamas prie automobilio išmetimo sistemos atvamzdžio;

c) laisvo pagreitėjimo ciklą sudaro variklio alkūninio veleno kampinio dažnio (toliau – apsisukimų dažnio) padidėjimas nuo minimalaus iki maksimalaus tolygiai spaudžiant akseleratoriaus pedalą. Prieš pradedant matavimus, turi būti atlikti ne mažiau kaip du pagreitėjimo ciklai be matavimo ir tik po to atliekami trys matavimai su ne didesniu kaip 15 s laiko tarpu, fiksuojant prietaiso parodymus. Dūmingumo matavimo galutinis rezultatas yra visų trijų matavimų maksimalių reikšmių aritmetinis vidurkis;

d) automobiliams, kurie turi keletą išmetimo sistemos atvamzdžių, matavimai atliekami kiekviename atvamzdyje atskirai. Galutinis rezultatas yra maksimali gautoji matavimų reikšmė.

4.3. Reikalavimai matavimo prietaisams

4.3.1. Matavimo prietaisai turi būti įtraukti į Lietuvos metrologijos tarnybos matavimo prietaisų registrą ir privalo turėti galiojantį valstybinės patikros sertifikatą.

4.3.2. Dūmingumo matavimui turi būti taikomi prietaisai (dūmomačiai), veikiantys fotometrinės absorbcijos principu.

4.3.3. Prietaiso skalės matavimo diapazonas matuojant šviesos absorbcijos koeficientą turi būti nuo 0,25 m-1 iki 5,35 m-1. Skalė turi būti sugraduota taip, kad būtų galima fiksuoti rezultatą 1 proc. tikslumu.

Prietaiso skalės matavimo diapazonas matuojant optinį tankį turi būti nuo 0 proc. iki 100 proc. Skalė turi būti sugraduota taip, kad būtų galima fiksuoti rezultatą 1 proc. tikslumu.

4.3.4. Šviesos šaltinis – kaitinimo lempa, kurios spalvinės temperatūros ribos turi būti nuo 2800 K iki 3250 K.

4.3.5. Fotoelemento spektrinis jautrumas turi būti analogiškas akies jautrumo kreivei, kur maksimali jautrumo riba nuo 550 nm iki 570 nm.

4.3.6. Pagrindinė absoliutinė prietaiso paklaida tikrinant su neutraliu šviesos filtru visoje skalėje turi būti ne didesnė kaip 2,5 %.

4.3.7. Papildoma paklaida dėl prietaiso optinės sistemos užteršimo, atlikus penkis matavimus, neturi viršyti 5%.

4.3.8. Bandinių paėmimo zondas turi atitikti prietaiso instrukcijos reikalavimus.

4.4. Dūmingumo normos

4.4.1. Dūmingumas turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus, tačiau neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų reikšmių.

1 lentelė

 

Dūmingumo normos

 

Eil.

Nr.

Dyzelio variklis

Maksimalus dūmingumo rodiklis

 

šviesos absorbcijos koeficientas, m-1

optinis tankis,%

 

 

 

1. Be turbopripūtimo 2,0 58

2. Su turbopripūtimu 2,5 66

 

4.5. Saugos reikalavimai

4.5.1. Atliekant matavimus, turi būti imamasi saugos priemonių, kad automobilis nepajudėtų iš vietos.

4.5.2. Kenksmingų medžiagų matavimui skirtose patalpose turi būti įrengta ventiliacija, atitinkanti galiojančias higienos normas.

4.5.3. Atliekant matavimus, turi būti laikomasi galiojančių bendrųjų darbų saugos reikalavimų.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 248, 1997-12-31, Žin., 1998, Nr. 3-63 (1998-01-09), i. k. 0973010ISAK00000248

Dėl Aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND-14 numatytų reikalavimų dalinio pakeitimo