Nutarimas netenka galios 1996-07-26:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 865, 1996-07-19, Žin., 1996, Nr. 70-1695 (1996-07-25), i. k. 0961100NUTA00000865

Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos klausimais pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 1993-05-29 iki 1996-07-25

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 34-1045, i. k. 0921100NUTA00000815

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS IR VIEŠOSIOS APYVARTOS BEI VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1992 m. spalio 30 d. Nr. 815

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 6 d. nutarimą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus (pridedama).

2. Rekomenduoti Lietuvos bankui kartu su Vertybinių popierių komisija iki 1992 m. gruodžio 1 d. parengti užsienio vertybinių popierių apyvartos Lietuvos Respublikoje taisykles.

3. Pavesti Vertybinių popierių komisijai iki 1992 m. gruodžio 1 d. parengti Lietuvos Respublikos įstatymų pataisas, leidžiančias finansinio maklerio įmonei prekiauti valiuta ir brangiaisiais metalais.

4. Nustatyti, kad:

4.1. įmonės ir bankai, iki šio nutarimo priėmimo dienos išleidę vertybinius popierius, kuriems turi būti taikomi Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinieji nuostatai, iki 1993 m. liepos 1 d. pateikia juos registruoti (perregistruoti) Vertybinių popierių komisijai šių laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka. Duomenis apie Vertybinių popierių komisijoje įregistruotus vertybinius popierius šios įmonės ir bankai per 10 dienų turi pateikti Centriniam depozitoriumui bendrajai vertybinių popierių sąskaitai atidaryti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 993, 1992-12-31, Žin., 1993, Nr. 3-64 (1993-01-31), i. k. 0921100NUTA00000993

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

4.2. įmonės ir organizacijos, kurių steigimo dokumentuose yra numatyta tarpininkavimo veikla, susijusi su vertybinių popierių viešąja apyvarta ir (arba) konsultavimu vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais, gali verstis šia veikla tik gavusios Vertybinių popierių komisijos leidimą 1 punkte nurodytų laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

4.3. įmonių rejestro tvarkytojai gali registruoti įmones, kurių steigimo dokumentuose numatyta tarpininkavimo veikla, susijusi su vertybinių popierių viešąja apyvarta ir (arba) konsultavimu vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais, arba jų įstatus, jeigu šios įmonės turi Vertybinių popierių komisijos leidimą verstis šia veikla;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 393 „Dėl Ne pelno organizacijų (įmonių) įstatų pagrindinių nuostatų patvirtinimo“ vertybinių popierių biržos steigimui ir veiklai taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikiniesiems nuostatams.

4.5. vertybinių popierių biržos 2 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo gali būti steigiamos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu

Papildyta punktu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

5. Suteikti teisę Finansų ministerijai, Lietuvos bankui ir Nacionalinei vertybinių popierių biržai vykdyti Centrinio depozitoriumo steigėjų funkcijas. Centrinio depozitoriumo steigimosi laikotarpiu jo funkcijos pavedamos vykdyti vienam iš steigėjų – Nacionalinei vertybinių popierių biržai

Papildyta punktu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

6. Pavesti Vertybinių popierių komisijai kartu su Nacionaline vertybinių popierių birža iki 1993 m. birželio 15 d. parengti ir patvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles. Įmonės ir bankai, tvarkantys akcininkų registracijos knygas, nuo 1993 m. birželio 15 d. turi pertvarkyti šias knygas pagal vertybinių popierių sąskaitų knygoms keliamus reikalavimus vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka bei laiku. Iki akcininkų registracijos knygos bus pertvarkytos pagal šiuos reikalavimus, nuosavybės teisė į vardines akcijas yra įrodoma įrašais akcininkų registracijos knygose ir akcininkams išduotais laikinaisiais akcininkų pažymėjimais (akcijų pasirašymo sutartimis, jeigu laikinasis akcininko pažymėjimas nėra išduotas)

Papildyta punktu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

7. Rekomenduoti įmonėms ir bankams, išleidusiems į viešąją apyvartą vertybinius popierius:

7.1. panaikinti įstatuose numatytus vertybinių popierių perleidimo apribojimus;

7.2. negaminti ir neleisti į apyvartą materialios formos vertybinių popierių (akcijų, obligacijų)

Papildyta punktu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALEKSANDRAS ABIŠALA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 815

Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių

popierių biržos laikinieji nuostatai

Bendroji dalis

1. Šie nuostatai reglamentuoja vertybinių popierių emisiją bei viešąją apyvartą ir nustato subjektus, kurie leidžia vertybinius popierius bei dalyvauja jų apyvartoje.

2. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

Vertybinis popierius – apibrėžtos turtinės ir neturtinės teisės buvimo patvirtinimas, esantis viešosios apyvartos objektu.

Emitentas – subjektas, savo vardu leidžiantis vertybinius popierius.

Investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu ir savo lėšomis įsigijęs vertybinius popierius.

Emisija – vertybinių popierių, suteikiančių investitoriams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas.

Pirminė viešoji apyvarta – emitento pasiūlymas (oferta) įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas pagal emitento ofertą.

Antrinė viešoji apyvarta – emitento perleistų kitiems asmenims vertybinių popierių oferta ir perleidimas.

Finansinio maklerio įmonė – bet kokios rūšies specializuota įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais.

Makleris – finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas asmuo, išlaikęs Vertybinių popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba turintis kitokį šios komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą ir atstovaujantis įmonei perkant bei parduodant vertybinius popierius.

3. Šie nuostatai taikomi vertybiniams popieriams, kurie turi visus šiuos požymius:

3.1. patvirtina dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių;

3.2. suteikia teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas reguliarias pajamas;

3.3. išleidžiami į apyvartą serijomis.

Šie nuostatai taip pat taikomi vertybiniams popieriams, patvirtinantiems teisę pirkti ar parduoti vertybinius popierius, kurie turi šių nuostatų 3 punkte nurodytus požymius.

Viešajai apyvartai skirti vertybiniai popieriai pažymimi įrašais sąskaitose, kurias atidaro emitentas arba kitas įgaliotas subjektas vertybinių popierių savininkų vardu. Šie vertybiniai popieriai gali būti tiek pareikštiniai, tiek vardiniai. Vertybinis popierius pažymimas įrašu tik vienoje emitento arba kito įgalioto subjekto vertybinių popierių sąskaitoje. Šie įrašai vertybinių popierių sąskaitose tiesiogiai įrodo nuosavybės teisę į jais pažymėtus vertybinius popierius.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

4. Šie nuostatai netaikomi:

4.1. uždarųjų akcinių bendrovių akcijoms;

4.2. vertybiniams popieriams, kurie yra Lietuvos Respublikos čekių įstatymo ir Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo objektai.

5. Šie nuostatai nereglamentuoja valstybės (savivaldybių) vykdomos vertybinių popierių emisijos.

Užsienio šalių emitentų vertybiniai popieriai platinami Lietuvos Respublikoje pagal šiuos nuostatus ir atskiras užsienio vertybinių popierių apyvartos Lietuvos Respublikoje taisykles.

6. Vertybinių popierių emisija gali būti vykdoma:

6.1. formuojant įstatinį (pagrindinį) kapitalą emitento steigimosi metu;

6.2. didinant įstatinį (pagrindinį) kapitalą;

6.3. formuojant ar didinant skolintąjį kapitalą.

7. Vertybinių popierių emisija gali būti vykdoma šiais būdais:

7.1. platinant vertybinius popierius viešai;

7.2. platinant vertybinius popierius neviešai (ribotai asmenų grupei).

Vertybinių popierių registravimo tvarka

8. Vertybiniai popieriai registruojami Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje (toliau vadinama – komisija).

9. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad vertybinių popierių emisija neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems normatyviniams aktams. Vertybinių popierių įregistravimas įpareigoja emitentą laikytis informacijos atskleidimo principų, numatytų šiuose laikinuosiuose nuostatuose bei komisijos sprendimuose. Įregistravimas negali būti suprantamas kaip komisijos rekomendacija investitoriams, kurie savarankiškai priima sprendimus dėl vertybinių popierių įsigijimo, atsižvelgdami į rizikos veiksnius ir kitus prospekto duomenis.

10. Emitentas, nusprendęs išleisti vertybinius popierius, privalo pateikti komisijai paraišką, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys:

10.1. emitento pavadinimas ir buveinės adresas;

10.2. informacija apie išleidžiamų vertybinių popierių klases, rūšis, jų skaičių ir emisijos kainą;

10.3. numatomas vertybinių popierių platinimo būdas.

11. Kartu su šių laikinųjų nuostatų 10 punkte nurodyta paraiška komisijai pateikiama:

11.1. prospektas;

11.2. emitento registracijos dokumentai;

11.3. sprendimas išleisti vertybinius popierius;

11.4. banko išduota pažyma apie sumokėtą vertybinių popierių registracijos valstybinę rinkliavą.

Jeigu emitentas – bankas, jis pateikia komisijai nurodytąją paraišką, suderinęs su Lietuvos banku.

12. Pagrindinė informacija apie emitentą ir jo siūlomus vertybinius popierius pateikiama prospekte. Kiekvienam galimam investitoriui turi būti suteikta galimybė susipažinti su prospektu arba metiniu prospektu-ataskaita. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už pateiktų prospekte duomenų teisingumą.

13. Šių laikinųjų nuostatų 12 punkte nurodytame prospekte turi būti pateikti šie duomenys:

13.1. emitento pavadinimas, buveinė ir veiklos pobūdis;

13.2. emitento stebėtojų tarybos, valdybos ir revizijos tarnybos narių pavardės, vardai, emitento valdybos pirmininko ir vyriausiojo buhalterio pavardės, vardai, išsimokslinimas, profesija, paskutiniųjų 10 metų darbovietės ir pareigos jose;

13.3. informacija apie emitento įstatinio kapitalo dydį, jo struktūrą, akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, nekilnojamojo turto sudėtį ir jo balansinę vertę;

13.4. nepriklausomų auditorių patvirtinta informacija apie emitento (jo steigėjų – įmonių, jeigu prospektas rengiamas emitento steigimosi metu) paskutiniųjų vienerių veiklos metų finansinius rezultatus, taip pat apie akcininkams paskirtus dividendus;

13.5. informacija apie lėšų, kurios bus gautos išplatinus vertybinius popierius, naudojimą ir ekonominį pagrindimą, taip pat apie numatomas pajamas bei vertybinių popierių pajamingumą;

13.6. rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla;

13.7. išleidžiamų vertybinių popierių rūšys ir teisės, suteikiamos jų savininkams;

13.8. išleidžiamų vertybinių popierių skaičius, jų nominali vertė ir emisijos kaina;

13.9. vertybinių popierių platinimo terminai;

13.10. ne viso išleidžiamų vertybinių popierių kiekio ir didesnio negu numatyta kiekio pasirašymo pasekmės ir pakartotinio platinimo procedūra;

13.11. informacija apie sutartis su vertybinių popierių platinimo tarpininkais, jeigu tokios sutartys sudarytos;

13.12. informacija apie kitus, anksčiau išleistus vertybinius popierius.

Prospekto pradžioje turi būti išdėstyta pateiktų duomenų santrauka, kuri leistų investitoriui susipažinti su esmine informacija apie emitentą ir jo siūlomus vertybinius popierius. Komisija turi teisę nustatyti prospektui ir kitus reikalavimus, jeigu tai yra būtina informacijos atskleidimo principui įgyvendinti.

Jeigu vertybinius popierius numatoma platinti neviešai (ribotai asmenų grupei), pateikiamas supaprastintas prospekto variantas – memorandumas, kuriame nenurodomi šių laikinųjų nuostatų 13.5, 13.6 ir 13.11 punktuose išvardyti duomenys. Kitus reikalavimus memorandumui nustato komisija.

Komisija, suderinusi su Lietuvos banku, gali nustatyti specifinius reikalavimus bankų, išleidusių vertybinius popierius, prospektui, metiniam prospektui-ataskaitai ir memorandumui.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

14. Emitentui leidžiant akcijas steigimosi metu, prospekte pateikiami šie papildomi duomenys apie steigėjus:

14.1. fizinius asmenis – vardas, pavardė, gimimo metai, veiklos pobūdis, duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių kapitale ir veikloje;

14.2. juridinius asmenis – pavadinimas, buveinė, veiklos pobūdis, informacija apie įstatinio kapitalo dydį bei struktūrą ir išleistus vertybinius popierius.

Taip pat nurodomos steigėjų privilegijos ir akcijų, kurias pasirašo kiekvienas steigėjas, skaičius.

15. Emitentas gali įrašyti į prospektą ir kitus, jo nuomone, skelbtinus duomenis.

16. Komisija privalo išnagrinėti pateiktą šių laikinųjų nuostatų 10 punkte nurodytą paraišką bei prospekto (memorandumo) duomenis ir per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo duoti atsakymą.

17. Atsisakiusi įregistruoti vertybinių popierių emisiją, komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių atsisakoma tai atlikti. Pašalinęs trūkumus, emitentas turi teisę dar kartą kreiptis su paraiška.

18. Emitentas turi skelbti komisijos nustatytos formos periodinį prospektą-ataskaitą šios komisijos nustatytais terminais.

19. Emitentas privalo per 10 dienų pranešti komisijai apie prospekte skelbtų duomenų pasikeitimą, taip pat apie įvykius, susijusius su emitento veikla ir galinčius turėti įtakos emitento vertybinių popierių viešajai apyvartai. Komisija nusprendžia, ar reikia keisti prospektą, ar išleisti neeilinį viešą emitento pranešimą.

20. Jeigu investitorius patiria materialinius nuostolius dėl prospekte, periodiniame prospekte-ataskaitoje arba neeiliniame viešame pranešime nenurodytų rizikos veiksnių, susijusių su emitento veikla, ar pateiktų duomenų netikslumo, jis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už pateiktų prospekte, periodiniame prospekte- ataskaitoje arba neeiliniame pranešime duomenų teisingumą.

Viešoji vertybinių popierių apyvarta

21. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos metu:

21.1. vardinius vertybinius popierius emitentas platina savo jėgomis arba sudarydamas sutartis su viešosios apyvartos tarpininkais. Pareikštiniai vertybiniai popieriai platinami tik per sutartimi įgaliotus viešosios apyvartos tarpininkus

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

21.2. kiekvienam galimam investitoriui turi būti suteikta informacija apie vertybinių popierių įsigijimo tvarką ir sąlygas;

21.3. visiems, įsigyjantiems vertybinių popierių, turi būti užtikrintos vienodos jų įsigijimo sąlygos, taip pat ir vertybinių popierių kaina. Platinamų akcijų kaina negali būti mažesnė už jų nominalią vertę, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;

21.4. draudžiama viešai reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti komisijoje;

21.5. platinamų vertybinių popierių reklamoje gali būti pateikta tik prospekte arba metiniame prospekte-ataskaitoje esanti informacija.

22. Jeigu emitentas arba jo įgaliotas viešosios apyvartos tarpininkas nesilaiko šių laikinųjų nuostatų 21.2–21.5 punktuose nurodytų reikalavimų, komisija turi teisę sustabdyti jo pateiktų platinti vertybinių popierių registravimą ir nustatyti terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jeigu pažeidimai per nustatytąjį terminą nepašalinami, komisija panaikina vertybinių popierių registravimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

23. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta gali vykti tik vertybinių popierių biržoje, juos perkant ir parduodant per viešosios apyvartos tarpininkus, išskyrus tuos atvejus, kai:

23.1. vardinius vertybinius popierius perleidžia vieni kitiems fiziniai asmenys, neturintys įmonės statuso;

23.2. emitento, dėl kurio išleistų vardinių vertybinių popierių sudaromas sandoris, įstatinis kapitalas yra ne didesnis kaip 25 mln. talonų.

23.1 punkte nurodytu atveju antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti tiesiogiai, vienam asmeniui (vertybinių popierių savininkui) perleidžiant vertybinius popierius kitam asmeniui. 23.2 punkte nurodytu atveju vertybiniai popieriai gali būti perleidžiami tiesiogiai, taip pat padedant viešosios apyvartos tarpininkams, veikiantiems už vertybinių popierių biržos ribų, jeigu šie popieriai nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Tiesioginio vertybinių popierių perleidimo ir prekybos jais ne biržoje tvarką nustato komisija.

Visi sandoriai, sudaryti antrinės vertybinių popierių apyvartos metu nesilaikant 23 punkte nurodytų reikalavimų, yra niekiniai nuo jų sudarymo momento

Punkto pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

Viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkai

24. Tarpininkauti vykdant viešąją vertybinių popierių apyvartą gali tik finansinio maklerio įmonė ar specializuotas komercinio banko filialas (skyrius), šių nuostatų nustatyta tvarka gavę leidimą verstis šia veikla. Specializuotas komercinio banko filialas (skyrius) negali pirkti ar kitaip įsigyti banko nuosavybėn įmonių išleistų akcijų. Specializuotam komercinio banko filialui (skyriui) taikoma ta pati leidimų išdavimo tvarka kaip ir finansinio maklerio įmonei.

Įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bankai pirminės viešosios apyvartos metu gali būti tarpininkais be komisijos leidimo

Punkto pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

25. Finansinio maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta bet kokios rūšies specializuota įmonė, kurios veikla yra operacijos su vertybiniais popieriais bei konsultavimas vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais. Finansinio maklerio įmonė taip pat gali prekiauti nekilnojamuoju turtu, jeigu tai yra numatyta šios įmonės įstatuose (steigimo sutartyje).

26. Finansinio maklerio įmonė, norinti gauti leidimą vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais (toliau vadinama – leidimas), komisijai turi pateikti:

26.1. pareiškimą;

26.2. steigimo dokumentus;

26.3. banko išduotą pažymą apie sumokėtą valstybinę rinkliavą.

27. Leidimas išduodamas, jeigu:

27.1. finansinio maklerio įmonė turi ne mažesnį už komisijos nustatytą įstatinį (nuosavą) kapitalą;

27.2. visos finansinio maklerio įmonės akcijos yra vardinės (tais atvejais, kai ši įmonė yra akcinė bendrovė arba valstybinė akcinė įmonė);

27.3. bent vienas iš finansinio maklerio įmonės savininkų ar asmenų, dirbančių darbo sutarties pagrindais, yra išlaikęs komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba turi komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.

28. Komisija išduoda leidimą per 30 dienų nuo pareiškimo pateikimo. Atsisakymas išduoti šį leidimą turi būti motyvuotas.

29. Leidimą atsisakoma išduoti arba jis panaikinamas, jeigu komisija nustato, kad nors vienam iš finansinio maklerio įmonės savininkų, turinčių daugiau kaip 10 procentų įmonės kapitalo, įmonės valdymo organų narių, administracijos vadovų, maklerių arba jos vyriausiajam finansininkui nėra išnykęs teistumas už turtinius, ūkinius nusikaltimus, pinigų, vertybinių popierių, tarnybinių ženklų padirbimą arba šie asmenys per paskutiniuosius 5 metus buvo bausti už mokesčių nemokėjimą arba pažeidė maklerių etikos taisykles, taip pat jeigu bent vienas iš finansinio maklerio įmonės steigėjų ar akcininkų yra vertybinių popierių biržos (toliau vadinama – birža) tarnautojas.

30. Komisija gali sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu finansinio maklerio įmonė pažeidžia šiuos laikinuosius nuostatus arba kitus vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančius normatyvinius aktus.

Leidimas sustabdomas 1 mėnesiui, per kurį komisija išsprendžia klausimą dėl leidimo galiojimo atnaujinimo arba jo panaikinimo. Leidimo sustabdymo laikotarpiu gali būti įšaldomos finansinio maklerio įmonės sąskaitos.

31. Komisija, panaikindama leidimą, priima sprendimą dėl finansinio maklerio įmonės likvidavimo ir apie tai praneša atitinkamam įmonių rejestro tvarkytojui.

32. Visus ginčus dėl leidimo suteikimo ar panaikinimo sprendžia teismas.

33. Įstatymų nustatyta tvarka finansinio maklerio įmonės gali jungtis į asociacijas (susivienijimus), kurios koordinuoja šių įmonių veiklą, atstovauja jų interesams ir tobulina vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą.

Finansinio maklerio įmonės veikla

34. Finansinio maklerio įmonės atlieka šias operacijas:

34.1. siūlo vertybinius popierius viešajai apyvartai;

34.2. esant pavedimui saugo vertybinių popierių paketą;

34.3. konsultuoja vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais;

34.4. perka ir parduoda vertybinius popierius:

34.4.1. užsakovo vardu ir užsakovo lėšomis;

34.4.2. savo vardu ir užsakovo lėšomis;

34.4.3. savo vardu ir savo lėšomis.

35. Finansinio maklerio įmonė veikia tiek biržoje, tiek ir už jos ribų. Finansinio maklerio įmonė įgyja teisę veikti biržoje, tapusi jos nare arba sudariusi sutartį su jos nariu.

36. Finansinio maklerio įmonei draudžiama už biržos ribų sudaryti sandorius dėl tų vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į biržos einamosios prekybos sąrašą.

37. Vienas asmuo gali būti tik vienos finansinio maklerio įmonės savininku (akcininku). Finansinio maklerio įmonė negali turėti jokių dukterinių įmonių ir filialų, taip pat būti kitų finansinio maklerio įmonių savininku (akcininku)

Punkto pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

38. Finansinio maklerio įmonė privalo visų pirma vykdyti kliento, pasiūliusio didžiausią vertybinių popierių pirkimo arba mažiausią pardavimo kainą, pavedimą. Jeigu klientų pasiūlytos kainos yra vienodos, pirmenybę turi klientas, pirmasis sudaręs sutartį su finansinio maklerio įmone.

39. Finansinio maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl vertybinių popierių savo lėšomis tik įvykdžiusi visų klientų pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu kliento sąlygas: didesnę kainą esant pavedimui pirkti vertybinius popierius arba mažesnę kainą esant pavedimui juos parduoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

40. Finansinio maklerio įmonei draudžiama teikti klientui klaidingas rekomendacijas bei informaciją tam, kad paskatintų jį įvykdyti sandorį dėl vertybinių popierių.

41. Finansinio maklerio įmonė turi vesti pavedimų ir sandorių registracijos knygą komisijos nustatyta tvarka.

42. Finansinio maklerio įmonė privalo saugoti klientų slaptą informaciją.

43. Finansinio maklerio įmonė privalo per 10 dienų pranešti komisijai apie kiekvieną savo įmonės vardinių akcijų savininkų pasikeitimą, jeigu naujas akcininkas valdys daugiau kaip 10 procentų įmonės kapitalo.

44. Finansinio maklerio įmonei, perkant ir parduodant vertybinius popierius, taip pat konsultuojant jų apyvartos klausimais, atstovauja makleris, išlaikęs komisijos organizuotus kvalifikacinius egzaminus arba turintis kitokį komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.

Biržos paskirtis ir funkcijos

45. Birža yra specializuota ne pelno įmonė, kurios paskirtis – koncentruoti ir balansuoti vertybinių popierių pasiūlą bei paklausą.

46. Savo veikloje birža vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, komisijos sprendimais, šiais laikinaisiais nuostatais, biržos įstatais bei kitais normatyviniais aktais.

47. Birža yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako visu savo turtu. Dalininkai (akcininkai) pagal biržos prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už įnašus į įstatinį kapitalą. Įnašai į įstatinį kapitalą įforminami dividendų nesuteikiančiomis vardinėmis akcijomis, kurios suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje ir valdyme. Viena biržos akcija suteikia jos savininkui vieną balsą.

48. Biržos įstatinis kapitalas padalijamas į lygias dalis. Birža yra juridinis asmuo, turi pavadinimą, antspaudą ir sąskaitą banke. Biržos pavadinime turi būti žodžiai „vertybinių popierių birža“ (arba VPB). Biržai draudžiama turėti panašų (arba tokį pat) į kitos Lietuvos Respublikoje įregistruotos biržos pavadinimą. Ginčus dėl biržos pavadinimo nagrinėja teismas.

49. Birža atlieka šias funkcijas:

49.1. organizuoja prekybą vertybiniais popieriais;

49.2. sudaro aprobuotų vertybinių popierių sąrašą ir nustato jų kursus;

49.3. organizuoja ir valdo biržos informacinę sistemą.

50. Birža negali savo vardu įsigyti vertybinių popierių.

Biržos steigimas

51. Biržos steigėjais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, notarine tvarka sudarę steigimo sutartį. Biržos steigėjas, įmokėjęs steigiamąjį įnašą, tampa biržos dalininku (akcininku).

52. Steigėjų parengti ir pasirašyti biržos įstatai turi būti įregistruoti komisijoje.

53. Norint įregistruoti biržos įstatus, komisijai pateikiami šie dokumentai:

53.1. paraiška, kurioje nurodomas biržos steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė ir steigėjų sąrašas;

53.2. steigimo sutartis;

53.3. ekonominis pagrindimas (veiklos planas);

53.4. biržos įstatai.

54. Biržos įstatuose turi būti nurodyta:

54.1. biržos pavadinimas;

54.2. biržos buveinė;

54.3. biržos veiklos pobūdis;

54.4. įstatinio kapitalo dydis;

54.5. akcijų platinimo ir įnašų įmokėjimo už jas tvarka;

54.6. biržos valdymo struktūra;

54.7. visuotinio biržos narių susirinkimo teisės, jo sušaukimo, nutarimų priėmimo tvarka, nutarimų negaliojimo sąlygos;

54.8. biržos valdybos sudarymas, atstovavimo principai ir jos funkcijų apibrėžimas;

54.9. biržos organizacinių išlaidų padengimo šaltiniai;

54.10. biržos pajamų šaltiniai ir jų naudojimo tvarka;

54.11. biržos veikimo terminas, likvidavimo sąlygos ir tvarka.

55. Komisija, gavusi paraišką biržos įstatams įregistruoti, per 30 dienų privalo duoti atsakymą dėl biržos įstatų įregistravimo.

56. Komisija atsisako įregistruoti biržos įstatus, jeigu:

56.1. biržos įstatai ir steigimo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar komisijos sprendimams;

56.2. paraiškoje nurodyta neteisinga informacija.

56.3. biržos steigimo ir veiklos ekonominis pagrindimas neatitinka komisijos keliamų reikalavimų

Papildyta punktu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

57. Komisijos atsisakymas įregistruoti biržos įstatus turi būti motyvuotas. Pašalinę šių laikinųjų nuostatų 56 punkte nurodytas priežastis, biržos steigėjai gali dar kartą kreiptis į komisiją dėl įstatų įregistravimo.

58. Pakeitimai ar papildymai biržos įstatuose įsigalioja nuo jų įregistravimo komisijoje dienos.

59. Nuo biržos įstatų įregistravimo dienos iki jos įregistravimo komisijoje bet kuris biržos steigėjas, taip pat valdyba, administracijos vadovas ir kiti įstatuose nurodyti asmenys turi teisę sudaryti biržos vardu sandorius, susijusius su jos steigimu. Šie sandoriai tampa biržai prievolėmis tada, kai steigiamasis biržos narių susirinkimas juos patvirtina. Jeigu nurodytasis susirinkimas šių sandorių nepatvirtina, pagal prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, steigėjai ir valdybos nariai atsako solidariai, o biržos administracijos vadovas ir kiti biržos įstatuose nurodyti asmenys – asmeniškai. Steigėjui pasiūlius, steigiamasis biržos narių susirinkimas gali perduoti biržai prievoles, pagrįstas sandoriais, kuriuos steigėjai sudarė savo vardu.

60. Įnašai į biržos įstatinį kapitalą turi būti visiškai įmokėti ir birža įregistruota komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jos įstatų įregistravimo dienos. Jeigu per šį laiką birža neįregistruojama, ji laikoma neįsteigta ir asmenų įnašai į biržos įstatinį kapitalą turi būti grąžinti be jokių atskaitymų per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pabaigos.

61. Biržos valdyba pateikia komisijai paraišką biržai įregistruoti po to, kai:

61.1. visos pasirašytos akcijos yra apmokėtos;

61.2. įvyko steigiamasis dalininkų (akcininkų) susirinkimas;

61.3. valdyba gali disponuoti finansinėmis lėšomis, gautomis už įnašų įmokėjimą.

62. Kartu su paraiška biržai įregistruoti pateikiami šie dokumentai:

62.1. biržos steigimo ataskaita ir biržos revizijos komisijos išvados apie šią ataskaitą;

62.2. dokumentai apie biržos nuomojamas ar nuosavybės teise valdomas patalpas (pastatus).

63. Biržą atsisakoma įregistruoti, jeigu:

63.1. pažeista biržos steigimo tvarka;

63.2. ataskaitoje apie biržos steigimą yra ne visa arba klaidinga informacija;

63.3. nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimai neatitinka šių įnašų tikrosios vertės;

63.4. nepateikti šių nuostatų 62 punkte nurodyti dokumentai.

Biržos steigėjai arba valdyba, pašalinę šių laikinųjų nuostatų 63 punkte nurodytas priežastis, trukdžiusias įregistruoti biržą, turi teisę dar kartą kreiptis į komisiją dėl įregistravimo. Ginčus dėl biržos įregistravimo nagrinėja teismas;

63.5. steigiamos biržos faktinė būklė neatitinka jos veiklos ekonominio pagrindimo nuostatų

Papildyta punktu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

64. Birža įgyja juridinio asmens teises nuo jos įregistravimo dienos.

Biržos nario teisės ir pareigos

65. Biržos nariu gali būti Lietuvos Respublikos ar užsienio fizinis ar juridinis asmuo, nustatytąja tvarka įmokėjęs įnašą į biržos įstatinį kapitalą ir tapęs jos dalininku (akcininku).

66. Biržos narys turi teisę:

66.1. dalyvauti biržos valdyme;

66.2. dalyvauti biržos prekyboje, šių laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka gavęs komisijos leidimą;

66.3. gauti informaciją apie biržos darbą;

66.4. naudotis kitomis biržos teikiamomis paslaugomis.

67. Teisę dalyvauti biržos prekyboje biržos narys realizuoja:

67.1. prekiaudamas savarankiškai, jeigu jis yra finansinio maklerio įmonė;

67.2. įsteigdamas finansinio maklerio įmonę ir perduodamas jai teisę prekiauti biržoje;

67.3. sudarydamas sutartį su finansinio maklerio įmone ir perduodamas jai teisę prekiauti biržoje.

68. Biržos narys turi teisę parduoti savo akciją tik gavęs biržos valdybos sutikimą.

69. Biržos narys privalo laikytis šių laikinųjų nuostatų, biržos prekybos bei maklerių etikos taisyklių, taip pat vykdyti visuotinio biržos narių susirinkimo ir biržos valdybos sprendimus.

70. Tais atvejais, kai biržos narys pažeidžia biržos veiklą reglamentuojančias taisykles, biržos valdyba turi teisę iki 3 mėnesių sustabdyti jo teisę dalyvauti biržos prekyboje. Tokių pažeidimų sąrašas pateikiamas biržos prekybos taisyklėse. Sprendimas dėl nario dalyvavimo biržos prekyboje sustabdymo priimamas 2/3 visų biržos valdybos narių balsų. Jeigu biržos narys, pažeidęs biržos veiklą reglamentuojančias taisykles, dalyvauja biržos valdyme (tiesiogiai ar per atstovą), biržos taryba gali tokiam pat laikotarpiui sustabdyti jo įgaliojimus arba pašalinti šį narį iš valdymo organų. Šiame punkte numatytos sankcijos gali būti taikomos ir biržoje veikiančioms finansinio maklerio įmonėms, kurios nėra biržos narės.

71. Tais atvejais, kai biržos narys per vienerius metus pakartotinai padaro šių laikinųjų nuostatų 70 punkte nurodytus pažeidimus, biržos valdyba 1/2 visų biržos valdybos narių sprendimu gali siūlyti visuotiniam biržos narių susirinkimui (toliau vadinama – visuotinis susirinkimas) pašalinti tokį narį iš biržos iki šio susirinkimo sustabdydama jo teises dalyvauti biržos prekyboje. Biržos taryba šiam laikotarpiui sustabdo šio nario (jo atstovo) įgaliojimus dalyvauti biržos valdyme.

72. Pašalintam iš biržos narių fiziniam ar juridiniam asmeniui per 3 mėnesius grąžinami jo įnašai į biržos įstatinį kapitalą. Nuostoliai, kuriuos padaro biržai iš jos pašalintas narys, išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

73. Biržos valdybos ir visuotinio susirinkimo sprendimus dėl narystės sustabdymo ar panaikinimo biržos narys gali apskųsti teismui.

74. Biržos įstatuose gali būti numatytos ir kitos biržos narių teisės bei pareigos.

Biržos valdymas

75. Biržos valdymo organai yra:

75.1. visuotinis susirinkimas;

75.2. biržos taryba;

75.3. biržos valdyba.

76. Visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis biržos valdymo organas. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis susirinkimas:

76.1. tvirtina, keičia ir papildo biržos įstatus;

76.2. renka biržos tarybą, revizijos komisiją, arbitražą;

76.3. atšaukia biržos valdybos ir dalininkų (akcininkų) išrinktus biržos tarybos, revizijos komisijos narius;

76.4. biržos valdybos teikimu priima sprendimus dėl pašalinimo iš biržos narių;

76.5. tvirtina biržos valdybos parengtas maklerių etikos taisykles;

76.6. tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų į biržos įstatinį kapitalą įvertinimus;

76.7. nustato biržos revizijos komisijos narių atlyginimus, taip pat metines išmokas (tantjemas) iš pelno biržos valdybos ir tarybos nariams;

76.8. tvirtina metinį biržos balansą;

76.9. padidina ar sumažina įstatinį kapitalą;

76.10. likviduoja ar reorganizuoja biržą;

76.11. nustato baudų už biržos prekybos bei maklerių etikos taisyklių pažeidimus koeficientus arba paveda tai daryti biržos valdybai;

76.12. sprendžia kitus biržos įstatuose numatytus klausimus.

Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šių laikinųjų nuostatų 76.1, 76.3, 76.4, 76.8 ir 76.9 punktuose nurodytus atvejus, kuriais nutarimai priimami 2/3 balsų. Visuotinio susirinkimo sušaukimo bei nutarimų priėmimo ir panaikinimo tvarka, kvorumo klausimai reglamentuojami biržos įstatų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

77. Biržos taryba:

77.1. vykdo biržos valdybos veiklos, biržos lėšų naudojimo ir paskirstymo kontrolę, stebi biržos valdymo ir darbo organizavimą, darbo apmokėjimą;

77.2. tikrina finansinės apskaitos teisingumą, biržos finansinės atsiskaitomybės dokumentus arba paveda tai daryti revizijos komisijai;

77.3. skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų biržos valdybos narius;

77.4. sprendžia kitus biržos įstatuose, taip pat visuotinio susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.

78. Biržos taryba sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų visuotiniame susirinkime. 1/3 biržos tarybos narių turi sudaryti biržoje veikiančių finansinio maklerio įmonių atstovai. Komisija turi teisę paskirti į biržos tarybą vieną atstovą (narį).

Biržos steigimosi laikotarpiu iki steigiamojo biržos narių susirinkimo steigėjai tvirtina laikinąją biržos tarybą. Laikinoji biržos taryba gali būti sudaryta be biržoje veikiančių finansinio maklerio įmonių atstovų.

79. Biržos tarybos nariu negali būti asmuo, kuris yra bent vienos kitos Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos tarybos arba šios biržos valdybos narys, administracijos vadovas, taip pat asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti šias pareigas.

80. Už veiklą biržos taryboje jos nariams visuotinis susirinkimas gali atlyginti (išmokėti tantjemas) tik iš biržos pelno.

81. Biržos tarybos posėdžių rengimo ir sprendimo priėmimo tvarka, biržos narių teisės ir pareigos nustatomos biržos įstatuose, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis stebėtojų tarybos veiklą. Biržos taryba dirba pagal biržos įstatuose numatytą biržos tarybos darbo tvarką.

82. Biržos tarybos nariai privalo saugoti slaptą biržos informaciją, kurią sužino eidami savo pareigas.

83. Biržos valdyba yra kolegialus organas, kuris vadovauja biržos veiklai tarp visuotinių susirinkimų. Biržos valdybą sudaro, tvirtina ir atleidžia biržos taryba.

Steigiant biržą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, biržos valdyba tvirtinama, o iki steigiamojo susirinkimo ir keičiama komisijos sprendimu, atsižvelgiant į biržos steigėjų pasiūlymus. Biržos valdyba sudaroma ne mažiau kaip iš 6 narių.

84. Biržos valdyba atlieka šias funkcijas:

84.1. vadovauja biržos veiklai ir tvarko jos reikalus, taip pat atstovauja biržai teisme bei kitose institucijose;

84.2. užtikrina biržos prekybos ir informacijos sistemų organizavimą ir funkcionavimą;

84.3. steigia biržos tarnybas;

84.4. vykdo kitas biržos įstatuose ar visuotinio susirinkimo nutarimuose numatytas funkcijas.

85. Biržos valdybos narys negali būti kitos vertybinių popierių biržos valdybos, tarybos nariu ar administracijos vadovu (pavaduotoju). Šios valdybos nariu negali būti skiriamas asmuo, esantis daugiau kaip 3 Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių valdybos nariu, arba asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti šias pareigas. Biržos įstatuose gali būti numatomi papildomi reikalavimai valdybos nariui.

86. Biržos valdybos darbo organizavimo, sprendimų priėmimo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas, kurį tvirtina visuotinis susirinkimas arba biržos taryba jo pavedimu.

87. Už veiklą biržos valdyboje jos nariams visuotinis susirinkimas atlygina (išmoka tantjemas) tik iš biržos pelno. Valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą tuo atveju, jeigu jie yra administracijos darbuotojai, sudarę samdos sutartį su birža.

88. Biržos valdyba savo funkcijas atlieka biržos įstatuose nustatytą laiką arba kol paskiriama ir pradeda dirbti nauja valdyba. Valdybos nario kadencijos neribojamos.

89. Biržos valdybos nariai privalo solidariai atlyginti biržai nuostolius, padarytus dėl biržos valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant biržos įstatus ar šiuos laikinuosius nuostatus. Valdybos narys, balsavęs prieš tokį nutarimą, atleidžiamas nuo pareigos atlyginti šiuos nuostolius, jeigu posėdžio protokole yra įrašytas jo protestas. Nuo atsakomybės atleidžiamas ir susirinkime nedalyvavęs valdybos narys, jeigu jis per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė posėdžio pirmininkui raštišką protestą.

90. Biržos valdyba privalo per 5 dienas pranešti komisijai apie bet kokius šių laikinųjų nuostatų, taip pat biržos įstatų pažeidimus, padarytus biržos valdybos nario.

91. Biržos finansinės apskaitos kontrolę vykdo biržos revizijos komisija, kurią ne mažiau kaip iš 3 asmenų renka visuotinis susirinkimas biržos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nariu gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį diplomą.

Revizijos komisijos funkcijas gali atlikti nepriklausoma auditorių organizacija.

92. Biržos revizijos komisijos nariu negali būti biržos valdybos, biržos tarybos narys, administracijos vadovai ar vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

93. Biržos revizijos komisija turi atlikti visus galimus biržos patikrinimus visuotinio susirinkimo, biržos tarybos ar valdybos pavedimu.

94. Biržos veiklos operatyvius reikalus tvarko ir administracinį valdymą vykdo biržos administracija, kurią formuoja ir jai vadovauja generalinis direktorius. Biržos generalinį direktorių samdo biržos valdyba. Biržos generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, kuris yra bent vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės administracijos vadovas. Biržos generaliniam direktoriui draudžiama eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas.

95. Biržos administracijos struktūra, darbuotojų priėmimo, darbo ir atlyginimo sąlygos nustatomos biržos įstatuose. Biržos administracijos darbuotojais negali būti biržos nariai, biržos narių atstovai biržos taryboje ar valdyboje, finansinio maklerio įmonių savininkai (akcininkai), taip pat šių įmonių valdymo organų nariai bei darbuotojai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

96. Ginčus, iškylančius sudarant sandorius dėl vertybinių popierių, sprendžia arbitražo komisija, kuri sudaroma ir veikia pagal biržos valdybos patvirtintas taisykles.

Tais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitražo komisijoje, jis nagrinėjamas teisme pagal šalies ieškininį pareiškimą.

97. Biržos tarybos, valdybos, revizijos komisijos nariu, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku negali būti asmuo, kuriam nėra išnykęs teistumas už turtinius ir ūkinius nusikaltimus, pinigų, vertybinių popierių, tarnybinių ženklų padirbimą arba kuris per paskutiniuosius 5 metus baustas už mokesčių nemokėjimą, taip pat yra pažeidęs maklerių etikos taisykles.

Biržos įstatinis kapitalas ir fondai

98. Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir dalininkų (akcininkų) piniginių bei nepiniginių (turtinių) įnašų.

99. Įstatinio kapitalo dydis nustatomas biržos įstatuose.

Minimalų biržos įstatinio kapitalo dydį ir minimalią vienos akcijos nominalią vertę nustato komisija.

100. Biržos pajamos (įplaukos), atskaičius einamosios veiklos išlaidas, sudaro biržos pelną. Gautas pelnas skirstomas į:

100.1. biržos pelno rezervo fondą, naudojamą pagrindinėms priemonėms įsigyti, biržos veiklai plėsti bei tobulinti;

100.2. biržos privalomųjų atsargų fondą, naudojamą galimiems nuostoliams padengti;

100.3. metinių išmokų (tantjemų) fondą, kuris gali sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus biržos metinio pelno;

100.4. kitus visuotiniame susirinkime patvirtintus fondus.

101. Biržos įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik išleidžiant naujas akcijas.

102. Biržos įstatinį kapitalą draudžiama didinti iš biržos privalomųjų atsargų fondo, pelno rezervo fondo ir kitų biržos fondų. Darant bet kokį įstatinio kapitalo pakeitimą, turi būti gautas komisijos leidimas.

103. Biržos įstatinis kapitalas laikomas padidintu, visiškai apmokėjus išleidžiamų akcijų kainą ir atitinkamai jį įregistravus komisijoje.

104. Biržos įstatinis kapitalas gali būti mažinamas šiais būdais:

104.1. pašalinant fizinį ar juridinį asmenį iš biržos narių;

104.2. išlyginant skirtumą tarp nuosavų biržos aktyvų ir jos įstatinio kapitalo dydžio, susidariusį dėl nuostolių.

105. Mažinant biržos įstatinį kapitalą šių laikinųjų nuostatų 104.1 punkte nurodytu būdu, anuliuojamos pašalintojo nario turėtos akcijos, o šių laikinųjų nuostatų 104.2 punkte nurodytu būdu – mažinama akcijų nominali vertė.

Biržos pajamos

106. Biržos pajamas sudaro:

106.1. kasmetinis nario mokestis;

106.2. vertybinių popierių kotiravimo mokestis;

106.3. mokestis už leidimą lankytis biržoje be teisės dalyvauti biržos prekyboje;

106.4. pajamos iš leidybinės ir reklaminės veiklos, susijusios su vertybiniais popieriais.

Kitos rinkliavos už biržos teikiamas paslaugas gali būti nustatomos tik gavus komisijos leidimą.

Prekyba vertybiniais popieriais

107. Prekyba vertybiniais popieriais vyksta vadovaujantis biržos valdybos patvirtintomis ir su komisija suderintomis prekybos taisyklėmis, kuriose reglamentuojama:

107.1. prekybos vertybiniais popieriais būdai ir sąlygos;

107.2. prekybos pradžia ir pabaiga;

107.3. prekybos sustabdymas;

107.4. sandorių rūšys;

107.5. atsiskaitymo formos;

107.6. procedūros, susijusios su kredito suteikimu ir pratęsimu;

107.7. kiti klausimai, susiję su prekyba vertybiniais popieriais.

108. Vertybinių popierių emitentas arba finansinio maklerio įmonė dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos einamosios prekybos sąrašą turi kreiptis į biržos valdybą ir pateikti prospektą bei paskutinįjį metinį prospektą-ataskaitą.

109. Vertybinių popierių emitentas dėl vertybinių popierių aprobavimo biržoje turi kreiptis į biržos valdybą ir pateikti prospektą bei paskutinįjį metinį prospektą-ataskaitą.

110. Biržos valdyba neturi teisės atsisakyti įtraukti vertybinius popierius į biržos einamosios prekybos sąrašą.

Nutarimą dėl vertybinių popierių aprobavimo biržos valdyba turi priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos.

111. Vertybinių popierių aprobavimas nebegalioja, jeigu jie nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos aprobuoti priėmimo. Šiuo atveju emitentas turi teisę antrą kartą kreiptis į biržos valdybą dėl vertybinių popierių aprobavimo.

112. Biržos valdyba gali sustabdyti vertybinių popierių aprobavimą, jeigu:

112.1. šių vertybinių popierių aprobavimas kenkia reguliariai prekybai biržoje;

112.2. biržoje neužtikrinama nuolatinė prekyba šiais vertybiniais popieriais.

113. Sustabdžiusi prekybą kai kuriais vertybiniais popieriais, biržos valdyba turi nedelsiant, tą pačią dieną, apie tai pranešti komisijai. Sustabdytą prekybą ar aprobavimą gali atnaujinti tik biržos valdyba.

114. Vertybiniai popieriai aprobuojami neribotą laiką.

115. Vertybinių popierių kursą nustato kurso makleriai, kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų biržos valdyba, suderinusi su komisija. Kurso makleriu gali būti asmuo, išlaikęs komisijos surengtus kvalifikacinius egzaminus arba turintis kitokį komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą.

116. Biržos administracija turi skelbti bendrą kiekvienos prekybos vertybiniais popieriais dienos prekybos apimtį ir vertybinių popierių, kuriais buvo prekiaujama, kainas.

117. Biržos administracija turi parengti pranešimus apie vertybinių popierių kainas ir prekybos jais apimtį kiekvieną prekybos dieną bei kiekvieną mėnesį ir pateikti juos komisijai.

118. Biržos valdybos, tarybos, revizijos komisijos nariai, arbitražo darbuotojai, taip pat visi biržos tarnautojai neturi teisės be specialaus biržos valdybos įgaliojimo atskleisti slaptos informacijos, kurią jie sužino dirbdami biržoje.

Biržos reorganizavimo ar likvidavimo tvarka

119. Birža reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų, šių laikinųjų nuostatų ir biržos įstatų nustatyta tvarka.

120. Birža likviduojama šiais atvejais:

120.1. kai susidaro situacija, numatyta biržos įstatuose;

120.2. kai narių susirinkimas priima sprendimą likviduoti biržą;

120.3. kai nuosavi biržos aktyvai sumažėja daugiau kaip 50 procentų įstatinio kapitalo;

120.4. kai biržos registracija yra panaikinama teismo ar valstybinės institucijos sprendimu.

121. Likviduodamasi ar sustabdydama savo veiklą, birža turi nedelsiant apie tai pranešti komisijai. Bent vienas iš biržos likviduotojų paskiriamas komisijos.

122. Likviduojamos biržos įstatinis kapitalas proporcingai padalijamas jos dalininkams (akcininkams).

123. Biržos pelno rezervo, privalomųjų rezervų fondai ir kiti biržos visuotiniame susirinkime patvirtinti fondai likviduotojų sprendimu ir komisijai pritarus perduodami kitai ne pelno organizacijai (įmonei) arba Lietuvos valstybės biudžetui.

VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR JŲ CIRKULIACIJOS APSKAITOS PRINCIPAI

124. Visi į viešąją apyvartą išleisti vertybiniai popieriai apskaitomi specialiose vertybinių popierių sąskaitų knygose, vertybinių popierių savininkams atidarant asmenines vertybinių popierių sąskaitas.

125. Vardinių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į apyvartą vertybinius popierius, arba viešosios apyvartos tarpininkai (finansinio maklerio įmonės arba bankai), turintys emitento arba investitoriaus įgaliojimus. Įrašai vardinių vertybinių popierių sąskaitose, kurias atidaro viešosios apyvartos tarpininkai pagal investitorių įgaliojimus, turi būti kartojami emitento arba jo įgalioto viešosios apyvartos tarpininko tvarkomose vertybinių popierių sąskaitų knygose. Toks kartojamas įrašas nėra tiesioginis nuosavybės teisės įrodymas.

126. Pareikštinių vertybinių popierių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tik viešosios apyvartos tarpininkai (finansinio maklerio įmonės arba bankai), turintys emitento arba investitoriaus įgaliojimus.

127. Kiekvienoje vertybinių popierių sąskaitoje, atidarytoje vertybinių popierių savininko vardu, turi būti nurodyta:

127.1. vertybinių popierių sąskaitą atidariusios įmonės arba banko (toliau vadinama – vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai) pavadinimas ir adresas;

127.2. vertybinių popierių sąskaitos numeris;

127.3. sąskaitoje apskaitytų vertybinių popierių skaičius;

127.4. vertybinių popierių klasė, rūšis ir išleidimo į apyvartą data;

127.5. vertybinių popierių emitento pavadinimas ir adresas;

127.6. vertybinių popierių nominali vertė;

127.7. vertybinių popierių savininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas) ir adresas;

127.8. apribojimai, taikomi vertybinių popierių suteikiamų teisių perleidimui;

127.9. vertybinių popierių sąskaitos atidarymo vieta ir laikas.

128. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai sąskaitos savininko pageidavimu privalo jam pateikti visą informaciją apie sąskaitos būklę ir bet kokio pobūdžio sandorius, įvykdytus su sąskaitoje esančiais vertybiniais popieriais. Pasibaigus kalendoriniams metams, vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai per 15 dienų kiekvienam sąskaitos savininkui privalo išduoti vertybinių popierių sąskaitos išrašą apie sąskaitos būklę paskutinės praėjusiųjų metų dienos pabaigoje. Vertybinių popierių sąskaitų išrašai, taip pat kiti dokumentai, išduoti įrašų vertybinių popierių sąskaitose pagrindu, nelaikomi vertybiniais popieriais ir negali būti viešosios apyvartos objektais.

129. Vertybiniai popieriai apskaitomi sąskaitose pagal dvigubo buhalterinio įrašo principą. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai turi tvarkyti suvestinį operacijų žurnalą, kuriame chronologine tvarka nurodomi visi sandoriai, sudaryti su atitinkamose sąskaitose apskaitomais vertybiniais popieriais. Kiekvienos emisijos vertybiniai popieriai apskaitomi atskiruose suvestinio operacijų žurnalo skyriuose arba atskirame žurnale.

130. Bendrąją vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitą vykdo specializuota ne pelno įmonė – Centrinis depozitoriumas.

131. Centrinis depozitoriumas atlieka šias pagrindines funkcijas:

131.1. rengia ir, suderinęs su komisija, tvirtina vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles bei instrukcijas, kurios yra privalomos visiems vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams;

131.2. atidaro bendrąsias sąskaitas vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams ir tvarko jas;

131.3. užtikrina, kad sudarant sandorius dėl vertybinių popierių šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vienos bendrosios sąskaitos į kitą;

131.4. kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;

131.5. teikia paslaugas, susijusias su vertybinių popierių sąskaitų aptarnavimu, emitentams ir viešosios apyvartos tarpininkams;

131.6. išduoda vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų bendrosios sąskaitos būklę.

132. Kiekvienas emitentas, išleidžiantis į viešąją apyvartą vertybinius popierius, įregistravęs juos komisijoje, per 10 dienų turi pateikti Centriniam depozitoriumui duomenis apie emisiją, kurių reikia bendrajai vertybinių popierių sąskaitai atidaryti.

133. Bendrąsias vertybinių popierių sąskaitas Centriniame depozitoriume privalo atsidaryti visi vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai. Šių sąskaitų atidarymo ir vedimo tvarką nustato Centrinis depozitoriumas, suderinęs su komisija.

134. Vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, kurie nėra apskaityti Centrinio depozitoriumo bendrojoje vertybinių popierių sąskaitoje, draudžiama. Visi sandoriai, sudaryti nesilaikant šio punkto reikalavimų, yra niekiniai nuo jų sudarymo momento

Papildyta skirsniu:

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 993, 1992-12-31, Žin., 1993, Nr. 3-64 (1993-01-31), i. k. 0921100NUTA00000993

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 815 dalinio pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 352, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-444 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000352

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 815 dalinio pakeitimo