Suvestinė redakcija nuo 2013-11-30 iki 2015-03-06
Nutarimas paskelbtas: Informaciniai pranešimai 2006, Nr. 1-14, i. k. 105106ANUTA000O3-86
VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL KOMISIJOS REKOMENDUOJAMO ŠILUMOS PASKIRSTYMO METODO PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 30 d. Nr. O3-86
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 12 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Komisijos rekomenduojamą šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6 (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos
2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-316
ŠILUMOS ŠILDYMUI PASKIRSTYMO DALIKLIAIS METODAS Nr. 6
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 (toliau – Paskirstymo metodas) parengtas vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 (Žin., 2004, Nr. 168-6214) (toliau – Taisyklės).
2. Šiame Paskirstymo metode vartojamos sąvokos, dydžiai, žymėjimų indeksai ir sutrumpinimai atitinka Taisyklių sąvokas.
3. Paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai:
3.1. parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei reguliuojamų šilumos sąnaudų dalies paskirstymo vartotojams projektas;
3.2. šilumos kiekis pastatui šildyti (QPŠ) nustatomas pagal įvadinio atsiskaitomojo šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas. Kai įvadiniu šilumos skaitikliu matuojamas visas į pastatą patiekiamos šilumos kiekis – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su Komisija suderintą šilumos paskirstymo patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui metodą;
3.3. įrengti vieno tipo šilumos dalikliai, vadovaujantis Europos standartu LST EN 834 arba kitais teisės aktais;
3.4. pastate įrengta vienvamzdė, dvivamzdė arba kolektorinė šildymo sistema. Pagal Paskirstymo metodo 3.1 punkto reikalavimą parengtame projekte rekomenduojama nurodyti:
3.4.4. šildymo prietaisų tipų ir dydžių (galių) sąrašą. Skirtingo tipo šildymo prietaisams turi būti nustatytos jų vardinės galios;
3.4.5. šilumos sąnaudų daliklių, pritvirtintų ant šildymo prietaisų, žymėjimą, nurodant:
– daliklio tipą arba serijos numerį;
– daliklių numerius bei rezultatinius dalikio rodmenų vertinimo veiksnius arba juos atitinkančius proporcinius skaičius;
– daliklių tvirtinimo ant šildymo prietaisų vietą ir būdą;
3.4.6. visų komponentų, galinčių daryti įtaką matavimo rezultatams, plombų ar kitų apsaugos priemonių, užkertančių galimybę pasiekti šiuos komponentus be matomos žalos, sąrašą;
3.4.7. skaičiuotiną (konstrukcinę) tarpininko (šilumnešio) temperatūrą (Tm,A) tarp viršutinės temperatūros ribos (tmax) ir žemutinės temperatūros ribos (tmin);
3.4.8. šildymo prietaisų reguliatorių – termostatinių ventilių tipo ir valdymo būdo (rankinis ar automatinis) aprašymą;
II. A VARIANTAS
4. Paskirstymo metodo A variantas taikomas, kai:
4.2. dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. visų pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų ir (arba) šilumai paskirstyti taikoma ne mažiau kaip 70 proc. visų daliklių rodmenų;
5. Pastatui šildyti priskiriamas šilumos kiekis (QPŠ1) yra lygus:
5.1. kai dalikliai įrengti ant visų pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų bei šilumos paskirstymui taikomi visų daliklių rodmenys – šilumos kiekiui (QPŠ), nustatytam pagal šio Paskirstymo metodo 3.2 punktą:
QPŠ1= QPŠ kWh
5.2. kai dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų bei dalies vartotojų butų ar kitų patalpų daliklių rodmenys laikinai negali būti taikomi – iš šilumos kiekio (QPŠ), nustatyto pagal šio Paskirstymo metodo 3.2 punktą, atimamas šiems vartotojams priskirtas vidutinis normatyvinis šilumos kiekis (QPŠ vidut norm):
QPŠ1 = QPŠ – QPŠ vidut norm kWh
5.3. vidutinis normatyvinis šilumos kiekis butui (QBŠ vidut norm) ar pastatui (QPŠ vidut norm) apskaičiuojamas:
5.3.1. seniems ir nerenovuotiems pastatams, kuriems energinio naudingumo klasė nenustatyta arba kurie priskirtini G, E ir F energinio naudingumo klasei, nustatytai pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 (Žin., 2005, Nr. 151-5568), reikalavimus – šilumos šildymui vidutinį sąnaudų normatyvą (qPŠ vidut norm) padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto (ABŠA) ar jų sumos (SUMA ABŠA):
QBŠ vidut norm = qPŠ vidut norm x ABŠA kWh
arba
QPŠ vidut norm = qPŠ vidut norm x SUMA ABŠA kWh
čia:
qPŠ vidut norm – pastato šilumos šildymui vidutinių sąnaudų normatyvas (kWh/m2), nustatytas Taisyklėse nurodytu [4.19] teisės aktu arba kitais teisės aktais;
ABŠA – vartotojo buto ar kitos patalpos naudingasis plotas (m2);
5.3.2. naujausios statybos ir renovuotiems pastatams, priskirtiniems A, B, C ir D energinio naudingumo klasei – šilumos šildymui vidutinį sąnaudų skaičiuotiną normatyvą (qPŠ vidut norm sk) padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto (ABŠA) ar jų sumos (SUMA ABŠA):
QBŠ vidut norm = qPŠ vidut norm sk x ABŠA kWh
arba
QPŠ vidut norm = qPŠ vidut norm sk x SUMA ABŠA kWh
čia:
qPŠ vidut norm sk – pastato šilumos šildymui vidutinių sąnaudų skaičiuotinas normatyvas (kWh/m2), apskaičiuojamas šilumos kiekį (QPŠ), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 3.2 punktą, padalinus iš pastato bendrojo naudingojo ploto APŠ ir padauginus iš maksimalaus tolygaus šildymo sąlygos koeficiento (KTŠS max), nustatyto pagal šio Paskirstymo metodo 13.1.3 punktą:
qPŠ vidut norm sk = QPŠ / APŠ x KTŠS max kWh/m2
6. Pastatui šildyti priskiriamas šilumos kiekis, nustatytas pagal šio Paskirstymo metodo 5 punktą (QPŠ1), susideda iš individualiai reguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo radiatorių butuose (QPŠD reg), nereguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio bendrojo naudojimo patalpose (QPŠD nrg bn), ir nereguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių (QPŠ nrg st):
QPŠ1 = QPŠD reg + QPŠD nrg bn + QPŠD nrg st kWh
7. Pastato nereguliuojamos šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių (QPŠ nrg st), apskaičiuojamas (išskyrus butus ar patalpas, kuriems pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 punktą buvo apskaičiuotas vidutinis normatyvinis šilumos kiekis butui (QBŠ vidut norm) ar pastatui (QPŠ vidut norm):
7.2. normavimo būdu – pastatui šildyti priskirtą šilumos kiekį (QPŠ1), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 5 punktą, padauginus iš normatyvinio priskyrimo koeficiento (knorm st):
QPŠD nrg st = QPŠ1 x knorm st kWh
čia:
knorm st – normatyvinis proporcijos koeficientas nustatomas:
– pagal šiame Paskirstymo metode pateiktą rekomendaciją:
a) 0,15 – seniems ir nerenovuotiems pastatams, priskirtiniems G, F ir E energinio naudingumo klasei;
b) 0, 35 – renovuotiems pastatams, priskirtiniems A, B, C ir D energinio naudingumo klasei (jei renovavimo metu stovai nebuvo pakeisti);
– pagal energetinio audito rekomendaciją;
– vartotojų sprendimu;
7.2.1. nereguliuojami šilumos kiekiai (QBŠD nrg st), išsiskiriantys nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių, apskaičiuojami šilumos kiekį (QPŠD nrg st), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 7.2 punktą, padauginus iš proporcijos koeficiento (KB st):
QBŠD nrg st = QPŠD nrg st x KB st kWh
čia:
KB st – proporcijos koeficientas, nustatomas stovų sąlyginių vienetų skaičių bute (NB st) padalinus iš stovų sąlyginių vienetų skaičiaus butuose sumos (SUMA NB st):
KB st = NB st sąl / SUMA NB st sąl;
čia:
NB st sąl – stovo sąlyginių vienetų skaičius bute nustatomas:
– pagal šiame Paskirstymo metode pateiktą rekomendaciją:
7.3. skaičiavimo būdu – sumuojant nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių išsisikiriančius šilumos kiekius (SUMA QBŠD nrg st):
QPŠD nrg st = SUMA QBŠD nrg st kWh
čia:
QBŠ nrg st – šilumos kiekiai, išsiskiriantys nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtų stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių, pateikiami projekte arba nustatomi:
7.3.1. supaprastinto skaičiavimo būdu – šilumos srauto reikšmę (W/m), perduodamą nuo šilumnešio tiekimo sistemos vamzdžių į aplinką Nsr, padauginus iš vamzdžio ilgio (L) bei ataskaitinio laiko trukmės (z):
QBŠ nrg st = Nsr x L x z kWh
čia:
L – išmatuotas stovų ir jungiamųjų vamzdžių ilgis, m;
z – atsiskaitymo laikotarpio vidutinė trukmė, val. (730 val.);
Nsr – šilumos srauto (W/m), perduodamo nuo šildymo sistemos neizoliuotų vamzdžių į aplinką, reikšmės pateikiamos 1 lentelėje:
1 lentelė. Šilumos srauto, perduodamo nuo šildymo sistemos neizoliuotų vamzdžių į aplinką, reikšmės
Sąlyginis diametras, mm |
Šilumnešio ir aplinkos projektinių temperatūrų vidutinis skirtumas (dtvidut) |
|||||||||||
10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
35 |
40 |
45 |
50 |
55 |
60 |
65 |
|
15 |
3,9 |
7,8 |
11,7 |
16,5 |
19,4 |
22,4 |
27,2 |
31,1 |
34,0 |
38,9 |
43,7 |
47,6 |
20 |
5,8 |
10,7 |
15,5 |
21,4 |
25,3 |
29,2 |
35,0 |
39,8 |
43,7 |
50,5 |
57,4 |
62,2 |
25 |
7,8 |
13,6 |
19,4 |
26,2 |
31,3 |
36,9 |
44,7 |
50,5 |
57,4 |
65,1 |
71,9 |
78,7 |
32 |
9,7 |
15,5 |
22,4 |
29,2 |
34,9 |
40,8 |
48,6 |
54,4 |
61,2 |
70,9 |
80,6 |
87,5 |
40 |
10,7 |
18,5 |
25,3 |
33,0 |
38,9 |
45,7 |
55,4 |
62,2 |
69,0 |
81,6 |
92,3 |
100,1 |
50 |
12,6 |
21,4 |
30,1 |
40,8 |
48,6 |
57,4 |
68,0 |
76,8 |
85,5 |
99,1 |
113,7 |
122,5 |
Atsiskaitomojo laikotarpio šilumnešio ir aplinkos projektinių temperatūrų vidutinis skirtumas (dtvidut) apskaičiuojamas iš atsiskaitomojo laikotarpio šilumešio vidutinės temperatūros (tšlmn vidut) atėmus aplinkos (butų ar kitų patalpų) vidutinę temperatūrą (tapl vidut):
dtvidut = tšlmn vidut – tapl vidut °C
čia:
tšlmn vidut – atsiskaitomojo laikotarpio šilumešio vidutinė temperatūra, nustatoma iš pastato temperatūrinio grafiko pagal meteorologijos centro teikiamą išorės oro vidutinę temperatūrą (jei tokių duomenų nėra – Taisyklėse nurodytu [4.12] teisės aktu arba kitais teisės aktais);
tapl vidut – aplinkos (butų ar kitų patalpų) vidutinė temperatūra, nustatoma pagal Lietuvos higienos normą „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas HN 42:2009, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
7.3.2. tikslaus skaičiavimo būdu (vartotojų užsakymu) – pagal Karšto vandens tiekimo gyvenamiesiems daugiabučiams namams šilumos suvartojimo nustatymo metodinius nurodymus, patvirtintus Komisijos 1999 m. gegužės 27 d. protokoliniu nutarimu Nr. 21, arba Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2001, Nr.74-2613) (15-6.2);
8. Pastatui šildyti priskiriamas individualiai reguliuojamo šilumos kiekio (QPŠD reg) ir nereguliuojamo šilumos kiekio (QPŠD nrg bn) šilumos kiekių suma (QPŠ2) apskaičiuojama iš pastatui šildyti priskirto šilumos kiekio (QPŠ1), nustatyto pagal šio Paskirstymo metodo 5 punktą, atėmus nereguliuojamą šilumos kiekį, išsiskiriantį nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių (QPŠD nrg st), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 7 punktą:
QPŠ2 = QPŠD reg + QPŠD nrg bn = QPŠ1 – QPŠD nrg st kWh
9. Pastato šilumos vartotojams priskiriama individualiai reguliuojama šilumos kiekio dalis šildymui (QPŠD reg) apskaičiuojama šilumos kiekį (QPŠ2), nustatytą pagal Paskirstymo metodo 8 punktą, padauginus iš reguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficiento (XPŠD reg), kuris nustatomas:
9.1. pagal šiame Paskirstymo metode rekomenduojamą pastovią proporciją:
QPŠD reg = QPŠ2 x XPŠD reg kWh
čia:
XPŠD reg , XPŠD nrg – reguliuojamų bei nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficientai:
XPŠD reg = 0,7;
XPŠD nrg = 0,3;
9.2. pagal šiame Paskirstymo metode rekomenduojamą kintamą proporciją, kai reguliuojamų bei nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficientų, priklausančių nuo vidutinės ataskaitinio laikotarpio išorės oro temperatūros, reikšmės pateikiamios 2 lentelėje:
2 lentelė. Reguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficientų, priklausančių nuo vidutinės ataskaitinio laikotarpio išorės oro temperatūros, reikšmės
Atsiskaitymo laikotarpio vidutinė lauko oro temperatūra °C |
Žemesnė nei -10 |
<-7,5 -10 |
<-5,0 -7,5 |
<-2,5 -5,0 |
2,5 -2,5 |
5,0 > 2,5 |
Aukštesnė už 5,0 |
Koeficientas XPŠD reg |
0,70 |
0,65 |
0,60 |
0,55 |
0,50 |
0,40 |
0,30 |
Koeficientas XPŠD nrg |
0,30 |
0,35 |
0,40 |
0,45 |
0,50 |
0,60 |
0,70 |
10. Pastato šilumos vartotojams priskiriama individualiai nereguliuojama šilumos kiekio dalis šildymui (QPŠD nrg bn) apskaičiuojama iš šilumos kiekio (QPŠ2), nustatyto pagal šio Paskirstymo metodo 8 punktą, atėmus reguliuojamų šildymo sąnaudų dalį (QPŠD reg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 9 punktą:
QPŠD nrg bn = QPŠ2 – QPŠD reg kWh
11. Butams ir kitoms patalpoms priskirtina šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg bn) apskaičiuojama pastatui priskirtą šilumos kiekį (QPŠD nrg bn), nustatytą pagal Paskirstymo metodo 10 punktą, padauginus iš koeficiento (KBŠA):
QBŠD nrg bn = QPŠD nrg bn x KBŠA kWh
čia:
KBŠA – šilumos vartotojams (išskyrus butus ar patalpas, kuriems pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 punktą buvo apskaičiuotas vidutinis normatyvinis šilumos kiekis butui (QBŠ vidut norm), nustatomas tenkančios suvartotos šilumos per atsiskaitymo laikotarpį dalies koeficientas:
12. Šilumos vartotojams (butams ar patalpoms) priskiriama reguliuojamo šilumos kiekio šildymui dalis (QBŠD reg) apskaičiuojama šilumos kiekį (QPŠD reg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 9 punktą, padauginus iš koeficiento (KBŠD):
QBŠD reg = QPŠD reg x KBŠD kWh
čia:
KBŠD – šilumos vartotojams priskiriamos šilumos kiekio dalies koeficientas, nustatomas pagal daliklių redukuotų rodmenų per atsiskaitomąjį laikotarpį vartotojo bute ar patalpoje bei visame pastate santykį:
KBŠD = DalBŠ red / SUMA DalBŠ red
čia:
SUMA DalBŠ red – pastato vartotojų butuose ar patalpose šilumos daliklių redukuotų rodmenų reikšmių suma;
DalBŠ red – šilumos daliklių vartotojo bute ar patalpoje redukuotos rodmenų reikšmės nustatomos:
12.2. pagal šiame Paskirstymo metode pateiktą rekomenduojamą tvarką – vartotojų deklaruotus ar nuotoliniu būdu nuskaitytus daliklių rodmenis (DalBŠ) padauginus iš rezultatinio vertinimo (redukavimo) veiksnio koeficiento (Kred):
DalBŠ red = DalBŠ x Kred
čia:
Kred – rezultatinis dalikio rodmenų vertinimo (redukavimo) veiksnio koeficientas apskaičiuojamas dauginant vertinimo veiksnį šiluminiam radiatoriaus atidavimui (KQ), vertinimo veiksnį šiluminiam temperatūros sensorių sujungimui (KC), vertinimo veiksnį kambariams su žemesnėmis temperatūromis (KT) ir vertinimo veiksnį kambarių padėčiai pastate (KLAF):
Kred = KQ x KC x KT x KLAF
čia:
KQ – vertinimo veiksnys šiluminiam radiatoriaus atidavimui, nustatomas pagal sertifikuotos laboratorijos parengtus duomenis arba (iki kol Lietuvoje bus įrengta sertifikuota laboratorija) pagal šio Paskirstymo metodo 4 priede pateiktą rekomendaciją;
KC – vertinimo veiksnys šiluminiam temperatūros sensorių sujungimui, nustatomas pagal šio Paskirstymo metodo 1 priede pateiktą rekomendaciją;
KT – vertinimo veiksnys kambariams (patalpoms) su žemesnėmis temperatūromis, nustatomas pagal šio Paskirstymo metodo 2 priede pateiktą rekomendaciją;
KLAF – vertinimo veiksnys kambarių (patalpų) padėčiai pastate, nustatomas pagal šio Paskirstymo metodo 3 priede pateiktą rekomendaciją;
Punkto pakeitimai:
Nr. O3-697, 2013-11-21, Žin., 2013, Nr. 122-6241 (2013-11-29), i. k. 113106ANUTA00O3-697
13. Tolygaus šildymo sąlygos laikymosi kontrolė, skaičiavimas ir korekcija:
13.1. pastato minimalių, maksimalių ir vidutinių reguliuojamų šilumos sąnaudų šildymui nustatymas pagal tolygaus šildymo sąlygą:
13.1.1. pastato vidutinės reguliuojamos šilumos sąnaudos šildymui (qPŠD reg vid) apskaičiuojamos šilumos kiekį (QPŠD reg ), nustatytą pagal Paskirstymo metodo 9 punktą, padalinus iš šių vartotojų naudingųjų plotų sumos (SUMA ABŠD):
qPŠD reg vid = QPŠD reg / SUMA ABŠD kWh/m2
13.1.2. pastato minimalios reguliuojamos šilumos šildymui sąnaudos (qPŠD reg TŠS min), netenkinančios tolygaus šildymo sąlygos, apskaičiuojamos pastato šilumos vartotojams priskiriamas reguliuojamas vidutines šilumos sąnaudas šildymui (qPŠD reg vid), nustatytas pagal šio Paskirstymo metodo 13.1.1 punktą, padauginus iš minimalaus tolygaus šildymo sąlygos koeficiento (KTŠS min):
qPŠD reg TŠS min = qPŠD reg vid x KTŠS min kWh/m2
čia:
KTŠS min – minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, nustatomas:
– pagal šiame Paskirstymo metode pateiktą rekomendaciją – 0,4;
– pagal energetinio audito rekomendaciją;
– vartotojų sprendimu – nuo 0,3 iki 0,75;
Punkto pakeitimai:
Nr. O3-697, 2013-11-21, Žin., 2013, Nr. 122-6241 (2013-11-29), i. k. 113106ANUTA00O3-697
13.1.3. pastato maksimalios reguliuojamos šilumos šildymui sąnaudos (qPŠD reg TŠS max), netenkinančios tolygaus šildymo sąlygos, apskaičiuojamos pastato šilumos vartotojams priskiriamas reguliuojamas vidutines šilumos sąnaudas šildymui (qPŠD reg vid), nustatytas pagal šio Paskirstymo metodo 13.1.1 punktą, padauginus iš maksimalaus tolygaus šildymo sąlygos koeficiento (KTŠS max):
qPŠD reg TŠS max = qPŠD reg vid x KTŠS max kWh/m2
čia:
KTŠS max – maksimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, nustatomas:
– pagal šiame Paskirstymo metode pateiktą rekomendaciją – 2,5;
– pagal energetinio audito rekomendaciją;
– vartotojų sprendimu – nuo 1,75 iki 3;
Punkto pakeitimai:
Nr. O3-697, 2013-11-21, Žin., 2013, Nr. 122-6241 (2013-11-29), i. k. 113106ANUTA00O3-697
13.1.4. pastato vidutinės reguliuojamos šilumos šildymui sąnaudos, tenkinančios tolygaus šildymo sąlygą, (qPŠD reg TŠS vid), yra intervale tarp minimalių reguliuojamų šilumos šildymui sąnaudų (qPŠD reg min), nustatytų pagal šio Paskirstymo metodo 13.1.2 punktą, ir maksimalių reguliuojamų šilumos šildymui sąnaudų (qPŠD reg max), nustatytų pagal šio Paskirstymo metodo 13.1.3 punktą:
qPŠD reg TŠS min < qPŠD reg TŠS vid < qPŠD reg TŠS max kWh/m2
13.2. šilumos vartotojų butams ir kitoms patalpoms priskiriamų šilumos kiekių apskaičiavimas:
13.2.1. šilumos vartotojų buto ar kitų patalpų faktinės reguliuojamos šildymo sąnaudos šildymui (qBŠD reg f ) apskaičiuojamos šilumos kiekį (QBŠD reg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 9 punktą, padalinus iš vartotojo buto ar patalpos naudingojo ploto (ABŠD):
qBŠD reg f = QBŠD reg / ABŠD kWh/m2
13.2.2. vartotojams, kurių butams ar patalpoms tenkančios faktinės reguliuojamos šilumos šildymui sąnaudos (qBŠD reg f), apskaičiuotos pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.1 punktą, yra mažesnės už pastato minimalias reguliuojamas šilumos sąnaudas šildymui (qPŠD reg TŠS min), apskaičiuotas pagal Paskirstymo metodo 13.1.2 punktą, priskiriamas šilumos kiekis (QBŠD reg TŠS min) apskaičiuojamas pastato minimalias reguliuojamas šilumos sąnaudas šildymui (qPŠD reg TŠS min) padauginus iš šio vartotojo buto ar kitos patalpos ploto (ABŠD min):
QBŠD reg TŠS min = qPŠD reg TŠS min x ABŠD min kWh
13.2.3. vartotojams, kurių butams ar patalpoms tenkančios faktinės reguliuojamos šilumos šildymui sąnaudos (qBŠD reg f), apskaičiuotos pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.1 punktą, yra didesnės už pastato maksimalias reguliuojamas šilumos sąnaudas šildymui (qPŠD reg TŠS max), apskaičiuotas pagal Paskirstymo metodo 13.1.3 punktą, priskiriamas šilumos kiekis (QBŠD reg TŠS max) apskaičiuojamas pastato maksimalias reguliuojamas šilumos sąnaudas šildymui (qPŠD reg TŠS max) padauginus iš šio vartotojo buto ar kitos patalpos ploto (ABŠD max):
QBŠD reg TŠS max = qPŠD reg TŠS max x ABŠD max kWh
13.2.4. vartotojams, kurių butams ar patalpoms tenkančios faktinės reguliuojamos šilumos šildymui sąnaudos (qBŠD reg f), apskaičiuotos pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.1 punktą, yra intervale tarp pastato minimalių (qPŠD reg TŠS min) ir maksimalių (qPŠD reg TŠS max) reguliuojamų šilumos sąnaudų šildymui, priskiriamas šilumos kiekis (QBŠD reg TŠS vid) prilyginamas šilumos kiekiui (QBŠD reg), nustatytam pagal šio Paskirstymo metodo 12 punktą:
QBŠD reg TŠS vid = QBŠD reg kWh
13.3. pritaikius minimalias ir maksimalias tolygaus šildymo sąlygas, gali susidaryti nebalansinis šilumos kiekis, kuris apskaičiuojamas:
13.3.1. pastatui ( QPŠD reg TŠS) – iš šilumos kiekio (QPŠD reg), apskaičiuoto pagal šio Paskirstymo metodo 9 punktą, atėmus šilumos kiekių (SUMA QBŠD reg TŠS min), apskaičiuotų pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.2 punktą, šilumos kiekių (SUMA QBŠD reg TŠS max), apskaičiuotų pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.3 punktą ir šilumos kiekių (SUMA QBŠD reg TŠS vid), apskaičiuotų pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.4 punktą, sumą:
QPŠD reg TŠS = [QPŠD reg – (SUMA QBŠD reg TŠS min + SUMA QBŠD reg TŠS max + SUMA QBŠD reg TŠS vid)] kWh
13.3.2. nebalansinio šilumos kiekio dalies korekcijos koeficientas (K kor) apskaičiuojamas nebalansinį šilumos kiekį ( QPŠD reg TŠS), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 13.3.1 punktą, padalinus iš šilumos kiekių (SUMA QBŠD reg TŠS min + SUMA QBŠD reg TŠS max + SUMA QBŠD reg vid), nustatytų pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.2, 13.2.3 ir 13.2.4 punktus, sumos:
Kkor = QPŠD reg TŠS/(SUMA QBŠD reg TŠS min + SUMA QBŠD reg TŠS max + SUMA QBŠD reg vid);
13.4. koreguotas šilumos kiekis visiems vartotojams apskaičiuojamas:
13.4.1. vartotojams, kurie netenkina minimalios tolygaus šildymo sąlygos (QBŠD reg TŠS min kor) – sumuojant šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS min), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.2 punktą, ir jiems tenkančią koreguoto šilumos kiekio dalį (K kor x QBŠD reg TŠS min):
QBŠD reg TŠS min kor = QBŠD reg TŠS min + Kkor x QBŠD reg TŠS min = (1 + Kkor) x QBŠD reg TŠS min kWh
13.4.2. vartotojams, kurie netenkina maksimalios tolygaus šildymo sąlygos (QBŠD reg TŠS max kor) – sumuojant šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS max), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.3 punktą, ir jiems tenkančią koreguoto šilumos kiekio dalį (K kor x QBŠD reg TŠS max):
QBŠD reg TŠS max kor = QBŠD reg TŠS max + Kkor x QBŠD reg TŠS max = (1+ Kkor) x QBŠD reg TŠS max kWh
13.4.3. vartotojams, kurie tenkina tolygaus šildymo sąlygą (QBŠD reg TŠS vid kor) – sumuojant šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS vid), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.4 punktą, ir jiems tenkančią koreguoto šilumos kiekio dalį (K kor x QBŠD reg TŠS vid):
QBŠD reg TŠS vid kor = QBŠD reg TŠS vid + Kkor x QBŠD reg TŠS vid = (1+ Kkor) x QBŠD reg TŠS vid kWh
14. Šilumos vartotojams (butui ar patalpai) priskiriamas bendrasis šilumos kiekis šildymui (QBŠD b) apskaičiuojamas:
14.1. kai visi vartotojai laikosi tolygaus šildymo sąlygos – sumuojant šilumos vartotojams (butui ar patalpai) priskiriamą reguliuojamą šilumos kiekį (QBŠD reg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 12 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį stovuose (QBŠD nrg st), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 7 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg bn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
14.2. kai dalis vartotojų nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos:
14.2.1. sumuojant vartotojams dėl tolygaus šildymo sąlygos priskiriamą minimalų šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS min), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.2 punktą arba (QBŠD reg TŠS min kor), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 13.4.1 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį stovuose (QBŠD nrg st), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 7 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg bn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg TŠS min + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
arba
QBŠD b = QBŠD reg TŠS min kor + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
14.2.2. sumuojant vartotojams dėl tolygaus šildymo sąlygos priskiriamą maksimalų šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS max), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.3 punktą arba (QBŠD reg TŠS max kor), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.4.2 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį stovuose (QBŠD nrg st), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 7 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg bn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg TŠS max + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
arba
QBŠD b = QBŠD reg TŠS max kor + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
14.2.3. sumuojant vartotojams dėl tolygaus šildymo sąlygos priskiriamą vidutinį šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS vid), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.4 punktą arba (QBŠD reg TŠS vid kor), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.4.3 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį stovuose (QBŠD nrg st), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 7 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg bn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg TŠS vid + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
arba
QBŠD b = QBŠD reg TŠS vid kor + QBŠD nrg st + QBŠD nrg bn kWh
14.3. kai dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. visų pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų bei šilumai paskirstyti taikoma ne mažiau kaip 70 proc. visų daliklių rodmenų - priskiriamas vidutinis normatyvinis šilumos kiekis (QBŠ vidut norm), nustatytas pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 punktą:
QBŠ b = QBŠ vidut norm kWh
III. B VARIANTAS
15. Paskirstymo metodo B variantas taikomas, kai:
15.2. dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. visų pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų ir (arba) šilumai paskirstyti taikoma ne mažiau kaip 70 proc. visų daliklių rodmenų;
16. Šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti vartotojui, atsijungusiam nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (QBŠ bn atj), apskaičiuojamas pastatui šildyti sunaudotą šilumos kiekį (QPŠ), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 3.2 punktą, padauginus iš šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti dalies koeficientų (XPŠ bn) bei (KBŠ bn):
QBŠ bn atj = QPŠ x XPŠ bn x KBŠ bn kWh
16.1. pastato šilumos vartotojų šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficientas (XPŠ bn) nustatomas:
16.1.1. pagal šio Paskirstymo metodo 3 lentelėje pateiktą rekomendaciją:
3 lentelė. Rekomenduojamas pastato šilumos vartotojų šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficientas (XPŠ bn)
Pavadinimas |
Laiptinių skaičius pastate |
||||||
6 ir daugiau |
5 |
4 |
3 |
2 |
1 |
||
Rekomenduojama šilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti |
0,10 |
0,12 |
0,14 |
0,16 |
0,18 |
0,20 |
|
17. Pastatui šildyti priskiriamas šilumos kiekis (QPŠ1) apskaičiuojamas iš šilumos kiekio (QPŠ), nustatyto pagal šio Paskirstymo metodo 3.2 punktą, atėmus šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (SUMA QBŠ bn atj), priskirtą šio Paskirstymo metodo 15.1 punkte įvardytiems vartotojams, bei apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 16 punktą bei vidutinį normatyvinį šilumos kiekį (QPŠ vidut norm), priskirtą šio Paskirstymo metodo 15.2 punkte įvardytiems vartotojams:
QPŠ1 = QPŠ – SUMA QBŠ bn atj – QPŠ vidut norm kWh
18. Šilumos vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose neįrengti dalikliai arba dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi, šilumos kiekis šildymui (QPŠ vidut norm) apskaičiuojamas pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 punktą.
19. Pastatui šildyti priskiriamas šilumos kiekis, nustatytas pagal šio Paskirstymo metodo 17 punktą (QPŠ1), susideda iš individualiai reguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo radiatorių butuose (QPŠD reg), nereguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio bendrojo naudojimo patalpose ir bendrosioms reikmėms (QPŠD nrg bn), bei nereguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių (QPŠD nrg st):
QPŠ1 = QPŠD reg + QPŠD nrg bn + QPŠD nrg st kWh
20. Pastato nereguliuojamos šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose ar kitose patalpose įrengtų šildymo stovų ir kitų jungiamųjų vamzdžių (QPŠD nrg st) apskaičiuojamas pagal šio Paskirstymo metodo 7 punktą.
21. Pastatui šildyti priskiriamas individualiai reguliuojamo šilumos kiekio (QPŠD reg) ir nereguliuojamo šilumos kiekio (QPŠD nrg bn) šilumos kiekių suma (QPŠ2) apskaičiuojama pagal šio Paskirstymo metodo 8 punktą.
22. Pastato šilumos vartotojams priskiriama individualiai reguliuojama šilumos kiekio dalis šildymui (QPŠD reg) apskaičiuojama pagal šio Paskirstymo metodo 9 punktą.
23. Pastato šilumos vartotojams priskiriama individualiai nereguliuojama šilumos kiekio dalis šildymui (QPŠD nrg bn) apskaičiuojama pagal šio Paskirstymo metodo 10 punktą.
24. Butams ir kitoms patalpoms priskirtina šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg bn) apskaičiuojama pastatui priskirtą šilumos kiekį (QPŠD nrg bn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 23 punktą, padauginus iš koeficiento (KBŠA):
QBŠD nrg bn = QPŠD nrg bn x KBŠA kWh
čia:
KBŠA – šilumos vartotojams (išskyrus butus ar patalpas, kuriems pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 punktą buvo apskaičiuotas vidutinis normatyvinis šilumos kiekis butui (QBŠ vidut norm) ir pagal 16 punktą buvo apskaičiuotas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti vartotojui, atsijungusiam nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (QBŠ bn atj), tenkančios suvartotos šilumos per atsiskaitymo laikotarpį dalies koeficientas, nustatomas pagal šio Paskirstymo metodo 11.1 arba 11.2 punktus.
25. Šilumos vartotojams (butams ar patalpoms) priskiriama reguliuojamo šilumos kiekio šildymui dalis (QBŠD reg) apskaičiuojama pagal šio Paskirstymo metodo 12 punktą.
26. Tolygaus šildymo sąlygos laikymosi kontrolė, skaičiavimas ir korekcija atliekama pagal šio Paskirstymo metodo 13 punktą.
27. Šilumos vartotojams (butui ar patalpai) priskiriamas bendrasis šilumos kiekis šildymui (QBŠD b) apskaičiuojamas:
27.1. kai visi vartotojai laikosi tolygaus šildymo sąlygos – pagal šio Paskirstymo metodo 14.1 punktą;
27.2. kai dalis vartotojų nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos – pagal šio Paskirstymo metodo 14.2 punktą;
27.3. kai dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų ir (arba) šilumai paskirstyti taikoma ne mažiau kaip 70 proc. visų daliklių rodmenų – pagal šio Paskirstymo metodo 14.3 punktą;
IV. C VARIANTAS
28. Paskirstymo metodo C variantas taikomas, kai:
28.3. dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. visų pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų ir (arba) šilumai paskirstyti taikoma ne mažiau kaip 70 proc. visų daliklių rodmenų;
29. Šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti vartotojams, atsijungusiems nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (QBŠ bn atj), apskaičiuojamas pagal šio Paskirstymo metodo 16 punktą.
30. Šilumos vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose neįrengti dalikliai arba dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi, šilumos kiekis šildymui (QPŠ vidut norm) apskaičiuojamas pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 punktą.
31. Pastatui šildyti priskiriamas šilumos kiekis (QPŠ1) apskaičiuojamas pagal šio Paskirstymo metodo 17 punktą.
32. Pastatui šildyti priskiriamas šilumos kiekis, nustatytas pagal šio Paskirstymo metodo 32 (17) punktą (QPŠ1), susideda iš individualiai reguliuojamo šilumos kiekio, išsiskiriančio nuo radiatorių butuose (QPŠD reg) ir nereguliuojamo šilumos kiekio (QPŠD nrg):
QPŠ1 = QPŠD reg + QPŠD nrg kWh
33. Pastato šilumos vartotojams priskiriama individualiai reguliuojama šilumos kiekio dalis šildymui (QPŠD reg) apskaičiuojama pagal šio Paskirstymo metodo 9 punktą.
34. Pastato šilumos vartotojams priskiriama individualiai nereguliuojama šilumos kiekio dalis šildymui (QPŠD nrg) apskaičiuojama:
QPŠD nrg = QPŠ1 – QPŠD reg kWh
35. Butams ir kitoms patalpoms priskirtina šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QBŠD nrg brbn) apskaičiuojama pastatui priskirtą šilumos kiekį (QPŠD nrg brbn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 34 punktą, padauginus iš koeficiento (KBŠA):
QBŠD nrg = QPŠD nrg x KBŠA kWh
čia:
KBŠA – šilumos vartotojams tenkančios suvartotos šilumos per atsiskaitymo laikotarpį dalies koeficientas, nustatomas pagal šio Paskirstymo metodo 11.1 arba 11.2 punktus.
36. Šilumos vartotojams (butams ar patalpoms) priskiriama reguliuojamo šilumos kiekio šildymui dalis (QBŠD reg) apskaičiuojama pagal šio Paskirstymo metodo 12 punktą.
37. Tolygaus šildymo sąlygos laikymosi kontrolė, skaičiavimas ir korekcija atliekama pagal šio Paskirstymo metodo 13 punktą.
38. Šilumos vartotojams (butui ar patalpai) priskiriamas bendrasis šilumos kiekis šildymui (QBŠD b) apskaičiuojamas:
38.1. kai visi vartotojai laikosi tolygaus šildymo sąlygos – sumuojant šilumos vartotojams (butui ar patalpai) priskiriamą reguliuojamą šilumos kiekį (QBŠD reg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 12 punktą, bei nereguliuojamą šilumos kiekį (QBŠD nrg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 35 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg + QBŠD nrg kWh
38.2. kai dalis vartotojų nesilaiko tolygaus šildymo sąlygos:
38.2.1. sumuojant vartotojams dėl tolygaus šildymo sąlygos priskiriamą minimalų šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS min), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.2 punktą arba (QBŠD reg TŠS min kor), apskaičiuotas pagal šio Paskirstymo metodo 13.4.1 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį (QBŠD nrg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg TŠS min + QBŠD nrg kWh
arba
QBŠD b = QBŠD reg TŠS min kor + QBŠD nrg kWh
38.2.2. sumuojant vartotojams dėl tolygaus šildymo sąlygos priskiriamą maksimalų šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS max), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.3 punktą arba (QBŠD reg TŠS max kor), apskaičiuotas pagal šio Paskirstymo metodo 13.4.2 punktą, nereguliuojamą šilumos kiekį (QBŠD nrg), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg TŠS max + QBŠD nrg kWh
arba
QBŠD b = QBŠD reg TŠS max kor + QBŠD nrg kWh
38.2.3. sumuojant vartotojams dėl tolygaus šildymo sąlygos priskiriamą vidutinį šilumos kiekį (QBŠD reg TŠS vid), apskaičiuotą pagal šio Paskirstymo metodo 13.2.4 punktą arba (QBŠD reg TŠS vid kor), apskaičiuotas pagal šio Paskirstymo metodo 13.4.3 punktą ir nereguliuojamą šilumos kiekį (QBŠD nrg bn), nustatytą pagal šio Paskirstymo metodo 11 punktą:
QBŠD b = QBŠD reg TŠS vid + QBŠD nrg kWh
arba
QBŠD b = QBŠD reg TŠS vid kor + QBŠD nrg kWh
38.3. kai dalikliai įrengti ant ne mažiau kaip 70 proc. pastato butų ar kitų patalpų šildymo prietaisų ir (arba) šilumai paskirstyti taikoma ne mažiau kaip 70 proc. visų daliklių rodmenų – pagal šio Paskirstymo metodo 5.3 (14.3) punktą;
Priedo pakeitimai:
Nr. O3-275, 2011-09-30, Žin., 2011, Nr. 120-5701 (2011-10-05); Žin., 2011, Nr. 121-0 (2011-10-08), i. k. 111106ANUTA00O3-275
Nr. O3-316, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6188 (2012-10-20), i. k. 112106ANUTA00O3-316
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6,
patvirtinto Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-316,
Priedas Nr. 1
REKOMENDACIJA
VERTINIMO VEIKSNIO ŠILUMINIAM TEMPERATŪROS SENSORIŲ SUJUNGIMUI KC NUSTATYTI
Vertinimo veiksnys Kc turi būti naudojamas, jeigu šis veiksnys suteikia daugiau nei 3 proc. skirtumą vienai sąskaitai.
Vertinimo veiksnys Kc atsižvelgia į tai, kad šiluminis susijungimas tarp šildymo tarpininkų ir temperatūros jutiklių varijuoja priklausomai nuo skirtingų radiatorių paviršių tipų. Vertinimo veiksnys Kc yra standartinio skaičiavimo vertinimo ir radiatoriaus, veikiančio esant standartinėms sąlygoms, temperatūros jutiklių temperatūros skaičiavimo vertinimo santykis:
Kc = R standartinė / R vertinimo.
Vertinimo veiksnys Kc, nepriklausomai nuo šilumos daliklių tipo, pagal šildymo prietaiso (radiatoriaus) tipą ir konstrukciją parenkamas taip:
Eil. Nr. |
Šildymo prietaiso (radiatoriaus) tipas ir konstrukcija |
Vertinimo veiksnys Kc |
1. |
Sekcijiniai (plieniniai, ketiniai, aliuminiai) šildymo prietaisai |
|
a) Plieninis |
1,12 |
|
b) Aliumininis |
1,28 |
|
c) Ketinis |
1,34 |
|
2. |
Vamzdiniai ir rankšluosčių džiovintuvai |
1,12 |
3. |
Profiliuoti, plokšti šildymo prietaisai |
1,12 |
4. |
Lygiaplokščiai (higieniniai) šildymo prietaisai |
1,12 |
5. |
Dėžiniai konvektoriai |
1,12 |
6. |
Vamzdžiai ir vamzdžių rinkiniai |
1,12 |
2. Patikslintas (užsakovui pageidaujant arba atsižvelgus į eksploatavimo praktiką) vertinimo veiksnys Kc pagal sumontuotų šilumos daliklių tipą, šildymo prietaiso (radiatoriaus) tipą ir konstrukciją parenkamas iš montuojamų šilumos daliklių gamintojų pateikiamų žinynų.
3. Jeigu nėra atitinkamo tipo ar konstrukcijos šildymo prietaiso (radiatoriaus) šilumos daliklių gamintojų žinynuose pateiktų vertinimo veiksnių Kc, patikslinti montuojamų šilumos daliklių vertinimo veiksniai Kc gali būti nustatomi atlikus testavimo procedūras sertifikuotose arba šilumos daliklių gamintojų laboratorijose.
4. Testuojant galima nustatyti šių 7 pagrindinių radiatorių tipų Kc reikšmes:
a) lieto geležinio stulpelinio radiatoriaus;
b) plieno plokščio stulpelinio radiatoriaus;
c) vertikalaus profilio panelinio radiatoriaus;
d) ne profilinio panelinio radiatoriaus;
e) stulpelinio vamzdinio radiatoriaus;
f) vamzdžių registrinio radiatoriaus;
g) panelinio radiatoriaus su horizontaliu vandens srautu.
Papildyta priedu:
Nr. O3-316, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6188 (2012-10-20), i. k. 112106ANUTA00O3-316
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6,
patvirtinto Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-316,
Priedas Nr. 2
REKOMENDACIJA
VERTINIMO VEIKSNIO KAMBARIAMS (PATALPOMS) SU ŽEMESNĖMIS TEMPERATŪROMIS KT NUSTATYTI
Vertinimo veiksnys KT turi būti naudojamas, kai konstrukcinė kambario temperatūra yra žemesnė nei 16 °C.
Vertinimo veiksnys KT atsižvelgia į šiluminį atidavimą ir jutiklių temperatūros pokyčius, kai šilumos sąnaudų paskirstytojai naudojami pagal vieno jutiklio matavimo principą prie konstrukcinės vidaus temperatūros, kuri yra žemesnė nei standartinė oro temperatūra, esant standartinėms sąlygoms.
Radiatoriaus standartinė sąlyga:
- viršutinis srauto įleidimas;
- vidutinė šildymo tarpininko (šilunešio) temperatūra :tm 40 °C iki 60 °C;
- standartinė oro temperatūra tL = (20±2) °C. Ji turi būti matuojama 0,75 m. virš grindų ir 1,5 m. atstumu nuo šildymo paviršiaus testavimo kameroje su stabiliu klimatu;
- šildymo tarpininko srauto temperatūra tv / tR / tL = 90 °C / 70 °C / 20 °C.
čia:
tv – šildymo tarpininko (šilumnešio) paduodama temperatūra;
tR – grįžtamoji temperatūra.
Pastaba. Vertinimo veiksnys KT paprastai netaikomas.
Papildyta priedu:
Nr. O3-316, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6188 (2012-10-20), i. k. 112106ANUTA00O3-316
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6,
patvirtinto Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-316,
Priedas Nr. 3
REKOMENDACIJA
VERTINIMO VEIKSNIO KAMBARIŲ (PATALPŲ) PADĖČIAI PASTATE KLAF NUSTATYTI
Vertinimo veiksnys KLAF turi būti naudojamas mažinant mokėjimus butų ar kitų patalpų savininkams dėl blogesnės šių kambarių padėties pastate.
Eil. Nr. |
Butų ar kitų patalpų padėties pastate aprašymas |
Vertinimo veiksnio KLAF rekomenduojami dydžiai |
1. |
Žemutinio aukšto patalpoms: |
0,90 |
1.1. |
Rūsio ar kitų negyvenamos paskirties patalpų nėra |
0,90 |
1.2. |
Virš rūsio ar kitų nešildomų negyvenamos paskirties patalpų |
0,90 |
1.3. |
Virš įvažiavimo |
0,80 |
1.4. |
Kampinės patalpos šalia įvažiavimo |
0,85 |
1.5. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,85 |
2. |
Vidurinių aukštų patalpoms: |
|
2.1. |
3–5 aukštų pastatams |
1,00 |
2.1.1. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,95 |
2.1.2. |
Kiti variantai |
|
2.2. |
6–9 aukštų pastatams |
0,95 |
2.2.1. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,90 |
2.3. |
10 aukštų ir aukštesniems pastatams |
0,90 |
2.3.1. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,85 |
3. |
Viršutinių aukštų patalpoms: |
|
3.1. |
3–5 aukštų pastatams |
0,9 |
3.1.1. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,85 |
3.2. |
6–9 aukštų pastatams |
0,85 |
3.2.1. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,80 |
3.3. |
10 aukštų ir aukštesniems pastatams |
0,80 |
3.3.1. |
Kampinės patalpos pastato gale |
0,75 |
Papildyta priedu:
Nr. O3-316, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6188 (2012-10-20), i. k. 112106ANUTA00O3-316
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais
metodo Nr. 6
Priedas Nr. 4
REKOMENDACIJA
VERTINIMO VEIKSNIO ŠILUMINIAM RADIATORIAUS ATIDAVIMUI KQ NUSTATYTI
Vertinimas, naudojant KQ, turi būti atliktas remiantis radiatoriumi, kuris iš tiesų ir yra įdiegiamas.
Vertinimo veiksnys KQ yra (nematuojama) skaitmeninė radiatoriaus nominalaus šiluminio atidavimo reikšmė (vatais).
Nominalus šilumos atidavimas yra šiluminis radiatoriaus, valdomo srauto temperatūros, grįžtamosios temperatūros ir oro temperatūros, atitinkamai 90°C, 70°C, 20°C testavimo kameroje, esant stabiliai temperatūrai, atidavimas. Oro temperatūra turi būti matuojama 0,75 m virš grindų ir 1,5 m atstumu nuo šildymo paviršiaus. Jei nominalus radiatoriaus šilumos atidavimas buvo nustatytas esant kitokioms temperatūros sąlygoms, tai turi būti konvertuojama.
1. Senų šildymo prietaisų (radiatorių) galia (qšps) nustatyta esant atitinkamoms skaičiuojamosioms šilumnešio temperatūroms.
M – 140, M – 140 – AO, M3, 3M, RD markių šildymo prietaiso (radiatoriaus) galia apskaičiuojama pagal formulę (1 kkal/val.=1,163):
qšps = 1,163 EKM qe W; (1)
čia:
EKM* – šildymo prietaiso (radiatoriaus) ekvivalentiniai kvadratiniai metrai;
qe – vieno EKM šildymo prietaiso šilumos srautas kkal/val. nurodytas 4 lentelėje;
M – 140, M – 140 – AO, M3, 3M, RD markių radiatorių EKM nurodyti 1–3 lentelėse.
2. Naujų radiatorių techniniuose pasuose ar kataloguose nurodomas radiatorių galingumas (qšps) prie atitinkamų šilumnešio parametrų.
3. Vertinimo veiksnys KQ skaičiuojamas:
3.1. jei šildymo prietaiso galia qšps nustatyta esant įtekančio, ištekančio šilumnešio ir aplinkos temperatūroms, nurodytoms pagal LST EN 834:2013 reikalavimus, tai:
KQ = qšps W; (2)
3.2. jei šildymo prietaiso galia qšps nustatyta, kai įtekančio, ištekančio šilumnešio ir aplinkos temperatūros neatitinka LST EN 834:2013 reikalavimų, tai:
KQ = qšps {60 / [(t3f + t2f )/2 – tvf]}1.3256 W (3)
čia:
qšps |
– |
šildymo prietaiso galia (vatais), nustatyta esant t3f, t2f, tvf temperatūroms, °C; |
t3f |
– |
įtekančio į šildymo prietaisą šilumnešio temperatūra °C, kuriai esant nustatytas qšps; |
t2f |
– |
ištekančio iš šildymo prietaiso šilumnešio temperatūra °C, kuriai esant nustatytas qšps; |
tvf |
– |
šildymo prietaiso aplinkos temperatūra °C, kuriai esant nustatytas qšps; |
1 lentelė. M3 modelio radiatoriai.
Modelis |
Šildomas paviršius |
Matmenys, mm |
||||||
m2 |
EKM* |
Ilgis |
Aukštis |
Aukštis 1 |
||||
|
|
Vienos eilės radiatorius |
|
|
|
|||
M3-500-1 |
0,64 |
0,83 |
518 |
564 |
500 |
|||
M3-500-2 |
0,96 |
1,25 |
766 |
|||||
M3-500-3 |
1,2 |
1,56 |
952 |
|||||
M3-500-4 |
1,6 |
2,08 |
1262 |
|||||
M3-350-1 |
0,425 |
0,6 |
518 |
406 |
350 |
|||
M3-350-2 |
0,637 |
0,89 |
766 |
|||||
M3-350-3 |
0,828 |
1,16 |
1014 |
|||||
M3-350-4 |
1,062 |
1,49 |
1262 |
|||||
|
|
Dviejų eilių radiatorius |
|
|
|
|||
2M3-500-1 |
1,28 |
1,41 |
518 |
564 |
500 |
|||
2M3-500-2 |
1,92 |
2,12 |
766 |
|||||
2M3-500-3 |
2,4 |
2,65 |
952 |
|||||
2M3-500-4 |
3,2 |
3,53 |
1262 |
|||||
2M3-350-1 |
0,85 |
1,01 |
518 |
496 |
350 |
|||
2M3-350-2 |
1,257 |
1,52 |
766 |
|||||
2M3-350-3 |
1,656 |
1,97 |
1014 |
|||||
2M3-350-4 |
2,125 |
2,52 |
1262 |
|||||
2 lentelė. M-140, M-140-AO, RD-25, RD-90 modelio radiatoriai.
Radiatoriaus modelis |
M-140 |
M-140-AO |
RD-25, RD-90 |
Vienos sekcijos EKM |
0,31 |
0,35 |
0,275 |
Atstumai tarp centrų mm |
500 |
500 |
500 |
Radiatoriaus sekcijų kiekis |
EKM |
EKM |
EKM |
2 |
0,76 |
- |
0,7 |
3 |
1,07 |
0,75 |
0,97 |
4 |
1,37 |
0,94 |
1,25 |
5 |
1,67 |
1,14 |
1,5 |
6 |
1,98 |
1,31 |
1,73 |
7 |
2,26 |
1,52 |
2,01 |
8 |
2,52 |
1,71 |
2,28 |
9 |
2,83 |
3,15 |
2,56 |
10 |
3,1 |
3,49 |
2,8 |
11 |
3,39 |
3,82 |
3,06 |
12 |
3,68 |
4,12 |
3,3 |
13 |
3,96 |
4,45 |
3,57 |
14 |
4,26 |
4,77 |
3,86 |
15 |
4,58 |
5,08 |
4,06 |
16 |
4,82 |
5,42 |
4,32 |
17 |
5,09 |
5,73 |
4,54 |
18 |
5,39 |
6,05 |
4,8 |
19 |
5,67 |
6,37 |
5,07 |
20 |
5,96 |
6,7 |
5,33 |
21 |
6,24 |
7,01 |
5,59 |
22 |
6,58 |
7,34 |
5,85 |
23 |
6,81 |
7,65 |
6,11 |
24 |
7,1 |
7,99 |
6,37 |
25 |
7,38 |
8,31 |
6,57 |
3 lentelė. 3C modelio radiatoriai.
Numeris |
Šildantis paviršius |
Radiatoriaus ilgis (L, mm) |
|
m2 |
EKM |
||
3 |
0,73 |
0,97 |
545 |
4 |
0,93 |
1,24 |
694 |
5 |
1,13 |
1,51 |
844 |
6 |
1,35 |
1,81 |
1018 |
7 |
1,6 |
2,13 |
1190 |
4 lentelė. Šildymo prietaisų šilumos srautas qe, kkal/val..EKM, priklausomai nuo šilumnešio ir patalpų oro temperatūrų.
Patalpos temperatūra, °C |
Šilumnešio parametrai, °C |
|||
85-65 |
90-70 |
95-70 |
115-70 |
|
5 |
480 |
520 |
540 |
600 |
10 |
440 |
480 |
500 |
555 |
12 |
425 |
465 |
485 |
540 |
14 |
410 |
450 |
470 |
520 |
15 |
400 |
440 |
460 |
510 |
16 |
390 |
435 |
450 |
505 |
18 |
375 |
415 |
435 |
490 |
20 |
360 |
400 |
420 |
470 |
25 |
315 |
360 |
375 |
430 |
Papildyta priedu:
Nr. O3-697, 2013-11-21, Žin., 2013, Nr. 122-6241 (2013-11-29), i. k. 113106ANUTA00O3-697
Pakeitimai:
1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-135, 2010-07-27, Žin., 2010, Nr. 92-4902 (2010-08-03), i. k. 110106ANUTA00O3-135
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-86 patvirtinto rekomenduojamo Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 pakeitimo
2.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-275, 2011-09-30, Žin., 2011, Nr. 120-5701 (2011-10-05); Žin., 2011, Nr. 121-0 (2011-10-08), i. k. 111106ANUTA00O3-275
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-86 "Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo" pakeitimo
3.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-316, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6188 (2012-10-20), i. k. 112106ANUTA00O3-316
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-86 "Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo" pakeitimo
4.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas
Nr. O3-697, 2013-11-21, Žin., 2013, Nr. 122-6241 (2013-11-29), i. k. 113106ANUTA00O3-697
Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-86 "Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo" pakeitimo