Įsakymas netenka galios 2005-03-23:
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Įsakymas
Nr. V-37, 2005-03-15, Žin., 2005, Nr. 37-1214 (2005-03-22), i. k. 10511DPISAK0000V-37
Dėl kai kurių Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2003-06-26 iki 2005-03-22
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 42-1595, i. k. 1022057ISAK00000028
VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ DRAUDIMO ĮMONĖMS IR DRAUDIMO BROKERIAMS PATVIRTINIMO
2002 m. balandžio 19 d. Nr. 28
Vilnius
Tvirtinu pridedamas Pinigų plovimo prevencijos metodines rekomendacijas draudimo įmonėms ir draudimo brokeriams.
PATVIRTINTA
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos
prie Finansų ministerijos direktoriaus
2002 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 28
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS DRAUDIMO įmonėms IR DRAUDIMO BROKERIAMS
I. Bendrosios nuostatos
1. Šios metodinės rekomendacijos skirtos draudimo įmonėms, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialams ir draudimo brokeriams, turintiems Lietuvos Respublikos valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos išduotą licenciją ar leidimą draudimo brokerio veiklai. Toliau šiose rekomendacijose vartojama sąvoka „draudimo įmonė“ apima ir Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulinės prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą.
2. Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti draudimo įmonėms ir draudimo brokeriams savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kurie užkirstų kelią pinigų plovimui per Lietuvos Respublikoje veikiančias draudimo įmones ir draudimo brokerius.
II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
4. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 1998, Nr. 96-2658; 1999, Nr. 99-2845; 2001, Nr. 48-1659, Nr. 112-4079; 2002, Nr. 33-1255).
5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) papildymo 17214 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1505; 2000, Nr. 22-552).
6. 1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1534), kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra finansinis nusikaltimas, ir apibrėžė jį kaip operacijų atlikimą nusikalstamu būdu įgytais pinigais arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (pinigų plovimas), už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų. Už pinigų plovimą, padarytą pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų (326 str.). Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1381/9 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2925).
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1382/10 „Dėl registro apie klientų atliktas operacijas pinigais tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 115-2926, nauja redakcija – Žin., 1998, Nr. 114-3207), kuriuo patvirtintos taisyklės reglamentuoja registro apie kliento atliktas operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, bei įtartinų operacijų tvarkymą, registruojamus duomenis ir registro tvarkymo tikrinimą.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1331 „Dėl kliento tapatybės nustatymo bei informacijos apie operacijas pinigais pateikimo tvarkos“, kuriame yra numatyta, kokie kliento tapatybę identifikuojantys duomenys turi būti pateikti, per kiek laiko reikia informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą bei kokia informacija turi būti pateikta (Žin., 1997, Nr. 112-2840; 1998, Nr. 113-3157).
III. Operacijų pinigais įtartinumas
10. Jeigu draudimo įmonės ir draudimo brokeriai įtaria, kad juose atliekamos kliento operacijos pinigais gali būti susijusios su pinigų plovimu, jie privalo nustatyti kliento tapatybę ir pateikti nustatytą informaciją apie atliktą operaciją pinigais nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo dienos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos pinigais dydžio.
11. Operacija pinigais laikoma įtartina, jeigu:
11.1. draudimo įmonės ar draudimo brokerio kliento (toliau vadinama – klientas) operacijos neatitinka įmonės registruotos veiklos ar įprasto bendradarbiavimo su draudimo įmone ar draudimo brokeriu;
11.3. klientas dėl neaiškių priežasčių išskaido operaciją pinigais į kelias operacijas, kad nė vienos iš jų suma nesiektų 50000 litų arba atitinkamos užsienio valiutos sumos, perskaičiuotos į litus tos dienos oficialiu kursu;
11.4. klientas neįprastai elgiasi, vengia atsakyti į standartinius klausimus, dvejoja pateikdamas įprastą informaciją, pateikia minimalią, išgalvotą arba tokią informaciją, kurią patikrinti sudėtinga ir brangu;
11.7. jei nutraukiama draudimo sutartis per neįprastai trumpą laikotarpį, kai grąžinamą (grąžinamas) draudimo įmoką (įmokas) ar išperkamąją sumą klientas prašo pervesti akivaizdžiai nesusijusiai trečiajai šaliai;
11.9. prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikęs klientas visai nesidomi draudimo sutarties veikimu, daugiau domisi ankstyvo draudimo sutarties nutraukimo tvarka;
11.10. klientas sudaro draudimo sutartį (sutartis) ir sumoka tokią draudimo įmoką (įmokas), kuri (kurios) viršija žinomas kliento galimybes;
11.11. klientas stengiasi atsiskaityti grynaisiais pinigais tais atvejais, kai įprasta atsiskaityti kitais būdais;
11.12. naudos gavėju pagal gyvybės draudimo sutartį paskiriamas asmuo, neturintis turtinio intereso, susijusio su apdraustojo gyvybe;
11.13. draudėjas perleidžia teisę į draudimo išmoką pagal gyvybės draudimo sutartį asmeniui, nesusijusiam su draudėju prievoliniais teisiniais santykiais;
11.14. draudėjas įkeičia turtinę teisę į draudimo išmoką ar į išperkamąją sumą pagal gyvybės draudimo sutartį asmeniui, nesusijusiam su draudėju prievoliniais teisiniais santykiais.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-65, 2003-06-20, Žin., 2003, Nr. 60-2745 (2003-06-25), i. k. 1032057ISAK0000V-65
12. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai turi informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie, jų manymu, įtartinas operacijas pinigais, nors jos neatitinka nė vieno 11 punkte nurodytų kriterijų. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas pinigais, pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją pinigais ir t. t. Draudimo įmonės ar draudimo brokerio darbuotojas neturi nustatyti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėtis. Tai privalo atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
13. 11 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius nustato draudimo įmonės ir draudimo brokeriai. Sąlyginius požymius rekomenduojama suderinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir patvirtinti, kad informuojant jie bus vienodai suprantami.
14. Draudimo įmonė ar draudimo brokeris gali neteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šių rekomendacijų 33 punkte nurodytos informacijos, jeigu klientas verčiasi nuolatine komercine-ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerius metus jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip 1 mln. litų. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai privalo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai vienkartinę informaciją apie tokius klientus, pranešdami, kad toliau informacija apie juos nebus teikiama.
IV. Kliento tapatybės nustatymas
15. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai privalo nustatyti kliento tapatybę, jeigu kliento atliekamos vienkartinės operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
16. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, privalantys nustatyti kliento tapatybę, pareikalauja iš kliento jo tapatybę identifikuojančių galiojančių dokumentų, kuriuose privalo būti šie duomenys:
16.1. fizinių asmenų:
16.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje),
16.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje),
16.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams);
16.2. juridinių asmenų:
17. Draudimo įmonei ar draudimo brokeriui rekomenduojama apibrėžti, kokie dokumentai privalo būti pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę patvirtinančius duomenis. Draudimo įmonei ar draudimo brokeriui rekomenduojama savo vidaus dokumentuose nustatyti, kad turi būti pateikiami tik oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens nuotrauka ir/ar atitinkamas registracijos numeris bei kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, vairuotojo pažymėjimas, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.).
18. Darbuotojams patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir tada, kai darbuotojui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, kliento operacijos pinigais teisėtumo ir kitais atvejais.
20. Draudžiama atlikti operaciją pinigais, jeigu klientas šių metodinių rekomendacijų 10, 15 ir 33 punktuose nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.
V. Informacijos saugojimas
22. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai privalo tvarkyti registrą apie kliento atliktas operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, bei įtartinas operacijas, išskyrus atvejus, kai draudimo įmonės ar draudimo brokerio klientas yra kredito ar finansinė įstaiga.
23. Registre turi būti kaupiami duomenys apie:
23.3. operaciją pinigais (nurodoma jos atlikimo data, pinigų suma, valiuta, kuria atlikta operacija pinigais, operacijos pinigais atlikimo būdas (grynaisiais ar negrynaisiais pinigais);
24. 23 punkto 23.1, 23.2 ir 23.5 numatytus duomenis sudaro:
24.1. fizinių asmenų:
24.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje),
24.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje),
24.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams),
25. Draudimo įmonių ir draudimo brokerių vadovai privalo paskirti asmenis, atsakingus už registro tvarkymą.
26. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai registrą tvarko kompiuteriniu būdu. Rekomenduojama įsigyti atitinkamą programinę įrangą ir įdiegti ją visoje įmonėje, t. y. įtraukti skyrius, filialus ir kitus padalinius. Visa informacija iš įmonės padalinių turi patekti į centrinį įmonės registrą, kur ji yra atitinkamai sutvarkoma ir saugoma. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai teikia elektroniniu paštu arba įrašytą kompiuterinėse laikmenose.
27. Šių rekomendacijų 23 punkte nustatyti duomenys į registrą įrašomi per 7 darbo dienas nuo operacijos pinigais atlikimo dienos. Įrašai kompiuterinėje duomenų bazėje ir žurnale turi būti daromi chronologine tvarka.
28. Įrašyti į registrą duomenys turi atitikti duomenis, esančius dokumentuose, kurie patvirtina to kliento operaciją pinigais, arba kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, susijusiuose su operacijos pinigais atlikimu.
29. Registro duomenys nėra vieši. Asmuo, atsakingas už registro tvarkymą, turi teisę pateikti registro duomenis tik draudimo įmonės arba draudimo brokerio vadovui, arba jo įgaliotam asmeniui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos, taip pat įstatymų nustatyta tvarka – kitoms valstybės institucijoms.
30. Draudimo įmonių ir draudimo brokerių vadovai užtikrina, kad registro duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
VI. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
33. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, atliekantys operacijas pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos pinigais suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais atlikimo data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai atlikta operacija pinigais.
34. Draudimo įmonės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų, o periodinių įmokų – viršija 5 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
35. Šių rekomendacijų 33 ir 34 punktuose nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos atlikimo dienos. Rekomenduojamos pranešimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai formos pridedamos (1 ir 2 priedai), tačiau draudimo įmonė ar draudimo brokeris ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi tarpusavyje suderinti pranešimų formas ir jas patvirtinti. Draudimo įmonė ar draudimo brokeris su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat turi tarpusavyje suderinti, kam konkrečiai informacija bus pateikiama: centrinei būstinei ar ir vietiniams padaliniams.
36. Šių rekomendacijų 33 punkte nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu draudimo įmonės ar draudimo brokerio klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.
37. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai gali neteikti šių rekomendacijų 33 punkte nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, atitinkančios rekomendacijų 14 punkte nustatytus kriterijus. Draudimo įmonės ir draudimo brokeriai privalo apibrėžti, kokius dokumentus klientas privalo pateikti, kad įrodytų, jog klientas atlieka dideles nuolatines ir reguliarias operacijas pinigais, ir reikalauti, kad klientai nuolat pateiktų dokumentus, įrodančius veiklos pasikeitimus.
38. Rekomendacijų 37 punkte nurodyta išimtis netaikoma, jeigu draudimo įmonės ar draudimo brokerio klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas arba atstovybė arba jis verčiasi:
38.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
VII. Asmenys, DRAUDIMO ĮMONĖSE IR DRAUDIMO BROKERIUOSE atsakingi už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą
39. Draudimo įmonių ir draudimo brokerių vadovai privalo paskirti asmenis, kurie organizuotų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Draudimo įmonės ar draudimo brokerio darbuotojai, nustatę pinigų plovimo požymius, apie tai turi pranešti minėtiems asmenims, kurie registruotų informaciją apie klientą ir atliekamas operacijas pinigais, dar kartą patikrintų operacijų pinigais įtartinumą, kitus duomenis ir perduotų informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.
40. Paskyrus šių rekomendacijų 39 punkte nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
41. Draudimo įmonių ir draudimo brokerių vadovams rekomenduojama susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus, organizuoti darbuotojų mokymą, pradedant nuo pačių aukščiausių įmonės vadovų ir baigiant darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Darbuotojams rekomenduojama keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio įmonėmis bei institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo prevencija, sekti Lietuvos ir užsienio spaudos leidinius, kuriuose rašoma pinigų plovimo prevencijos klausimais, susipažinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, skirtomis finansinėms įstaigoms, kitiems juridiniams asmenims, ir pasinaudoti jose išdėstyta medžiaga.
VIII. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktos informacijos apsauga
42. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo, kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus atvejus.
43. Draudimo įmonėms bei draudimo brokeriams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas operacijas pinigais pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip pat draudimo įmonė, draudimo brokeris ar jų darbuotojai negali imtis veiksmų, kurie leistų klientui suprasti, kad informacija apie jį ir jo operacijas pinigais pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
44. Šių rekomendacijų 10, 14, 33 ir 34 punktuose nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu. Nei draudimo įmonė ar draudimo brokeris, nei jų darbuotojas, pranešęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šią informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net jeigu, patikrinus minėtą informaciją, nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veikla.
45. Asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą garantuoja Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Tam įgyvendinti draudimo įmonės ar draudimo brokeriai savo pranešimuose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais, duomenų. Pateikiama tik šių rekomendacijų 10, 14, 33 ir 34 punktuose reikalaujama informacija ir nurodoma draudimo įmonė ar draudimo brokeris bei jų vidaus padalinys ar darbuotojas, atsakingas už minėto įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Išsamesnę informaciją apie klientą ar operaciją pinigais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali gauti būtent iš šio padalinio ar atsakingo darbuotojo, o ne iš darbuotojo, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais.
Pinigų plovimo prevencijos metodinių
rekomendacijų draudimo įmonėms ir
draudimo brokeriams
1 priedas
Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
Kas praneša:
Draudimo įmonės ar draudimo brokerio pavadinimas ir kodas:
Adresas:
Užpildymo data............ m............................... d.
Kam praneša (nurodyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos padalinį):
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.2. Asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje):
1.3. Gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje):
1.4. Gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams):
1.5. Gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems kitoje užsienio valstybėje):
2. Juridinis asmuo:
1. Operacijos pinigais suma:
........................................................... (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(žodžiais)
........................................................... (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(skaitmenimis)
2. Sandorio sudarymo data:
......... m................................ d.
Sandorio sudarymo būdas (pažymėti):
Operacijos grynaisiais pinigais:
Operacijos negrynaisiais pinigais:
Subjektas, kurio naudai sudarytas sandoris:
1. Fizinis asmuo:
1.2. Asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje):
1.3. Gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje):
1.4. Gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams):
1.5. Gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems kitoje užsienio valstybėje):
2. Juridinis asmuo:
Pinigų plovimo prevencijos metodinių
rekomendacijų draudimo įmonėms ir
draudimo brokeriams
2 priedas
Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
Kas praneša:
Draudimo įmonės ar draudimo brokerio pavadinimas:
Adresas:
Formos užpildymo data........... m............................. d.
Kam praneša (nurodyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos padalinį):
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1381/9 2 punktu, pranešame, kad:
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.2. Asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje):
1.3. Gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje):
1.4. Gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybės piliečiams):
1.5. Gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems kitoje užsienio valstybėje):
2. Juridinis asmuo:
2.5. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris sudaromas per atstovą):
Minėtas klientas verčiasi nuolatine komercine – ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerius metus jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
Iki klientas vykdys anksčiau nurodytus kriterijus, įstatyme nurodyta informacija apie jį nebus teikiama.
Formą užpildžiusio draudimo įmonės ar draudimo brokerio darbuotojo:
Vardas, pavardė................................................. Parašas.........................
Telefonas, faksas................................................
Pakeitimai:
1.
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba, Įsakymas
Nr. V-65, 2003-06-20, Žin., 2003, Nr. 60-2745 (2003-06-25), i. k. 1032057ISAK0000V-65
Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 28 "Dėl Pinigų plovimo prevencijos metodinių rekomendacijų draudimo įmonėms ir draudimo brokeriams patvirtinimo" pakeitimo