Redagavo: Angonita Rupšytė (2000.01.05)

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.73-217

Neoficialus nutarimo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1389, 99.12.13, Žin., 1999, Nr.106-3081 (99.12.15)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO IR VERSLO VERTINIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1998 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1023

Vilnius

DĖL PRIVERSTINAI VALSTYBĖS IŠPERKAMŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ AR ATLYGINTINAI SAVIVALDYBĖS NUOSAVYBĖN PAIMAMŲ STATINIŲ NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 157 ir 158 straipsnių normas dėl neūkiško statinių ir kultūros vertybių laikymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37) 34 straipsnio nuostatas dėl priverstinai išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Priverstinai valstybės išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar atlygintinai savivaldybės nuosavybėn paimamų statinių nustatymo tvarką (pridedama).

2. Nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių nuosavybėn paimamų statinių ar nekilnojamųjų kultūros vertybių vertė atlyginama pinigais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų priklausomai nuo to, kieno nuosavybėn tas pastatas pereina.

Teisingumo ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                                                       Vytautas Pakalniškis

Aplinkos ministras                                                                                Algis Čaplikas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1023

Priverstinai valstybės išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar atlygintinai savivaldybės nuosavybėn paimamų statinių nustatymo tvarka

Bendrosios nuostatos

1. Ši tvarka reglamentuoja priverstinai valstybės išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių (toliau vadinama – kultūros vertybės) ar atlygintinai savivaldybės nuosavybėn paimamų neūkiškai laikomų avarinės būklės statinių nustatymą.

2. Avarinė statinio būklė – tai tokia statinio būklė, kai tolesnis jo naudojimas pagal paskirtį neleistinas.

Neūkiškai laikomas avarinės būklės statinys – tai statinys, kurio savininkas nesiima reikiamų priemonių jam suremontuoti ar jį žaloja.

Neūkiškai laikoma kultūros vertybė – tai kultūros vertybė, kurios savininkas nesilaiko šios vertybės apsaugos reglamento ar ją žaloja.

Atlygintinai savivaldybės nuosavybėn paimamų statinių nustatymas

3. Statinio avarinė būklė pripažįstama pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 156 “Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 114-2645) patvirtintą Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarką (STR 1.12.01:1996).

Statinių būklės tyrimo akte, be kita ko, turi būti pažymėta, ar statinys avarijos atveju gali padaryti žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, kokie darbai turi būti atlikti, kad tokia avarija neįvyktų.

4. Jeigu savininkas avarinės būklės statinį laiko neūkiškai ir statinys avarijos atveju gali padaryti žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, vietos savivaldos vykdomoji institucija, vadovaudamasi statinių būklės tyrimo aktu ir atsižvelgdama į faktines aplinkybes, priima sprendimą, kuriuo neūkiškai laikomo avarinės būklės statinio savininkui paskiriamas terminas statinių būklės tyrimo akte nurodytiems darbams nustatytąja tvarka atlikti.

Statinio savininkas turi būti įspėtas, kad per paskirtąjį terminą neatlikus statinių būklės tyrimo akte nurodytų darbų jam bus pareikštas ieškinys teisme dėl statinio nugriovimo savininko lėšomis arba statinio atlygintinio paėmimo savivaldybės nuosavybėn.

5. Pasibaigus nustatytajam darbų atlikimo terminui, statinių būklės tyrimo aktą surašiusi komisija, dalyvaujant statinio savininkui, pakartotinai apžiūri statinį. Surašomas pakartotinės apžiūros aktas, kurį pasirašo komisijos nariai ir statinio savininkas.

Statinio savininkui išsiunčiamas registruotas pranešimas apie tai, kad jis turi dalyvauti surašant statinio apžiūros aktą. Pranešime nurodomas terminas, per kurį jis turi atvykti.

Jeigu statinio savininkas atsisako pasirašyti apžiūros aktus ar laiku neatvyksta dalyvauti juos surašant arba negali pasirašyti šių aktų dėl kitokių priežasčių, apžiūros aktuose apie tai įrašoma pastaba, kurią parašais patvirtina komisijos nariai.

Jeigu pakartotinės apžiūros metu nustatoma, kad statinio savininkas per nustatytąjį terminą neatliko statinių būklės tyrimo akte nurodytų darbų, vietos savivaldos vykdomoji institucija kreipiasi į teismą dėl šio statinio nugriovimo savininko lėšomis arba statinio atlygintinio paėmimo savivaldybės nuosavybėn.

6. Statinį nugriovus, statybinės medžiagos yra statinio savininko nuosavybė.

7. Savivaldybės nuosavybėn paimamo statinio vertė nustatoma savivaldos vykdomosios institucijos ir savininko susitarimu. Šalių pageidavimu statinys įkainojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52–1672).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1389, 99.12.13, Žin., 1999, Nr.106-3081 (99.12.15)

8. Žemė, ant kurios stovi savivaldybės nuosavybėn įsigytas statinys, išnuomojama arba nustatomi servitutai įstatymų nustatyta tvarka.

Priverstinai valstybės išperkamų kultūrų vertybių nustatymas

9. Jeigu pastebima neūkiškai laikoma kultūros vertybė, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio vadovas (toliau vadinama – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) sudaro komisiją iš Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovo, apskrities viršininko administracijos atstovo ir savivaldybės atstovo.

10. Komisija, dalyvaujant statinio savininkui, apžiūri kultūros vertybę ir surašo jos būklės ir būtinumo sutvarkyti aktą. Aktą pasirašo komisijos nariai ir kultūros vertybės savininkas.

Kultūros vertybės savininkui išsiunčiamas registruotas pranešimas apie tai, kad jis turi dalyvauti surašant kultūros vertybės apžiūros aktą. Pranešime nurodomas terminas, per kurį jis turi atvykti.

11. Kai aktas surašomas, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į kultūros vertybės būklę bei tvarkymo darbų pobūdį, įspėja savininką raštu, kad jis nustotų neūkiškai laikęs kultūros vertybę, ir paskiria terminą šiai kultūros vertybei sutvarkyti.

Kultūros vertybės savininkas turi būti įspėtas, kad per paskirtąjį terminą nesutvarkius kultūros vertybės jam bus pareikštas ieškinys dėl kultūros vertybės priverstinio išpirkimo valstybės nuosavybėn.

12. Pasibaigus nustatytajam kultūros vertybės tvarkymo darbų atlikimo terminui, komisija, dalyvaujant kultūros vertybės savininkui, pakartotinai apžiūri kultūros vertybę. Surašomas pakartotinės apžiūros aktas, kurį pasirašo komisijos nariai ir kultūros vertybės savininkas.

Jeigu pakartotinės apžiūros metu nustatoma, kad kultūros vertybės savininkas per nurodytąjį terminą neatliko reikiamų tvarkymo darbų, Kultūros vertybių apsaugos departamentas kreipiasi į teismą dėl šios kultūros vertybės priverstinio išpirkimo valstybės nuosavybėn.

13. Surašius aktą ir esant neatidėliotinam reikalui (kultūros vertybė gali negrįžtamai sunykti; kultūros vertybės techninė būklė gali padaryti žalą fiziniams ar juridiniams asmenims), Kultūros vertybių apsaugos departamentas kreipiasi į teismą dėl kultūros vertybės priverstinio išpirkimo valstybės nuosavybėn iš anksto neįspėjus savininko.

14. Jeigu kultūros vertybės savininkas atsisako pasirašyti apžiūros aktus ar laiku neatvyksta dalyvauti juos surašant arba negali pasirašyti šių aktų dėl kitokių priežasčių, apžiūros aktuose apie tai įrašoma pastaba, kurią parašais patvirtina komisijos nariai.

15. Valstybės nuosavybėn išpirktos kultūros vertybės vertė nustatoma buvusio savininko ir Kultūros vertybių apsaugos departamento susitarimu, sudarant sutartį, o esant ginčui, ją nustato teismas.

16. Teismo sprendimu priverstinai išpirkta kultūros vertybė pereina valstybės nuosavybėn.

17. Žemė, ant kurios stovi valstybės nuosavybėn įsigytas statinys, esantis kultūros vertybe, išnuomojama arba nustatomi servitutai įstatymų nustatyta tvarka.

___________________