Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1338, 91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO DALINIO

PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAIKINOJO KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 15 IR 49

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ,

SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO

KELEIVINIU TRANSPORTU LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ,

TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ

KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR PAPILDYMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

P O L I C I J O S

Į S T A T Y M A S

I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Policijos uždaviniai

Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis

vykdomasis valstybinės valdžios organas, veikiantis Respublikos

vidaus reikalų sistemoje.

Pagrindiniai policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei

kitokių teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir

tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo,

piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų

apsauga, taip pat pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to,

policija vykdo eismo saugumo priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir

kitokią socialinę pagalbą gyventojams.

Policija gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir

organizacijas, taip pat asmenis, esančius Respublikos

teritorijoje ir priklausančius Respublikos jurisdikcijai,

nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir

turtinės padėties, visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir

kitų aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

2 straipsnis. Policijos veiklos principai

Policijos veikla grindžiama demokratijos, humanizmo,

teisėtumo, socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės

paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo

principais.

Policijoje draudžiama politinių partijų ir politinių

judėjimų veikla.

3 straipsnis. Policijos veiklos teisiniai pagrindai

Policija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju

Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais

Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo

veikloje - ir savivaldybių valdžios bei valdymo organų

sprendimais, neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos

įstatymams.

4 straipsnis. Policijos veiklos viešumas

Policija apie savo veiklą informuoja valstybinius ir

savivaldybių valdžios bei valdymo organus, masinės informacijos

priemones bei gyventojus.

Gavusi piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo

informacinėse sistemose turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį

pilietį Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir

Vyriausybės patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją

apie kitus asmenis yra draudžiama.

Policija negali skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto

apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama

tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri gali pakenkti

piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo

šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams,

sutrukdyti nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą,

jeigu pareigos vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja

kitko.

5 straipsnis. Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas

Policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio

garbę, orumą, gyvybę bei sveikatą, teises ir laisves gina

Lietuvos Respublikos įstatymai.

Policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis,

tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir

vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios

atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.

Policijos pareigūnai yra policininkai ir policijos

valdininkai.

Policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos

klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai

jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno

statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.

Policijos pareigūno reikalavimai privalomi visiems

piliečiams, valstybinėms, privačioms ir kitokioms įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.

Policijos pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio

įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą bei

specialiąsias policijos priemones.

Jeigu atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus,

pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek

to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos

įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Policininkui stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.

6 straipsnis. Policijos pareigūnų veiklos teisinės

garantijos

Policijos pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas,

vadovaujasi tik įstatymais. Policijos pareigūnai privalo vykdyti

aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį policijos pareigūno įsakymą.

Jeigu policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį

įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis įstatymu, o apie

neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Policijos departamentui ir

prokurorui.

7 straipsnis. Parama policijos pareigūnams, vykdantiems

pavestas pareigas

Valstybiniai, vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai

savo pareigas atliekančiai policijai privalo teikti reikiamą

organizacinę ir techninę pagalbą.

Policija savo veikloje remiasi savanoriškai susikūrusių ir

veikiančių teisėsaugos ir visuomeninės rimties palaikymo

organizacijų bei piliečių pagalba. Šios organizacijos turi būti

užregistruotos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas

Policijos pareigūnai gali steigti draugijas, klubus,

profesines sąjungas ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų

profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą

reglamentuoja įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti

įstatai (nuostatai).

Policijos pareigūnams draudžiama streikuoti.

9 straipsnis. Policijos profesiniai ryšiai

Lietuvos Respublikos policija palaiko profesinius ryšius su

atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir tarptautinėmis

policijos organizacijomis.

10 straipsnis. Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė

Policijos veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos

prokuratūra. Neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos

veiklą kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų

ministerija, savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.

11 straipsnis. Policijos veiksmų apskundimas

Piliečiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti

policijos pareigūnų ir organų veiksmus.

Piliečių skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja

ir sprendžia policijos įstaigos, kurioje dirba policijos

pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo

sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar

kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

II SKIRSNIS.

POLICIJOS ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS

12 straipsnis. Policijos organizacija ir struktūra

Vieningą Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos

departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių

policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai ir Pasienio

policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

padaliniai.

Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras -

Vidaus reikalų ministerijos sekretorius. Jį skiria ir atleidžia

Vyriausybė, vidaus reikalų ministro teikimu. Pasienio policijos

departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja

vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kurį skiria ir

atleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų

ministro teikimu.

Miesto (rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikalų

ministerijos padalinys, kuriame veikia respublikinės ir

savivaldybių policijos bei pasienio policijos tarnybos.

Miesto (rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos

departamento generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia

vidaus reikalų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. 1-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

13 straipsnis. Respublikinė policija

Respublikinėje policijoje yra kriminalinė policija,

transporto policija, kelių policija ir viešoji policija.

Respublikinės policijos vadovus policijos departamento

generalinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams

kriminalinėje, transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti

sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.

Vidaus reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos

komisariatų gali veikti ir kitos vidaus reikalų bei pasienio

policijos tarnybos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

14 straipsnis. Respublikinės policijos uždaviniai

Kriminalinė policija savo operatyvine ir profesine veikla

užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir

tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis,

atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo

prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su

nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.

Viešoji policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose

renginiuose, teikia reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymo

organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinėjant bylas,

vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją

tvarką ir rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės

(kontrolės, valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei

įstaigų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas

pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir

kitus svarbius objektus.

Viešojoje policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu gali būti sudaromi speicalios paskirties policijos

daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento generaliniam

komisarui.

Transporto policija vykdo kriminalinės ir viešosios

policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto

linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.

Kelių policija vykdo automobilių ir kitų transporto

priemonių eismo saugumo priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių

pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių

bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias poveikio

priemones už eismo taisyklių pažeidimus.

15 straipsnis. Savivaldybių policija

Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys

teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą įstatymo

nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys

visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų

apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos

savivaldybių policijos nuovados.

Savivaldybių policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Policijos departamentas.

Miesto (rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms

vadovauja savivaldybių policijos komisaras, kuris yra miesto

(rajono) policijos komisaro pavaduotojas.

Savivaldybės policijos komisarą bendru miesto (rajono)

policijos komisaro ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei

mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos departamento

generalinis komisaras.

Savivaldybių policijos nuovados komisarą savivaldybės

policijos komisaro teikimu skiria ir atleidžia miesto (rajono)

policijos komisaras.

Nuovados komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei

pareigūno, kompetentingo nagrinėti administracinės teisės

pažeidimų bylas, įgaliojimai.

Kitus savivaldybių policijos pareigūnus skiria

miesto (rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos

komisaro teikimu.

Nuovadų sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas

yra valstybės deleguotoji savivaldybės funkcija.

Vidaus reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis

organizuoja savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą,

aprūpina vienodomis uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais

ženklais, policijos įranga ir ginkluote.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

16 straipsnis. Savivaldybių policijos uždaviniai

Savivaldybių policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos

pažeidimų prevenciją, saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį,

užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat

pagal savo kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą

įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo

atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus;

padeda kelių policijai savo teritorijoje užtikrinti eismo

saugumą.

16-1 straipsnis. Pasienio policija

Pasienio policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės

sienų režimą ir atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją,

valstybės sienų sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją

reguliuojantys pasienio incidentus, atliekantys operatyvinę

paiešką bei kvotą įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų

režimo pažeidimų, užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių

teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio

policija atlieka pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose

galioja pasienio režimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

16-2 straipsnis. Pasienio policijos uždaviniai

Pasienio policija užtikrina valstybės sienų apsaugą ir

neliečiamumą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymo bei

kitų įstatymų vykdymą, padeda įgyvendinti valstybės migracijos

politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių

perėjimo per valstybės sieną tvarką, atlieka kvotą bei

operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų, pagal savo

kompetenciją reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomenės

rimtį ir piliečių teises bei teisėtus interesus pasienio ruože ir

kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas, bendradarbiauja

su kitais valstybės sienų apsaugos subjektais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

17 straipsnis. Policijos funkcijos

Policija, saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų

kėsinimųsi piliečių gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises,

laisves, teisėtus interesus bei turtą ir vykdydama kitus

nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose

nurodytas funkcijas.

Neleistina pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų

funkcijų.

18 straipsnis. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų

prevencija

Policija:

1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus

ir teisės pažeidimus;

2) atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių

teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo

numatytų priemonių joms pašalinti;

3) sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir

operatyvines įskaitas;

4) pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių,

organizacijų turtą;

5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.

19 straipsnis. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas

Policija:

1) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie

rengiamus ar padarytus nusikaltimus;

2) vykdo pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų,

nuteistųjų ir be žinios dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat

atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius

veiksmus;

3) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;

4) baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais vykdo

tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose

bylose.

20 straipsnis. Policijos operatyvinė veikla

Policijos operatyvinė veikla - tai neviešo pobūdžio

nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami

rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.

Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma

nusikaltimus padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų

paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.

Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali

naudotis specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta

piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės apklausos, operatyvinio

patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais

specialiosios kontrolės metodais.

Operatyvinės veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo

tvarką reglamentuoja specialūs Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei Vyriausybės

patvirtinti norminiai aktai.

Operatyvinės veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu

konkrečiu atveju sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio

įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose.

Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti

techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.

Policijos operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su

kriminaliniais nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais ir yra

operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.

21 straipsnis. Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir

saugumo, piliečių teisių ir laisvių ap sauga

Policija:

1) patruliuoja viešose vietose;

2) saugo viešąją tvarką masinių renginių metu;

3) vykdo įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu,

narkotikų vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais

reiškiniais;

4) prižiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant,

laikant, saugant, perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis,

sprogstamąsias medžiagas, narkotines priemones ir kitus leidimų

sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;

5) surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus,

nagrinėja tokių pažeidimų bylas, teisės pažeidėjams skiria

administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines

prievartos priemones;

6) įstatymo numatytais atvejais saugo ir konvojuoja

sulaikytuosius asmenis, vykdo teismų ir tardytojų nutarimus

baudžiamosiose bylose;

7) užtikrina viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės

kontrolieriams, medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar

tarnautojams vykdant įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.

21-1 straipsnis. Valstybės sienų apsauga

Pasienio policija:

1) užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir

neliečiamumą, pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas

sausumoje ir jūroje, organizuoja ir įgyvendina operatyvines ir

kitas priemones, užkerta kelią valstybės sienų pažeidimams ir

sulaiko pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton

atsakomybėn;

2) padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką,

užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo

per valstybės sieną tvarką;

3) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja

administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines

nuobaudas;

4) pagal savo kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;

5) vidaus reikalų ministro įsakymu atlieka kitas Policijos

įstatymo numatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

22 straipsnis. Eismo priežiūra

Policija:

1) reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių

eismo tvarką ir saugumą;

2) kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas

bei remontavimas, jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka

saugaus eismo reikalavimus;

3) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę;

4) kontroliuoja, kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo

saugumo užtikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto

priemonių poveikio;

5) tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius,

atlieka kvotą autotransporto įvykių bylose, skiria

administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už kelių

eismo taisyklių pažeidimus;

6) egzaminuoja ir išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę

vairuoti transporto priemones.

23 straipsnis. Socialinė pagalba gyventojams

Policija:

1) teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems

nuo teisės pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;

2) užtikrina sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų

apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną

medicininę pagalbą;

3) informuoja valstybinius organus, visuomenines

organizacijas, piliečius apie katastrofas, avarijas ir kitas

ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;

4) teikia pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų

metu gelbstint žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui

užtikrinti;

5) saugo rastus ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus,

vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos

teisėtiems savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus

ieško skolininkų;

6) užtikrina piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems

nusikaltimą teisėsaugos organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei

iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;

7) teikia kitokią būtiną pagalbą žmonėms, kurių būklė yra

bejėgiška.

24 straipsnis. Policijos tarnybų bendradarbiavimas

Vykdant viešosios tvarkos apsaugą, užkertant kelią

nusikaltimams ar kitiems teisės pažeidimams, sulaikant

nusikaltėlius ir kitais atvejais visos policijos tarnybos

bendradarbiauja ir teikia visapusišką paramą viena kitai,

nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.

III SKIRSNIS.

TARNYBA POLICIJOJE

25 straipsnis. Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje

teisinis reguliavimas

Į tarnybą policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu

priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbą

Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,

asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos

būklę tinka policijos pareigūno pareigoms. Pasienio policijoje

gali tarnauti tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai,

tinkantys tarnybai.

Į tarnybą policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos

išvadą, jog jie tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką

Lietuvos valstybei.

Pirmą kartą priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos

policijoje ir neturintiems specialiojo ar aukštojo išsilavinimo

piliečiams suteikiams pirmasis policininko stažuotojo pareiginis

laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.

Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar kitų

politinių organizacijų nariais.

Tarnyba policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.

Tarnybos policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos

Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos

statutas.

Asmenims, priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos

policijoje iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos ar

kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos

(darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus

išmokėjimas.

Policijos pareigūnams leidžiama papildomai dirbti tik

pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą, jei tai neprieštarauja

tarnybos interesams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

26 straipsnis. Policijos pareigūno priesaika

Policijos pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia

Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

"Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos

valstybę ir jos nepriklausomybę;

prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus

ir savo viršininkų įsakymus;

prisiekiu šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos

žmonėms ir Valstybei;

prisiekiu susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti

geram policijos vardui.

Tepadeda man Dievas".

Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos priėmimo tvarką nustato Tarnybos policijoje

statutas.

Piliečiai, atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.

27 straipsnis. Pareiginiai laipsniai

Policijos pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir

užimamoms pareigoms pažymėti bei santykiams reguliuoti yra šie

pareiginiai laipsniai:

policininkas stažuotojas

policininkas

vyresnysis policininkas

viršila

jaunesnysis inspektorius

inspektorius

vyresnysis inspektorius

komisaras inspektorius

komisaras

vyresnysis komisaras

vyriausiasis komisaras

generalinis komisaras.

Policijos pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į

atitinkamas pareigas ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurio

reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras.

Pareiginius policijos pareigūnų laipsnius suteikia:

nuo policininko stažuotojo iki viršilos imtinai - miesto

(rajono) policijos komisaras arba generalinis komisaras;

nuo jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro

imtinai - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras;

generalinio komisaro - Lietuvos Respublikos Ministras

Pirmininkas.

Policininko kvalifikacijai pažymėti nustatomos pareiginio

laipsnio kvalifikacinės kategorijos.

Pasienio policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai

suteikiami šiame įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

28 straipsnis. Policijos pareigūnų uniforma

Policijos pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą uniformą su atitinkamos policijos rūšies

skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos pareigūnai - ir

su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.

Ne tarnybos metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius

drabužius.

Atvejus, kada policijos pareigūnai vykdydami tarnybines

pareigas neprivalo dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministras.

Dėvintiems uniformą policijos pareigūnams leidžiama nešioti

ir kitų valstybių ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų

nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

29 straipsnis. Policijos pareigūnų atleidimas

Policijos pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:

jų pačių prašymu;

suėjus nustatytam amžiui;

dėl sveikatos būklės;

atestavimo tvarka;

Policijos statuto numatytais atvejais;

pažeidus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;

vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu;

netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ginčai dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.

30 straipsnis. Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas

policijos pareigoms

Kai iškyla būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės

saugumą, policijos pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje

netarnaujantys vidaus reikalų darbuotojai policijos įstaigos

viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų

darbuotojams vadovauja etatinis policijos pareigūnas.

Vidaus reikalų darbuotojai, atliekantys policininkų

pareigas, privalo turėti nustatyto pavyzdžio gyventojams

suprantamus skiriamuosius ženklus. Ženklus nustato Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministras ir apie tai paskelbia

visuomenei.

31 straipsnis. Policijos rezervas

Lietuvos Respublikos policijos įstaigos turi policijos

rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių

priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į

policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos

Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti

jiems patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami

pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius policijos

komplektavimo reikalavimus.

Piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto

pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir

amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos

pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.

Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato

Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

Rezerve esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis

atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį

"rezervo".

32 straipsnis. Policijos kadrų rengimas

Policijos kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.

Asmenims, baigusiems kitas aukštąsias mokyklas ir

perėjusiems dirbti į policiją, organizuojami perkvalifikavimo

kursai.

IV SKIRSNIS.

POLICIJOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

33 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios ir

specialiosios teisės bei pareigos

Policijos pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame

Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose

įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines

Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.

Policijos pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias

profesines teises ir pareigas.

Bendrąsias profesines teises ir pareigas turi visi policijos

pareigūnai. Specialiosios profesinės teisės ir pareigos

suteikiamos policijos pareigūnams, vykdantiems atskiras šio

įstatymo nustatytas policijos funkcijas.

34 straipsnis. Bendrosios profesinės policijos pareigūnų

teisės

Kiekvienas policijos pareigūnas turi teisę:

1) reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių

teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai

išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;

2) įtarus teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui

ar pareigūnui, tikrinti jų asmens dokumentus;

3) pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas

tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei

nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir

jų turimiems daiktams apžiūrėti;

4) šiame įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius

ginklus, specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;

5) persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą,

nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat

siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo

paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių,

įstaigų, organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei

patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos

pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto

priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir

katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama

prokuratūrai;

6) laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų

judėjimą ar darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių

bei transporto eismo saugumui;

7) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius,

gabendamas asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicininė

pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais

nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,

priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,

kooperatyvams ar piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių

atstovybių transportą.

Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę

įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, jei

bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;

8) esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms, taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių

priemonėmis;

9) jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų,

narkotinių ir kitų leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų,

priemonių ir daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos

iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios profesinės

pareigos

Policijos pareigūnas visur ir visada privalo:

1) gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą

nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas

liudininku, imtis neatidėliotinių priemonių užkirsti kelią

daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;

2) gavęs piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą

nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti

ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką;

3) gavęs žinių apie padarytą pavojingą visuomenei veiką,

apie tai pranešti policijai, imtis priemonių įvykio vietai

apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti;

4) užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų

teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti

neatidėliotiną medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės

pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška;

5) imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės,

visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių

nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų

atvejais;

6) vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas

privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų policijos ženklų ar

asmeniui pareikalavus - pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos

pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,

palydimi žodžiais "Įstatymo vardu". Kiekvienas asmuo ir

pareigūnas tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti

policijos pareigūno reikalavimus;

7) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją,

jeigu ko kito nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.

Vykdydami visas savo pareigas, policijos pareigūnai privalo

gerbti ir ginti žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei

laisves.

36 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant nusi

kaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją

Policijos pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų

prevenciją, turi teisę:

1) pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o

jei jų nėra - į policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali

judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti

nusikaltimų aukomis;

2) kviesti į policiją ir oficialiai įspėti asmenis dėl

neleistino antivisuomeninio elgesio;

3) vykdydamas administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo

paros laiku į asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra,

nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti

tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų

apribojimų;

4) tikrindamas, kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir

imigracijos taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val.,

reikalauti asmens dokumentų, surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus;

5) fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų,

nubaustų administraciniu areštu, esančių administracinėje

priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į policijos profilaktikos

įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius

nusikaltimą arba valkataujant;

6) sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus

valkataujančius asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų ir

kitais būdais neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos

pareigūnai turi teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso

įrašus, fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą

ypatingoms žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama

paimti rašysenos pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,

galinčius padėti nustatyti asmenybę;

7) tikrinti asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų

daiktus, rankinį bagažą; neleisti skristi keleiviams, kurie

atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė

negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta

uždraustų pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės

pažeidimo protokolą;

8) pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam

patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes,

homoseksualistus ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines

medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;

9) lankytis namuose, taip pat kviesti į policiją

profilaktiniams pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos

profilaktines įskaitas.

37 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant

ir tiriant nusikaltimus

Policijos pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:

1) tikrinti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir

padarytus nusikaltimus;

2) nustatyta tvarka sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus

padarius nusikaltimą;

3) turėdamas duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar

rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:

a) tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų

ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių

saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo

teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir

užplombuotas, patalpas;

b) įstatymo nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas,

organizacijas įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą,

asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse esančius

krovinius ir daiktus;

c) skirti inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės

vadovu arba savininku, arba gavęs respublikinės policijos

teritorinio padalinio viršininko leidimą, sustabdyti gamybos

procesą; atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės

apskaitos, kadrų, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus

dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus

daiktus;

d) pasitelkti atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti

iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų

duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;

e) rengti pasalas ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti

transporto, piliečių bei jų asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose

ar stacionariniuose kontrolės punktuose;

4) nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų,

organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu - su tos

įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu,

savininku arba jo atstovu;

5) pavesti daryti kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei

ekspertizes;

6) pagal savo kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso

įstatyme numatytus procesinius veiksmus.

38 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės saugant viešąją

tvarką, visuomeninę rimtį, piliečių teises

ir laisves

Policijos pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir

visuomeninę rimtį, užtikrinantis visuomenės saugumą, piliečių

teises ir laisves, turi teisę:

1) reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių

teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus - juos

įspėti;

2) atlikdamas tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo

numatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias

policijos priemones;

3) tikrinti piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką

ar įtariamų padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą,

dokumentus;

4) apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir

patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti

transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar

piliečių saugumui;

5) reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis

priemonių dalyvių ir žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių

reikalavimų, renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba

apribojami;

6) pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip juridiniai ir

fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų.

39 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės užtikrinant

eismo saugumą

Policijos pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo

saugumą, turi teisę:

1) stabdyti transporto priemones, tikrinti vairuotojo,

transporto priemonės bei krovinio dokumentus;

2) nušalinti nuo vairavimo asmenis, įtariant, jog jie yra

apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, paveikti vaistų, neturi

teisės vairuoti. Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones

apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į

medicinos įstaigą.

Atsisakymas vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui

nustatyti laikomas neginčytinu apsvaigimo būklės fakto

patvirtinimu;

3) iškviesti į policiją eismo taisyklių pažeidėjus,

autoįvykių dalyvius bei liudininkus;

4) paimti vairuotojo ir transporto priemonės registravimo

dokumentus ir išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;

5) nušalinti nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam

medicininiam patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos būklės

keliančius pavojų eismo saugumui;

6) atimti vairavimo teisę ar skirti kitas administracines

nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;

7) keisti, apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina

eismo saugumui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;

8) uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių

konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių kelių

eismo taisyklių, normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio,

kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų

registracijos dokumentuose; pristatyti tokias transporto

priemones į policiją.

39-1 straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės

užtikrinant valstybės sienų apsaugą

Pasienio policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas

tose vietose, kuriose galioja pasienio režimas, turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka:

1) nutraukti asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;

2) tikrinti asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių

dokumentus bei krovinių dokumentus (ne muitinės priežiūros

zonoje);

3) sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir

pasienio režimo pažeidėjus pristatyti į pasienio policijos,

teisėsaugos institucijų, muitinės tarnybines patalpas kvotai ar

asmens indentifikavimo veiksmams atlikti;

4) sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones; jei

nustatomas pasienio režimo pažeidimas, transporto priemones

sulaikyti; asmenims, esantiems transporto priemonėje, atsisakius

paklusti, panaudoti šio įstatymo 41-43 straipsniuose numatytas

poveikio priemones ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto

priemonę;

5) pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja

pasienio režimas (ne muitinės priežiūros zonoje), atlikti poėmį

uždraustiems vežti daiktams ir dokumentams sulaikyti;

6) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą

į tam tikrą pasienio ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje

galioja pasienio režimas;

7) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio

ruože ar kitoje teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.

Pasienio policijos pareigūnai turi kitas teises, kurias

jiems suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai bei Vyriausybės

nutarimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

40 straipsnis. Policijos pareigūno atsakomybė

Policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir

sprendimus bei jų pasekmes.

Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas

pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka

traukiamas drausminėn, administracinėn, materialinėn ar

baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

Žinomai nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas

policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

Neteisėtais tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais

piliečiui padarytą žalą valstybė atlygina visiškai,

nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia

nustatyta žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo,

prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti.

Policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam

suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo nebuvo

peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

Lietuvos policijos akademijos klausytojai, pašalinti iš

Akademijos turi jai atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai

taikoma ir tiems klausytojams, kurie konkurso būdu neperkelti į

aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.

V SKIRSNIS.

POLICIJOS GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS,

JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

41 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių

naudojimo tikslas ir ribos

Policijai suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame

įstatyme numatytomis sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir

specialiąsias priemones.

Policija ginklus ir specialiąsias priemones naudoja,

siekdama nutraukti pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei

pristatyti į policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis

ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo

numatytam tikslui pasiekti.

Policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias

priemones naudoja, atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį,

pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją.

Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, policijos pareigūnai

privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias

priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus

panaudojami, įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo

43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik

tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai

dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.

42 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos

Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš asmenis, transporto priemones ir gyvūnus.

Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį giklą

prieš asmenį tokiais atvejais:

1) atremti pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno

sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama

atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį giklą;

2) apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų

sveikatai ar gyvybei, taip pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar

paimtus įkaitais asmenis;

3) atremti ginkluotą užpuolimą;

4) persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu

jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar

panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus,

įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai

ar gyvybei;

5) sulaikant asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą,

jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;

6) siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį

pabėgti ar pabėgusį iš įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos

arba konvojavimo metu;

7) masinio pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose

atvejais;

8) policijos apsaugos ar specialiai saugomų objektų

užpuolimo atveju. Tokių objektų sąrašą nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Apie šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir

pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.

Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo

vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat

prieš piliečius, turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš

moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo

požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba

priešinasi ginklu.

Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta

išankstiniam akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno

reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti

grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.

Policijos pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar

keliantį pavojų gyventojams.

43 straipsnis. Policijos specialiosios priemonės ir jų

panaudojimo sąlygos

Policija turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones:

gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių

veiksmus, dujas, vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto

priverstinio sustabdymo ir kitas priemones:

1) guminę lazdą - esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42

straipsnio antrosios dalies 1-8 punktuose, taip pat sulaikant

asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos

pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;

2) antrankius bei surišimo priemones - sulaikant ir

pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti

policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;

- lydint sulaikytuosius bei suimtuosius;

- kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą

sau ar aplinkiniams;

3) kovinių imtynių veiksmus - sulaikant ir pristatant į

policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis

asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo

išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo

teisėto policijos pareigūno reikalavimo arba pasipriešina

teisėtiems policijos pareigūno veiksmams;

4) dujas, skirtas asmens apsaugai,- šio įstatymo 43

straipsnio 1 punkte numatytais atvejais;

specialios paskirties dujas:

- masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai

pažeidžiama viešoji tvarka, atvejais;

- sulaikant bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei

pavojingą veiką, apleisti patalpas, transporto priemonę;

5) vandensvaidžius - masinių riaušių, grupinių veiksmų,

šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;

6) tarnybinius šunis - persekiojant asmenį, įtariamą

padarius nusikaltimą ir pabėgusį iš įvykio vietos;

- sulaikant asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo

kalinimo vietų, etapavimo ar tardymo veiksmų metu;

- sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai

pažeidžiantį viešąją tvarką;

- masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai

pažeidžiančių viešąją tvarką, metu;

- ginant pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;

7) transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones -

kada vairuotojas nepaklūsta policijos pareigūno arba specialaus

kelių ženklo reikalavimui sustoti.

Draudžiama naudoti specialiąsias policijos priemones prieš

vaikus, nėščias moteris ir moteris su vaikais, invalidus su

aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys

užpuola.

VI SKIRSNIS.

POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

44 straipsnis. Aprūpinimas butais

Policijos darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos

Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams,

įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat

tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje, eilė butui gauti

perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal

jų gyvenamąją vietą.

Asmenys, perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją,

negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių

gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

Vyriausybės nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų

pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

Policijos pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir

lengvatas, panaudojant valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas

policijos socialinėms reikmėms tenkinti.

45 straipsnis. Policijos pareigūnų atlyginimai

Policijos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė alga

(mėnesinė alga) pagal pareiginį laipsnį, kvalifikacinę

kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat priemokos (pagal darbo

įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą

nakties metu bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už

tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip

pat šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą,

kompensuojamos persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės

pašalpos bei kitos išmokos.

Pagrindinės algos, papildomo apmokėjimo, priedų,

kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų dydį bei skyrimo tvarką

reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato Respublikos

Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

46 straipsnis. Policijos pareigūnų pensijos

Policijos pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami

tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

Valstybė garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems

Lietuvos Respublikos policijoje, draudimą nuo nelaimingų

atsitikimų.

Policijos pareigūnų pensijų ir socialinių garantijų dydį

nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų taikymo

tvarkąLietuvos Respublikos Vyriausybė.

[ 47 straipsnio redakcija iki 1996 m. sausio 1 d. ]

47 straipsnis. Kitos policijos pareigūnų socialinės

garantijos

Policijos pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal

būtinumą policijos organo vadovo sprendimu pareigūnai skiriami

dirbti daugiau negu nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai

jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta

tvarka.

Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos

pareigūnams, ištarnavusiems policijoje (vidaus reikalų

sistemoje):

iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;

nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;

nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;

daugiau kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.

Policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje

nemokamai naudojasi valstybiniu (miesto, priemiesčio, tarpmiestiniu

iki 100 km) transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.

Policijos pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų

nustatyta tvarka turi teisę į kompensaciją už išlaidas

medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.

Policijos darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio

draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina

vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos

ministrai.

[ 47 straipsnio redakcija nuo 1996 m. sausio 1 d. ]

47 straipsnis. Kitos policijos pareigūnų socialinės

garantijos

Policijos pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal

būtinumą policijos organo vadovo sprendimu pareigūnai skiriami

dirbti daugiau negu nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai

jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta

tvarka.

Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos

pareigūnams, ištarnavusiems policijoje (vidaus reikalų

sistemoje):

iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;

nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;

nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;

daugiau kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.

Policijos pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų

nustatyta tvarka turi teisę į kompensaciją už išlaidas

medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.

Policijos darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio

draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina

vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos

ministrai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1338, 91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410

Nr. 1-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)

48 straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūnams

Žuvus policijos pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas,

jo šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo

užmokesčio dydžio kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis

pagal gyvenamosios vietos papročius.

Policijos pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba

policijoje, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki

60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo

kūno sužalojimų sunkumo laipsnio.

Policijos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie

patiria ryšium su tarnyba policijoje.

VII SKIRSNIS.

POLICIJOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS

[ 49 straipsnio redakcija nuo 1995 m. sausio 1 d. ]

49 straipsnis. Policijos finansavimas

Respublikinė ir savivaldybių policija finansuojama iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Policijos darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei

bazei plėsti, darbuotojams materialiai skatinti, jų buities

sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:

1) iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;

2) pagal sutartis už policijos suteiktas paslaugas;

3) iš baudų ir kitų šaltinių.

Policijos išlaikymui reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos

valstybės biudžeto tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

50 straipsnis. Policijos materialinis-techninis aprūpinimas

Respublikos policijos padaliniai materialiai ir techniškai

aprūpinami iš jų išlaikymui skirtų lėšų.

Vietos savivaldybė aprūpina respublikinės ir savivaldybių

policijos teritorinius padalinius patalpomis bendra tvarka,

užtikrina šių patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą

bei remontą.

Transporto policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių

priemonėmis aprūpina jų aptarnaujamos žinybos.

Policijos padalinius transporto priemonėmis, uniforma,

ginklais, šaudmenimis, specialiosiomis policijos priemonėmis,

operatyvine, ryšių, informacijos ir kita technika, raštvedybos

bei kitokiomis jų darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA

Vilnius, 1990 m. gruodžio 11 d.

Nr. I-851