@D1=19900311;D2=19940718;D3=19941024.
Pastaba: 49 straipsnis įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Redaguota:1994 10 24.
g
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1994 05 21
įstatymas Nr.1-1338,
Žin.,1991, Nr.16-410;
Dėl Lietuvos Respublikos policijos
įstatymo 47 straipsnio dalinio pakeitimo.
2.Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Lietuvos
Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės
įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo
3.Lietuvos Respublikos 1994 10 12
įstatymas Nr. 1-601,
Žin.,1994, Nr.82-1547;
Dėl Lietuvos Respublikos policijos
įstatymo 12, 15 ir 49 straipsnių pakeitimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS
P O L I C I J O S
Į S T A T Y M A S
I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Policijos uždaviniai
Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis
vykdomasis valstybinės valdžios organas, veikiantis Respublikos
vidaus reikalų sistemoje.
Pagrindiniai policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei
kitokių teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir
tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo,
piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų
apsauga, taip pat pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be
to, policija vykdo eismo saugumo priežiūrą, teikia
neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą gyventojams.
Policija gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir
organizacijas, taip pat asmenis, esančius Respublikos
teritorijoje ir priklausančius Respublikos jurisdikcijai,
nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir
turtinės padėties, visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir
kitų aplinkybių.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
2 straipsnis. Policijos veiklos principai
Policijos veikla grindžiama demokratijos, humanizmo,
teisėtumo, socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės
paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo
principais.
Policijoje draudžiama politinių partijų ir politinių
judėjimų veikla.
3 straipsnis. Policijos veiklos teisiniai pagrindai
Policija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju
Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo
veikloje - ir savivaldybių valdžios bei valdymo organų
sprendimais, neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos
įstatymams.
4 straipsnis. Policijos veiklos viešumas
Policija apie savo veiklą informuoja valstybinius ir
savivaldybių valdžios bei valdymo organus, masinės informacijos
priemones bei gyventojus.
Gavusi piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo
informacinėse sistemose turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį
pilietį Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir
Vyriausybės patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją
apie kitus asmenis yra draudžiama.
Policija negali skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto
apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama
tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri gali pakenkti
piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo
šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams,
sutrukdyti nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą,
jeigu pareigos vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja
kitko.
5 straipsnis. Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas
Policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio
garbę, orumą, gyvybę bei sveikatą, teises ir laisves gina
Lietuvos Respublikos įstatymai.
Policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis,
tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir
vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios
atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.
Policijos pareigūnai yra policininkai ir policijos
valdininkai.
Policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos
klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai
jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas.
Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno
statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.
Policijos pareigūno reikalavimai privalomi visiems
piliečiams, valstybinėms, privačioms ir kitokioms įmonėms,
įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.
Policijos pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio
įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą bei
specialiąsias policijos priemones.
Jeigu atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus,
pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek
to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos
įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.
Policininkui stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.
6 straipsnis. Policijos pareigūnų veiklos
teisinės garantijos
Policijos pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas,
vadovaujasi tik įstatymais.
Policijos pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal
pareiginį laipsnį policijos pareigūno įsakymą.
Jeigu policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį
įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis įstatymu, o apie
neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Policijos departamentui ir
prokurorui.
7 straipsnis. Parama policijos pareigūnams,
vykdantiems pavestas pareigas
Valstybiniai, vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai
savo pareigas atliekančiai policijai privalo teikti reikiamą
organizacinę ir techninę pagalbą.
Policija savo veikloje remiasi savanoriškai susikūrusių ir
veikiančių teisėsaugos ir visuomeninės rimties palaikymo
organizacijų bei piliečių pagalba. Šios organizacijos turi būti
užregistruotos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas
Policijos pareigūnai gali steigti draugijas, klubus,
profesines sąjungas ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų
profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą
reglamentuoja įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti
įstatai (nuostatai).
Policijos pareigūnams draudžiama streikuoti.
9 straipsnis. Policijos profesiniai ryšiai
Lietuvos Respublikos policija palaiko profesinius ryšius su
atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir tarptautinėmis
policijos organizacijomis.
10 straipsnis. Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė
Policijos veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos
prokuratūra. Neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos
veiklą kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų
ministerija, savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.
11 straipsnis. Policijos veiksmų apskundimas
Piliečiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti
policijos pareigūnų ir organų veiksmus.
Piliečių skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja
ir sprendžia policijos įstaigos, kurioje dirba policijos
pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo
sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar
kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.
II SKIRSNIS.
POLICIJOS ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS
12 straipsnis. Policijos organizacija ir struktūra
Vieningą Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos
departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos
tarnybos bei struktūriniai padaliniai ir Pasienio policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.
Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras -
vidaus reikalų ministerijos sekretorius. Jį skiria ir
atleidžia
Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.
Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
vadovauja vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kurį
skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus
reikalų ministro teikimu.
Miesto (rajono) policijos komisariatas
yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys, kuriame veikia
respublikinės ir savivaldybių policijos bei pasienio policijos
tarnybos.
Miesto (rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos
departamento generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia
vidaus reikalų ministras.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
2.Lietuvos Respublikos 1994 10 12
įstatymas Nr. 1-601,
Žin.,1994, Nr.82-1547;
13 straipsnis. Respublikinė policija
Respublikinėje policijoje yra kriminalinė policija,
transporto policija, kelių policija ir viešoji policija.
Respublikinės policijos vadovus policijos departamento
generalinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams
kriminalinėje, transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti
sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.
Vidaus reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos
komisariatų gali veikti ir kitos vidaus reikalų tarnybos bei
pasienio policijos.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
14 straipsnis. Respublikinės policijos uždaviniai
Kriminalinė policija savo operatyvine ir profesine veikla
užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir
tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis,
atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo
prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su
nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.
Viešoji policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose
renginiuose, teikia reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymo
organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinėjant bylas,
vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją
tvarką ir rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės
(kontrolės, valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei
įstaigų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas
pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir
kitus svarbius objektus.
Viešojoje policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimu gali būti sudaromi speicalios paskirties policijos
daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento generaliniam
komisarui.
Transporto policija vykdo kriminalinės ir viešosios
policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto
linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.
Kelių policija vykdo automobilių ir kitų transporto
priemonių eismo saugumo priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių
pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių
bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias poveikio
priemones už eismo taisyklių pažeidimus.
15 straipsnis. Savivaldybių policija
Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys
teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą įstatymo
nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys
visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų
apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos
savivaldybių policijos nuovados.
Savivaldybių policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos Policijos departametnas.
Miesto (rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms
vadovauja savivaldybių policijos komisaras, kuris yra miesto
(rajono) policijos komisaro pavaduotojas.
Savivaldybės policijos komisarą bendru miesto (rajono)
policijos komisaro ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei
mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos departamento
generalinis komisaras.
Savivaldybių policijos nuovados komisarą savivaldybės
policijos komisaro teikimu skiria ir atleidžia miesto (rajono)
policijos komisaras.
Nuovados komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei
pareigūno, kompetentingo nagrinėti administracinės teisės
pažeidimų bylas, įgaliojimai.
Kitus savivaldybių policijos pareigūnus skiria miesto
(rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos komisaro
teikimu.
Nuovadų sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas
yra valstybės deleguotoji savivaldybės funkcija.
Vidaus reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis
organizuoja savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą,
aprūpina vienodomis uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais
ženklais, policijos įranga ir ginkluote.
Pakeitimas:
Lietuvos Respublikos 1994 10 12
įstatymas Nr. 1-601,
Žin.,1994, Nr.82-1547;
16 straipsnis. Savivaldybių policijos uždaviniai
Savivaldybių policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos
pažeidimų prevenciją, saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį,
užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat
pagal savo kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą
įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo
atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus;
padeda kelių policijai savo teritorijoje užtikrinti eismo
saugumą.
16-1 straipsnis. Pasienio policija
Pasienio policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės
sienų režimą ir atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją,
valstybės sienų sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją
reguliuojantys pasienio incidentus, atliekantys operatyvinę
paiešką bei kvotą įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų
režimo pažeidimų, užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių
teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio
policija atlieka pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose
galioja pasienio režimas.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
16-2 straipsnis. Pasienio policijos uždaviniai
Pasienio policija užtikrina valstybės sienų apsaugą ir
neliečiamumą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymo bei
kitų įstatymų vykdymą, padeda įgyvendinti valstybės migracijos
politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių
perėjimo per valstybės sieną tvarką, atlieka kvotą bei
operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų, pagal savo
kompetenciją reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomenės
rimtį ir piliečių teises bei teisėtus interesus pasienio ruože ir
kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas, bendradarbiauja
su kitais valstybės sienų apsaugos subjektais.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
17 straipsnis. Policijos funkcijos
Policija, saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų
kėsinimųsi piliečių gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises,
laisves, teisėtus interesus bei turtą ir vykdydama kitus
nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose
nurodytas funkcijas.
Neleistina pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų
funkcijų.
18 straipsnis. Nusikaltimų ir kitų teisės
pažeidimų prevencija
Policija:
1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus
ir teisės pažeidimus;
2) atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių
teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo
numatytų priemonių joms pašalinti;
3) sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir
operatyvines įskaitas;
4) pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių,
organizacijų turtą;
5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.
19 straipsnis. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas
Policija:
1) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie
rengiamus ar padarytus nusikaltimus;
2) vykdo pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų,
nuteistųjų ir be žinios dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat
atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius
veiksmus;
3) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;
4) baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais vykdo
tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose
bylose.
20 straipsnis. Policijos operatyvinė veikla
Policijos operatyvinė veikla - tai neviešo pobūdžio
nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami
rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.
Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma
nusikaltimus padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų
paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.
Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali
naudotis specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta
piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės apklausos, operatyvinio
patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais
specialiosios kontrolės metodais.
Operatyvinės veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo
tvarką reglamentuoja specialūs Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei Vyriausybės
patvirtinti norminiai aktai.
Operatyvinės veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu
konkrečiu atveju sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose.
Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti
techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta
tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.
Policijos operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su
kriminaliniais nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais ir yra
operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.
21 straipsnis. Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir
saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsauga
Policija:
1) patruliuoja viešose vietose;
2) saugo viešąją tvarką masinių renginių metu;
3) vykdo įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu,
narkotikų vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais
reiškiniais;
4) prižiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant,
laikant, saugant, perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis,
sprogstamąsias medžiagas, narkotines priemones ir kitus leidimų
sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;
5) surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus,
nagrinėja tokių pažeidimų bylas, teisės pažeidėjams skiria
administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines
prievartos priemones;
6) įstatymo numatytais atvejais saugo ir konvojuoja
sulaikytuosius asmenis, vykdo teismų ir tardytojų nutarimus
baudžiamosiose bylose;
7) užtikrina viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės
kontrolieriams, medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar
tarnautojams vykdant įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.
21-1 straipsnis. Valstybės sienų apsauga
Pasienio policija:
1) užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir
neliečiamumą, pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas
sausumoje ir jūroje, organizuoja ir įgyvendina operatyvines ir
kitas priemones, užkerta kelią valstybės sienų pažeidimams ir
sulaiko pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton
atsakomybėn;
2) padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką,
užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo
per valstybės sieną tvarką;
3) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja
administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines
nuobaudas;
4) pagal savo kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;
5) vidaus reikalų ministro įsakymu atlieka kitas Policijos
įstatymo numatytas funkcijas.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
22 straipsnis. Eismo priežiūra
Policija:
1) reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių
eismo tvarką ir saugumą;
2) kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas
bei remontavimas, jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka
saugaus eismo reikalavimus;
3) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę;
4) kontroliuoja, kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos
ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo
saugumo užtikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto
priemonių poveikio;
5) tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius,
atlieka kvotą autotransporto įvykių bylose, skiria
administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už kelių
eismo taisyklių pažeidimus;
6) egzaminuoja ir išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę
vairuoti transporto priemones.
23 straipsnis. Socialinė pagalba gyventojams
Policija:
1) teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems
nuo teisės pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;
2) užtikrina sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų
apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną
medicininę pagalbą;
3) informuoja valstybinius organus, visuomenines
organizacijas, piliečius apie katastrofas, avarijas ir kitas
ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;
4) teikia pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų
metu gelbstint žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui
užtikrinti;
5) saugo rastus ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus,
vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos
teisėtiems savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus
ieško skolininkų;
6) užtikrina piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems
nusikaltimą teisėsaugos organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei
iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;
7) teikia kitokią būtiną pagalbą žmonėms, kurių būklė yra
bejėgiška.
24 straipsnis. Policijos tarnybų bendradarbiavimas
Vykdant viešosios tvarkos apsaugą, užkertant kelią
nusikaltimams ar kitiems teisės pažeidimams, sulaikant
nusikaltėlius ir kitais atvejais visos policijos tarnybos
bendradarbiauja ir teikia visapusišką paramą viena kitai,
nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.
III SKIRSNIS.
TARNYBA POLICIJOJE
25 straipsnis. Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje
teisinis reguliavimas
Į tarnybą policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu
priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbą
Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,
asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos
būklę tinka policijos pareigūno pareigoms. Pasienio policijoje
gali tarnauti tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai,
tinkantys tarnybai.
Į tarnybą policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos
išvadą, jog jie tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką
Lietuvos valstybei.
Pirmą kartą priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos
policijoje ir neturintiems specialiojo ar aukštojo išsilavinimo
piliečiams suteikiams pirmasis policininko stažuotojo pareiginis
laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.
Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar kitų
politinių organizacijų nariais.
Tarnyba policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.
Tarnybos policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos
Respublikos policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos
statutas.
Asmenims, priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos
policijoje iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos ar
kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos
(darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus
išmokėjimas.
Policijos pareigūnams leidžiama papildomai dirbti tik
pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą, jei tai neprieštarauja
tarnybos interesams.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
26 straipsnis. Policijos pareigūno priesaika
Policijos pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia
Lietuvos valstybei šiais žodžiais:
"Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:
prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos
valstybę ir jos nepriklausomybę;
prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus
ir savo viršininkų įsakymus;
prisiekiu šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos
žmonėms ir Valstybei;
prisiekiu susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti
geram policijos vardui.
Tepadeda man Dievas".
Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaikos priėmimo tvarką nustato Tarnybos policijoje
statutas.
Piliečiai, atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.
27 straipsnis. Pareiginiai laipsniai
Policijos pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir
užimamoms pareigoms pažymėti bei santykiams reguliuoti yra šie
pareiginiai laipsniai:
policininkas stažuotojas
policininkas
vyresnysis policininkas
viršila
jaunesnysis inspektorius
inspektorius
vyresnysis inspektorius
komisaras inspektorius
komisaras
vyresnysis komisaras
vyriausiasis komisaras
generalinis komisaras.
Policijos pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į
atitinkamas pareigas ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurio
reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministras.
Pareiginius policijos pareigūnų laipsnius suteikia:
nuo policininko stažuotojo iki viršilos imtinai - miesto
(rajono) policijos komisaras arba generalinis komisaras;
nuo jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro
imtinai - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras;
generalinio komisaro - Lietuvos Respublikos Ministras
Pirmininkas.
Policininko kvalifikacijai pažymėti nustatomos pareiginio
laipsnio kvalifikacinės kategorijos.
Pasienio policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai
suteikiami šiame įstatyme nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
28 straipsnis. Policijos pareigūnų uniforma
Policijos pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą uniformą su atitinkamos policijos rūšies
skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos pareigūnai - ir
su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.
Ne tarnybos metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius
drabužius.
Atvejus, kada policijos pareigūnai vykdydami tarnybines
pareigas neprivalo dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministras.
Dėvintiems uniformą policijos pareigūnams leidžiama nešioti
ir kitų valstybių ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų
nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
29 straipsnis. Policijos pareigūnų atleidimas
Policijos pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:
jų pačių prašymu;
suėjus nustatytam amžiui;
dėl sveikatos būklės;
atestavimo tvarka;
Policijos statuto numatytais atvejais;
pažeidus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;
vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu;
netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.
Ginčai dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.
30 straipsnis. Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas
policijos pareigoms
Kai iškyla būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės
saugumą, policijos pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje
netarnaujantys vidaus reikalų darbuotojai policijos įstaigos
viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų
darbuotojams vadovauja etatinis policijos pareigūnas.
Vidaus reikalų darbuotojai, atliekantys policininkų
pareigas, privalo turėti nustatyto pavyzdžio gyventojams
suprantamus skiriamuosius ženklus. Ženklus nustato Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministras ir apie tai paskelbia
visuomenei.
31 straipsnis. Policijos rezervas
Lietuvos Respublikos policijos įstaigos turi policijos
rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių
priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į
policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti
jiems patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami
pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius policijos
komplektavimo reikalavimus.
Piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto
pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir
amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos
pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.
Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato
Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos
tvirtina Vyriausybė.
Rezerve esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis
atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį
"rezervo".
32 straipsnis. Policijos kadrų rengimas
Policijos kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.
Asmenims, baigusiems kitas aukštąsias mokyklas ir
perėjusiems dirbti į policiją, organizuojami perkvalifikavimo
kursai.
IV SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios ir
specialiosios teisės bei pareigos
Policijos pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame
Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose
įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines
Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.
Policijos pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias
profesines teises ir pareigas.
Bendrąsias profesines teises ir pareigas turi visi policijos
pareigūnai. Specialiosios profesinės teisės ir pareigos
suteikiamos policijos pareigūnams, vykdantiems atskiras šio
įstatymo nustatytas policijos funkcijas.
34 straipsnis. Bendrosios profesinės policijos
pareigūnų teisės
Kiekvienas policijos pareigūnas turi teisę:
1) reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių
teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai
išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;
2) įtarus teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui
ar pareigūnui, tikrinti jų asmens dokumentus;
3) pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas
tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei
nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir
jų turimiems daiktams apžiūrėti;
4) šiame įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius
ginklus, specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;
5) persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą,
nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat
siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo
paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių,
įstaigų, organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei
patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos
pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto
priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir
katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama
prokuratūrai;
6) laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų
judėjimą ar darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių
bei transporto eismo saugumui;
7) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius,
gabendamas asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicininė
pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais
nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,
priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,
kooperatyvams ar piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių
atstovybių transportą.
Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę
įsigyti bilietus į visas transporto priemones be eilės, jei
bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;
8) esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms, taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių
priemonėmis;
9) jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų,
narkotinių ir kitų leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų,
priemonių ir daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos
iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios
profesinės pareigos
Policijos pareigūnas visur ir visada privalo:
1) gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą
nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas
liudininku, imtis neatidėliotinių priemonių užkirsti kelią
daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;
2) gavęs piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą
nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti
ir pristatyti į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei
veiką;
3) gavęs žinių apie padarytą pavojingą visuomenei veiką,
apie tai pranešti policijai, imtis priemonių įvykio vietai
apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti;
4) užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų
teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti
neatidėliotiną medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės
pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška;
5) imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės,
visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių
nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų
atvejais;
6) vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas
privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų policijos ženklų ar
asmeniui pareikalavus - pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos
pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,
palydimi žodžiais "Įstatymo vardu". Kiekvienas asmuo ir
pareigūnas tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti
policijos pareigūno reikalavimus;
7) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją,
jeigu ko kito nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.
Vykdydami visas savo pareigas, policijos pareigūnai privalo
gerbti ir ginti žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei
laisves.
36 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant
nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją
Policijos pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų
prevenciją, turi teisę:
1) pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o
jei jų nėra - į policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali
judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti
nusikaltimų aukomis;
2) kviesti į policiją ir oficialiai įspėti asmenis dėl
neleistino antivisuomeninio elgesio;
3) vykdydamas administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo
paros laiku į asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra,
nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti
tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų
apribojimų;
4) tikrindamas, kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir
imigracijos taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val.,
reikalauti asmens dokumentų, surašyti administracinių teisės
pažeidimų protokolus;
5) fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų,
nubaustų administraciniu areštu, esančių administracinėje
priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į policijos profilaktikos
įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius
nusikaltimą arba valkataujant;
6) sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus
valkataujančius asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų ir
kitais būdais neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos
pareigūnai turi teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso
įrašus, fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą
ypatingoms žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama
paimti rašysenos pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,
galinčius padėti nustatyti asmenybę;
7) tikrinti asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų
daiktus, rankinį bagažą; neleisti skristi keleiviams, kurie
atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė
negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta
uždraustų pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės
pažeidimo protokolą;
8) pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam
patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes,
homoseksualistus ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines
medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;
9) lankytis namuose, taip pat kviesti į policiją
profilaktiniams pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos
profilaktines įskaitas.
37 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant
ir tiriant nusikaltimus
Policijos pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:
1) tikrinti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir
padarytus nusikaltimus;
2) nustatyta tvarka sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus
padarius nusikaltimą;
3) turėdamas duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar
rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:
a) tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų
ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių
saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo
teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir
užplombuotas, patalpas;
b) įstatymo nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas,
organizacijas įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą,
asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse esančius
krovinius ir daiktus;
c) skirti inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės
vadovu arba savininku, arba gavęs respublikinės policijos
teritorinio padalinio viršininko leidimą, sustabdyti gamybos
procesą; atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės
apskaitos, kadrų, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus
dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus
daiktus;
d) pasitelkti atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti
iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų
duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;
e) rengti pasalas ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti
transporto, piliečių bei jų asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose
ar stacionariniuose kontrolės punktuose;
4) nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų,
organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu - su tos
įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu,
savininku arba jo atstovu;
5) pavesti daryti kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei
ekspertizes;
6) pagal savo kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso
įstatyme numatytus procesinius veiksmus.
38 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės saugant
viešąją tvarką, visuomeninę rimtį,
piliečių teises ir laisves
Policijos pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir
visuomeninę rimtį, užtikrinantis visuomenės saugumą, piliečių
teises ir laisves, turi teisę:
1) reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių
teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus - juos
įspėti;
2) atlikdamas tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo
numatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias
policijos priemones;
3) tikrinti piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką
ar įtariamų padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą,
dokumentus;
4) apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir
patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti
transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar
piliečių saugumui;
5) reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis
priemonių dalyvių ir žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių
reikalavimų, renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba
apribojami;
6) pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip juridiniai ir
fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų.
39 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės užtikrinant
eismo saugumą
Policijos pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo
saugumą, turi teisę:
1) stabdyti transporto priemones, tikrinti vairuotojo,
transporto priemonės bei krovinio dokumentus;
2) nušalinti nuo vairavimo asmenis, įtariant, jog jie yra
apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, paveikti vaistų, neturi
teisės vairuoti. Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones
apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į
medicinos įstaigą.
Atsisakymas vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui
nustatyti laikomas neginčytinu apsvaigimo būklės fakto
patvirtinimu;
3) iškviesti į policiją eismo taisyklių pažeidėjus,
autoįvykių dalyvius bei liudininkus;
4) paimti vairuotojo ir transporto priemonės registravimo
dokumentus ir išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;
5) nušalinti nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam
medicininiam patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos būklės
keliančius pavojų eismo saugumui;
6) atimti vairavimo teisę ar skirti kitas administracines
nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;
7) keisti, apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina
eismo saugumui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;
8) uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių
konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių kelių
eismo taisyklių, normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio,
kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų
registracijos dokumentuose; pristatyti tokias transporto
priemones į policiją.
39-1 straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės
užtikrinant valstybės sienų apsaugą
Pasienio policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas
tose vietose, kuriose galioja pasienio režimas, turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka:
1) nutraukti asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;
2) tikrinti asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių
dokumentus bei krovinių dokumentus (ne muitinės priežiūros
zonoje);
3) sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir
pasienio režimo pažeidėjus pristatyti į pasienio policijos,
teisėsaugos institucijų, muitinės tarnybines patalpas kvotai ar
asmens indentifikavimo veiksmams atlikti;
4) sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones; jei
nustatomas pasienio režimo pažeidimas, transporto priemones
sulaikyti; asmenims, esantiems transporto priemonėje, atsisakius
paklusti, panaudoti šio įstatymo 41-43 straipsniuose numatytas
poveikio priemones ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto
priemonę;
5) pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja
pasienio režimas (ne muitinės priežiūros zonoje), atlikti poėmį
uždraustiems vežti daiktams ir dokumentams sulaikyti;
6) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą
į tam tikrą pasienio ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje
galioja pasienio režimas;
7) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio
ruože ar kitoje teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.
Pasienio policijos pareigūnai turi kitas teises, kurias
jiems suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai bei Vyriausybės
nutarimai.
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos 1994 06 28
įstatymas Nr.1-514,
Žin., 1994, Nr.53-994;
40 straipsnis. Policijos pareigūno atsakomybė
Policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir
sprendimus bei jų pasekmes.
Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas
pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka
traukiamas drausminėn, administracinėn, materialinėn ar
baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Žinomai nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas
policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.
Neteisėtais tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais
piliečiui padarytą žalą valstybė atlygina visiškai,
nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia
nustatyta žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo,
prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti.
Policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam
suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo nebuvo
peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.
Lietuvos policijos akademijos klausytojai, pašalinti iš
Akademijos turi jai atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai
taikoma ir tiems klausytojams, kurie konkurso būdu neperkelti į
aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.
V SKIRSNIS.
POLICIJOS GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS,
JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
41 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių
naudojimo tikslas ir ribos
Policijai suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame
įstatyme numatytomis sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir
specialiąsias priemones.
Policija ginklus ir specialiąsias priemones naudoja,
siekdama nutraukti pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei
pristatyti į policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis
ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo
numatytam tikslui pasiekti.
Policijos pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias
priemones naudoja, atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį,
pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją.
Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, policijos pareigūnai
privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.
Prieš naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias
priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus
panaudojami, įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo
43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik
tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai
dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.
42 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos
Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą
prieš asmenis, transporto priemones ir gyvūnus.
Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį giklą
prieš asmenį tokiais atvejais:
1) atremti pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno
sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama
atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį giklą;
2) apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų
sveikatai ar gyvybei, taip pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar
paimtus įkaitais asmenis;
3) atremti ginkluotą užpuolimą;
4) persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu
jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar
panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus,
įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai
ar gyvybei;
5) sulaikant asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą,
jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;
6) siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį
pabėgti ar pabėgusį iš įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos
arba konvojavimo metu;
7) masinio pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose
atvejais;
8) policijos apsaugos ar specialiai saugomų objektų
užpuolimo atveju. Tokių objektų sąrašą nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Apie šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir
pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.
Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo
vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat
prieš piliečius, turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš
moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo
požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba
priešinasi ginklu.
Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą
prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta
išankstiniam akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno
reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti
grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.
Policijos pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar
keliantį pavojų gyventojams.
43 straipsnis. Policijos specialiosios priemonės ir jų
panaudojimo sąlygos
Policija turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones:
gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių
veiksmus, dujas, vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto
priverstinio sustabdymo ir kitas priemones:
1) guminę lazdą - esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42
straipsnio antrosios dalies 1-8 punktuose, taip pat sulaikant
asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos
pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;
2) antrankius bei surišimo priemones - sulaikant ir
pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei
veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti
policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;
- lydint sulaikytuosius bei suimtuosius;
- kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą
sau ar aplinkiniams;
3) kovinių imtynių veiksmus - sulaikant ir pristatant į
policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis
asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo
išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo
teisėto policijos pareigūno reikalavimo arba pasipriešina
teisėtiems policijos pareigūno veiksmams;
4) dujas, skirtas asmens apsaugai,- šio įstatymo 43
straipsnio 1 punkte numatytais atvejais;
specialios paskirties dujas:
- masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai
pažeidžiama viešoji tvarka, atvejais;
- sulaikant bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei
pavojingą veiką, apleisti patalpas, transporto priemonę;
5) vandensvaidžius - masinių riaušių, grupinių veiksmų,
šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;
6) tarnybinius šunis - persekiojant asmenį, įtariamą
padarius nusikaltimą ir pabėgusį iš įvykio vietos;
- sulaikant asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo
kalinimo vietų, etapavimo ar tardymo veiksmų metu;
- sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai
pažeidžiantį viešąją tvarką;
- masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai
pažeidžiančių viešąją tvarką, metu;
- ginant pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;
7) transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones -
kada vairuotojas nepaklūsta policijos pareigūno arba specialaus
kelių ženklo reikalavimui sustoti.
Draudžiama naudoti specialiąsias policijos priemones prieš
vaikus, nėščias moteris ir moteris su vaikais, invalidus su
aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys
užpuola.
VI SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
44 straipsnis. Aprūpinimas butais
Policijos darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos
Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams,
įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat
tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje, eilė butui gauti
perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal
jų gyvenamąją vietą.
Asmenys, perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją,
negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių
gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios
patalpos.
Vyriausybės nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų
pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai.
Policijos pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir
lengvatas, panaudojant valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas
policijos socialinėms reikmėms tenkinti.
45 straipsnis. Policijos pareigūnų atlyginimai
Policijos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė alga
(mėnesinė alga) pagal pareiginį laipsnį, kvalifikacinę
kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat priemokos (pagal darbo
įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą
nakties metu bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už
tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip
pat šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą,
kompensuojamos persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės
pašalpos bei kitos išmokos.
Pagrindinės algos, papildomo apmokėjimo, priedų,
kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų dydį bei skyrimo tvarką
reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato Respublikos
Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.
46 straipsnis. Policijos pareigūnų pensijos
Policijos pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami
tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.
Valstybė garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems
Lietuvos Respublikos policijoje, draudimą nuo nelaimingų
atsitikimų.
Policijos pareigūnų pensijų ir socialinių garantijų dydį
nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų taikymo
tvarkąLietuvos Respublikos Vyriausybė.
47 straipsnis. Kitos policijos pareigūnų
socialinės garantijos
Policijos pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal
būtinumą policijos organo vadovo sprendimu pareigūnai skiriami
dirbti daugiau negu nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai
jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta
tvarka.
Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos
pareigūnams, ištarnavusiems policijoje (vidaus reikalų
sistemoje):
iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;
nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;
nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;
daugiau kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.
Policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje
nemokamai naudojasi valstybiniu (miesto, priemiesčio,
tarpmiestiniu iki 100 km) transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.
Policijos pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų
nustatyta tvarka turi teisę į kompensaciją už išlaidas
medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.
Policijos darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio
draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina
vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos
ministrai.
Pakeitimas:
Lietuvos Respublikos 1994 05 21
įstatymas Nr.1-1338,
Žin.,1991, Nr.16-410;
48 straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūnams
Žuvus policijos pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas,
jo šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo
užmokesčio dydžio kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis
pagal gyvenamosios vietos papročius.
Policijos pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba
policijoje, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki
60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo
kūno sužalojimų sunkumo laipsnio.
Policijos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie
patiria ryšium su tarnyba policijoje.
VII SKIRSNIS.
POLICIJOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
49 straipsnis. Policijos finansavimas
Respublikinė ir savivaldybių policija finansuojama
iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Policijos darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei
bazei plėsti, darbuotojams materialiai skatinti, jų buities
sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:
1) iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;
2) pagal sutartis už policijos suteiktas paslaugas;
3) iš baudų ir kitų šaltinių.
Policijos išlaikymui reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos
valstybės biudžeto tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Pastaba: 49 straipsnis įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Pakeitimas:
Lietuvos Respublikos 1994 10 12
įstatymas Nr. 1-601,
Žin.,1994, Nr.82-1547;
50 straipsnis. Policijos materialinis-techninis aprūpinimas
Respublikos policijos padaliniai materialiai ir techniškai
aprūpinami iš jų išlaikymui skirtų lėšų.
Vietos savivaldybė aprūpina respublikinės ir savivaldybių
policijos teritorinius padalinius patalpomis bendra tvarka,
užtikrina šių patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą
bei remontą.
Transporto policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių
priemonėmis aprūpina jų aptarnaujamos žinybos.
Policijos padalinius transporto priemonėmis, uniforma,
ginklais, šaudmenimis, specialiosiomis policijos priemonėmis,
operatyvine, ryšių, informacijos ir kita technika, raštvedybos
bei kitokiomis jų darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA
Vilnius,
1990 m. gruodžio 11d.
Nr. I-851
_