@D1=19900311;D2=19940718;D3=19941024.

Pastaba: 49 straipsnis įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

 

Redaguota:1994 10 24.

g

Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 05 21

     įstatymas Nr.1-1338,

     Žin.,1991, Nr.16-410;

     Dėl Lietuvos Respublikos policijos

     įstatymo 47 straipsnio   dalinio pakeitimo.

 

     2.Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

     Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Lietuvos

     Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės

     įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

     tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo

 

     3.Lietuvos Respublikos 1994 10 12

     įstatymas Nr. 1-601,

     Žin.,1994, Nr.82-1547;

     Dėl Lietuvos Respublikos policijos

     įstatymo 12, 15 ir 49 straipsnių pakeitimo

 

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                        P O L I C I J O S

 

                        Į S T A T Y M A S

 

                 I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

 

     1 straipsnis. Policijos uždaviniai

     Lietuvos Respublikos  policija yra teisėtvarką užtikrinantis

vykdomasis valstybinės  valdžios organas,  veikiantis Respublikos

vidaus reikalų sistemoje.

     Pagrindiniai  policijos   uždaviniai  yra   nusikaltimų  bei

kitokių teisės  pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir

tyrimas, viešosios  tvarkos, visuomeninės  rimties  bei  saugumo,

piliečių   teisių,   laisvių  ir  turto  apsauga, valstybės sienų

apsauga,   taip   pat  pagal kompetenciją  aplinkos  apsauga.  Be

to,   policija   vykdo   eismo   saugumo   priežiūrą,      teikia

neatidėliotiną  ir  kitokią  socialinę pagalbą gyventojams.

     Policija  gina   visus  Lietuvos  Respublikos  piliečius  ir

organizacijas,   taip    pat   asmenis,    esančius   Respublikos

teritorijoje   ir   priklausančius   Respublikos   jurisdikcijai,

nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir

turtinės padėties,  visuomeninių, politinių  pažiūrų, tikybos  ir

kitų aplinkybių.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     2 straipsnis. Policijos veiklos principai

     Policijos   veikla   grindžiama   demokratijos,   humanizmo,

teisėtumo,   socialinio   teisingumo,   viešumo   ir   profesinės

paslapties,  taip  pat  vienvaldiškumo  ir  kolegialumo  derinimo

principais.

     Policijoje  draudžiama   politinių  partijų   ir   politinių

judėjimų veikla.

 

     3 straipsnis. Policijos veiklos teisiniai pagrindai

     Policija   vadovaujasi   Lietuvos   Respublikos   Laikinuoju

Pagrindiniu  Įstatymu   (Konstitucija),  šiuo   įstatymu,  kitais

Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais ir  potvarkiais, Lietuvos  Respublikos vidaus  reikalų

ministerijos norminiais  aktais,  o  savivaldybių  policija  savo

veikloje  -   ir  savivaldybių   valdžios  bei   valdymo   organų

sprendimais,    neprieštaraujančiais    Lietuvos      Respublikos

įstatymams.

 

     4 straipsnis. Policijos veiklos viešumas

     Policija  apie   savo  veiklą   informuoja  valstybinius  ir

savivaldybių valdžios  bei valdymo  organus, masinės informacijos

priemones bei gyventojus.

     Gavusi piliečio  pareiškimą, policija  privalo pateikti savo

informacinėse sistemose  turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį

pilietį  Respublikos   vidaus  reikalų   ministro  nustatyta   ir

Vyriausybės patvirtinta  tvarka.  Piliečiams  teikti  informaciją

apie kitus asmenis yra draudžiama.

     Policija negali skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto

apsaugos, komercinė  ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama

tarnybinės veiklos  metu gauta  informacija, kuri  gali  pakenkti

piliečių garbei,  orumui bei  saugumui, policijos pareigūno ar jo

šeimos  narių   saugumui,  organizacijų   teisėtiems  interesams,

sutrukdyti nusikaltimų  išaiškinimą arba  sąlygoti  jų  padarymą,

jeigu pareigos  vykdymas ar  teisingumas tiesiogiai  nereikalauja

kitko.

 

     5 straipsnis. Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas

     Policijos pareigūnas   yra   valstybės   tarnautojas,  kurio

garbę, orumą,  gyvybę   bei sveikatą,   teises  ir  laisves  gina

Lietuvos Respublikos įstatymai.

     Policijos  pareigūnas  yra  Lietuvos  Respublikos  pilietis,

tarnaujantis  policijoje,   užimantis  tam   tikras  pareigas  ir

vykdantis policijos  funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios

atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.

     Policijos   pareigūnai   yra   policininkai   ir   policijos

valdininkai.

     Policijos pareigūnai  yra ir  Lietuvos policijos  akademijos

klausytojai, taip  pat policijos  rezerve  esantys  asmenys,  kai

jiems  pavesta  vykdyti  viešosios  tvarkos  palaikymo  pareigas.

Lietuvos policijos  akademijos  klausytojai  policijos  pareigūno

statusą įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.

     Policijos   pareigūno    reikalavimai   privalomi    visiems

piliečiams,  valstybinėms,   privačioms  ir   kitokioms  įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.

     Policijos pareigūnai  turi teisę  saugoti,  nešioti  ir  šio

įstatymo  nustatyta   tvarka  panaudoti   šaunamąjį  ginklą   bei

specialiąsias policijos priemones.

     Jeigu atsisakoma  vykdyti policijos  pareigūno reikalavimus,

pareigūnas turi  teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek

to reikia  tarnybinei pareigai  įvykdyti, ir tik po to, kai visos

įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

     Policininkui stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.

 

     6 straipsnis. Policijos pareigūnų veiklos

               teisinės garantijos

     Policijos  pareigūnas,   atlikdamas   tarnybines   pareigas,

vadovaujasi tik  įstatymais.

     Policijos  pareigūnai  privalo  vykdyti  aukštesniojo  pagal

pareiginį laipsnį policijos pareigūno įsakymą.

     Jeigu policijos  pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį

įsakymą  ar  nurodymą,  jis  turi  vadovautis  įstatymu,  o  apie

neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Policijos departamentui ir

prokurorui.

 

     7 straipsnis. Parama policijos pareigūnams,

               vykdantiems pavestas pareigas

     Valstybiniai, vietinių  savivaldybių organai  bei pareigūnai

savo pareigas  atliekančiai  policijai  privalo  teikti  reikiamą

organizacinę ir techninę pagalbą.

     Policija savo  veikloje remiasi  savanoriškai susikūrusių ir

veikiančių  teisėsaugos   ir   visuomeninės   rimties   palaikymo

organizacijų bei  piliečių pagalba.  Šios organizacijos turi būti

užregistruotos  įstatymų   ir  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

 

     8 straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas

     Policijos  pareigūnai   gali  steigti   draugijas,   klubus,

profesines sąjungas  ir  kitus  susivienijimus,  tenkinančius  jų

profesinius, kultūrinius  ir  socialinius  poreikius.  Jų  veiklą

reglamentuoja įstatymo  numatyta tvarka  priimti ir užregistruoti

įstatai (nuostatai).

     Policijos pareigūnams draudžiama streikuoti.

 

     9 straipsnis. Policijos profesiniai ryšiai

     Lietuvos Respublikos  policija palaiko profesinius ryšius su

atitinkamomis  kitų   šalių  institucijomis   ir   tarptautinėmis

policijos organizacijomis.

 

     10 straipsnis. Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė

     Policijos veiklos  teisėtumą prižiūri  Lietuvos  Respublikos

prokuratūra. Neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos

veiklą    kontroliuoja   atitinkamos     Lietuvos     Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos  institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų

ministerija, savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.

 

     11 straipsnis. Policijos veiksmų apskundimas

     Piliečiai turi  teisę  įstatymo  nustatyta  tvarka  apskųsti

policijos pareigūnų ir organų veiksmus.

     Piliečių skundus  dėl policijos  pareigūnų veiksmų nagrinėja

ir  sprendžia   policijos  įstaigos,   kurioje  dirba   policijos

pareigūnas,  vadovas.   Nesutikus  su  šio  pareigūno  ar  vadovo

sprendimu, galima  kreiptis į  aukštesniąją policijos  įstaigą ar

kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

 

 

                          II SKIRSNIS.

 

           POLICIJOS ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS

 

 

     12 straipsnis. Policijos organizacija ir struktūra

     Vieningą  Lietuvos   Respublikos  policijos  sistemą  sudaro

Lietuvos  Respublikos   vidaus  reikalų   ministerijos  Policijos

departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos

tarnybos  bei  struktūriniai  padaliniai  ir  Pasienio  policijos

departamento   prie   Vidaus   reikalų ministerijos padaliniai.

     Policijos departamentui  vadovauja generalinis  komisaras  -

vidaus reikalų  ministerijos sekretorius.  Jį  skiria  ir

atleidžia

Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

vadovauja vyriausiasis   pasienio     policijos   komisaras, kurį

skiria   ir  atleidžia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  vidaus

reikalų ministro teikimu.

     Miesto (rajono)  policijos komisariatas

yra Vidaus reikalų ministerijos  padalinys,   kuriame   veikia

respublikinės ir  savivaldybių policijos  bei pasienio  policijos

tarnybos.

     Miesto  (rajono)  policijos  komisarą  pareigoms  Policijos

departamento generalinio  komisaro teikimu  skiria  ir  atleidžia

vidaus reikalų ministras.

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

          2.Lietuvos Respublikos 1994 10 12

          įstatymas Nr. 1-601,

          Žin.,1994, Nr.82-1547;

 

     13 straipsnis. Respublikinė policija

     Respublikinėje   policijoje    yra   kriminalinė   policija,

transporto  policija,   kelių  policija   ir  viešoji   policija.

Respublikinės   policijos    vadovus    policijos    departamento

generalinio komisaro  teikimu skiria  Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras.  Kai kurioms  savo funkcijoms  ir  uždaviniams

kriminalinėje, transporto,  kelių ar viešojoje policijoje vykdyti

sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.

     Vidaus  reikalų   ministro  įsakymu  prie  vietos  policijos

komisariatų gali  veikti ir  kitos vidaus  reikalų  tarnybos  bei

pasienio policijos.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     14 straipsnis. Respublikinės policijos uždaviniai

     Kriminalinė policija  savo operatyvine  ir profesine  veikla

užkerta kelią  nusikaltimams, veda  jų apskaitą,  atskleidžia  ir

tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis,

atlieka  kvotą   jos  kompetencijai   priskirtose  bylose,  vykdo

prokurorų, tardytojų,  teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su

nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.

     Viešoji policija  užtikrina viešąją  tvarką respublikiniuose

renginiuose, teikia  reikiamą  pagalbą  prokuratūrai  ir  tardymo

organams tiriant  nusikaltimus,  o  teismams  nagrinėjant  bylas,

vykdant teismo  nuosprendžius bei  sprendimus; užtikrina  viešąją

tvarką  ir   rimtį  įstatymų   nustatytais  atvejais,   valstybės

(kontrolės, valstybinių  inspekcijų ir  kitų valstybės organų bei

įstaigų)  pareigūnams    vykdant   pagal     įstatymą    pavestas

pareigas; Vyriausybės  pavedimu  saugo  valstybines  įstaigas  ir

kitus svarbius objektus.

     Viešojoje  policijoje   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nutarimu  gali  būti  sudaromi  speicalios  paskirties  policijos

daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento generaliniam

komisarui.

     Transporto  policija   vykdo   kriminalinės   ir   viešosios

policijos  funkcijas  geležinkelio,  oro  ir  vandens  transporto

linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.

     Kelių  policija   vykdo  automobilių   ir  kitų   transporto

priemonių eismo  saugumo priežiūrą,  tiria kelių  eismo taisyklių

pažeidimus  ir   autoįvykius,  atlieka  kvotą  transporto  įvykių

bylose, skiria  administracines nuobaudas  ar  kitokias  poveikio

priemones už eismo taisyklių pažeidimus.

 

     15 straipsnis. Savivaldybių policija

     Savivaldybių   policiją    sudaro   padaliniai,    vykdantys

teisėtvarkos pažeidimų  prevenciją,  atliekantys  kvotą  įstatymo

nustatyta  tvarka,  saugantys  viešąją  tvarką  ir  užtikrinantys

visuomeninę  rimtį   bei  piliečių  teisių  ir  teisėtų  interesų

apsaugą. Šias  funkcijas  vykdo  teritoriniu  principu  sudaromos

savivaldybių policijos nuovados.

     Savivaldybių policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Policijos departametnas.

     Miesto (rajono)  teritorijoje esančioms  policijos nuovadoms

vadovauja savivaldybių  policijos  komisaras,  kuris  yra  miesto

(rajono)   policijos    komisaro    pavaduotojas.

     Savivaldybės  policijos  komisarą  bendru  miesto  (rajono)

policijos komisaro ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei

mero  teikimu   skiria  ir   atleidžia   Policijos   departamento

generalinis komisaras.

     Savivaldybių  policijos   nuovados  komisarą   savivaldybės

policijos komisaro  teikimu skiria  ir atleidžia  miesto (rajono)

policijos komisaras.

    Nuovados  komisarui  suteikiami  kvotos  organo  vadovo  bei

pareigūno,   kompetentingo   nagrinėti   administracinės   teisės

pažeidimų  bylas,   įgaliojimai.

     Kitus savivaldybių    policijos  pareigūnus   skiria  miesto

(rajono)    policijos   komisaras savivaldybių policijos komisaro

teikimu.

     Nuovadų sudarymas  ir aptarnaujamos  teritorijos nustatymas

yra valstybės deleguotoji savivaldybės funkcija.

     Vidaus   reikalų   ministerija   kartu   su   savivaldybėmis

organizuoja savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą,

aprūpina vienodomis  uniformomis su  savivaldybės  skiriamaisiais

ženklais, policijos įranga ir ginkluote.

     Pakeitimas:

     Lietuvos Respublikos 1994 10 12

     įstatymas Nr. 1-601,

     Žin.,1994, Nr.82-1547;

 

     16 straipsnis. Savivaldybių policijos uždaviniai

     Savivaldybių policija  savo teritorijoje  vykdo teisėtvarkos

pažeidimų prevenciją,  saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį,

užtikrina piliečių  teisių ir  teisėtų interesų apsaugą, taip pat

pagal savo  kompetenciją -  ir aplinkos  apsaugą;  atlieka  kvotą

įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo

atitinkamos savivaldybės  teritorijoje esančių  teismų pavedimus;

padeda  kelių   policijai  savo   teritorijoje  užtikrinti  eismo

saugumą.

 

     16-1 straipsnis. Pasienio policija

     Pasienio policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės

sienų režimą  ir atliekantys  teisėtvarkos pažeidimų  prevenciją,

valstybės sienų  sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją

reguliuojantys  pasienio   incidentus,  atliekantys   operatyvinę

paiešką bei  kvotą įstatymų  nustatyta tvarka dėl valstybės sienų

režimo pažeidimų,  užtikrinantys visuomenės  rimtį  bei  piliečių

teisių ir  teisėtų  interesų  apsaugą.  Šias  funkcijas  pasienio

policija  atlieka  pasienio  ruože  ir  kitose  vietose,  kuriose

galioja pasienio režimas.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     16-2 straipsnis. Pasienio policijos uždaviniai

     Pasienio  policija  užtikrina  valstybės  sienų  apsaugą  ir

neliečiamumą, Lietuvos  Respublikos valstybės sienos įstatymo bei

kitų įstatymų  vykdymą, padeda  įgyvendinti valstybės  migracijos

politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių

perėjimo  per   valstybės  sieną   tvarką,  atlieka   kvotą   bei

operatyvinę  paiešką  dėl  sienų  režimo  pažeidimų,  pagal  savo

kompetenciją reguliuoja  pasienio  incidentus,  saugo  visuomenės

rimtį ir piliečių teises bei teisėtus interesus pasienio ruože ir

kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas, bendradarbiauja

su kitais valstybės sienų apsaugos subjektais.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     17 straipsnis. Policijos funkcijos

     Policija, saugodama  ir  gindama  nuo  visuomenei  pavojingų

kėsinimųsi piliečių  gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises,

laisves,  teisėtus   interesus  bei   turtą  ir  vykdydama  kitus

nustatytus uždavinius,  atlieka šio  įstatymo 18-24 straipsniuose

nurodytas funkcijas.

     Neleistina pavesti  policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų

funkcijų.

 

     18 straipsnis. Nusikaltimų ir kitų teisės

               pažeidimų prevencija

     Policija:

     1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus

ir teisės pažeidimus;

     2)  atskleidžia   padarytų  nusikaltimų  ir  administracinių

teisės  pažeidimų   priežastis  bei  sąlygas  ir  imasi  įstatymo

numatytų priemonių joms pašalinti;

     3)  sudaro   ir  tvarko  profilaktines,  kriminalistines  ir

operatyvines įskaitas;

     4)  pagal   sutartis  saugo   piliečių,   įstaigų,   įmonių,

organizacijų turtą;

     5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.

 

     19 straipsnis. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas

     Policija:

     1) registruoja  ir tikrina  pareiškimus ir  pranešimus  apie

rengiamus ar padarytus nusikaltimus;

     2) vykdo  pasislėpusių įtariamųjų,  kaltinamųjų, teisiamųjų,

nuteistųjų ir  be žinios  dingusiųjų  asmenų  paiešką,  taip  pat

atlieka  šio  įstatymo  20  straipsnyje  nurodytus  operatyvinius

veiksmus;

     3) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;

     4) baudžiamojo  proceso įstatymo  numatytais atvejais  vykdo

tardytojo, prokuroro,  teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose

bylose.

 

     20 straipsnis. Policijos operatyvinė veikla

     Policijos  operatyvinė   veikla  -   tai  neviešo   pobūdžio

nusikaltimų prevencijos  ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami

rinkti informacijai  apie rengiamus  ir  padarytus  nusikaltimus.

Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma

nusikaltimus padariusiųjų,  taip pat  be žinios dingusiųjų asmenų

paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.

     Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali

naudotis  specialiąja   technika,  savanoriška  vieša  ar  slapta

piliečių pagalba,  taip pat  žvalgybinės apklausos,  operatyvinio

patikrinimo   bei   apžiūros,   sekimo,   žvalgybos   ir   kitais

specialiosios kontrolės metodais.

     Operatyvinės veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo

tvarką  reglamentuoja   specialūs  Lietuvos   Respublikos  vidaus

reikalų ministerijos  ir Prokuratūros  parengti  bei  Vyriausybės

patvirtinti norminiai aktai.

     Operatyvinės veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu

konkrečiu atveju  sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio

įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose.

Faktiniai duomenys,  gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti

techninėmis priemonėmis,  baudžiamojo proceso  įstatymo nustatyta

tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.

     Policijos  operatyvinė   veikla   vykdoma   tik   kovos   su

kriminaliniais nusikaltimais  bei jų  prevencijos tikslais ir yra

operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.

 

     21 straipsnis. Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir

               saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsauga

     Policija:

     1) patruliuoja viešose vietose;

     2) saugo viešąją tvarką masinių renginių metu;

     3) vykdo  įstatymus dėl  kovos su  nusikaltimais, girtavimu,

narkotikų  vartojimu,   prostitucija,  kitais  antivisuomeniniais

reiškiniais;

     4) prižiūri,  kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant,

laikant, saugant,  perduodant  šaunamuosius  ginklus,  šaudmenis,

sprogstamąsias medžiagas,  narkotines priemones  ir kitus leidimų

sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;

     5)  surašo   administracinių  teisės  pažeidimų  protokolus,

nagrinėja  tokių   pažeidimų  bylas,  teisės  pažeidėjams  skiria

administracines  nuobaudas   bei  taiko   kitas   administracines

prievartos priemones;

     6)  įstatymo   numatytais  atvejais   saugo  ir   konvojuoja

sulaikytuosius  asmenis,  vykdo  teismų  ir  tardytojų  nutarimus

baudžiamosiose bylose;

     7) užtikrina  viešąją tvarką,  teismo vykdytojams, valstybės

kontrolieriams, medicinos  personalui ir  kitiems pareigūnams  ar

tarnautojams vykdant įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.

 

     21-1 straipsnis. Valstybės sienų apsauga

     Pasienio policija:

     1) užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir

neliečiamumą,  pasienio  ruožo  režimą,  saugo  valstybės  sienas

sausumoje ir  jūroje, organizuoja  ir įgyvendina  operatyvines ir

kitas priemones,  užkerta kelią  valstybės sienų  pažeidimams  ir

sulaiko  pažeidėjus   bei  patraukia   juos  įstatymų   numatyton

atsakomybėn;

     2)  padeda   įgyvendinti  valstybės   migracijos   politiką,

užtikrina Lietuvos  Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo

per valstybės sieną tvarką;

     3)  pagal   savo  kompetenciją   atlieka  kvotą,   nagrinėja

administracinių teisės  pažeidimų bylas ir skiria administracines

nuobaudas;

     4) pagal savo kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;

     5) vidaus  reikalų ministro  įsakymu atlieka kitas Policijos

įstatymo numatytas funkcijas.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     22 straipsnis. Eismo priežiūra

     Policija:

     1) reguliuoja  transporto ir  pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių

eismo tvarką ir saugumą;

     2) kontroliuoja,  ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas

bei remontavimas,  jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka

saugaus eismo reikalavimus;

     3) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę;

     4) kontroliuoja,  kaip asmenys,  visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo

saugumo užtikrinimo  bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto

priemonių poveikio;

     5) tiria  kelių eismo  taisyklių pažeidimus  ir autoįvykius,

atlieka    kvotą    autotransporto    įvykių    bylose,    skiria

administracines nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už kelių

eismo taisyklių pažeidimus;

     6) egzaminuoja  ir išduoda  pažymėjimus, suteikiančius teisę

vairuoti transporto priemones.

 

     23 straipsnis. Socialinė pagalba gyventojams

     Policija:

     1) teikia  neatidėliotiną pagalbą  asmenims,  nukentėjusiems

nuo teisės pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;

     2) užtikrina  sulaikytų  ir  pristatytų  į  policiją  asmenų

apsaugą ir  imasi  priemonių  nedelsiant  suteikti  jiems  būtiną

medicininę pagalbą;

     3)    informuoja    valstybinius    organus,    visuomenines

organizacijas, piliečius  apie  katastrofas,  avarijas  ir  kitas

ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;

     4) teikia pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų

metu gelbstint  žmones ir  turtą, imasi priemonių žmonių saugumui

užtikrinti;

     5) saugo rastus ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus,

vertybes bei  kitokį  turtą  ir  imasi  priemonių  grąžinti  juos

teisėtiems savininkams  ar valdytojams,  pagal teismo  sprendimus

ieško skolininkų;

     6)  užtikrina   piliečio,  suteikusio   pagalbą  tiriantiems

nusikaltimą teisėsaugos  organams, ar  jo artimųjų  apsaugą,  jei

iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;

     7) teikia  kitokią būtiną  pagalbą žmonėms,  kurių būklė yra

bejėgiška.

 

     24 straipsnis. Policijos tarnybų bendradarbiavimas

     Vykdant   viešosios   tvarkos   apsaugą,   užkertant   kelią

nusikaltimams   ar    kitiems   teisės   pažeidimams,   sulaikant

nusikaltėlius  ir   kitais  atvejais   visos  policijos  tarnybos

bendradarbiauja  ir   teikia  visapusišką   paramą  viena  kitai,

nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.

 

 

                          III SKIRSNIS.

 

                       TARNYBA POLICIJOJE

 

 

     25 straipsnis. Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje

               teisinis reguliavimas

     Į tarnybą  policijoje  savanoriškumo  ir  atrankos  pagrindu

priimami ne  jaunesni kaip  18  metų  mokantys  valstybinę  kalbą

Lietuvos  Respublikos   piliečiai,  kurie   pagal   išsilavinimą,

asmenines savybes,  dalykinį ir  fizinį pasirengimą bei sveikatos

būklę tinka  policijos pareigūno  pareigoms. Pasienio  policijoje

gali   tarnauti   tikrosios   krašto   apsaugos tarnybos  kariai,

tinkantys tarnybai.

     Į tarnybą  policijoje asmenys  priimami  tik  gavę  Lietuvos

Respublikos vidaus  reikalų  ministerijos  medicininės  komisijos

išvadą, jog  jie tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką

Lietuvos valstybei.

     Pirmą  kartą   priimtiems  į  tarnybą  Lietuvos  Respublikos

policijoje ir  neturintiems specialiojo  ar aukštojo išsilavinimo

piliečiams suteikiams  pirmasis policininko stažuotojo pareiginis

laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.

     Policijos pareigūnai  negali būti  politinių partijų ar kitų

politinių organizacijų nariais.

     Tarnyba policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.

     Tarnybos  policijoje  sąlygas  ir  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos policijos  ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos

statutas.

     Asmenims,  priimtiems   į   tarnybą   Lietuvos   Respublikos

policijoje iš  Lietuvos Respublikos  vidaus reikalų  sistemos  ar

kitų šalių  atitinkamų tarnybų,  gali  būti  įskaitomas  tarnybos

(darbo) jose  stažas ir  užtikrinamas priedų už ištarnautus metus

išmokėjimas.

     Policijos  pareigūnams   leidžiama  papildomai   dirbti  tik

pedagoginį ir  mokslinį tiriamąjį  darbą, jei  tai neprieštarauja

tarnybos interesams.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     26 straipsnis. Policijos pareigūno priesaika

     Policijos pareigūnai,  pradėdami  eiti  pareigas,  prisiekia

Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

     "Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant:

     prisiekiu, nesigailėdamas  jėgų ir  gyvybės, ginti  Lietuvos

valstybę ir jos nepriklausomybę;

     prisiekiu sąžiningai  vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus

ir savo viršininkų įsakymus;

     prisiekiu šventai  atlikti savo  pareigas, tarnauti Lietuvos

žmonėms ir Valstybei;

     prisiekiu susilaikyti  nuo veiksmų,  kurie  galėtų  pakenkti

geram policijos vardui.

     Tepadeda man Dievas".

     Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

     Priesaikos  priėmimo   tvarką  nustato  Tarnybos  policijoje

statutas.

     Piliečiai, atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.

 

     27 straipsnis. Pareiginiai laipsniai

     Policijos  pareigūnų   tarnybos  stažui,  kvalifikacijai  ir

užimamoms pareigoms  pažymėti bei  santykiams reguliuoti  yra šie

pareiginiai laipsniai:

     policininkas stažuotojas

     policininkas

     vyresnysis policininkas

     viršila

     jaunesnysis inspektorius

     inspektorius

     vyresnysis inspektorius

     komisaras inspektorius

     komisaras

     vyresnysis komisaras

     vyriausiasis komisaras

     generalinis komisaras.

     Policijos  pareiginiai   laipsniai  suteikiami,  skiriant  į

atitinkamas pareigas  ir išlaikius  kvalifikacinį egzaminą, kurio

reikalavimus  ir   tvarką  nustato  Lietuvos  Respublikos  vidaus

reikalų ministras.

     Pareiginius policijos pareigūnų laipsnius suteikia:

     nuo policininko  stažuotojo iki  viršilos imtinai  -  miesto

(rajono) policijos komisaras arba generalinis komisaras;

     nuo  jaunesniojo   inspektoriaus  iki  vyriausiojo  komisaro

imtinai - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras;

     generalinio  komisaro   -  Lietuvos   Respublikos  Ministras

Pirmininkas.

     Policininko kvalifikacijai  pažymėti  nustatomos  pareiginio

laipsnio kvalifikacinės kategorijos.

     Pasienio    policijos    pareigūnų   pareiginiai   laipsniai

suteikiami šiame įstatyme nustatyta tvarka.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     28 straipsnis. Policijos pareigūnų uniforma

     Policijos pareigūnai  tarnyboje  dėvi  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės patvirtintą  uniformą su atitinkamos policijos rūšies

skiriamaisiais ženklais  (savivaldybių policijos  pareigūnai - ir

su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.

     Ne tarnybos metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius

drabužius.

     Atvejus,  kada  policijos  pareigūnai  vykdydami  tarnybines

pareigas neprivalo dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministras.

     Dėvintiems uniformą  policijos pareigūnams leidžiama nešioti

ir kitų  valstybių ordinus,  medalius, pasižymėjimo  ženklus.  Jų

nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

 

     29 straipsnis. Policijos pareigūnų atleidimas

     Policijos pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:

     jų pačių prašymu;

     suėjus nustatytam amžiui;

     dėl sveikatos būklės;

     atestavimo tvarka;

     Policijos statuto numatytais atvejais;

     pažeidus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;

     vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu;

     netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.

     Ginčai dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.

 

     30 straipsnis. Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas

               policijos pareigoms

     Kai iškyla būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės

saugumą, policijos  pareigūnų pareigas  gali  vykdyti  policijoje

netarnaujantys  vidaus  reikalų  darbuotojai  policijos  įstaigos

viršininko  rašytiniu   įsakymu.  Šiuo   atveju  vidaus   reikalų

darbuotojams vadovauja etatinis policijos pareigūnas.

     Vidaus   reikalų    darbuotojai,   atliekantys   policininkų

pareigas,  privalo   turėti   nustatyto   pavyzdžio   gyventojams

suprantamus  skiriamuosius   ženklus.  Ženklus  nustato  Lietuvos

Respublikos  vidaus  reikalų  ministras  ir  apie  tai  paskelbia

visuomenei.

 

     31 straipsnis. Policijos rezervas

     Lietuvos  Respublikos   policijos  įstaigos  turi  policijos

rezervą.  Jį   sudaro  policijos   pareigūnai,   dėl   objektyvių

priežasčių  atleisti  iš  tarnybos  ir  jų  sutikimu  perkelti  į

policijos rezervą,  bei tinkantys  tarnybai  policijoje  Lietuvos

Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti

jiems patikėtas  pareigas. Asmenys  į policijos rezervą atrenkami

pagal   šiame    įstatyme   numatytus    bendruosius    policijos

komplektavimo reikalavimus.

     Piliečiai,  esantys   policijos  rezerve,   gauna  nustatyto

pavyzdžio  pažymėjimus,   yra  mokomi,   aprūpinami  apranga   ir

amunicija valstybės  lėšomis. Tarnybos  metu jie  vykdo policijos

pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.

     Įtraukimo į  policijos rezervą  sąlygas  ir  tvarką  nustato

Lietuvos  Respublikos   policijos  rezervo   nuostatai,   kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

     Rezerve esantys  policijos pareigūnai  turi  teisę  naudotis

atleidimo  metu   turėtu  pareiginiu   laipsniu,  pridėjus   žodį

"rezervo".

 

     32 straipsnis. Policijos kadrų rengimas

     Policijos kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.

     Asmenims,   baigusiems    kitas   aukštąsias   mokyklas   ir

perėjusiems dirbti  į  policiją,  organizuojami  perkvalifikavimo

kursai.

 

 

                          IV SKIRSNIS.

 

        POLICIJOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

 

 

     33 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios ir

               specialiosios teisės bei pareigos

     Policijos pareigūnai  turi Lietuvos  Respublikos Laikinajame

Pagrindiniame Įstatyme  (Konstitucijoje) ir  kituose  įstatymuose

įtvirtintas  socialines,   ekonomines,  politines   ir  asmenines

Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.

     Policijos  pareigūnai   turi  bendrąsias   ir  specialiąsias

profesines teises ir pareigas.

     Bendrąsias profesines teises ir pareigas turi visi policijos

pareigūnai.   Specialiosios   profesinės   teisės   ir   pareigos

suteikiamos  policijos   pareigūnams,  vykdantiems  atskiras  šio

įstatymo nustatytas policijos funkcijas.

 

     34 straipsnis. Bendrosios profesinės policijos

               pareigūnų teisės

     Kiekvienas policijos pareigūnas turi teisę:

     1)  reikalauti   iš  piliečių  ir  pareigūnų,  pažeidžiančių

teisėtvarką, nutraukti  neteisėtus  veiksmus,  o  prireikus,  kai

išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą;

     2) įtarus  teisės pažeidimą  ir pareiškus apie tai piliečiui

ar pareigūnui, tikrinti jų asmens dokumentus;

     3) pristatyti  teisėtvarkos pažeidėjus  į policiją  ar kitas

tarnybines patalpas  ne ilgiau  kaip  3  valandoms  jų  asmenybei

nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir

jų turimiems daiktams apžiūrėti;

     4) šiame įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius

ginklus, specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;

     5) persekiodamas  asmenis, įtariamus  padarius  nusikaltimą,

nusikaltėlius, besislepiančius  nuo teisėsaugos  organų, taip pat

siekdamas užkirsti  kelią  daromiems  nusikaltimams,  bet  kuriuo

paros metu  įeiti į  piliečių  gyvenamąsias  ir  ūkines,  įmonių,

įstaigų, organizacijų  ir kooperatyvų  patalpas,  sustabdyti  bei

patekti į  transporto priemones.  Atsisakius paklusti,  policijos

pareigūnai turi  teisę  jėga  atidaryti  patalpas  ir  transporto

priemones. Ši  teisė taip  pat suteikiama  stichinių nelaimių  ir

katastrofų atvejais.  Apie tokius  veiksmus nedelsiant  pranešama

prokuratūrai;

     6) laikinai  apriboti arba  uždrausti transporto ar pėsčiųjų

judėjimą ar darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių

bei transporto eismo saugumui;

     7) važiuodamas  į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius,

gabendamas  asmenis,  kuriems  būtina  neatidėliotina  medicininė

pagalba, į  gydymo įstaigas  ar kitais  neatidėliotinais atvejais

nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,

priklausančiomis    įmonėms,    įstaigoms,   organizacijoms,

kooperatyvams ar  piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių

atstovybių transportą.

     Esant tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę

įsigyti bilietus  į visas  transporto  priemones  be  eilės,  jei

bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;

     8) esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms,  taip   pat  piliečiams   priklausančiomis  ryšių

priemonėmis;

     9) jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų,

narkotinių ir  kitų leidimų  sistemos  reglamentuojamų  medžiagų,

priemonių ir  daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos

iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.

 

     35 straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios

               profesinės pareigos

     Policijos pareigūnas visur ir visada privalo:

     1)  gavęs   piliečio  ar  pareigūno  pranešimą  apie  daromą

nusikaltimą  ar   kitokį  teisės   pažeidimą  arba  pats  būdamas

liudininku,  imtis   neatidėliotinių  priemonių   užkirsti  kelią

daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;

     2) gavęs  piliečių  ar  pareigūnų  pranešimą  apie  padarytą

nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti

ir pristatyti  į policiją  asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką;

     3) gavęs  žinių apie  padarytą pavojingą  visuomenei  veiką,

apie  tai  pranešti  policijai,  imtis  priemonių  įvykio  vietai

apsaugoti, nusikaltimo liudininkams nustatyti;

     4) užtikrinti  sulaikytų ar  pristatytų  į  policiją  asmenų

teises  ir   teisėtus  interesus,   sveikatos  apsaugą,  suteikti

neatidėliotiną  medicininę   pagalbą  nukentėjusiems  nuo  teisės

pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška;

     5)  imtis   visų  galimų   priemonių  piliečių,   valstybės,

visuomeninių  ar   kitų  organizacijų  turtui  gelbėti  stichinių

nelaimių,  katastrofų,   avarijų  bei   kitų  ypatingų  situacijų

atvejais;

     6)  vykdydamas  tarnybines  pareigas,  policijos  pareigūnas

privalo prisistatyti.  Jei neturi  skiriamųjų policijos ženklų ar

asmeniui pareikalavus  - pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos

pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,

palydimi  žodžiais   "Įstatymo  vardu".   Kiekvienas   asmuo   ir

pareigūnas tokiu  atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti

policijos pareigūno reikalavimus;

     7) laikyti  paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją,

jeigu ko kito nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.

     Vykdydami visas  savo pareigas, policijos pareigūnai privalo

gerbti ir ginti žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei

laisves.

 

     36  straipsnis.  Policijos  pareigūnų  teisės  vykdant

               nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją

     Policijos   pareigūnas,    vykdydamas    teisės    pažeidimų

prevenciją, turi teisę:

     1) pristatyti  iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o

jei jų  nėra -  į policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali

judėti  ar  gali  padaryti  žalą  aplinkiniams  arba  sau,  tapti

nusikaltimų aukomis;

     2) kviesti  į policiją  ir  oficialiai  įspėti  asmenis  dėl

neleistino antivisuomeninio elgesio;

     3) vykdydamas  administracinę priežiūrą,  įeiti  bet  kuriuo

paros laiku  į asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra,

nuolatinę ar  laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti

tokį asmenį  į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų

apribojimų;

     4) tikrindamas, kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir

imigracijos  taisyklių,   užeiti  į  butą  nuo  6  iki  22  val.,

reikalauti  asmens  dokumentų,  surašyti  administracinių  teisės

pažeidimų protokolus;

     5) fotografuoti,  daryti  vaizdo  ir  garso  įrašus  asmenų,

nubaustų   administraciniu   areštu,   esančių   administracinėje

priežiūroje, taip  pat asmenų,  įrašytų į policijos profilaktikos

įskaitas; daktiloskopuoti  asmenis, sulaikytus  įtariant padarius

nusikaltimą arba valkataujant;

     6)   sulaikyti    ir   pristatyti    į   skirstymo   punktus

valkataujančius asmenis.  Jeigu sulaikytasis  neturi dokumentų ir

kitais  būdais   neįmanoma  nustatyti   jo  asmenybės,  policijos

pareigūnai turi  teisę daktiloskopuoti,  daryti vaizdo  ir  garso

įrašus,  fotografuoti,   dalyvaujant  medikams,  atlikti  apžiūrą

ypatingoms žymėms  nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama

paimti  rašysenos   pavyzdžius,  laikinai  -  taip  pat  daiktus,

galinčius padėti nustatyti asmenybę;

     7)  tikrinti   asmenis,  ketinančius   skristi  lėktuvu,  jų

daiktus,  rankinį  bagažą;  neleisti  skristi  keleiviams,  kurie

atsisako  tai   pateikti  apžiūrai,   taip  pat   kurie   pateikė

negaliojančius  ar  suklastotus  dokumentus,  pas  kuriuos  rasta

uždraustų  pervežti   daiktų;  surašyti   administracinio  teisės

pažeidimo protokolą;

     8)   pristatyti    į   medicinos    įstaigas   priverstiniam

patikrinimui dėl venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes,

homoseksualistus  ir  kitus  asmenis,  įrašytus  į  profilaktines

medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;

     9)  lankytis   namuose,  taip   pat   kviesti   į   policiją

profilaktiniams  pokalbiams   asmenis,   įrašytus   į   policijos

profilaktines įskaitas.

 

     37 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant

               ir tiriant nusikaltimus

     Policijos pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:

     1) tikrinti  pareiškimus ir  pranešimus  apie  rengiamus  ir

padarytus nusikaltimus;

     2) nustatyta  tvarka sulaikyti  ir suimti asmenis, įtariamus

padarius nusikaltimą;

     3)  turėdamas   duomenų,  kad  buvo  padarytas,  daromas  ar

rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:

     a) tikrinti  visų rūšių  įmonių,  įstaigų  bei  organizacijų

ūkinę-finansinę ir  kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių

saugojimo būklę,  jų įgijimo,  gamybos, naudojimo  ir realizavimo

teisėtumą, gamybines,  administracines  ir  kitas,  taip  pat  ir

užplombuotas, patalpas;

     b) įstatymo  nustatyta tvarka  tikrinti į  įmones, įstaigas,

organizacijas   įvažiuojantį    ir   išvažiuojantį    transportą,

asmeninėse  bei   valstybinėse  transporto   priemonėse  esančius

krovinius ir daiktus;

     c) skirti inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės

vadovu  arba   savininku,  arba   gavęs  respublikinės  policijos

teritorinio  padalinio  viršininko  leidimą,  sustabdyti  gamybos

procesą; atlikti  apžiūrą,  susipažinti  ir  paimti  buhalterinės

apskaitos,  kadrų,   patikrinimų,   revizijų   medžiagas,   kitus

dokumentus,  žaliavos,   produkcijos,  prekių  pavyzdžius,  kitus

daiktus;

     d) pasitelkti  atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti

iš  vadovų,  pareigūnų,  materialiai  atsakingų  ir  kitų  asmenų

duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;

     e) rengti  pasalas  ir  įstatymo  nustatyta  tvarka  atlikti

transporto, piliečių  bei jų  asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose

ar stacionariniuose kontrolės punktuose;

     4)  nekliudomai   įeiti  į   visų  rūšių   įmonių,  įstaigų,

organizacijų patalpas  jų darbo  metu, o  ne darbo  metu - su tos

įmonės,  įstaigos   ar  organizacijos   administracijos  atstovu,

savininku arba jo atstovu;

     5) pavesti  daryti kriminalistinius  ir kitokius tyrimus bei

ekspertizes;

     6) pagal savo kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso

įstatyme numatytus procesinius veiksmus.

 

     38 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės saugant

               viešąją tvarką, visuomeninę rimtį,

               piliečių teises ir laisves

     Policijos   pareigūnas,    saugantis   viešąją   tvarką   ir

visuomeninę rimtį,  užtikrinantis  visuomenės  saugumą,  piliečių

teises ir laisves, turi teisę:

     1)  reikalauti   iš  piliečių  ir  pareigūnų,  pažeidžiančių

teisėtvarką, nutraukti  neteisėtus veiksmus,  o prireikus  - juos

įspėti;

     2) atlikdamas  tarnybines pareigas,  turėti ir  šio įstatymo

numatytais atvejais  panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias

policijos priemones;

     3) tikrinti piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką

ar  įtariamų  padarius  nusikaltimą  ar  kitą  teisės  pažeidimą,

dokumentus;

     4) apriboti  įėjimą ar  buvimą tam  tikroje teritorijoje  ir

patalpose bei  sustabdyti vykdomus  darbus, apriboti ar uždrausti

transporto eismą,  jei kyla  pavojus gamtai,  viešajai tvarkai ar

piliečių saugumui;

     5)  reikalauti   iš  masinių  renginių  organizatorių  imtis

priemonių dalyvių ir žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių

reikalavimų, renginiai  gali  būti  uždrausti,  nutraukiami  arba

apribojami;

     6)  pagal  kompetenciją  kontroliuoti,  kaip  juridiniai  ir

fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų.

 

     39 straipsnis. Policijos pareigūnų teisės užtikrinant

               eismo saugumą

     Policijos  pareigūnas,   siekdamas  užtikrinti  kelių  eismo

saugumą, turi teisę:

     1)  stabdyti   transporto  priemones,  tikrinti  vairuotojo,

transporto priemonės bei krovinio dokumentus;

     2) nušalinti  nuo vairavimo  asmenis, įtariant,  jog jie yra

apsvaigę nuo  alkoholio ar  narkotikų,  paveikti  vaistų,  neturi

teisės vairuoti.  Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones

apsvaigimui nustatyti  arba pristatyti  įtariamus  vairuotojus  į

medicinos įstaigą.

     Atsisakymas vykti  į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui

nustatyti   laikomas    neginčytinu   apsvaigimo   būklės   fakto

patvirtinimu;

     3)  iškviesti   į  policiją   eismo  taisyklių   pažeidėjus,

autoįvykių dalyvius bei liudininkus;

     4) paimti  vairuotojo ir  transporto priemonės  registravimo

dokumentus ir išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;

     5)  nušalinti   nuo   vairavimo   ir   nusiųsti   papildomam

medicininiam  patikrinimui   vairuotojus,  dėl  sveikatos  būklės

keliančius pavojų eismo saugumui;

     6) atimti  vairavimo teisę  ar skirti  kitas administracines

nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;

     7) keisti, apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina

eismo saugumui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;

     8)  uždrausti   eksploatuoti  transporto   priemones,  kurių

konstrukcija arba  techninė būklė  neatitinka  galiojančių  kelių

eismo taisyklių, normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio,

kėbulo  (rėmo)   ar  važiuoklės   numeriai   neatitinka   įrašytų

registracijos   dokumentuose;    pristatyti   tokias   transporto

priemones į policiją.

 

     39-1 straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės

               užtikrinant valstybės sienų apsaugą

     Pasienio policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas

tose  vietose,  kuriose  galioja  pasienio  režimas,  turi  teisę

įstatymų nustatyta tvarka:

     1) nutraukti asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;

     2)  tikrinti   asmenų  ir  pareigūnų,  transporto  priemonių

dokumentus  bei   krovinių  dokumentus  (ne  muitinės  priežiūros

zonoje);

     3) sulaikyti,  atlikti asmens  kratą bei  daiktų apžiūrą  ir

pasienio  režimo  pažeidėjus  pristatyti  į  pasienio  policijos,

teisėsaugos institucijų,  muitinės tarnybines  patalpas kvotai ar

asmens indentifikavimo veiksmams atlikti;

     4)  sustabdyti   ir  apžiūrėti   transporto  priemones;  jei

nustatomas  pasienio   režimo  pažeidimas,  transporto  priemones

sulaikyti; asmenims,  esantiems transporto priemonėje, atsisakius

paklusti, panaudoti  šio įstatymo  41-43 straipsniuose  numatytas

poveikio priemones  ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto

priemonę;

     5)  pasienio   ruože  ir  kitose  vietose,  kuriose  galioja

pasienio režimas  (ne muitinės  priežiūros zonoje), atlikti poėmį

uždraustiems vežti daiktams ir dokumentams sulaikyti;

     6) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą

į tam tikrą pasienio ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje

galioja pasienio režimas;

     7) fotografuoti,  daryti garso  ar  vaizdo  įrašus  pasienio

ruože ar kitoje teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.

     Pasienio policijos  pareigūnai  turi  kitas  teises,  kurias

jiems suteikia  Lietuvos Respublikos  įstatymai  bei  Vyriausybės

nutarimai.

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 06 28

     įstatymas Nr.1-514,

     Žin., 1994, Nr.53-994;

 

     40 straipsnis. Policijos pareigūno atsakomybė

     Policijos pareigūnas  asmeniškai atsako  už savo veiksmus ir

sprendimus bei jų pasekmes.

     Policijos  pareigūnas,  vykdydamas  jam  patikėtas  pareigas

pažeidęs  įstatymo   reikalavimus,  įstatymų   nustatyta   tvarka

traukiamas   drausminėn,    administracinėn,   materialinėn    ar

baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

     Žinomai nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas

policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

     Neteisėtais  tarnybiniais   policijos  pareigūno   veiksmais

piliečiui   padarytą    žalą    valstybė    atlygina    visiškai,

nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia

nustatyta   žalai,   padarytai   neteisėtais   kvotos,   tardymo,

prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti.

     Policijos  pareigūnas,   veikiantis   pagal   įstatymų   jam

suteiktus  įgaliojimus,   neatsako  už   žalą,  jei   tuo  nebuvo

peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

     Lietuvos  policijos  akademijos  klausytojai,  pašalinti  iš

Akademijos turi  jai atlyginti  išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai

taikoma ir  tiems klausytojams,  kurie konkurso būdu neperkelti į

aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.

 

 

                           V SKIRSNIS.

 

          POLICIJOS GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS,

                      JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

 

 

     41 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių

               naudojimo tikslas ir ribos

     Policijai  suteikiama   teisė  turėti  ir,  remiantis  šiame

įstatyme numatytomis sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir

specialiąsias priemones.

     Policija  ginklus   ir  specialiąsias   priemones   naudoja,

siekdama nutraukti  pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei

pristatyti į  policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis

ginklas  ir   specialiosios  priemonės  naudojamos  tik  įstatymo

numatytam tikslui pasiekti.

     Policijos pareigūnai  šaunamuosius ginklus  ir specialiąsias

priemones naudoja, atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį,

pažeidėjo  asmenybę   ir  konkrečias  aplinkybes  bei  situaciją.

Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, policijos pareigūnai

privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.

     Prieš  naudojant   šaunamuosius  ginklus   ar  specialiąsias

priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus

panaudojami, įspėjami,  išskyrus atvejus,  nurodytus šio įstatymo

43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik

tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai

dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.

 

     42 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos

     Policijos pareigūnas  turi teisę  panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš asmenis, transporto priemones ir gyvūnus.

     Policijos pareigūnas  turi teisę  panaudoti šaunamąjį  giklą

prieš asmenį tokiais atvejais:

     1)  atremti   pasikėsinimą,  gresiantį  policijos  pareigūno

sveikatai ar  gyvybei, taip  pat  pasikėsinimą,  kuriuo  siekiama

atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį giklą;

     2)  apginti  kitus  asmenis  nuo  užpuolimo,  gresiančio  jų

sveikatai ar  gyvybei, taip  pat siekiant  išvaduoti pagrobtus ar

paimtus įkaitais asmenis;

     3) atremti ginkluotą užpuolimą;

     4) persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu

jis,  siekdamas   išvengti  sulaikymo,   kėsinasi  panaudoti   ar

panaudoja  šaunamąjį,   nešaunamąjį  ginklą   ar  kitus  daiktus,

įrankius, priemones  arba veiksmus,  pavojingus žmogaus sveikatai

ar gyvybei;

     5) sulaikant  asmenį,  užkluptą  darant  sunkų  nusikaltimą,

jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;

     6)  siekiant  sulaikyti  suimtąjį  ar  nuteistąjį,  bandantį

pabėgti ar  pabėgusį iš  įkalinimo ar  kardomojo kalinimo  vietos

arba konvojavimo metu;

     7) masinio  pabėgimo iš  įkalinimo  vietų  ar  riaušių  jose

atvejais;

     8)  policijos   apsaugos  ar   specialiai  saugomų   objektų

užpuolimo  atveju.   Tokių  objektų   sąrašą   nustato   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Apie šaunamojo  ginklo panaudojimo  prieš  asmenį  faktą  ir

pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.

     Draudžiama  naudoti   šaunamąjį  ginklą   žmonių  susibūrimo

vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat

prieš piliečius,  turinčius  su  savimi  mažamečių  vaikų;  prieš

moteris  ir   nepilnamečius,  invalidus  su  aiškiais  invalidumo

požymiais,  išskyrus   atvejus,  kada   jie  patys  užpuola  arba

priešinasi ginklu.

     Policijos pareigūnas  turi teisę  panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš  transporto   priemonę,  kai   jos  vairuotojas  nepaklūsta

išankstiniam   akivaizdžiai    išreikštam   policijos   pareigūno

reikalavimui sustoti,  o tolesnis  jos  vairavimas  gali  sukelti

grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.

     Policijos pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar

keliantį pavojų gyventojams.

 

     43 straipsnis. Policijos specialiosios priemonės ir jų

               panaudojimo sąlygos

     Policija turi  ir gali  panaudoti  specialiąsias  priemones:

gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių

veiksmus, dujas,  vandensvaidžius, tarnybinius  šunis, transporto

priverstinio sustabdymo ir kitas priemones:

     1) guminę lazdą - esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42

straipsnio antrosios  dalies 1-8  punktuose, taip  pat  sulaikant

asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos

pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;

     2)  antrankius   bei  surišimo   priemones  -  sulaikant  ir

pristatant į  policiją  asmenį,  padariusį  pavojingą  visuomenei

veiką, jeigu  yra pagrindo  manyti, kad  jis  gali  pasipriešinti

policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;

     - lydint sulaikytuosius bei suimtuosius;

     - kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą

sau ar aplinkiniams;

     3) kovinių  imtynių veiksmus  - sulaikant  ir  pristatant  į

policiją asmenį,  padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis

asmuo priešinasi  sulaikymui ar  kitais  veiksmais  stengiasi  jo

išvengti, taip  pat  atvejais,  kada  asmuo  piktybiškai  nevykdo

teisėto  policijos   pareigūno  reikalavimo   arba   pasipriešina

teisėtiems policijos pareigūno veiksmams;

     4)  dujas,   skirtas  asmens   apsaugai,-  šio  įstatymo  43

straipsnio 1 punkte numatytais atvejais;

     specialios paskirties dujas:

     - masinių  riaušių ar  grupinių veiksmų,  kuriais šiurkščiai

pažeidžiama viešoji tvarka, atvejais;

     - sulaikant  bei priverčiant  asmenį,  padariusį  visuomenei

pavojingą veiką, apleisti patalpas, transporto priemonę;

     5) vandensvaidžius  -  masinių  riaušių,  grupinių  veiksmų,

šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;

     6)  tarnybinius   šunis  -   persekiojant  asmenį,  įtariamą

padarius nusikaltimą ir pabėgusį iš įvykio vietos;

     -  sulaikant   asmenį,  pabėgusį   iš  sulaikymo,  kardomojo

kalinimo vietų, etapavimo ar tardymo veiksmų metu;

     - sulaikant  asmenį, padariusį  nusikaltimą arba  šiurkščiai

pažeidžiantį viešąją tvarką;

     -  masinių   riaušių   ar   grupinių   veiksmų,   šiurkščiai

pažeidžiančių viešąją tvarką, metu;

     - ginant pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;

     7) transporto  priemonių priverstinio  stabdymo priemones  -

kada vairuotojas  nepaklūsta policijos  pareigūno arba specialaus

kelių ženklo reikalavimui sustoti.

     Draudžiama naudoti  specialiąsias policijos  priemones prieš

vaikus, nėščias  moteris ir  moteris  su  vaikais,  invalidus  su

aiškiais invalidumo  požymiais, išskyrus  atvejus, kai  jie patys

užpuola.

 

 

                          VI SKIRSNIS.

 

            POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

 

 

     44 straipsnis. Aprūpinimas butais

     Policijos    darbuotojai    aprūpinami    butais    Lietuvos

Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

     Visų  rūšių   įmonių,  įstaigų,  organizacijų  darbuotojams,

įrašytiems į  eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat

tarnauti  Lietuvos   Respublikos  policijoje,  eilė  butui  gauti

perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal

jų gyvenamąją vietą.

     Asmenys, perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją,

negali  būti   iškeldinti  dėl  šios  priežasties  iš  tarnybinių

gyvenamųjų patalpų  ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

     Vyriausybės  nustatyta   tvarka  atskirų  policijos  tarnybų

pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

     Policijos pareigūnai  turi teisę  į butų nuomos nuolaidas ir

lengvatas, panaudojant  valstybės ir  savivaldybių lėšas, skirtas

policijos socialinėms reikmėms tenkinti.

 

     45 straipsnis. Policijos pareigūnų atlyginimai

     Policijos pareigūnų  darbo užmokestį  sudaro pagrindinė alga

(mėnesinė   alga)    pagal   pareiginį   laipsnį,   kvalifikacinę

kategoriją, ištarnautą  laiką, taip  pat priemokos  (pagal  darbo

įstatymų kodeksą)  už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą

nakties metu  bei viršvalandinį  darbą. Be  to, mokami priedai už

tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip

pat  šeimyniniai   ir  specialūs   priedai   už   slaptą   darbą,

kompensuojamos  persikėlimo   išlaidos,  išmokamos   vienkartinės

pašalpos bei kitos išmokos.

     Pagrindinės    algos,    papildomo    apmokėjimo,    priedų,

kompensacijų, pašalpų  ir kitų  išmokų dydį  bei  skyrimo  tvarką

reguliuoja Lietuvos  Respublikos įstatymai ir nustato Respublikos

Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

 

     46 straipsnis. Policijos pareigūnų pensijos

     Policijos  pareigūnams,   kurie  tapo  nedarbingi  vykdydami

tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

     Valstybė garantuoja  policijos  pareigūnams,  tarnaujantiems

Lietuvos  Respublikos   policijoje,   draudimą   nuo   nelaimingų

atsitikimų.

     Policijos pareigūnų  pensijų ir  socialinių  garantijų  dydį

nustato   Lietuvos    Respublikos   įstatymai,   o   jų   taikymo

tvarkąLietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     47 straipsnis. Kitos policijos pareigūnų

               socialinės garantijos

     Policijos pareigūnai  dirba 40  valandų darbo savaitę. Pagal

būtinumą policijos  organo vadovo  sprendimu pareigūnai  skiriami

dirbti daugiau  negu nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai

jiems papildomai  apmokama šio  įstatymo 45  straipsnyje numatyta

tvarka.

     Nustatoma  tokia   kasmetinių  atostogų   trukmė   policijos

pareigūnams,   ištarnavusiems    policijoje    (vidaus    reikalų

sistemoje):

     iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;

     nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;

     nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;

     daugiau kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.

     Policijos  pareigūnai   Lietuvos  Respublikos   teritorijoje

nemokamai    naudojasi    valstybiniu    (miesto,    priemiesčio,

tarpmiestiniu iki 100 km) transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.

     Policijos  pareigūnai   įstatymų  bei   kitų  norminių  aktų

nustatyta  tvarka   turi  teisę   į  kompensaciją   už   išlaidas

medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.

     Policijos  darbuotojų   sveikatos  apsaugos   ir  socialinio

draudimo  ypatumus   reglamentuoja  nuostatai,  kuriuos  tvirtina

vidaus  reikalų,   sveikatos  apsaugos   ir  socialinės  apsaugos

ministrai.

     Pakeitimas:

     Lietuvos Respublikos 1994 05 21

     įstatymas Nr.1-1338,

     Žin.,1991, Nr.16-410;

 

     48 straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūnams

     Žuvus policijos pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas,

jo šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo

užmokesčio dydžio  kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis

pagal gyvenamosios vietos papročius.

     Policijos pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba

policijoje, išmokama  nuo vienerių  iki penkerių metų (nuo 12 iki

60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo

kūno sužalojimų sunkumo laipsnio.

     Policijos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie

patiria ryšium su tarnyba policijoje.

 

 

                          VII SKIRSNIS.

 

  POLICIJOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS

 

 

     49 straipsnis. Policijos finansavimas

      Respublikinė  ir   savivaldybių  policija   finansuojama

iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

     Policijos darbuotojų  skaičiui didinti,  padalinių techninei

bazei  plėsti,  darbuotojams  materialiai  skatinti,  jų  buities

sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:

     1) iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;

     2) pagal sutartis už policijos suteiktas paslaugas;

     3) iš baudų ir kitų šaltinių.

     Policijos išlaikymui  reikalingų lėšų  skyrimo  iš  Lietuvos

valstybės   biudžeto    tvarką   nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

Pastaba: 49 straipsnis įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

     Pakeitimas:

     Lietuvos Respublikos 1994 10 12

     įstatymas Nr. 1-601,

     Žin.,1994, Nr.82-1547;

 

     50 straipsnis. Policijos materialinis-techninis aprūpinimas

     Respublikos policijos  padaliniai materialiai  ir techniškai

aprūpinami iš jų išlaikymui skirtų lėšų.

     Vietos savivaldybė  aprūpina respublikinės  ir  savivaldybių

policijos  teritorinius   padalinius  patalpomis  bendra  tvarka,

užtikrina šių patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą

bei remontą.

     Transporto policijos  padalinius patalpomis, įranga ir ryšių

priemonėmis aprūpina jų aptarnaujamos žinybos.

     Policijos  padalinius   transporto  priemonėmis,   uniforma,

ginklais,  šaudmenimis,  specialiosiomis  policijos  priemonėmis,

operatyvine, ryšių,  informacijos ir  kita technika,  raštvedybos

bei  kitokiomis  jų  darbui  reikalingomis  priemonėmis  aprūpina

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                           K.      MOTIEKA

 

Vilnius,

1990 m. gruodžio 11d.

     Nr. I-851

_