Suvestinė redakcija nuo 2017-07-22 iki 2018-04-05
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 66-2520, i. k. 1082330ISAK003D-308
Nauja redakcija nuo 2017-02-03:
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ PRODUKTŲ SPECIFIKACIJŲ PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 4 d. Nr. 3D-308
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 290 punktu ir atsižvelgdama į Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, 1 punktą,
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų bičių produktų ir jų mišinių specifikaciją.
2. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų grūdų, taip pat jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikaciją.
3. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos gaminių specifikaciją.
5. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikaciją.
6. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikaciją.
7. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų vištų dedeklių kiaušinių specifikaciją.
8. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių specifikaciją.
10. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų gamybos žurnalo pildymo tvarkos aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ BIČIŲ PRODUKTŲ IR JŲ MIŠINIŲ SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų bičių produktų ir jų mišinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams, bitynams ir įmonėms, gaminantiems bei realizuojantiems bičių produktus Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
II SKYRIUS
BITYNO VIETOS, BIČIŲ GANYKLOS IR PRODUKTŲ GAMYBOS, LAIKYMO, FASAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI
3. Bendrieji reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Produkto gamyba |
NKP gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. Visi gamybos etapai (nuo augalų, iš kurių bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio Produkto) turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.3. |
Produktų tiekimas rinkai |
Rinkai patiekiami Produktai turi būti supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant ar vežant nesupakuotus Produktus, jie atskiriami nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. |
3.4. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip kartą per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.5. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
4. Specialieji reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Avilių reikalavimai |
Avilio korpusas turi būti pagamintas tik iš medienos. |
4.1.2. |
Produktų sudėtis pagal žiedadulkių kilmę |
Produkte turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos, skaičiuojant nuo bendro Produkte esančio žiedadulkių kiekio. Reikalavimo įvykdymas tikrinamas tik kilus įtarimui dėl produktų falsifikavimo. |
4.1.3. |
Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo tara |
Pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma. |
4.1.4. |
Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio fasavimo indai |
Nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi. |
4.1.5. |
Įrenginių paruošimas |
Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio vandens garais. Jeigu NKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti NKP įrenginiai turi būti išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip NKP. |
4.1.6. |
Atstumas nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių |
Medunešio metu bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių. |
4.1.7. |
Bičių maitinimas |
Maitinti bičių šeimas pavasarį ne medumi galima iki tol, kol pražysta kaulavaisiniai augalai. Draudžiama bičių šeimas maitinti įvairių pavidalų cukraus sirupais ar papildais medunešio metu. Jei bičių šeimos yra maitinamos, maitinimai turi būti registruojami, nurodant maitinimo datą, naudotą maistą bei kaulavaisių žydėjimo pradžią. |
4.1.8. |
Kovos su bičių ligomis priemonės |
Leidžiama naudoti tik biologines (zootechnines) priemones ir (ar) skruzdžių, oksalo, citrinų ir pieno rūgštį. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Produktų tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 karto trumpesnis, nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
4.2.2. |
5-hidroksimetil-furfurolo (HMF) kiekis meduje |
Ne daugiau kaip 15 mg kilograme medaus. Tyrimui mėginius ima sertifikavimo įstaiga iš pavasarinio ir (ar) rudeninio medaus. Jeigu tokio medaus mėginius jau yra paėmusi ir ištyrusi kontrolės įstaiga – sertifikavimo įstaiga jais vadovaujasi. |
4.2.3. |
Medaus diastazės aktyvumas |
Ne mažiau kaip 12,3 Gotės vienetų. Tyrimui mėginius ima sertifikavimo įstaiga iš pavasarinio ir (ar) rudeninio medaus. Jeigu tokio medaus mėginius jau yra paėmusi ir ištyrusi kontrolės įstaiga – sertifikavimo įstaiga jais vadovaujasi. |
4.2.4. |
Terminis apdorojimas |
Draudžiama medų apdoroti termiškai. Žiedadulkės (vienos dienos ėmimo) ir bičių duona turi būti išdžiovintos iki 8 proc. drėgnumo, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. |
4.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
4.3.1. |
Bityno teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2. |
Bioįvairovės gausinimas |
Bityno teritorijoje ir (arba) bityno savininko žemės ūkio valdoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: bityno apsaugojimą nuo skruzdėlių nenaikinant skruzdėlynų, dalyvauti bent vienoje iš Lietuvos kaimo plėtros priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų arba priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų, veiklą pagal galimybes vykdyti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose (gamtiniuose rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose). |
III SKYRIUS
MIŠINIŲ GAMYBOS, LAIKYMO, FASAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI
5. Bendrieji reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
5.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
5.2. |
Mišinių gamyba |
Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. Gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. |
5.3. |
Žaliavos mišiniams |
Mišinių gamyboje turi būti naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai būtina įrodyti dokumentais. |
5.4. |
Sertifikuotų ir nesertifikuotų žaliavų naudojimas |
Mišinių gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. |
5.5. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai mišiniai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti NKP, įrenginiai turi būti išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip NKP. |
5.6. |
Mišinių sandėliavimas |
Mišinius būtina laikyti atskirai nuo įprastinių produktų (atskirose patalpose arba bent jau atskiruose paženklintuose patalpos sektoriuose). |
5.7. |
Mišinių tiekimas rinkai |
Mišiniai rinkai turi būti tiekiami uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus mišinius, jie turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. |
5.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip kartą per metus gamintojas privalo atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
5.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
6. Specialieji reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
6.1. |
NATŪRALUMAS |
|
6.1.1. |
Mišinių sudėtis pagal žiedadulkių kilmę |
Mišiniuose turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos, skaičiuojant nuo bendro mišinyje esančio žiedadulkių kiekio. Reikalavimo įvykdymas tikrinamas tik kilus įtarimui dėl mišinių falsifikavimo. |
6.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
6.1.3. |
Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos mišinių laikymo tara |
Pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma. |
6.1.4. |
Bičių pienelio su kitais bičių produktais mišinių laikymo tara |
Pagaminta iš stiklo ir sandariai uždaroma. |
6.1.5. |
Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio mišinių fasavimo indai |
Nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi. |
6.1.6. |
Maisto priedų naudojimas |
Draudžiama naudoti maisto priedus |
6.1.7. |
Įrenginių plovimas |
Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio vandens garais. |
6.2. |
MAISTINGUMAS |
|
6.2.1. |
Mišinio tinkamumo vartoti terminas |
Mišinio tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 karto trumpesnis, nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
6.2.2. |
Mišinio maišymo būdų parinkimas |
Gamyboje leidžiama naudoti mechaninius procesus. Draudžiama apdoroti mišinius aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. |
6.2.3. |
Mišinio ekstrakcijos būdai |
Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu (rektifikuotu spiritu), aliejumi. |
6.2.4. |
Mišinio terminis apdorojimas |
Termiškai apdoroti mišinius draudžiama. |
6.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
6.3.1. |
Įmonės/ūkio teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
6.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ GRŪDŲ, TAIP PAT JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ IR DUONOS, PYRAGO BEI MILTINĖS KONDITERIJOS KEPINIŲ SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų grūdų, taip pat jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems javus, perdirbantiems ir realizuojantiems grūdus ir jų perdirbtus produktus (toliau – perdirbti produktai), taip pat iš jų pagamintus gaminius: duoną, pyrago ir miltinės konditerijos kepinius (toliau – kepiniai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės grūdų gamybos (javų auginimo vietos parinkimo, dirvožemio tvarkymo, javų veislių parinkimo, sėjomainų sudarymo ir jų laikymosi, javų tręšimo ir apsaugos priemonių nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų naudojimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų taikymo, produktų laikymo ir vežimo) ir grūdų perdirbimo ir kepinių gamybos (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, grūdų perdirbimo ir kepinių gamybos bei fasavimo būdų taikymo, laikymo ir vežimo) reikalavimus.
II. PIRMINĖS GRŪDŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI
3. Bendrieji pirminės grūdų gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Pirminė gamybos vieta |
Grūdų pirminės gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų tos pačios rūšies produktų. Tame pačiame ūkyje negalima auginti tos pačios rūšies pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą ir įprastiniu būdu auginamų javų, išskyrus atvejus, kai, suderinus su sertifikuojančia įstaiga, ši tos pačios rūšies produkcija auginama ūkyje, kuris yra skirtas mokslo ir mokymo įstaigai žemės ūkio tyrimams ar mokymui atlikti. Visi grūdų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.3. |
Grūdų sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira jų apskaita. |
3.4. |
Grūdų tiekimas rinkai |
Grūdai rinkai turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. |
3.5. |
Vietinių veislių naudojimas |
Naudojamos javų veislės, įtrauktos į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytą Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Sėklos turi būti iš savo ūkio arba įsigytos iš registruotų sėklininkystės ūkių, turinčių sėklos sertifikatus. |
3.6. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.7. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
4. Specialieji pirminės grūdų gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas sėklas. |
4.1.2. |
Mikroelementinių trąšų naudojimas |
Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis augalininkystės technologijomis, rekomendacijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje arba auginamoje kultūroje jų nepakanka. |
4.1.3. |
Sėjomaina |
Auginant javus turi būti sudarytas ir vykdomas sėjomainos planas. Javai (migliniai augalai) toje pačioje vietoje gali būti sėjami ne ilgiau kaip 2 metus iš eilės. Kiti augalai (dviskilčiai, pupiniai, bastutiniai) tame lauke po javų sėjami ne mažiau nei vienerius metus. |
4.1.4. |
Augalų apsaugos produktų naudojimas |
Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti augimo reguliatorius ir labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) augalų apsaugos produktus. Kitus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus tuos, kurie nustatyta tvarka leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose. Pasėlių apsaugai panaudojus augalų apsaugos produktus, nuimti derlių ir tiekti jį rinkai galima tik praėjus ne mažiau kaip 2/3 ilgesniam išlaukos laikotarpiui nei nurodyta augalų apsaugos produktų techninėje dokumentacijoje. |
4.1.5. |
Plovimas, dezinfekavimas, dezinsekavimas
|
Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik priede nurodytos medžiagos. Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos tik maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės, išskyrus labai nuodingas (etiketėje ženklinamas „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingas (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) priemones. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Grūdų kokybė |
Tiekiami rinkai ar perdirbti grūdai turi būti be jaučiamo pelėsių kvapo ir be vizualiai matomų skalsių, kūlėtų grūdų bei Fusarium, Penicillium ir (arba) kitų genčių grybų pažeistų grūdų (papilkėjusių, balkšvų, lengvų, susiraukšlėjusių, su oranžinėmis dėmėmis). Mikotoksinų likučių koncentracija derliuje nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus ir turi atitikti nurodytą 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006, L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. vasario 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2016/239 (OL 2016 L 45 p. 3). Mėginius tyrimui ima sertifikavimo įstaiga. |
4.2.2. |
Grūdų pirminio tvarkymo procesų parinkimas |
Grūdams tvarkyti leidžiama naudoti džiovinimą ir mechaninius procesus. Draudžiama grūdus apdoroti jonizuojančiaisiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus. |
4.2.3. |
Grūdų laikymas ir džiovinimas |
Laikomų grūdų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 13,5 proc. (masės procentais). Jei grūdų drėgnis viršija 13,5 proc., jie turi būti džiovinami. Džiovinant turi būti nuolat stebima grūdų temperatūra. Kviečių ir kukurūzų, skirtų krakmolui ir sirupui gaminti, įkaitimo temperatūra džiovinimo metu neturi viršyti 45 °C, kukurūzų, skirtų maisto koncentratams gaminti, – 30 °C, kitų rūšių grūdų – 50 °C. |
4.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
4.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2. |
Dirvožemio analizė |
Pirmaisiais sertifikavimo metais ir vėliau ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos augalininkystės produkcijos auginimo laukuose turi būti atliekami dirvožemio laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomas mineralinio azoto, organinės medžiagos (humuso), judriojo fosforo, kalio kiekis bei rūgštingumas, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Jei dirvožemio laboratoriniai tyrimai atlikti iki prašymo sertifikuoti pateikimo dienos, naujų dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikti nereikalaujama tol, kol sueis penkerių metų terminas nuo šių tyrimų atlikimo. Kiekvienais metais, prieš tręšiant javus, turi būti nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje tuose laukuose, kuriuose praėjusiais metais buvo auginamos ne pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos augalininkystės kultūros. |
4.3.3. |
Tręšimas |
Kiekvienais metais, jei laukai tręšiami, turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas. Atsižvelgiant į augalų ir dirvožemio savybes, priešsėlį, apskaičiuojamas kiekvienam laukui ar lauko daliai maistinių makromedžiagų poreikis ir parenkama kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, forma, norma, tręšimo laikas ir būdas. |
4.3.4. |
Duomenų registravimas |
Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo ir augalų apsaugos produktų, skirtų neprofesionaliajam naudojimui, apskaitos žurnalą, kurio forma pateikta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priede. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
III SKYRIUS
GRŪDŲ PERDIRBIMO REIKALAVIMAI
5. Bendrieji perdirbtų produktų gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
5.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
5.2. |
Žaliavų naudojimas |
Perdirbtų produktų gamyboje žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais. Perdirbtų produktų gamyboje draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą (pagal Taisykles ir / arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles) ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. |
5.3. |
Gamybos vieta |
Visi perdirbtų produktų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
5.4. |
Atsekamumas |
Turi būti užtikrintas perdirbtų produktų gamybos grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių. |
5.5. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginius reikia išplauti 6.1.3 papunktyje nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip NKP. |
5.6. |
Perdirbtų produktų sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba atskirame patalpos sektoriuje ar aruode, tvarkoma atskira jų apskaita. |
5.7. |
Perdirbtų produktų tiekimas rinkai |
Perdirbti produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. |
5.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
5.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
6. Specialieji perdirbtų produktų gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
6.1. |
NATŪRALUMAS |
|
6.1.1. |
Gamybai naudojamos žaliavos ir maisto priedai |
Perdirbtų produktų gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės kilmės žaliavos. Ne vietinės kilmės žaliavos naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos). Maisto priedų naudoti negalima. |
6.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
6.1.3. |
Įrenginių valymas |
Įrenginiai valomi naudojant vakuuminius dulkių siurblius ir kitas sausojo valymo priemones su sąlyga, kad nebūtų viršijamas leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis. Esant būtinumui, įrenginiams plauti ar dezinfekuoti leidžiama naudoti šios specifikacijos priede nurodytas medžiagas. |
6.2. |
MAISTINGUMAS |
|
6.2.1. |
Perdirbtų produktų tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 karto trumpesnis nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
6.2.2. |
Gamybos procesų parinkimas |
Produktą perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus. Draudžiama perdirbtą produktą apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. |
6.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
6.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
6.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
IV SKYRIUS
KEPINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI
7. Bendrieji kepinių gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
7.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
7.2. |
Žaliavos naudojimas |
Kepinių gamyboje žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais. Kepinių gamyboje draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą (pagal Taisykles ir / arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles) ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. |
7.3. |
Gamybos vieta |
Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
7.4. |
Atsekamumas |
Turi būti užtikrintas kepinių gamybos grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių. |
7.5. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginius reikia išplauti arba išvalyti bent vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip NKP. |
7.6. |
Kepinių sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita. |
7.7. |
Kepinių tiekimas rinkai |
Kepiniai rinkai patiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. |
7.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
7.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
8. Specialieji duonos ir pyrago kepinių gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
8.1. |
NATŪRALUMAS |
|
8.1.1. |
Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai |
Duonos ir pyrago kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės kilmės žaliavos. Ne vietinės kilmės žaliavos naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos). Maisto priedus naudoti draudžiama. |
8.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. |
8.1.3. |
Valymas, dezinfekavimas |
Patalpoms, įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos. |
8.2. |
MAISTINGUMAS |
|
8.2.1. |
Duonos ir pyrago kepinių tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 karto trumpesnis nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
8.2.2. |
Gamybos procesų parinkimas |
Duonos ir pyrago kepinių gamybai leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos būdus, pvz., su natūraliais raugais arba įmaišais. Draudžiama duonos ir pyrago kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. |
8.2.3. |
Juoduotos druskos naudojimas |
Duonos ir pyrago kepinių gamybai turi būti naudojama tik juoduotoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. |
8.2.4. |
Maistinė vertė |
Duona ir pyrago kepiniai turi atitikti vieną ar kelis iš šių reikalavimų: |
8.2.4.1. |
Skaidulinės medžiagos |
100 g duonos ar pyrago kepinio yra ne mažiau kaip 3 g natūralių skaidulinių medžiagų. |
8.2.4.2. |
Valgomoji druska |
Duonos ir pyrago kepinio gamybai valgomosios druskos naudojama ne daugiau kaip 1,5 proc. miltų masės. |
8.2.4.3. |
Cukrus |
Duonos saldumas gaunamas natūraliai, plikinio cukrinimo metu, nenaudojant cukraus ar kitų saldinimo medžiagų (pvz., marmelado) priedų. |
8.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
8.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
8.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
9. Specialieji miltinės konditerijos kepinių gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
9.1. |
NATŪRALUMAS |
|
9.1.1. |
Gamybai naudojamos žaliavos ir maisto priedai |
Miltinės konditerijos kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės kilmės žaliavos. Ne vietinės kilmės žaliavos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. Maisto priedų, išskyrus tešlos kildymo medžiagas, naudoti negalima. |
9.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. |
9.1.3. |
Valymas, dezinfekavimas |
Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos. |
9.2. |
MAISTINGUMAS |
|
9.2.1. |
Miltinės konditerijos kepinių tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 karto trumpesnis nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
9.2.2. |
Gamybos procesų parinkimas |
Leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos būdus. Draudžiama miltinės konditerijos kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. |
9.2.3. |
Maistinė vertė |
Miltinės konditerijos kepinių gamybai naudojama bent 10 proc. mažiau cukraus ir (arba) riebalų palyginti su panašiais įprastiniu gamybos būdu gaminamais produktais. |
9.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
9.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
9.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacijos
priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTOS MĖSOS IR JOS GAMINIŲ SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiantiems galvijus, kiaules ir (arba) avis (toliau – Gyvuliai), atliekantiems skerdenų sudalijimą ir išpjaustymą bei tiekiantiems rinkai šviežią mėsą ir iš jos pagamintus mėsos gaminius (toliau – Mėsos gaminiai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
II SKYRIUS
GYVULIŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI
3. Bendrieji gyvulių auginimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Gyvulių auginimas |
NKP skirtų gyvulių auginimas turi būti atskirtas nuo įprastiniu gamybos būdu auginamų gyvulių. Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai NKP, įprastiniu gamybos būdu gali būti auginami tik kitų nei pagal šią specifikaciją auginamų rūšių gyvuliai. Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. |
3.3. |
Pašarų žaliavų kilmė |
Pašarų gamybai ne mažiau kaip 70 proc. žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.4. |
Pašarų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. pašarų turi būti išauginta savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija. |
3.5. |
Pašarų sandėliavimas |
Šios specifikacijos reikalavimus atitinkantys pašarai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių pašarų, atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. Visi subjektai, užsiimantys pašarų ūkio veikla, turi tvarkyti pašarų pirkimo/pardavimo apskaitą, kurioje nurodyti duomenys, užtikrinantys pašarų atsekamumą. |
3.6. |
Įrenginių priežiūra
|
Jeigu šios specifikacijos reikalavimus atitinkantys pašarai perdirbami tais pačiais įrenginiais, kaip ir įprastiniai, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant pašarų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuoju būdu arba bent vienu ciklu šios specifikacijos reikalavimus atitinkantiems pašarams skirtos žaliavos. Esant būtinumui, įrenginius plauti ir dezinfekuoti leidžiama 1 priede išvardytomis medžiagomis. |
3.7. |
Gyvulių grupės
|
Naudojami specialiai mėsai auginami Gyvuliai, išskyrus melžiamas karves, karves žindenes, bulius reproduktorius, paršavedes, kuilius reproduktorius, melžiamas avis, ėriavedes ir avinus reproduktorius. |
3.8. |
Gyvulių auginimas ir laikymas |
Galvijų ir avių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio 1 ha žemės ūkio naudmenų. Sutartinį gyvulį atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priede. Penint uždarose patalpose, garde turi būti ne daugiau kaip 20 galvijų ir vienam galvijui iki 100 kg ne mažiau kaip 1,5 kv. m., iki 200 kg – 2,5 kv. m, iki 350 kg – 4,0 kv. m, o daugiau kaip 350 kg – 5 kv. m. grindų ploto. Penimų kiaulių garde turi būti ne daugiau kaip 25 vnt. Grindų plotas vienai penimai kiaulei iki 50 kg turi būti ne mažesnis kaip 0,8 kv. m., iki 85 kg – 1,1 kv. m., iki 110 kg – 1,3 kv. m, o daugiau kaip 110 kg – 2 kv. m. Penimų avių garde turi būti ne daugiau kaip 200 vnt. Grindų plotas vienam ėriukui turi būti ne mažesnis kaip 0,35 kv. m., o vienai suaugusiai aviai – ne mažesnis kaip 1,5 kv. m. |
3.9. |
Gyvūnų gerovė |
Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne trumpiau nei 150 dienų per metus, galvijai ir avys turi būti laikomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Tvartuose turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas. Laikant Gyvulius gilaus kraiko tvartuose, jis turi būti kas dieną pakreiktas sausu kraiku. |
3.10. |
Gyvulių atsekamumas |
Ūkyje turi būti pildomas gyvulių apskaitos žurnalas, kurį sertifikavimo įstaiga galėtų patikrinti bet kuriuo metu. Gyvulių apskaitos žurnalas turi būti saugomas mažiausiai 3 metus. |
3.11. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.12. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
4. Specialieji gyvulių auginimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Siloso ir šienainio gamyba
|
Gaminant silosą ir (arba) šienainį gali būti naudojami tik biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai). Esant nepalankioms oro sąlygoms, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys. |
4.1.2. |
Pašarų žaliavų apdorojimas |
Draudžiama pašarų žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus, išskyrus atvejį, nurodytą 4.1.1. papunktyje. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės detoksikuojančius preparatus. |
4.1.3. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Gaminant pašarus ir jų priedus draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba turinčias genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
4.1.4. |
Pašarų priedų naudojimas |
Pašarų gamybai galima naudoti tik palankiai veikiančius sveikų gyvūnų produktyvumą ar aplinką pašarų priedus: vitaminus, mikroelementus, aminorūgštis, fermentus, probiotikus, prebiotikus, fitabiotikus. Pašarai turi būti paruošti be augimą ir raumeningumo didinimą skatinančių priedų (hormonų, betaantagonistų ir kt.). |
4.1.5. |
Toksiškų augalų apsaugos produktų naudojimas |
Draudžiama augalų, naudojamų gyvulių pašarui, apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) augalų apsaugos produktus. Kitus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti augalų apsaugos produktus. |
4.1.6. |
Gyvulių veterinarinė priežiūra |
Gydant gyvulius, leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus ir veterinarijos gydytojo išrašytus veterinarinius vaistus. Po gydymo veterinariniais vaistais jų išlaukos laikotarpis iki skerdimo turi būti bent 2/3 ilgesnis (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už rekomenduojamą tam preparatui. Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo gyvuliai negali būti gydomi veterinariniais vaistais. |
|
Auginimo trukmė |
Gyvulių auginimo trukmė: bekonų – ne trumpesnė nei 7 mėnesių; galvijų – ne ilgesnė nei 24 mėnesių, išskyrus nurodytuosius 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 700/2007 dėl prekybos dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa (OL 2007 L 161, p. 1); ėriukų – ne trumpesnė nei 6 mėnesių; avių – ne ilgesnė nei 24 mėnesių. |
4.1.8. |
Plovimas, dezinfekavimas ir dezinsekavimas |
Patalpoms, aptvarams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Pašarų sudėtis |
Penėjimo laikotarpiu galvijų ir avių davinyje šienas ir kiti stambieji bei sultingieji pašarai (bulvės, šakniavaisiai ir kt.) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės, kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 30 proc. Penimų kiaulių racione kombinuotieji pašarai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc., sultingieji – ne mažiau kaip 20 proc., kiti pašarai – iki 10 proc. energinės vertės. Gaminant pašarus draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną, pieno miltelius, nugriebtą pieną, nugriebto pieno miltelius, pasukas, pasukų miltelius, išrūgas, išrūgų miltelius, pieno baltymų koncentratą, kazeiną, kazeinatus ir laktozę. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc. |
4.2.2. |
Pašarų sudėtis ganykliniu laikotarpiu |
Ganiavos laikotarpiu žalieji pašarai galvijams ir avims turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc., o kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 20 proc. raciono energinės vertės. |
4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS |
||
4.3.1. |
Ūkio/įmonės tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. Organinės gamybos atliekos, netinkamos gyvuliams šerti, turi būti kompostuojamos. |
4.3.3. |
Azoto kiekio ribojimas ganyklose, pievose |
Per metus į dirvą patenkančio bendro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant galvijus ir avis) kiekis neturi viršyti 140 kg vienam hektarui. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
III SKYRIUS
GYVULIŲ SKERDIMO, SKERDENŲ SUDALIJIMO IR (AR) IŠPJAUSTYMO REIKALAVIMAI
5. Bendrieji gyvulių skerdimo, apdorojimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
5.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
5.2. |
Gyvulių skerdimas, skerdenų sudalijimas ir (ar) išpjaustymas |
NKP skirtų gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (ar) išpjaustymas viso gamybos proceso metu turi būti vykdomas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastiniu gamybos būdu skerdžiamų ir apdorojamų gyvulių. Gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (ar) išpjaustymas turi būti atliekamas tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. |
5.3. |
Gyvulių patikra prieš skerdimą |
Veterinarijos gydytojas patikrina atvežtų skersti Gyvulių sveikatos būklės dokumentus, tapatybę, apžiūri Gyvulius ir išduoda leidimą skersti. Prieš skerdimą Gyvulių poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei 3 valandos. Pavargusių, sukaitusių ir neramių gyvulių skerdimas atidedamas ne trumpiau nei 6 valandoms. |
5.4. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti NKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginius reikia išplauti 1 priede nurodytomis medžiagomis. |
5.5. |
Skerdenų sandėliavimas |
NKP skerdenos ar jų dalys turi būti laikomos atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. |
5.6. |
Skerdenų tiekimas išpjaustyti, perdirbti ar rinkai |
Skerdenos išpjaustyti, perdirbti pateikiamos paženklintos taip, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gyvulių gimimo viso gamybos proceso metu. Tiekiant skerdenas ar sudalytas skerdenas, ar išpjaustytas skerdenų dalis rinkai, jos turi būti paženklintos pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. |
5.7. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
5.8. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
6. Specialieji gyvulių skerdimo, skerdenų apdorojimo, sudalijimo ir (ar) išpjaustymo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
6.1. |
NATŪRALUMAS |
|
6.1.1. |
Skerdimas |
Apsvaigintiems gyvuliams turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas. Kraujo nuleidimas galvijams turi trukti ne trumpiau kaip 10 minučių, o kiaulėms – ne trumpiau kaip 8 minutes, o avims – ne trumpiau kaip 4 minutes. |
6.1.2. |
Skerdenų atšaldymas ir brandinimas |
Po skerdimo galvijų ir kiaulių skerdenos ne trumpiau kaip 24–48 val. ir avių skerdenos ne trumpiau kaip 12–24 val. atšaldomos nuo –1°C iki +4°C temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6°C skerdenų vidinės temperatūros. Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms) įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje nuo 0°C iki +2 °C temperatūroje ne trumpiau kaip: avių skerdenos – 5 paras, kiaulių skerdenos – 6 paras, galvijų skerdenos – 7 paras įskaitant atšaldymo laikotarpį. Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti 5,6–6,2. |
6.1.3. |
Išpjaustytos mėsos laikymas |
Atšaldytos skerdenos sudalijamos ir išpjaustomos ne aukštesnės kaip +12 °C aplinkos temperatūros patalpoje. Išpjaustyta mėsa laikoma ne aukštesnėje kaip +6 °C. |
6.1.4. |
Maisto priedų naudojimas |
Šviežiai mėsai draudžiama naudoti maisto priedus, išskyrus pakavimą inertinių dujų atmosferoje. |
6.1.5. |
Plovimas, dezinfekavimas |
Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos. |
6.2. |
MAISTINGUMAS |
|
6.2.1. |
Išpjaustytos mėsos juslinės savybės |
Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių raumenys stangrūs (įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina), paviršius sausas, spalva būdinga šviežios mėsos spalvai – nuo šviesiai rausvos iki švelniai raudonos, kvapas būdingas šviežiai mėsai, be pašalinio kvapo. |
6.2.2. |
Tinkamumo vartoti terminas |
Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių, išpjaustytos mėsos tinkamumo vartoti terminas turi būti pagrįstas mikrobiologiniais tyrimais ir trumpesnis bent 1 para, skaičiuojant nuo toje įmonėje patvirtinto įprastiniu gamybos būdu pagamintų apdorotų tokių produktų tinkamumo vartoti termino. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
IV SKYRIUS
MĖSOS GAMINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI
7. Bendrieji Mėsos gaminių gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
7.1. |
Žinios apie Taisykles |
Įmonės darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
7.2. |
Mėsos gaminių gamybos vieta |
Visi Mėsos gaminių gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. |
7.3. |
Žaliavų naudojimas |
NKP gamyboje žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais. NKP gamyboje draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą (pagal Taisykles ir / arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles) ir įprastiniu gamybos būdu pagamintą žaliavą. |
7.4. |
Mėsos gaminių kokybė ir klasifikavimas |
NKP turi atitikti ne žemesnius kaip Mėsos gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Mėsos gaminių techninio reglamento patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-560 pripažinimo netekusiu galios“, nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus, o šių Mėsos gaminių rodikliai (mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų, riebalų, drėgmės kiekiai) turi atitikti 2 priede išdėstytus reikalavimus. |
7.5. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprasti Mėsos gaminiai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti NKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginius reikia išplauti 1 priede nurodytomis medžiagomis. |
7.6. |
Sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių gaminių atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. Tvarkoma atskira Mėsos gaminių apskaita. |
7.7. |
Mėsos gaminių tiekimas rinkai |
Mėsos gaminiai rinkai pateikiami pirminėje pakuotėje ir (arba) uždarose fasuotėse turi būti paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. |
7.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
7.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
8. Specialieji Mėsos gaminių gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
8.1. |
NATŪRALUMAS |
|
8.1.1. |
Mėsos gaminių žaliava |
Mėsos gaminių sudėtyje negali būti baltyminių mėsos pakaitalų, mėsos užpildų, mechaniškai atskirtos mėsos ir sausų mėsos baltymų produktų. |
8.1.2. |
Mėsos gaminių sudėtis |
Mėsos gaminiai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys, neviršijant 10 proc., naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. |
8.1.3. |
Maisto priedų naudojimas |
NKP gamyboje gali būti naudojami tik šie teisės aktų leisti naudoti maisto priedai: konservantas nitritas – ne daugiau kaip 3/4 nei įprastiniu gamybos būdu gaminamuose panašiuose produktuose leistino kiekio; antioksidantas – askorbo rūgštis ir jos natrio druska. |
8.1.4. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. |
8.1.5. |
Plovimas ir dezinfekavimas |
Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos. |
8.2. |
MAISTINGUMAS |
|
8.2.1. |
Tinkamumo vartoti terminas |
Virtoms dešroms, dešrelėms ir sardelėms tinkamumo vartoti terminas – ne ilgesnis kaip 8 paros. Kitų Mėsos gaminių tinkamumo vartoti terminas turi būti nustatytas vadovaujantis NKP mėginių, pagamintų pagal šios specifikacijos reikalavimus, mikrobiologiniu tyrimu. |
8.2.2. |
Terminis apdorojimas |
Gaminant Mėsos gaminius, terminis apdorojimas atskiroms Mėsos gaminių grupėms atliekamas neviršijant temperatūros ir technologijos režimų. |
8.2.3. |
Technologinis procesas |
Gaminant Mėsos gaminius naudojami ilgalaikio mėsos sūdymo, brandinimo, vytinimo būdai, rūkymui naudojamos tik cheminėmis medžiagomis neapdorotos natūralios medžiagos (malkos, pjuvenos). |
8.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
8.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
8.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos gaminių specifikacijos
1 priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
15. kitas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 n. Spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1842 (OL 2016 L 282, p. 19), VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.
_______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos gaminių specifikacijos
2 priedas
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ MĖSOS GAMINIŲ KOKYBĖS RODIKLIAI
Mėsos gaminiai, gaminių grupės |
Mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų kiekis, ne mažiau kaip, % |
Drėgnis, ne daugiau kaip, % |
Riebalų kiekis, ne daugiau kaip, % |
Virtos dešros |
11,0 |
66,0 |
17,0 |
Virtos dešrelės ir sardelės |
12,0 |
65,0 |
20,0 |
Virtos rūkytos dešros ir dešrelės |
13,0 |
47,0 |
26,0 |
Šaltai rūkytos dešros |
20,0 |
33,0 |
30,0 |
Šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai |
27,0 |
45,0 |
- |
Karštai rūkytos dešros ir dešrelės |
13,0 |
49,0 |
25,0 |
Karštai rūkyti forminiai kumpiai ir gabaliniai mėsos gaminiai |
20,0 |
67,0 |
– |
Skilandžiai |
28,0 |
33,0 |
30,0 |
Vytintos dešros ir dešrelės |
21,0 |
30,0 |
35,0 |
Vytinti gabaliniai mėsos gaminiai |
32,0 |
34,0 |
- |
Mažai rūkytos dešros ir dešrelės |
24,0 |
42,0 |
22,0 |
Sūdyti ar šaltai rūkyti lašiniai |
– |
16,0 |
– |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-371, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 54-2711 (2013-05-25), i. k. 1132330ISAK003D-371
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTOS PAUKŠTIENOS SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos paukštienos specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiantiems paukščius (namines vištas, antis, žąsis, kalakutus, perlines vištas) (toliau – paukščiai), atliekantiems paukščių skerdenų išpjaustymą ir paukštienos pakavimą, taip pat tiekiantiems rinkai paukštieną ir jos išpjaustytus produktus (toliau – Produktai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
II SKYRIUS
PAUKŠČIŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI
3. Bendrieji paukščių auginimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Lesalų žaliavų kilmė
|
Paukščių grupei skirtų lesalų gamybai ne mažiau kaip 70 proc. žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.3.
|
Lesalų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. lesalams skirtų grūdų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija. |
3.4. |
Lesalų sandėliavimas |
Lesalai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių lesalų, atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. Visi subjektai, užsiimantys lesalų ūkio veikla, turi tvarkyti lesalų pirkimo/pardavimo apskaitą, kurioje nurodyti duomenys, užtikrinantys lesalų atsekamumą. |
3.5. |
Įrenginių priežiūra |
Jeigu lesalai perdirbami tais pačiais įrenginiais kaip ir įprastiniai, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant lesalų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuoju būdu arba bent vienu ciklu šios specifikacijos reikalavimus atitinkantiems lesalams skirtos žaliavos. Esant būtinumui, įrenginius plauti ir dezinfekuoti leidžiama priede išvardytomis medžiagomis. |
3.6. |
Paukščių atsekamumas |
Turi būti užtikrintas atsekamumas nuo į ūkį atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų viso gamybos proceso metu. Paukščių auginimo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi mažiausiai 3 metus. |
3.7. |
Paukščių susirgimo prevencija |
Kiekviename paukščių auginimo pastate prie įėjimo turi būti sanitarinis barjeras ar patalpa. Sanitarinės pertraukos tarp skirtingų paukščių pulkų auginimo ne trumpesnės kaip 14 dienų po paukščių išvežimo atliktos pastatų, patalpų, įrenginių, inventoriaus ir indų dezinfekcijos. |
3.8.
|
Plovimas, dezinfekavimas ir dezinsekavimas |
Patalpoms, aptvarams, įrenginiams, inventoriui ar indams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik priede nurodytos medžiagos. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. |
3.9. |
Gyvūnų gerovė |
Kraikas paukštidėje turi būti sausas, minkštas ir be plutos. Paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas. |
3.10. |
Paukščių auginimas ir laikymas |
Bendras paukščių auginimo plotas auginimo vietoje – ne didesnis kaip 2000 m². Paukščių tankis patalpose (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) 1 m² yra ne didesnis, kaip nustatyta 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės (OL 2008 L 157, p. 46), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2012 (OL 2012 L 350, p. 63) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 543/2008), V priedo b punkte. Paukščių laikymo patalpa turi būti suskirstyta pertvaromis į gardelius, ne didesnius kaip 125 m². Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. NKP gamybos procesas turi būti atskirtas vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastiniu gamybos būdu gaminamų produktų. |
3.11. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.12. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
4. Specialieji paukščių auginimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Ūkininkavimo būdai |
Paukščiai gali būti auginami tik reglamento (EB) Nr. 543/2008 11 str. 1 dalies bei V priedo b–e punktuose apibrėžtomis sąlygomis. |
4.1.2. |
Paukščių auginimas |
Auginamos mėsos gamybai skirtos paukščių veislės. Naudojamas tik ekstensyvusis auginimo būdas. Paukščių skerdimo amžius turi būti ne mažesnis nei nustatyta reglamento (EB) Nr. 543/2008 V priedo b punkte. |
4.1.3. |
Paukščių gydymas veterinariniais vaistais |
Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą. Po paukščių gydymo išlauka turi būti dvigubai ilgesnė (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už nustatytąją tam preparatui. Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo paukščiai negali būti gydomi veterinariniais vaistais ar vaistiniais lesalais. |
4.1.4. |
Lesalų žaliavų apdorojimas |
Draudžiama lesalų žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės detoksikuojančius preparatus. |
4.1.5. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Gaminant lesalus ir jų priedus draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba turinčias genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
4.1.6. |
Lesalų priedų naudojimas |
Lesalų gamybai galima naudoti tik palankiai veikiančius sveikų paukščių produktyvumą ar aplinką lesalų priedus: vitaminus, mikroelementus, aminorūgštis, fermentus, probiotikus, prebiotikus, fitabiotikus. Paukščių sveikatai apsaugoti ir ligų prevencijai gali būti naudojami kokcidiostatai. Lesalai turi būti paruošti be augimą ir raumeningumo didinimą skatinančių priedų (hormonų, betaantagonistų ir kt.). |
4.1.7. |
Vaistinių lesalų naudojimas |
Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gydytojo receptą. |
4.1.8. |
Paukščių alkinimas |
Prieš išvežimą į skerdyklą paukščiai alkinami ne mažiau kaip 6 val. |
4.2. MAISTINGUMAS |
||
4.2.1. |
Lesalų sudėtis |
Auginimo laikotarpiu (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) lesale per visą auginimo laikotarpį turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje per visą auginimo laikotarpį negali viršyti 6 proc. |
4.2.2. |
Lesalų gamyba |
Draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną, pieno miltelius, nugriebtą pieną, nugriebto pieno miltelius, pasukas, pasukų miltelius, išrūgas, išrūgų miltelius, pieno baltymų koncentratą, kazeiną, kazeinatus ir laktozę, kiaušinius ir jų gaminius. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc. |
4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS |
||
4.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
III SKYRIUS
PAUKŠČIŲ SKERDIMO, SKERDENŲ SUDALIJIMO IR (AR) IŠPJAUSTYMO, PAKAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI
5. Bendrieji paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
5.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
5.2. |
Skerdimas ir išpjaustymas |
Skerdimas ir išpjaustymas turi būti atliekamas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastiniu būdu užaugintų paukščių skerdimo ir išpjaustymo. Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
5.3. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginiai turi būti išplaunami. |
5.4. |
Produkto sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. |
5.5. |
Produkto tiekimas rinkai |
Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. |
5.6. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
5.7. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
6. Specialieji paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
6.1. |
NATŪRALUMAS |
|
6.1.1. |
Skerdimas |
Prieš skerdimą paukščiai turi turėti mažiausiai 30 min. poilsio. Paukščiai svaiginami užtemdytoje ir ramioje aplinkoje. Kraujo nuleidimas turi trukti ne trumpiau kaip 1 min. |
6.1.2. |
Atšaldymas |
Atšaldymas turi būti atliekamas sausu būdu ir trukti nuo 2 val. iki 6 val., atsižvelgiant į šaldymo įrangą iki tol, kol skerdenos viduje temperatūra pasiekia +4–2°C. |
6.1.3. |
Skerdenos išvaizda |
Skerdena be įplėšimų, odos pažeidimų, kraujosruvų, subraižymų, be kaulų lūžių, be nuospaudų. Oda sausa. Supakuotų skerdenų ir jų dalių fasuotės sienelės be drėgmės (kondensato) pėdsakų. |
6.2. |
MAISTINGUMAS |
|
6.2.1. |
Paukštienos juslinės savybės |
Aiškiai išreikštas malonus ir natūralus šviežios paukštienos kvapas. Krūtinės ir šlaunų raumenys standūs, oda gelsvo atspalvio. |
6.2.2. |
Termiškai apdorotos paukštienos juslinės savybės |
Termiškai apdorojant paukštieną (kepant ar verdant) jaučiamas aiškus jos aromatas, po terminio apdorojimo mėsa minkšta, raumenys išlaiko formą. |
6.2.3. |
Ženklinimas |
Be kitų privalomųjų ženklinimo reikalavimų, etiketėje turi būti pateikiami reglamento (EB) Nr. 543/2008 11 str. 1 dalyje nurodyti ūkininkavimo. |
6.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
6.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
6.3.2. |
Gamybos atliekų panaudojimas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. |
_______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės
sistemą pagamintos paukštienos specifikacijos
priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
15. kitas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 n. Spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1842 (OL 2016 L 282, p. 19), VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.
_____________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTO PIENO IR JO GAMINIŲ SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems galvijus ir (arba) avis (toliau – Gyvuliai), realizuojantiems bei perdirbantiems pieną ir iš jo gaminantiems gaminius (toliau – Gaminiai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės gamybos (melžiamų karvių, avių) šėrimo ir priežiūros, žalio karvių ir avių pieno (toliau – pienas) gamybos, realizavimo ir perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, perdirbimo ir realizavimo reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
II SKYRIUS
PIRMINĖS GAMYBOS REIKALAVIMAI
3. Bendrieji pirminės gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Galvijų laikymas |
Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintą pieną, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami ir laikomi tik kitų rūšių nei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintai produkcijai skirti melžiami gyvuliai. Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.3. |
Pašarų žaliavų kilmė |
Pašarų gamybai ne mažiau kaip 70 proc. žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.4. |
Pašarų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. pašarų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija. |
3.5. |
Pašarų sandėliavimas |
Pašarai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių pašarų, atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. Visi subjektai, užsiimantys pašarų ūkio veikla, turi tvarkyti apskaitą, kurioje nurodyti duomenys, užtikrinantys pašarų atsekamumą. |
3.6. |
Įrenginių priežiūra |
Jeigu pašarai perdirbami tais pačiais įrenginiais, kaip ir įprastiniai, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant pašarų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuoju būdu arba bent vienu ciklu šios specifikacijos reikalavimus atitinkantiems pašarams skirtos žaliavos. Esant būtinumui, įrenginius plauti ir dezinfekuoti leidžiama 1 priede išvardytomis medžiagomis. |
3.7. |
Gyvūnų gerovė |
Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 150 dienų per metus, Gyvuliai turi būti laikomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolatos aprūpinami vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant karves palaidas, vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 ploto, vienam ėriukui – ne mažiau kaip 0,35 m2 o vienai suaugusiai aviai – ne mažiau kaip 1,5 m2 ploto. Tvartai turi būti ventiliuojami ir įrengtas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, leidžiantis kruopščiai bet kuriuo paros metu apžiūrėti Gyvulius. Laikant Gyvulius ant gilaus kraiko, tvartai turi būti kas dieną kreikiami sausu kraiku. |
3.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
4. Specialieji pirminės gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Pašarų sudėtis |
Draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną, pieno miltelius, nugriebtą pieną, nugriebto pieno miltelius, pasukas, pasukų miltelius, išrūgas, išrūgų miltelius, pieno baltymų koncentratą, kazeiną, kazeinatus ir laktozę. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc. |
4.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Gaminant pašarus ir jų priedus draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba turinčias genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
4.1.3. |
Pašarų žaliavų apdorojimas |
Draudžiama pašarų žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus, išskyrus atvejį, nurodytą šios specifikacijos 4.1.7 papunktyje. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės detoksikuojančius preparatus. |
4.1.4. |
Pašarų priedų naudojimas |
Pašarų gamybai galima naudoti tik palankiai veikiančius sveikų karvių ir avių pieningumą ar aplinką pašarų priedus: vitaminus, mikroelementus, aminorūgštis, fermentus, probiotikus, prebiotikus, fitabiotikus. Pašarai turi būti paruošti be augimą ir raumeningumo bei pieningumo didinimą skatinančių priedų (hormonų, betaantagonistų ir kt.). |
4.1.5. |
Galvijų šėrimo racionas |
Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės. Tvartiniu periodu galvijų racione šienas ir kiti stambieji ir sultingieji pašarai pagal energinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. |
4.1.6. |
Auginamų sultingųjų pašarų ir pievų apsaugos priemonės |
Saugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, reikia vengti augalų apsaugos produktų naudojimo. Draudžiama augalų apsaugai naudoti labai nuodingus (ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) augalų apsaugos produktus. Kitus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti augalų apsaugos produktus. |
4.1.7. |
Siloso ir šienainio gamyba
|
Gaminant silosą ir (arba) šienainį gali būti naudojami tik biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai). Esant nepalankioms oro sąlygoms, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys. |
4.1.8. |
Vandens kokybė |
Pirminio pieno apdorojimo procese naudojamas vanduo turi atitikti geriamajam vandeniui skirtus reikalavimus pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“. |
4.1.9. |
Veterinarinė priežiūra |
Po Gyvulių gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais preparatais išlaukos laikotarpiai dvigubai ilgesni (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už nustatytuosius tam preparatui. Jei buvo gydoma preparatais, kurie neturi oficialiai nustatyto išlaukos termino, po gydymo jis turi būti ne trumpesnis kaip 48 valandos. |
4.1.10. |
Bendras bakterijų skaičius |
Bendras bakterijų skaičius piene įvertinamas pagal visų tyrimų, atliktų per 2 mėnesius, geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas karvių pieno bendro bakterijų skaičiaus geometrinis vidurkis yra didesnis kaip 75 tūkst. KSV/m, o avių pieno – 1200 tūkst. KSV/ml ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas. |
4.1.11. |
Somatinių ląstelių skaičius |
Somatinių ląstelių skaičius piene įvertinamas pagal visų tyrimų, atliktų per 3 mėnesius, geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas somatinių ląstelių skaičiaus geometrinis vidurkis yra didesnis nei 250 tūkst./ml ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Pieno maistingumas |
Pieno baltymų vidutinis metinis kiekis turi būti didesnis už bazinę pieno baltymų normą ne mažiau kaip 10 proc. Rodiklis vertinamas pradedant antraisiais NKP gamybos metais. |
4.2.2. |
Pieno realizavimo terminai |
Pienas turi būti perduotas perdirbimo įmonei ne vėliau kaip per 16 val. nuo pamelžimo. |
4.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
4.3.1. |
Ganymas |
Ūkyje Gyvulių tankis ne didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Sutartinį gyvulį atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priede. |
4.3.2. |
Pievų tręšimas |
Pievos ir ganyklos šienaujamos ar jose galvijai ganomi praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms nuo jų tręšimo mėšlu arba srutomis. |
4.3.3. |
Plovimas, dezinfekavimas ir dezinsekavimas |
Patalpoms, aptvarams, melžimo įrangai, indams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos specifikacijos 1 priede išvardytos medžiagos. Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. |
4.3.4. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. Organinės gamybos atliekos, netinkamos šerti gyvuliams, turi būti kompostuojamos. |
4.3.5. |
Azoto kiekio ribojimas ganyklose, pievose |
Per metus į dirvą patenkančio bendro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant gyvulius) kiekis neturi viršyti 140 kg vienam hektarui. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
III SKYRIUS
PERDIRBIMO REIKALAVIMAI
5. Bendrieji perdirbimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
5.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
5.2. |
Pieno naudojimas |
Visas Gaminių gamyboje naudojamas pienas turi būti sertifikuotas pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, ir tai turi būti įrodyta dokumentais. |
5.3. |
Gaminio atsekamumas |
Turi būti užtikrintas žaliavų atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų gaminio gamybos etapų. |
5.4. |
Gaminių sandėliavimas |
Gaminiai turi būti sandėliuojami atskirai nuo įprastinių gaminių, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira Gaminių apskaita. |
5.5. |
Įrenginių ir patalpų paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai gaminiai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti NKP ir įprastinių gaminių susimaišymo, prieš pradedant perdirbti NKP įrenginiuose, šiuos įrenginius reikia išplauti arba bent išvalyti vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminti produktai negali būti ženklinami kaip NKP. Plauti ar dezinfekuoti įrenginius ir patalpas leidžiama tik pieno pramonei skirtomis priemonėmis. |
5.6. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
5.7. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą arba organizuoti papildomus tyrimus. |
5.8. |
Gamybos vieta |
Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
6. Specialieji perdirbimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
6.1. |
NATŪRALUMAS |
|
6.1.1. |
Pieno perdirbimo terminai |
Pienas turi būti pradėtas perdirbti per 28 val. nuo pamelžimo arba per 12 val. nuo atvežimo į įmonę. |
6.1.2 |
Gaminio sudėtis |
Gaminiuose sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis. Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip NKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. žaliavų, sertifikuotų pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, ir tai turi būti įrodyta dokumentais. |
6.1.3. |
Geriamojo pieno sudėtis |
Geriamasis pienas gali būti gaminamas tik iš nenormalizuoto nenugriebto pieno. |
6.1.4. |
Tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 karto trumpesnis, nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
6.1.5. |
Gamybai naudojamos žaliavos ir maisto priedai |
Negalima naudoti maisto priedų. Gamybai gali būti naudojamos tik vietinės kilmės žaliavos. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. |
6.1.6. |
Gaminio skonis, kvapas |
Gaminiai turi išsiskirti šviežumu, natūralaus pieno skoniu ir kvapu be ryškaus pasterizacijos prieskonio. Galimas įdėtų sudėtinių dalių arba rauginimo metu susidariusių junginių prieskonis ir aromatas. |
6.2. |
MAISTINGUMAS |
|
6.2.1. |
Terminis apdorojimas |
Geriamasis pienas pasterizuojamas kaitinant iki 72±2 °C temperatūros, išlaikant 15 s. Pakartotinai pasterizuoti pieną, skirtą NKP gamybai, draudžiama. |
6.2.2. |
Gaminio biologinė vertė |
Gaminio biologinė vertė turi būti išsaugoma technologinio proceso metu. Bent vienas mineralinių medžiagų ir (arba) vitaminų kiekis karvių piene ir jo gaminiuose turi būti didesnis už specifikacijos 2 priede nurodytą vidutinę reikšmę, o avių piene – didesnis už specifikacijos 3 priede nurodytą vidutinę reikšmę. |
6.2.3. |
Gaminių gamybos procesų parinkimas |
Draudžiama naudoti biocheminius procesus skatinančias priemones. |
6.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
6.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
6.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. |
6.3.3. |
Gamybos šalutinių produktų panaudojimas |
Gamybos šalutiniai produktai (išrūgos, pasukos) turi būti sunaudojami arba išvalomi valymo įrenginiais biologinio skaidymo būdu. |
_____________
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikacijos
1 priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
18. kitas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 n. Spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1842 (OL 2016 L 282, p. 19), VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.
_____________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir jo gaminių specifikacijos
2 priedas
VIDUTINIS KARVIŲ PIENO IR JO GAMINIŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IR VITAMINŲ KIEKIS
Vidutinis karvių pieno ir jo gaminių mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis 100 g valgomosios produkto dalies:
Gaminys |
Mineralinės medžiagos |
Vitaminai |
||||||||||||||||
Mg mg |
P mg |
Ca mg |
Fe mg |
Zn mg |
Se μg |
J μg |
A (retinolio ekv,), μg |
D μg |
E (tokoferolio ekv,) mg |
B1 mg |
B2 mg |
PP mg |
Niacino ekv, mg |
Folio rūgštis μg |
B6 mg |
B12 μg |
C mg |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
3,5 % riebumo pienas |
12 |
85 |
118 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
40 |
0,05 |
0,11 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
3,2 % riebumo pienas |
12 |
85 |
118 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
36 |
0,00 |
0,10 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
7,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
2,5 % riebumo pienas |
12 |
91 |
119 |
0,1 |
0,4 |
1,0 |
9,0 |
30 |
0,00 |
0,08 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
1 % riebumo pienas |
12 |
97 |
120 |
0,1 |
0,37 |
1,0 |
12,5 |
20 |
0,00 |
0,05 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
1,1 |
5,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
Nugriebtas pienas |
12 |
91 |
113 |
0,2 |
0,4 |
1,0 |
9,0 |
15 |
0,40 |
0,03 |
0,04 |
0,14 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,04 |
0,4 |
1,8 |
20 % riebumo grietinėlė |
10 |
71 |
99 |
0,1 |
0,27 |
0,0 |
9,0 |
150 |
0,10 |
0,52 |
0,03 |
0,13 |
0,1 |
0,6 |
4,0 |
0,0 |
0,4 |
0,0 |
10 % riebumo grietinėlė |
11 |
79 |
109 |
0,1 |
0,3 |
1,0 |
9,0 |
74 |
0,10 |
0,15 |
0,03 |
0,14 |
0,1 |
0,6 |
4,0 |
0,04 |
0,4 |
0,0 |
30 % riebumo grietinė |
9,0 |
62 |
86 |
0,1 |
0,23 |
1,0 |
7,0 |
249 |
0,20 |
0,51 |
0,02 |
0,11 |
0,1 |
0,5 |
4,0 |
0,03 |
0,4 |
0,0 |
25 % riebumo grietinė |
10 |
67 |
93 |
0,1 |
0,25 |
1,0 |
7,0 |
200 |
0,20 |
0,60 |
0,03 |
0,12 |
0,1 |
0,6 |
4,0 |
0,03 |
0,4 |
0,0 |
3,2 % riebumo kefyras |
12 |
85 |
118 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
36 |
0,00 |
0,03 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
8,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
2,5 % riebumo kefyras |
12 |
91 |
119 |
0,1 |
0,40 |
1,0 |
9,0 |
36 |
0,00 |
0,03 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
8,0 |
0,05 |
0,4 |
1,0 |
3,2 % riebumo rūgpienis |
12 |
93 |
120 |
0,1 |
0,32 |
2,0 |
9,0 |
33 |
0,00 |
0,00 |
0,03 |
0,14 |
0,1 |
0,8 |
7,0 |
0,02 |
0,4 |
1,0 |
2,5 % riebumo rūgpienis |
12 |
91 |
119 |
0,1 |
0,40 |
1,0 |
9,0 |
33 |
0,00 |
0,00 |
0,03 |
0,13 |
0,1 |
0,8 |
74,0 |
0,02 |
0,3 |
0,8 |
Pasukos |
11 |
90 |
118 |
0,1 |
0,42 |
0,0 |
5,9 |
7 |
0,00 |
0,05 |
0,04 |
0,17 |
0,1 |
0,7 |
11 |
0,04 |
0,2 |
0,6 |
Išrūgos |
1,0 |
40 |
68 |
0,1 |
0,05 |
1,0 |
8,0 |
4,0 |
0,00 |
0,0 |
0,05 |
0,14 |
0,1 |
0,2 |
2,0 |
0,04 |
0,0 |
0,0 |
18 % riebumo varškė |
23 |
216 |
88 |
0,5 |
0,39 |
3,0 |
6,0 |
100 |
0,00 |
0,38 |
0,05 |
0,30 |
0,1 |
2,4 |
5,0 |
0,11 |
1,0 |
0,0 |
9 % riebumo varškė |
9,0 |
216 |
88 |
0,2 |
0,95 |
3,0 |
6,0 |
80 |
0,00 |
0,17 |
0,03 |
0,36 |
0,1 |
3,1 |
5,0 |
0,10 |
1,0 |
0,0 |
5 % riebumo varškė |
9,0 |
227 |
94 |
0,2 |
0,92 |
3,0 |
6,0 |
39 |
0,00 |
0,08 |
0,02 |
0,45 |
0,2 |
3,3 |
5,0 |
0,09 |
1,0 |
0,0 |
Liesa varškė |
9,0 |
240 |
96 |
0,2 |
1,12 |
3,0 |
3,0 |
5,0 |
0,00 |
0,01 |
0,03 |
0,50 |
0,1 |
3,4 |
5,0 |
0,09 |
0,4 |
0,0 |
22 % riebumo varškės sūris |
10 |
230 |
96 |
0,2 |
1,05 |
3,0 |
7,0 |
100 |
0,00 |
0,38 |
0,05 |
0,30 |
0,1 |
3,5 |
35,0 |
0,11 |
1,0 |
0,5 |
13 % riebumo varškės sūris |
10 |
230 |
97 |
0,2 |
1,04 |
3,0 |
7,0 |
100 |
0,00 |
0,40 |
0,10 |
0,30 |
0,3 |
3,6 |
35,0 |
0,10 |
01, 0 |
0,5 |
Liesas varškės sūris |
9,0 |
270 |
104 |
0,2 |
1,20 |
3,0 |
3,0 |
0,0 |
0,00 |
0,40 |
0,00 |
0,30 |
0,5 |
4,8 |
40,0 |
0,20 |
1,0 |
0,5 |
Sūris „Nemunas“ |
50 |
400 |
750 |
1,0 |
4,00 |
3,0 |
30,0 |
300 |
1,00 |
0,30 |
0,00 |
0,40 |
0,2 |
3,7 |
2,0 |
0,10 |
1,1 |
2,5 |
Šėtos sūris |
50 |
560 |
1040 |
1,0 |
4,00 |
3,0 |
30,0 |
120 |
1,00 |
0,30 |
0,00 |
0,20 |
0,4 |
5,0 |
24,0 |
0,10 |
1,1 |
3,2 |
Kamemberas |
18 |
310 |
386 |
0,5 |
2,74 |
6,0 |
12,0 |
232 |
0,26 |
0,54 |
0,04 |
0,49 |
1,0 |
5,9 |
60,0 |
0,25 |
1,0 |
0,0 |
Ementalis |
57 |
620 |
941 |
1,1 |
4,21 |
3,0 |
40,0 |
389 |
0,00 |
0,35 |
0,04 |
0,43 |
0,1 |
6,3 |
4,0 |
0,07 |
1,0 |
1,0 |
Pieniniai ledai |
17 |
101 |
136 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
9,0 |
20 |
0,02 |
0,11 |
0,03 |
0,16 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,07 |
0,3 |
0,4 |
Grietininiai ledai |
22 |
107 |
140 |
0,1 |
0,32 |
1,0 |
43,0 |
60 |
0,02 |
0,30 |
0,03 |
0,20 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,07 |
0,3 |
0,6 |
Plombyras |
21 |
114 |
159 |
0,2 |
0,32 |
1,0 |
43,0 |
60 |
0,02 |
0,30 |
0,03 |
0,20 |
0,1 |
0,7 |
5,0 |
0,07 |
0,3 |
0,6 |
82,5 % riebumo sviestas |
3 |
25 |
21 |
0,1 |
0,23 |
1,0 |
1,5 |
814 |
1,23 |
2,40 |
0,0 |
0,10 |
0,1 |
0,1 |
3,0 |
0,0 |
0,0 |
0,3 |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
Pagal nacionalinę žemės ūkio
ir maisto kokybės sistemą pagaminto pieno
ir jo gaminių specifikacijos
3 priedas
VIDUTINIS AVIŲ PIENO MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IR VITAMINŲ KIEKIS
Vidutinis avių pieno mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis 100 g valgomosios produkto dalies:
Gaminys |
Mineralinės medžiagos |
Vitaminai |
||||||||||||||
Mg mg |
P mg |
Ca mg |
Fe μg |
Zn μg |
Se μg |
I μg |
A (retinolio ekv,), mg |
D μg |
E (tokoferolio ekv,) mg |
B1 mg |
B2 mg |
PP mg |
Folio rūgštis μg |
B6 mg |
B12 mg |
|
1 |
3 |
4 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
Pienas |
18 |
124 |
195 |
72 |
340 |
3,1 |
10,4 |
0,08 |
0,18 |
0,11 |
0,08 |
0,35 |
0,42 |
5 |
0,08 |
5 |
_________________
Papildyta priedu:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ UŽAUGINTŲ ŠVIEŽIŲ VAISIŲ, UOGŲ IR DARŽOVIŲ, TAIP PAT JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SPECIFIKACIJA
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems ir (arba) perdirbantiems vaisius, uogas ir daržoves, įskaitant bulves ir prieskoninius augalus (toliau – vaisiai ir daržovės), Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
2. Specifikacija reglamentuoja minimalius vaisių ir daržovių pirminės gamybos (augalų auginimo vietos parinkimo, dirvožemio ar substrato tvarkymo, augalų veislių ir sodinamosios medžiagos parinkimo, sėjomainų sudarymo ir jų laikymosi, augalų tręšimo ir apsaugos priemonių naudojimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų taikymo, vaisių ir daržovių laikymo ir vežimo sąlygų) ir vaisių, daržovių perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, vaisių, daržovių perdirbimo ir fasavimo būdų taikymo, laikymo ir vežimo sąlygų) reikalavimus.
II SKYRIUS
VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PIRMINĖS GAMYBOS REIKALAVIMAI
3. Bendrieji pirminės gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Vaisių ir daržovių pirminė gamyba |
NKP viso pirminės gamybos proceso metu turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. Ūkyje/įmonėje negali būti auginama tos pačios rūšies pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminta ir įprastinė produkcija, išskyrus atvejus, kai, suderinus su sertifikuojančia įstaiga, ši tos pačios rūšies produkcija auginama ūkyje, kuris yra skirtas mokslo ir mokymo įstaigai žemės ūkio tyrimams ar mokymui atlikti. Daržininkystės ūkiuose galima naudoti tik savo ūkyje išaugintą arba įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą. |
3.3. |
Pirminės gamybos vieta |
Visi pirminės gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. |
3.4. |
Vaisių ir daržovių tiekimas rinkai |
Vaisiai ir daržovės turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus NKP, jie turi būti laikomi atskirose patalpose ar jų sektoriuose ir vežami taip, kad nebūtų jų sąlyčio su įprastinės gamybos būdu pagamintais produktais. |
3.5. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.6. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, ar organizuoti papildomus tyrimus. |
4. Specialieji pirminės gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
|
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
|
4.1.1. |
Substratų naudojimas |
Substratams gaminti naudojamos natūralios medžiagos (durpės, kokoso plaušai). Šiltnamiuose gali būti naudojami mineraliniai substratai. Sterilizacijai naudojamos natūralios priemonės (garai, organinės rūgštys ir kt.), o sintetinės cheminės priemonės – tik išimtiniais atvejais, kai natūralios priemonės buvo naudotos (ir tai galima įrodyti dokumentais), bet buvo neveiksmingos. |
|
4.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus, sėklas ir vegetatyvinę medžiagą. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
|
4.1.3. |
Atvežto dumblo ir komposto naudojimas |
Vaisiams ir daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų vandenų dumblas. Jei į laukus atvežamas ne savame ūkyje pagamintas kompostas be lydimųjų dokumentų (atitikties deklaracijos), jame turi būti patikrintas sunkiųjų metalų, kuris turi būti bent 1/5 karto mažesnis, nei nustato Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“. |
|
4.1.4. |
Mikroelementinių trąšų naudojimas |
Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis, rekomendacijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje ar augalų lapuose jų nepakanka. |
|
4.1.5. |
Apsaugos priemonės nuo piktžolių |
Dirvožemis dezinfekuojamas natūraliomis priemonėmis (auginant dezinfekcinių savybių turinčius augalus (pvz., rapsus) ir pan.). Antrojoje vegetacijos pusėje piktžolių naikinimas pasėliuose atliekamas mechaninėmis priemonėmis. Šiltnamiuose kovai su augalų ligomis ir kenkėjais naudojami natūralūs biopreparatai. |
|
4.1.6. |
Augalų apsaugos produktų naudojimas |
Draudžiama vaisių ir daržovių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) augalų apsaugos produktus. Kitus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą, išskyrus tuos, kurie nustatyta tvarka leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose. |
|
4.1.7. |
Vaisių ir daržovių, kuriems buvo naudoti augalų apsaugos produktai, tiekimas rinkai |
Vaisių ir daržovių apsaugai panaudojus augalų apsaugos produktus, nuimti derlių ir tiekti rinkai NKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei augalų apsaugos produktų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos laikotarpis, reikalingas jiems suskilti. |
|
4.1.8. |
Derliaus nokinimas ir sandėliavimas |
Vaisiai ir daržovės gali būti laikomi kontroliuojamos atmosferos saugyklose. Negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės, išskyrus pakavimą naudojant apsauginę atmosferą (CO2, O2, N2) ir etileno dujas vaisiams ir daržovėms nokinti. |
|
4.1.9. |
Plovimas, dezinfekavimas |
Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos medžiagos, nurodytos priede. |
|
4.2. |
MAISTINGUMAS |
||
4.2.1. |
Šviežumas |
Siekiant išsaugoti maistingumą, lapinės, ankstyvosios daržovės ir greitai gendantys vaisiai ir daržovės turi būti patiekti prekybos įmonėms (vietoms) ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo. Vaisiai ir daržovės, kurie yra laikomi saugyklose, prekybos įmonėms (vietoms) po prekinio paruošimo gali būti tiekiami tik neapvytę, šviežiai atrodantys. |
|
4.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
||
4.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
|
4.3.2. |
Dirvožemio ir lapų analizė |
Pirmaisiais sertifikavimo metais ir vėliau ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos augalininkystės produkcijos auginimo laukuose turi būti atliekami dirvožemio laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomas mineralinio azoto, organinės medžiagos (humuso), judriojo fosforo, kalio kiekis bei rūgštingumas, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Jei dirvožemio laboratoriniai tyrimai atlikti iki prašymo sertifikuoti pateikimo dienos, naujų dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikti nereikalaujama tol, kol sueis penkerių metų terminas nuo šių tyrimų atlikimo. Kiekvienais metais, prieš tręšiant daržininkystės laukus, turi būti nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, tuose laukuose, kuriuose praėjusiais metais buvo auginamos ne pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos augalininkystės kultūros. Ne rečiau kaip kas trejus metus soduose ir uogynuose turi būti atlikta lapų makroelementų (N, P, K, Ca, Mg) ir mikroelementų (B, Zn, Mn, Fe, Cu) analizė. |
|
4.3.3. |
Tręšimas |
Kiekvienais metais, jei laukai tręšiami, vadovaujantis dirvožemio ir (arba) augalo laboratoriniais tyrimais turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą. Bendrojo azoto kiekis per metus negali viršyti 140 kg/ha, iš jo: mineralinio azoto kiekis – ne daugiau kaip 96 kg/ha vaisiams ir uogoms ir ne daugiau kaip 122 kg/ha daržovėms ir bulvėms per metus. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis gali būti tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių. |
|
4.3.4. |
Sėjomaina |
Daržininkystės ūkyje laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos turi būti sudarytas sėjomainos planas ir jo laikomasi. |
|
4.3.5. |
Duomenų registravimas |
Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo ir augalų apsaugos produktų, skirtų neprofesionaliajam naudojimui, apskaitos žurnalą, kurio forma pateikta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priede. |
|
4.3.6. |
Bioįvairovės gausinimas |
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų vaisių, uogų ir daržovių augintojo valdomoje žemės ūkio valdoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: įrengti paukščiams inkilus, veisti bitinius vabzdžius, palikti nenusausintas pelkutes, želdinant aplinką gyvatvorėmis, dalyvauti bent vienoje iš Lietuvos kaimo plėtros priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų arba priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų, veiklą pagal galimybes vykdyti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose (gamtiniuose rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose). |
|
4.3.7. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
|
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
III SKYRIUS
ŠVIEŽIŲ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PERDIRBIMO REIKALAVIMAI
5. Bendrieji perdirbimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
5.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su NKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
5.2. |
Perdirbtų produktų gamyba |
Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip NKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais. |
5.3. |
Gamybos vieta |
Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. |
5.4. |
Gamybos procesas |
NKP gamybos procesas turi vykti atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. |
5.5. |
Žaliavų naudojimas |
Perdirbtų NKP gamyboje draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą (pagal Taisykles ir / arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles) ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. |
5.6. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti NKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginius reikia išplauti 6.1.3 papunktyje nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip NKP. |
5.7. |
Perdirbtų produktų sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų – atskirose patalpose arba bent jau atskiruose patalpos sektoriuose |
5.8. |
Perdirbtų produktų tiekimas rinkai |
Perdirbti produktai rinkai tiekiami uždarose fasuotėse (išskyrus atvejus, kai galutiniam vartotojui parduodama savo ūkyje išauginta bei pagaminta produkcija) ir paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. |
5.9. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
5.10. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, ar organizuoti papildomus tyrimus. |
6. Specialieji perdirbimo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
6.1. |
NATŪRALUMAS |
|
6.1.1. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. |
6.1.2. |
Plovimas, dezinfekavimas |
Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos medžiagos, nurodytos priede. |
6.1.3. |
Įrenginių plovimas |
Įrenginiai plaunami karštu vandeniu ar garais su sąlyga, kad bus užtikrintas leidžiamas mikrobų užterštumo lygis. Esant būtinumui, leidžiama naudoti priede nurodytas medžiagas. |
6.1.4. |
Maisto priedų naudojimas |
Negalima naudoti maisto priedų. |
6.2. |
MAISTINGUMAS |
|
6.2.1. |
Perdirbtų produktų tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 karto trumpesnis nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
6.2.2. |
Produktų perdirbimo procesų parinkimas |
Vaisiams ir daržovėms perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus. Draudžiama vaisius ir daržoves apdoroti aukšto dažnio srovėmis. |
6.2.3. |
Perdirbtų produktų ekstrakcijos būdai |
Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu, aliejumi, actu, anglies dioksidu, azotu arba natūraliomis rūgštimis. |
6.2.4. |
Perdirbtų produktų apdorojimo aukšta temperatūra būdai |
Galima naudoti virimą vandenyje ar garinimą vandens garuose. Kepti ar virti riebaluose ar aliejuje NKP draudžiama. |
6.2.5. |
Sumažintas organizmui nenaudingų arba padidintas naudingų medžiagų kiekis |
Perdirbti NKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai), palyginti su įprastiniais: |
6.2.5.1. |
Maistinė vertė |
Sumažintas cukraus kiekis (100 g produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 2,5 g cukrų) arba pagaminta nenaudojant cukraus (į produktą nebuvo įdėta jokių monosacharidų, disacharidų ar kitų maisto produktų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių). |
6.2.5.2. |
Skaidulinės medžiagos |
Daugiau skaidulinių medžiagų (100 g turi būti ne mažiau kaip 6 g arba 100 kcal ne mažiau kaip 3 g skaidulinių medžiagų). |
6.2.5.3. |
Perdirbto produkto biologinė vertė |
Padidintas vitaminų kiekis įtraukiant į perdirbto produkto receptūrą šiuo požiūriu vertingus vaisius ir daržoves. |
6.2.5.4. |
Druskos naudojimas |
Sumažintas druskos kiekis (100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,12 g natrio arba atitinkamai druskos). |
6.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
6.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
6.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
6.3.3. |
Augalinių atliekų naudojimas |
Perdirbimo atliekos (luobelė, sėklos ir pan.) perdirbamos naudojant neatliekines technologijas, panaudojamos gyvulių pašarui arba kompostuojamos. |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos
priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ VIŠTŲ DEDEKLIŲ KIAUŠINIŲ SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų vištų dedeklių kiaušinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems vištas dedekles (toliau – vištos) ir tiekiantiems rinkai vištų kiaušinius (toliau – kiaušiniai) Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
II SKYRIUS
VIŠTŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
3. Bendrieji vištų laikymo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Lesalų žaliavų kilmė |
Lesalų gamybai ne mažiau kaip 70 proc. žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.3. |
Lesalų sandėliavimas |
Lesalai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių lesalų, atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. Visi subjektai, užsiimantys lesalų ūkio veikla, turi tvarkyti lesalų pirkimo/pardavimo apskaitą, kurioje nurodyti duomenys, užtikrinantys lesalų atsekamumą. |
3.4. |
Įrenginių priežiūra |
Jeigu lesalai gaminami tais pačiais įrenginiais kaip ir įprastiniai, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant lesalų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuoju būdu arba bent vienu ciklu šios specifikacijos reikalavimus atitinkamiems lesalams skirtos žaliavos. Esant būtinumui, įrenginius plauti ir dezinfekuoti leidžiama priede išvardytomis medžiagomis. |
3.5. |
Kiaušinių atsekamumas |
Turi būti užtikrintas atsekamumas viso kiaušinių gamybos proceso metu. Paukščių auginimo ir laikymo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi mažiausiai 3 metus. |
3.6. |
Tiekimas rinkai |
Kaip Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus kiaušinius galima tiekti rinkai, jei višta pagal šios specifikacijos reikalavimus buvo laikoma ne mažiau kaip 3 savaites. Kiaušiniai pagal bendruosius reikalavimus (2008 m. birželio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų (OL 2008 L 163, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 (OL 2013 L 158, p. 74) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 589/2008) surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 6 dienas nuo padėjimo dienos. Iš lizdų kiaušiniai turi būti surenkami bent 2 kartus per dieną. |
3.7. |
Plovimas, dezinfekavimas ir dezinsekavimas |
Patalpoms, aptvarams, inventoriui ar indams valyti ir dezinfekuoti, vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos priede išvardytos medžiagos. |
3.8. |
Gyvūnų gerovė |
Kraikas paukštidėje turi būti sausas, purus ir be plutos. Paukštidė turi būti ventiliuojama. Natūralus apšvietimas turi būti derinamas su dirbtiniu apšvietimu taip, kad dėsliosioms vištoms šviesos trukmė sudarytų ne mažiau kaip 16 valandų per parą, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu. |
3.9. |
Vištų laikymas |
Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą auginamos vištos ir jų kiaušiniai turi būti atskirti vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu auginamų vištų ir jų kiaušinių. Tame pačiame ūkyje negali būti laikomos pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą ir įprastinės gamybos būdu auginamos vištos dedeklės, išskyrus atvejus, kai, suderinus su sertifikuojančia įstaiga, jos auginamos ūkyje, kuris yra skirtas mokslo ir mokymo įstaigai žemės ūkio tyrimams ar mokymui atlikti. Laikant vištas tvarte, turi būti sudarytos sąlygos joms pasikapstyti smėlyje ir palesti žvyro. |
3.10. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.11. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą arba organizuoti papildomus tyrimus. |
3.11. |
Lesalų gamyba |
Ne mažiau kaip 70 proc. lesalams skirtų grūdų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta NKP, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu užauginta ar ekologinė produkcija. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
4. Specialieji vištų laikymo reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Ūkininkavimo būdai |
Vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 1 punkte apibrėžtomis sąlygomis. Žiemos metu arba jei taikomi kiti laisvo paukščių laikymo, įskaitant veterinarinius, apribojimai, vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 2 punkte apibrėžtomis sąlygomis. |
4.1.2. |
Vištų gydymas veterinariniais vaistais |
Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą. Po vištų gydymo veterinariniais vaistais išlauka turi būti dvigubai ilgesnė (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) už nustatytąją tam preparatui. |
4.1.3. |
Lesalų žaliavų apdorojimas |
Draudžiama lesalų žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės detoksikuojančius preparatus. |
4.1.4. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Gaminant lesalus ir jų priedus draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba turinčias genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
4.1.5. |
Lesalų priedų naudojimas |
Lesalų gamybai galima naudoti tik palankiai veikiančius sveikų paukščių produktyvumą ar aplinką lesalų priedus: vitaminus, mikroelementus, aminorūgštis, fermentus, probiotikus, prebiotikus, fitabiotikus. Paukščių sveikatai apsaugoti ir ligų prevencijai gali būti naudojami kokcidiostatai. Lesalai turi būti paruošti be augimą ir raumeningumo didinimą skatinančių priedų (hormonų, betaantagonistų ir kt.). |
4.1.6. |
Vaistinių lesalų naudojimas |
Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gydytojo receptą. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Lesalų sudėtis |
Lesale turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Vištų lesalas pasirinktinai praturtinamas bent vienu iš komponentų: selenu, jodu, chromu pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2003 L 268, p. 29), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2015/2294 (OL 2015 L 324, p. 3), reikalavimus, vitaminu E, rapsų aliejumi, šaltalankių išspaudomis arba vaistiniais augalais, linų sėmenimis, kukurūzų gliutenu, liucernos žolės miltais, spirulina arba jūros dumbliais pagal paukščių auginimo ir lesinimo rekomendacijas. Draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną, pieno miltelius, nugriebtą pieną, nugriebto pieno miltelius, pasukas, pasukų miltelius, išrūgas, išrūgų miltelius, pieno baltymų koncentratą, kazeiną, kazeinatus ir laktozę, kiaušinius ir jų gaminius. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc. |
4.2.2.
|
Baltymo kokybė ir trynio spalva |
Kiaušinių kokybės įvertinimas Hafo vienetais turi būti ne žemesnis kaip 75. Trynio spalvos intensyvumas turi būti nuo 5 iki 11 padalos DSM spalvų paletėje. |
4.2.3. |
Tinkamumo vartoti terminas |
Ant pakuotės nurodomas tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 23 dienos po kiaušinių padėjimo. |
4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS |
||
4.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2. |
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduodami perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. |
______________
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų vištų dedeklių kiaušinių specifikacijos
priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
15. kitas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1842 (OL 2016 L289, p. 19), VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.
_____________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ CUKRINĖS KONDITERIJOS IR ŠOKOLADO GAMINIŲ SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių specifikacijos (toliau – specifikacija) reikalavimai taikomi ūkiams ir įmonėms, gaminantiems cukrinės konditerijos ir (arba) šokolado gaminius, gaminamus panaudojant pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintus vaisius, uogas, daržoves, medų ar jų produktus (toliau – produktai), sertifikuotus Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
II SKYRIUS
CUKRINĖS KONDITERIJOS IR ŠOKOLADO GAMINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI
3. Bendrieji produktų gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Žaliavos naudojimas |
Produktų gamyboje naudojamos sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, uogos, vaisiai ir daržovės ir tai turi būti įrodyta dokumentais. Šokolade kakavos sviestas negali būti pakeistas kitais augaliniais riebalais. Produktų gamyboje draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą (pagal Taisykles ir / arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles) ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. |
3.3. |
Gamybos vieta |
Visi produktų gamybos etapai, išskyrus šokoladą, turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.4. |
Atsekamumas |
Turi būti užtikrintas produktų atsekamumas visuose gamybos etapuose. |
3.5. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu NKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti NKP, įrenginius reikia išplauti 4.1.3 papunktyje nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu NKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip NKP. |
3.6. |
Produktų sandėliavimas |
NKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita. |
3.7. |
Produktų tiekimas rinkai |
Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. |
3.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
4. Specialieji produktų gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Gamybai naudojamos žaliavos ir maisto priedai |
Produktai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Nepažeidžiant 3.2 papunkčio reikalavimų, gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės kilmės žaliavos, išskyrus atvejus, kai jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos). Jei naudojami maisto priedai, jie turi būti tik natūralios kilmės ir tai pagrindžiama dokumentais. |
4.1.2. |
Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas |
Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
4.1.3. |
Įrenginių valymas |
Patalpoms, įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Produktų tinkamumo vartoti terminas |
Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 karto trumpesnis nei įprastiniu gamybos būdu pagamintų panašių produktų. |
4.2.2. |
Gamybos procesų parinkimas |
Produktams gaminti leidžiama naudoti mechaninius, fizikinius ir biocheminius procesus. Draudžiama perdirbtą produktą ar pusgaminius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus, pvz. sulfitavimą. |
4.2.3. |
Sumažinta energinė vertė ir/ar padidintas biologiškai vertingų medžiagų kiekis |
NKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai), palyginti su įprastiniais produktais, ir būtina pateikti tai įrodančius dokumentus: |
4.2.3.1. |
Medaus naudojimas |
Produktų gamyboje naudojama ne mažiau kaip 5 proc. pagal Taisykles sertifikuoto pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminto arba ekologiško medaus, skaičiuojant nuo produktų masės. |
4.2.3.2. |
Aromatinių augalų ir jų perdirbimo produktų naudojimas |
Aromatui suteikti naudojami aromatą suteikiantys augalai (džiovinti ar kitaip perdirbti) ar jų perdirbimo produktai. Aromatą suteikiančių augalų auginimas, jų apdorojimas bei perdirbimas turi būti atliekami pagal Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje išdėstytus arba ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. |
4.2.3.3. |
Produkto biologinė vertė |
Produktų gamyboje naudojami vaisiai ir daržovės bei aromatą suteikiantys augalai (pvz., aktinidijos, šaltalankiai, braškės, juodieji serbentai, moliūgai ir pan.) ar jų perdirbimo produktai. |
4.2.3.4. |
Įdarų gamyba |
Įdarai gaminami liofilizuojant žaliavas, tuo išsaugant natūralumą, biologiškai aktyvias medžiagas bei specifinę tekstūrą. |
4.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
4.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2.
|
Atliekų tvarkymas |
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių specifikacijos
priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-74
redakcija)
PAGAL NACIONALINĘ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTOS GIROS SPECIFIKACIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos giros specifikacijos (toliau – specifikacija) reikalavimai taikomi įmonėms ir ūkiams, gaminantiems bei realizuojantiems girą Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka, bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.
II SKYRIUS
GIROS GAMYBOS REIKALAVIMAI
3. Bendrieji giros gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
3.1. |
Žinios apie Taisykles |
Darbuotojai, tiesiogiai susiję su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (toliau – NKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. |
3.2. |
Žaliavų naudojimas |
Gira gaminama pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Jos gamyboje naudojamos tik vietinės kilmės žaliavos. Ne vietinės kilmės žaliavos, neviršijant 10 proc., gali būti naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. Nuo 2018 m. sausio 1 d. giros gamyboje turi būti naudojami pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti, perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu pagaminti arba ekologiški ruginės duonos džiūvėsiai. |
3.3. |
Gamybos vieta |
Visi giros gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. |
3.4. |
Atsekamumas |
Turi būti užtikrintas produkto atsekamumas visuose gamybos etapuose ir tai įrodoma dokumentais. |
3.5. |
Įrenginių paruošimas |
Jeigu pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminta gira yra gaminama tais pačiais įrenginiais, kaip įprasta gira, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintą girą, įrenginius reikia išplauti 4.1.6 papunktyje nurodytu būdu. |
3.6. |
Laikymo sąlygos |
Gira turi būti laikoma atskirai nuo įprastinių produktų, atskiroje patalpoje arba jos sektoriuje. |
3.7. |
Tiekimas rinkai |
Gira išpilstoma ir tiekiama rinkai tik stiklinėje ir (arba) metalinėje taroje, uždarose fasuotėse. |
3.8. |
Vidaus auditas |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi ir tai įrodoma dokumentais. |
3.9. |
Privalomųjų reikalavimų laikymasis |
Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga turi kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
4. Specialieji giros gamybos reikalavimai:
Nr. |
Kontroliuojamieji kriterijai |
Įvykdymo reikalavimai |
4.1. |
NATŪRALUMAS |
|
4.1.1. |
Reikalavimai žaliavoms |
Giros gamybai naudojamo geriamojo vandens bendrasis šarmingumas turi būti ne didesnis kaip 1 mmol/l. Naudojami tik iš ruginės duonos pagaminti arba išskirtinai giros gamybai skirti ruginės duonos džiūvėsiai, jie arba jų dalis negali būti pakeista grūdinių produktų ekstraktu arba giros misos koncentratu. Naudojamas cukrus arba cukraus sirupas negali būti keičiamas gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupais. Naudojama citrinų rūgštis negali būti pakeista jokia kita rūgštimi. Naudojamos Saccharomyces pastorianus ssp. carlsbergensis ar Saccharomyces cerevisiae mielės. Ruginės duonos, iš kurios gaminami ruginės duonos džiūvėsiai, gamybai turi būti naudojamas natūralus raugas, draudžiama naudoti mieles. |
4.1.2. |
Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir maisto fermentų naudojimas |
Draudžiama naudoti stabilizatorius, kvapiąsias medžiagas, maisto fermentus ir maisto priedus, išskyrus rūgštingumui reguliuoti naudojamą citrinų rūgštį. |
4.1.3. |
Genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimas |
Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas žaliavas arba tas, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. |
4.1.4. |
Technologijos proceso išskirtinumas |
Ištrauka giros misai gaminama užplikant ruginės duonos džiūvėsius 80-100 °C temperatūros vandeniu. Ištraukos gaminimas turi trukti ne trumpiau kaip 10 valandų. Giros misa turi būti verdama ne trumpiau kaip 1 valandą. Surauginta gira prieš mielių atskyrimą ne trumpiau kaip 12 val. išlaikoma ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje. |
4.1.5 |
Skonis ir kvapas |
Siekiant girai suteikti išskirtinį skonį ir kvapą jos gamyboje gali būti naudojama rauginta sula, raugintų agurkų, burokėlių, kopūstų, obuolių sūrymas, juodųjų serbentų lapai, agrastai, avižos, braškės, rabarbarai, burokėliai, česnakai arba lauro lapai. |
4.1.6. |
Patalpų ir įrenginių plovimas |
Patalpos ir įrenginiai plaunami karštu vandeniu ar garais. Esant būtinumui, leidžiama naudoti kitas specifikacijos priede nurodytas medžiagas. |
4.2. |
MAISTINGUMAS |
|
4.2.1. |
Gamybos procesų parinkimas |
Giros gamybos procese leidžiama naudoti tik mechaninį skaidrinimą. |
4.2.2. |
Ruginės duonos džiūvėsių naudojimas |
Giros gamybai naudojama ne mažiau kaip 2,4 proc. ruginės duonos džiūvėsių, kurie turi būti pagaminti iš skrudinto rugių salyklo ir ruginių miltų arba ruginės duonos. |
4.2.3. |
Jusliniai, fizikiniai ir cheminiai rodikliai |
Gira turi atitikti šiuos rodiklius, lyginant su įprasta gira, būtina pateikti tai įrodančius dokumentus: |
4.2.3.1. |
Jusliniai rodikliai |
Jaučiamas stipriai išreikštas ruginės duonos arba 4.1.5 papunktyje nurodytų sudėtinių dalių kvapas. |
4.2.3.2. |
Tirpių sausųjų medžiagų kiekis, masės procentais |
Ne mažiau kaip 4 proc. ir ne daugiau kaip 8 proc. tirpių sausųjų medžiagų. |
4.2.3.3. |
Alkoholio koncentracija, tūrio procentais |
Ne daugiau kaip 0,8 proc. etilo alkoholio. |
4.2.4. |
Ženklinimas
|
Gira ženklinama pagal Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 „Dėl Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“, Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. |
4.3. |
APLINKOS TAUSOJIMAS |
|
4.3.1. |
Ūkio/įmonės teritorijos tvarkingumas |
Teritorija turi būti švari, sutvarkyta. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. |
4.3.2. |
Atliekų tvarkymas
|
Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai, brokuotos skardinės, stiklo duženos, pakavimo kartono atliekos ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perdirbamos ar sunaikinamos ir tai įrodoma dokumentais. |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos giros specifikacijos
priedas
MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS
Valant ir dezinfekuojant patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:
8. biocidus, kurių veikliosios medžiagos yra natrio hipochloritas, chloro dioksidas, peroksiacto rūgštis, vandenilio peroksidas, etanolis, propan-1-olis;
9. nejonines paviršių aktyviąsias medžiagas (PAM), kurių veiklioji medžiaga yra riebalų alkoholio alkoksilatas.
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-210, 2011-03-18, Žin., 2011, Nr. 35-1659 (2011-03-24), i. k. 1112330ISAK003D-210
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-714, 2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5587 (2011-09-30), i. k. 1112330ISAK003D-714
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-84, 2012-02-09, Žin., 2012, Nr. 21-971 (2012-02-15), i. k. 1122330ISAK0003D-84
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-371, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 54-2711 (2013-05-25), i. k. 1132330ISAK003D-371
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-204, 2014-04-09, paskelbta TAR 2014-04-10, i. k. 2014-04291
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-168, 2015-03-13, paskelbta TAR 2015-03-17, i. k. 2015-03912
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-696, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13929
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-74, 2017-02-01, paskelbta TAR 2017-02-02, i. k. 2017-01945
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 „Dėl pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų specifikacijų patvirtinimo“ pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-482, 2017-07-21, paskelbta TAR 2017-07-21, i. k. 2017-12524
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 „Dėl pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų specifikacijų patvirtinimo“ pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-202, 2018-04-05, paskelbta TAR 2018-04-05, i. k. 2018-05438
Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 „Dėl pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų specifikacijų patvirtinimo“ pakeitimo