Suvestinė redakcija nuo 2020-10-09 iki 2021-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 121-6177, i. k. 1101100NUTA00001429
Nauja redakcija nuo 2020-10-09:
Nr. 1083, 2020-10-07, paskelbta TAR 2020-10-08, i. k. 2020-21008
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PANEVĖŽIO KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO, SAVININKĖS TEISIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO IR BUVEINĖS ADRESO NUSTATYMO
2010 m. spalio 6 d. Nr. 1429
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Panevėžio kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1429
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1083
redakcija)
PANEVĖŽIO KOLEGIJOS STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Panevėžio kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos pavadinimas – Panevėžio kolegija.
2. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (kiek tai nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai).
3. Kolegija yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams bei juridinio asmens dalyviams.
5. Kolegijos vieši pranešimai, dokumentai ir kita informacija visuomenei skelbiami Kolegijos interneto svetainėje.
II SKYRIUS
VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
7. Kolegijos veiklos tikslai:
7.1. organizuoti ir vykdyti studijas, grindžiamas profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu, teikti aukštąjį koleginį išsilavinimą;
7.2. taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą;
7.3. sudaryti sąlygas asmeniui mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;
8. Kolegijos uždaviniai:
8.1. sudaryti sąlygas kokybės standartus atitinkančioms studijoms, orientuotoms į studentą bei profesinės karjeros galimybes;
8.3. plėtoti tarptautiškumą vystant dalykinius ryšius su partneriais ir siekiant atitikti tarptautinius studijų kokybės standartus;
8.5. plėtoti socialinių partnerių tinklą, siekiant užtikrinti mokslo ir studijų vienovę per glaudų ryšį su praktika;
8.6. ugdyti asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti profesinėje erdvėje;
8.7. dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno, regionų plėtros projektuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus bei konsultacinėje veikloje;
9. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
10. Kitos veiklos, kurių gali imtis Kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
10.19. kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla, kodas – 79;
10.20. fotokopijavimo, dokumentų rengimo ir kita specializuota įstaigai būdingų paslaugų veikla, kodas – 82.19;
III SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
12. Kolegijoje mokslo ir (arba) meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
13. Kolegijoje atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra savarankiškai arba sudarius sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis.
14. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal koleginių studijų programas, skirtas įgyti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį; gali būti vykdomos atskirų studijų modulių (dalykų) studijos, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos.
15. Kolegijoje gali būti vykdomos profesinės studijos, jungtinės studijų programos kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis, trumposios studijos.
16. Asmenys Kolegijoje gali studijuoti valstybės finansuojamose vietose ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti studijuojančio asmens darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
17. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
18. Studijų organizavimo tvarką nustato Kolegijos studijų reglamentas, kurį tvirtina Akademinė taryba.
19. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei Kolegija sudaro praktinio mokymo sutartį. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga Kolegija.
20. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
21. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija bei išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis – neatskiriama profesinio bakalauro diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
22. Asmenims, baigusiems jungtines studijų programas, suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).
23. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas studijų pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.
25. Kolegijoje įskaitomi dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo (universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje, studijų pagal kitą Kolegijos studijų programą ir studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši aukštoji mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Dalinių studijų Kolegijoje rezultatai įskaitomi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
26. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais galimas studijų programos ar jos dalies dėstymas kitomis kalbomis.
27. Asmenys gali kreiptis į Kolegiją dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
28. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Kolegijoje, pripažinimą, kaip studijų programos dalį, atlieka Kolegija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
30. Kolegija atsako už mokslo ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą. Kolegija vykdo tik akredituotas studijų programas.
31. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Akademinės tarybos patvirtintą Kolegijos vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, Akademinės tarybos atliekamą atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų bei Kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybės ir lygio, vadovaujantis teisės aktais, vertinimą, išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
33. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus supažindina akademinę bendruomenę ir Kolegijos interneto svetainėje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo(meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus. Taip pat viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
V SKYRIUS
KOLEGIJOS VALDYMo organai ir JŲ kompetencija, SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
34. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegija turi kolegialius valdymo organus – tarybą (toliau – Taryba), Akademinę tarybą, vienasmenį valdymo organą – direktorių (toliau – direktorius).
35. Taryba yra Kolegijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius. Taryba atlieka šias funkcijas:
35.1. suderinusi su Akademine taryba, teikia Vyriausybei tvirtinti Kolegijos statuto (toliau – Statutas) pakeitimus;
35.2. įvertinusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama Kolegijos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
35.3. įvertinusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
35.4. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
35.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Panevėžio kolegijos direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
35.7. svarsto ir tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
35.8. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
35.9. suderinusi su Akademine taryba, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei;
35.10. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato Kolegijos bendruomenei;
36. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
36.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
36.2. kiti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia keturis narius, priklausančius Kolegijos personalui;
36.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami trys nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams. Šie trys nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, renka ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
37. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
38. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, Kolegijos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs direktoriui bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Kolegija visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti Akademinės tarybos narys.
39. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
40. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai, viešai perskaito ir pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. Tarybos nario pasirašytą įsipareigojimą priima Akademinės tarybos pirmininkas.
41. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
42. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje.
44. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 40 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį Panevėžio kolegijos tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų pasibaigimo tvarkos apraše, kurį tvirtina Akademinė taryba, numatyta tvarka.
45. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko iki kadencijos pabaigos, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Tarybos narys ta pačia tvarka, kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 40 punkte nurodytą įsipareigojimą.
46. Tarybos nariams už veiklą, einant Tarybos nario pareigas, gali būti atlyginama iš Kolegijos lėšų, skiriant Akademinės tarybos patvirtinto dydžio išmoką ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus pagal Akademinės tarybos nustatytą tvarką.
48. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
48.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus bei Kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
48.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
48.5. direktoriaus iniciatyva arba kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių, šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas Kolegijos interneto svetainėje ir kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;
48.8. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama Kolegijos misija ir vizija ir teikia dėl jo nuomonę Tarybai;
48.9. svarsto direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę Tarybai;
48.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
48.13. tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
49. Akademinės tarybos nariais gali būti akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Akademinė taryba sudaroma 5 metams iš 19 narių:
49.1. 10 Kolegijos akademinės bendruomenės narių, išrinktų Kolegijos akademinių padalinių akademinių bendruomenių (išskyrus studentus) susirinkimuose proporcingai vykdomų studijų programų skaičiui;
49.2. 4 Kolegijos akademinių padalinių akademinių bendruomenių (išskyrus studentus) susirinkimuose išrinkti nariai, einantys docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Šie nariai gali būti kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai;
49.3. 4 studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo paskirti studentų atstovai;
50. Apie Kolegijos akademinio padalinio akademinės bendruomenės susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę informuoja akademinio padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki akademinio padalinio akademinės bendruomenės susirinkimo pradžios. Apie pakartotinį susirinkimą informuojama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki susirinkimo pradžios.
51. Apie į Akademinę tarybą išrinktus narius akademinio padalinio vadovas ar kitas
įgaliotas asmuo informuoja direktorių. Akademinės tarybos sudėtis tvirtinama direktoriaus įsakymu.
52. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas.
53. Pirmąjį Akademinės tarybos posėdį kviečia direktorius, o jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių Akademinės tarybos narys.
54. Akademinei tarybai vadovauja Akademinės tarybos pirmininkas. Kai Akademinės tarybos pirmininko nėra, jai vadovauja pirmininko pavaduotojas. Akademinės tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos pirmininku negali būti direktorius.
55. Akademinė taryba savo nutarimus ir patvirtintus dokumentus skelbia Kolegijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimų priėmimo. Kartą per metus, ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, Akademinė taryba Kolegijos interneto svetainėje pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
56. Akademinės tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šiais atvejais:
56.1. Akademinės tarybos nariui pateikus rašytinį prašymą Akademinės tarybos pirmininkui arba kitam įgaliotam asmeniui;
56.2. pasibaigus Akademinės tarybos nario darbo sutarčiai su Kolegija, išskyrus tuos atvejus, kai narys yra kitos mokslo ir studijų institucijos darbuotojas ir buvo renkamas kaip einantis docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas;
57. Akademinės tarybos nariui mirus ar studentui – Akademinės tarybos nariui – nutraukus arba baigus studijas, jo narystė Akademinėje taryboje pasibaigia.
58. Kai Akademinės tarybos nario įgaliojimai pasibaigia Statuto 56–57 punktuose nurodytais pagrindais, Akademinės tarybos sudėtis papildoma nauju nariu, kurį išrenka (paskiria) keičiamą narį išrinkęs (paskyręs) subjektas, vadovaujantis Akademinės tarybos patvirtintame Akademinės tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų pasibaigimo tvarkos apraše nurodyta Akademinės tarybos sudarymo tvarka. Naujas Akademinės tarybos narys išrenkamas (paskiriamas) likusiam Akademinės tarybos kadencijos laikui.
59. Direktorius yra vienasmenis valdymo organas, veikia Kolegijos vardu ir jai atstovauja. Direktorius atlieka šias funkcijas:
59.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Kolegijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
59.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
59.7. teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos vykdymo ataskaitą;
59.8. teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas;
59.10. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
59.11. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
61. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių.
62. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio ir vadybinio darbo patirtį.
63. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
64. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
65. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečiųjų Tarybos narių balsų dauguma.
66. Studentų atstovai deleguojami į Kolegijos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Jeigu studentų atstovybės nėra, – studentų atstovus deleguoja visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
VI SKYRIUS
AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
67. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
68. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti: minties, išraiškos laisvę; mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus; apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (meno) rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.
69. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama: kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse, bei lygios teisės dalyvauti konkursuose; nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.
70. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį, atsižvelgdama į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas, parengia ir tvirtina Akademinė taryba bei Etikos kodeksu, kurį tvirtina visuotinis Kolegijos darbuotojų susirinkimas.
71. Kolegijos studentas yra asmuo, studijuojantis Kolegijoje pagal studijų programą. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Jo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
72. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi, kurios standartines sąlygas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) pasiūlymus.
73. Studentai turi teisę:
73.2. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
73.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
73.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
73.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje rezultatai;
73.11. išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;
73.17. neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ši tvarka nustatoma išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus, jeigu studentų atstovybės nėra, – siūlymus gali teikti visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
74. Studentai privalo:
75. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, suderinusi su studentų atstovybe.
76. Kolegijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybės nariais gali būti Kolegijos studentai. Studentų atstovybės valdymo organų narius – studentus – renka visuotinis studentų atstovybės narių susirinkimas (konferencija), remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų atstovybės narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
77. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir pareikalauti dar kartą apsvarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus. Dėl pakartotinio Kolegijos valdymo organų priimtų sprendimų svarstymo studentų atstovybė kreipiasi raštu į atitinkamą valdymo organą, o šis įvertina kreipimąsi ir raštu motyvuotai informuoja studentų atstovybę per 15 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo. Jeigu pateikta informacija netenkina, ginčas nagrinėjamas Kolegijos ginčų nagrinėjimo komisijoje.
78. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito už skirtas lėšas direktoriui.
79. Kolegijos klausytojas yra asmuo, besimokantis Kolegijoje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų modulius (dalykus).
81. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
82. Kolegijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
82.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
82.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
83. Dėstytojai per 5 (penkerių) metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 (penkeri) metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti, mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
84. Kolegijos personalas privalo:
85. Kolegijos personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo pateikti studentams naujausią informaciją, objektyviai vertinti studentų pasiekimus.
86. Kolegija turi administraciją, būtiną Kolegijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Kolegijos darbuotojai, išskyrus Kolegijos akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, darbuotojus, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų Kolegijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kolegijos darbuotojų skaičių, pareigas ir funkcijas nustato direktorius. Kolegijos akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra.
88. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas ar meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
89. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas ar meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
90. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
91. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kitiems), gali padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
92. Kvalifikacinius dėstytojų ir (ar) mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
93. Daugiau kaip pusė Kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
94. Kolegijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
95. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Kolegijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesorius emeritas turi teisę naudotis Kolegijos informacine sistema (biblioteka, el. paštu), jam sudaromos sąlygos dalyvauti Kolegijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo Kolegijos finansinės veiklos rezultatų.
96. Kolegijoje dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su Kolegija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su Kolegijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos Kolegijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje, – ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur, Akademinės tarybos sprendimu gali būti suteikiamas asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas, jeigu tam pritaria Akademinė taryba, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.
97. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus bei dėstytojus ir mokslo darbuotojus, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatyme nurodytais priėmimo į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas principais, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
98. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą turi būti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse ir šalies, o jeigu tikslinga, – ir tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams ar dėstytojams ir mokslo darbuotojams, su kuriais sudaryta neterminuota darbo sutartis arba kai Kolegija panaikina pareigybę, viešo konkurso pareigoms eiti tvarka netaikoma.
99. Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas vertina Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir priėmimo komisija, sudaroma Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir priėmimo komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys; taip pat turi būti ne mažiau kaip 1 studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
100. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Laikotarpis, kuriam asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
101. Kolegijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
102. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Mokslo ir studijų įstatyme numatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.
VII SKYRIUS
STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
104. Į koleginių studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Studentų priėmimo į Panevėžio kolegiją taisyklėse, kurias tvirtina direktorius, nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į Kolegiją gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios.
105. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą kiekvienais metais nustato Kolegija ir, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Priėmimo į Kolegiją reikalavimai netaikomi Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus Kolegija skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į Kolegiją pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą Kolegija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
106. Studentai pagal pasirinktą studijų programą priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Kolegijos galimybes užtikrinti studijų kokybę.
107. Studijuojantieji valstybės nefinansuojamose studijų vietose moka studijų kainą, kurią nustato Akademinė taryba. Studijų kaina nurodoma Studentų priėmimo į Panevėžio kolegiją taisyklėse.
108. Asmuo, kurio studijos valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. Valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo gali keisti studijų programą ar jos formą Kolegijos studijų reglamento nustatyta tvarka.
109. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti nustatytą studijų kainą, o į valstybės finansuojamą vietą perkeliamas geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais principais bei Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau studijų modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų.
110. Į trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
111. Studentui, kurio trumposios pakopos, pirmosios pakopos studijos yra valstybės finansuojamos, po Akademinės tarybos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus.
112. Geriausiais rezultatais valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų metus baigusiems asmenims gali būti kompensuojama studijų kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
113. Studentai turi teisę į akademines atostogas. Akademinės atostogos suteikiamos akademinio padalinio vadovo potvarkiu, atsižvelgiant į motyvuotą asmens rašytinį prašymą. Akademinės atostogos suteikiamos Statuto 73.11 papunktyje nurodytais pagrindais.
114. Studijos gali būti nutraukiamos ir studentas išbraukiamas iš Kolegijos studentų sąrašų direktoriaus įsakymu Kolegijos akademinio padalinio vadovo teikimu, jeigu studentas:
114.1. šiurkščiai pažeidžia Statute, Akademinės etikos kodekse ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklėse numatytus reikalavimus;
114.5. negali tęsti studijų dėl objektyvių priežasčių (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, ligos ir kita);
114.6. pateikė tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis, informaciją ar dokumentus, dėl ko studijų sutartis negalėjo būti sudaryta, vykdoma ar įvykdyta;
115. Nutraukus studijas, jas galima atnaujinti Kolegijos studijų reglamento nustatyta tvarka. Asmuo, pašalintas iš Kolegijos už šiurkščius Statuto, Akademinės etikos kodekso ar Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, studijas gali atnaujinti ne anksčiau kaip praėjus 1 (vieniems) metams po pašalinimo dienos.
VIII SKYRIUS
GINČŲ TARP STUDENTŲ BEI ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJOS SUDARYMAS, GINČŲ NAGRINĖJIMAS
116. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
117. Ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla tarp studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų, sprendžia Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), kuri sudaroma 2 metams direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 6 asmenys: 3 Kolegijos administracijos ir 3 studentų atstovybės (o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti studentai. Vienas iš Komisijos narių direktoriaus įsakymu skiriamas Komisijos pirmininku. Komisijos darbo reglamentą tvirtina direktorius.
118. Į Komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti direktoriaus ar jo įgalioto asmens atsakymu į prašymą, skundą ar pranešimą arba negauna atsakymo per 15 kalendorinių dienų.
119. Komisija klausimus svarsto kolegialiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes bei informaciją, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
IX SKYRIUS
KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, KOLEGIJOS TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
121. Kolegija, valdydama, naudodama turtą ir juo disponuodama, vadovaujasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
122. Kolegija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti Kolegijai patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Kolegijos tarybos nuomonę.
123. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja Mokslo ir studijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
124. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
124.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
124.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Statuto 124.2–124.4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
124.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
125. Kolegijos lėšas sudaro:
125.5. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
125.6. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
126. Kolegijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą nustato teisės aktai.
127. Kolegija kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai paskelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
X SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
130. Kolegijos filialas ir atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir atstovybė veikia pagal Tarybos, įvertinant Akademinės tarybos siūlymus, patvirtintus nuostatus. Filialas ir atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo ir atstovybės prievoles, ir filialas ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
131. Sprendimą dėl filialo ir atstovybės steigimo ir (ar) veiklos nutraukimo priima Taryba direktoriaus teikimu, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus.
XI SKYRIUS
STATUTO KEITIMAS
133. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Taryba, Akademinė taryba, direktorius.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
135. Kolegija gali būti reorganizuojama ar likviduojama Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
136. Planus dėl Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo tvirtina Taryba, suderinusi su Akademine taryba, ir teikia juos Vyriausybei.
137. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo priima Vyriausybė Tarybos teikimu arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos nuomonę arba Kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 857, 2012-07-11, Žin., 2012, Nr. 83-4380 (2012-07-14), i. k. 1121100NUTA00000857
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 1429 "Dėl Panevėžio kolegijos pertvarkymo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1083, 2020-10-07, paskelbta TAR 2020-10-08, i. k. 2020-21008
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 1429 „Dėl Panevėžio kolegijos pertvarkymo“ pakeitimo