Nutarimas netenka galios 2000-10-26:

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. VIII-2076, 2000-10-17, Žin., 2000, Nr. 89-2758 (2000-10-25), i. k. 1001010NUTAIII-2076

Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2000-10-25

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 6-117, i. k. 0981010NUTAVIII-603

TAR pastaba. Įsigaliojus (2000-09-01) įstatymui Nr. VIII-1586, Lietuvos teisės akademijos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII-603 „Dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 6-117), galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-603

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos teisės akademijos statutą (1 priedėlis).

2 straipsnis.

Per 2 mėnesius nuo Statuto įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka turi būti išrinktas Lietuvos teisės akademijos senatas ir suformuotos kitos Statute numatytos Akademijos valdymo institucijos.

3 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos teisės akademijai perduodamų naudotis pastatų sąrašą (2 priedėlis).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS

Lietuvos Respublikos Seimo

1998 m. sausio 8 d.

nutarimo Nr. VIII-603

1 priedėlis

LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS

S T A T U T A S

I. bendrOSIOS nuostatOS

1. Lietuvos teisės akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga. Jos buveinės adresas: Ateities g. 20, 2057 Vilnius.

2. Akademijos autonomija ir veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir šiuo statutu.

3. Akademija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

4. Akademija nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padalinių veiklą reglamentuoja nuostatai. Atskiri padaliniai Senato sprendimu gali turėti juridinio asmens teises.

5. Keisti Akademijos teritorijų ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Seimas, atsižvelgęs į Akademijos senato nuomonę.

6. Svarbiausi Akademijos tikslai:

1) rengti Lietuvos Respublikai kvalifikuotus teisės, valdymo, policijos, penitencinės veiklos bei kitus specialistus ir mokslininkus;

2) plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, būtiną studijų ir mokslo vienovei bei teisėtvarkos ir valdymo sistemų plėtotei;

3) kelti teisėsaugos ir valdymo institucijų, kurioms rengiami specialistai, darbuotojų kvalifikaciją;

4) plėtoti visuomenės teisinį švietimą, teikti konsultacijas gyventojams, teisėtvarkos, valdymo ir kitoms institucijoms;

5) skleisti humanistines idėjas, socialinių ir kitų mokslų žinias, puoselėti demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus.

7. Įgyvendindama savo tikslus, Akademija vadovaujasi šiais principais:

1) humanistinių ir tautinių vertybių, pilietiškumo, humanitarinės ir teisinės kultūros ugdymo;

2) studijų ir mokslo vienovės, akademinės laisvės;

3) atvirumo visuomenei;

4) visapusiško asmenybės ugdymo;

5) integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją.

8. Akademija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis institucijomis bei piliečiais studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat įstoti į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

II. AKADEMIJOS VALDYMAS

9. Pagrindinės Akademijos valdymo institucijos yra mokslininkų susirinkimas, Senatas, rektorius ir rektoratas. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos ir kompetencijos principais. Visi rinkimai vyksta slaptu balsavimu. Nutarimai priimami slaptu ar atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame statute nurodytus atvejus.

Mokslininkų susirinkimas

10. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius mokslo vardus turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Mokslininkų susirinkimas turi būti sušauktas pareikalavus 1/3 Akademijos mokslininkų, ne vėliau kaip per mėnesį po reikalavimo įteikimo. Susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Susirinkimui vadovauti išrenkami pirmininkas ir sekretorius. Mokslininkų susirinkimas:

1) renka Akademijos senatą;

2) siūlo Seimui keisti Akademijos statutą arba paveda Senatui dėl šio siūlymo priimti sprendimą;

3) svarsto kitus klausimus.

Senatas

11. Aukščiausioji Akademijos sprendžiančioji institucija yra Senatas. Senato nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams.

12. Senatą renka mokslininkų susirinkimas penkeriems metams.

13. Į Senatą renkami mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus turintys asmenys. Ne mažiau kaip 50 procentų Senato narių turi būti habilituoti daktarai arba profesoriai. Ne mažiau kaip 15 procentų Senato narių turi būti išrinkti iš kitų aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų, taip pat iš mokslininkų, dirbančių kitose institucijose. Į Senatą taip pat renkami studentų atstovybės nariai.

14. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Jie gali būti atšaukti 2/3 Senato narių balsų dauguma.

15. Senatas:

1) nustato Akademijos struktūrą;

2) priima norminius aktus, kurie reglamentuoja Akademijos ir jos padalinių veiklą;

3) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, svarsto ir priima nutarimus studijų, mokslo, finansų, socialiniais ir kitais klausimais;

4) iš profesorių ir docentų paprasta balsų dauguma renka Akademijos rektorių. Jei per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, surinkusių daugiausiai balsų per pirmąjį balsavimą. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo negali būti renkamas rektoriumi daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės. Akademijos rektorius, prorektoriai ir dekanai negali būti Senato pirmininku ir jo pavaduotoju;

5) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimų trukmė;

6) tvirtina fakultetų dekanus;

7) 2/3 balsų dauguma atšaukia rektorių, prorektorius, dekanus ir skelbia naujus rinkimus;

8) 2/3 balsų dauguma atšaukia rektoriaus, dekanų bei kitų padalinių vadovų įsakymus bei Akademijos valdymo institucijų, išskyrus mokslininkų susirinkimo, nutarimus;

9) tvirtina studijų planus bei mokymo programas;

10) pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą nustato darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus, nustato ir tvirtina etatų, tarp jų ir Policijos fakulteto policijos pareigūnų, sąrašus;

11) suteikia profesoriaus ir docento pedagoginius mokslo vardus;

12) teikia garbės vardus;

13) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina doktorantūros ir habilitacijos komitetus, priima sprendimus dėl šių komitetų nutarimų;

14) tvirtina konkurso tvarka penkeriems metams išrinktus katedrų vedėjus ir visus kitus pedagoginius ir mokslo darbuotojus;

15) sudaro komisijas ir išklauso jų ataskaitas;

16) tvirtina rektorato pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

17) pagal patvirtintą stipendijų fondą nustato studentų stipendijų dydį;

18) sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus.

16. Akademijos senato posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Senato nutarimai įsigalioja po to, kai juos paskelbia rektorius, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Rektorius Senato priimtą nutarimą ne vėliau kaip per mėnesį po įteikimo arba paskelbia, arba motyvuotai grąžina Senatui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Senato nutarimo rektorius negrąžina ir nepaskelbia, toks nutarimas įsigalioja po to, kai jį paskelbia Senato pirmininkas. Pakartotinai Senato apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip du trečdaliai Senato narių. Šiuo atveju rektoriui nepaskelbus Senato nutarimo, jį paskelbia Senato pirmininkas. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai.

17. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui narių arba rektoriui pasiūlius, šaukiamas neeilinis Senato posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.

Rektorius ir rektoratas

18. Rektorius:

1) vadovauja Akademijos veiklai, valdo jos turtą ir veikia jos vardu;

2) leidžia įsakymus, privalomus visiems Akademijos darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams;

3) skelbia konkursą pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms, sudaro su jais darbo sutartis;

4) įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus, tarp jų ir policijos pareigūnus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

5) priima ir šalina doktorantus, studentus, klausytojus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

6) koordinuoja Akademijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo bei kitomis įstaigomis, sudaro su jomis sutartis;

7) kasmet už Akademijos veiklą atsiskaito Senatui. Senatui nepatvirtinus Akademijos metinės veiklos ataskaitos, rektorius atsistatydina ir skelbiami nauji rektoriaus rinkimai;

8) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja.

19. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir studentų atstovybės deleguotas narys. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Akademijos padalinių darbą, teikia siūlymus Senatui, įgyvendina jo priimtus nutarimus.

III. FAKULTETAS

20. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Akademijos senato sprendimu fakultetas gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą. Fakultetas gali būti reorganizuojamas į institutą.

21. Fakulteto veiklai vadovauja:

1) fakulteto mokslininkų susirinkimas;

2) fakulteto taryba;

3) dekanas ir dekanatas.

22. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius mokslo vardus turintys fakulteto darbuotojai. Mokslininkų susirinkimas ketveriems metams renka fakulteto tarybą.

23. Fakulteto taryba yra aukščiausioji sprendžiančioji fakulteto institucija.

24. Fakulteto taryba:

1) renka tarybos pirmininką, dekaną ir prodekaną;

2) konkurso būdu penkeriems metams renka fakulteto pedagoginius ir mokslo darbuotojus ir teikia juos Senatui tvirtinti;

3) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus ir programas;

4) svarsto ir Senatui rekomenduoja suteikti profesoriaus ir docento pedagoginius mokslo vardus;

5) siūlo Senatui steigti ar panaikinti katedras, laboratorijas bei kitus padalinius;

6) renka konkurso ir kitas komisijas svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti;

7) išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, dekanas atsistatydina ir skelbiami nauji jo rinkimai;

8) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus;

9) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

25. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui tarybos narių arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.

26. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai skelbiami fakulteto dekano įsakymais.

27. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas.

28. Dekanas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato, rektorato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams;

3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl doktorantų, studentų ir klausytojų priėmimo bei pašalinimo;

4) kasmet už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai.

29. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir rektoriui, įgyvendina Senato, rektorato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus.

IV. POLICIJOS FAKULTETAS

30. Policijos fakultetas savo veiklą grindžia fakulteto nuostatais ir drausmės, kuria remiantis tvarkoma tarnyba policijoje, pagrindais.

31. Policijos fakulteto policijos pareigūnų laipsniai suteikiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

32. Į Policijos fakultetą studijuoti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, baigę vidurinį mokslą, pagal asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys policijos ir (ar) vidaus reikalų įstaigų pareigūno darbui.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, rektoriaus įsakymu Policijos fakulteto studentai ir policijos pareigūnai gali būti pasiųsti palaikyti viešąją tvarką.

34. Studentams, baigusiems pirmosios aukštojo mokslo pakopos įvadines studijas, suteikiama policininko kvalifikacija.

35. Studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, bet pageidaujantys ateityje tęsti studijas, gali būti siunčiami sutartyje nustatytą laiką dirbti policijos ir vidaus reikalų įstaigose. Po vienerių darbo jose metų jie gali stoti mokytis į atitinkamus Policijos fakulteto kursus dieniniame ar neakivaizdiniame skyriuose.

36. Dieninio skyriaus studentai aprūpinami uniforma, jiems mokama stipendija.

37. Į pirmąjį neakivaizdinių studijų kursą konkurso tvarka priimami policijos, vidaus reikalų įstaigų ir kitų operatyvinės veiklos subjektų darbuotojai, baigę vidurinį mokslą ir šių įstaigų pasiųsti mokytis.

38. Studijų Policijos fakultete laikas įskaitomas į tarnybos policijoje ir vidaus reikalų įstaigose laiką.

39. Policijos fakultete negali veikti politinės partijos ir politinės organizacijos.

40. Policijos fakulteto dieninio skyriaus studentai, pradėdami mokytis Lietuvos teisės akademijoje, duoda Senato patvirtintą priesaiką.

V. KATEDRA

41. Katedra – pagrindinis Akademijos padalinys.

42. Katedra:

1) organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, dirba metodinį, mokslinių tyrimų ir mokslo populiarinimo darbą;

2) rengia mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, metodinę medžiagą, teikia siūlymus dėl studijų plano;

3) siūlo fakulteto tarybai kandidatus pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms;

4) siūlo fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, taip pat kandidatus į katedros vedėjus;

5) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su studijų, mokslo, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis įstaigomis.

43. Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas, turintis mokslo laipsnį ir(arba) pedagoginį mokslo vardą. Tas pats asmuo paprastai negali būti renkamas katedros vedėju daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės. Katedros vedėjas kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.

VI. AKADEMIJOS PERSONALAS

44. Akademijos darbuotojai yra pedagoginis ir mokslo personalas bei kitas Akademijos veiklą užtikrinantis personalas.

45. Pedagoginiais ir mokslo darbuotojais skiriama bei mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai suteikiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Sėkmingai dirbančiam pedagoginį ir mokslinį darbą Akademijos darbuotojui Senato nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki pusės metų mokslinė stažuotė kvalifikacijai kelti (taip pat užsienyje), mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti.

47. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo rektoriaus įsakymu.

48. Akademijos darbuotojams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

49. Išėjusiems į pensiją pedagogams ir mokslininkams sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą naudojantis Akademijos baze.

50. Akademija turi teisę kviestis dirbti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigų pedagogus ir mokslininkus.

VII. STUDENTAI IR STUDIJOS

51. Akademijoje studijuoja studentai, magistrantai, doktorantai ir klausytojai.

52. Studentais ir klausytojais priimami asmenys, baigę vidurinį mokslą.

53. Akademijoje gali būti akademinės studijos, teikiančios akademinius kvalifikacinius laipsnius, ir taikomosios studijos, teikiančios profesinę kvalifikaciją.

54. Akademijoje studijos yra dviejų lygių:

1) pagrindinės studijos – jas baigusieji įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba specialisto profesinę kvalifikaciją. Baigusiesiems pagrindines akademines studijas ar taikomąsias studijas pripažįstamas aukštasis išsilavinimas;

2) magistrantūros studijos – jas baigusieji įgyja magistro kvalifikacinį laipsnį.

55. Priėmimo sąlygas, studijų formas, studijų lygius bei akademinius laipsnius nustato Senatas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais.

56. Akademijoje dėstoma valstybine kalba. Kai kurie studijų programų moduliai arba tarptautinių studijų programos Senato sprendimu gali būti dėstoma ir kitomis kalbomis.

57. Studentai turi teisę studijuoti pagal individualų planą, baigti studijas per trumpesnį laiką, pasirinkti kitų studijų programų modulius, įgyti gretutinę specialybę.

58. Studentų interesams atstovauja studentų atstovybė.

59. Studentų atstovybė rūpinasi studentų teisėmis ir pareigomis, padeda organizuoti studijų procesą, spręsti studentų socialinius klausimus. Studentų atstovybės deleguoti nariai dalyvauja su sprendžiamojo balso teise Senato, rektorato, fakultetų tarybų posėdžiuose.

60. Akademijos studentų atstovybės nariai renkami fakultetų atstovybių narių susirinkimuose, o fakultetų atstovybių nariai – fakultetų studentų susirinkimuose.

61. Studentų atstovybė vadovaujasi Senato patvirtintais nuostatais.

62. Dieninio skyriaus studentams pagal galimybes suteikiamas bendrabutis.

VIII. MOKSLAS IR LEIDYBA

63. Akademija vykdo fundamentinius ir taikomuosius teisės, valdymo, policijos veiklos ir kitų mokslo sričių bei praktikos ir aktualių teisėtvarkos problemų tyrimus, dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų bei valstybinių teisėtvarkos programų projektus, pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos įgyvendinant.

64. Kiekvienas pedagoginis ir mokslo darbuotojas privalo dirbti Akademijos ir katedrų planuose nustatytą mokslinio tyrimo darbą, kelti savo mokslinę kvalifikaciją ir profesinį lygį.

65. Akademijoje yra doktorantūra, steigiama ir veikianti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikiami mokslo laipsniai ir pedagoginiai mokslo vardai.

67. Akademija vykdo bendras mokslo programas kartu su šalies ir užsienio universitetais, kitomis mokslo ir studijų institucijomis.

68. Akademija turi leidybos teises, leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius.

IX. TURTAS IR LĖŠOS

69. Akademijos turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamas turtas. Šį turtą Akademija naudoja neatlygintinai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jį saugo ir gausina. Akademijos darbuotojai, doktorantai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių (nuostatų).

70. Akademijos lėšas sudaro valstybės biudžeto ir nebiudžetinės lėšos. Už valstybės biudžeto lėšų naudojimą Akademija atsiskaito Finansų ministerijai ir Akademijos senatui, o už nebiudžetines lėšas – Akademijos senatui.

71. Nebiudžetinės lėšos yra lėšos už atliktus darbus, paslaugas, parduotą produkciją, taip pat kitos lėšos ir vertybės, įgytos teisėtu būdu.

72. Biudžeto ir nebiudžetines lėšas Akademija planuoja ir naudoja pagal sąmatą, kurią tvirtina Senatas.

73. Visas turimas lėšas Akademija tvarko savarankiškai įstatymų nustatyta tvarka. Lėšas fakultetams ar kitiems padaliniams paskirsto bei perskirsto rektorius.

74. Akademija turi teisę iš nebiudžetinių lėšų sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami Senato nustatyta tvarka.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

75. Akademija turi savo vėliavą, emblemą bei kitą atributiką, o Policijos fakultetas – uniformas.

76. Šį statutą keičia Akademijos mokslininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma arba jo pavedimu Senatas dviejų trečdalių balsų dauguma.

77. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

1998 m. sausio 8 d.

nutarimo Nr. VIII-603

2 priedėlis

Lietuvos teisės akademijai perduodamų naudotis pastatų

s ą r a š a s

Objektas	Adresas	Objektas	Adresas
Centriniai rūmai	Ateities g. 20, Vilnius	Bendrabutis	Maironio g. 27a, Kaunas
Pirmieji rūmai	Valakupių g. 5, Vilnius	Bendrabutis	Maironio g. 29, Kaunas
Bendrabutis	Didlaukio g. 57, Vilnius	Sandėliai	V. Putvinskio g. 70a, Kaunas
Kauno fakulteto administracini s pastatas	V. Putvinskio g. 70, Kaunas	Ūkinis korpusas	Maironio g. 29a, Kaunas
Kauno fakulteto mokomasis korpusas	Maironio g. 27, Kaunas	Sporto salė ir valgykla	Ožeškienės g. 41, Kaunas
Bendrabutis	V. Putvinskio g. 68, Kaunas	Mokomosios praktikos bazė	Papilvės k., Prienų r.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas